4f60fa2f-0eb5-4bdf-9ffc-2b7a4e024c94 · Vilniaus apygardos teismas

                           Nuorašas                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-312-626/2015                   Procesinio sprendimo kategorija: (S) (S)                                        1.2.3.1; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.6; 2.3.6.4.5.          VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės,teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant J.

Ž.,dalyvaujant prokurorui R. Å ., L. R.,gynėjai adv. J. S.,kaltinamajam V. S.,nukentėjusiajam J. P.,ekspertui J. P.,vertėjoms I. P., J. C.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, naÅ¡lys, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, n u s t a t ė:

V. S. 2014 m. spalio mėn., laikotarpyje nuo 07 d. iki 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir diržu sudavė kartu gyvenančiai savo sutuoktinei I. S. ne mažiau 5 smÅ«gius į deÅ¡inį žandÄ , kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvÄ , tuo padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, smegenų sukrėtimu, kairiojo akies obuolio sumuÅ¡imu, kraujosruvas akių vokuose, deÅ¡iniame žande, kairio peties priekiniame pavirÅ¡iuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumuÅ¡imas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, Å¡lapimo takų infekcija ir I.

S. 2014-11-20 Å v. Roko ligoninėje mirė. Kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino ir teismui paaiÅ¡kino, kad jis su savo žmona I. S. kartu pragyveno 30 metų, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, laikiname pastate. Jie abu piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kartais susimuÅ¡davo. 2014-10-11, trečiadienį, ryte iÅ¡važiavo pas savo brolį statyti malkinę. Tuo metu jo žmona normaliai jautėsi, nebuvo sumuÅ¡ta. TÄ pačiÄ dienÄ , po pietų jis grįžo namo, namuose aptiko žmonÄ su svetimu vyriÅ¡kiu, nuogus gulinčius vienoje lovoje, dėl ko jis nestipriai smogė sėdinčiai ant lovos žmonai vienÄ kartÄ delnu į veidÄ , į deÅ¡inę pusę.

Dėl Å¡io smÅ«gio žmona nenukrito. Tuomet jis tikslo jÄ nužudyti neturėjo. Po poros valandų atsirado mėlynė. Žmona minėjo, kad tas vyriÅ¡kis vardu F., dirbo taksistu, kur jis gyvena, jis nežino. Å is vyriÅ¡kis, grįžus jam namo, kažkur pabėgo. Po Å¡ito jis pamaitino arklį ir vėl nuvažiavo pas brolį ir grįžo namo penktadienį – 2014-10-13, apie 18.30 val.. Pamatė, kad jo žmona girta guli ant grindų, prie sofos. Žmona buvo apsirengusi. Ji pabudo ir paklausė jo, kaip čia iÅ¡sipagirioti.

Tuomet jis paėmė dirÅ¾Ä ir sudavė jai 2 – 3 kartus per pilvÄ , ragino jÄ keltis. Žmona kažkÄ sumurmėjo. Jis pagalvojo, kad ji yra girta, pasodino jÄ ant sofos. Daugiau jos nemušė. Toliau žmona miegojo ant sofos. KitÄ dienÄ jo žmona atsikėlė, vaikščiojo, bet nekalbėjo, kodėl - nežino. TÄ dienÄ jie abu gėrė susitaikymo proga. TÄ dienÄ pas juos dar buvo atėjusi kaimynė B. T., bet ji greit išėjo. Tada jis su žmona prisigėrė ir nuėjo miegoti. O jau sekmadienį žmonai buvo bloga.

JÄ pykino. Pas juos buvo atėjęs M. G., jis davė jam pinigų alkoholiui ir G. atnešė iÅ¡gerti. Jis pastebėjo, kad žmonai darosi vis blogiau, todėl jis paprašė G. iÅ¡kviesti žmonai greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri atvažiavo, tačiau žmonos neiÅ¡vežė į ligoninę, kadangi ji buvo neblaivi. Vėliau žmona paprašė jo padėti jai nueiti į lauko tualetÄ . Jis jai padėjo atsisėsti ant kibiro, o po to pasodino jÄ ant sofos. Po to, kai pirmÄ kartÄ buvo atvykusi greitoji, jis daugiau nedavė žmonai gerti alkoholinių gėrimų.

Trečiadienį, 2014-10-18, jis vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , kurios darbuotojams paaiÅ¡kino, kad žmonÄ sužalojo arklys, kuris buvo laikomas toje pačioje patalpoje, kur jie gyveno. Medikams jis tai pasakė, nes tuomet galvojo, kad žmona ėjo arkliui duoti valgyti. Jis medikams nieko nesakė, kad buvo sudavęs žmonai per veidÄ ir diržu per pilvÄ , kadangi medikai jo to neklausė. Tuomet jis ant žmonos kÅ«no nematė jokių sumuÅ¡imų, kokie yra nurodyti kaltinime. TÄ kartÄ Â Å¾mona buvo iÅ¡vežta į ligoninę.

Nuo minėto sekmadienio iki antradienio jis žmonos daugiau nemušė, tačiau žmona per tÄ laikÄ buvo nukritusi, užsikabinusi ant slenksčio. Jis matė jÄ sėdinčiÄ ant slenksčio. Per tÄ savaitę arklį maitino kaimynas V. Z., jo žmona gal ir norėjo prieiti prie arklio, bet nebuvo priėjusi. Žmona nieko neminėjo, kad jÄ bÅ«tų kas nors sumušęs. Jis žmonÄ ligoninėje lankė kasdienÄ , jÄ prižiÅ«rėjo, su ja kalbėjosi, ji davė jam nurodymus dėl Å«kio, vis minėjo kažkokį F..

Žmonos ir jos sÅ«naus, t.y. jo posÅ«nio, santykiai kol gyveno kartu buvo geri. Per 20 metų posÅ«nis aplankė mamÄ 2 kartus, ligoninėje lankėsi vienÄ kartÄ . Jis mamai materialiai nepadėdavo. Motina nieko jam nepadėjo materialiai. Jie tik susiskambindavo telefonu. ŽmonÄ laidojo visa giminė. Pinigų davė ir žmonos brolis, ir jo brolis, nukentėjusysis prisidėjo daugiausia. Nukentėjusysis gavo laidojimo paÅ¡alpÄ . Paminklas jau buvo pastatytas, jame reikėjo tik pavardę iÅ¡kalti. Už žmonos paÅ¡arvojimÄ mokėti nereikėjo, gedulingų pietų nebuvo.

KarstÄ ir rÅ«bus pirko posÅ«nis, jo brolis laidotuvėms davė 200 Lt, Birutės vaikai - 200 Lt, 1600 Lt jis gavo iÅ¡ kitų žmonių. Jis uždarbiauja pas žmones ir gauna per mėnesį apie 100 eurų.Nukentėjusysis J. P. teisme parodė, kad nužudytoji yra jo motina, o kaltinamasis – jo patėvis. Apie įvykį nieko nežino. Paskutinį kartÄ mamÄ matė porÄ mėnesį prieš įvykį. Mama su patėviu iÅ¡gėrinėjo, pastoviai vaikščiodavo su mėlynėm, jÄ patėvis muÅ¡davo.

IÅ¡ kaimynės B. sužinojo, kad motina paguldyta ligoninėje, kad jÄ sumušė patėvis. Jis pirmÄ kartÄ aplankė motinÄ ligoninėje, kai ji buvo komoje. Kai motina atsigavo, ji matė ir lingavo galva. Jis paklausė jos, ar jÄ sumušė tėvas, ji pradėjo verkti ir pasakė, kad taip. Tuo metu motina nieko neminėjo, kad jÄ buvo sumušę kokie kiti asmenys. Motina su patėviu laikė arklį toje pačioje patalpoje, kur ir patys gyveno. Arklys buvo labai jaunas, todėl negalėjo nieko sužaloti.

Tėvams jis materialiai nieko nepadėdavo, nes kuo padėdavo, jie viskÄ pragerdavo.L. O. Z. teisme parodė, kad galimai 2014-10-15 pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į kaimÄ pas moterį, kurios vyras pranešė, kad jai yra bloga, nieko nevalgo ir, kad jÄ sužeidė arklys. Ligonė gulėjo ant sofos. Ji buvo apsirengusi. Kai ji prasegė jos drabužius, pastebėjo ant jos krÅ«tinės ir ant veido daug hematomų. Ant veido hematomos buvo pageltusios, ant krÅ«tinės – dar ne.  Jai nebuvo panaÅ¡u, kad taip apspardė jÄ arklys, kadangi, jei arklys bÅ«tų įspyręs, bÅ«tų susiformavusios didesnės hematomos.

Ligonė nekalbėjo, bet atsakinėjo galvos linktelėjimu. Ji klausinėjo ligonės. Klausė, kas jai atsitiko, bet ligonė nieko neatsakinėjo, nesakė, ar jÄ sužeidė arklys, už jÄ atsakinėjo jos vyras. Ji patalpoje arklio nematė. Ligonės vyras pasakė, kad jo nebuvo namuose, kai grįžo jau rado žmonÄ sumuÅ¡tÄ . Ji suprato, kad galėjo bÅ«ti iÅ¡siliejęs kraujas į smegenis, todėl ligonė buvo iÅ¡gabenta į ligoninę. Ji nejautė nuo ligonės alkoholio kvapo. Vyras turbÅ«t irgi buvo blaivas, kartu su jais važiavo į ligoninę.

Jos nuomone hematomos galėjo bÅ«ti padarytos smÅ«giais. Negali įvardinti, kiek kartų buvo smÅ«giuota, bet tikrai ne vienÄ . Kadangi hematomos ant veido buvo jau pageltusios, todėl ji mano, kad jos buvo padarytos prieÅ¡ 2-3 dienas.Liudytojas A. B. teisme parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ , kad moteris guli 4 dienas, nieko nevalgo ir yra sumuÅ¡ta, buvo atvažiavęs į vienÄ kaimÄ , kur viename name aptiko ant grindų gulinčius moterį ir vyrÄ â€“ kaltinamÄ jį. Tas vyras paklausė jo, ko jis atvažiavo, moteris pasakė savo vardÄ .

Jie abu sakė, kad gėrė 3 dienas ir, kad jiems nereikia jokios medicininės pagalbos. Ant moters kÅ«no matomų sužalojimų nematė, tačiau buvo patinęs nuo gėrimo jos veidas, atrodė lyg bÅ«tų gulėjusi kokias 4 dienas. Jei ji bÅ«tų sumuÅ¡ta tÄ pačiÄ dienÄ , tuomet galėjo mėlynių ant veido ir nesimatyti. Jis pasiÅ«lė moterį nuvežti pas toksikologÄ , tačiau moteris grubiai atsisakė tai daryti. Jis negalėjo jos nurengti ir apžiÅ«rėti, kadangi ji atsisakė jų pagalbos ir medicininės apžiÅ«ros. Moteris bandė atsikelti, tačiau negalėjo to padaryti, nes buvo stipriai girta.

Tada jie išėjo iÅ¡ namo. Vyras taip pat bandė atsistoti nuo grindų, bet jam tas sunkiai sekėsi, jis atsistojo keturpėsčias, laikėsi už spintos, o paskui išėjęs į laukÄ , klausinėjo jų, ko jie atvažiavo, kas juos iÅ¡kvietė, sakė, kad jis nesimušė su žmona, konflikto nebuvo, kad jie iÅ¡gėrinėja. Toje pačioje patalpoje, kur gulėjo moteris su vyru jis matė arklį.Liudytoja B. T. teisme parodė, kad ji 2014-10-10 iÅ¡kvietė med. greitÄ jÄ pagalbÄ savo kaimynei I.

S. ir atvažiavusios greitosios pagalbos vairuotojas, kuriam ji rodė keliÄ , sakė, kad jau į tÄ vietÄ buvo atvažiavęs prieÅ¡ dvi dienas, rado girtus vyrÄ ir moteriÅ¡kę, juos pažadino ir moteriÅ¡kė atsisakė pagalbos, medicinos darbuotojus iÅ¡keikė. KitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, pas jÄ atėjo kaimynas ir pasakė, kad jos draugė mirÅ¡ta, prašė nueiti aplankyti. S. apie savaitę iÅ¡tisai iÅ¡gėrinėdavo, pastoviai buvo keiksmai ir riksmai. Ji pas kaimynus nuėjo sekmadienį.

Kaltinamasis buvo girtas, o jo žmona sėdėjo užsimerkusi, rankose laikė vynuoges. Jis jos paklausė, ar ji gyva ir ji jai atsakė, kad dar kvėpuoja. Jai pasirodė, kad jos deÅ¡inės akis buvo mėlyna. PrieÅ¡ tai kaltinamojo žmona ateidavo pas jÄ Ä¯ namus, ji iÅ¡gėrinėdavo, minėjo, kad jÄ muÅ¡a vyras, bet, jos manymu, I. S. galėjo bet kas sumuÅ¡ti dėl palaido gyvenimo bÅ«do. Praeitais metais apie savaitę gyveno pas jÄ , nuo kažko slapstėsi, viso tiesos nepasakodavo. Kiek ji yra pastebėjusi, pas S. lankydavosi kaimynas G., kartu iÅ¡gėrinėdavo.

Ji nežino, kÄ veikė S. trečiadienį, kai jÄ iÅ¡vežė greitoji pagalba. Ji su kaltinamuoju lankė I. S. ligoninėje, tada I. S. pasisuko į kaltinamÄ jį ir pasakė “f.”. Ji paklausė I. S., ar Å¡i atpažįsta jÄ , tai I. S. linktelėjo galva. Ji mano, kad dėl savo iÅ¡vaizdos, gyvenimo bÅ«do I. S. neturėjo jokių meilužių. Apie tokius jai niekada nepasakojo. I. S. labai pavydėdavo savo vyro. Kaltinamasis yra paslaugus žmogus, vienintelis Å¡eimoje uždarbiaujantis. Per minėtÄ laikotarpį ji nebuvo mačiusi kokių nors vyriÅ¡kių pas S. namuose, iÅ¡skyrus M.

G.. I. S. su savo vaikais glaudžių santykių neturėjo. Nukentėjusysis J. P. motina aplankydavo 3-4 kartus per metus. Kai sudegė S. namas, J. P. padėdavo mamai, jų santykiai buvo normalÅ«s.Liudytojas I. Z. teisme parodė, kad pamena, kaip galimai 2015-10-13 kaimynė M. K. jam pasakė, kad kaltinamojo žmona turbÅ«t serga ir, kai jie užėjo pas kaltinamÄ jį į namus, pamatė I. S. stovinčiÄ keturpėsčia ant grindų. Jis jÄ pasodino ant kėdės, o M. K. padarė arbatos. I. S. visÄ laikÄ tylėjo, nieko nekalbėjo.

Jis ant jos kÅ«no jokių sužalojimų nematė. Tada kaltinamasis buvo darbe, o kai kaltinamasis vėliau atėjo į namus, paprašė telefono iÅ¡kviesti žmonai greitÄ jÄ pagalbÄ . Jis matydavo, kada nebÅ«davo kaltinamojo namuose, nes Å¡alia gyvena, 250 – 300 m. atstumu. Kai kaltinamojo nebÅ«davo namie, jo žmona gerdavo. Tuo metu jis jokių paÅ¡alinių asmenų pas kaltinamÄ jį namuose nematė. Yra girdėjęs, kad kaltinamojo žmona turi meilužį. Tai girdėjo iÅ¡ kaltinamojo, t.y. kaltinamasis minėjo, kad jo žmona turi meilužį taksistÄ , verdu F.. Maždaug prieÅ¡ mėnesį kaltinamasis kažkÄ yra sakęs savo žmonai dėl jos meilužio ir ji to neneigė.

Daugiau apie tai jis nieko nežino. Jis nieko negirdėjo apie kokį nors taksistÄ ar asmenį, vardu F..L. Z. S. teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. 2014-10-07 - 2014-10-14 brolis V. S. pas jį dirbo, porÄ dienų nakvojo, buvo, kad važiavo vakare namo, o grįžęs ryte jam sakė, kad kai atvažiavo namo, žmona gulėjo ant grindų girta ir jis jÄ paguldė ant sofos bei pats nuėjo miegoti. Taip pat brolis sakė, kad kai vėl atvažiavo namo, rado jÄ vėl ant grindų. Jo brolis tylus, ramus, kai iÅ¡geria, eina miegot, gal kada patriukÅ¡maudavo, bet nesimuÅ¡davo.

Jis nežino, dėl ko I. pakliuvo į ligoninę. Visi kaimynai sakė, kad ji prieÅ¡ tai visÄ laikÄ girtuokliavo. PrieÅ¡ I. mirtį, prieÅ¡ jÄ paguldant į ligoninę, brolis jam sakė, kad turbÅ«t arklys I. davė per veidÄ . Kiek žino, I. iÅ¡vesdavo arklį. I. vesdavo palaidÄ gyvenimo bÅ«da, buvo neiÅ¡tikima broliui, kai jis buvo pas brolį prieÅ¡ iÅ¡vežant I. į ligoninę, jis jokių sužalojimų ant jos kÅ«no nematė. I. laidotuvėms jis davė 200 Lt, kiek jam yra žinoma, laidotuvėms pinigų davė ir J.

S. ir kiti giminės. Tuos pinigus atidavė J. P.. jis nežino, kiek kainavo laidotuvės.Liudytojas J. S. teisme parodė, kad jis pas savo tėvus lankydavosi savaitgaliais, pas juos gyveno visÄ vasarÄ . Tėvai iÅ¡gėrinėjo. Motina kabinėdavosi prie tėvo, pavyduliavo kitoms moterims. BÅ«davo, kad kai motina bÅ«davo labai girta, tėvas suduodavo motinai, jÄ pastumdavo, trenkdavo į petį. Laikotarpyje nuo 2014-10 07 iki 2014-10-14, maždaug prieÅ¡ savaitę prieÅ¡ iÅ¡kviečiant motinai med. greitÄ jÄ pagalbÄ , jam paskambino dėdė ir pranešė, kad jo motinai yra bloga, tada jis  aplankė tėvus.

Tada abu tėvai daug gėrė. Jis žino, kad po jo atvažiavimo buvo kviečiama greitoji med. pagalba. Po to aplankė motinÄ , kai Å¡i gulėjo ligoninėje. Tada matė ant jos veido mėlynes. Kiek žino, pirmÄ kartÄ med. greitoji pagalbÄ motinos neiÅ¡vežė į ligoninę, nes ji buvo girta. Kiek jam žinoma, motina dėl girtavimo turėjo problemų su kepenimis. Jis mano, kad jai buvo bloga dėl iÅ¡gėrinėjimo. PrieÅ¡ savo mirtį motina nieko jam neminėjo, kad jÄ kas nors sumušė. Tėvas tikrai nėra agresyvus, motinos negalėjo nužudyti, nebent gal netyčia kÄ nors padarė.

Iš J. P. išvaizdos ir būsenos galima buvo matyti, kad jis pergyvena dėl motinos mirties. J. P. organizavo laidotuves, kiek jos jam kainavo, jis nežino. L. M. G. teisme parodė, kad apie patį įvykį nieko nežino. Jis buvo pas S. prieš 5 dienas prieš išvežant I. S. į ligoninę, į jų namus nebuvo užėjęs. Kai I. S. buvo išvežta į ligoninę, jam V. S. buvo sakęs, kad jis (V. S.) buvo sudavęs jai lazda. Teismas BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 p. pagrindu pagarsino liudytojo M.

G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jis parodė, kad V. S. ir I. S. pastoviai girtuokliavo. Jis ne kartÄ yra girdėjęs iÅ¡ kaimo gyventojų, kad V. S. iÅ¡gertuvių metu be jokios priežasties dažnai muÅ¡davo savo žmonÄ . Galimai 2014-10-07, apie 18.00 val., jis kartu su V. S. pakeliui eidami į V. S. namus iÅ¡gėrinėjo ir, užėjęs į V. S. namo koridorių, pamatė kambaryje ant lovos sėdinčiÄ I. S., kuri buvo girta, į juos nereagavo, nekalbėjo. V. S. jam pasakė, kad, kai jis išėjo į darbÄ , I.

S. taip sėdėjo ir dabar taip sėdi. V. S. nepasakojo, kad tarp jų buvęs koks konfliktas. KitÄ dienÄ jam paskambino V. S. ir papasakojo, kad I. S. blogai jaučiasi, kad ji pati stipriai nukrito. M. G. jo paklausė, ar ji gali judėti. V. S. pasakė, kad ji sėdi. Tada jis liepė V. S. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . V. S. vėliau perskambino ir pasakė, kad greitoji jos nepaėmė, kadangi jie abu buvo girti. KitÄ dienÄ V. S. vėl paskambino jam ir pasakė, kad I. S. yra komoje. M. G. paklausė pas V.

S., ar ji taip stipriai nukrito. Tada V. S. jam atsakė, kad iš tikrųjų čia jis (V. S.) I. S. su medine lazda sumušė. ( b.t. 1, b.l. 61-62 )Aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, nors ir netiesiogiai, patvirtintos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.Teismo nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės įrodytos ir kitų duomenų, kurie pripažinti tinkamais įrodymais pagalba.2014-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini).

Gyvenamajame name yra dvi įėjimo durys, vedančios į kambarius, vienos durys yra paremtos mediniu rÄ stu. Atidarius minėtas duris, matosi stovintis arklys, vaikÅ¡to viÅ¡tos. Atidarius kitas duris matosi gyvenamasis kambarys, jame yra betvarkė, iÅ¡mėtyti daiktai, drabužiai, patalynė. Prie įėjimo durų stovi prie lango stalas, sofa-lova, fotelis, kampe stovi Å¡aldytuvas, spintelė ant kurio stovi televizorius, kitam kampe prie įėjimo durų taip pat stovi dvi spintos, kėdė, sudėti daiktai, Å¡alia kėdės ant grindų guli tamsios spalvos vyriÅ¡kas odinis diržas. ( b.t. 1, b.l. 7-17)Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 1522/14 (01) nustatyta, kad I.

S. mirtis įvyko nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, smegenų sukrėtimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, Å¡lapimo takų infekcija, plaučių pabrinkimu, deÅ¡iniojo sėdmens pragula, plaučių pabrinkimu. IÅ¡tyrus I. S. lavonÄ ir įvertinus medicininius duomenis jai nustatyti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, smegenų sukrėtimu.

Nurodytas sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus galvÄ : pavyzdžiui žmogui sudavus smÅ«gius kumščiu. Tokio pobÅ«džio sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padaromiems arkliui, nes nenustatyta kitų sužalojimų: masyvių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvų, kastinių žaizdų, nubrozdinimų ir panaÅ¡iai, tačiau kategoriÅ¡kai tokia galimybė neatmetama ir gali bÅ«ti patvirtinta ar paneigta nurodžius konkrečias sužalojimo arkliu savybes. Nurodyti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams padaromiems suduodant smÅ«gius diržu ir nurodytas galvos sumuÅ¡imas padarytas iki stacionarizavimo į ligoninę (2014-10-15).

Kairiojo akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujosruvos akių vokuose padarytos kietais bukais daiktais iki stacionarizavimo į ligoninę (2014-10-15), tai rodo medicininiai dokumentai. Labiau tikėtina, kad Å¡ie sužalojimai padaryti kitam asmeniui sudavus smÅ«gius: rankomis ar kojomis, nei sužalojant nukentėjusiÄ jÄ arkliu ar sudavus smÅ«gius diržu (tačiau kategoriÅ¡kai pastarosios galimybės neatmetamos ir gali bÅ«ti patvirtintos ar paneigtos nurodžius konkrečias sužalojimo aplinkybes). Tikėtina, kad po galvos sumuÅ¡imo nukentėjusioji galėjo prarasti sÄ monę ir tuomet nebÅ«tų atlikusi sÄ moningų veiksmų, kiti Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. ( b.t. 1 b.l. 26-33)Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus papildomoje specialisto iÅ¡vada Nr. pM 5/15- M 1522/14 nustatyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajai tik konstatuoti sužalojimai, neapraÅ¡yta jų tiksli lokalizacija, kiekis ir morfologiniai požymiai, todėl tiksliai pasisakyti apie sužalojimų padarymo laikÄ nėra galimybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kraujosruvos paprastai iÅ¡gyja per keletÄ parų bei į tai, kad vienas iÅ¡ konsultavusių gydytojų kraujosruvas vertino senomis, okulistas priėmimo metu akies kameroje konstatavo kreÅ¡ulį bei atsižvelgiant į tai, kad kompiuterio galvos tyrimo metu nustatytas poÅ«mis kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ abiejų galvos smegenų pusrutulių, galima teigti, kad sužalojimai, tame tarpe ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujosruvos akių vokuose galėjo bÅ«ti padaryti kelių parų laikotarpyje iki stacionarizavimo į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę.

Atsižvelgiant į sužalojimų pobÅ«dį ir kraujosruvų lokalizacijÄ , nurodytÄ medicininių dokumentų schemoje, galima teigti, kad Å¡ie sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimams, kurie padaromi pačios nukentėjusiosios sau, pavyzdžiui griÅ«nant, krintant, o bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smÅ«gius, pavyzdžiui, kumščiu, koja ir panaÅ¡iai. Remiantis pateiktos ligos istorijos Nr. 2014/24853 iÅ¡ RVUL nurodytomis žmogaus schemomis, kur pažymėtos kraujosruvos, galima teigti, kad tokių trauminių poveikių, bÅ«dingų smÅ«gių sudavimui, buvo ne mažiau kaip penki, po vienÄ :

į deÅ¡inį žandÄ , kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvo vidurį, todėl galima teigti, kad I. S. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti V. S. nurodytu bÅ«du. I. S. gydyta keliasdeÅ¡imt parų, per šį laikotarpį iÅ¡gijo (iÅ¡nyko) dalis sužalojimų, pavyzdžiui jai 2014-10-15 priėmimo metu nustatytos kraujosruvos, todėl nukentėjusiosios palaikų tyrimo metu jų nebuvo rasta. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti daugiau trauminių poveikių (suduota daugiau smÅ«gių) ir padaryta sužalojimų, nei jų buvo užfiksuota nukentėjusiosios lavono tyrimo metu. ( b.t. 1 b.l. 37-39 )Ekspertas J.

P., pateikęs byloje specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1522/14 (01) teisme patvirtino savo iÅ¡vadas ir dar paaiÅ¡kino, kad  I. S. mirties priežastis yra galvos sumuÅ¡imas, t.y. kraujosruvos, kurios buvo nustatytos kliniÅ¡kai, ir kraujo iÅ¡siliejimas į abiejų galvos pusrutulių ir kliniÅ¡kai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl Å¡ių sužalojimų komplikavosi visa eilė komplikacijų, ko pasekoje nukentėjusioji ir mirė. Komplikacijos: galvos smegenų pabrinkimas, plaučių pabrinkimas ir uždegimas, Å¡lapimo takų infekcija.

Visa tai komplikavosi, nes buvo galvos sumuÅ¡imas. Jei nebÅ«tų sumuÅ¡imo, tai nebÅ«tų Å¡ių komplikacijų, o jei nebÅ«tų komplikacijų, tai ji nebÅ«tų mirusi. Pagal neurologinį asmens sÄ monės įvertinimÄ buvo nustatyti 11 balų. Čia buvo vertinamas kvėpavimas, kraujotaka ir neurologiniai simptomai. Tai rodo, kad jos bÅ«klė pablogėjo. Meningeniai simptomai rodo, kad galvos smegenys yra spaudžiami kraujo iÅ¡siliejusio iÅ¡ smegenų. I. S. bÅ«klė buvo tokia sunki, kad labai didelė tikimybė, kad operacija bÅ«tų pasibaigus mirtimi. 2014-11-10 jÄ iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės buvo sÄ moninga- kontaktiÅ¡ka, tai reiÅ¡kia, kad vykdė paliepimus, o ar galėjo kalbėti, jis negali pasakyti.

Kaip jis suprato, ji kalbėti negalėjo, tik linkčiojo. Mano, kad dėl sunkios galvos bÅ«klės ji atsakyti negalėtų. Tyrimo metu buvo nustatyti 2 kontaktai veide, nuo kurių galėjo įvykti kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos dangalu. Jokių požymių galvos smegenyse, kad nukentėjusioji bÅ«tų kritusi, nėra. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui. SmÅ«gis buvo tokio stiprumo, kad pakako, jog iÅ¡silietų kraujas. Galėjo atsirasti kraujosruva ant veido dėl sudavimo delnu į skruostÄ .

Tačiau lieka dar viena kraujosruva kairioje akyje, kuri bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui. Jai buvo padaryti du trauminiai poveikiai. Galėjo ir vieno smÅ«gio užtekti. Smegenyse sužalojimų, bÅ«dingų kritimui, nėra. Sužalojimai - įdubimai ir tai bÅ«dinga sudavimui. Gydytojai taip pat buvo konstatavę daugybines kraujosruvas ant kÅ«no. Tai galėjo bÅ«ti padaryta suduodant smÅ«gius diržu. Sunkiai įsivaizduojama, ar galėtų tai padaryta griÅ«vant. Yra tikimybė, kad jei anksčiau bÅ«tų suteikta med. pagalba, galima gal buvo užkirsti keliÄ komplikacijoms.

Tačiau nukentėjusioji daug vartojo alkoholio ir jis mano, kad vis tiek bÅ«tų komplikavęsi į plaučių uždegimÄ neesant imuninei sistemai. O jos imuninė sistema buvo labai silpna. Greičiausiai po smÅ«gių sudavimo į veidÄ , alkoholio vartojimo, prasidėjo kraujo iÅ¡tekėjimas virÅ¡ smegenų, jis nebuvo Å«minis, iÅ¡karto nesuspaudė smegenų, o po truputi tekėjo. Pradžioje kai I. S. iÅ¡gerdavo, alkoholis jai apmalÅ¡indavo skausmÄ , ir jai palengvėdavo, tačiau kai susikaupė didelis kiekis kraujo ir ji iÅ¡gerdavo alkoholio, pabrinkdavo smegenys, bÅ«davo sunku vaikščioti, judėti, tada sutrikdavo jos sÄ monė, judesiai.

Pradžioje alkoholis padėjo, o po to tik pablogino bÅ«klę. Alkoholis įtakojo tik jos bendrÄ bÅ«klę, nes vis tiek jos bÅ«klė bÅ«tų progresavus dėl kraujo iÅ¡siliejimo ir spaudžiamų smegenų ir su laiku bÅ«tų pasibaigę mirtimi. Kurį laikÄ gulėjimas ant žemės neturėjo įtakos komplikacijoms. Tokie požymiai, kaip sėdėjimas ant slenksčio, sunkumas lankstyti pirÅ¡tus, neÅ¡nekėjimas - rodo, kad jau buvo prasidėjęs kraujo iÅ¡siliejimas ir smegenų suspaudimas.

Tai reiÅ¡kia, kad smÅ«gius turėjo gauti iki sekmadienio, t.y. iki 2014-10-15.Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma iÅ¡vada, kad V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos Å¡i neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota rankomis ir diržu sudavus ne mažiau 5 smÅ«gius į deÅ¡inį žandÄ , kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį ir pilvÄ , dėl ko jai buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, smegenų sukrėtimas, kairiojo akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujosruvos akių vokuose, deÅ¡iniame žande, kairio peties priekiniame pavirÅ¡iuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumuÅ¡imas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, Å¡lapimo takų infekcija ir I.

S. 2014-11-20 Å v. Roko ligoninėje mirė. Vadovaujantis abejonių nekeliančiomis minėtomis specialistų iÅ¡vadomis, eksperto paaiÅ¡kinimais, I. S. mirties priežastis yra galvos sumuÅ¡imas, t.y. kraujosruvos, kurios buvo nustatytos kliniÅ¡kai, ir kraujo iÅ¡siliejimas į abiejų galvos pusrutulius bei kliniÅ¡kai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų, nurodytas sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus galvÄ - sudavus smÅ«gius kumščiu. Taip pat specialistai nustatė 2 kontaktus veide, nuo kurių galėjo įvykti kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos dangalu.

Todėl konstatuotina, kad V. S. veiksmai vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusioji nebÅ«tų mirusi. Be to, Å¡ie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent V. S. sÄ moningai padaryta veika (smÅ«giavimas į veidÄ ), o ne kokios nors kitos aplinkybės sukėlė I. S. mirtį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Tai, kad kaltinamasis V. S. mirtinÄ sužalojimÄ smÅ«giuojant į veidÄ padarė nukentėjusiajai patvirtina ir kiti nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys, kurie vertintini bendrame bylos kontekste bei turintys reikÅ¡mės formuojant teismo vidinį įsitikinimÄ ir galutiniam įrodymų vertinimui: kaltinamojo parodymai, kad kai namuose aptiko žmonÄ namuose su svetimu vyriÅ¡kiu, nuogus gulinčius vienoje lovoje, dėl ko jis nestipriai smogė sėdinčiai ant lovos žmonai vienÄ kartÄ delnu į veidÄ , į deÅ¡inę pusę, o po poros valandų ant jos veido atsirado mėlynė, o 2014-10-13, apie 18.30 val., pamatė, kad jo žmona girta guli ant grindų, dėl ko jis paėmė dirÅ¾Ä ir sudavė jai 2 – 3 kartus per pilvÄ ; nukentėjusiojo J.

P. parodymai, kad iÅ¡ kaimynės B. sužinojo, jog patėvis sumušė motinÄ ir ji paguldyta į ligoninę, o ligoninėje jam paklausius motinos, ar jÄ sumušė patėvis, Å¡i pradėjo verkti ir pasakė „taip“; liudytojo M. G. parodymai, kad kai I. S. buvo iÅ¡vežta į ligoninę, jam V. S. buvo sakęs, kad jis (V. S.) buvo sudavęs jai lazda. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad V. S. dėl nukentėjusiosios I.

S. veiksmų buvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Bylos duomenimis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nebuvo darnÅ«s, pastarieji piktnaudžiaudavo alkoholiu, dažnai pykosi ir konfliktavo. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis ir nukentėjusioji piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kartais susimuÅ¡davo. TÄ patį teisme patvirtino ir nukentėjusysis J. P., kad jo mama (nukentėjusioji) ir patėvis (kaltinamasis) iÅ¡gėrinėjo, motina pastoviai vaikščiodavo su mėlynėm, jÄ patėvis muÅ¡davo.

Liudytoja teisme B. T. parodė, kad S. apie savaitę iki iÅ¡vežant nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę iÅ¡tisai iÅ¡gėrinėdavo, pastoviai jų namuose buvo keiksmai ir riksmai, prieÅ¡ tai nukentėjusioji jai minėjo, kad jÄ muÅ¡a vyras, kad S. vedė palaidÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Kad nukentėjusioji vedė palaidÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir tai piktindavo kaltinamÄ jį, matyti ir iÅ¡ liudytojų I. Z., Z. S., J. S. parodymų. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste įvykio metu kilusi situacija nevertinama kaip iÅ¡skirtinė sutuoktinių gyvenime, o kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobÅ«džio, kad sukeltų kaltinamajam didelio susijaudinimo bÅ«senÄ dėl pačios nukentėjusiosios neteisėto, ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ poelgio, kad kaltinamojo veiksmai yra greitas atsakas į tai.

Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ sužalojo gindamasis nuo jos pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ar gyvybę.Byloje nėra duomenų, kad I. S. galėjo nužudyti kiti asmenys, ar nusikaltimas bÅ«tų padarytas esant kitoms aplinkybėms. Teismas atmeta kaltinamojo V. S. versijÄ , kad nukentėjusiÄ jÄ mirtinai sužaloti galėjo jų gyvenamojoje patalpoje laikomas arklys, kaip nepagrįstÄ . Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, jis tokio fakto nematė, o tik iÅ¡kėlė tokiÄ prielaidÄ , kad I.

S., jam nebÅ«nant namuose, galėjo Å¡erti gyvÅ«lį ir Å¡is galėjo jÄ sužaloti jai įspirdamas į galvÄ . Antra, tokiÄ kaltinamojo versijÄ paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. M 1522/14 (01) bei teisme apklaustas ekspertas, kuris patvirtino, kad tokio pobÅ«džio I. S. padaryti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padaromiems arkliui, nes nenustatyta kitų sužalojimų: masyvių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvų, kastinių žaizdų bei nubrozdinimų. Liudytojas O. Z. taip pat patvirtino, kad jai nebuvo panaÅ¡u, kad I.

S. taip apspardė arklys, kadangi, jei arklys bÅ«tų įspyręs, bÅ«tų susiformavusios didesnės hematomos. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo mirtinai sužaloti kaltinamojo įvardintas vyriÅ¡kis, vardu „F.“, dirbantis taksi vairuotoju. TokiÄ kaltinamojo versijÄ paneigia liudytojos B. T. parodymai, kad ji mano, kad dėl savo iÅ¡vaizdos, gyvenimo bÅ«do I. S. neturėjo jokių meilužių, apie tokius I. S. jai niekada nepasakojo, bei J. S. parodymai, kad prieÅ¡ savo mirtį motina nieko jam neminėjo, kad jÄ kas nors sumušė.

Pažymėtina, kad nei vienas teisme apklaustas liudytojas, S. kaimynas ir artimasis, kurį laikÄ prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį nėra matęs jokių paÅ¡alinių asmenų S. namuose. Tiesa, liudytojas I. Z., kaip jis teigė teisme, yra girdėjęs iÅ¡ kaltinamojo, kad kaltinamojo žmona turėjo meilužį, taksistÄ , vardu F., kad to neneigė ir I. S., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is liudytojas pats nėra matęs tokio asmens S. namuose, o tai girdėjo ir paties kaltinamojo.Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V.

S. padarė byloje nustatytus sužalojimus savo sutuoktinei I. S.. I. S. patyrė ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į deÅ¡inį žandÄ , kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį ir pilvÄ , dėl ko jai buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, smegenų sukrėtimas, kairiojo akies obuolio sumuÅ¡imas, kraujosruvos akių vokuose, deÅ¡iniame žande, po ko galvos sumuÅ¡imas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, Å¡lapimo takų infekcija ir I.

S. 2014-11-20 Å v. Roko ligoninėje mirė.  galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, po ko nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014-06-16 8.15 val. ligoninė mirė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo veiksmais sukėlė I. S. mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis atsirasti nustatytoms pasekmėms.

Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz.: kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012).

Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė turėjęs tyčiÄ nužudyti I. S. tuomet, kai ranka jai sudavė į veidÄ . Tačiau teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajai į galvos sritį, suduotų smÅ«gių skaičius ir jų intensyvumas patvirtina, kad V. S. suprato tokių savo veiksmų pavojingumÄ , bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo I. S. gali bÅ«ti sužalota ar mirti, ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę.

Laikyti, kad I. S. buvo nužudyta dėl neatsargumo, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nužudė savo Å¡eimos narį - sutuoktinę, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija). Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma iÅ¡vada, kad V. S. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Bausmės skyrimas   Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 ir 61 straipsnių nuostatas.           Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismÄ svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , numatytų BK 62 str. nėra, tad V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad jis iki Å¡iol nebuvo teistas (b.l. 97 - 98), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neoficialiai uždarbiauja, buvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 99 -101). Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 104 - 109).

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nesant rimto preteksto, nebuvo planuotas, kas patvirtina, jog padaryta veika yra mažesnio rÅ«Å¡inio pavojingumo, taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis kaltinamasis V.

S. buvo sulaikytas 2014-10-23, paleistas – 2014-10-25 (b. l. 71-73). Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė Kaltinamajam 2014-10-25 paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 91- 93), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jų nepažeidė, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, naikintinos – nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.2013-03-30 nutarimu odinis diržas, paimtas įvykio vietos – V. S. namuose- apžiūros metu, saugomas Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (b.l. 120), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Civiliniai ieškiniai Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė atsakovui V.

S. ieškinio dėl 5299,04 Eur (18 296,53 Lt) žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nukentėjusioji I. S. dėl V. S. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo sužalota ir gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (b.l. 53 - 55). Teismas pripažįsta, kad ieškinys pagrįstas, todėl iš kaltinamojo priteistina žala ieškovo naudai (CK 6.280, 6.283 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 30 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 1 punktas, 33 straipsnis 1 punktas).   Civilinis ieškovas J.

P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 11201,92 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlygint (b.l. 48). Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tiek nužudytojo tėvai, vaikai, tiek sutuoktinis, tiek ir broliai seserys. IeÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turtinę žalÄ sudarė jo turėtos laidojimo iÅ¡laidos: salės, kurioje buvo paÅ¡arvota jo motina, nuoma – 600 Lt (173,77 eur), karstas, kryžius ir rÅ«bai kainavo 1200 Lt (347,54 eur), vainikai – 100 Lt (28,96 eur), automobilio nuoma – 750 Lt (217,22 eur), gedulingi pietÅ«s – 1500 Lt (434,43 eu), viso – 1201,92 eur., o neturtinę žalÄ sudaro 10 000 eur (b.l. 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslino, kad jo motinai mirus, jis gavo 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ , motinos laidotuvėms skolinosi pinigus, kuriuos vėliau grÄ Å¾ino, visų kvitų ir čekių nesurinko. IeÅ¡kovas teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-21 užsakymo Nr. 176 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡iai bendrovei užsakovas J. P. už laidojimo paslaugas sumokėjo 700 Lt (b.l.166), o iÅ¡ Rukainių Å v. A. M. bažnyčios 2015-04-07 pažymos kopijos matyti, kad J.

P. už parapijos salę ir liturginius patarnavimus Rukainių parapijos bažnyčiai paliko 500 Lt (144.81 eur) aukÄ (b.l. 168). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam turėtas jo laidojimo iÅ¡laidas atėmus iÅ¡ Å¡ios sumos gautÄ 1040 Lt (kas atitinka 301.20 eur) paÅ¡alpÄ .              Nors teismui yra pateikti tik du ritualinių paslaugų kainas patvirtinantys kvitai atitinkamai 700 Lt (202.73 eur) ir 500 Lt (144.81 eur) sumai, tačiau nukentėjusiojo nurodomos kitos su laidotuvėmis susijusios iÅ¡laidos yra realios, atitinkančios iÅ¡laidų vidurkį, laikytinos protingo dydžio, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, jam priteistina  900.72 eur turtinė žala, atėmus 301.20 eur laidojimo paÅ¡alpÄ .             Civilinis ieÅ¡kovas J.

P. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 10000 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas patirtais išgyvenimais dėl artimo žmogaus - motinos netekties.             Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus.

Akivaizdu, kad dėl motinos mirties civilinis ieÅ¡kovas turėjo dvasinius iÅ¡gyvenimus, neteko galimybės bendrauti su ja, pasekmės negrįžtamos. Visgi nukentėjusysis gyveno ne su žuvusiaja, nukentėjusiajam bÅ«nant nepilnamečiui, buvo apribotos I. S. motinystės teisės, bendravimas, kaip nurodė ir ieÅ¡kovas, epizodinis, todėl jų ryÅ¡iai nelaikytini itin tampriais.             Nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, yra vyresnio, bet darbingo amžiaus, sudegus jo gyvenamajam namui, gyvena Å«kiniame pastate. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 5000 Eur.

             Kaltinamosios argumentas, kad jo žmonos ir jos sÅ«naus santykiai nebuvo artimi, jie nebendravo, J. P. nesirÅ«pino savo motina, jos nelankė ir materialiai nepadėdavo, kaip neturtinę žalÄ Å¾enkliai mažinantis pagrindas, atmestinas, kadangi nukentėjusysis J. P. paaiÅ¡kino, jog motinÄ retai lankė dėl to, kad ji su patėviu pastoviai gerdavo, iÅ¡ pradžių bandė materialiai padėti – buvo padovanojęs kelias viÅ¡tas, bet motina jas pardavė ir pinigus pragėrė, todėl jis nematė prasmės daugiau jai materialiai padėti, tačiau retsykiais jÄ aplankydavo, susiskambindavo telefonu, toliau palaikė ryÅ¡ius.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais-                            n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo laikÄ nuo 2014-10-23 iki 2014-10-25.    V. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios., panaikinti – nuosprendžiui įsiteisėjus. Daiktinį įrodymÄ - odinį dirÅ¾Ä â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V.

S. 5299,04 Eur (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 4 cnt) žalos atlyginimÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai. Civilinio ieÅ¡kovo J. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ V. S. 900.72 Eur (devyni Å¡imtai eurų 72 cnt) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurus) neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .       Kolegijos pirmininkė                                                                     Vitalija NorkÅ«naitė Teisėjai                                                                                           Virginija Å vedienė                                                                                                                      Stasys Lemežis             NuoraÅ¡as tikras              Kolegijos pirmininkė                                                                              Vitalija NorkÅ«naitė