2025-09-02 Nr. CB-5022-2-70-3-00056-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2971

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00056-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 12 d. paduotu ieškovų R. T. ir A. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko bei tėvų teisių ir teisėtų interesų gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovų ieškinį, priteisti ieškovams iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos solidariai 2000 eurų neturtinės žalos ir visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovų teigimu, teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias: 1) vaiko nediskriminavimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis), nes laikė tinkamu 6-7 metų vaikų priėmimą į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą (katalikiškojo ugdymo krypties klasę) pagal šiuos kriterijus: vaiko socialinis brandumas ir jo interesų laukas, vaiko santykis su draugais, vaiko atsakomybių ugdymas šeimos aplinkoje, katalikiškos tradicijos šeimoje puoselėjimas, šeimos bendradarbiavimo su mokykla galimybės, ir juos taikydami diskriminavo ieškovus ir jų mažametį sūnų; 2) nepilnamečio vaiko teisę išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti, kai sprendžiami su juo susiję klausimai, vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų prioriteto principą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis); 3) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą lygių galimybių principą ir subjektų lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalis); 4) teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis) ir teisę į tikėjimo laisvę, tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudimo varžyti žmogaus teises tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovų manymu, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias: 1) bendrosios kompetencijos teismo pareigą nesivadovauti norminiu teisės aktu, kuris prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktui, ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu byloje ištirti, ar atitinkamas teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktą (CPK 3 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalis); 2) teisėjų nešališkumo principą, nes civilinė byla nebuvo išnagrinėta objektyvių ir nešališkų teisėjų (CPK 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis); 3) teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, nes teismų sprendimuose nenurodyta, kodėl atmesta didžioji dauguma ieškovų pateiktų įrodymų dėl esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis buvo įrodinėjami ieškovų teisių pažeidimai ir neturtinės žalos atsiradimas (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).

3. Ieškovų nuomone, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos, reglamentuojančios: 1) teisę į teisingą teismą (teisingą bylos nagrinėjimą) (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis); 2) teisę į tai, kad būtų gerbiamas asmeninis ir šeimos gyvenimas (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); 3) teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės (Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis); 4) teisines garantijas, pagal kurias naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai skundžiamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 11 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 12, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO59996.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė