4f5d4d8c-1ca1-486a-a60f-e6f4092b3c7f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas LincevičiusPranešėjas Arūnas Paštuolis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-493/2012Teisėjas Raimundas Klimaitis                          (Proceso Nr. 1-91-1-00616-2010-8)                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo V.

S. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam R. V., specialistui ekspertui ŽydrÅ«nui Megelaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. bausmės subendrintos, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penki) metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. spalio 29 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo momento.Nuosprendžiu kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas pakeisti kardomÄ jÄ priemone suėmimu ir nuspręsta V. S. suimti teismo salėje, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ sias priemones, panaikinti.Priteista iÅ¡ V. S. 3250 Lt turtinės ir 50000 Lt neturinės žalos atlyginimo R.

V. naudai.Priteista iš V. S. 4654,52 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.Priteista iš V. S. 10352,63 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus naudai.Priteista iš V. S. 1395,89 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.Daiktiniai įrodymai – dujinis pistoletas ME 9 mod. Para, Nr.0031175, apkaba, 6 vnt. šovinių, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus konfiskuoti ir sunaikinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, medžiaga bus perduota Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo V.

M. atžvilgiu, esant jo veikoje požymių nusikalstamos veikos numatytos LR BK 235 str.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, jog 2010 m. spalio 19 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, miÅ¡ko ribose, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje ir rajone, sunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam asmeniui, t. y. R. V., tyčia suduodamas mažiausiai vienÄ smÅ«gį beisbolo lazda į galvos sritį, padarė jam muÅ¡tinę žaizdÄ kairio smilkinio – virÅ¡ugalvio riboje, atvirÄ kairio momenkaulio lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. spalio 19 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, miÅ¡ko ribose, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje ir rajone, tyčia sužalojęs beisbolo lazda R.

V., kuris po padaryto sužalojimo nukrito ant žolės, pagrobė R. V. priklausantį dujinį pistoletÄ â€žPara“ 850 Lt vertės, tuo padarydamas R. V. 850 Lt turtinę žalÄ .Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas D.Svirinavičius savo apeliaciniu skundu prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ V. S. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Gynėjo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad V.

S. jam inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bÅ«tų padaręs kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , byloje nustatytuose V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, tame tarpe nėra nei vienos iÅ¡ jam pirmosios instancijos teismo inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių. Kaltinime nurodytu laiku bei vietoje V. S. gynėsi nuo R. V. vykdyto, panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , užpuolimo pavojingo gyvybei. Gindamasis nevirÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribų, jo gynyba atitiko R. V. kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Taip pat nevogė nukentėjusiajam priklausančio dujinio pistoleto. Sužinojo, jog R. V. intensyviai telefonu, o galimai ir betarpiÅ¡kai bendrauja su jo (V. S.) sugyventine A. P., su kuria V. S. tuo metu gyveno faktinėje santuokoje, kartu augino abiejų mažametę dukrÄ J. S., gimusiÄ 2006-09-27 d. Todėl V. S. Å¡ias aplinkybes norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, sutarė susitikti konkrečioje vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ . Kadangi R. V. tonas, bendraujant su juo telefonu, buvo vis tik agresyvokas, be to pats bendras susitikimo „akis į akį“ pasiÅ«lymas buvo iÅ¡ R.

V. pusės, V. S. truputį nerimavo, kad R. V. susitikimo vietoje nebÅ«tų su kokiais nors savo draugais ir jo nesumuÅ¡tų ar ko nors kito jam nepadarytų bloga. Todėl V. S. dėl viso pikto paprašė savo kaimyno jį palydėti, t.y., kad Å¡is savo automobiliu irgi nuvažiuotų į tÄ V. S. su R. V. susitartÄ vietÄ . R. V. automobilį vairavo kažkoks jaunuolis, kurio neįžiÅ«rėjo. Tas automobilis sustojo atokiau nuo jo ir nuo jo kaimyno automobilio. R. V. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ėjo prie V.

S.. V. S. nieko rankose neturėjo, R. V. buvo neblaivus, nes nuo jo trenkė stiprokas alkoholio kvapas. Priėjęs R. V. iÅ¡ karto agresyviai, piktai paklausė, kas V. S. yra neaiÅ¡ku, pasakė, kad jis jau seniai bendrauja su A. P. ir bendrausiÄ s su ja toliau. Pažodžiui jo kalbos kaltinamasis neprisiminė, R. V. kalbėjo gana trumpai, nors jo žodžių esmė buvo tokia, kaip paminėta. V. S. tiesiog apstulbo nuo tokios jo įžangos ir bandė kažkÄ jam atsakyti - dėl tuometinio savo susijaudinimo dabar tikrai nepamena pažodžiui, kÄ jis bandė atsakyti, tačiau jokiu bÅ«du jam nedavė preteksto pulti - gal tuo metu nusikeikęs ar pan.

V. S. dar labiau apstulbo, kai tuo metu R. V. staiga iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės pistoletÄ ir jį nukreipė į V. S., tarp jų esant gana nedideliam atstumui. Nors iÅ¡sitraukdamas tÄ pistoletÄ R. V. ir nieko jau nesakė, tačiau iÅ¡ viso R. V. elgesio V. S. suprato, kad jis nusiteikęs ryžtingai ir gali į jį iÅ¡ tiesų Å¡auti. Susidarius tokiai netikėtai padėčiai suprato, jog, jeigu pulsiÄ s bėgti, į jį gali bÅ«ti Å¡aunama, o pabėgti niekur nespėsiÄ s. Tai yra, nors tam Å¡ovimui ir nebuvo jokios priežasties, tačiau R.

V. buvo akivaizdžiai girtas ir jo elgesys buvo visiÅ¡kai nenumatomas. V. S., siekdamas apsiginti, iÅ¡ laužavietės čiupęs pagalį ir juo trenkęs R. V. nesitaikydamas. GinklÄ V. S. pasiėmė su savim, kad R. V. juo nepasinaudotų, įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę, sėdo į automobilį ir skubiai iÅ¡važiavo. Vėliau nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimo sunkumo laipsnis, R. V. gydymosi laikotarpio pagrįstumas kaltinamajam kelia dideles abejones, nes po kurio laiko, kiek jam žinoma, R. V. jau visur vaikščiojo, važinėjo ir atrodė visai normaliai.

Po įvykio jo niekas nesivijo, tik važiuodamas prisiminė savo kaimynÄ , kurį grįžęs namo rado jau parvažiavusį. Jis pasakė, kad viskÄ matė, tačiau papriekaiÅ¡tavo, jog V. S. jo nebuvo įspėjęs apie tokius "vesternus" ir jis, pats bÅ«damas beginklis, skubiai iÅ¡važiavo. Be to jis aiÅ¡kino, jog matė, kaip V. S. pavyko apsiginti. V. S. gerai apžiÅ«rėjęs tÄ R. V. pistoletÄ Ä¯sitikino, jog jis buvo dujinis. Tuo metu tikrai nežinojo apie R. V. bÅ«klę. Jo pistoletÄ galvojęs pristatyti policijai arba atiduoti per kitus asmenis pačiam R.

V. ir nesiekė to pistoleto savintis ar pan. Bandė ieÅ¡koti su R. V. kontakto. Pats buvo juk realiai nenukentėjęs, todėl pats į policijÄ ir nesikreipęs. MinėtÄ pistoletÄ nusprendęs pasilikti kaip daiktinį įrodymÄ , jeigu R. V. neigtų buvusį jo užpuolimÄ . Gynėjo nuomone, ginamasis neturi atsakyti už tuos veiksmus, kurie buvo atlikti pilnai bÅ«tinosios ginties rėmuose. O R. V. pistoletÄ ginamasis pateikęs į bylos medžiagÄ teismui, kaip daiktinį įrodymÄ .V. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, įtikinami, logiÅ¡ki, patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, bylos duomenimis.

Gynėjas nurodė, jog apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. S. atžvilgiu priėmė, paneigiant minėtuosius kaltinamojo bei liudytojo V. M. parodymus remdamasis iÅ¡imtinai nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. N. parodymais. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas prioritetÄ suteikdamas pastarųjų asmenų parodymams neįvertino tų aplinkybių, kad kaip nukentėjusiojo, liudytojo Ž. N. parodymai nėra nuoseklÅ«s, jie dėl atskirų svarbių byloje aplinkybių prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Taip pat, liudytojas Z.

N. kai kurias aplinkybes lemiamu nagrinėjamo įvykio momentu nutyli. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų sektų, jog jis su savimi turėjo gynybai dujinį pistoletÄ , tačiau pastarojo iki pat patiriant smÅ«gį lazda neiÅ¡sitraukė net iÅ¡ kiÅ¡enės, kai tuo tarpu, pasak nukentėjusiojo, V. S. esÄ pasiėmė iÅ¡ savo automobilio lazdÄ , artėjo su ta lazda link jo (nukentėjusiojo), po ko priėjęs jam be jokios priežasties smogė. Tokie parodymai neįtikinami, neatitinkantys byloje nagrinėjamos situacijos.

Tuo tarpu bÅ«tent kaltinamojo bei liudytojo V. M. parodymai yra visiÅ¡kai logiÅ¡ki, įtikinami, atitinkantys visus kitus byloje surinktus duomenis. Akivaizdu, jog V. S. tikrai buvo bÅ«tinosios ginties padėtis ir jis toje padėtyje tikrai nevirÅ¡ijo tos bÅ«tinosios ginties ribų. Jis neturėjo galimybės įsitikinti, suvokti, kad yra puolamas ne koviniu, bet dujinių ginklu, o todėl toje situacijoje ėmėsi tikrai adekvačių, tuo metu jam prieinamų priemonių. Apylinkės teismas neprisilaikė ir LR BPK 305 str. 1 d. 2 punkto reikalavimų bei bet kuriuo atveju pažeidė BPK 20 str. nuostatas, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 p., kuriame nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta paÅ¡alinti abejonių, jos aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas Å¡ioje dalyje nurodytųjų baudžiamųjų įstatymų ir privalomosios teisminės praktikos reikalavimų neprisilaikė, ko pasėkoje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusį apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusįjį, klausimÄ palikusį spręsti teismui, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V.

S. nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinius ieÅ¡kinius. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Nuteistojo gynėjas savo skundu neigia ginamojo kaltę, jÄ vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V.

S. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., 178 str. 1 d. visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. V. liudytojo Ž. N., iÅ¡ dalies paties nuteistojo V. S. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å ie įrodymai papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. S. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., 178 str. 1 d.

įrodymus.Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad V. S. pradėjo jam raÅ¡yti grasinančias žinutes dėl draugės. Gali bÅ«ti, kad jis nežinojo, kam raÅ¡o žinutes. KitÄ dienÄ jis parašė žinutę ir paklausė, gal nori susitikti. Nukentėjusysis atsakė, kad gali. Kadangi tÄ dienÄ jie Å¡ventė gimtadienį, R. V. po darbo bendradarbio paprašė jį pavežti ir nieko daugiau neaiÅ¡kino. Nuvažiavę jie pamatė tamsų VW Golf, durys buvo atidarytos, jis priėjo, kaltinamasis nuo keleivio sėdynės paėmė aliumininę pilkÄ beisbolo lazdÄ ir trenkė.

Nuo smÅ«gio jis nieko daugiau nepamena. Dujinį pistoletÄ turėjo striukės kiÅ¡enėje, bet jo nebuvo iÅ¡sitraukęs. Pistoleto rankenos iÅ¡ kiÅ¡enės tikrai negalėjo matytis. Nepasakius nei žodžio kaltinamasis jam smogė. AikÅ¡telėje daugiau nebuvo jokio automobilio. Su A. P. nukentėjusysis teigia nebendravęs, bet jie buvo susitikę gal kokius 3 kartus. Gali bÅ«ti, kad A. P. norėjo su juo bendrauti. Jis žinojo, kad ji turi draugÄ , kuris jÄ muÅ¡a. Tarp automobilių galėjo bÅ«ti apie 10 m atstumas.

Jis nuo savo automobilio paėjo gal kokius 3 m, ar tik 1-1,5 m ir patyrė V. S. smÅ«gį. Nuo sumuÅ¡imo jam labai skaudėjo galvÄ , nes brinko smegenys.Liudytojas Ž. N. parodė, kad jam paskambino draugas ir paprašė nuvežti iki Ä Å¾uolyno, nes pats yra pagiringas. Jie nėra draugai tik bendradarbiai. Jie važiavo R. V. automobiliu BMW. Ąžuolyne stovėjo automobilis Golf, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo V. S.. R. V. irgi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Toliau lyg dar kažkas stovėjo. Jis degėsi cigaretę ir pakėlęs akis pamatė kaip po smÅ«gio į galvÄ R.

V. parkrito. Parkritus jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krito pistoletas. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, V. S. nuvažiavo, o jis R. V. nuvežė į Å akių ligoninę. V. S. smÅ«giavo beisbolo lazda. Viskas vyko netoli maÅ¡inos. Kaltinamasis buvo atvažiavęs vienas. Po smÅ«gio R. V. nukrito ir nejudėjo, todėl liudytojas galvojo, kad R. V. užmuÅ¡tas. Pirmas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo V. S., tada R. V. iÅ¡lipo ir kiek paėjo. Vaikinai tik ėjo vienas prieÅ¡ kitÄ iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių, kad kÄ turėtų rankose liudytojas nematė.

Jis matė tik smÅ«gį ir nurodė, kad gali bÅ«ti, kad toliau stovėjo kažkoks automobilis, bet jis nekreipė dėmesio, nes toje aikÅ¡telėje dažnai renkasi jaunimas.Liudytojas V. M. parodė, kad jam paskambino kaimynas ir paprašė nuvažiuoti į Ä Å¾uolynÄ . Kaimynas jam pasakė, kad nori pasikalbėti su sugyventinės kavalieriumi. Kiekvienas važiavo su savo automobiliais. Jis automobilį pasistatė arčiau pavėsinės. Atvažiavo BMW, iÅ¡lipo R. V., tada iÅ¡lipo V. S.. R. V. iÅ¡ deÅ¡inės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė pistoletÄ , kurį nukreipė į krÅ«tinę, ir ėjo link V.

S., kuris griebė nuo žemės pagalį ir jam trenkė. Jis iÅ¡sigando ir nuvažiavo. Ä® Ä Å¾uolynÄ važiavo tikslu praneÅ¡ti policijai, jeigu kas nors atsitiktų. Maždaug po pusvalandžio liudytojas susitiko V. S. kieme. Po smÅ«gio R. V. suklupo, bet neparkrito. Jokios beisbolo lazdos liudytojas teigia nematęs.Specialisto iÅ¡vados Nr. G 516/10(10) duomenimis nustatyta, kad R. V. padaryta muÅ¡tinė žaizda kairio smilkinio – virÅ¡ugalvio riboje, atviras kairio momenkaulio lūžimas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio smilkininės skilties sumuÅ¡imas.

SumuÅ¡imas padarytas mažiausiai vieno smÅ«gio pasėkoje kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ir minima lazda. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Siekiant teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateiktÄ apeliacinį skundÄ bei paÅ¡alinti abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo kviesti ir apklausti nukentėjusysis R. V., liudytojas V. M., ekspertas Ž.Megelaitis. Nukentėjusiojo parodymais duotais apeliacinio teismo posėdžio metu patvirtinama, jog su V.

S. susitikti į nuteistojo pasiÅ«lytÄ vietÄ jis važiavo nuteistojo iniciatyva, važiavo pasikalbėti. V. S. įvykio vietoje iÅ¡ keleivio pusės pasiėmė lazdÄ , jos neslėpė, iÅ¡ karto jam trenkė. Ginklo nukentėjusysis neiÅ¡sitraukė. Su V. S. nieko nekalbėjo, apie pistoletÄ V. S. nieko nežinojo. IÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, pistoletÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę, kadangi V. S. nebijojo, todėl ginklo neiÅ¡sitraukė. Kaip pistoletas atsirado pas V. S., nežino, nes buvo be sÄ monės. Kad pistoletas iÅ¡krito, pasakė liudytojas.

IÅ¡ visų nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis R. V. susitikti su nuteistuoju V. S. jokio preteksto neturėjo ir negalėjo turėti, prieÅ¡ingai nei nuteistasis V. S.. Kaip matyti iÅ¡ V. S. parodymų, jis sužinojęs, jog R. V. telefonu, o galimai, jo nuomone, ir betarpiÅ¡kai bendravo su jo sugyventine A. P., su kuria tuo metu dar gyveno kartu ir augino mažametę dukrÄ J. S., pats paskambino R. V. ir bandė aiÅ¡kintis minėtas aplinkybes, ir skambino ne vienÄ kartÄ . Todėl siekis susitikti ir „iÅ¡siaiÅ¡kinti“, numatant vietÄ ne mieste, o miÅ¡ko aikÅ¡telėje, akivaizdžiai bylojo apie nuteistojo galimus ne pačius kultÅ«ringiausius „aiÅ¡kinimosi“ metodus ir bÅ«dus.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo R. V. parodymų, vertindamas situacijÄ iÅ¡ jam žinomų objektyvių pozicijų, jog jis su A. P. buvo tik kelis kartus susitikęs ir nebuvo gerai pažįstamas ir tai nelaikė priežastimi kilti konfliktui su V. S., sutiko su juo susitikti, o nuvežti jį į susitikimo vietÄ paprašė bendradarbio, kadangi po gimtadienio Å¡ventimo buvo pagiringas ir negalėjo vairuoti automobilio. Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis neturėjo priežasties iÅ¡sakyti kažkokias tai pretenzijas V.

S. ir netikėtai, iÅ¡sitraukus dujinį pistoletÄ , jį pulti, iÅ¡Å¡aukiant tariamÄ nuteistojo adekvačiÄ gynybinę reakcijÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog liudytojo Ž. N. parodymais nustatyta, kad pistoleto rankose R. V. neturėjo, o jį pamatė, kai nuo V. S. smÅ«gio beisbolo lazda R. V. nugriuvo ir iÅ¡ jo kiÅ¡enės iÅ¡krito pistoletas, pagrįsta. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. N. parodymai nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taraujantys nustatytoms aplinkybėms, prieÅ¡ingai nei nuteistojo ir liudytojo V.

M. parodymai.Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojas V. M. parodymus davė tik teisminio nagrinėjimo metu, ir tik tuomet, kai nebuvo galimybės galimybės patikrinti ar paneigti jo parodymus, be to, teisėjų kolegijos pastebėjimu, akivaizdu, kad V. S. apklausos teisme metu bei jo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tuose ir atspausdintuose parodymuose, kuriuos jis perskaitė teisiamojo posėdžio metu, ir, kurie prijungti prie teisiamojo posėdžio protokolo, nei vieno karto nepaminima Å¡io liudytojo vardas ar pavardė, ar jo gyvenamoji vieta.

Liudytojas įvardijamas tik kaimynu. Šis liudytojo tapatybės neįvardijimas teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones tiek nuteistojo, tiek liudytojo V. M. parodymų patikimumu, juolab, kad jų parodymai tarpusavyje nėra sutampantys. Nuteistasis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jo suduoto smūgio R. V. lazda, jis nukrito, o liudytojas V. M. šias aplinkybes nurodė kitaip, jis parodė, kad po smūgio R. V. neparkrito, o tik sukupo, tai patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Akivaizdus liudytojo parodymų prieÅ¡taravimas nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtino tiek nuteistasis, tiek liudytojas Ž. N., iÅ¡ dalies ir nukentėjusysis, pagrįstai vertinamas kritiÅ¡kai. Be to, iÅ¡ liudytojo V. M. parodymų taip pat akivaizdu, kad jis vyko, kaip asmuo turintis pagelbėti V. S., jei kas bÅ«tų įvykę nenumatyto, tačiau, matydamas tariamÄ grėsmę V. S. – tariamai nukreiptÄ Ä¯ jį pistoletÄ â€“ ir tariamus V. S. gynimosi veiksmus – smÅ«gio sudavimÄ pagaliu R.

V., ne tik kad nesirÅ«pino pagalba V. S., nepranešė policijai, bet pabėgo iÅ¡ įvykio vietos bei daugiau nei metus laiko – iki nuteistojo praÅ¡ymo jį apklausti teisiamajame posėdyje apie įvykį nieko neinformavo, todėl pagrįstai jo parodymai buvo įvertinti, kaip galimai melagingi. Ä®vertinant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtų aplinkybių visetÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, kad V. S. nukentėjusiajam padarė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , esant bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo situacijai.Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Be to, bÅ«tinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Tai konstatuojama, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo galėtų bÅ«ti užpultas, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiÅ«riu bÅ«tinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar bÅ«tų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs esančių byloje įrodymų visetÄ , pagrįstai nuteistojo V.

S. versijÄ vertino kritiÅ¡kai. Aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis R. V. turėjo bÅ«ti agresyviai nusiteikęs V. S. atžvilgiu ir jį taikytis dujiniu pistoletu, nesant nustatytų jokių objektyvių priežasčių, nekonstatuota. Tačiau nuteistojo V. S. elgesys, kaip asmens turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ â€“ nesikreipimas į policijÄ , ikiteisminio tyrimo metu atsisakymas duoti parodymus, praneÅ¡imas apie liudytojÄ , nukentėjusiojo ginklo atidavimas tik teisiamojo posėdžio metu, parodymų davimas tik teisme, kurie prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, teisėjų kolegijos nuomone, vertinama kaip siekis klaidinti teismÄ ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Pagal anksčiau paminėtas ir aptartas aplinkybes nuteistajam V.

S. nebuvo priežasties veikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, jam nebuvo iÅ¡kilęs realus pavojus ir jam nebuvo reikalo gintis. Taigi įvykio metu nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas kuriuo iÅ¡sakytos abejonės dėl nukentėjusiojo sužalojimo laipsnio nustatymo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž. Megelaitis. Ekspertas patvirtino, jog nukentėjusiajam R. V. sunkus sužalojimas gavosi dėl atviro kairio momenkaulio lūžio, tai savaime duoda sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Ekspertas su iÅ¡vada, duota ikiteisminio tyrimo metu sutiko, pagrindo naujai ekspertizei nėra. Eksperto teigimu, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas paprasta lazda, jei ji turi masės. Galima ir beisbolo lazda, ir paprasta lazda padaryti tokį sužalojimÄ , tik reikalingas stiprus smÅ«gis.Abejoti teismo medicinos eksperto kompetencija teismas neturi jokio pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nukentėjusiajam netinkamai nustatyto sunkaus sužalojimo laipsnio, atmetamas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė: nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirnavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai :                                                    Regina Majauskienė                                                                  Romualdas Lincevičius