Legislator Case Law & Legislation
4f56ae89-7dee-475d-8ca3-4977e17fdd93 AI generated

4f56ae89-7dee-475d-8ca3-4977e17fdd93 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4f56ae89-7dee-475d-8ca3-4977e17fdd93
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

architektų dirbtuvės“ dėl 2014 m. birželio 5 d. leidimo statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-140605-00545 panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nerstalita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augila“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „2A Invest“ iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 5 d. leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545.

Legislator headnote

AI generated

4f56ae89-7dee-475d-8ca3-4977e17fdd93 · Vilniaus apygardos teismas: Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtintÄ detalųjį planÄ sklypo naudojimo pobÅ«dis – G3, užstatymo intensyvumas - 0,9, užstatymo tankis – iki 30 proc., o pastatų aukÅ¡tų skaičius – 1-2 aukÅ¡tai su mansarda. Remiantis statinio projektu užstatymo tankis yra 29,6, todėl nevirÅ¡ija reikalavimų kaip ir nebuvo virÅ¡yti užstatymo intensyvumo bei aukÅ¡tingumo reikalavimai. Atsakovės teigimu, statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, techninis projektas atitinka bendruosius ir detaliuosius planus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-254-803/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42047-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ ir uždarajai akcinei bendrovei „A.

V. architektų dirbtuvės“ dėl 2014 m. birželio 5 d. leidimo statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-140605-00545 panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nerstalita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augila“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „2A Invest“ iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 5 d. leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545.

Prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytÄ terminÄ neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,A.

V. architektų dirbtuvės“ lėšomis nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB ,,2A Invest“ per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo sprendimo – leisti Inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės UAB „2A Invest“. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo parengtas ,,StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas“ Nr. SLD-100-160922-00013 (toliau – Patikrinimo aktas), nustatęs teisės aktų pažeidimus.

Leidimas suteikė teisę statyti du vienbučius gyvenamosios paskirties namus pagalbinio Å«kio (negyvenamosios paskirties) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ parengtÄ statinio projektÄ ,,Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas, Nr. 01/14, parengtas 2014 m. (toliau – Projektas). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieÅ¡ iÅ¡duodama statybÄ leidžiantį dokumentÄ turi patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, t. y. neprieÅ¡tarauja projektavimo sÄ lygų sÄ vado, teritorijų planavimo ir kitiems teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius iÅ¡duotas ginčo leidimas, patenka į teritorijÄ , kuriai 2003 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorija, esančia Verkių ir (duomenys neskelbtini)s seniÅ«nijose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, keitimui. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, kad pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1.

Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytus sprendinius – vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statyba, ginčijamu statybos leidimu ir pateiktu techniniu projektu suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo tipo.

2. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės sklypas, kurio būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – sodybinio užstatymo, todėl ieškovės nuomone, ginčo statinio projekte numatyti blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitinka Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo, todėl statybos leidimas išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pobÅ«dis iÅ¡ detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo pakeistas ginčijamo statybos leidimo projekte nurodytÄ â€“ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybÄ . Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo. Å ioje byloje negalima atskirti atsakovų atsakomybės, visi atsakovai dalyvavo procese, susijusiame su statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimu, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti, todėl atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovė be svarbių priežasčių praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas, kurio 10 straipsnis reglamentuoja Inspekcijos vykdomÄ statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo procedÅ«rÄ . Remiantis Ä®statymo 25 straipsnio 4 dalimi skundai, praneÅ¡imai dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai arba statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas anksčiau kaip prieÅ¡ 3 metus.

Sprendimas dėl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti tokį statybÄ leidžiantį dokumentÄ turi bÅ«ti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasiraÅ¡ymo dienos (Ä®statymo 10 straipsnio 7 dalis). Patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2016 m. rugsėjo 22 d., o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė teismui pateikė tik 2016 m. lapkričio 17 d. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 19 d. iÅ¡davė UAB „2A Invest“ specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus Nr. AR 1294, kuriuose, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtinto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: pastatų aukÅ¡tis – 1-2 aukÅ¡tai su mansarda, užstatymo tankis – 30 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,9 ir kt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 5 d. iÅ¡davė UAB „2A Invest“ statybos leidimÄ , kuris suteikė teisę statyti du vienbučius sublokuotus gyvenamosios paskirties namus ir pagalbinės paskirties Å«kio pastatÄ . Pažymėjo, kad statybos projektas buvo patvirtintas elektroniniais projekto vadovo ar projekto dalių vadovų paraÅ¡ais, buvo pateikti visi privalomi dokumentai, projektui pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtintÄ detalųjį planÄ sklypo naudojimo pobÅ«dis – G3, užstatymo intensyvumas - 0,9, užstatymo tankis – iki 30 proc., o pastatų aukÅ¡tų skaičius – 1-2 aukÅ¡tai su mansarda. Remiantis statinio projektu užstatymo tankis yra 29,6, todėl nevirÅ¡ija reikalavimų kaip ir nebuvo virÅ¡yti užstatymo intensyvumo bei aukÅ¡tingumo reikalavimai. Atsakovės teigimu, statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, techninis projektas atitinka bendruosius ir detaliuosius planus.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigė, kad sklype yra galima tik vieno pastato statyba, nes to nedraudžia Teritorijų planavimo įstatymas, kai įsigaliojo 2010-01-01 įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo redakcija. Pagal atsakovę, nėra patvirtintas naujas detalusis teritorijos planas, todėl esamo detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai. Nors pagal techninį projektÄ statiniai neatitinka sublokuotų namų sÄ vokos – jie nesujungti bendra (is), gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančia siena (is), tačiau juos skiria Å«kinės paskirties patalpos ir, nevertinant projekto formaliai, pastatas turi bÅ«ti laikomas vienu dvibučiu pastatu su Å«kinės pagalbinės paskirties pastatu.

Nustačius, kad numatomas pastatas neviršija leidžiamų aukštų skaičiaus, neviršijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas, taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobūdis nedraudė statyti dviejų pastatų, o Bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus buvo prieita pagrįsta išvada, kad statybos techninis projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytu statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«du. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumato galimybės Å¡alinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡duodama statybos leidimÄ , nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumÄ , todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento iÅ¡davimo procese, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumÄ tokio statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo atveju.

PrieÅ¡ iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Savivaldybės administracija patikrino pateiktÄ statinio projektÄ savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, todėl nėra pagrindo teigti, esÄ pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai Savivaldybės administracija bÅ«tų nevykdžiusi.

5. Atsakovė UAB ,,A. V. architektų dirbtuvės“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad prieÅ¡ objekto „Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ projektavimÄ 2013 metais Statytojas pateikė Å¡io objekto prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus (bÅ«simo pastato vizijÄ ) Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.

Plėtros departamentas šiuos pasiūlymus išnagrinėjo ir jiems pritarė. 2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus m. Savivaldybės administracija išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1294, kurių 3 punkte nurodyta, kad „Konkrečiai teritorijai būdingas statinių užstatymo tipas statybos sklype: Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Projektuoti detaliajame plane nurodytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje”. Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose jau nurodytas užstatymo tipas statybos sklype ir užstatymo reglamentai.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡ių reikalavimų pagrindu projektuotojai ir privalo ruoÅ¡ti projektÄ . Detaliojo plano lentelėje Å¡iam sklypui nustatytas indeksas G3 - Sodybinio užstatymo statinių teritorija. Tačiau greta paraÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta pastaba „Pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1“. Atkreipė dėmesį, kad G1 - tai mažaaukÅ¡tė statinių teritorija. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto plėtros departamento projektų patikrinimo poskyrį ir gavo žodinį atsakymÄ , kad projektuoti turi remiantis iÅ¡duotais Specialiaisiais architektÅ«ros reikalavimais Nr. AR 1294, sklypo (duomenys neskelbtini) (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės dokumentais (kuriuose pažymėta, kad sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5441-01 2010 m. balandžio 28 d., kuriame šio sklypo naudojimo paskirtis ir pobūdis iš „žemės ūkio (sodų) keičiama į „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos)“.

Projektas buvo paruoÅ¡tas turint užsakovo užduotį, atitinkančiÄ užsakovo patvirtintÄ projektÄ , specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, leidžiančius projektuoti tokį objektÄ , sklypo nuosavybės dokumentus, kuriuose nurodytas naudojimo pobÅ«dis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, galiojantį detalųjį planÄ , kuriame numatyti užstatymo reglamentai atitiko projektuojamus. PaaiÅ¡kino, kad detaliojo plano grafiniame brėžinyje nurodyta užstatymo zona yra iki pat sklypo ribos, tai reiÅ¡kia, esant susitarimui tarp kaimyninių sklypų savininkų ir pritarus savivaldybei, toks blokavimas galimas.

Ginčo sklype tokio blokavimo tarp kaimynų nėra, abu vienbučiai namai blokuojami tame pačiame sklype, turinčiame vienÄ savininkÄ , nepažeidžiant užstatymo zonos ribų ir iÅ¡laikant norminius atstumus iki kaimyninių sklypų. Remiantis turimais dokumentais, tai ne sodybinio užstatymo statinių teritorija, o mažaaukščių statinių teritorija. Nebuvo draudžiama sodybinio užstatymo sklype statyti kelis gyvenamosios paskirties ar Å«kio pastatus. 2015 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-826, pakeitė šį teritorijų planavimo normų punktÄ :

„sodybinis užstatymas - ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant žemės sklypų ribų gali būti sublokuoti su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje remiasi redakcija, kuri įsigaliojo jau po nagrinėjamo objekto statybos leidimo gavimo (2014-06-05).

6. UAB „2A Invest“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai, skirti mažaaukÅ¡tei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo bÅ«dus ir pobÅ«džius įsigaliojo 2005 m. ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukÅ¡tį, t. y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukÅ¡tų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukÅ¡tybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virÅ¡ 3 aukÅ¡tų).

Atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo panaudojimo paskirtis - kita, bÅ«das - gyvenamosios paskirties, pobÅ«dis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tokia sklypo užstatymo režimo esmė reiÅ¡kia - žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-2 aukÅ¡tų vieno, dviejų butų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Tai atsispindi ir detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1“. 2003-02-26 sprendimu Nr. 825 patvirtintame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobÅ«dis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vienÄ pastatÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas buvo parengtas 2003 m. ir yra galiojantis, vadovaujantis bendraisiais teisinių normų galiojimo laike principais, detaliajame plane įtvirtintų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suprantamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas turėtų bÅ«ti laikomas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia ieÅ¡kovė – vienbučių-dvibučių pastatų statyba. Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu jau buvo įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri naikino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nuostatÄ , kad namų valdų žemės sklypuose (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali bÅ«ti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (iÅ¡skyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planÄ atidalijus ir suformavus naujÄ Å¾emės sklypÄ .

Taigi įsigaliojus minėtam pakeitimui ir panaikinus draudimÄ sklype statyti tik vienÄ pastatÄ akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose buvo neberibojamas pastatų skaičius, todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Ä®sakymas Nr. 3D-37/D1-40 Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo faktiÅ¡kai panaikina žemės sklypų naudojimo pobÅ«džio institutÄ 2005 m. kovo 17 d. jau vienas (be ŽŪ ministro) Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-151 Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacijos patvirtinimo nustato, kad kitos paskirties žemės sklypuose naudojimo pobÅ«dis-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba.

Å io pobÅ«džio esmė – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai (vartojama daugiskaita) ir jų priklausiniai. Pažymėjo, kad statybos leidimo iÅ¡davimo metu nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«džio turinys viename sklype leido statyti daugiau kaip vienÄ vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais. Atkreipė dėmesį, kad nei iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, nei iÅ¡ reikalavimo nėra aiÅ¡ku, kaip ir kokius reikėtų pertvarkyti statybos dokumentus.

Statinio projektas suderintas ir patvirtintas nustatyta tvarka. Statybos dokumentus derina, tvirtina ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija Å¡ioje byloje yra vienas iÅ¡ atsakovų, kuri savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog statinio projektas atitinka detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis protingumo principu, pakeitus statybos dokumentus, statybos dokumentai neatitiktų detaliojo plano sprendinių ir statybÄ leidžiantis dokumentas nebÅ«tų iÅ¡duotas.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ 2014 m. birželio 5 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti naujÄ (us) statinį (ius) / rekonstruoti statinį (ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (us) Nr. LNS-01-140605-00545; įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytÄ ir suderintÄ statinių projektinę dokumentacijÄ 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius pertvarkyti (perstatyti) pagal iÅ¡ naujo gautÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; per nustatytÄ terminÄ uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigojo atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius savo lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius – nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo įpareigojimo nugriauti statinius, teismas leido ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, į.k. 288600210, nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant statinių nugriovimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „2A Invest“.

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovės UAB „2A Invest“ apeliacinį skundÄ , 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ .

Kasacinis teismas sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad, siekdami nustatyti Å¡iame Detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo bÅ«do ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumÄ , pirmiausiai bylÄ nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimÄ , galiojusį bÅ«tent Å¡io Detaliojo plano priėmimo metu, ir Detaliajame plane nustatytas sÄ vokas aiÅ¡kinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Teritorijų planavimo normos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. jomis yra vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius planus).

Taigi Å¡iomis normomis turėtų bÅ«ti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus po Å¡ių normų įsigaliojimo, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., tačiau jomis negali bÅ«ti aiÅ¡kinami 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ voka ir jos turinys.

10. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Å i aplinkybė bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu buvo atlikta Å¡i registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali bÅ«ti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lÅ«kestį, susijusį su Å¡io žemės sklypo panaudojimu.

11. Kasacinio teismo vertinimu, bylÄ nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobÅ«džio raidÄ teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimo pobÅ«dį.

12. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus konstatavo, kad Å¡ioje byloje susiklostė tokia situacija, kad reikės iÅ¡ naujo aiÅ¡kintis ne tik teisės bet ir fakto klausimus, iÅ¡ naujo nustatyti ieÅ¡kovės reikalavimų apimtį bei pagrindÄ (nustatyti ar jis nepakito), surikti atsakovų atsikirtimus, kas reiÅ¡kia, jog bylÄ teks nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi, todėl sprendė skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti dėl bylos esmės neatskleidimo.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „2A Invest“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2 541,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė UAB „2A Invest“ 2014 m. birželio 5 d. leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinius (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-140605-00545, statyti naujus statinius – du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ statytojui priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

Leidimas parengtas pagal projektuotojo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ parengtÄ statinio projektÄ . 2013 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas UAB „2A Invest“ praÅ¡ymas specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams nustatyti. 2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Nr. AR 1294, kuriuose vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtinto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendiniais“, sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai:

Pastatų aukÅ¡tis – 1-2 aukÅ¡tai su mansarda, užstatymo tankis – iki 30 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,9 ir kt. IeÅ¡kovė atliko patikrinimÄ dėl 2014 m. birželio 5 d. statytojai UAB ,,2A Invest“ iÅ¡duoto leidimo statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ UAB ,,2A Invest“ (-us) Nr. LNS-01-140605-00545 (toliau – leidimas) ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo parengtas ,,StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas“, nustatęs teisės aktų pažeidimus.

IeÅ¡kovės įgaliota atstovė 2016 m. rugsėjo 22 d. surašė statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ . Akte nurodyta patikrinimo iÅ¡vada, kad suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo tipo. Statytojui pažeidus Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas netaikyta administracinė atsakomybė, nes pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminai. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, yra pastatyti sublokuoti du gyvenamieji namai ir Å«kio pastatas, kurių bendras ilgis 27,98 m., plotis – 8,55 m.

Vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys.

14. Teismas sprendė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl žemės sklypo užstatymo pobÅ«džio ir santykio su detaliojo plano sprendiniais supratimo ir vertinimo, bÅ«tinumo ar nesant poreikio juos koreguoti tam, kad bÅ«tų galima vykdyti statinio/ių statybÄ .

15. Teismas nustatė, kad nenustačius neatitikimų teisės aktų reikalavimams, statinio projektas perduotas pagal kompetencijÄ patikrinti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai, kurie techniniam projektui pritarė. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento 5 priedu, taip pat patikrino ar projekto sprendiniai neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei, ar projektas atitinka iÅ¡duotus nustatytus specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus. Nagrinėjamu atveju specialieji architektÅ«riniai reikalavimai iÅ¡duoti vadovaujantis 2003 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825, patvirtintu detaliuoju planu. Detaliajame plane numatyta, kad sklypo naudojimo pobÅ«dis – G3, sklypo užstatymo intensyvumas 0,9, sklypo užstatymo tankis – iki 30 proc., pastatų aukÅ¡tų skaičius – 1-2 aukÅ¡tai su mansarda.

16. IÅ¡analizavęs 2003 m. vasario 6 d. patvirtintame detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo raidÄ , iki iÅ¡duodant ginčijamÄ statybos leidimÄ 2014 m. birželio 5 d., teismas nustatė, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai, skirti mažaaukÅ¡tei gyvenamajai statybai. Teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo bÅ«dus ir pobÅ«džius įsigaliojo 2005 metais.

17. Teismas, iÅ¡analizavęs teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo bÅ«dus ir pobÅ«džius sprendė, kad gyvenamųjų namų teritorijos buvo diferencijuojamos ir skirstomos pagal aukÅ¡tų skaičių, arba pagal butų skaičių, todėl ieÅ¡kovės iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype buvo galima tik vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismo nuomone, detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobÅ«dis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vienÄ pastatÄ .

18. Teismas pažymėjo, kad detalusis planas detalizuoja bendrÄ jį planÄ , todėl ginčo sklype, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, detaliajame plane buvo nustatytas UI 0,9, suteikęs teisę ginčo sklype statyti ir blokuotus namus.

19. Teismo vertinimu, tuo metu, kai buvo gautas statybos leidimas, teisės aktai buvo neaiÅ¡kÅ«s, painÅ«s, jie buvo keisti siekiant teisinio aiÅ¡kumo ateityje. Vilniaus miesto savivaldybėje derinant statybos techninį projektÄ buvo tinkamai įvertinta statinio techninio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, t. y. nustačius, kad numatomas pastatas nevirÅ¡ija leidžiamų aukÅ¡tų skaičiaus, nevirÅ¡ijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobÅ«dis nedraudė statyti dviejų pastatų, o bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus, buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Atsakovė statė namÄ pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , pagal sklypo kaitos raidÄ sklypas jokios kitos paskirties neturėjo (tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), tad atsakovė turėjo atitinkamus teisėtus lÅ«kesčius.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo gautas visų reikiamų specialiųjų institucijų pritarimas, taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų galiojantiems teisės aktų reikalavimas ar neatitikimų detaliajam planui, sprendė, kad iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Teismas atsakovės nurodytus terminus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnyje vertino kaip procedÅ«rinius, o ne ieÅ¡kinio senaties, todėl esant aplinkybei, kad ieÅ¡kovė po 2016 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akto suraÅ¡ymo į teismÄ kreipėsi 2016 m. lapkričio 17 d. pripažino, kad nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimų dėl terminų praleidimo.

22. Konstatavęs, kad statybos leidimas yra teisėtas ir galiojantis, teismas dėl statybos padarinių šalinimo būdo nepasisakė.

23. Atmetęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendė priteisti atsakovei UAB „2A Invest“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 541,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 24. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo, praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 24.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino teisės aktus, neįvertino visų galiojančių teisės normų, o tik dalį jų. Teismo iÅ¡vados paneigia detaliųjų planų privalomumÄ ir iÅ¡kreipia jų sprendinių aiÅ¡kinimÄ ir keitimÄ , įskaitant pagal imperatyvias teisės normas. Vien tik sklypo naudojimo pobÅ«džių ar bÅ«dų kitimas pagal teisės aktus savaime nepaneigia nei Teritorijų planavimo įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų, nei teritorijų planavimo dokumentų privalomumo; 24.2.

žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius iÅ¡duotas ginčo leidimas, patenka į teritorijÄ , kuriai yra galiojantis detalus planas. Vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, ginčo žemės sklypui (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omojoje lentelėje sklypo Nr.

69) nurodytas:

1) kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypo ribos, plotas, sklypo užstatymo tankis - 30 proc., pastatų aukštis 1-2 aukštai su mansarda;

2) Detaliojo plano AiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalyje ,,3.2 Detaliojo plano sprendiniai“ nurodytas, kad ,,Gyvenamajai teritorijai priskiriamų sklypų privalomieji teritorijos tvarkymo rėžimo reikalavimai yra Å¡ie: pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija, pobÅ«dis – sodybinio užstatymo. Teritorija skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti“. Detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai, o detaliųjų planų pritaikymui prie besikeičiančių teisės normų yra numatytas tiek detaliųjų planų koregavimo, tiek keitimo mechanizmas, kuris nagrinėjamuoju atveju nebuvo realizuotas, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklype nebuvo galima dviejų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų ir pagalbinio Å«kio paskirties pastato statyba, dėl ko ginčijamas leidimas iÅ¡duotas neteisėtai ir turi bÅ«ti panaikintas; 24.3. aiÅ¡kinant detaliųjų planų sprendinius plečiamai, ne taip, kaip tai numato teisės aktai, sudaromos sÄ lygos piktnaudžiauti teise, aiÅ¡kinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius savo nuožiÅ«ra, t. y. subjektyviai ir skirtingai priklausomai nuo to, kas juos taiko.

Tokiu bÅ«du ne tik paneigiamas teritorijų planavimo dokumentų privalomumas, bet ir sukuriamas teisinis netikrumas aiÅ¡kinant teisės normas, iÅ¡kreipiamas administracinės teisės normų imperatyvumo principas; 24.4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn. 1 d., vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ .

Detalieji planai ir statybÄ leidžiantys dokumentai rengiami ir iÅ¡duodami pagal administracinės teisės normas, kurios yra imperatyvaus pobÅ«džio, teisinių santykių dalyviams leidžiama tik tai, kas numatyta. Teritorijų planavimo sprendiniai rengiami ne tik asmens, kuris valdo atitinkamÄ sklypÄ , bet ir kitų asmenų interesų apsaugai, jie turi bÅ«ti vieÅ¡inami ir derinami su suinteresuota visuomene bei kompetentingomis institucijomis; 24.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje numatytas aiÅ¡kinimas neatleidžia nuo pareigos laikytis nacionalinės teisės aktų, todėl akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti teisės aktų pokyčiais galimai atsiradusiÄ galimybę statyti daugiau nei numatyta detaliajame plane, privaloma pasinaudoti detaliojo plano keitimo ar koregavimo mechanizmais.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 17 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai; 24.6. keičiantis teisės aktams, detaliojo plano sprendiniai savaime nepasikeitė, nes atitinkamai toks automatinis pokytis teisės aktuose numatytas nebuvo. Inspekcija byloje nenurodo, kad statybos leidimas prieÅ¡tarauja sklypo užstatymo intensyvumo, užstatymo tankio ar pastatų aukščio reikalavimams, ginčas kyla dėl to, kad detaliajame plane buvo numatytas sodybinis užstatymo pobÅ«dis, numatęs individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statybÄ , o pagal statybos leidimÄ vykdoma dviejų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų ir Å«kinio pastato statyba, o tokio leidimo iÅ¡davimui ir statybos vykdymui privaloma keisti ar koreguoti detalųjį planÄ , kaip tai numato teisės aktai ir kaip tai nurodo ir Aplinkos ministerija.

Toks teisės aiÅ¡kinimas nepažeidžia jokių asmenų teisių, valdančių ginčo sklypÄ , ir atitinka teisėtumo principÄ ; 24.7. vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintu Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento nuostatomis detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo pobÅ«dis - ,,sodybinis užstatymas“ buvo skirtas vienam gyvenamajam namui ir jo priklausiniams apibrėžti. TokiÄ iÅ¡vadÄ palaiko ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2019 m. gruodžio 12 d. iÅ¡vadoje Nr. (14)-D8-3549, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties 32 pastraipoje aiÅ¡kiai įvardinta, kad įvertinus Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvusį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypui detaliajame plane nustačius sodybinio užstatymo pobÅ«dį, tuo metu jame galėjo bÅ«ti statomas individualus gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.

Atsižvelgiant į tai laikytina, kad byloje yra įrodytas faktas, kad detaliojo plano sprendiniai ginčo sklype leido statyti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais; 24.8. sodybinis žemės sklypo pobÅ«dis nagrinėjamame detaliajame plane turėjo užstatymo tipo požymių (kalbant apie architektÅ«rinę sklypo struktÅ«rÄ ) ir atitinkamai jame nebuvo galima statyti daugiau negu vieno gyvenamojo namo ir blokuoti (nei detaliojo plano rengimo metu, nei statybos leidimo iÅ¡davimo metu), nes blokavimui skirtas atskiras užstatymo tipas – blokuotas užstatymas.

Kadangi, detaliajame plane nustačius sodybinį užstatymÄ aiÅ¡kinamajame raÅ¡te buvo aiÅ¡kiai kalbama tik apie vienÄ gyvenamÄ jį namÄ (teisės aktai taip pat numatė tik vieno gyvenamojo namo statybÄ sklype), o Å¡is sprendinys taip pat privalomas, tai leidžiant sodybinio užstatymo teritorijoje, kurioje galiojo detaliojo plano sprendiniai, statyti kelis blokuotus namus, iÅ¡kreipiama užstatymo struktÅ«ros prasmė ir pažeidžiami detaliojo plano sprendiniai, be to, nepaisoma prievolės tokį blokuotÄ tipÄ nustatyti planavimo dokumente.

Å iuo atveju 2014 m. prieÅ¡ iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , siekiant žemės sklype blokuoti statinius, turėjo bÅ«ti keičiami detaliojo plano sprendiniai, numatant šį užstatymo tipÄ (blokuotÄ statybÄ ), kaip tai numatė Teritorijų planavimo įstatymas ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės; 24.9. vertinant visus skirtingu metu galiojančius teisės aktus (tiek detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, tiek ir statybos leidimo iÅ¡davimo metu), darytina iÅ¡vada, kad tokie statiniai, kokie yra sklype, niekada negalėjo bÅ«ti pastatyti (detaliojo plano parengimo metu sklypuose galėjo bÅ«ti statomas tik vienas gyvenamasis namas su priklausiniais (tiek pagal detaliojo plano, tiek pagal teisės aktų sprendiniu); 24.10. blokuotas užstatymas iÅ¡ esmės skiriasi nuo sodybinio, t. y. sklype iÅ¡dėstoma specifinė užstatymo struktÅ«ra, kurianti visai kitokiÄ nei pavienių sodybų kÅ«rimas užstatymo struktÅ«rÄ , todėl galimybės jÄ numatyti nustatomos bÅ«tent teritorijų planavimo dokumentuose, atsižvelgiant ir į aplinkinį užstatymÄ , suinteresuotos visuomenės pasiÅ«lymus, įtraukiant į planavimo procesus ir kitus subjektus, kurių gyvenimo kokybei daro įtaka bendra teritorijos užstatymo struktÅ«ra (bei taip įgyvendinant ir Orhuso konvencijÄ ); 24.11. toks teisinio reguliavimo taikymo iÅ¡plėtimas, kaip nurodė teismas, yra nepagrįstas ir todėl, kad sukuria visiÅ¡kai neaiÅ¡kias teisės taikymo taisykles, pažeisdamas administracinės teisės imperatyvumÄ .

Teisinis reguliavimas, kiek tai liečia ginčo situacijÄ , yra pakankamai lankstus, bet ir užtikrinantis visuomenės interesÄ , t. y. asmuo gali inicijuoti detaliojo plano pakeitimÄ , siekti pakeisti statybos sÄ lygas sklype, tačiau bÅ«tinai atliekant teritorijų planavimo procedÅ«ras, o ne savavaliÅ¡kai pasirenkant bet kokį užstatymo tipÄ savo nuožiÅ«ra (tokiu atveju netenka prasmės ir užstatymo tipų reguliavimas). Detaliojo plano parengimo metu galiojo kiti teisiniai saugikliai, t. y. buvo nustatytas draudimas statyti daugiau nei vienÄ gyvenamÄ jį namÄ sklype, vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui ir tokio draudimo nelikus, vieÅ¡ojo intereso apsauga buvo iÅ¡reikÅ¡ta kitomis teisės normomis, t. y. papildomai numačius užstatymo tipus, sklypo plotÄ , reikalingÄ vienam namui ir pan.

Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo teisinių pokyčių visumÄ ir leido statytojui taikyti tik jam palankų reguliavimÄ (kuris, be kita ko, savaime tikrai neleido atlikti ginčo statybos darbų), tačiau ignoruoti kitus teisės aktus, kurie sudaro statybos atlikimo sÄ lygų visumÄ . Neteisingas teisės normos taikymo taisyklės kÅ«rimas gali tapti labai ydingu precedentu, kuris visiÅ¡kai iÅ¡kreiptų statybos teisinio reguliavimo sistemÄ , teisių ir pareigų vienovę, leistų ignoruoti teisinius saugiklius, nustatytus siekiant užtikrinti proporcingumÄ , teisėtumÄ teisniuose santykiuose; 24.12. statytojas UAB ,,2A Invest“, įsigydamas iÅ¡ privataus asmens žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, privalėjo įvertinti galiojančio detaliojo plano sprendinius ir suprasti, kad tokio pobÅ«džio teritorijos užstatymas gali bÅ«ti specifinis, sietinas su tuo, kad sodininkų bendrijų žemę urbanizuojant, iÅ¡ žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ keičiant į kitos paskirties dėl vietos, iÅ¡sidėstymo, pravažiavimo poreikio ir pan. gali bÅ«ti apribojimai.

Šiuo atveju detaliojo plano sprendiniai daliai planuojamų žemės sklypų nustatė sodybinio užstatymo reikalavimus, tuo siekdami planuojamos teritorijos tinkamo, saugaus ir efektyvaus žemės sklypų naudojimo. Statytojas neturėjo teisėto pagrindo sodybinio, individualaus, užstatymo žemės sklype pastatyti trijų statinių. Byloje esančios techninio projekto vizualizacijos aiškiai parodo statytojo tikslus, trys statiniai sodybinio užstatymo sklype, kuriame galiojantis detalusis planas numatė, kad gali būti statomas tik vienas statinys ir teisės aktų kaita nepakeitė šios nuostatos, todėl statytojas neturėjo teisėto lūkesčio statyti dviejų gyvenamųjų namų ir ūkinio pastato.

25. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suteikdama statybos leidimÄ , laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, todėl apeliantės argumentai, kad statybos leidimas pažeidžia detaliojo plano sprendinius yra nepagrįsti, o naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ Nr. LNS-01-140605-00545 nėra teisinio pagrindo.

StatybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybai, kas atitiko/atitinka tiek detaliojo plano sprendinius, tiek galiojančių teritorijų planavimÄ bei pastatų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; 25.2. sklypo naudojimo pobÅ«dis atitinka mažaaukščių gyvenamųjų statinių pobÅ«dį, apeliantės iÅ¡vada, kad Å¡ioje teritorijoje galima tik vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba yra visiÅ¡kai nepagrįsta:

1) detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo;

2) Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 333 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir numatomÄ statinių užstatymo tipÄ , o ne, kai detaliajame plane yra nurodytas sklypo užstatymo pobÅ«dis, todėl apeliantės daroma iÅ¡vada, kad sklype buvo galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, remiantis Å¡iuo punktu yra nepagrįsta.

Taisyklės taip pat numatė, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimÄ , vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ (332 p.). Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas buvo parengtas 2003 m. ir yra galiojantis, manome, kad detaliajame plane įtvirtintų sÄ vokų turinys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas turėtų bÅ«ti laikomas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia apeliantė vienbučių-dvibučių pastatų statyba;

3) statybos leidimo iÅ¡davimo metu, jau buvo įsigaliojusi 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuria neteko galios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustačiusi, kad namų valdų žemės sklypuose (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali bÅ«ti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (iÅ¡skyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planÄ atidalijus ir suformavus naujÄ Å¾emės sklypÄ . Taigi įsigaliojus minėtam pakeitimui ir panaikinus draudimÄ sklype statyti tik vienÄ pastatÄ akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose buvo neberibojamas pastatų skaičius, todėl apeliantės iÅ¡vada, jog sklype buvo galima tik vieno pastato statyba akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui;

4) apeliantės daroma iÅ¡vada, kad ginčo sklype buvo galima tik vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba iÅ¡ pateiktų argumentų niekaip neseka, kadangi iÅ¡ apeliaciniame skunde minimų teisės aktų analizės galima nustatyti, kokiu bÅ«du keitėsi ir pagal kÄ buvo diferencijuojamos ir skirstomos gyvenamųjų namų teritorijos, t. y. ar pagal aukÅ¡tų skaičių, ar pagal butų skaičių, tačiau nesuteikia jokios informacijos apie tai, kiek pastatų buvo galima statyti Å¡iuose sklypuose; 25.3.

Vilniaus miesto savivaldybėje derinant statybos techninį projektÄ buvo tinkamai įvertinta statinio techninio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams, t. y. nustačius, kad numatomas pastatas nevirÅ¡ija leidžiamų aukÅ¡tų skaičiaus, nevirÅ¡ijamas didžiausio sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, sklypo tankumas taip pat, kadangi sklypo detaliajame plane numatytas žemės naudojimo pobÅ«dis nedraudė statyti dviejų pastatų, o bendrasis planas leido statyti ir blokuotus namus buvo prieita pagrįsta iÅ¡vada, kad statybos techninis projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 25.4. prieÅ¡ iÅ¡duodant StatybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo gautos visų reikiamų specialiųjų institucijų pritarimas taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų galiojantiems teisės aktų reikalavimas ar neatitikimų detaliajam planui, iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir pagrįstu; 25.5. teisės aktai nenustatė draudimo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijoje statyti daugiau nei vieno pastato, įskaitant ir sublokuotus vienbučius namus, jeigu tai nevirÅ¡ytų nustatytų intensyvumo, aukÅ¡tų skaičiaus, tankumo ir kt. parametrų, taigi, techninis projektas galėjo bÅ«ti derinamas ir atitiko teritorijų planavimo dokumentus tiek laikant, kad sklype buvo galima mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba, tiek laikant, kad buvo galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba; 25.6. statybos leidime numatyta, kad statytojui suteikiama teisė statyti du naujus vienbučius statinius ir Å«kinės paskirties pastatÄ .

Statybos leidimas nėra tik atskiri statybos leidimo lapai ar pavadinimas, o vertinant statybos leidimo teisėtumÄ turėtų bÅ«ti vertinama techninio projekto visuma ir esmė. IÅ¡ techninio projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ir brėžinių matyti, kad nors minimi du nauji vienbučiai statiniai, tačiau iÅ¡ esmės tai yra vienas pastatas, kurio gyvenamÄ jį plotÄ skiria Å«kinės paskirties patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte numatyti pastatai neatitiko sublokuotų namų sÄ vokos bei iÅ¡ esmės įvertinus statybos techniniame projekte pateiktus namo statybos sprendinius, neapsiribojant formaliu projekto pavadinimo ir atskirų jo fragmentų vertinimu, turi bÅ«ti laikoma, kad nors statiniai buvo įvardijami kaip atskiri, tačiau faktiÅ¡kai statybos techniniame projekte nurodytas pastatas turėtų bÅ«ti laikomas vienu dvibučiu pastatu su Å«kinės pagalbinės paskirties pastatu; 25.7. laikotarpiu, kai atsakovė UAB „2A Invest” gavo statybos leidimÄ , teisės aktuose nebuvo nurodyta žodžio ,,vienas“, buvo nurodyta daugiskaita, o asmens teisėtas lÅ«kestis iÅ¡lieka net ir keičiantis teisiniam reglamentavimui, be to, atsakovės teisėtÄ lÅ«kestį formavo ir statinio teisinė registracija; 25.8.

Statybos įstatymas nenumato galimybės Å¡alinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡duodama statybos leidimÄ , nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumÄ , todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento iÅ¡davimo procese, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumÄ tokio statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo atveju.

Pažymėtina, jog statybos leidimo panaikinimas per se nereiÅ¡kia nei Savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos; 25.9. apeliantė, teigdama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra kalta dėl neteisėtos statybos ir iÅ¡ jos lėšų turėtų bÅ«ti Å¡alinami statybos padariniai, privalo pirmiausia įrodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko, bei kaip Å¡ie konkretÅ«s neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais, o vien nurodymas, esÄ nesielgta pakankamai rÅ«pestingai, negali bÅ«ti laikomas.

26. Atsakovė UAB „2A Invest“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovės UAB „2A Invest“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. atsakovei priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis buvo nustatyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d.

Ä®sakymu Nr. 2,3-5441-/01/. Å iuo individualiu administraciniu aktu buvo nustatyta: „Keičiu 864 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 69, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 1-6, 1, kuris nuosavybės teise priklauso J. V. K., pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį iÅ¡ „žemės Å«kio (sodų)“ į „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) (citatos pabaiga).“ Ginčo sklypas jokio kitokio naudojimo paskirties, bÅ«do ir/arba pobÅ«džio neturėjo. 2014 m. birželio 5 d. nustatyta tvarka buvo iÅ¡duotas StatybÄ leidžiantis dokumentas vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybai, kas atitiko/atitinka tiek sklypui galiojančio 2003 m. vasario 26 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius, tiek galiojančių teritorijų planavimÄ bei pastatų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; 26.2. detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai skirti mažaaukÅ¡tei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo bÅ«dus ir pobÅ«džius įsigaliojo 2005 metais (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija) ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukštį, t.y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų).

Atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtis – kita, bÅ«das – gyvenamosios paskirties, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tokia sklypo užstatymo režimo esmė reiÅ¡kia – žemės sklypai kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-2 aukÅ¡tų vieno, dviejų butų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Tai atsispindi ir detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1"; 26.3.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtintame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos G. V. gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobÅ«dis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vienÄ pastatÄ . Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. Dl-8 nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių užstatymo tipÄ ir(ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus (Taisyklių 333 p.). Cituotoje normoje vartojama neinformatyvi leksika – „kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas“.

Bet kokio lygio teisės ar poįstatyminė norma turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama vienareikÅ¡miÅ¡kai, ko negalima pasakyti apie iÅ¡sireiÅ¡kimÄ â€žgali bÅ«ti suprantamas“. Aptartoje normoje yra ir kita dviprasmybė, kuri jÄ daro nevienareikÅ¡miÅ¡ka – prieÅ¡taringoje samplaikoje panaudoti jungtukai „ir(ar)“. Jungtukas „ir“ sukurtų imperatyviÄ nuostatÄ , kad normoje iÅ¡vardinti reiÅ¡kiniai yra privalomi, o jungtukas „ar“ suformuoja normoje iÅ¡vardintų reiÅ¡kinių alternatyvÄ .

Toks iÅ¡sireiÅ¡kimas teisės normoje sudaro galimybę jÄ vertinti subjektyviai, kÄ ginčo atveju daro ieÅ¡kovas; 26.4. ginčui taikytinų teisės aktų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės pozicija, jog ginčo sklype negali bÅ«ti statomi du atskiri sublokuoti gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio Å«kio paskirties statiniu, yra nepagrįsta. Ginčo teisiniam santykiui taikytinų teisės normų kaita rodo kokiu bÅ«du keitėsi ir pagal kÄ buvo diferencijuojamos ir skirstomos gyvenamųjų namų statybos teritorijos, t. y. ar pagal aukÅ¡tų skaičių ir kaip kito reguliavimas, kaip kito leistinų statyti Å¡iuose sklypuose pastatų kiekis.

Be to, Å¡io ginčo visapusiÅ¡kam ir teisingam sprendimui svarbu įvertinti ir atskirų ginčo teisiniam santykiui taikytinų normų sisteminės koreliacijos klausimÄ . Normos tarpusavyje nekoreliuoja, todėl ieÅ¡kovė, Å¡ios bylos atveju, tuo naudodamasi gali sau leisti reikÅ¡ti nepagrįstÄ ieÅ¡kinį; 26.5. ginčo statybos leidimas buvo iÅ¡duotas 2014 m. birželio 5 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. Ä®sakymo Nr. D1-7 Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo 31.1 punkto redakcija, kuria sodybinis užstatymo tipas buvo apibrėžtas taip:

„sodybinis užstatymas-ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1-3 aukÅ¡tų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribos gali bÅ«ti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais“. Statybos leidimo iÅ¡davimo metu nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«džio turinys viename sklype leido statyti daugiau kaip vienÄ vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais.

Jokių kitų sklypo režimo parametrų atsakovas nepažeidė, ta aplinkybė yra konstatuota tiek pirmos instancijos teismo 2020 m. spalio 5 d. ir kasacinės instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje; 26.6. dalis ieÅ¡kovės reikalavimo yra nekonkreti. Nei iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, nei iÅ¡ reikalavimo nei iÅ¡ apeliacinio skundo nėra aiÅ¡ku kaip ir kokius reikėtų pertvarkyti statybos dokumentus. Statinio projektas suderintas ir patvirtintas nustatyta tvarka. Statybos dokumentus derina, tvirtina ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Savivaldybės administracija Å¡ioje byloje yra vienas iÅ¡ atsakovų, kuris savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog statinio projektas atitinka detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis protingumo principu, pakeitus statybos dokumentus, jie neatitiktų detaliojo plano sprendinių ir statybÄ leidžiantis dokumentas nebÅ«tų iÅ¡duotas; 26.7. ieÅ¡kovė siekia manipuliuoti teisės normų dviprasmybėmis. EŽTT teismo sprendimai, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, turėdama galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ statinį statė teisėtai.

Apeliantė pasisakydama dėl teisėtų lÅ«kesčių buvimo ar nebuvimo savo pozicijÄ tuo klausimu grindžia sofistiniais iÅ¡vedžiojimais apie tariamÄ atsakovės pareigÄ Å¾inoti, jog statybÄ leidžiantis dokumentas tariamai yra iÅ¡duotas pažeidžiant teisės normas. Tokia pozicija neatitinka nei bylos faktinių aplinkybių, nei CK 1.5. straipsnyje nustatytų civilinės teisės principų;

27. Atsakovė UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovių UAB „2A Invest“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus atsiliepimus į apeliacinį skundÄ . Pirmos instancijos teismas tinkamai atskleidė ginčo teisinį santykį, tinkami pritaikė teisės normas ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, ar statytojas, siekdamas realizuoti teisę statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir Å«kinį pastatÄ bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , privalėjo imtis veiksmų tam, kad galiojantis detalusis planas bÅ«tų parengtas iÅ¡ naujo dėl teisinio reguliavimo pakeitimų pasekoje naujų nurodytinų teritorijos naudojimo rodiklių detaliajame plane.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, detaliojo plano sprendinius. Šiuo Sprendimu patvirtinta sklypų kita paskirtis, 5.1 punkte nurodytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukštis – 1–2 aukštų su mansarda.

Sprendimo 5.2 punkte nurodyta sklypų Nr. 62–67, sujungtų į vienÄ sklypÄ , gyvenamasis žemės naudojimo bÅ«das, mažaaukÅ¡tis užstatymo pobÅ«dis, riba, plotas – apie 5232 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 20 proc., pastatų aukÅ¡tis – 1–2 aukÅ¡tų su mansarda. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo privalomuosiuose reikalavimuose, be kita ko, įtvirtintas žemės sklypo (teritorijos) naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis: Z1 – sodininkų bendrijos sodų žemė; G1 – mažaaukščių statinių teritorija;

G3 – sodybinio užstatymo statinių teritorija; I – infrastruktūros teritorija.

29. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad I grupei sklypų (priskirtų gyvenamajai teritorijai) nustatomi tokie privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai: pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – (išskyrus sklypus Nr. 62–67) sodybinio užstatymo. Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad ši teritorija yra skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Pagal patvirtinto Detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis ginčo žemės sklypui Nr. 69 nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, G3 – sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1–2 aukštų su mansarda pastatų aukštis.

30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė UAB „2A Invest“ 2014 m. birželio 5 d. leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinius (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-140605-00545, statyti naujus statinius – du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ statytojui priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

31. Leidimas parengtas pagal projektuotojo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ parengtÄ statinio projektÄ ,,Du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini). Statybos projektas, Nr. 01/14, parengtas 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje 2013 m. lapkričio 14 d. buvo gautas UAB „2A Invest“ praÅ¡ymas specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams nustatyti.

32. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 19 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1294, kuriuose vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: Pastatų aukštis – 1-2 aukštai su mansarda, užstatymo tankis – iki 30 procentų, užstatymo intensyvumas – iki 0,9, žemės sklypo užstatymo būdas gyvenamoji teritorija, pobūdis – sodybinio užstatymo.

33. IeÅ¡kovė atliko patikrinimÄ dėl leidimo iÅ¡davimo ir vykdomų statybų teisėtumo. Apeliantė Inspekcija 2016 m. rugsėjo 22 d. surašė StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktÄ Nr. SLD-100-160922-00013, kuriame užfiksuoti įrodinėjami teisės aktų pažeidimai. Taip pat 2016 m. lapkričio 9 d. buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, yra pastatyti du vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai ir Å«kio pastatas, kurių bendras ilgis 27,98 m., plotis – 8,55 m.

Vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys. Dėl pareigos keisti detaliojo plano sprendinius, pasikeitus teisiniam reguliavimui 34. Apeliantė mano, kad tai, jog nebuvo įtvirtinta teisės normų, kurios leistų automatiÅ¡kai pakeisti sodybinį užstatymo tipÄ Ä¯ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas, įpareigoja statytojÄ keisti detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas. Nepakeitus sprendinių pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ iÅ¡duotas 2014 m. birželio 5 d. leidimas statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545 yra neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės keliama problematika nėra tinkamai argumentuota. Nurodžiusi, kad nebeliko sodybinio užstatymo naudojimo pobÅ«džio teritorijos, įrodinėdama, kad ji automatiÅ¡kai nepasikeitė į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas, apeliantė nurodė, kad žemė, esanti (duomenys neskelbtini), atitinka Specifikacijoje nurodytÄ G1 pobÅ«dį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. D1-769 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 114-5848) nėra nurodyta, jog, pakeitus žemės naudojimo kodavimo sistemÄ , bÅ«tina parengti naujus teritorijų planavimo dokumentus.

36. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. e3K-3-94-969/2019 Å¡ioje civilinėje byloje jau pasisakė, jog teritorijų planavimo normos, kurios buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, aktualios rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau jomis negali bÅ«ti aiÅ¡kinami 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ voka ir jos turinys (26 punktas).

37. Apeliantė nurodė, kad daug detaliųjų planų, galiojančių miestuose, yra senesni nei 2014 m., todėl pagal teismų aiÅ¡kinimÄ tokiose teritorijose nebÅ«tų privalu papildomai nustatyti užstatymo tipų. Anot apeliantės, toks teisės aiÅ¡kinimas palankus iÅ¡skirtinai statytojams, neįvertinus vieÅ¡ojo intereso ir kitų asmenų teisinio intereso.

38. Teisėjų kolegija nurodo, kad aukščiau nurodytas apeliantės teiginys prieštarauja nacionalinės teisės principams. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).

39. Kita vertus, apeliantė, teigdama dėl teismų teisės aiškinimo ydingumo, neįvertino, kad teisės normos interpretavimas atliekamas pagal aktualios ginčui redakcijos turinį (Konstitucijos 109 straipsnis), o įstatymo leidėjas, reguliuodamas visuomeninius santykius, veikia viešojo ir privataus intereso pusiausvyros užtikrinimui, todėl pagal esančius visuomenės poreikius nustato reikalavimus teritorijų planavimo dokumentams.

40. Taigi sodybinio užstatymo naudojimo pobÅ«džio teritorijos, kaip tokios žemės kodavimo sistemos, nebeliko dar 2010 metais, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 buvo pakeista Specifikacija. StatybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas 2014 m. birželio 5 d. Sodybinis užstatymas kaip teritorijos užstatymo tipo rodiklis vėl įvestas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (įsigaliojo nuo 2014.01.09).

41. Apeliantė, įrodinėdama užstatymo tipų teisinę reikÅ¡mę, atlieka skirtingu metu galiojančių teisės aktų (tiek detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, tiek ir statybos leidimo iÅ¡davimo metu) interpretacijÄ ir daro iÅ¡vada, kad tokie statiniai, kokie yra ginčo sklype, niekada negalėjo bÅ«ti pastatyti, o nuo 2014 m. sausio 1 d. detalusis planas turėjo bÅ«ti pakoreguotas TPÄ® ir Taisyklių nustatyta tvarka, nustatant vienbutį blokuotÄ užstatymo tipÄ , kadangi tik esant tokiam nustatytam tipui statiniai gali bÅ«ti blokuojami viename žemės sklype.

42. Ä®vertinant, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. e3K-3-94-969/2019 Å¡ioje civilinėje byloje jau pasisakė, jog teritorijų planavimo normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos pagal 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ vokÄ ir jos turinį, teisėjų kolegija dėl nurodyto apeliantės teisės aktų interpretavimo nepasisako.

43. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės teiginius, kad nei vienas naudojimo būdas, priskiriamas gyvenamųjų namų teritorijoms, kurį galima būtų priskirsti sklypui, šiuo atveju nesudarytų pagrindo statyti blokuotų gyvenamųjų namų, taip pat daugiau nei vieno gyvenamojo namo sklype.

44. Kasacinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutarties 35 punkte nurodė, kad „Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 7 straipsnį gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipÄ buvo skirstomi į pogrupius, be kitų: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai Å¡eimai. Å iam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirÄ stogÄ ir įėjimÄ iÅ¡ lauko; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) – skirti gyventi dviem Å¡eimoms.

Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai, namų poros ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius reglamento 7.1 punkto reikalavimus; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Taigi šis statybos techninis reglamentas, įsigaliojęs 2003 m. birželio 19 d., jau nustatė, kad gyvenamosios paskirties namai, skirti gyventi ir vienai šeimai, galėjo būti keli sublokuoti vieno buto namai“.

45. Apeliantė Inspekcija laikosi pozicijos, jog teisės aktai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8) nesuteikė statytojui teisės statyti ginčo sklype du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus su Å«kiniu pastatu. Be to, anot apeliantės, užstatymo tipų turinį nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-7 patvirtintos Teritorijų planavimo normos, kurių redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 9 d., t. y. prieÅ¡ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ , iÅ¡skyrė atskirus užstatymų tipus, t. y. sodybinį ir blokuotÄ . Apeliantės nuomone, viename sklype statyti blokuotus statinius nebuvo jokio teisinio pagrindo, nors teisės aktuose ir buvo nuostatų apie blokuotus statinius, tai atlikti buvo galima tik per sklypo ribÄ , bet ne blokuoti kelis statinius viename sklype.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir dėl Å¡io argumento jau yra pasisakyta kasacinio teismo, nurodant, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo metu) 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡is reglamentas nustato vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų mažiausius techninius reikalavimus. Å ie reikalavimai taikomi projektuojant naujÄ namÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ Å¡ios 1 punkto normos lingvistinės loginės iÅ¡raiÅ¡kos darytina iÅ¡vada, kad namas gali bÅ«ti tiek vienbutis, tiek dvibutis, be to, namas gali bÅ«ti sublokuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 69.1 punktas).

47. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai susieja užstatymo intensyvumo rodiklius su pastatų blokavimu sklypuose, nors žemės sklypo intensyvumas neturi nieko bendro su pastatų blokavimu.

48. Teisėju kolegija sutinka su apeliante, kad žemės sklypo užstatymo intensyvumas neturi nieko bendro su pastatų blokavimu, bet jei blokuoti pastatai virÅ¡ys leistinus Detaliuoju planu nustatytus privalomuosius reikalavimus, numatytus pagal Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 7 punktÄ , tai sudarys pagrindÄ spręsti, kad statybÄ leidžiantis dokumentas neteisėtas dėl pažeisto užstatymo intensyvumo parametro. Vadinasi, teismo pasirinktas užstatymo intensyvumo rodiklis, kaip sudarantis prielaidas vertinti statinio statybos teisėtumÄ , yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

49. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino teisės aktus, neįvertino visų galiojančių teisės normų, o tik dalį jų. Anot apeliantės, teismo iÅ¡vados paneigia detaliųjų planų privalomumÄ ir iÅ¡kreipia jų sprendinių aiÅ¡kinimÄ ir keitimÄ , įskaitant pagal imperatyvias teisės normas.

50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu, ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ daro iÅ¡ pačios apeliantės pateiktų teiginių dėl detaliųjų planų sprendinių privalomumo. Imperatyvios teisės normos nustato detalaus plano sprendinius, tame tarpe, dėl sklypo užstatymo tipo pagal planų rengimo metu galiojusius teisės aktus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje galiojančio Detaliojo plano reikalavimai nustatė planuojamo žemės sklypo užstatymo reikalavimus. Juos iÅ¡laikius, žemės sklypų naudojimas yra tinkamas, saugus ir efektyvus teritorijos panaudojimas. Dėl Å¡ių argumentų bus plačiau pasisakyta kituose Å¡ios nutarties punktuose.

51. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. (14)-D8(E)-1304 pateikė pozicijÄ , kad po to, kai 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-619 ir buvo apibrėžtos naujos sÄ vokos „teritorijos naudojimo tipas“ ir „užstatymo tipas“, reikėjo teisės aktuose patikslinti žemės sklypų naudojimo pobÅ«dį ir jo turinį reglamentuojančias nuostatas, iÅ¡skiriant žemės sklypų naudojimo bÅ«do „gyvenamosios teritorijos“ pobÅ«džius pagal gyvenamosios paskirties pastatų požymius, turinį, tipus, o ne pagal esamų ar numatomų statyti minėtų pastatų aukÅ¡tį.

52. Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas su Įstatymu Nr. XI-619, buvo parengti ir patvirtinti atitinkamų įsakymų pakeitimai, tarp jų:

a) Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 3D-852/D1-793 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“;

b) Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 3D-851/D1-792 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3D-12/D1-8 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;

c) Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. D1-769 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“.

53. Taigi aukščiau nurodytais įsakymais žemės naudojimo būdo (žymimo indeksu G) – „gyvenamosios teritorijos“ pobūdžiai pakeisti taip: (G1) vietoj pobūdžio – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) nustatytas pobūdis – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai); (G2) vietoj –„daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų) nustatytas – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

54. Apeliantė teigia, kad pasikeitus nurodytiems teisės aktams buvęs žemės naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. negali būti prilyginamas pobūdžiui „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“. Teisėjų kolegija nurodo, kad nei viename iš aukščiau nurodytų įstatymus lydinčiųjų teisės aktų statytojui nėra numatyta pareiga rengti teritorijų planavimo dokumentus dėl pasikeitusio reguliavimo, nauji reikalavimai keliami naujai pradėtiems rengti teritorijų planavimo bendriesiems planams.

55. Inspekcija, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, savo reikalavimus grindė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintomis teisės normomis, ir teigė, kad statytojas privalo turėti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ; Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

56. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir Å¡ioje dalyje nurodytais specialiaisiais reikalavimais.

57. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 punkte nurodyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vienÄ , kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

58. Taigi, rengiant statinio projektÄ , iÅ¡duodant ginčijamÄ statybos leidimÄ , buvo privaloma atsižvelgti į ginčo teritorijoje galiojantį Detalųjį planÄ .

59. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas, kuriame pastatyti nauji statiniai, kuriems iÅ¡duotas ginčo leidimas, patenka į teritorijÄ , kuriai yra galiojantis Detalus planas. Vadovaujantis patvirtinto Detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, ginčo žemės sklypui (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omojoje lentelėje sklypo Nr.

69) nurodyta, kad tai kitos paskirties sklypas, kurio gyvenamasis žemės naudojimo bÅ«das, sodybinio užstatymo pobÅ«dis. Detaliojo plano AiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalyje ,,3.2 Detaliojo plano sprendiniai“ nurodytas, kad ,,Gyvenamajai teritorijai priskiriamų sklypų privalomieji teritorijos tvarkymo rėžimo reikalavimai yra Å¡ie: pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija, pobÅ«dis – sodybinio užstatymo. Teritorija skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti“. Detaliajame plane taip pat nurodyta, kad ,,pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai gali bÅ«ti nustatomi papildant ar keičiant sklypų tvarkymo režimÄ â€œ.

60. Po aukščiau paminėto Detaliojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacija. Minėta, patvirtinus SpecifikacijÄ , nebeliko sodybinio užstatymo naudojimo pobÅ«džio; Specifikacijoje nenumatyta įpareigojimo keisti detaliuosius planus, pasikeitus žemės naudojimo bÅ«dų klasifikacijai.

61. Pažymėtina, pati apeliantė nurodo, kad pagal statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymÄ Nr. D1-769, kuriuo buvo pakeista Specifikacija (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), buvo nustatyti Å¡ie gyvenamosios teritorijos paskirties žemės naudojimo bÅ«dai: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai). Apeliantė neginčija, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į G1 žemės naudojimo pobÅ«dį.

62. Detaliojo plano rengimo metu galiojusio TPĮ (redakcija 2001-04-19 – 2003-04-30) 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šiuo metu galiojančio TPĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Pagal TPĮ 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

63. TPÄ® ir jį įgyvendinantys teisės aktai labai aiÅ¡kiai ir detaliai apibrėžia detaliojo plano sprendinių keitimo atvejus ir tvarkÄ , ir juose nėra nurodyta, kad įsigaliojus naujiems teisės aktams detaliojo plano sprendiniai yra keičiami statytojo, įpareigojant jį parengti naujai to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentÄ , todėl taikomas vieÅ¡ojoje teisėje numatytas principas – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimÄ ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

64. VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad sklypo, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) panaudojimo paskirtis – kita, bÅ«das – gyvenamosios paskirties, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tai reiÅ¡kia, kad tai yra žemės sklypas, kuriame galima statyti 1-3 aukÅ¡tų gyvenamuosius namus ir priklausinius. Tai atsispindi ir Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1“.

65. Detaliuoju planu buvo suformuotas sklypas, skirtas mažaaukštei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo būdus ir pobūdžius įsigaliojo 2005 metais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija) ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukštį, tai yra jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų).

66. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtintame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, o teritorijų užstatymo pobÅ«dis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vienÄ pastatÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent naujai rengiamuose detaliuosiuose planuose įvedus reikalavimÄ nurodyti sklypo užstatymo tipÄ , atsirado skirstymas į sodybinio užstatymo tipÄ , vienbutį blokuotÄ užstatymÄ bei kitus teritorijų užstatymo tipus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31 punktas). Tokiu atveju, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad, norint statyti blokuotus gyvenamuosius namus, statytojui UAB „2A Invest“ buvo privaloma detaliuoju planu nustatyti planavimo normose numatytÄ blokuotÄ užstatymÄ . Nagrinėjamoje byloje detalųjį planÄ bÅ«tų buvę privalu keisti, jei jame bÅ«tų buvęs nurodytas sklypo užstatymo tipas. Remiantis apeliantės atliekamu teisės aiÅ¡kinimu, tai yra, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, bÅ«tina keisti detaliojo plano sprendinius, jame fiksuojant įvestus naujus teritorijos naudojimo rodiklius, statytojui kiltų pareiga nuolat keisti statybÄ leidžiančius dokumentus iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kartu koreguojant statybų procesÄ .

67. Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8, nustato, kad „Detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų bÅ«do mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių ar užstatymo tipÄ (namų valda, individualÅ«s gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panaÅ¡iai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus“.

68. Taisyklių 333 punkte iÅ¡dėstyta normos dispozicija, nustatanti, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ , yra santykinai apibrėžta. Tokį aiÅ¡kinimÄ Ä¯rodo formuluotė „detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių ar užstatymo tipÄ â€œ. Pirma, iÅ¡sireiÅ¡kimas „yra nuorodų“ negali atitikti žodžio reikÅ¡mės „nurodyta“.

Tai reiÅ¡kia dispozityvų vertinimo bÅ«dÄ . Antra, skliausteliuose yra vardinami galimi statiniai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas mažaaukÅ¡tis užstatymo pobÅ«dis, ieÅ¡kovės daroma iÅ¡vada, kad detaliojo plano sprendiniai ginčo sklype leido statyti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, yra nepagrįsta.

69. TPÄ® 18 straipsnio 1 dalis numato, kad privaloma rengti detalųjį planÄ tuomet, kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Tai pabrėžia ir apeliantė.

70. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 5 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ NR. LNS-01-140605-00545, kuriuo buvo patvirtinti pastatyto pastato techninio projekto sprendiniai dėl dviejų vienbučių blokuotų namų su Å«kinės paskirties patalpomis.

71. TPÄ® 23 straipsnio 1 dalis apibrėžia teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo esmę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 buvo patvirtintos Teritorijų planavimo normos, įgyvendinant PTÄ® 7 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ . Normos nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Tai yra specialioji norma, skirta reguliuoti, jog nebÅ«tų pažeisti teritorijų vystymo režimai, tame tarpe, dėl užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo ir aukÅ¡tingumo. Tuo tikslu Normų 31 punkte buvo įtvirtinta užstatymo tipų sistema, susieta su tam tikrais rodikliais.

72. Nagrinėjamoje byloje žemės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Jau nurodyta, kad Detaliajame plane nebuvo nurodytas sklypo užstatymo tipas. Dar kartÄ primintina, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis buvo nustatyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2,3-5441-/01/.

73. Apeliantė Inspekcija pripažįsta, kad Detaliojo plano parengimo metu Teritorijų planavimo normos, kuriuose nustatyta pareiga nurodyti užstatymo tipÄ (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-619) negaliojo. Inspekcija apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje taip pat patvirtino, kad neįrodinėja, jog statybos leidimas prieÅ¡tarauja sklypo užstatymo intensyvumo, užstatymo tankio ar pastatų aukščio reikalavimams.

74. Taigi apeliantė nurodydama, kad neginčija sklypo užstatymo intensyvumo, užstatymo tankio ar pastatų aukščio reikalavimams atitikties Normoms, tuo pačiu patvirtina, kad negali jų ginčyti, nes detaliojo plano parengimo metu Teritorijų planavimo normos, kuriuose nustatyta pareiga nurodyti užstatymo tipÄ , negaliojo, bet kartu tuo pagrindu praÅ¡o pripažinti 2014 m. birželio 5 d. leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545 neteisėtu.

75. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pasirinktas materialinis ginčo dalykas nėra suderinamas su teise, nes remtis teisės aktu ir ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ normomis, kurios skirtos reguliuoti užstatymo intensyvumÄ naujai rengiamuose detaliuosiuose planuose, nenuginčijus galiojančio Detaliojo plano, kartu neįrodinėjant, kad pažeista TPÄ® 18 straipsnio 1 dalis, reiÅ¡kia tiesiog praÅ¡ymÄ taikyti normÄ pažeidžiant teisinio tikrumo principÄ .

76. Apeliantė, pakartodama apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad nuo 2014 m. Teritorijų planavimo įstatyme ir Teritorijų planavimo normose atsirado atskiras užstatymo tipas (apeliantės pastaba: užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai bÅ«dingÄ ir (ar) galimÄ pastatų ir erdvių iÅ¡dėstymo struktÅ«ros ir parametrų visumÄ ) – blokuota statinių statyba, todėl buvo privalu tokį užstatymo tipÄ nustatyti Detaliajame plane.

77. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės teiginiu, pažymėdama, kad Detalusis planas buvo parengtas 2003 m. ir yra galiojantis, todėl akte numačius atskirÄ užstatymo tipÄ â€“ blokuota statinių statyba, jį tapo privalu nurodyti naujai rengiamuose detaliuosiuose planuose. TPÄ® 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> „vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas“ <...>. Taigi, tuo atveju, jei detalusis planas yra parengtas, įstatyme nėra numatytas įpareigojimas jį rengti pagal galiojančius teisės aktus iÅ¡ naujo, bet nurodyta, kad galioja teritorijos naudojimo reglamentas.

78. Byloje nustatyta, kad ginčijamas statybos leidimas ir realiai pastatytas statinys nepažeidžia Detaliuoju planu numatytų sklypo režimo parametrų: užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo ir aukštingumo (CPK 185 straipsnis). Vadinasi, TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai išlaikyti.

79. Teisėjų kolegija primena, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto reikalavimas dėl įrodinėjamo teisinio reguliavimo pažeidimo galėtų bÅ«ti vertinamas pagal tiesiogiai teisės aktuose numatytus draudimus statytojui, bet ne teisės aktų subjektyviu interpretavimu. Be kita ko, apeliantė patvirtina, kad Detaliojo plano parengimo metu ir iki pagal 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus, t. y. SpecifikacijÄ , buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobÅ«dį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali bÅ«ti iki trijų aukÅ¡tų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi bÅ«ti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., ir jis buvo paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi.

80. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors apeliantė teikia argumentacijÄ dėl to, kad žemės naudojimo pobÅ«dis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. savaime negali bÅ«ti prilyginamas pobÅ«džiui „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, tačiau nepaaiÅ¡kina, kaip Å¡i aplinkybė veikia bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . Minėta, 2003 metais parengtas Detalusis planas yra galiojantis, plane įtvirtintų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suprantamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo pobÅ«dis laikytinas kaip mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip vienbučių – dvibučių pastatų statyba.

81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. e3K-3-94-969/2019 Å¡ioje civilinėje byloje jau pasisakė, jog „siekdami nustatyti Å¡iame Detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo bÅ«do ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumÄ , pirmiausiai bylÄ nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimÄ , galiojusį bÅ«tent Å¡io Detaliojo plano priėmimo metu, ir Detaliajame plane nustatytas sÄ vokas aiÅ¡kinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus“ (25 punktas).

82. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad ,,Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje užstatymo tipas apibrėžtas kaip teritorijų planavimo normose reglamentuota konkrečiai teritorijai bÅ«dinga ir galima pastatų iÅ¡dėstymo zona ir erdvių iÅ¡dėstymo struktÅ«ros ir parametrų visuma, nustatoma bendruosiuose, specialiuosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose (51 punktas) bei vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai bÅ«dingÄ ir (ar) galimÄ pastatų ir erdvių iÅ¡dėstymo struktÅ«ros ir parametrų visumÄ (41 punktas, iki 2014-01-01 galiojusi redakcija.).

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kada privaloma rengti detalųjį planÄ , tai yra kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas“.

83. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes TPÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte kalbama, ne apie užstatymo tipÄ , kurio sÄ voka nurodoma 2 straipsnio 51 punkte, bet apie 36 punkte apibrėžtÄ teritorijos naudojimo tipÄ , kuriame vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo bÅ«dai ir, jei numatyta, pobÅ«dis, maksimalÅ«s užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys.

Vadinasi, anot apeliantės, kilusio ginčo atveju, siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ , reikalinga detaliojo plano korektÅ«ra ar keitimas, kadangi nuo 2014-01-01 įsigaliojusiame TPÄ® ir toliau buvo įtvirtinta, kad detaliojo plano sprendiniai gali bÅ«ti keičiami, tačiau TPÄ® 28 straipsnyje įtvirtinti 2 bÅ«dai, kuriais galima pakeisti detaliojo plano sprendinius t. y atliekant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo arba koregavimo procedÅ«rÄ .

84. Teisėjų kolegija dar kartÄ pabrėžia, Detaliajame plane nebuvo nurodytas sklypo užstatymo tipas, todėl TPÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas tiek, kiek bÅ«tina nustatyti, ar statytojas privalėjo Detalųjį planÄ koreguoti tam, kad bÅ«tų galima vykdyti statinio/ių statybÄ .

85. Taigi ginčui aktualios redakcijos TPÄ® (2009 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-619) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo numatyta, kada privaloma rengti detalųjį planÄ , tai yra, kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Apeliantė patvirtino, kad dėl leistino pastatų aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklių pažeidimų nėra.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovei gaunant statybos leidimÄ , nereikėjo rengti naujai detalųjį planÄ dėl užstatymo pobÅ«džio sÄ vokos skirtingų interpretavimų skirtingais laikotarpiais. Klausimas buvo sutikslintas tvirtinant atsakovės pastatyto pastato techninį projektÄ , kuris nustato, kad statomi du vienbučiai blokuoti namai su Å«kinės paskirties patalpomis. Tokiam techniniam projektui 2014-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir iÅ¡davė statybos leidimÄ NR. LNS-01-140605-00545.

IÅ¡ techninio projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ir brėžinių matyti, kad nors minimi du nauji vienbučiai statiniai, tačiau iÅ¡ esmės tai yra vienas pastatas, kurio gyvenamÄ jį plotÄ skiria Å«kinės paskirties patalpos.

86. Tai, kad tvirtinant atsakovės pastatyto pastato techninį projektÄ galėjo bÅ«ti atlikti veiksmai dėl duomenų sutikslinimo dėl užstatymo pobÅ«džio sÄ vokos skirtingų interpretavimų skirtingais laikotarpiais, patvirtina Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“. Ä®sakymo 1 punkte nurodyta, kad „Tvirtiname: 1.1.Ž emės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡Ä ; 1,2.

Žemės naudojimo bÅ«dų ir žemės naudojimo pobÅ«džių, įraÅ¡ytų nekilnojamojo turto kadastre, keitimo apraÅ¡Ä <...>“. Ä®sakymo 3 punktas nurodo, kad „Nustatome, kad: 3.1.įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto kadastro, kurie nenurodyti ApraÅ¡e ir kurių žemės naudojimo bÅ«das atitinka Žemės įstatymo 25, 26, 27, 28 ir 28 straipsniuose nurodytus žemės naudojimo bÅ«dus, nekeičiami arba keičiami iÅ¡braukiant žemės naudojimo pobÅ«džius, jeigu žemės naudojimo pobÅ«džiai buvo įraÅ¡yti: (<...>).“ 87.

Sutiktina su atsakove UAB „2A Invest“ , jog vertinant Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo esmę, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad formaliai naikinamas žemės sklypų naudojimo vienas iÅ¡ parametrų – „pobÅ«dis“, dėl to lieka tik sklypų naudojimo bÅ«das. SÄ voka „sklypo naudojimo pobÅ«dis“ buvo apibrėžta Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintame Laikinuoju detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente (4.8.

žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobÅ«dis – konkrečiai įvardyta veikla (jÄ detalizuojant), kuriÄ teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje). Dėl statybos techninio projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams 88. Atsakovei UAB „2A Invest“ priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis buvo nustatyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. 2,3-5441-/01/. Å iuo individualiu administraciniu aktu buvo nustatyta: „Keičiu 864 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 69, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 1-6, 1, kuris nuosavybės teise priklauso J. V. K., pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį iÅ¡ „žemės Å«kio (sodų)“ į <...> „kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) <...>.“ Ginčo sklypas jokio kitokio naudojimo paskirties, bÅ«do ir/arba pobÅ«džio neturėjo.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sklypo, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) panaudojimo paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios paskirties, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

89. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialiÄ informacijÄ apie registre sukauptus duomenis. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.

PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

90. Taigi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2,3-5441-/01/ neginčijamas ir nenuginčytas. Jo pagrindu atlikta daiktinių teisių registracija (CK 4.255 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl to, kad statybÄ leidžiantis dokumentas neteisėtas, nes nebuvo pagrindo pakeisti sodybinį užstatymo tipÄ Ä¯ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas, pripažįstami nepagrįstais (CPK 185 straipsnis). Pažymėta ir tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, todėl apeliantė jai ir turėjo kelti klausimÄ , ar pagrįstai buvo įraÅ¡ytas žemės naudojimo bÅ«das dėl sklypo Nr. 69, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

91. VÄ® „Registrų centras“ 2019 m. liepos 5 d. pateiktame raÅ¡te ,,Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ nurodyta, kad nekilnojamojo daikto – 0,0864 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenys (tame tarpe ir duomenys apie žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ bei naudojimo pobÅ«dį) į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡yti UAB ,,Geoksis“ matininkų J. M., J. S. 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-5441-(01) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 69, esančio sodininkų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

92. Apeliantės teiginys, kad iÅ¡ jau nurodytų Å¡iame skunde teisės aktų yra aiÅ¡ku, kad Å¡iuo atveju siekiant vykdyti blokuotų statinių viename sklype statybÄ , privaloma pakeisti detaliojo plano sprendinius dėl atitinkamo užstatymo tipo nustatymo pagal Teritorijų planavimo normas, savaime nepaneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytų duomenų teisingumo (CPK 13 straipsnis).

93. Jau minėta, kad, pakeitus žemės kodavimo sistemÄ , teisės akte nebuvo numatyta pareiga prieÅ¡ gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ keisti detaliojo plano sprendinius, rengiant naujai planavimo dokumentÄ . Vadinasi, taikant logikos metodÄ ir tikrinant atvirkÅ¡tine tvarka įrodinėjamÄ teiginį, tai, kad, anot apeliantės, nebuvo įtvirtinta teisės normų, kurios leistų automatiÅ¡kai pakeisti sodybinį užstatymo tipÄ Ä¯ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas, nesudaro pagrindo pripažinti 2014 m. birželio 5 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545 negaliojančiu, nes nebuvo ir teisės normų, kurios įpareigotų keisti galiojančio detaliojo plano sprendinius.

94. Apeliantė teigia, jog vadovaujantis Laikinojo reglamento nuostatomis detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo pobūdis – ,,sodybinis užstatymas“ buvo skirtas vienam gyvenamajam namui ir jo priklausiniams apibrėžti. Inspekcija taip pat laikosi pozicijos, kad minėta teisės norma, kurioje vartojama daugiskaita kalbant apie pastatus, nesuteikė teisės daryti išvados, kad sodybinio užstatymo tipo žemės sklype galima daugiau kaip vieno statinio statyba.

95. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 402 „Dėl Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ (aktuali Detaliojo plano rengimo metu redakcija) sodybinio užstatymo termino neapibrėžia, o nurodo, kad toks teritorijos užstatymas yra galimas, kur nustatytas kitos paskirties žemės naudojimo bÅ«das, pobÅ«dis, ir kad Å¡ioje teritorijoje yra galimi statyti „IndividualÅ«s gyvenamieji namai“. Taigi apeliantės nurodyto apibrėžimo, kad sodybinis užstatymas reiÅ¡kia vieno gyvenamojo namo ir jo priklausinio leistinÄ statybÄ , minėtame teisės akte nėra. Kaip ir nėra apibrėžta, koks yra „IndividualÅ«s gyvenamieji namai“ sÄ vokos turinys, tai yra, ar tokia statyba reiÅ¡kia vieno pastato – vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, ar dviejų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybÄ .

96. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. e3K-3-94-969/2019 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „Teritorijų planavimo įstatyme sÄ voka „individualus gyvenamasis namas“ nebuvo pateikta. Tačiau priimant LaikinÄ jį reglamentÄ galiojo Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (toliau – Nutarimas Nr. 384), todėl Laikinajame reglamente vartojama sÄ voka „individualÅ«s gyvenamieji namai“ aiÅ¡kintina atsižvelgiant ir į Å¡io Nutarimo Nr. 384 nuostatas“ (29 punktas).

97. Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 taip pat nepateikia apibrėžties „individualus gyvenamasis namas“ , bet nurodo, kad individualūs gyvenamieji namai ir jų priklausiniai sklypuose statomi laikantis sanitarinių, priešgaisrinių, ekologinių bei Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytų urbanistinių reikalavimų (1.2 punktas).

98. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties 32 pastraipoje aiÅ¡kiai įvardinta, kad įvertinus Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvusį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypui Detaliajame plane nustačius sodybinio užstatymo pobÅ«dį, tuo metu jame galėjo bÅ«ti statomas individualus gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.

99. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pastaba, bet kartu pažymi, kad kasacinis teismas taip pat nurodė, jog atsakovei UAB „2A Invest“ statybos leidimas statyti naujÄ statinį buvo iÅ¡duotas 2014 m. birželio 5 d., tai bylÄ nagrinėję teismai, be kita ko, turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir su tuo susijusiÄ statytojo teisę pagal Detaliajame plane nustatytÄ ginčo žemės sklypo pobÅ«dį statyti iÅ¡duotame statybos leidime nurodytÄ statinį, t. y. du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ (34 punktas). 100.

Taigi Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 7 punktas numatė, kad kiekvieno detaliojo planavimo objekto (teritorija, žemės sklypas ar jų grupė) atveju privalomieji reikalavimai yra Å¡ie: žemės sklypo (teritorijos) naudojimo bÅ«das; statinių aukÅ¡tis; užstatymo tankis; užstatymo intensyvumas. Nustatyti 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane Å¡ie reikalavimai tapo esminiai, kurių iÅ¡laikymas lemia statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo sÄ lygas. 101.

Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo tikslinami neprivalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jie galėjo būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jeigu tokie reikalavimai nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir raštu tokiam tikslinimui pritarė tokius reikalavimus nustačiusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-180-611/2021, 60 punktas). 102.

Vadinasi, sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ voka ir jos turinys tam tikra apimtimi turi bÅ«ti aiÅ¡kinami pagal Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 7 punkto reikalavimus. Pati apeliantė pripažįsta, kad nepaisant to, jog keitėsi teisiniai saugikliai, ir vieÅ¡ojo intereso apsauga buvo iÅ¡reikÅ¡ta kitomis teisės normomis, jie visuomet buvo skirti užtikrinti statomo statinio atitikimÄ teritorijos naudojimo reikalavimams. 103. 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nėra nurodyta, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiuose sklypuose galima statyti vienÄ ir neblokuotÄ individualų gyvenamÄ jį namÄ , o buvo nustatyti Å¡ie teritorijos naudojimo saugikliai: sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukÅ¡tis – 1–2 aukÅ¡tų su mansarda (Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 825).

Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo privalomuosiuose reikalavimuose, be kita ko, įtvirtintas žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas ir pobūdis: Z1 – sodininkų bendrijos sodų žemė; G1 – mažaaukščių statinių teritorija; G3 – sodybinio užstatymo statinių teritorija; I – infrastruktūros teritorija. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2,3-5441-/01/ buvo nustatyta: „Keičiu 864 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 69, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 1-6, 1, kuris nuosavybės teise priklauso J.

V. K., pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį iÅ¡ „žemės Å«kio (sodų)“ į „<...> kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) <...>.“ Ginčo sklypas kitokio naudojimo paskirties, bÅ«do ir/arba pobÅ«džio neturėjo. 104. Vadinasi, atsakovei statytojai UAB „2A Invest“ iÅ¡duoto 2014 m. birželio 5 d. leidimo statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545 teisėtumÄ taip pat reikia vertinti pagal Å¡iai teritorijai suteiktÄ paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Tokiu atveju, sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ voka ir jos turinys yra aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į Å¡iai teritorijai nustatytus saugiklius. 105. Jau nurodyta, kad Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės numatė, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimÄ , vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ (332 punktas), todėl sklypo užstatymo tipas turėtų bÅ«ti laikomas mažaaukščių pastatų statyba. 106.

Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu jau buvo įsigaliojusi TPÄ® 2010 m. sausio 1 d. 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri naikino TPÄ® 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nuostatÄ , kad namų valdų žemės sklypuose (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali bÅ«ti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (iÅ¡skyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planÄ atidalijus ir suformavus naujÄ Å¾emės sklypÄ .

Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad ginčo sklype negalėjo bÅ«ti statomi du atskiri sublokuoti gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio Å«kio paskirties statiniu. 107. Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusioje Reglamento redakcijoje, buvo nustatyta, kad sublokuoti namai – namai, turintys bendrÄ , gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančiÄ sienÄ (sienas), kurios (kurių) Å¡iluminiai parametrai atitinka iÅ¡orės sienų Å¡iluminiams parametrams nustatytus reikalavimus (7.3. p.). 108. Atsakovė Savivaldybė nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus techniko projekto brėžinius matyti, kad patalpų, įvardintų kaip pastatas Nr. 1 ir Nr. 2 neskiria bendra, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkanti siena, o skiria Å«kinės paskirties patalpos.

Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte numatyti pastatai neatitiko sublokuotų namų sÄ vokos bei iÅ¡ esmės įvertinus statybos techniniame projekte pateiktus namo statybos sprendinius, neapsiribojant formaliu projekto pavadinimo ir atskirų jo fragmentų vertinimu, anot atsakovės, turi bÅ«ti laikoma, kad nors statiniai buvo įvardijami kaip atskiri, tačiau faktiÅ¡kai statybos techniniame projekte nurodytas pastatas turėtų bÅ«ti laikomas vienu dvibučiu pastatu su Å«kinės pagalbinės paskirties pastatu.

IeÅ¡kovė Å¡io teiginio nepaneigė, todėl teisėjų kolegija, įvertindama atsakovės specialiÄ jÄ kompetencijÄ Ä¯gyvendinant Statybos įstatymo taikymo kontrolę, sutinka, kad techniniame projekte numatyti pastatai negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstami sublokuotais namais (CPK197 straipsnio 2 dalis). 109. Taigi Vilniaus miesto bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 numatė, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo priskiriamas sodininkų bendrijų sodų žemei, kuri, vadovaujantis teritorijų naudojimo bendrojo reglamento ir žymėjimo 1-osios lentelės 1-ojo stulpelio 1-Ä ja eilute, gali bÅ«ti keičiama į kitos paskirties žemę.

Užstatymo intensyvumo (UI) reglamentas, kitos paskirties žemės naudojimo būdo, gyvenamųjų teritorijų pobūdžiui nustatė UI maksimalų dydį, kuris negalėjo viršyti 0,2, 0,4, 0,8, 1,5, 2,5. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojoje teritorijoje esantys maksimalūs UI dydžiai maždaug atitinka šiuos užstatymo tipus: 0,2 ir 0,4 – mažaaukščiai pastatai - sodybinis užstatymas, o UI 0,8 – mažaaukščiai pastatai – blokuoti namai (2-3 aukštai + mansarda). Įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, detaliajame ginčo sklypo plane buvo nustatytas UI 0,9, kuris reiškė, kad šis intensyvumas atitinka mažaaukščius pastatus, kurie pagal bendrojo plano išaiškinimus gali būti blokuoti namai. 110.

Vadinasi, pagal Bendrojo plano ir jį detalizavusio detaliojo plano sprendinius buvo galima ir blokuotų namų statyba, taip pat jokie teisės aktai projekto derinimo metu nenumatė pareigos sklype statyti tik vienÄ pastatÄ , todėl statybos techninis projektas visiÅ¡kai atitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Byloje nustatyta, kad statybos leidime Nr. LNS-01-140605-00545 numatyta, kad statytojui suteikiama teisė statyti du naujus vienbučius statinius ir Å«kinės paskirties pastatÄ . PrieÅ¡ iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo gauti visų reikiamų specialiųjų institucijų pritarimai ir nebuvo nustatyta neatitikimų galiojantiems teisės aktų reikalavimams ar neatitikimų Detaliajam planui.

Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog ieÅ¡kovės apeliacinis skundas dėl statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtumo atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). 111. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje numatytas aiÅ¡kinimas neatleidžia nuo pareigos laikytis nacionalinės teisės aktų, todėl akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti teisės aktų pokyčiais galimai atsiradusiÄ galimybę statyti daugiau nei numatyta detaliajame plane, privaloma pasinaudoti aukščiau nurodytais detaliojo plano keitimo ar koregavimo mechanizmais.

Priešingas aiškinimas pažeistų TPĮ 17 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. 112. Apeliantės skundas šioje dalyje prieštarauja ne tik Konstitucijos 109 straipsniui, bet ir CPK 4 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad vienintelis profesionalus privalomas teisės aiškinimas nacionalinėje teisėje yra teismų vykdomas teisės aktų interpretavimas ad hoc.

Å iuo atveju jis atliktas kasaciniu lygiu, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje numatytas aiÅ¡kinimas neatleidžia nuo pareigos laikytis nacionalinės teisės aktų ir iÅ¡ jų kylantys teiginiai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Dėl statybos padarinių Å¡alinimo 113. Apeliantė prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytÄ terminÄ neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,A.

V. architektų dirbtuvės“ lėšomis nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB ,,2A Invest“ per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo sprendimo – leisti Inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 114. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė nurodė, kad byloje kyla ginčas dėl to, ar teisės aktų kaita, dėl kurių kito saugikliai, taikomi tik naujai atliekant teritorijų planavimo procedÅ«ras, ir/ar detalieji planai turi bÅ«ti keičiami dėl teisės aktų pakeitimų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisinio reguliavimo metu atsiradusi teisės normų konkurencija, kolizija negali tapti asmenų teisinės atsakomybės klausimu. 115. Pagal TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisėkÅ«ros principai iÅ¡reiÅ¡kia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkÅ«roje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisÄ , nuosekliÄ , darniÄ ir veiksmingÄ teisės sistemÄ . Dėl netinkamo teisėkÅ«ros principų įgyvendinimo, kyla teisės taikymo problemos, kurių sprendimo pasekmes ir turi prisiimti teisėkÅ«roje dalyvaujantys subjektai.

Atsižvelgiant į tai, apeliantės ieÅ¡kinys dėl praÅ¡omos taikyti atsakovei UAB ,,2A Invest“ sankcijos neproporcingumo Å¡ioje dalyje negalėjo bÅ«ti tenkintas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tai pastebėta ir kasacinio teismo, nurodant teismams įvertinti praÅ¡omo reikalavimo pagrįstumÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ . 116. Apeliantės nuomone, ginčo atveju tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimus dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas UAB ,, 2A Invest“ turėjo besÄ lygiÅ¡kai juo vadovautis.

Statybos leidimo priėmimui turėjo įtakos ir statytojos UAB ,,2A Invest“ veiksmai. 117. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja ne tik teisės aktams, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijai. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ byloje Lelas prieÅ¡ KroatijÄ ; 2009 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ ir kt.). 118.

Nagrinėjamoje byloje speciali institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, yra gavusi įstatymo lygmens pavedimÄ organizuoti ir taip kontroliuoti teritorijų planavimÄ savivaldybėje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 6 straipsnio 19 punktas, 102 straipsnis). Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo (VSÄ® 3 straipsnio 1 dalis), tenkinantis vieÅ¡uosius interesus, todėl bÅ«tent ji privalo kontroliuoti, kad privatÅ«s asmenys, kurie kreipėsi į savivaldybę, tinkamai įgyvendintų subjektines teises, o ne atvirkščiai, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovė. 119.

Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų iÅ¡davimo tvarka yra reglamentuota Statybos įstatymo 23 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“. Norint gauti leidimÄ statyti naujÄ ar rekonstruoti statinį, <...> atlikti statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ , nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas praÅ¡ymas (Reglamento 1 priedas), Ä®statymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (iÅ¡skyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 13 priede nurodyti raÅ¡ytiniai pritarimai (raÅ¡tai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.

Reglamento 1 priede nurodoma praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ forma, kuriÄ užpildo asmuo, praÅ¡antis iÅ¡duoti leidimÄ statybai. Pagal praÅ¡yme nurodytus duomenis Savivaldybės administracija iÅ¡duoda leidimÄ . 120. Kaip nurodė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, ji, vadovaudamasi statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusia statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ redakcijos 5 priedu, be kita ko, patikrino ar projekto sprendiniai neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (5 priedo 1.8 p.) bei, ar projektas atitinka iÅ¡duotus nustatytus specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus (1.9 p.).

Specialieji architektūriniai reikalavimai išduoti, vadovaujantis 2013 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 patvirtintu Detaliuoju planu. Patikrinus techninio projekto sprendinius, nustatyta, kad statinio projekto leistinas intensyvumas nėra viršijamas. 121. Pastebėtina, kad apeliantės, kuri taip pat yra viešasis juridinis asmuo, skatinimas nepaisyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų dėl statybos leidimo išdavimo yra nihilistinio elgesio propagavimas valstybės vardu (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 3 punktas). 122.

Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad ginčo statinio projektÄ parengė projektuotojas UAB ,,A. V. architektų dirbtuvės“ ir jį pasirašė A. V. kaip projekto vadovas ir autorius, todėl laikytina, kad projektuotojas prisiėmė atsakomybę už parengto projekto atitikimÄ teisės aktų reikalavimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl 2003 m. Detaliojo plano reikalavimų iÅ¡laikymo statybÄ leidžiančiame dokumente. Jau nurodyta, kad privalomuosius reikalavimus nustato savivaldybė, kuri yra atsakinga už tinkamÄ teritorijų planavimÄ savivaldybėje.

Jei UAB ,,A. V. architektų dirbtuvės“, anot apeliantės, negeba pagal teisės aktų reikalavimus parengti projekto, tai yra taikomos kitos sankcijos, kurios nėra šios bylos objektu, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. 123. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad apeliantė, nurodydama atsakove Vilniaus miesto savivaldybę, iš esmės nepateikė įrodymų dėl jos veikos neteisėtumo. Sutiktina su atsakove, kad statybos leidimo panaikinimas per se nereiškia nei Savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir Å¡ioje dalyje kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 124. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio motyvams iÅ¡ esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 125.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 126. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų byla nesprendžiama iÅ¡ esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas nėra ieÅ¡kovo reikalavimas, nesudaro ieÅ¡kinio dalyko ir neprivalo bÅ«ti nurodomas ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieÅ¡kinyje nenurodytas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nustatyti terminÄ jam paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieÅ¡kinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieÅ¡kovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymÄ ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v.

K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). 127. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 128. Atsakovė UAB „2A Invest“ pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad sumokėjo 3267,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, tačiau jos neatitinka Rekomendacijų maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos iki 1 675,70 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 129.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija n u t a r i a : ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „2A Invest“ (juridinio asmens kodas 301673419) iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 1 675,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė