Legislator Case Law & Legislation
4f5fb640-97ac-42d7-ac5d-5f7d5fa7be82 AI generated

4f5fb640-97ac-42d7-ac5d-5f7d5fa7be82 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4f5fb640-97ac-42d7-ac5d-5f7d5fa7be82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), 2) asmens patirtos žalos ir 3) priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas ieÅ¡kovės nurodytus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Legislator headnote

AI generated

4f5fb640-97ac-42d7-ac5d-5f7d5fa7be82 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė, statydama automobilį neprisiėmė ir negalėjo prisiimti žalos atsiradimo rizikos, kadangi manė, jog želdiniai prie namo yra prižiÅ«rėti, automobiliai prie namo statomi kiekvienÄ dienÄ , Å¡alia medžio yra pėsčiųjų takas, kuriuo nuolatos vaikÅ¡to žmonės, o tai kelia didesnius priežiÅ«ros reikalavimus.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ praÅ¡o sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas atsakovui UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“, palikti nepakeistÄ , likusiÄ dalį spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2A-3324-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02352-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.2.4.1.; 44.5.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21.             (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ dėl žalos atlyginimo.                Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė O. Ž. 2012 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ 1932,42 Lt žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2010-05-17 (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo apgadintas ieÅ¡kovei priklausantis automobilis Mitsubishi Colt, ant kurio užvirto medis, augęs ant (duomenys neskelbtini) namo pamatų. IeÅ¡kovei padaryta 1932,42 Lt žala. Žemės sklypas, esantis ties daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), nėra nei įstatymų nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nei priskirtas konkrečiam daugiabučiam gyvenamajam namui, todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra laikomas medžio, apgadinusio ieÅ¡kovės automobilį, savininku ir valdytoju, turinčiu pareigÄ rÅ«pintis jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančiais želdiniais, kad Å¡ie nekeltų pavojaus žmonėms ir jų turtui.

Kadangi medis augo ant namo (duomenys neskelbtini) pamatų prie nuogrindos, todėl atsakovas UAB „Justiniškių būstas“, atliekantis namo administravimo funkcijas, privalėjo rūpintis pastato priežiūra bei pasirūpinti medžiu, augusiu ant namo konstrukcinių elementų.             Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, ši pareiga kyla viešosios teisės aktų pagrindu, todėl šiuo atveju ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Leidimo medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui nereikia, kai jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, todėl medžio, augusio ant namo (duomenys neskelbtini) pamatų, priežiÅ«ra turėjo rÅ«pintis minėto gyvenamojo namo administratorius, t.y. atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“, kuris ir yra atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Be to ieÅ¡kovė pati elgėsi nerÅ«pestingai, statydama automobilį po medžiu.              Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad žemės sklypas, esantis ties daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas konkrečiam daugiabučiam gyvenamajam namui, todėl atsakovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius neturi pareigos prižiÅ«rėti šį sklypÄ bei jame augančius medžius, tokiais medžiais privalo rÅ«pintis atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to atsakovas 2010-05-13 raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos JustiniÅ¡kių seniÅ«nijÄ , informuodamas apie Å¡alia daugiabučio gyvenamojo namo augantį pavojingai pasvirusį medį, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, statydama automobilį po nestabiliu medžiu, pati elgėsi nerÅ«pestingai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovės O. Ž. naudai 1932,42 Lt žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad, kilus ginčui dėl nugriuvusių medžių padarytos žalos atlyginimo, jis spręstinas vadovaujantis savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarkÄ nustatančiais įstatymais.

Žemės plotas aplink (duomenys neskelbtini) namÄ , nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, jam nėra paskirtas administratorius, už ginčo sklypo priežiÅ«rÄ yra atsakinga savivaldybė, kuriai tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . Kadangi Å¡i žala pagrįsta ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl 1932,42 Lt žala priteistina iÅ¡ savivaldybės, pripažįstant, kad medis augo savivaldybei priskirtoje, o ne privačioje žemėje, todėl savivaldybės pareiga buvo prižiÅ«rėti, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti.

Žalos dydžio teismas nemažino atsižvelgiant į tai, jog medis augo miegamajame rajone, kur automobiliams pastatyti vietos yra labai ribotai, kas objektyviai riboja automobilio pastatymo pasirinkimo galimybes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog medis, kuris nukrito ant ieÅ¡kovės automobilio, augo ant (duomenys neskelbtini) namo pamatų.

Pamatai yra neatskiriama pastato dalis. BÅ«tent namÄ administruojanti įmonė turėjo pasirÅ«pinti medžio, augusio ant pamatų, priežiÅ«ra, jį laikinai paremti ar nupjauti. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę, nes medis nulūžo dėl stipraus gÅ«singo vėjo, t.y. nenugalimos jėgos (force majeure). IeÅ¡kovės prie ieÅ¡kinio pateikta automobilio serviso apžiÅ«ros kopija ir nuotraukos neįrodo, jog ieÅ¡kovei žala atsirado bÅ«tent 2010 m. gegužės 17 d. ir kad medis nukrito bÅ«tent namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.

Be to Å¡iuo atveju nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teismas turėtų atsižvelgti į pačios ieÅ¡kovės kaltę ir priteistÄ Å¾alÄ sumažinti arba iÅ¡vis nepriteisti. IeÅ¡kovė, statydama automobilį po medžiu, pati elgėsi nerÅ«pestingai. Žinodama orų prognozes dėl stipraus vėjo, galėjo ir turėjo numatyti, jog automobilių statymas po medžiais, kelia didelę grėsmę automobilių saugumui.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė O. Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiga buvo medį prižiÅ«rėti, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti, kadangi medis augo nesuformuotame sklype, kuriam nėra priskirtas administratorius. Žalos pagrįstumÄ Ä¯rodo pačios ieÅ¡kovės ir VPK Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo PK JustiniÅ¡kių PN tyrėjo A.Bračo surinkti dokumentai. Toks, žalos padarymo metu pÅ«tęs gÅ«singas vėjas, kuomet didžiausias vėjo gÅ«sis siekė 9 m/s, negali bÅ«ti priskiriamas nenugalimai jėgai (force majeure).

IeÅ¡kovė, statydama automobilį neprisiėmė ir negalėjo prisiimti žalos atsiradimo rizikos, kadangi manė, jog želdiniai prie namo yra prižiÅ«rėti, automobiliai prie namo statomi kiekvienÄ dienÄ , Å¡alia medžio yra pėsčiųjų takas, kuriuo nuolatos vaikÅ¡to žmonės, o tai kelia didesnius priežiÅ«ros reikalavimus.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ praÅ¡o sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas atsakovui UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“, palikti nepakeistÄ , likusiÄ dalį spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, jog nuvirtęs medis augo ne ant namo pamatų, bet ant žemės tarp namo pamatų ir nuogrindų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų atsakyti už jai priskirtoje teritorijoje augusių želdinių priežiÅ«rÄ . Administratoriaus pareiga prižiÅ«rėti ir prie namo esantį sklypÄ atsiranda tik tada, kai žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirtas administruojamam daugiabučiui gyvenamajam namui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, jog medžio, augusio Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) nukirtimui leidimo nereikia, paneigia tai, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija Å¡io medžio nukirtimui leidimÄ iÅ¡davė.

Ä®statymų leidėjo numatyta supaprastinta kai kurių medžių nukirtimo tvarka nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos rÅ«pintis želdinių priežiÅ«ra. Be to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs savivaldybės pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę. PrieÅ¡ žalos atsiradimÄ namo (duomenys neskelbtini) gyventojas kreipėsi į atsakovÄ UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ dėl Å¡io pavojingai pasvirusio medžio nupjovimo. Akivaizdu, kad medžio pavojingumas turtui buvo matomas ir ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo numatyti pasekmes, galinčias kilti jai ir jos turtui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovei padaryta žala atsirado dėl to, jog 2010 m. gegužės 17 d. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo ant ieÅ¡kovei priklausančio automobilio užvirto medis ir jį apgadino.

IeÅ¡kovė kelis kartus kreipėsi į atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ir atsakovÄ UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“, reikalaudama atlyginti 1932,42 Lt žalÄ (b.l. 9-10, 13-17, 30, 32-35). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-11-10 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad atsisako atlyginti žalÄ , kadangi nenustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io bei nepagrįstas praÅ¡omos atlyginti žalos dydis (b.l. 11-12).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-07 raÅ¡te nurodė, kad pakartotinai atsisakyta atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , kadangi ant automobilio nuvirtęs medis augo ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatų, todėl juo privalėjo rÅ«pintis gyvenamojo namo administratorius (b.l. 18-19). Vilniaus miesto savivaldybės JustiniÅ¡kių seniÅ«nijoje 2010-05-14 buvo gautas atsakovo UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ 2010-05-13 praÅ¡ymas Nr. 10/19-4-2 nupjauti medį, augantį tarp namo pamatų ir nuogrindų prie (duomenys neskelbtini) namo (b.l. 65).

Žemės plotas apie (duomenys neskelbtini) namÄ , nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas (b.l. 131-133). Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei tik iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atmesdamas ieÅ¡kinį atsakovo UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, su kuriais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena. Savivaldybėms įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ) (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., 2 p., 18 str. 1 d., 2 d.).

Nurodyti teisės aktai objektyviai tvirtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bÅ«damas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydamas jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad prie (duomenys neskelbtini) esančio namo augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ yra tik namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius ir neatsako už medžių priežiÅ«rÄ , todėl ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmetė.

Tačiau LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 punkte numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad žemės plotas apie T(duomenys neskelbtini) namÄ , nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas (b.l. 131-133), taigi ir nėra priskirtas Å¡io namo naudojimui ir priežiÅ«rai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“ yra tik bendrojo naudojimo objektų administratorius ir neatsako už konkrečių medžių priežiÅ«rÄ . Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, pripažinimu ieÅ¡kovės patirtos žalos pagrįsta į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nustatytu priežastiniu ryÅ¡iu.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, o priežastinio ryÅ¡io apskritai nenustatinėjo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika yra ta, jog civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis juridinis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Pagal nurodytÄ teisės normÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto – valstybės ypatumai lemia ir tam tikrus civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad delikto padarymas nulemia griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. valstybės civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad valstybės civilinei atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų:

1) valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), 2) asmens patirtos žalos ir 3) priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas ieÅ¡kovės nurodytus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bÅ«damas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad ir prie (duomenys neskelbtini) esančio namo augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) nelaikytini neteisėtais.

Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė teiginius dėl žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. IÅ¡ byloje esančio registracijos liudijimo (b.l.

5) ir VĮ „Regitra“ informacijos (b.l.

82) matyti, kad automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei O. Ž.; iš fotonuotraukų (b.l.

6) ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l.

7) matyti, kad medis yra nuvirtęs ant ieškovės automobilio; iš prašymo dėl medžio nupjovimo (b.l.

65) matyti, kad apeliantui buvo žinoma apie pavojų žmonėms ir jų turtui keliantį medį; iš UAB Autovytaras serviso peržiūros (b.l.

8) matyti, kad ieÅ¡kovės automobilio remonto kaina yra 1932,42 Lt. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, apeliantas nenurodė ir nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei padaryta žala yra pagrįsta ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais, yra teisinga, o apelianto argumentai dėl žalos dydžio neįrodytumo atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju taip pat nėra abejonių, kad tarp neteisėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos ir ieÅ¡kovės automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi apie medžio, už kurio priežiÅ«rÄ buvo atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pavojingumÄ apeliantui buvo žinoma (b.l. 65), nepaisant to, nebuvo imtasi jokių saugumo priemonių ir medis nuvirto ant ieÅ¡kovės automobilio, padarydamas turtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bÅ«damas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ , netinkamai atliko savo pareigas, ieÅ¡kovės patirta žala pagrįsta byloje pateiktas raÅ¡ytiniais įrodymais ir yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės patirtos žalos ir neteisėtų atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti.

Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir turi jÄ atlyginti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d.), t.y. įvykio metu pÅ«tusio gÅ«singo Å¡iaurės rytų krypties vėjo, kurio didžiausias gÅ«sio greitis siekė 9 m/s (b.l. 66), ir tai Å¡alina jo atsakomybę. Pirmiausia, žalos padarymo metu pÅ«tęs gÅ«singas vėjas, kuomet didžiausias vėjo gÅ«sis siekė 9 m/s, akivaizdžiai negali bÅ«ti priskiriamas nenugalimai jėgai (force majeure).

Be to, kaip jau minėta, prieÅ¡ žalos atsiradimÄ namo (duomenys neskelbtini) gyventojas kreipėsi į atsakovÄ UAB „JustiniÅ¡kių bÅ«stas“, o Å¡is į apeliantÄ , dėl pavojingai pasvirusio medžio nupjovimo (b.l. 65). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėjo gÅ«siai tebuvo papildomas veiksnys, sÄ lygojęs Å¡io medžio nuvirtimÄ bÅ«tent įvykio dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad medis nuvirto ne tiek dėl paÅ¡alinės jėgos (vėjo), kiek atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei neatlikus tų veiksmų, kuriuos jis pagal teisės aktus privalėjo atlikti, apeliantÄ atleisti nuo atsakomybės nėra pagrindo.

             Apeliantas skunde, kaip ir kituose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat praÅ¡o mažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės kaltę, kuri, atsakovo tvirtinimu, pati nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai. Tačiau sutikti su apeliantu nėra pagrindo. CK 6. 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad mažinti atlygintinos žalos dydį dėl pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo nėra pagrindo, nes nėra pagrindo apskritai tokį nukentėjusiosios elgesį konstatuoti, atsižvelgiant į tai, kad medis augo miegamajame rajone, kur automobiliams pastatyti vietos yra labai ribotai, kas objektyviai riboja automobilio pastatymo pasirinkimo galimybes. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia išvada. Iš byloje esančios vietovės schemos matyti, jog kiemas yra uždaras, aplink jį yra gyvenamieji namai, dėl to vietų statyti automobiliams nėra daug (b.l. 35).

Be to ieÅ¡kovės elgesys, statant automobilį kieme prie medžio, kur automobiliai statomi kiekvienÄ dienÄ , nelaikytinas nei neatsargiu, nei nerÅ«pestingu.              Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                 Teisėja                                                                 Alma Urbanavičienė                                                                                                                                 Â