2023-07-19 Nr. AB-13601-3-61-3-04994-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-07-19 Nr. AB-13601-3-61-3-04994-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatų kompleksas), įrašyti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-530-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04994-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjai O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatų kompleksas), įrašyti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras).
2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Visagino miesto bendruomenė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą Departamentui dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą. Departamento direktoriaus 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. Į-271 buvo pradėta Pastatų komplekso įrašymo į Registrą procedūra. Kultūros paveldo centro 2020 m. sausio 13 d. parengtas Pastatų komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas buvo pristatytas svarstyti Tarybai posėdyje tik po vienerių metų nuo įrašymo į Registrą procedūros pradžios – t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. Akto projekte Pastatų kompleksui buvo siūloma taikyti teisinę apsaugą, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.6 punktu. Taryba 2020 m. rugsėjo 29 d. nusprendė Pastatų kompleksui apsaugos netaikyti ir jų neįrašyti į Registrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. administracinėje byloje Nr. eI3-1134-821/2021 nusprendė panaikinti 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. VT-34 dalį, kuria nutarta Pastatų kompleksui netaikyti apsaugos ir neįrašyti jų į Registrą, Taryba buvo įpareigota šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl teisinės apsaugos pastatų kompleksui suteikimo / nesuteikimo. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas nagrinėjo Tarybos akto projektą dėl apsaugos Pastatų kompleksui, suteikimo ir priėmė Sprendimą neįrašyti pastatų komplekso į Registrą, „nes jiems nepakanka verčių“.
2.2. Visagino miesto bendruomenė 2019 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą Departamentui dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą, kurį pasirašė 109 Visagino miesto gyventojai. Visagino miesto bendruomenė 2020 m. liepos 16 d. pateikė prašymą dėl Pastatų komplekso, įrašymo į Registrą nagrinėjimo, kurį pasirašė 600 visaginiečių. Abiejuose prašymuose yra nurodoma, kad Pastatų kompleksas yra itin reikšmingas Visagino miesto bendruomenės narių istorinei sąmonei, ir tapatumui, nes tai yra šio miesto širdis bei lopšys perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasme. Tai buvo pirmasis ir specialiai šiam miestui suprojektuotas originalus, gyventojų labai lauktas vaikų darželis-lopšelis. Visi pirmieji mažieji visaginiečiai, būdami darželinukais, buvo auklėjami ir lavinami būtent šiame pastate. Pastatų kompleksas organiškai įsilieja į esantį natūralų miesto gamtos landšaftą, jis taip pat puikiai dera su šalia esančiu autoriniu kitų lietuvių architekčių – D. G. . – originaliu raudonų plytų pastatu, kurį Visagino miesto savivaldybės administracija taip pat ketino griauti, tačiau Visagino miesto gyventojai spėjo užkirsti tam kelią.
2.3. Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 punkte numatytą išimtį. Dviejų pastatų ansamblis yra vienas pirmųjų miesto autorinių pastatų, kuriuos būtent Visaginui sukūrė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektai. Kitų visuomeninių objektų, sukurtų ir pastatytų pagal šį projektą, daugiau niekur Lietuvoje nėra. Dėl šios priežasties šio ansamblio negalima vertinti kaip tipinio. Pastatų kompleksas yra išskirtinis savo originaliu pastatų eksterjero architektūriniu sprendimu – kiekvieno atskiro aukšto fasadas turi savitą reljefo dinamiką ir plastiką, į stogo plokštumą yra įmontuoti ypač patvarūs sferos formos langai („zenitiniai šviestuvai“) ir kita (kas atitinka Aprašo p. 8.5.). Pastatų kompleksas yra lietuvių architektės D. M. suprojektuotas originalus kūrinys, kuris buvo įtrauktas į žymaus lietuvių architekto Architektūros ordino kavalieriaus profesoriaus J. M. sudarytą naujosios Lietuvos architektūros pavyzdžių rinktinį leidinį „Naujoji Lietuvos architektūra“ kartu su tokiais architektūros objektais, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus miesto (centriniai) santuokų rūmai. Aprašo 8 punkte yra nurodomos išimtys, kurios numato atvejus, kuomet objektas, neturintis amžiaus cenzo, gali būti įrašytas į Registrą.
2.4. Pastatų kompleksas, kuris buvo sukurtas kaip dviejų vaikų darželių ansamblis, ir kurį pareiškėjai siekia įtraukti į Registrą, išsiskiria savo darnia kompozicine visuma, organiškai įsiliejančia į natūralų gamtos landšaftą. Kiekviename Pastatų komplekso pastate buvo suprojektuoti ir įrengti baseinai, vaikams skirtos rekreacinės patalpos ir kitos unikalios tam laikmečiui zonos. Vilties g. 3 pastato sienos yra dekoruotos „Dvarčionių keramikos“ kolekcija, grindys išklotos Sibiro lapuočių rankų darbo parketu, baltuoju Sibiro marmuru, šiame pastate buvo sumontuotas ir veikė žiemos sodas su fontanu, kuriame plaukiojo dekoratyvinės žuvytės ir gyveno dekoratyviniai vėžliukai. Abiejuose ansamblio pastatuose architektų buvo suprojektuoti šio darželio vaikams gydyti skirti medicinos skyriai su atskiromis medicinos personalo patalpomis, stomatologijos kabinetais bei darželio auklėtiniams stacionariai gydyti skirtomis dvivietėmis palatomis. Lietuvoje nėra analogiškų XX amžiaus 70-tųjų metų visuomeninių pastatų projektų su Dvarčionių keramikos vidaus apdaila, marmuro fontanais pastato viduje ir kitais projektiniais bei funkciniais ypatumais.
2.5. Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu buvo ribojamas pareiškėjų pasisakymo laikas. Sprendimas buvo priimtas neviešai, t. y. išjungus kameras bei garsą, kai tuo tarpu visi kiti šiame posėdyje nagrinėti sprendimai buvo priimti girdint visiems posėdžio dalyviams. Tai rodo, kad Tarybos nariai turėjo išankstinę subjektyvią nuomonę, nagrinėjo Pastatų komplekso įtraukimo Registrą klausimą atmestinai.
3. Atsiliepime į skundą Taryba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad Pastatų kompleksas neatitinka Apraše įtvirtinto amžiaus cenzo (pastatai pastatyti 1978 ir 1981 metais), Tarybai spręsti dėl apsaugos pastatams reikalingumo buvo siūlyta remiantis Aprašo 8.5 ir 8.6 punktais. Aprašo 8 punkte įtvirtinti kriterijai nėra absoliutūs, reiškiantys, jog kiekvienam objektui, dėl kurio yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, ar kuris yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas bus automatiškai suteikta apsauga ir jis bus įrašytas į Registrą.
3.2. Taryba 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu įvertino Tarybos akto projektu siūlomas nustatyti Visagino vaikų lopšelių-darželių pastatų komplekso vertingąsias savybes ir pasisakė dėl pastatų verčių – vertingųjų savybių, jų reikšmingumo. Taryba taip pat pateikė Sprendimo motyvus, kurie yra fiksuoti Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. VT-38 išraše (toliau – ir Protokolas) bei posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis. Protokole yra nurodyti Sprendimo motyvai: „nesuteikti apsaugos pastatams, esantiems Visagine, Vilties g. 1,3, nes jiems nepakanka verčių (neatitinka amžiaus cenzo, tik iš dalies atitinka reikšmingumo, autentiškumo kriterijus). Atsižvelgus į siūlomų nustatyti vertingųjų savybių visumą, želdynų vertingosios savybės nėra svarbios ir pakankamos lemti objekto reikšmingumą. Architektūriniam vertingųjų savybių pobūdžiui priskiriamos vertingosios savybės nėra išskirtinės, jos tipiškos sovietinio laikotarpio pastatams, nėra pakankamai svarbios ar lemiančios objekto reikšmingumą. Pirminės ar istoriškai susiklosčiusios (autentiškos) pastatų paskirties – vaikų lopšelių-darželių funkcijos išsaugoti nėra galimybės dėl mažėjančio gimstamumo Visagine, kas sąlygoja šiai funkcijai skirtų pastatų poreikio nebuvimą. Akto projekte įvardintų vertingųjų savybių būklė prastėjanti, pastatas Vilties g. 3 apleistas (nėra tinkamas naudoti pagal pirminę paskirtį), neatitinka integralumo kriterijaus. Pastatai (kaip tapatumo liudytojai) svarbūs tik daliai Visagino miesto bendruomenės. Protokole nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas – Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo reikalavimais (amžiaus cenzo, reikšmingumo, autentiškumo kriterijais). Taip pat pažymėta jog Sprendimo priėmimo motyvai yra nurodyti posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis. Tarybos nariai 2021 m. spalio 18 d. buvo nuvykę apžiūrėti pastatų natūroje. Buvo atlikti fiksavimo tyrimai – atliktos pastatų išorės ir vidaus fotofiksacijos. Pareiškėjai nepateikė Sprendimą paneigiančių įrodymų, specialistų arba ekspertų išvadų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Kaip matyti iš Protokolo, Taryba, išklausiusi akto projekto pristatymą, pasisakė dėl siūlomų nustatyti Pastatų komplekso vertingųjų savybių bei pateikė jų vertinimą. Tarybos narys A. S. (biomedicinos mokslų daktaras; specializacija Taryboje – želdynų nekilnojamasis kultūros paveldas) pateikė Tarybos akto projektu siūlomam želdynų vertingųjų savybių pobūdžiui priskirtinų vertingųjų savybių vertinimą, kurio motyvai yra fiksuoti Protokole. Tarybos narė I. A.-K. (humanitarinių mokslų daktarė; specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) ir Tarybos narys A. B. (atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas; specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) pateikė Tarybos akto projektu siūlomam architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžiui priskirtinų vertingųjų savybių vertinimą, kurio motyvai yra fiksuoti Protokole.
4.2. Protokole yra nurodyti Sprendimo motyvai. Protokole nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas – Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo reikalavimais (amžiaus cenzo, reikšmingumo, autentiškumo kriterijais). Sprendimo priėmimo motyvai yra nurodyti posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teisėjų kolegija nustatė, kad Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje buvo nutarta Pastatų kompleksui apsaugos netaikyti ir neįrašyti jų į Registrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1134-821/2021 pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta Pastatų kompleksą įrašyti į Registrą. Kitoje dalyje pareiškėjų skundo netenkino. Sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad Taryba įpareigotina šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl teisinės apsaugos pastatų kompleksui suteikimo / nesuteikimo. Kultūros paveldo centras 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Tarybai pateikė Visagino vaikų lopšelių-darželių Pastatų komplekso kultūros vertybių registro aplikacijos generuotą Tarybos akto (toliau – ir Aktas) projektą su priedais. Pažymėta, kad remiantis 2021 m. spalio 18 d. fotofiksacija ir vizualiniais tyrimais, patikslinama 2020 m. sausio 15 d. Akto projektu nustatytų Visagino vaikų lopšelių-darželių Pastatų komplekso. Pirmo vaikų lopšelio-darželio pastato vertingųjų savybių būklė, papildoma naujomis nuotraukomis fotofiksacija, ištaisomi Akto projekte pasitaikę netikslumai. Visagino vaikų lopšelių-darželių pastatų kompleksui siūloma suteikti teisinę apsaugą, nustatant vietinį reikšmingumo lygmenį. Taryba 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje nutarė nepritarti Visagino vaikų lopšelių-darželių Pastatų komplekso Tarybos akto projektui; nesuteikti apsaugos Pastatų kompleksui.
7. Teismas pažymėjo, jog Taryba išvadą dėl teisinės apsaugos reikalingumo atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei priima tik kompleksiškai įvertinusi nekilnojamojo kultūros paveldo vertingąsias savybes, nustačiusi jų reikšmingumą. Taryba nepritarė Akto projektui ir nesuteikė apsaugos Pastatų kompleksui motyvuodama tuo, kad jiems nepakanka verčių. 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos akte Nr. 8JC6B7QB4 nustatyta, kad Pastatų kompleksui suteiktina teisinė apsauga. Šiame vertinimo akte nurodytos tokios Pastatų komplekso vertingosios savybės: „planavimo sprendiniai – plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, kurią formuoja teritorijoje esantys du identiški, į Vilties gatvę orientuoti, pastatai; žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas, besileidžiantis į Š pusę; želdynai ir želdiniai – lapuočių ir spygliuočių medžių grupės, pavieniai medžiai, vyrauja: sidabrinės eglės, paprastosios eglės, paprastieji maumedžiai, paprastosios pušys, Sibiro eglės, kalnų pušys, karpotieji beržai, paprastieji klevai, paprastieji ąžuolai, yra pavienių gluosnių ir šermukšnių“. Pirmojo vaikų lopšelio-darželio pastato, antrojo vaikų lopšelio-darželio pastato vertingosiomis savybėmis buvo įvardintas pastatų tūris – sudėtingos, laužytos konfigūracijos planas, fasadų architektūrinis sprendimas – fasado architektūrinio sprendimo visuma, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, stogo elementai – zenitiniai stoglangiai, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, želdiniai bei kitos vertingosios savybės.
8. Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje Akto projektą pristatė V. B.. Iš Protokolo ir posėdžio garso įrašo matyti, kad pranešėja pristatė Akto projekto tekstinę dalį, fotofiksacijas, ikonografinę medžiagą, brėžinius, pristatė Akto projektu siūlomas nustatyti vertingąsias savybes, informavo, kad Akto projektas papildytas 2021 m. atliktomis pastatų fotofiksacijomis. Pranešėja įvardino visam kompleksiniam objektui siūlomus nustatyti – architektūrinį (lemiantis reikšmingumą – svarbų), želdynų (lemiantis reikšmingumą – svarbų) vertingųjų savybių pobūdžius bei vietinį reikšmingumo lygmenį.
Kaip matyti iš Protokolo, posėdžio garso įrašo, Tarybos nariai pasisakė dėl Pastatų komplekso vertingųjų savybių, pateikė jų vertinimą. Be to, Tarybos nariai lankėsi Visagine ir apžiūrėjo pristatomus pastatus, vizualiai juos įvertino. Tarybos narys A. S. (specializacija Taryboje – želdynų nekilnojamasis kultūros paveldas) pakomentavo želdynų vertingųjų savybių pobūdžiui priskiriamas vertingąsias savybes, nurodydamas: Tarybai pateikta medžiaga neatitinka realios situacijos; medžių, kuriuos matė nuvykęs į vietą, amžius apie 60 metų;
šie medžiai dabar yra saugomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisinį reglamentavimą dėl jų ekologinės vertės; pavieniai augalai, medžiai kartais dar gali būti vertinami dėl išskirtinių jų estetinių savybių, amžiaus, siejami su garsiomis asmenybėmis, tačiau tokių čia nėra; aptariamoje teritorijoje vyrauja pušys, beržai, bet Akto projekte įrašytų kaip vyraujančių – minimų sidabrinių eglių nepastebėta, nėra svarstomoje teritorijoje ir kalninių pušų, Sibirinių eglių. Susidaro įspūdis, kad želdinių sąrašas sudarytas, remiantis miesto želdinimo planu (kuris galėjo būti neįgyvendintas arba želdiniai jau sunykę); faktiškai esantys medžiai vertingi ekologiniu požiūriu, bet nėra vertingi kaip kultūros vertybė; vienintelis elementas, įrėminantis du pastatus kaip teritorinį kompleksą – iš dalies išlikusi neaukšta mūro tvorelė, tačiau kiekvienas pastatas turi atskirus, neišvaizdžius pagrindinius įėjimus, bendro reprezentatyvaus įėjimo į teritoriją nėra.
Želdiniai šioje teritorijoje nekuria vieningos erdvinės kompozicijos. Tarybos nariai I. A.-K. (specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) ir A. B. (specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) pateikė Akto projektu architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžiui priskirtinų vertingųjų savybių vertinimą. I. A.-K. pasisakė: Visaginui būdingas laisvo planavimo užstatymo tipas, paliekant erdves tarp atskirų užstatymo elementų. Šiuo atveju, užpildant erdvę panaudoti jauno miško elementai.
Minėtas užstatymo tipas yra sovietų okupacinio rėžimo pasekmė; tokio užstatymo tipo pavyzdžių Lietuvoje apstu; tokių pastatų, kurie grupuoti po du, Visagine yra daugiau; architektūriniu požiūriu vertinant – tai yra labai standartizuoti sprendimai daugiau ar mažiau pritaikyti esamam gamtiniam kontekstui, mažai kuo besiskiria nuo visų kitų laisvo planavimo gyvenamųjų rajonų, sumanytų standartizuotais, industriniais metodais visoje Lietuvoje; apsilankius vietoje, pastebėtina, jog įėjimas į pastatus ne paradinis, o ūkinis.
Holo išplanavimas, zenitiniai stoglangiai, antrame aukšte pastato perimetru apeinamas koridorius – elementai, kurie panaudoti ir kituose pastatuose, pavyzdžiui, Vilniaus dailės akademijos pastate. Tarybos narys A. B. teigė: nuvykus į vietą, pastatų įvardintos vertingosios savybės paliko prastą įspūdį; tinkas įprastas, marmuro plytelės vietomis sutrūkinėjusios, keramikos plytelių sienos nuniokotos, piešiniai ant langų, durų suniokoti, durys išlūžę, išdaužti stiklai; ypatingos apdailos elementų nėra; saugoti išlikusius elementus neverta; išplanavimas neracionalus, pastatai energetiškai neefektyvūs; kultūrinės vertės, vertingųjų savybių pastatams nepakanka, jog jie būtų įrašyti į Registrą; tai, kad vaikų lopšelis-darželis sovietmečiu turėjo atskirą plaukimo baseiną, fojė su žaliuoju kampeliu, padidintus ir neracionalius patalpų plotus, sanitarinius mazgus, nėra kriterijai, dėl kurių šiandien reikėtų taikyti apsaugą pastatams.
9. Teismas pažymėjo, jog atlikus vertinimą, visi 7 Tarybos nariai balsavo prieš tai, kad būtų suteikta apsauga Pastatų kompleksui, nustatytos vertingosios savybės, architektūrinis (lemiantis reikšmingumą – svarbus), želdynų (lemiantis reikšmingumą – svarbus), vertingųjų savybių pobūdžiai, vietinis reikšmingumo lygmuo, apibrėžtos teritorijos ribos. Protokole nurodytas Sprendimo motyvas: nesuteikti apsaugos Pastatų kompleksui, nes jiems nepakanka verčių (neatitinka amžiaus cenzo, tik iš dalies atitinka reikšmingumo, autentiškumo kriterijus). Atsižvelgus į siūlomų nustatyti vertingųjų savybių visumą, želdynų vertingosios savybės nėra svarbios ir pakankamos lemti objekto reikšmingumą. Architektūriniam vertingųjų savybių pobūdžiui priskiriamos vertingosios savybės nėra išskirtinės, jos tipiškos sovietinio laikotarpio pastatams, nėra pakankamai svarbios ar lemiančios objekto reikšmingumą. Pirminės ar istoriškai susiklosčiusios (autentiškos) pastatų paskirties – vaikų lopšelių-darželių funkcijos išsaugoti nėra galimybės dėl mažėjančio gimstamumo Visagine, kas sąlygoja šiai funkcijai skirtų pastatų poreikio nebuvimą. Akto projekte įvardintų vertingųjų savybių būklė prastėjanti, pastatas Vilties g. 3 yra apleistas (nėra tinkamas naudoti pagal pirminę paskirtį), neatitinka integralumo kriterijaus. Pastatai (kaip tapatumo liudytojai) svarbūs tik daliai Visagino miesto bendruomenės. Tarybos nariai 2021 m. spalio 18 d. buvo nuvykę į Visaginą apžiūrėti Pastatų komplekso natūroje, buvo atliktos pastatų išorės ir vidaus fotofiksacijos. Akto projektą Tarybos posėdyje pristačiusi V. B. patvirtino, kad Akto projektą parengė 2019 m. specialistas, kuris jau nebedirba ir lankėsi vietoje. Paminėjo, kad pati Visagine nesilankė, todėl gali būti netikslumų, įvardijant atskiras medžių grupes. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus, kad Tarybos nariai neįsigilino į Akto projektą paruošusių specialistų nuomonę.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjų skunde nurodyti nesutikimo su Sprendimu argumentai nepaneigia Tarybos narių pateiktų vertinimų ir išvadų. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių Sprendime kompetentingų specialistų padarytas išvadas, kurių pagrįstumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Pareiškėjai O. R., O. B., jų atstovė advokatė S. K. dalyvavo Tarybos posėdyje, joms buvo suteikta proga pasisakyti, todėl kritiškai vertinti pareiškėjų argumentai, kad buvo ribojamas jų pasisakymo laikas.
11. Teismas konstatavo, kad Taryba, priimdama Sprendimą, rėmėsi Kultūros paveldo centro atliktu tyrimu, atliko amžiaus cenzo, autentiškumo, reikšmingumo kriterijų patikrą, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą nepritarti Akto projektui ir nesuteikti apsaugos Pastatų kompleksui, todėl skundas atmestas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo remiantis Aprašo 8.5 p., 8.6 p. įtvirtintais kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
III. 12. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjai nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių Sprendime kompetentingų specialistų padarytas išvadas, nepagrįstai neatsižvelgia į faktą, kad Pastatų komplekso atžvilgiu buvo atlikti du vertingųjų savybių tyrimai. Teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą bei vertindamas, kad byloje neva nėra specialistų, pasisakančių dėl pastatų komplekso vertingumo, faktus pasirinko selektyviai ir visiškai neatsižvelgė į Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje pasisakiusio vieno iškiliausių Lietuvos architektūros ekspertų J. M. nuomonę. J. M. išsamiai pagrindė vertinimo kriterijus koncepcinių principų lygiu bei kompozicinių priemonių panaudojimo arba architektūrinio meistriškumo lygiu. J. M. darė vienareikšmę išvadą, kad vaikų darželio, esančio adresu Vilties g. 3, Visaginas, pastatas visapusiškai atitinka vertingumo kriterijus ir nėra jokio objektyvaus pagrindo nesuteikti jam teisinės apsaugos.
14. Pareiškėjai akcentuoja, jog teismas taip pat nevertino pareiškėjų pateiktos į bylą informacijos apie želdynų vertingąsias savybes – valstybės įmonės Lietuvos arboristikos centro 2022 m. kovo 21 d. rašto „Dėl sklypų, adresu Vilties g. 1 ir 3, Visaginas, priklausomuose želdynuose augančių medžių dendrologinio vertinimo“ Nr. 001/22. Akivaizdu, kad Tarybos narys A. S. klydo, nustatydamas želdinių amžių bei vertindamas želdinių atsiradimo aplinkybes, o teismas pareiškėjų pateikto dokumento nevertino, nors būtent tai buvo želdinių specialisto, žinomo Lietuvoje arboratoriaus S. A. D. išvada. Kadangi ir kiti Tarybos nariai vertino faktus selektyviai, pareiškėjai, teikdami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI3-1134-821/2021, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė – minėtos bylos neprijungė, pareiškėjų apie tai neinformavo ir nepasiūlė pareiškėjams pateikti šią įrodymų medžiagą papildomai. Teismui neprijungus prie bylos šios administracinės bylos, byla buvo išnagrinėta nepilnai.
15. Pažymi, kad teismas pareiškėjų skundą nagrinėjo 2022 m. kovo 31 d. rašytinio proceso tvarka, nors tiek pareiškėjai, tiek atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nebuvo jokių aplinkybių, įgalinančių teismą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos proceso šalių prašymus ir pareiškėjų skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju teismas pažeidė proceso šalių teisę į viešą teismo procesą, teisę asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinėjime. Tokiu būdu buvo pažeisti tiesioginio dalyvavimo, rungimosi, žodiškumo principai. Pareiškėjai, teikdami skundą teismui, taip pat prašė teismo įpareigoti Departamentą pateikti Protokolo skaitmeninį garso įrašą. Atsakovas šio garso įrašo teismui nepateikė. Šiuo atveju teismas neužtikrino aktualių įrodymų išreikalavimo, nors buvo priimta nutartis, įpareigojanti atsakovą tokius įrodymus pateikti. Įrodymų neišreikalavimas sąlygojo bylos dar vieną nagrinėjimo trūkumą ir skaidrumo neužtikrinimą. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, taip pat nesvarstė pareiškėjų prašymo prijungti įrodymą – anksčiau išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eI3-1134-821/2021, nors ši byla yra susijusi su nagrinėjama byla, o joje surinkti įrodymai yra svarbūs priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl laikytina, kad byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą Taryba prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytas profesorius emeritas J. M. nėra atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, nebuvo pateiktas jo mokslinį laipsnį įrodantis dokumentas. Pareiškėjai selektyviai cituoja valstybės įmonės Lietuvos arboristikos centro 2022 m. kovo 21 d. rašto teiginius. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjų skunde nurodyti nesutikimo su Sprendimu argumentai nepaneigia Tarybos narių pateiktų vertinimų ir išvadų. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 20 d. skunde niekaip nepagrindė kodėl pirmosios instancijos teismas turėtų prijungti administracinę bylą Nr. eI3-1134-821/2021. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio šaukimus su informacija, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka proceso šalims atsiuntė 2022 m. sausio 14 d., tačiau nei pareiškėjai, nei jų atstovai neišreiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai melagingai teigia, kad jie teikdami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė įpareigoti Departamentą pateikti Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio skaitmeninį garso įrašą, tačiau atsakovas garso įrašo teismui nepateikė. Atsakovas pateikė Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio skaitmenį garso įrašą. Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio įrašu rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą Departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmė nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė Taryba atsiliepime, todėl teismas jų nekartoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta atsisakyti Pastatų kompleksą įrašyti į Registrą.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių Sprendimo dalyje kompetentingų specialistų padarytas išvadas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo dalis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, yra pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis.
21. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, faktus pasirinko selektyviai, nevertino visos pateiktos informacijos. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors nebuvo jokių aplinkybių, įgalinančių teismą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Bet kuriuo atveju šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020). Taigi, pagal bendrą taisyklę šalys turi būti išklausytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač svarbu užtikrinti principo būti išklausytam užtikrinimą pareiškėjo, kuris skundžia valdžios institucijos sprendimą, atžvilgiu.
25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skunde nebuvo nurodę pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir įpareigojo pareiškėjus pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka iki 2022 m. sausio 6 d. Pareiškėjai 2022 m. sausio 6 d. pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes taip bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą pageidavo, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi siūlė teismo pirmininkei skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir sprendimą paskelbė 2022 m. balandžio 7 d.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžiant proceso taisyklių reikalavimus, neorganizuojant žodinio bylos proceso ir bylą nagrinėjant rašytine tvarka, vertintini kaip ribojantys šalių teisę į tinkamą teismo procesą. Nustačius, kad pareiškėjams, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pageidaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, konstatuojamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principų pažeidimas (ABTĮ 78 straipsnis), laikytinas esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla turi būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnis).
27. Dėl aukščiau išdėstyto nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų iš esmės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, kviečiamas tam tikros srities specialistas , o pagal ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šių procesinių instrumentų taikymas svarstytinas vykdant ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo, nagrinėjančio administracines bylas, pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
28. Apibendrinus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikius procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas tenkinant pareiškėjų apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų O. B., K. B., O. R., A. T., O. S., A. A. apeliacinį skundą patenkinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Arūnas Sutkevičius