Legislator Case Law & Legislation
4f5af7ab-31c8-4702-a285-ae2a8a7c259c AI generated

4f5af7ab-31c8-4702-a285-ae2a8a7c259c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4f5af7ab-31c8-4702-a285-ae2a8a7c259c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?             Civilinė byla Nr. e2A-1532-779/2019              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų T.

Legislator headnote

AI generated

4f5af7ab-31c8-4702-a285-ae2a8a7c259c · Vilniaus apygardos teismas: Prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?             Civilinė byla Nr. e2A-1532-779/2019              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų T.

Z. ir J. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams T. Z., J. Z. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti statinį, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė  1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jo patikslinimais, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka paÅ¡alinti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ atraminę sienÄ , 2018-10-08 Atraminės betoninės sienos schemoje pažymėtÄ taÅ¡kais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006-03-21 ieÅ¡kovas davė sutikimÄ atsakovams įrengti atraminę sienÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sÄ lyga, kad vanduo nuo Å¡io sklypo bus nuvedamas į gatvę. 2015 m. iÅ¡ryÅ¡kėjus atraminės sienos statybos trÅ«kumams, o atsakovams nesiimant jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl Å¡io statinio bÅ«klės įvertinimo ir statinio dokumentacijos patikrinimo, ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ , ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukÅ¡tis - apie 2,15 m), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , parengtÄ 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 15 d. atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo patikrinimÄ ir nustatė, kad atsakovai pastatė atraminę sienÄ ieÅ¡kovo žemės sklype, o ieÅ¡kovo sklypo užimtas plotas yra 24 kv. m.

Taip pat nustatė, kad įrengta atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje – 3,77 m. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad sutikimÄ statyti atraminę sienÄ atsakovams davė jiems priklausančiame žemės sklype, o ne ieÅ¡kovo.

3. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , su vėlesniais patikslinimais, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovai nepastatė ieÅ¡kinyje nurodomos atraminės sienutės ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, todėl neturi pareigos jos paÅ¡alinti; atraminė sienutė ieÅ¡kovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypÄ bei jame pastatant gyvenamÄ jį namÄ ; pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad ginčo atraminė sienelė yra ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalyje, todėl priklauso ieÅ¡kovui.

4. Atsakovai nurodė, kad ginčo atraminė siena nebuvo pastatyta ieÅ¡kovo suteikto leidimo statyti sienÄ pagrindu – Å¡is leidimas iki Å¡iol nėra įgyvendintas. Liudytojai A. K., M. M. bei D. P. pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ patvirtino, kad iki atsakovui įsigyjant jam priklausantį žemės sklypÄ ir pradedant ten vykdyti žemės darbus bei gyvenamojo namo statybos darbus, ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype jau buvo įrengta atraminė sienelė bei ant jos pritvirtinta medinė tvora.

Nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas savo lėšomis ir jėgomis paÅ¡alintų, rekonstruotų ar remontuotų savo žemės sklype stovinčiÄ atraminę sienelę, kuri, nors ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, priklauso ieÅ¡kovui. Tačiau tuo atveju, jei ieÅ¡kovas ketintų atlikti atraminės sienelės nugriovimo darbus, tokie darbai privalo bÅ«ti atliekami taip, kad atsakovams ir/ar jų turtui nebÅ«tų padaryta žala, kadangi tarp ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra ženklus reljefo skirtumas, todėl atraminės sienutės paÅ¡alinimas gali lemti nuostolių atsiradimÄ , nes be sienutės iÅ¡ atsakovų žemės sklypo (esančio aukščiau) į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ gali nuslinkti žemės sluoksnis.

5. IeÅ¡kovas apie visus nurodytus veiksmus žinojo nuo pat jų atlikimo momento, t. y. jau daugiau kaip 10 metų, tačiau pretenzijų atsakovams dėl atraminės sienelės paaukÅ¡tinimo fakto, nei dėl atraminės sienelės kokybės trÅ«kumų nereiÅ¡kė. Tik 2015 metais ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl tariamai netinkamos atraminės sienelės kokybės. Atsižvelgiant tai, kad atraminės sienelės rangos darbai buvo atliekami ieÅ¡kovo žemės sklype, ieÅ¡kovas negalėjo apie tokius darbus nežinoti, o bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimÄ , susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukÅ¡tinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį, todėl praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ .

6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog gavęs ieÅ¡kovo skundÄ , taip pat kitÄ informacijÄ dėl atraminės sienos (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimÄ ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ aktÄ Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukÅ¡tis apie 2,15 m.), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ (duomenys neskelbtini) pastatyta už sklypo ribų.

Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekte nurodyta, kad atraminė siena yra esama, o projektas parengtas 2006 metais, kuriam 2006 m. birželio 9 d. gautas statybos leidimas Nr. GN/352/06-0627. Pažymėjo, kad projektinėje dokumentacijoje yra pateiktas gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko A. K. 2006 m. kovo 21 d. sutikimas, kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti iki 2,2 m atraminę sienutę. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisės aktais, pagal kuriuos skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu statybos darbai atlikti daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, nutraukė skundo nagrinėjimÄ .

Prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovas 2006 m. kovo 21 d. iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ (notarinio registro Nr. 2-2968), kad atsakovai įrengtų atraminę sienÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus iÅ¡ jiems priklausančio sklypo pusės. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo 2016 m. vasario 19 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-231-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ ir 2016 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-452-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ kvietė atsakovus dėl administracinio teisės pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir/ar protokolo suraÅ¡ymo užfiksuoto atlikus žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-09.

Prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

9. Teismas nustatė, kad pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį (negatorinis ieškinys) ir ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui reikia įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ pažeidimo dienÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymo skaičiavimo pradžia turėtų bÅ«ti siejama ne su praÅ¡omos nugriauti atraminės sienelės statymo (paaukÅ¡tinimo) data, o su žemės sklypo kadastrinių matavimu atlikimo data – 2008 m. rugsėjo 30 d., kuomet ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog ginčo atraminė sienelė yra ieÅ¡kovui priklausančiame sklype. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl bendras 10 metų senaties terminas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ nebuvo pasibaigęs.

11. Teismas, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojo parodymais nustatė, jog atsakovai atliko atraminės sienelės statybos darbus ieÅ¡kovui priklausančiame sklype, jÄ pritaikydami prie atsakovams priklausančio žemės sklypo reljefo, neturėdami ieÅ¡kovo sutikimo, nes ieÅ¡kovas buvo davęs sutikimÄ pastatyti atraminę sienelę atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimÄ , nurodęs, kad Å¡alių pateiktos aplinkybės dėl buvusios tvoros pamatų aukščio bei atliktų atraminės sienos darbų, jų apimties, teisiniu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos.

Teismas nurodė, kad atsakovai, neteisėtai pastatydami (paaukÅ¡tindami) atraminę sienÄ , prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl turi paÅ¡alinti neteisėtai pastatytÄ visÄ ieÅ¡kovo sklype esančiÄ atraminę sienÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai  12. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ , priimti byloje naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Å iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jau antrÄ jį kartÄ , neatsižvelgė ir neįvertino bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjusio ir 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi jÄ nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾inusio Vilniaus apygardos teismo argumentus bei pastabas, t. y. skundžiamu sprendimu teismas taip iki galo ir neiÅ¡nagrinėjo visų su atraminės sienelės pastatymu susijusių aplinkybių. 12.2 Teismo sprendimas faktiÅ¡kai neįgyvendinamas, neaiÅ¡kus, ne tik nesukuria taikos tarp Å¡alių, o prieÅ¡ingai - suponuoja naujų teisminių ginčų kilimÄ ateityje.

Nurodė, kad apeliacinio teismo nutartimi buvo pabrėžta bÅ«tinybė priimant teismo procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti galimas sprendimu nustatomo įpareigojimo pasekmes ir siekti jų iÅ¡vengti, kas nebuvo padaryta priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nugriovus ginčo sienelę, dėl gretimų žemės sklypų reljefo skirtumų, iÅ¡ atsakovo žemės sklypo ant ieÅ¡kovo žemės sklypo pradėtų slinkti žemės sluoksnis, ilgainiui galimai netgi iÅ¡judinant atsakovų gyvenamojo namo pamatus bei darant įtakÄ jo stabilumui.

Apeliacinis teismas pabrėžė bÅ«tinybę iÅ¡saugoti tam tikrÄ atraminę sienelę ar taikyti kitokiÄ priemonę reljefo stabilumui užtikrinti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokias apeliacinio teismo iÅ¡vadas ignoravo - sprendimu atsakovai įpareigoti nugriauti vienintelę žemės slinkimÄ sulaikančiÄ priemonę, neįvertinant dėl tokio įpareigojimo vykdymo galinčių kilti pasekmių abiems ginčo Å¡alims. 12.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį daugiau kaip po 10 metų po ginčo atraminės sienelės paaukÅ¡tinimo, nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

13. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo aplinkybių, susijusių su atraminės sienos statyba. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo sklype buvęs medinės tvoros pamatas buvo įrengtas su tikslu laikyti medinę tvorelę, bet nebuvo apskaičiuotas 2,15 m aukščio atraminės sienos statybai ir nebuvo skirtas apkrovoms, kylančioms dėl 5 m aukščio supilto pylimo, slėgiui iÅ¡laikyti.

Be to, iki atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ ir namo jame statybos pradžios, tarp Å¡alių sklypų nebuvo ženklaus reljefo skirtumo, todėl nebuvo ir poreikio turėti atraminę sienÄ . 13.2. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų versijÄ , jog atraminė siena buvo pastatyta dar iki atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ . PrieÅ¡ingai, ginčo atraminės sienos statytojai yra atsakovai, kÄ pagrindžia Å¡ie raÅ¡ytiniai bei kiti įrodymai: a) 2015 m. lapkričio 19 d.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyriaus sudarytame faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32- 3761/15 (2.1.15-UK9), konstatuota, kad atraminės sienos konstrukcijÄ pastatė atsakovai; b) 2018 m. liepos 26 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad atraminė siena yra vientiso betono liejimo, iÅ¡lieta vienu metu ir be požymių, kad bÅ«tų statyta (pristatyta) ant anksčiau buvusių statinių, kaip teigia atsakovai;

c) betono liejimo siena juosia atsakovams priklausantį žemės sklypÄ ne tik ribose su ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir riboje su (duomenys neskelbtini) sklypu, taip pat tęsiasi ir juosia atsakovų sklypÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, dėl to akivaizdu, jog ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti jokio poreikio statyti sienÄ , juosiančiÄ visÄ atsakovo sklypÄ ;

d) atsakovai su ginčo objektu elgėsi kaip su nuosavu - 2006 m. organizavo ir vykdė remonto darbus, 2016 m. sausio 7 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. 160107 Atraminės sienos bÅ«klės tyrimui, visus Å¡iuos veiksmus atlikdami be kokio nors derinimo su ieÅ¡kovu. 13.3. Atsakovai nurodo, kad jie tik paaukÅ¡tino jau buvusiÄ atraminę sienelę, tačiau toks paaukÅ¡tinimas negali bÅ«ti laikomas sienelės statybos darbais remiantis LR Statybos įstatymo 2 str. 72 p., Statybos įstatymo 2 str. 90 p. 13.4.

Nėra ginčo dėl to, kad atraminė siena nuo jos pastatymo momento iki Å¡ios dienos užima dalį ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, todėl ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės yra pažeidžiamos kiekvienÄ dienÄ . CK 1.127 str. 5 d. nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Teismų praktika dėl ieÅ¡kinio senaties reikÅ¡ti negatorinius ieÅ¡kinius, yra vienoda ir nuosekli - savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. 13.5.

Dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovai turėtų pasirengti bei suderinti projektÄ , kuriame, be kita ko, bÅ«tų aptartos reljefo stabilumÄ užtikrinančios priemonės, gauti statybos leidimÄ ir pan. 13.6. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo sprendimas nesukuria tarp Å¡alių teisinės taikos, tačiau atsakovai nutyli, jog patys atmetė visus proceso metu ieÅ¡kovo siÅ«lytus taikaus ginčo iÅ¡sprendimo variantus.

14. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.  Teisėjų kolegija  k o n s t a t u o j a:  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. CPK 314 str. įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ - „Laikančio tvorÄ pamato paaukÅ¡tinimo vizualizacijÄ â€œ, tačiau nenurodo, kodėl Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu bei nereiÅ¡kia praÅ¡ymo minėtÄ dokumentÄ prijungti prie bylos medžiagos. Tai sudaro pagrindÄ teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsisakyti priimti.

18. Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovas davė sutikimÄ kaimynams T. Z. ir J. Z. įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sÄ lyga, kad vanduo nuo Å¡io sklypo bus nuvedamas į gatvę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-2340, kuriame užfiksuota, kad atraminė siena pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parengtÄ 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. sausio 15 d. atlikęs patikrinimÄ , nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (pažeidėjas) pastatė atraminę sienÄ , ant kurios užtiesęs vielos tinkle tvorÄ , gretimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užimtas plotas yra 24 kv. m. bei pažeidėjo įrengtos atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje — 3,77 m.

Antstolės B. P. 2018 m. liepos 26 d. suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atraminė siena yra vientiso betono liejimo, iÅ¡lieta vienu metu (matomos vientisos betonÄ laikiusių skydų paliktos linijos), be požymių, kad bÅ«tų statyta (pristatyta) ant anksčiau buvusių statinių. Betono liejimo siena juosia atsakovams priklausantį žemės sklypÄ ne tik ribose su ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir riboje su (duomenys neskelbtini), taip pat tęsiasi ir juosia atsakovų sklypÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigÄ , nurodė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktÄ ir Å¡ių teisių pažeidimo faktÄ , atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016).

21. Ieškovui nuo 2001 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įsigytu 2005 m. sausio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Rašytinė bylos medžiaga (2015 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statytos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo aktas;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. atlikto patikrinimo pagrindu suraÅ¡ytas dokumentas apie atraminės sienutės statytojÄ ), ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos nuotraukos, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K., D. P., M. M. patvirtino, kad iki 2006 m. Å¡alių sklypus skyrė medinė tvora bei kad sklypų aukščiai buvo vienodi, atraminė siena nebuvo reikalinga. IeÅ¡kovo sutikimas įrengti atraminę sienelę duotas atsakovams 2006 m.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog iki ieÅ¡kovo sutikimo davimo, atraminės sienutės, skiriančios Å¡alių sklypus, nebuvo. Atsakovai neprisipažįsta įrengę atraminę sienelę, nurodo tik jÄ rekonstravę, pristatę, tačiau atsakovų teisės pažeidimÄ , kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. suraÅ¡ytas Statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-2340, kuriame fiksuota, jog atraminė siena pastatyta už atsakovų sklypo ribų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. atliktas patikrinimas, kuriame konstatuota, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas pastatė atraminę sienÄ gretimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užimtas plotas yra 24 kv. m.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

23. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai (apeliantai), bÅ«dami žemės sklypų savininkai, turi teisę savo nuosavybę valdyti ir ja naudotis taip, kaip jiems atrodo tinkama, tačiau nepažeisdami kitų asmenų teisių bei įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad apeliantų atraminė sienutė įsiterpia į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Kiekvienas asmuo turi pareigÄ nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl apeliantai, įrengdami atraminę sienutę, turėjo užtikrinti, kad jų kaimynų nuosavybės teisės nebus pažeistos. Å ios pareigos nevykdant, apeliantams ir tenka tokio nevykdymo pasekmės.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų daromÄ pažeidimÄ tęstiniu ir netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovai neteisėtai pastatė atraminę sienutę ant ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ir ja naudojasi, sienutė nėra paÅ¡alinta, todėl tai yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsiasi kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ .

Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

25. Apeliantai nurodo, jog tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo atkurta taika tarp Å¡alių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ bei pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus, abejoja, ar taikiu ginčo iÅ¡sprendimu buvo suinteresuoti patys atsakovai (apeliantai).

26. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neatsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-411-262/2018 pastabas, jog paÅ¡alinus atraminę sienÄ , kiltų Å¡laito nusilinkimo rizika ir toks ginčo sprendimo bÅ«das galimai bÅ«tų žalingas abiem Å¡alims. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieÅ¡kovas su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė statybas vykdančių įmonių atsakymus į paklausimÄ dėl techninės galimybės paÅ¡alinti atraminę sienÄ .

Ä® bylÄ pateikti UAB „Geocon“, UAB „Constatus“ bei UAB „Pasidarysiu pats“ atsakymai patvirtina, kad atraminės sienos paÅ¡alinimo darbai gali bÅ«ti atliekami nesukeliant Å¡laito nuslinkimo rizikos. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad atraminė sienutė iÅ¡ ieÅ¡kovo sklypo dalies turi bÅ«ti paÅ¡alinta statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai turi parengti bei suderinti projektÄ su numatytomis reljefo stabilumÄ užtikrinančiomis priemonėmis, gauti statybos leidimÄ ir t. t., ir pan.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai apeliantų argumentams dėl nesuprantamo ir praktiÅ¡kai neįgyvendinamo teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime atskleidė bylos esmę, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija  n u t a r i a :

 Apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti iÅ¡ atsakovų T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  Teisėjai                                                                           Inga Staknienė                                                                                            RÅ«ta Petkuvienė                                                                                              Vaclovas Paulikas Â