4f571e97-be7d-4e46-b5ad-607ba1041a78 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-13881-1051/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06741-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Irma ValiuÅ¡kienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

2. Nurodė, kad VÄ® Turto bankas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imÄ dėl galimai beÅ¡eimininkio turto - administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r.. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo turtas yra registruotas, tačiau nuosavybės teisė į minėtas patalpas nėra įregistruota. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtų patalpų savininkÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į institucijas, galinčias turėti duomenų bei dokumentų dėl Å¡io turto savininkų, apskaitos ar privatizavimo.

Gavus atsakymus iÅ¡ Å iaulių regioninio valstybės archyvo ir Å iaulių rajono savivaldybės administracijos paaiÅ¡kėjo, jog informacijos apie ginčo turtÄ jos neturi. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, jog daugiabutis, kuriame yra ginčo turtas, baigtas statyti (duomenys neskelbtini) metais. Pastebėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė.

Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

3. Papildomai nurodė, kad pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“.

Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d.

įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Ginčo turtas pastatytas 1968 m. kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento turtas iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ . Pagal 1964 m. CK 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m.

Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Valstybė taip pat nebuvo perdavusi turto Å iaulių rajono savivaldybei. Ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

4. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui.

Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalis, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotÄ valdymÄ Ä¯gyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VÄ® Turto bankas. Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas pripažinti ginčo turtÄ valstybės nuosavybe leis VÄ® Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

5. Suinteresuotas asmuo Å iaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ ir nurodė, kad klausimÄ dėl pareiÅ¡kime nurodyto reikalavimo palieka spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad Å iaulių rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r., minėtas nekilnojamas turtas nėra įtrauktas į Å iaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ , Å iaulių rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl Å¡io turto perdavimo jai nuosavybės teise, turtas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sÄ raÅ¡Ä , todėl į šį nekilnojamÄ turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kia (b. l. 23).

PareiÅ¡kimas tenkintinas 6. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Tokiu bÅ«du juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

8. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktÄ , siekia įrodyti, kad administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

10. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos praÅ¡omo juridinio fakto nustatymui reikalingos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro pateikto butų (patalpų) sÄ raÅ¡o pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, jog Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra registruota (b. l. 5, 6-7).

Valstybinių kompetencijų departamento Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus 2019 m. spalio 14 d. teikime nurodyta, kad iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į pastato statybos metus ((duomenys neskelbtini) m.), užfiksuotus nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo valstybės nuosavybė. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , laikytina, jog minėtos administracinės patalpos buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe.

11. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai).

Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) — buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d.

įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

12. Duomenų apie tai, kad administracinės patalpos buvo perduotas Å iaulių rajono savivaldybei, nėra. Å iaulių rajono savivaldybė patvirtino, kad Å¡ios patalpos savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Savivaldybės administracija neturi informacijos apie Å¡ių patalpų priklausomybę kitiems savininkams (b. l. 4). Be to, Å iaulių rajono savivaldybė savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog ji nuosavybės ar kita teise nevaldo administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios, (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r., minėtas nekilnojamas turtas nėra įtrauktas į Å iaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ , Å iaulių rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl Å¡io turto perdavimo jai nuosavybės teise, turtas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sÄ raÅ¡Ä , todėl į šį nekilnojamÄ turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kia (b. l. 23).

Å iaulių regioninis valstybės archyvas atsakyme į VÄ® Turto banko paklausimÄ dėl minėtų patalpų nurodė, kad iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) m. statyto namo (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, statybos darbų leidimus, namo pridavimo eksploatuoti aktÄ negali, nes Å iaulių rajono DŽDT vykdomojo komiteto architekto dokumentai saugomi nuo (duomenys neskelbtini) m., kapitalinės statybos skyriaus dokumentai saugomi nuo (duomenys neskelbtini) m., taip pat negali iÅ¡duoti privatizavimo dokumentų, nes buto privatizavimo dokumentai buvo tvirtinamu notaro ir reikia nurodyti datÄ ir asmenis, privatizavusio butÄ , pavardę (b. l. 14).

Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, susijusių su administracinių patalpų privatizavimo procedÅ«romis. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtas administracinės patalpos statytos valstybės lėšomis ir buvo valstybės nuosavybė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateikto atsiliepimo ir byloje esančių duomenų, minėtos administracinės patalpos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ valstybės ar savivaldybės institucijose ir nuosavybės teisės į Å¡ias patalpas neįregistruotos.

13. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad iÅ¡ bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju, administracinės patalpos buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl konstatuotina, kad jos priklauso valstybei nuosavybės teise.

14. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, taip pat nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytoms aplinkybės, todėl pareiškimas tenkintinas ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių r., nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Å iaulių r., yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Irma Valiuškienė