4f574e34-e1ad-4b86-a51f-9bfe2bef1af2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-774-1078/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37607-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Jurgitai Gailik, dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui, Aušrai Zakarkienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, nukentėjusiajam M. M., specialistams M. Sūdžienei ir V.

Kazlauskui (nuotoliniu bÅ«du) vertėjaujant Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumÄ , pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskutinį kartÄ teistas (ankstesni teistumai iÅ¡nykę): - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V. S. apeliacinis skundas atmestas, patikslinta nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : V. S. panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 3.00 val., bÅ«damas K. Kalinausko gatvėje, ties VÅ¡Ä® „Centro poliklinika“ pastatu, esančiu adresu – Pylimo g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslÄ panaudojant fizinį smurtÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , nukentėjusiajam M.

M. į veidÄ papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų ir nukentėjusįjį stumdamas pargriovė ant Å¡aligatvio grindinio, ranka griebė nukentėjusiajam už kairės rankos ir jėga bandė numauti vestuvinį žiedÄ , 400 eurų vertės, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus užsimauti žiedÄ atgal, jis (V. S.) iÅ¡ nukentėjusiojo dėvėtų kelnių deÅ¡inės pusės galinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę, 60 eurų vertės, kurioje buvo: 40 eurų grynųjų pinigų, M. M. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, neturintis materialinės vertės, banko „Luminor“ mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturinti materialinės vertės, 2 vnt. magnetinių kortelių, skirtų praėjimui į objektÄ , neturinčių materialinės vertės, bei suplėšydamas kelnių deÅ¡inės pusės priekinę kiÅ¡enę, iÅ¡traukė joje buvusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žXiaomi Redmi Note 8“, 200 eurų vertės, kuriame buvo įdėtos dvi SIM kortelės, neturinčios materialinės vertės, ir su minėtais daiktais pasiÅ¡alino, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimÄ kairėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡iniųjų IV, V, VI Å¡onkaulių lūžius, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M.

M. sveikatÄ bei panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė M. M. priklausantį 300 eurų vertės turtÄ . Å iais veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. vakare iÅ¡važiavo pasivažinėti dviračiu, buvo neseniai iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. IÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2020 m. rugsėjo 11 d. Ä®vykio vakarÄ , po deÅ¡imtos valandos, miesto centre pasuko į Pylimo gatvę ir norėjo pakilti į kalniukÄ K.

Kalinausko gatve, tačiau nepavyko pakilti į kalniukÄ , nes nukrito nuo dviračio. Krisdamas sutrenkė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Tada atsisėdo ant bordiÅ«ro ir laukė, kol nustos bėgti kraujas. Å alia nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžės, todėl kruvinas servetėles iÅ¡metė ant žemės. Nematė, ar buvo kraujo ant asfalto, bordiÅ«ro. Tada nuėjo ir atsisėdo ant suolelio Vilniaus gatvėje. Vilniaus gatvėje atsisėdo skvere, 50 metrų nuo tos vietos, kur nukrito. Atsisėdo prie namų, kurių numeriai 24 ir 26, prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Paskui grįžo namo. Grįžo apie dvyliktÄ valandÄ vakaro. Grįždamas pakalbėjo su kaimyne. Kaltinamasis nurodė, jog ant nukentėjusiojo kelnių jo (kaltinamojo) kraujas galėjo atsirasti, kai nukentėjusysis, kuomet buvo užpultas, nukrito ant žemės K. Kalinausko g., jo manymu, nukentėjusysis tiesiog galėjo įkristi į jo kraujÄ ar į jo paliktas kruvinas servetėles. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog, kai važiuodamas dviračiu nukrito, nekvietė medicininės pagalbos.

PrieÅ¡ įvykį, 2020 m. rugsėjo 12 d., jį (V. S.) sumušė apsaugininkas, nes pamanė, kad jis nori pasisavinti mobilųjį telefonÄ . Kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis nagrinėjamo įvykio vakarÄ važinėjo dviračiu, nes norėjo patekti į „Maxima“, kuri dirbo naktį. IÅ¡ namų iÅ¡važiavo po 22.00 val., K. Kalinausko gatvėje buvo apie 23.00 val. Dujų balionėlio su savimi neturėjo. Dujų balionėlį ankstesnio įvykio metu iÅ¡ jo buvo paėmę policininkai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., vakare apie 22-23 val., važiavo dviračiu nuo Pylimo gatvės, Vilniuje, viešojo transporto juosta, įvažiavo į K. Kalinausko gatvę, Vilniuje, norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, tačiau dėl silpnumo pritrūko jėgų ir nugriuvo nuo dviračio. Tada atsisėdo ant šaligatvio ir jam pradėjo bėgti kraujas (2020 m. rugsėjo 12 d. ryte, apie 6.00 val., jis buvo labai stipriai sumuštas Kudirkos aikštėje, Vilniuje.

Po sumuÅ¡imo 2020 m. rugsėjo 12 d. jis kreipėsi į ligoninę). 2020 m. rugsėjo 18 d. negalėdamas sustabdyti kraujo, nuėjo link Vilniaus gatvės, kur atsisėdo ant medinio suoliuko ties pastatu Vilniaus g. 24-28, netoli Sveikatos apsaugos ministerijos. Kai jam nustojo bėgti kraujas, prieÅ¡ vidurnaktį, grįžo į namus ŽirmÅ«nuose. VieÅ¡asis transportas dar važinėjo, todėl 2020 m. rugsėjo 18 d. tikrai grįžo iki 24.00 val. VisÄ naktį buvo namuose, po to kelias dienas visai nebuvo išėjęs iÅ¡ namų, todėl net ir fiziÅ¡kai negalėjo, neturėjo jėgų sumuÅ¡ti žmogų.

Jis nieko nemušė, muštynėse nedalyvavo. Kol sėdėjo K. Kalinausko gatvėje, po to skvere netoli Sveikatos apsaugos ministerijos, jokių muštynių nematė, pats jokiose muštynėse nedalyvavo. Po 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio, policija pasiėmė jo dujų balionėlį, todėl po 2020 m. rugsėjo 12 d. jis dujų balionėlio su savimi daugiau niekada neturėjo. Dėl to, kaip nukentėjusiojo kelnių vienos kišenės viduje atsirado jo kraujas, nurodė, kad nukentėjusysis 2020 m. rugsėjo 19 d. naktį, eidamas K.

Kalinausko gatve, Vilniuje, galėjo netyčia atsisėsti ant Å¡aligatvio ir prisiliesti prie jo kraujuotos servetėlės, kuriÄ paliko po to, kai 2020 m. rugsėjo 18 d. vakare jam kraujavo iÅ¡ nosies. Tokiu bÅ«du nukentėjusysis savo rankÄ iÅ¡sitepė jo krauju, po ko jis savo iÅ¡siteptÄ jo krauju rankÄ galimai įsidėjo sau į kiÅ¡enę, tik tada galėjo jo kraujas atsirasti nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enės viduje. Savo Å¡lapių kraujuotų servetėlių toje vietoje tÄ vakarÄ paliko labai daug (t. 1, b. l. 105-107, t. 2, b. l. 69-72, 91-93, 106-110).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. S. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmo atlikimo metu (t. 2, b. l. 8-90). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. K. Kalinausko gatve ėjo iÅ¡ baro namo ir buvo užpultas. Grumtynės su užpuoliku vyko ant žemės. Pamena, kad užpuolikas bandė nuimti nuo pirÅ¡to vestuvinį žiedÄ . Užpuolikas pasiÅ¡alino, kai jis (M. M.) pradėjo rėkti. Užpuolikas jį apipurÅ¡kė dujomis. Buvo apiplėštas, neturėjo nei piniginės, nei telefono, negalėjo iÅ¡sikviesti pagalbos.

Grįžęs namo, pažadino žmonÄ , papasakojo, kas įvyko, žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ten jam nustatė trijų Å¡onkaulių lūžius. Ä®vykio vakarÄ Ä—jo namo ir kilo į K. Kalinausko gatvės kalnÄ , buvo nulenkęs galvÄ , žiÅ«rėjo žemyn, tada pajautė smÅ«gius, dujas ir pargriovimÄ . IÅ¡ kur atėjo užpuolikas, negali pasakyti. Vieta nebuvo apÅ¡viesta, buvo tamsu. Užpuoliko nematė, nes jam buvo pripurkÅ¡ta dujų.

Kraujuojančių sužalojimų neturėjo, buvo tik mažas nubrozdinimas ant kairės rankos, bet nekraujavo. Tai, kad jo (M. M.) kelnės yra kruvinos, pastebėjo žmona, kai jis grįžo namo. Kraujo dėmės buvo devyniose vietose – priekyje, gale, aplink kiÅ¡enes, kiÅ¡enių viduje. Kelnės buvo suplėšytos ties priekine kiÅ¡ene, kur laikė telefonÄ . Patyrė turtinę žalÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atimto telefono ir piniginės. Neturtinės žalos tÅ«kstantis eurų susidaro iÅ¡ to, kad iki Å¡iol jaučia stresÄ , naktimis kankina nemiga, bijo vaikščioti pėstute.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., laikotarpyje nuo 2.00 val. iki 3.40 val., bÅ«damas girtas, ėjo iÅ¡ baro Vilniaus senamiestyje. Ėjo į namus ir eidamas buvo užpultas nepažįstamo vyriÅ¡kio. Kaip buvo užpultas, dėl neblaivumo neatsimena, sugeba atsiminti tik tai, kad grÅ«mėsi su vyriÅ¡kiu. Grumtynių metu vyriÅ¡kis nuo rankos nuėmė jo vestuvinį žiedÄ , tačiau toliau besigrumiant jis tÄ Å¾iedÄ iÅ¡ jo atėmė. Atėmus žiedÄ , vyriÅ¡kis jam į akis papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų.

Po to, kai jam papurškė dujų, jis toliau nieko neatsimena, tačiau atsipeikėjęs pastebėjo, kad iš dešinės pusės kelnių kišenės dingo jo juodos spalvos piniginė „Picard“, kurios vertė 60 eurų, joje buvo 40 eurų grynaisiais pinigais, jo vairuotojo pažymėjimas, „Luminor“ banko kortelė, dvi praėjimo magnetinės kortelės. Iš galinės dešinės pusės kišenės dingo mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8“, kuriame buvo dvi SIM kortelės, telefono vertė 200 eurų.

Atsipeikėjęs jis grįžo namo, kur jo žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykę medikai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, kur jam nustatė 3 Å¡onkaulių lūžius. Namie ant savo kelnių pastebėjo, kad deÅ¡inėje pusėje jos suplėšytos bei yra kraujo dėmių (t. 1, b. l. 42-44). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 2.30 val. išėjo iÅ¡ baro „Nauji vėjai“, kai iÅ¡ A. JakÅ¡to gatvės pakilo į K.

Kalinausko gatvę, Vilniuje, ėjo vienas, buvo iÅ¡gėręs alkoholio, ir, bÅ«nant prie „Centro poliklinikos“, pajuto, jog kažkas iÅ¡ priekio papurÅ¡kė jam dujų į akis, po ko jį užpuolė nepažįstamas vyriÅ¡kis, prasidėjo grumtynės. VyriÅ¡kis buvo vienas. Grumtynių metu su juo nugriuvo ant žemės, toliau grumtynės vyko ant grindinio. Grumtynių metu pajuto, jog jam nuo pirÅ¡to buvo maunamas vestuvinis žiedas, tačiau jį pavyko iÅ¡saugoti. Kadangi jam skaudėjo akis, užsidengė veidÄ rankomis, ir pradėjo rėkti, tada tas vyriÅ¡kis pabėgo.

Atsikėlęs nuo žemės, iÅ¡ karto norėjo paskambinti ir iÅ¡sikviesti policijÄ , tačiau suprato, jog iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelnių priekinės kiÅ¡enės dingo jo mobilaus ryÅ¡io telefonas „Xiaomi Redmi Note 8“ ir apčiuopė, jog deÅ¡inės pusės galinėje kelnių kiÅ¡enėje nebėra jo piniginės. Pastebėjo, jog kelnės buvo suplyÅ¡usios, buvo iÅ¡plėšta deÅ¡inės pusės kiÅ¡enė, kurioje prieÅ¡ tai buvo telefonas. Grįžo namo, apie įvykį papasakojo žmonai, ji paskambino į policijÄ .

Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kadangi jam labai skaudėjo Å¡onÄ , medikai pristatė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti Å¡onkaulių lūžiai. Ligoninėje buvo su tais pačiais rÅ«bais. Ryte atvažiavo tyrėjas, kuris jį apklausė ir įformino įvykį, žmona atnešė kelnes, ant kurių ji pastebėjo rudos spalvos dėmes, panaÅ¡ias į kraujÄ . Dėmės buvo keliose vietose skirtingose kelnių pusėse. Kadangi buvo nežymiai sužeistas ir niekur nekraujavo, iÅ¡ karto suprato, jog tai buvo užpuoliko kraujas (t. 1, b. l. 151-152).

Papildomos apklausos 2020 m. rugsėjo 19 d. metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad nei kol ėjo iÅ¡ baro prieÅ¡ užpuolimÄ , nei po plėšimo, jokių ne savo daiktų, popieriukų nei nuo žemės, nei nuo kitų objektų nerinko ir sau į kiÅ¡enę nesidėjo (t. 1, b. l. 163-166). Nukentėjusysis M. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir Parodymų patikrinimo vietoje veiksmo atlikimo metu (t. 2, b. l. 156-162). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Č.-M. (kaltinamojo sutuoktinė) nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį susitiko su draugais.

Apie 23 val. ji nutarė eiti namo, vyras dar pasiliko su bičiuliais. Vyras grįžo apie 3 val. nakties, ji jau miegojo. Išgirdo, kad vyras šaukia, jog jį užpuolė, iš miegamojo nubėgo į koridorių, vyras vizualiai nekraujavo, bet veidas buvo raudonas, akys pasruvusios krauju, kelnės kruvinos, suplėšytos. Kadangi ant vyro drabužių matėsi kraujas, o ant vyro sužalojimų nematė, labai išsigando, bijojo, kad sužalojimai gali būti po drabužiais. Vyras pasakė, kad buvo užpultas ir apipurkštas dujomis.

IÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavusi policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes vyrui skaudėjo Å¡onkaulius. Greitoji nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Kai vyras grįžo, papasakojo, kad ėjo ir jį užpuolė vyras. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad užpuolimo metu sutuoktinis buvo neblaivus. Užpuolimo metu iÅ¡ jo atėmė naujÄ telefonÄ , piniginę, kurioje buvo grynųjų pinigų. Gerai nepamena, tačiau atrodo, kad buvo įdrėksta galinė kelnių kiÅ¡enė, kraujo dėmės buvo aplink kiÅ¡enes.

Kadangi sutuoktinis neturėjo jokios atviros žaizdos, todėl ji ir iÅ¡kėlė klausimÄ , iÅ¡ kur tos dėmės. Tai, kad užpuolimo metu buvo panaudotos dujos, sprendžia iÅ¡ to, kad, kai vyras grįžo namo ir ji paėmė jo striukę, jai pradėjo perÅ¡tėti veidÄ . Dujų kvapo nejautė, Å¡iek tiek aÅ¡arojo akys, bet daugiausiai griaužė veidÄ . Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Č.-M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. kartu su vyru M.

M. iÅ¡vyko į barÄ â€žNaujieji vėjai“. Apie 23 val., ji iÅ¡vyko į namus, o vyras liko dar su draugais. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties, vyras grįžo namo. Jis iÅ¡ koridoriaus pradėjo Å¡aukti, jog jį užpuolė. Sutuoktinis pasakė, jog prieÅ¡ 10 minučių K. Kalinausko gatvėje, Vilniuje, netoli „Centro poliklinikos“, jį užpuolė nepažįstamas vyriÅ¡kis, sumušė, apiplėšė ir jam labai skauda deÅ¡inį Å¡onÄ . Vyras pasakė, jog jis bėgo nuo „Centro poliklinikos“, užpuolikas iÅ¡ jo pavogė telefonÄ ir piniginę.

Sutuoktinis pasakė, jog negali atsimerkti, nes skauda akis, kadangi jam papurÅ¡kė dujų. ApžiÅ«rėjusi vyrÄ , pastebėjo, kad jam ant kelnių iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra kraujo dėmės, tačiau niekaip negalėjo nustatyti, iÅ¡ kur tas kraujas, bandė apžiÅ«rėti vyrÄ , tačiau nematė, jog jis kažkur kraujuotų. Taip pat pamatė, jog jo kelnių Å¡one deÅ¡inės pusės kiÅ¡enė yra iÅ¡draskyta, toje kiÅ¡enėje vyras paprastai neÅ¡iodavo savo piniginę. Sutuoktinis papasakojo, jog užpuolikas buvo Å¡viesiais plaukais ir Å¡viesiu megztiniu.

Liudytoja nurodė, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ , vėliau atvyko ir medikai, kurie jos vyrÄ iÅ¡vežė į ligoninę, ji vyko kartu. DienÄ atvyko į namus policijos tyrėjas, kuris atvežė M. M. piniginę su asmens dokumentais bei atliko apklausÄ . Kol tyrėjui M. M. pasakojo apie įvykį, ji pagalvojo, jog jis neturi jokių atvirų žaizdų, o jo kelnės yra suplėšytos ir kruvinos, tad kilo mintis, jog tai gali bÅ«ti užpuoliko kraujas. Atnešė tyrėjui bei parodė M. M. kelnes, su kuriomis jis buvo užpultas, tyrėjas paėmė kelnes ekspertizei.

Nori pažymėti, jog, kai M. M. pasakojo, kad atkovojo savo vestuvinį žiedÄ iÅ¡ užpuoliko, tuo momentu ji pagalvojo, jog kadangi M. M. nėra labai stiprus, gana smulkus ir neaukÅ¡to Å«gio, kaip jis galėjo atkovoti žiedÄ iÅ¡ užpuoliko, ir tada jai kilo mintis, kad galimai užpuolikas nebuvo labai stiprus, todėl M. M. ir pavyko atkovoti ir atimti savo žiedÄ (t. 1, b. l. 169-171). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad gyvena kartu su dėde V. S. Kadangi kartu su V. S. gyvena dviese, tai yra jo artimas giminaitis ir Å¡eimos narys, todėl, pasinaudodamas savo teise, atsisako bÅ«ti apklausiamas ir duoti parodymus apie savo artimÄ giminaitį – dėdę V.

S. (t. 1, b. l. 174-175). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. A. (Ž. A.) nurodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ pokalbis su nukentėjusiuoju vyko lauke, prie jo namų. Buvo tamsus paros metas, tačiau vieta gerai apÅ¡viesta. Nepamena, kaip nukentėjusysis atrodė, tačiau jis buvo apsiverkęs, matėsi, jog buvo muÅ¡tas, kadangi kÅ«nas kai kur buvo apibrozdintas, o rÅ«bai apiplėšyti. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad nukentėjusysis galvojo, jog užpuolikų buvo daugiau, tačiau nurodė tik vieno žmogaus požymius.

Nukentėjusysis nurodė, kad užpuolikas buvo su baltu megztiniu, smulkaus sudėjimo ir trumpai kirptais plaukais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. A. nurodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 4.00 val., dirbant kartu su kolega M. L. iÅ¡ OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauks pranešėjas, kurį sumušė ir apipurÅ¡kė dujomis. Atvykus nurodytu adresu, lauke prie namo į juos kreipėsi pranešėjas M.

M. ir paaiÅ¡kino, jog maždaug apie 3.00 val., jis ėjo namo K. Kalinausko gatve, Vilniuje, jį užpuolė nepažįstamas asmuo, apipurÅ¡kė dujomis, bei pavogė jo piniginę ir mobilų telefonÄ . IÅ¡ pradžių M. M. sakė, jog buvo trys užpuolikai, tačiau po to pasakė, jog jį mušė ir apiplėšė vienas vyriÅ¡kis, kuris buvo apsirengęs baltu megztiniu, smulkaus kÅ«no sudėjimo. Tiksliai, kaip atrodė jį užpuolęs asmuo, M. M. nurodyti negalėjo, nes jam į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų, ir dėl to jis blogai matė.

Kai užpuolikas jam papurÅ¡kė dujomis ir pradėjo jį muÅ¡ti, M. M. pasakė, jog jis su užpuoliku pradėjo grumtis. Grumtynių metu užpuolikas bandė numauti jam žiedÄ nuo pirÅ¡to, tačiau M. M. pavyko tÄ Å¾iedÄ atkovoti. Pranešėjas iÅ¡ karto paaiÅ¡kino, jog yra iÅ¡gėręs alkoholio, tačiau bendraujant su juo, jis buvo nestipriai apsvaigęs, bendravo adekvačiai, kalbėjo riÅ¡liai (t. 1, b. l. 178-180). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas M. L. (M. L.) nurodė, kad įvykį prisimena, tÄ naktį dirbo su Ž.

A. Atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , nukentėjusysis buvo susijaudinęs, Å¡alia buvo jo žmona. Užpuolikų vietoje nebuvo, jie buvo pabėgę, buvo nurodyti jų požymiai. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo pavogti daiktai. Tuomet atvyko greitoji medicinos pagalba ir dar vienas policijos ekipažas. PareigÅ«nai, surinkę pirminę informacijÄ , vyko ieÅ¡koti užpuolikų. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis atrodė susijaudinęs. Nukentėjusysis minėjo, kad vartojo alkoholį, buvo su draugais mieste, po to ėjo namo iÅ¡ baro ir tuomet buvo užpultas.

Nurodė, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų buvo su balta striuke, tai buvo pagrindinis požymis, pagal kurį buvo ieškota asmens, kuris nubėgo link stoties rajono. Nukentėjusiojo blaivumo netikrino, bet buvo požymiai, jog jis išgėręs. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Bet ta nukentėjusiojo būsena – susijaudinimas, mano, kad labiau buvo dėl užpuolimo, nes asmuo buvo apipurkštas dujomis, jo akys ašarojo. Nepamena, ar nukentėjusiojo kalba buvo rišli ir veiksmai koordinuoti. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis teigė, jog jį užpuolė keli ar vienas asmuo.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, M. L. parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad nepamena, ar nukentėjusysis sakė, jog jį užpuolant buvo panaudotos dujos, tačiau pamena, kad nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs, akys ašarotos, dėl to buvo panašu į tai, kad jis buvo apipurkštas dujomis. Nepamena, ar ant nukentėjusiojo drabužių buvo kažkokios dėmės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Ž.

A. (t. 2, b. l. 183-185). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3-4 val. ėjo K. Kalinausko gatve, Vilniuje. Einant link savo automobilio, kuris stovėjo adresu – Tauro g. 3, Vilniuje, pastebėjo, kad prie Vilniaus Petro Vileišio aukštesniosios mokyklos pastato sienos, esančios K. Kalinausko g. 7, Vilniuje, ant žemės guli juodos spalvos, pailga, vyriška piniginė. Pamatęs piniginę, nutarė pažiūrėti, ar piniginėje yra kažkokių dokumentų.

Piniginėje buvo asmens duomenų kortelė bei kitos kortelės. Piniginėje pinigų nebuvo. Piniginę atidavė policijos pareigÅ«nams, kurių ekipažas stovėjo prie Tauro g. 3, Vilniuje (t. 1, b. l. 56). Teisimojo posėdžio metu 2022 m. gegužės 24 d. apklausti specialistai M. SÅ«džienė ir V. Kazlauskas patvirtino į bylÄ savo parengtÄ Å iaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d. Specialisto iÅ¡vadÄ bei atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Dėl teismo pagarsintos IÅ¡vados 4 punkto nurodė, jog tam, kad susidarytų tokios dėmės, kokios buvo rastos ant kelnių, kraujas turėjo bÅ«ti skystas. Atsakant į klausimÄ , ar tam, kad susidarytų tokie pėdsakai, žmogus galėjo į kraujo balÄ ar ant žemės esančias kraujo dėmes įkristi, nurodė, kad tokie pėdsakai, kurie buvo rasti ant kelnių, yra pakankamai smulkÅ«s, bent jau jų matmenys, lokalizacija, o bÅ«tent tai, kad jie yra vidinėse kiÅ¡enėse, vidiniuose kiÅ¡enių maiÅ¡eliuose, paneigia įkritimo galimybę.

Tokie pėdsakai negalėjo atsirasti į kiÅ¡enes įsidėjus kraujuotas vienkartines nosinaites, nes popierinių nosinaičių pats pavirÅ¡ius yra sugeriantis ir jis neturi tiek drėgmės bei galimybės palikti tokius pėdsakus ant kelnių pavirÅ¡ių, kokie buvo aptikti. Kraujo dėmės negalėjo atsirasti po 5 val., skaičiuojant nuo to, kai kraujas atsirado. Atsakant į gynėjo klausimÄ , koks turėjo bÅ«ti pagal IÅ¡vados 2 punktÄ kraujuotas pavirÅ¡ius, kontaktavęs su kelnėmis, nurodė, kad pavirÅ¡ius turėjo bÅ«ti ne hidrofobinis, t. y. kuris nesugeria kraujo į save.

Nosinaitė – tai nehidrofobinis, porėtas pavirÅ¡ius, kuris sugeria skysčius į save, todėl nuo jų palikti kokį nors skystį yra labai sudėtinga – arba turi bÅ«ti labai didelis kraujo kiekis, arba nosinaitė bÅ«ti visiÅ¡kai permirkusi. Hidrofobinis pavirÅ¡ius – tas, kuris nesugeria, ant jo lieka, pvz., gali bÅ«ti ranka. Jeigu ji yra kruvina, tai pavirÅ¡ius ne hidrofobinis, ir todėl persineÅ¡a kraujas ant audinio. Net ir tuo atveju, jei servetėlė buvo labai drėgna, permirkusi krauju, ji negalėjo palikti tokių pėdsakų, nes kraujo pėdsakų ryÅ¡kumas, jų susiformavimo kraÅ¡tai rodo, jog kraujas nebuvo niekur susigėręs. Kruvinas pavirÅ¡ius, ant kurio yra skysto kraujo, prisiglaudė prie pavirÅ¡iaus, kuris sugeria tÄ kraujÄ , t. y. bÅ«tent prie tekstilės. Kraujo džiÅ«vimo greitis priklauso nuo kraujo kiekio, aplinkos temperatÅ«ros, aplinkos sÄ lygų.

Kraujo džiūvimas prasideda po 20 min., priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. Išvados 4 punkte nurodomos 60 min., todėl, kad vienoje apklausoje buvo nurodoma, jog kraujavo anksti ryte, o prisilietė vėlai vakare, todėl nurodyta valanda laiko, siekiant pabrėžti, kad iki tol, kol kraujas sudžiūvo ir tokioje būsenoje, kokioje jis buvo priglaustas prie paviršiaus, praėjo ne daugiau nei valanda laiko. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-105819-21 nustatyta, kad kelnių išorinėje priekinėje pusėje, ties kaire kišene, apie 12,0 cm nuo juosmens ir apie 3,0 cm nuo išorinės klešnės susiuvimo siūlės yra apie (1,0×2,0) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu (toliau – mėg.) Nr.

1. Kelnių išorinėje užpakalinėje pusėje, ant dešinės klešnės, apie 18,0 cm nuo juosmens ir apie 2,0 cm nuo dešinės klešnės išorinės susiuvimo siūlės yra apie (0,8×0,8) cm dydžio rudos spalvos dėmė, kuri iškirpta ir pažymėta mėg. Nr.

2. Kelnių išorinėje nugarinėje pusėje, ant dešinės klešnės, apie 13,0 cm nuo juosmens ir apie 4,0 cm nuo dešinės klešnės išorinės susiuvimo siūlės yra apie (1,0×1,5) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėg. Nr. 3 (t. 1, b. l. 87-90). Iš 2021 m. balandžio 23 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-904433-21 nustatyta, kad ant kelnių rasto vyro kraujo (mėg. Nr. 1-3) genotipas sutampa su V.

S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19 (t. 2, b. l. 8-10). Iš 2021 m. liepos 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-1670655-21 nustatyta, kad ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, iš M. M. kelnių kraujo pėdsakų ant plokštumų Nr. 2-4, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V.

S. genotipu (žr. 2021-04-26 LP KTC specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-904433-21). Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19 (t. 2, b. l. 26-29). Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d. Specialisto išvados, nustatyta, kad ant tirti pateiktų M. M. kelnių klešnės ir vidinių kišenių dalių esantys pažeidimai susiformavo pjovimo (kirpimo)-tempimo būdu.

Ant tirti pateiktų M. M. kelnių vidinių ir iÅ¡orinių pavirÅ¡iuose esantys kraujo pėdsakai yra kontaktiniai, susidarę kelnių pavirÅ¡iui ir kraujuotam pavirÅ¡iui kontaktuojant tarpusavyje. Kraujo pėdsakų iÅ¡sidėstymo ant iÅ¡orinių ir vidinių M. M. kelnių pavirÅ¡ių visuma leidžia teigti, kad Å¡ie pėdsakai negalėjo atsirasti įtariamojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis (pvz., atsisėdus, atsirėmus į daiktÄ , į pavirÅ¡ių, į tokį objektÄ , kaip suoliukas). Ant tirti pateiktų kelnių esantys kraujo pėdsakai susiformavo kraujui esant skystoje bÅ«senoje t. y. maždaug 60 min. nuo kraujo atsiradimo ant pavirÅ¡iaus, kuriuo kontaktavo su kelnėmis (t. 2, b. l. 30-46).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2762/2020 (01) matyti, kad M. M. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡iniųjų IV, V, VI Å¡onkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl Å¡onkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo laiku nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 70-72).

Iš vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 lapkričio 25 d. buvo apžiūrėtas šaligatvis, esantis K. Kalinausko g. 7, Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 50-54). Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apžiūrėta juodos spalvos piniginė. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 58-60). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M.

M. ikiteisminiam tyrimui pateikė žaliai margas kelnes, kurių dešinėje pusėje, ties kišene, yra suplėšymai bei raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 62). Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pranešimo nustatyta, kad išanalizavus įtariamojo V. S. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) veikimo išklotines, tiriamojo įvykio metu, laikotarpyje 2020 m. rugsėjo 19 d. 03.00 val. – 04.30 val. jokių telefono prisijungimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 129).

IÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1425 nustatyta, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje nelijo, vidutinė paros oro temperatÅ«ra buvo 11,1'C, 2020-09-19 d. Vilniuje nelijo, vidutinė paros oro temperatÅ«ra buvo 12,0'C (t. 2, b. l. 2). IÅ¡ VÄ® „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ atsakymo į paklausimÄ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., į VÄ® „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ nesikreipė (t. 2, b. l. 4).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo bÅ«do, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).

Kaltinamasis V. S. viso proceso metu savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, teigdamas, jog nagrinėjamo įvykio naktį jis jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo, nukentėjusiojo neužpuolė ir jo turto nepagrobė. Kaltinamasis akcentavo ir tai, jog jis dėl silpnos sveikatos net ir neturėjo fizinių galimybių užpulti nukentėjusįjį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis iÅ¡ esmės teigė, jog jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ jis grįžo namo iki 24 val.

VisÄ tÄ naktį buvo namuose. Visgi teismo vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, teismo iÅ¡tirtų ir pripažįstamų įrodymais, pagrįsti kaltinamojo kaltei. Nukentėjusysis viso proceso metu laikėsi nuoseklių parodymų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, eidamas iÅ¡ baro, kilo į kalnÄ K. Kalinausko g., Vilniuje, kur buvo užpultas asmens, kurio neįsidėmėjo ir bruožų neįsiminė. Užpuolimo metu jis buvo apipurkÅ¡tas dujomis, įvyko grumtynės, o užpuolikui pasiÅ¡alinus pastebėjo, kad nebeturi mobiliojo ryÅ¡io telefono bei piniginės. Taip pat viso proceso metu nukentėjusysis akcentavo ir tai, kad grumtynių metu užpuolikas bandė nuo jo pirÅ¡to numauti vestuvinį žiedÄ , bet jis žiedÄ atkovojo iÅ¡ užpuoliko.

Nors nukentėjusysis užpuolimo metu ir nematė jį užpuolusio asmens, neįsidėmėjo jo išskirtinių bruožų (tik nurodė, jog jį užpuolusio asmens plaukai buvo šviesūs), tačiau šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo užpuolimo ir jo turto pagrobimo kategoriškai patvirtina byloje esanti 2021 m. liepos 21 d Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada, kurioje konstatuota, jog ant nukentėjusiojo M. M. kelnių, kurias jis dėvėjo užpuolimo metu, rasta būtent kaltinamojo V.

S. kraujo. Nors V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme kėlė versijas, jog jo kraujas ant nukentėjusiojo kelnių iÅ¡orinių ir vidinių pavirÅ¡ių (kiÅ¡enės vidinės pusės) galėjo atsirasti M. M. įkritus į jo (kaltinamojo) kraujÄ , nes kaip tik tÄ patį vakarÄ jis (kaltinamasis) K. Kalinausko g. griuvo nuo dviračio ir jam smarkiai bėgo kraujas iÅ¡ nosies, ar pačiam nukentėjusiajam radus jo (kaltinamojo) tÄ vakarÄ paliktas ant Å¡aligatvio kruvinas nosinaites ir jas dėl nežinomų priežasčių įsidėjus į kiÅ¡enę, tačiau Å¡ios kaltinamojo keltos versijos paneigtos bylos medžiaga – Å iaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d.

Specialisto iÅ¡vada bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusių specialistų paaiÅ¡kinimais, duotais teisme. BÅ«tent apklausti teisiamojo posėdžio metu specialistai kategoriÅ¡kai paneigė galimybę, jog ant M. M. kelnių rasti kaltinamojo kraujo pėdsakai galėjo susidaryti nukentėjusiajam įkritus į kaltinamojo kraujÄ ar įsidėjus kruvinÄ nosinaitę į kiÅ¡enę. Specialistai taip pat pažymėjo, kad rasti kraujo pėdsakai susiformavo nehidrofobiniam pavirÅ¡iui, pvz., rankai, kontaktuojant su tekstile, t. y. kelnėmis.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ant nukentėjusiojo kelnių, kurias jis dėvėjo užpuolimo metu, buvo rasta bÅ«tent kaltinamojo kraujo, taip pat ta aplinkybė, jog kraujas buvo rastas ne tik ant iÅ¡orinių kelnių pavirÅ¡ių, bet ir kelnių kiÅ¡enės vidiniame maiÅ¡elyje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis buvo užpultas ir apiplėštas kaltinamojo. Kaip minėta, kaltinamasis neigdamas savo kaltę akcentavo ir tai, jog jis nagrinėjamo įvykio metu buvo silpnos sveikatos, neseniai paleistas iÅ¡ gydymo įstaigos, neseniai buvo sumuÅ¡tas, todėl neva neturėjo fizinių galimybių užpulti nukentėjusįjį, tačiau jau aptartų specialistų iÅ¡vadomis nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti itin grubÅ«s sužalojimai, jo pasiprieÅ¡inimui nuslopinti buvo panaudotos dujos, darytina iÅ¡vada, jog vien aplinkybė, kad kaltinamasis prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį buvo neseniai iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ gydymo įstaigos niekaip nepaneigia jo kaltės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė bÅ«tent ir atkreipė dėmesį į tai, jog jos sutuoktinį užpuolęs žmogus neturėjo bÅ«ti labai stiprus, kadangi besigrumdamas jos sutuoktinis, kuris nėra fiziÅ¡kai itin stiprus, yra smulkaus kÅ«no sudėjimo, atkovojo iÅ¡ užpuoliko savo vestuvinį žiedÄ .

Taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teigė, jog jis nebuvo įvykio vietoje, nes 24 val. grįžo į namus ir namuose buvo visÄ naktį, tačiau pažymėtina, jog tokia jo nekaltumÄ neva pagrindžianti aplinkybė yra nepatvirtinta jokiais duomenimis ir yra grindžiama tik paties kaltinamojo žodžiais. Liudytojai, kurie neva galėjo patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę, į teismo posėdžius neatvyko (teismas buvo įpareigojęs kaltinamÄ jį atsivesti į posėdį liudytojÄ R.

J., kuri, pasak kaltinamojo, yra jo kaimynė ir matė, kada jis nagrinėjamo įvykio vakarÄ grįžo į namus, bei kartu su juo gyvenantį sÅ«nėnÄ A. S., tačiau teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 24 d., metu kaltinamasis jau nurodė, kad neva ta pati liudytoja nieko neatsimena ir nenori ateiti į teismÄ , sÅ«nėno į bylos nagrinėjimÄ taip pat neatsivedė (pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, t. y. kaltinamÄ jį (t. 1, b. l. 173-176)).

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamajam V. S. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir tÄ padaryti panaudojant fizinį smurtÄ , užpuolė nukentėjusįjį ir iÅ¡ jo pagrobė 300 Eur vertės kaltinime nurodytÄ turtÄ , Å¡iais savo veiksmais padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo Baudžiamasis įstatymas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ , Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, padarytÄ Å¾alÄ â€“ padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į turtines teises, turtinius interesus bei asmens sveikatÄ , nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 143-146), nusikalstamos veikos padarymo metu – neteistas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu taip pat už turtinio nusikaltimo padarymÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis, nusikalstama veika įvykdyta 2020 m. rugsėjo 12 d.).

Čia pastebėtina, jog minėtu nuosprendžiu kaltinamasis pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ taip pat miesto centre, itin ankstyvÄ rytÄ iÅ¡ gatvėje užmigusio nukentėjusiojo, kas įvertinus Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis turėjo tam tikrÄ veikimo modelį – abu kartus veikė miesto centre, kur yra daug pasilinksminimo vietų ir yra aktyvus naktinis gyvenimas, turtÄ grobė iÅ¡ pavienių asmenų, veikė tokiu laiku, kai tokie asmenys iÅ¡ pasilinksminimo vietų išėję jau galėjo bÅ«ti apsvaigę dėl ko jų pasiprieÅ¡inimas, akivaizdu, galėjo bÅ«ti silpnesnis, kas rodo, kad nagrinėjama veika nebuvo visiÅ¡kai spontaniÅ¡ka ar atsitiktinė.

Pažymėtina ir tai, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ V. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, skiria vos savaitė laiko, kas rodo, jog, nors po 2020 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamos veikos įvykdymo V. S. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, tačiau tai neprivertė jo atsisakyti savo nusikalstamų sumanymų ir jis tokį savo elgesį vėl kartojo. Kaip kaltinamÄ jį charakterizuojanti medžiaga įvertintina ir tai, kad nors jo ankstesni teistumai yra iÅ¡nykę, dėl ko naujos nusikalstamos veikos padarymo prasme praeityje buvę teistumai nelaikytini jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog praeityje jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir už vagystes, ir už plėšimus, už tokio pobÅ«džio veikas jis atliko net pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau savo nusikalstamÄ elgesį vėl kartojo ir jo neatsisakė.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, turintis sveikatos problemų, tačiau jos egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nusikalstamos veikos padaryti nesutrukdė. Dėl nurodytų argumentų kaltinamajam V. S. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo buvo neteistas, nustatant artimesnį minimaliai ribai.

Anksčiau iÅ¡vardintos aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine, o, jau aptartų aplinkybių kontekste, laikytinos kaltinamojo V. S. sistemingo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatu, taip pat neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis), teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju galėtų suformuoti kaltinamajam nebaudžiamumo nuostatas.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V.

S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 118), palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. M. pareiÅ¡kė 1240 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį (240 eurų sudaro turtinė žala, 1000 eurų neturtinė žala) (t. 2, b. l. 49). Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykio buvo padaryta fizinė ir turtinė žala, pagrobtas telefonas, kurį, įvertinus nusidėvėjimÄ , nukentėjusysis įvertino 200 Eur, iÅ¡ piniginės pavogti 40 eurų, todėl padaryta 240 eurų turtinė žala. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti ir nepagrįstai padidino pagrobto turto vertę, nenustatyta.

Nukentėjusysis turtinę žalÄ patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai. Nukentėjusysis pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje nurodytos neturtinės žalos dydį, nenurodė, apklausiamas teisme nurodė, jog dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos iki Å¡iol jaučia stresÄ , jaučia baimę vaikščioti pėsčias.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir pagrobiant jo turtÄ bei padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimas kairėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡iniųjų IV, V, VI Å¡onkaulių lūžiais, patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prieÅ¡ jį smurtaujant, buvo ne tik pagrobtas turtas, sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai, tačiau padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, sulaužyti net trys Å¡onkauliai, kas, akivaizdu, apsunkino normalų nukentėjusiojo gyvenimÄ , yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl iÅ¡ Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 103,43 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo (t. 2, b. l. 52-56). Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių vertė – 103,43 Eur, apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetÄ vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi. Dėl kitų klausimų Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – vokas su kelnėmis, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2021 m. lapkričio 1 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 3 d.

Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002755) (t. 2, b. l. 47-48), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). - vokas su V. S. seilių pavyzdžiais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002783) (t. 1, b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 18 d. pateikė teismui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad iÅ¡ kaltinamojo V. S. priteistinos 310,78 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato A. Kviatkovskio darbo užmokestis. 2022 m. vasario 7 d. nutartimi teismas pripažino, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu . Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kuriÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teismų suformuotÄ praktikÄ , taip pat į kaltinamojo V. S. turtinę padėtį – pensininkas, nedirbantis, teismas sprendžia, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį V.

S., iÅ¡ kaltinamojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti V.

S. galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , atliktÄ ir įskaičiuotÄ , vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. S. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo M. M. naudai priteisti 1240 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ V. S. 103,43 Eur (vienÄ Å¡imtÄ tris eurus 43 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (103,43 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieÅ¡kinio dalyje).

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: - vokÄ su kelnėmis, 2021 m. lapkričio 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu perduotÄ saugojimui į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 3 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002755), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. - vokÄ su V. S. seilių pavyzdžiais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduotÄ saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 23 d.

Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002783) (t. 1, b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymų dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė