2022-05-11 Nr. AB-11842-3-64-3-02782-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-164-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02782-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ŠRATC ) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 54,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybėje, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, kuri skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas yra Radviliškio rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų administravimas.

3. Atsakovas A. B. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo A. B. 54,60 Eur vietinės rinkliavos, suskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą, o vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Nuostatais.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl sprendė, kad atsakovas pagal Nuostatų 5 ir 12.1 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. yra 54,60 Eur. Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsniu ir nusprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl iš jo priteisė įsiskolinimo sumą pareiškėjui (CK 6.38 str.).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektui aspektu bei pareiškėjo struktūrą ir nustatė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas vertino, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl atmetė pareiškėjo prašymą jas priteisti.

III. 8. Pareiškėjas VšĮ ŠRATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas sprendime remiasi LVAT praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, bylos nėra analogiško pobūdžio. LVAT yra akcentavęs, kad teismų praktika gali būti teisingai pasiremta tik teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste ir tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos. Skiriasi iš esmės bylų, kuriomis teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės. Teismo sprendime minimoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo (viešojo administravimo subjekto) patirtų išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius pateikto skundo ir bylą nutraukus, tačiau šia nutartimi LVAT neatmetė atsakovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas tik sumažino.

9.2. Teismo sprendime minimos bylos nėra analogiškos, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 nėra ginčo / suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui.

9.3. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota LVAT praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1261-575/2017 ir kt.). Analogiško pobūdžio bylose LVAT neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.

9.4. Teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimus sumokėti įsiskolinimus ir pan.), o teisminio proceso metu skolas išieškoti pareiškėjo resursai nėra pakankami. Teismo praktika, atmetant pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai skatina skoloms išieškoti samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Tai reiškia, kad rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek šiuo sprendimu, patenkinus pareiškėjo VšĮ ŠRATC prašymą priteisti iš atsakovo A. B. 54,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

12. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

14. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-144-552/2022 ir kt.).

15. LVAT yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo jo naudai priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog VšĮ ŠRATC veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik faktiniai duomenys, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaudodamas vienodas teisingumo ministro patvirtintas procesinių dokumentų formas.

17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-144-552/2022).

18. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė