4f500f53-504e-4df1-9a7f-90feb2bf6cf0 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-2340-752/2015;Proceso Nr. 2-69-3-04141-2013-6             procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.1; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.16; 3.2.6. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovų atstovei J.

S., atsakovui K. N. ir jo atstovui advokatui V. G., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovams I. G., M. B. ir G. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui K. N. bei tretiesiems asmenims S. K. ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai dėl žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: 2013-03-28 priimtas ieÅ¡kovų Kauno apskrities policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendras ieÅ¡kinys, kuriuo jie prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K.

N. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) patirtai žalai atlyginti (1 t., b.l. 3-5).Ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis (toliau - pareigūnas) S. K. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta bei patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-34 „Dėl pareigūno S. K. sužalojimo“.

Nustatyta, kad 2009-12-05 apie 4.40 val. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo bÅ«rio patruliai S. K. ir V. B., pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ 2009 m. gruodžio mėnesio tarnybos grafikÄ patruliuodami automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iÅ¡ Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur dviejų nepažįstamų jaunuolių buvo sumuÅ¡tas pil. G. D., gyvenantis minėtame name. Atvykę nurodytu adresu ir įėję į namo laiptinę, pareigÅ«nai rado du neblaivius jaunuolius, sėdinčius ant laiptų.

PareigÅ«nui S. K. bandant pakelti vienÄ iÅ¡ jų (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo -K. N.) nuo laiptų, Å¡is keletÄ kartų spyrė pareigÅ«nui į kojÄ , rankomis ir kojomis smÅ«giavo jam į įvairias kÅ«no vietas. S. K. pajuto skausmÄ deÅ¡inėje kojoje, tačiau sulaikymo veiksmų nenutraukė. Panaudojus specialiÄ sias priemones (dujas, antrankius) ir kovinius veiksmus, įtariamasis buvo sulaikytas, tačiau sodinamas į patrulinę transporto priemonę prieÅ¡inosi ir toliau. Ä®tariamÄ jį K. N. kartu su kitu jaunuoliu - V.

O. pareigÅ«nai pristatė į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatÄ . Dėl nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01674-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. ir 286 str.Baigęs tarnybÄ , S. K. dėl nemažėjančio skausmo ir kojos tinimo kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę (toliau - KRKKL). Gautų medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta diagnozė - deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kraujas sÄ naryje.

Dėl patirtos traumos S. K. nuo 2009-12-05 iki 2010-01-07 buvo nedarbingas (KRKKL buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. 5909996 ir Nr. 6249488). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, išmokama kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) atliko S. K. sveikatos ekspertizę ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-12-05, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (CMEK 2010-02-18 pažyma Nr. 318).

S. K. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas t. y. nuo 2009-12-05 iki 2010-01-07. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. IV-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4.4 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai pareigÅ«no laikinasis nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, jam iÅ¡mokama 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkÄ (Žin., 2001, Nr. 42-1455), pagal kuriÄ Lietuvos policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka.Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskrities VPK 2010-02-02 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-1S-34 „Dėl pareigÅ«no S. K. sužalojimo“ ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. vasario 25 d.

įsakymÄ Nr. 20-TE-154 „Dėl piniginės kompensacijos vyresniajam policininkui S. K. iÅ¡mokėjimo“, pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“, Kauno apskrities VPK skyrė 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ S. K., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Kauno apskrities VPK buvo pervesta 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti.

Piniginę kompensacijÄ - 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) Kauno apskr. VPK pervedė į S. K. asmeninę sÄ skaitÄ .Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) nustatyta tvarka.

Policijos departamentas ir Kauno apskrities VPK iÅ¡mokėjo S. K. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt) piniginę kompensacijÄ ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iÅ¡ K. N., padariusio žalÄ S. K., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokėta S. K. t. y. 3145,93 Eur (10 862,28 Lt), (1 t. b.l. 3-5). Atsakovas K. N. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr.26-1-01674-09 Kauno apskrities VPK D. P. Komisariate dėl 2009-12-05 įvykių, jam buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl įtarimo padarius du nusikaltimus: pagal BK 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) ir BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui). 2010 m. balandžio 16 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl įtarimo padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. l d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui).

Kaip matyti iÅ¡ tos pačios dienos apklausos protokolo, dėl abiejų nusikalstamų veikų atsakovas visiÅ¡kai prisipažino. 2010 m. balandžio 22d. buvo papildomai apklaustas kaip įtariamasis, nors tai, kad trečiasis asmuo dėl atsakovo veiksmų patyrė kojos sužalojimÄ , jam nebuvo inkriminuota. Å ios apklausos metu atsakovas patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo policijos darbuotojo S. K. ir kad jis jam atleido. Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2010-04- 22 susitaikymo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas su nukentėjusiuoju K. susitaikė, jis jam atleido, patvirtindamas, kad jam padaryta žala visiÅ¡kai atlyginta ir pretenzijų atsakovui neturi.

T.y. jis šį protokolÄ pasirašė jau gerai žinodamas apie tai, kad buvo sužalotas ir už laikino nedarbingumo laikotarpį jam bus sumokėta kompensacija specialiai nustatytos tvarkos pagrindu. Atsakovas yra įsitikęs, kad S. K., neinformuodamas jo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no apie tai, kad jam už nedarbingumo laikotarpi priklausanti piniginė kompensacija yra nustatyta pagal specialiÄ tvarkÄ ir kad jo darbdavys įgis reikalavimo teisę atlyginti jam sumokėtÄ sumÄ regreso pagrindu iÅ¡ atsakovo, pasielgė nesÄ Å¾iningai atsakovo, kaip asmens, su kuriuo jis susitaikė ir kuriam atleido, atžvilgiu.

Žinant Å¡ias aplinkybes, atsakovo pozicija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu bÅ«tų visiÅ¡kai kita. Å iuo atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ atsakovas vertina kaip dvigubos atsakomybės už tÄ pačiÄ veikÄ taikymu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK XXII skyriaus normas, darytina iÅ¡vada, kad nei vienoje iÅ¡ jų nenumatyta dviguba civilinė atsakomybė už tÄ patį deliktÄ - t.y. tam pačiam asmeniui vienÄ kartÄ padarytÄ apibrėžto dydžio konkrečiÄ Å¾alÄ . Nukentėjusysis savo paraÅ¡u patvirtino, kad pretenzijų atsakovui neturi, tačiau jis privalėjo jo atžvilgiu bÅ«ti visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas, kad pretenzijas atsakovui pareikÅ¡ kiti asmenys, dėl to jaučiasi apgautas (1 t., b.l. 53).Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) atsiliepime nurodė, kad po sužalojimo pareigÅ«nas S. K. vidaus reikalų įstaigos - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, buvo siunčiamas atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę.

VRM CMEK yra Sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, veikianti pagal savo nuostatus ir teikianti ekspertines iÅ¡vadas pagal tuos kriterijus ir uždavinius, kuriuos siuntime į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nurodo vidaus tarnybos įstaiga. Å iuo atveju siuntime buvo nurodytas specializuotosios medicininės ekspertizės tikslas (uždavinys) - 4.5., t.y. nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu.

VRM Medicinos centras nekvestionuoja vidaus reikalų įstaigos nustatytų aplinkybių, kad sveikatos sužalojimas, sutrikdymas ar sveikatos pakitimai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Prie siuntimo atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę buvo pridėta 2010-02-02 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-34, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės (pavojingi vidaus tarnybos veiksniai), galėję paveikti pareigÅ«no sveikatÄ , t.y.: atsakovas „keletÄ kartų spyrė pareigÅ«nui į kojÄ â€œ, „rankomis ir kojomis smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas“, „sodinamas į patrulinį automobilį toliau prieÅ¡inosi ir spardėsi“.

Buvo nurodytos ir Å¡ių faktinių aplinkybių įtakojimo pareigÅ«no sveikatai pasekmės: pareigÅ«nas pajuto skausmÄ deÅ¡inėje kojoje, skausmas nemažėjo, koja iÅ¡tino, todėl kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės medikus.Dėl VRM Medicinos centro CMEK iÅ¡vados 2010-02-18 Nr. 318 pagrįstumo nurodė, kad sprendžiant dėl VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo pažymėtina, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų ir sprendžiant ginÄÄ dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iÅ¡kilus reikalui patikrinti ir VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , Å¡i teisminė patikra turi bÅ«ti atlikta tame kontekste ar VRM Medicinos centro CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotÄ medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimÄ laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei ekspertinio sprendimo pagrįstumÄ .Vertinant VRM Medicinos centro CMEK priimto sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ bÅ«tent Å¡iame kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais bÅ«tent CMEK yra tas kompetentingas subjektas, kuris yra įgaliotas atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 str., „Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja (..) pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«rÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija“. VRM Medicinos centro nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160, 7.2. punktu, VRM Medicinos centro viena iÅ¡ funkcijų - „asmenų tinkamumo tarnybai Vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose specializuotos medicininės ekspertizės (..) atlikimas“.Nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡sakyta nuomone, kad ieÅ¡kinys yra grindžiamas tik pareigÅ«no nedarbingumo laikotarpiu.

VRM CMEK medicininės ekspertizės iÅ¡vadÄ priėmė įvertinusi Å¡iuos medicininius duomenis ir dokumentus: VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės pažymÄ - Nr. 3V-I738 apie patirtos traumos sunkumÄ , kurioje nurodyta diagnozė - deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kraujas sÄ naryje; PareigÅ«no medicininės kortelės duomenimis, apžiÅ«rų rezultatus ir sveikimo - tolimesnio galimo fizinio krÅ«vio deÅ¡iniajam sÄ nariui galimybėmis; 2009-12-05 nedarbingumo pažymėjimas (iki 2010-01-08), serija D Nr. 5909996, jame nurodyta pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodÄ S 80.0;

Objektyvia pareigūno apžiūra. Įvertinus nurodytus duomenis ir dokumentus, VRM Medicinos centro CMEK ekspertiniu sprendimu buvo nustatyta diagnozė - dešinio kelio sumušimas/Hemartrozė (2009-12-05 įvykio, traumos pasekmė), S 80.0, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, individualiai mediciniškai pareigūno atveju nustatyta, kad liekamųjų reiškinių po šios traumos neliko. Jokių abejonių, kad pareiškėjo diagnozė nustatyta tinkamai - S 80.0 (dešiniojo kelio sumušimas, hemartrozė), VRM CMEK nebuvo, nes ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis.

Tokiu būdu Aprašo 67 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Dėl šių motyvų VRM CMEK laikytina tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, tokiu būdu objektyviai buvo įvertintos visos aplinkybės bei priimtas pagrįstas ekspertinis sprendimas.Pažymėjo, kad vidaus faktoriaus veikimo (fizinio veiksmo, smurtinių veiksmų, smūgių, sumušimo buvimo aplinkybės) sužalojimo tarnybos metu 2009-12-05 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys buvo patvirtintas Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2010-02-02 Nr. 20-IS-34.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 dalimi, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatomi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Valstybė, kaip darbdavys, turi pareigÄ sutrikus pareigÅ«nų sveikatai taikyti reikÅ¡mingas socialines garantijas, nustatytas vidaus tarnybos statuto 40. 3 straipsniuose (kompensacija sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokos medicininės reabilitacijos, sveikatos grÄ Å¾inamojo ir antirecidyvinio gydymo iÅ¡laidų). Todėl vertina, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tenkintinas, tačiau, kadangi ieÅ¡kinio tenkinimas neįtakoja VRM Medicinos centro teisių ir pareigų, praÅ¡o teismo dėl ieÅ¡kinio spręsti teismo nuožiÅ«ra (2 t., b.l. 46-49).Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdyje dalyvavusios ieÅ¡kovų atstovės ieÅ¡kinį ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo kilę jokių abejonių dėl nedarbingumo trukmės ar iÅ¡mokamos kompensacijos. Pagal medicininius dokumentus sveikatos sutrikdymo laipsnį nustato CMEK. IÅ¡mokėdami iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovai vadovavosi CMEK pažyma. Kompensacija buvo paskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis specialia metodika. Ä®tariamasis neinformuojamas, kad pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija ir bus iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koma žala. PareigÅ«nas buvo nedarbingas 34 dienas, todėl jam ir priklauso tokio dydžio kompensacija, kokia ir buvo iÅ¡mokėta.

Nesutinka su teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada, kad nedarbingumÄ sÄ lygojo ankstesnės traumos paÅ«mėjimas.       Atsakovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti. K. N. paaiÅ¡kino, kad sulaikymo metu buvo susistumdymas su policijos pareigÅ«nu. Detaliau įvykio aplinkybių nepaaiÅ¡kino. Teigė, kad jis negavo jokių duomenų apie pareigÅ«no sužalojimÄ , jo nedarbingumo trukmę. Susitaikymo metu pareigÅ«nas atlyginti kažkokios žalos neprašė, jis jam nieko nemokėjo ir nebuvo informuotas apie tai, kad pareigÅ«nui bus iÅ¡mokėta žala.

Jei bÅ«tų žinojęs, matomai bÅ«tų elgęsis kitaip. Nurodė, kad turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , specialybės jokios nėra įgijęs, Å¡eimos nesukÅ«ręs, gyvena su tėvais. Nedirba, susirasti darbÄ yra sunku. Jį remia tėvai. Vertingo turto neturi, tik automobilį, kurio vertė 500-1000 Lt.      Atsakovo advokatas palaikė atsakovo pozicijÄ ir argumentus. Laikė, kad ieÅ¡kinys neįrodytas ir ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti žalÄ nepagrįstai. Neginčija, kad buvo trečiojo asmens sveikatos sutrikdymas.

Atsakovas prisipažino, su pareigÅ«nu susitaikė. Tačiau mano, kad 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡moka pareigÅ«nui sumokėta nepagrįstai. SužalojimÄ turėtų patvirtinti objektyvÅ«s duomenys, tačiau tokių duomenų nėra. Trečiojo asmens nedarbingumas buvo tęsiamas be pagrindo, tam nebuvo jokių objektyvių duomenų. Trečiojo asmens sveikatos istorijoje (2009 lapkričio 9 d., nors turi bÅ«ti gruodžio 9 d.) įraÅ¡yta, kad kelio sÄ narys kiek patinęs, funkcija gera.

Tai reiÅ¡kia, kad praėjus 4 dienoms trečiasis asmuo buvo sveikas. Trečiasis asmuo nuėjęs pas gydytojÄ pasiskundė skausmu ir nedarbingumas buvo tęsiamas. Apklaustas pirmasis ekspertas kategoriÅ¡kai pasisakė dėl 2009-12-07 specialisto iÅ¡vados, kad nėra objektyvių duomenų apie kelio sÄ nario sumuÅ¡imÄ , ir nėra objektyvių duomenų apie gydymÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai. CMEK neatliko jokio nepriklausomo tyrimo, tik susipažino su tuo, kas buvo pateikta ir tikėjo pateiktais dokumentais, tÄ patvirtino ir byloje apklaustas gydytojas chirurgas.

Ekspertizės akte nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Specialisto iÅ¡vadÄ ir CMEK iÅ¡vadÄ , viskas paremta subjektyviai. Neįrodyta, kad paÅ«mėjimas ar skausmas atsirado dėl atsakovo veiksmų. PrieÅ¡ tai trečiajam asmeniui buvo atlikta operacija. Byloje yra svarbus priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį nėra. Kauno miesto VPK patikrinimas atliktas dar nesulaukus gydymo pabaigos.

Trečiasis asmuo S. K. teigė, kad gydėsi fizioterapija, medikamentais, tačiau nenurodė kaip ir kur buvo atlikta fizioterapija, nežinojo kokius vaistus naudojo, kiek kainavo vaistai, kiek iÅ¡leido gydymui. Mano, kad neįrodyta nei žala, nei priežastinis ryÅ¡ys.Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis palaiko ieÅ¡kovų pozicijÄ . Atsakovo sulaikymo metu jis buvo sužalotas. PadarytÄ Å¾alÄ atlygino Policijos departamentas, todėl ir neturėjo pretenzijų atsakovui.

Jei niekas nebÅ«tų atlyginęs žalos, tuomet bÅ«tų turėjęs pretenzijų atsakovui. Mano, kad iÅ¡mokėtos žalos dydis (10800 Lt) atitinka realiai jam padarytos žalos dydį. Po patirto sužalojimo jis patytė nepatogumus, mėnesį negalėjo vaikščioti, kažkur nueiti, negalėjo važinėti automobiliu. Turėjo iÅ¡laidų vaistams, kelionėms, masažams, fizioterapijai. Masažus lankė privačiai. FizioterapijÄ atliko Raudonasis Kryžius nemokamai. Kelionės iÅ¡laidų patyrė vykstant taksi automobiliu.

Fizioterapija kiekvienÄ dienÄ buvo, masažai porÄ kartų į savaitę. FaktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ važiuodavo taksi 10-15 km. į vienÄ pusę, mokėjo maždaug 2 Lt už kilometrÄ . Masažas 20 Lt kainavo. Apie 8 masažus darėsi, sumokėjo apie 200 Lt už masažus. Vaistai nekompensuojami buvo, už juos reikėjo mokėti. Tačiau jų pavadinimų neprisimena. Tai buvo tepalai ir geriami vaistai, kurių kaina apie 50-100 Lt. Chirurginio gydymo nebuvo. Anksčiau jam buvo trÅ«kę deÅ¡inio kelio priekiniai kryžminiai raiščiai, nėra menisko Å¡io kelio.

CMEK jį apžiÅ«rėjo teismo medicinos ekspertas, vienÄ ar du kartus.        Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . R. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atliekant ekspertizę, buvo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, ten buvo apraÅ¡ytas kelio patinimas, fizioterapijos procedÅ«rų paskyrimai. ApraÅ¡yta, kad kelio sÄ narys patinęs, skausmingas, kad pacientas eina Å¡lubuodamas.

Buvo tęstas nedarbingumas, skirtos fizioterapinės procedÅ«ros. Taip pat turėjo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje buvo apraÅ¡ytas traumos pobÅ«dis. Ekspertizės metu K. buvo apžiÅ«rėtas, nes reikėjo nustatyti liekamuosius padarinius. Vadovavosi tiek apžiÅ«ra, tiek ir medicininiais dokumentais. Kai apžiÅ«rėjo chirurgas, kelias jau nebuvo patinęs, judesiai buvo laisvi, skundų dėl liekamųjų padarinių neiÅ¡sakė. Duomenų nustatyti lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui pakako.

Buvo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kad tie įvykiai galėjo sukelti traumÄ , taip pat buvo vadovautasi medicininiais dokumentais. Nebuvo jokių požymių abejoti tais įvykiais, medicininiais dokumentais ar gydytojo kvalifikacija. Diagnozė užkoduota S 80.0 - tai yra sumuÅ¡imas. Esant tokiai diagnozei, jeigu nebÅ«tų buvę nedarbo dienų, lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas nebÅ«tų nustatytas. Lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui turi bÅ«ti nedarbingumas daugiau kaip 10 dienų. Apysunkis sužalojimas yra kai nedarbinguma trunka daugiau nei 21 dienÄ , tačiau Å¡iuo atveju neliko liekamųjų padarinių, nebuvo komplikacijų, todėl buvo nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nors dienų skaičius ir virÅ¡ijo.

Jei bÅ«tų buvęs ir trumpesnis nedarbingumas, iÅ¡vada nesikeistų.      Atliekant ekspertizę, chirurgas žiÅ«ri, ar teisingai buvo įvertintas nedarbingumas. Negali užginčyti gydančio gydytojo gydymÄ , jo skirtÄ nedarbingumÄ , nes gydytojas bendrauja su pacientu, žino jo skundus. Mano, kad toks kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, kai kelio sÄ narys buvo patinęs, tikrai nepraeitų per 10 dienų. Be to, anksčiau tas kelio sÄ narys buvo gydytas, operuotas. Gal smÅ«gis į sveikÄ kelio sÄ narį nebÅ«tų tiek pakenkęs. Kelio sÄ narys Å¡iuo atveju buvo silpnoji vieta.         Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovė I.

G. paaiÅ¡kino, kad atsakovo teiginiai, kad nebuvo objektyvių duomenų apie sužalojimÄ , nepagrįsti. Visoje eilėje medicininių dokumentų buvo užfiksuotas patinimas. Medicininėje kortelėje nurodyta, kad buvo skiriami vaistai Nemisil, tęsiamas nedarbingumas. Todėl sveikatos sutrikdymas buvo. Priežastinis ryÅ¡ys tarp patirto sužalojimo ir kilusių pasekmių pilnai įrodytas, nes ankstesnė trauma buvo patirta 2000 metais, S. K. buvo operuotas ir 8 metus neturėjo jokių nusiskundimų. Tik 2009 metais gavus smÅ«gius atsirado pakitimai.

Kad nebuvo atlikti visi tyrimai - magnetinio rezonanso tyrimas, kelio sÄ nario ertmės punkcija, - kurie yra ypač brangÅ«s, mano, kad tokių brangių tyrimų nebuvo bÅ«tina atlikti, nes MRU ekspertė nustatė, kad buvo kelio sÄ nario sumuÅ¡imas. Be to, kelio sÄ nario ertmės punkcija yra kraujo išėmimas iÅ¡ sÄ nario. Kartais kraujas rezorbuojasi iÅ¡ kelio, todėl punkcijÄ nebuvo bÅ«tina atlikti. Rentgeno taip pat nereikėjo daryti, nes jis nieko neparodo. Vertina, kad pareigÅ«no nedarbingumas 34 dienas buvo tęsiamas dėl objektyvių sveikatos pakitimų.

       Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankami duomenų leidžiančių manyti, kad K. N. padarė nusikalstamas veikas. K. N. gailisi dėl padarytos žalos, pripažino veikÄ . Priežastinis ryÅ¡ys įrodytas.        Ekspertizės iÅ¡vada nepaneigia CMEK nustatytos iÅ¡vados. Ekspertizės iÅ¡vadoje 2 punkte nurodyta, kad artrozė pradėjo vystytis galimai nuo 2000 metų. Tačiau artrozė galėjo vystytis ir nuo 2009 metų, kadangi 8 metus po traumos S. K. nesiskundė dėl artrozės, nevartojo vaistų.

Jeigu bÅ«tų buvusi artrozė, tai yra pakankamai skausminga ir jis, eidamas pareigÅ«no pareigas, nebÅ«tų praėjęs sveikatos patikrinimų. Tai galėjo įtakoti ir prieÅ¡laikinį pareigÅ«no išėjimÄ Ä¯ pensijÄ . Mano, kad svarbesnė yra ekspertizės akto iÅ¡vados 2 punkto pirminė iÅ¡vada, kad paneigti deÅ¡inio kelio srities sumuÅ¡imo kategoriÅ¡kai negalima.        IeÅ¡kinys tenkintinas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).IÅ¡ byloje pateiktų duomenų ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 26-1-01674-09 medžiagos nustatyta, kad 2009-12-05 atsakovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl dviejų nusikalstamų veikų:

1) kad 2009-12-05 apie 04.00 val. jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. O., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prikibo prie nukentėjusiojo G. D. ir elgdamasis įžūliai, smogė rankomis ir kojomis nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tuo demonstravo nepgarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numtytÄ LR Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d.;

2) kad jis 2009-12-05 apie 04.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukÅ¡to laiptinėje, Kaune, sulaikomas kaip įtariamas nusikaltimo padarymu, panaudodamas fizinį smurtÄ , t.y. pastÅ«męs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo bÅ«rio patrulį S. K., spyrė jam vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos keliÄ bei ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu į veidÄ , po ko, nuvestas prie tarnybinio automobilio, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , vienÄ kartÄ kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidÄ bei ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t.y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo Kodekso 286 str. (1 t. b.l. 17, baudžiamosios bylos Nr. 26-1-01674-09 medžiagos 134). IÅ¡ karto po įvykio apklaustas įtariamuoju dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui, K. N. iÅ¡ dalies prisipažino, nurodydamas, kad prisipažįsta, jog su policijos pareigÅ«nu susistumdė, papurÅ¡kus dujų jam įspyrė, tačiau neprisipažįsta, kad smogė į veidÄ ranka. Nurodė, kad galėjo suduoti netyčia iÅ¡sprÅ«dus rankai, tačiau tyčia sužaloti nenorėjo.

Po grumtynių buvo susitrenkęs galvÄ , todėl ne viskÄ pamena. Blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs (prijungtos baudž. bylos 135-136 l). K. N. sulaikymo aplinkybės iÅ¡dėstytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo bÅ«rio patrulių S. K. ir V. B. 2009-12-17 paaiÅ¡kinimuose. Nurodyta, kad iÅ¡ VPK budėtojo gavus praneÅ¡imÄ apie tai, kad du jaunuoliai sumušė žmogų, pareigÅ«nai nuvykę į įvykio vietÄ laiptinėje pamatė du jaunuolius, kurie sėdėjo ant laiptų tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, rankose laikė po alaus butelį, jų drabužiai ir rankos buvo kruvini.

IÅ¡ visko suprato, kad tai ir yra įtariamieji, sumušę žmogų. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra girti. S. K. priėjo prie K. N. ir pareikalavo, kad jis ir jo draugas nustotų vartoti alkoholį vieÅ¡oje vietoje ir pateiktų asmens dokumentus, taip pat kad jis yra sulaikomas įtariant padarius nusikaltimÄ , t.y. sumuÅ¡us žmogų. Bandant pakelti K. N. nuo laiptų, jis iÅ¡ karto spyrė S. K. į deÅ¡inės kojos keliÄ , o atsistodamas pradėjo smÅ«giuoti rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

S. K. pajuto skausmÄ kojoje, bet tęsė sulaikymÄ . Sulaikymo metu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir aÅ¡arinės dujos. Sodinant K. N. į tarnybinį automobilį, jis prieÅ¡inosi, spardėsi (sudavė keletÄ smÅ«gių kojomis patruliui S. K.), nenorėjo į jį sėsti. Sulaikymo metu kitas jaunuolis – V. O. nesiprieÅ¡ino. Abu buvo pristatyti į Dainavos PK. S. K. paaiÅ¡kinime taip pat nurodyta, kad po sulaikymo jis tęsė tarnybÄ , skausmas kojoje didėjo, koja iÅ¡tino, todėl baigus tarnybÄ jis kreipėsi į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir gavo nedarbingumo pažymėjimÄ (1 t. b.l. 10-11, 12-13).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes S. K. nurodė ir 2009-12-05 apklausiamas liudytoju, detaliau nurodydamas jam suduotų smÅ«gių skaičių bei jų pasekmes: kad sulaikomas K. N. (protokole nurodyta Å¡viesiaplaukis vaikinas) stipriai jį pastÅ«mė, po to dar sėdėdamas vienÄ kartÄ spyrė pataikydamas į deÅ¡inės kojos keliÄ , o atsistojęs rankos kumščiu smogė ne mažiau trijų kartų į galvÄ , bet pataikė tik vienÄ smÅ«gį į kaktÄ . Bandydamas jo nepaleisti, su juo susikibęs nugriuvo ant grindų, tuomet jam papurÅ¡kė dujų.

Nuvedus prie tarnybinio automobilio ir bandant į jį pasodinti, K. N. vėl ėmė prieÅ¡intis, rankos kumščiu vienÄ kartÄ smogė jam į veidÄ bei keturis –penkis kartus spyrė pataikydamas į abi kojas ties keliais, Å¡launimis. Po Å¡io įvykio ėmė skaudėti deÅ¡inę kojÄ ties keliu, koja iÅ¡tino, pasidarė sunku jÄ sulenkti ir iÅ¡tiesti, todėl baigęs tarnybÄ apie 11 val. jis kreipėsi į Raudonojo Kryžiaus traumatologinį punktÄ , kur medikai perÅ¡vietė kojÄ , paskyrė vaistus nuo skausmo ir nuo uždegimo „Nimesil“ ir „Histolgan“, nurodė dėti kompresus bei iÅ¡davė nedarbingumo lapelį.

S. K. taip pat nurodė, kad įvykio metu patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalÄ , apie kuriÄ praneÅ¡ baigus gydymÄ . 2010-01-07 papildomai apklaustas S. K. pateikė iÅ¡laidų čekius (kuro – 100,01 Lt ir vaistų pirkimo čekius, kurie Å¡iuo metu iÅ¡blukę ir neįskaitomi), (prijungtos baudžiamosios bylos 106-107, 110-111 l). Po Å¡io įvykio, vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. IV-418 „Dėl nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009-12-08 įsakymu buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui tirti, kuri, atlikusi tyrimÄ , 2010-01-11 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ (1 t. b.l. 19-21) bei aktÄ (1 t. b.l. 22).

IÅ¡vadoje iÅ¡samiai nurodytos įtariamųjų sulaikymo ir pareigÅ«no sužalojimo aplinkybės, pagrįstos surinkta medžiaga (tarnybiniais praneÅ¡imais, minėtais paaiÅ¡kinimais, 4-o bÅ«rio patrulių tarnybos laiku, pajėgų iÅ¡dėstymu, tarnybine užduotimi, 4-ojo bÅ«rio tarnybos grafiku, taip pat iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gautais medicininiais dokumentais). Nustatyta, kad S. K. tarnybos metu, patruliuodamas pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ 2009 m. gruodžio mėnesio tarnybos grafikÄ ir vykdydamas tarnybos užduotį, tapo daromos nusikalstamos veikos liudininku ir ėmėsi priemonių sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymu uždraustÄ veikÄ , t.y. vykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas pareigas.

Sulaikant įtariamÄ jį, jam buvo sužalotas deÅ¡inės kojos kelias. S. K. iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris IÅ¡vados suraÅ¡ymo metu dar buvo tęsiamas. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareigÅ«no tarnybos metu, jam einant tarnybines pareigas. Nelaimingo atsitikimo priežastis – sulaikomo asmens aktyvus pasiprieÅ¡inimas. Patruliui S. K. pasiÅ«lyta kreiptis į VSDFV Kauno miesto skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos apskaičiavimo (1 t. b.l. 19-21).

Komisijos suraÅ¡ytame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, be kitų duomenų, nurodyti duomenys apie sužalojimÄ : sužalota kÅ«no dalis – deÅ¡inė koja; sužalojimo pobÅ«dis – deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kraujas sÄ naryje; taip pat nurodytas ligos ir sveikatos problemos kodas - S 80.0 (1 t. b.l. 22-23). Pažymėtina, kad kilus Å¡alių ginčui, byloje buvo pateikta visa nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (1 t. 95-140). Matyti, kad komisijai atliekant tyrimÄ , iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės buvo pareikalauti ir gauti medicininiai duomenys – gydytojo Å . pasiraÅ¡ytas 2009-12-22 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų apie S. K. traumos sunkumÄ , kurioje pirmÄ kartÄ nurodyta diagnozė – deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kraujas sÄ naryje.

Taip pat nurodyta, kad trauma įvyko 2009-12-05 apie 5 val. darbe, sulaikant įtariamuosius. S. K. kreipėsi į traumpunktÄ 2009-12-05, darytas ir apraÅ¡ytas Ro – lūžimų nestebima. Pagal traumos pobÅ«dį, galimas tiesioginis smÅ«gis į kelio sÄ narį (krentant ar įspyrus). ApraÅ¡ytas skirtas gydymas - Å¡altis, tepalai, nurodyta, kad reabilitacinį gydymÄ dar reikia tęsti (b.l. 114, 116-117, 16). Taip pat buvo pateikta S. K. 2009-12-05 iÅ¡duoto nedarbingumo pažymėjimo, serija D Nr. 5909996, kuris tuo metu dar buvo tęsiamas, kopija.

Jame nurodyta pirminė diagnozė pagal TLK -10 kodÄ - S 80.0. Nedarbingumo pažymėjime nurodyta nedarbingumo priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe (1 t. b.l.112). Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K. buvo iÅ¡duoti du nedarbingumo pažymjimai Nr. 5909996 ir Nr. 6249488, jo nedarbingumas truko nuo 2009-12-05 iki 2010-01-08, t.y. 34 dienas (1 t. b.l. 14-15). Kauno apskrities VPK virÅ¡ininkas 2010-02-02 patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir nutarė nelaimingo atsitikimo tyrimÄ baigti (1 t. b.l. 20-21). 2010-02-10 S. K. iÅ¡duotas siuntimas atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę, tikslu nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ ir tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai (2 t. b.l. 53, 46-48).

LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-18 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 318 nurodytas tas pats kaip ir VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojo Å . nurodytas ligos kodas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikacijÄ (TLK -10) - S 80.0 (deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, hemartrozė). Taip pat nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009-12-05 ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryÅ¡ys.

Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-12-05, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Nustatyta, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko ir S. K. yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai (1 t. b.l. 24, 2 t. 51 b.l.).       Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriui buvo duota užduotis atlikti S. K. medicininį tyrimÄ ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ bei atsakyti į pateiktus klausimus – kada ir kokie sužalojimai padaryti, jų lokalizacija, pobÅ«dis, padarymo laikas, koks jų padarymo mechanizmas, kelių smÅ«gių pasėkoje padaryti sužalojimai.

TyrimÄ pagal pavestÄ užduotį atliko teismo medicinos ekspertė L. K.. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G90/10(02) nurodyta, kad S. K. konstatuotas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kuris galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. įspiriant į deÅ¡inį kelį vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2009-12-05; DeÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (prijungtos baudž. bylos medžiagos 118 b. l.)Baudžiamojoje byloje nustačius S. K. sveikatos sutrikdymo laipsnį, K.

N. padarytos nusikalstamos veikos buvo patikslintos ir 2010-04-16 jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl nesunkaus G. D. sveikatos sutrikdymo (pagal BK 138 str. 1 d.), dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui S. K. 2009-12-05 jį sulaikant kaip įtariamÄ nusikaltimo padarymu (pagal BK 286 str.), bei dėl nesunkaus S. K. sveikatos sutrikdymo (pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.). PraneÅ¡ime nurodyta, kad sulaikant K. N., jis pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtÄ : jį pastÅ«mė, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos keliÄ bei ne mažiau trijų kartų smogė kumščiu į veidÄ , po to, nuvestas prie tarnybinio automobilio, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , vienÄ kartÄ smogė į veidÄ bei ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, tuo padarydama S. K. deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ , t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo S. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (baudž. bylos 139 l). 2010-04-16 ir 2010-04-22 apklausų metu K.

N. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai prisipažino, patvirtindamas ir papildydamas ankstesnius savo parodymus bei paaiÅ¡kindamas, kad pirmosios apklausos metu prisipažino iÅ¡ dalies, nes buvo iÅ¡sigandęs ir sutrikęs, jam buvo gėda, kad taip padarė. ViskÄ apgalvojęs visiÅ¡kai prisipažįsta kartu su kitu įtariamuoju sumušęs G. D. ir pasiprieÅ¡inęs vienam iÅ¡ atvykusių policijos patreigÅ«nų. 2010-04-22 apklausoje taip pat nurodė, kad S. K. atsiprašė, atlygino visÄ jam padarytÄ Å¾alÄ , jis jam atleido ir jie susitaikė (baudž. bylos 140, 143 l.).

Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai, jog baudžiamojoje byloje jam nebuvo pareikÅ¡tas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl to, kad S. K. dėl jo veiksmų patyrė kojos sužalojimÄ , yra nepagrįsti. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. K. ir įtariamasis K. N. susitaikė dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ir nesunkaus jo seikatos sutrikdymo. 2010-04-22 susitaikymo protokole nurodyta, kad S. K. pareiÅ¡kė, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų K.

N. jo atsiprašė, visÄ padarytÄ Å¾alÄ atlygino, S. K. jam atleido ir pretenzijų neturi, praÅ¡o tyrimÄ nutraukti, o įtariamasis K. N. pareiÅ¡kė, jog prisipažįsta pasiprieÅ¡inęs valstybės tarnautojui ir jį sužalojęs, jo atsiprašė, visÄ padarytÄ Å¾alÄ atlygino, su juo susitaikė (baudž. bylos 203 l).   Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad susitaikymo metu S. K. žalos atlyginti neprašė ir jis jam nieko neatlygino. AnalogiÅ¡kai paaiÅ¡kino ir S. K.. Byloje nėra jokių įrodymų apie žalos atlyginimÄ .

Todėl tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui pripažįstant, jog baudžiamojoje byloje susitaikymo metu žala nebuvo atlyginta, teismas vertina, jog į susitaikymo protokolÄ Å¡i aplinkybė buvo įraÅ¡yta formaliai, neesant tam pagrindo. 2010-05-19 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ K. N. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. nukentėjusiesiems ir įtariamajam susitaikius. Å iame nutarime dar kartÄ apraÅ¡ytos K. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos (baudž. bylos 206-207 l).

Šį nutarimÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nutarimas apskųstas nebuvo. Nors ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas neturi prejudicinės galios, tačiau tai yra reikÅ¡mingas raÅ¡ytinis įrodymas, kuris su kitais aptartais įrodymais, pagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytas S. K. sužalojimo aplinkybes, t.y. kad pareigÅ«nas buvo sužalotas tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas – sulaikant įtariamÄ jį K. N., kuris aktyviai pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nui. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G60/10(02) nustatyta, jog S. K. konstatuotas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas galėjo gautis įspiriant į deÅ¡inį keliÄ vieno trauminio poveikio pasekoje.

Kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, jog sulaikymo metu K. N. pastÅ«mė pareigÅ«nÄ , įspyrė vienÄ kartÄ jam į deÅ¡inės kojos keliÄ , smogė kumščiu į veidÄ , po to, nuvestas prie tarnybinio automobilio, ne mažiau keturių kartų spyrė į kojas, o ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų K. N. pilnai prisipažino, savo atliktų veiksmų neginčijo ir Å¡ioje byloje, be to, analogiÅ¡kos jo sulaikymo aplinkybės nustatytos ir nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadoje, teismas laiko įrodyta, kad S. K. sužalojimas yra tiesioginė atsakovo atliktų neteisėtų smurtinių veiksmų (neteisėto veikimo) pasekmė.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad tarp atsakovo atliktų tyčinių veiksmų ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.). Todėl atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos patrulį S. K.. 2010-02-25 Kauno apskrities VPK virÅ¡ininkas, įsakymu dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo, vadovaudamasis LR Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu, Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. IV-125, 4 dalies 8 punktu (kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, iÅ¡mokama 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, nusprendė iÅ¡mokėti S. K. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ bei su ja susijusiÄ medžiagÄ bei minėto įsakymo kopijÄ su praÅ¡ymu skirti lėšas, reikalingas kompensacijai iÅ¡mokėti, iÅ¡siuntė Policijos departamento prie VRM finansų valdybai (2 t. b. l. 25, 26).

Policijos departamento prie VRM 2010-03-24, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , į tai, kad LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010-02-18 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 318 nustatyta, kad S. K. trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, taip pat į tai, kad S. K. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas, o Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymo Nr. IV-125, 4.4 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 31 iki 35 dienų, iÅ¡mokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, savo iÅ¡vadoje pasiÅ«lė skirti Kauno m.

AVPK 10862,28 Lt keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4-ojo bÅ«rio patruliui S. K.; Pavesti Kauno AVPK, Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įvykio, kurio metu buvo sužalotas policijos pareigÅ«nas S. K., kaltininko iÅ¡mokėtÄ piniginės kompensacijos sumÄ , vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p., kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (2 t. b. l. 27).

Byloje pateikti įrodymai dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginės kompensacijos (10862,28 Lt) apskaičiavimo ir išmokėjimo S. K. (1 t. b. l. 28-30). Kaip minėta, atsakovas K. N. ir jo atstovas neginčijo ieškovų nurodytų S. K. sužalojimo aplinkybių.Tačiau išreiškė abejones dėl kilusių pasekmių – t.y. dėl S. K. nustatytos diagnozės ir nedarbingumo trukmės pagrįstumo, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp 34 dienas trukusio nedarbingumo laikotarpio ir atsakovo atliktų veiksmų.

         Atsakovui nesutinkant su tuo, kad dėl jo veiksmų atsirado nurodytos pasekmės, turėjusios tiesioginės įtakos iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžiui, kuriÄ ieÅ¡kovai regreso tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo kaip padarytÄ Å¾alÄ , teismas papildomai tyrė diagnozės nustatymo ir nedarbingumo trukmės pagrįstumo aplinkybes.        Apklaustas liudytoju gydytojas R. Å ., susipažinęs su jo pildytais medicininiais dokumentais, paaiÅ¡kino, kad to įvykio ir žmogaus neprisimena.

Tačiau jei jau buvo Å¡ildymui siųsta, reiÅ¡kia, trauma buvo didoka. Hematrozė reiÅ¡kia kraujas sÄ naryje. KraujÄ sÄ naryje galima nustatysi iÅ¡ tinimo, čiupinėjimo. Turėjo bÅ«ti ryÅ¡kus patinimas, girnelė „plaukioti“. Tinimas yra objektyvus pakitimas. Rentgeno nuotrauka to nerodo. Esant tokiai diagnozei, pirmiausia reikia skiri Å¡altį, po trijų dienų vėl žiÅ«rėti. Jei nuo 5-12 dienos tinimas slÅ«gsta, siunčia fizioterapijai. Tokios traumos gyja 4-5 savaites. ŽiÅ«ri, ar judesiai atsistatę, liepia sulenkti kojÄ , pritÅ«pti.

Matosi, jei žmogus dirbtinai Å¡lubuoja, ir Å¡lubuoja kai skauda. Kiekvieno pas reabilitologÄ nesiunčia. Å iuo atveju buvo siųsta po 6 dienų, taikyta elektro magneto terapija. Vadinasi, trauma tikrai buvo. Namuose buvo skirtas gydymas, pirmÄ parÄ Å¡altis ir Nemisil, tepalai. Reabitologas kitaip žiÅ«ri, gal jis tik pažiÅ«ri kad funkcija gera.          Ekspertas G. A. C., pakviestas paaiÅ¡kinti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G90/10(02), jos nepalaikė.

Nurodė, kad iÅ¡vada nepagrįsta. Nors iÅ¡vadoje suraÅ¡yti atsakymai į užduotus klausimus, konstatuotas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, tačiau duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra. Ekspertas nurodė, kad iÅ¡ medicininiuose dokumentuose esančių įrašų bei rentgeno nuotraukų duomenų neaiÅ¡ku, kuo remiantis diagnozuotas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, nes nėra objektyvių duomenų apie trauminius pakitimus. Nėra objektyvių duomenų, kad bÅ«tų kraujas sÄ naryje, kraujosruva ar patinimas.

IÅ¡vada prieÅ¡tarauja Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 12 punktui. Tai, kad gydymas buvo tęsiamas 34 dienas nėra svarbu, nes neatitinka kÅ«no sužalojimo pobÅ«džio. Gydytojas pagal nusiskundimus, o ne pagal objektyvius pakitimus nustatė diagnozę ir skyrė gydymÄ (2014-02-19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as).       Po eksperto G. A. C. apklausos, kilus neaiÅ¡kumams ne tik dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados 2009-12-07 G 60/10(02) patikimumo, bet ir dėl to, ar pagrįstai 34 dienas buvo tęsiamas S. K. nedarbingumas bei nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, kas tuo pačiu sudaro pagrindÄ abejoti ir pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos pagrįstumu, atsakovo praÅ¡ymu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kuriÄ atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius.

         Ekspertizės akto iÅ¡vadoje Nr. EKG 68(186)/15(01) teismo medicinos ekspertai, atsakydami į klausimus, susijusius su pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. K. nustatyta diagnoze (deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, kraujas deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje), nurodė, kad Å¡i diagnozė nėra pagrįsta objektyviais radiologiniais (deÅ¡inio kelio sÄ nario magnetinio branduolinio rezonanso) bei deÅ¡inio kelio sÄ nario punkcijos (aptinkant kraujÄ kelio sÄ nario ertmėje) tyrimo duomenimis.

Todėl VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje S. K. nustatytos diagnozės netvirtino, kaip nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (IÅ¡vados 1, 16 p).         Atsakydami į klausimÄ , kokie objektyviai nustatyti S. K. deÅ¡inio kelio sužalojimai ir Å¡ių sužalojimų pasekmės nulėmė 34 dienas trukusį jo gydymÄ , ekspertai nurodė, kad turimais medicininiais duomenimis paneigti deÅ¡inio kelio srities sumuÅ¡imÄ kategoriÅ¡kai negalima, nes po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu nustatytas deÅ¡inio kelio sÄ nario patinimas.

Tačiau neatlikus papildomų objektyvių radiologinių (magnetinio branduolinio rezonanso) bei kelio sÄ nario punkcijos tyrimų, kurie patvirtintų sunkesnį, t. y. deÅ¡inio kelio sÄ nario pažeidimÄ , ilgalaikis, 34 dienas užtrukęs, gydymas yra sietinas su deÅ¡inio kelio sÄ nario degeneracinių pakitimų (artrozės, kuri pradėjo vystytis, galimai, nuo 2000 metų, po deÅ¡inio kelio sÄ nario traumos, lydimos priekinio kryžminio raiščio bei vidinio ir Å¡oninio meniskų plyÅ¡imų) paÅ«mėjimu (IÅ¡vados 2 p).           Atsakydami į klausimus, susijusius su Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2010-01-08 specialisto iÅ¡vada Nr. G 60 /I 0(02), jos iÅ¡samumu, objektyvumu, ekspertai nurodė, kad Mykolo Romerio Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. 60/10(02) nėra motyvuota ir objektyviai pagrįsta:

I-ame punkte nėra motyvuota dėl deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imo konstatavimo (sumuÅ¡imas - yra procesas, bet ne sužalojimas) bei nepaminėtas ir neaptartas medicininiuose dokumentuose minimas kraujo konstatavimas deÅ¡inio kelio sÄ nario ertmėje. 4-ame punkte, suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , neatsižvelgta į diagnozuoto deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imo, su kraujo susikaupimu sÄ nario ertmėje, pagrįstumÄ , buvusiÄ ankstesnę deÅ¡inio kelio sÄ nario traumÄ bei esamus deÅ¡inio kelio sÄ nario degeneracinius uždegiminius požymius (IÅ¡vados 4, 5, 6 p)..

         Ekspertams taip pat buvo pateikti klausimai, susiję su byloje esančia S. K. deÅ¡inio kelio rentgeno nuotrauka: ar joje yra matomi deÅ¡inio kelio trauminio poveikio požymiai; ar matomi deÅ¡inio kelio tynimo požymiai; ar matomi deÅ¡inio kelio sÄ naryje iÅ¡siliejusio kraujo ir trauminio poveikio į deÅ¡inio kelio girnelę požymiai. Ekspertai iÅ¡vadoje nurodė, kad S. K. deÅ¡inio kelio 2-jų krypčių rentgenogramoje Nr. 74104-105 (2009-12-05) kaulų lūžių, panirimų požymių nekonstatuota.

Rentgenograma nėra informatyvi kelio tinimo požymių nustatymui. Rentgenogramoje nėra stebimi iÅ¡siliejusio kraujo požymiai. IÅ¡siliejusio kraujo požymiai apskritai nėra matomi rentgenogramose. Ä®tarus iÅ¡siliejusį kraujÄ Ä¯ kelio sÄ narį, jo objektyviam patvirtinimui turėtų bÅ«ti atliekama kelio sÄ nario ertmės punkcija ar magnetinis branduolinis rezonanso tyrimas. Rentgenogramoje nėra matomi trauminio poveikio į deÅ¡inio kelio girnelę požymiai. Rentgenogramoje negalima matyti visų kelio sÄ nario audinių bÅ«klės, tam reikalingas papildomas radiologinis deÅ¡inio kelio sÄ nario - magnetinio branduolinio rezonanso – tyrimas.

Taip pat nurodė, kad iÅ¡ teismui pateiktos rentgeno nuotraukos mediciniÅ¡kai negalima įvertinti minkÅ¡tųjų audinių bÅ«klės ir kraujo iÅ¡siliejimo sÄ naryje buvimÄ . Rentgeno nuotraukÄ gali vertinti ne gydytojas radiologas, tačiau, vadovaujantis medicinos norma, įvertinti radiologinius požymius ir teikti ir radiologinę iÅ¡vadÄ gali tik gydytojas radiologas (IÅ¡vados 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14 p)..           Į klausimÄ , susijusį su VRM CMEK pateikta iÅ¡vada (ar pagal turėtus duomenis ir objektyvaus iÅ¡tyrimo duomenis diagnozė nustatyta teisingai), ekspertai nurodė, kad VRM CMEK nustatytos diagnozės: deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, kraujas kelio sÄ naryje - nėra galimybių patvirtinti, nes ji nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (IÅ¡vados 12 p).

         Į klausimÄ , ar pagal pateiktus medicininius dokumentus pareigÅ«no sužalojimas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, ekspertizės akto iÅ¡vadoje atsakyta, kad S. K. nustatytas deÅ¡inio kelio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, pagal turimus medicininius duomenis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (IÅ¡vados 15 p).         Teismo posėdyje ekspertė J. G. – D. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto iÅ¡vadas palaikė.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo objektyvių priežasčių nustatyti sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo kelio sÄ nario ertmėje. Teismo medicinos ekspertų požiÅ«riu, kelio sÄ nario sumuÅ¡imas ir kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imas yra dvi skirtingos diagnozės, nes deÅ¡inio kelio sÄ nario srities sužalojimas yra pavirÅ¡inis sužalojimas, o kelio sÄ nario sumuÅ¡imas yra gilesnis pažeidimas. DeÅ¡inio kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imÄ pagrindžia tai, kad tiek medicininiuose dokumentuose, tiek apžiÅ«rint Kauno ekspertei, buvo stebėtas minkÅ¡tųjų audinių patinimas.

Ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius nėra ta įstaiga, kuri gali pasakyti, ar diagnozė teisinga ar neteisinga, tik atsižvelgiant į turimus objektyvius duomenis gali pritarti ar nepritarti diagnozei. Rentgenogramoje matosi degeneraciniai pakitimai. Artrozinių pakitimų asmuo gali ir nejausti, jis gali sau gyventi, bet tam tikrais momentais, traumos metu, oro pasikeitimo metu tai gali pasijausti. SumuÅ¡imas paÅ«mino buvusiÄ lėtinę ligÄ . PaÅ«mėjimas nevertinamas kaip sužalojimas.

Neesant objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad buvo nustatytas kraujas kelio sÄ nario ertmėje, skausmÄ , kelio funkcijos apribojimÄ vertina kaip galimai artrozinių pakitimų paÅ«mėjimÄ dėl prieÅ¡ tai buvusios traumos. Galima vertinti, kad tai sužalojimo netiesioginė pasekmė, neįtakojanti sveikatos sutrikdymo mÄ sto vertinimo. Sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ vertina vadovaujantis tik to įvykio metu padarytu sužalojimu, t.y. atsižvelgiant į traumÄ . Kiek laiko gydėsi - nevertina.

       Ekspertė taip pat paaiškino, kad neneigia Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Specialisto išvadoje nustatyto sužalojimo – dešinio kelio sumušimo, nes buvo minkštųjų audinių patinimas, kas įvardinta medicininiuose dokumentuose, tai nurodė ir Kauno skyriaus ekspertė. Tačiau išvados, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, netvirtina. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 p. vertina, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Ilgesnis gydymas siejamas su lėtinės ligos (artrozės) paÅ«mėjimu. Neatmeta, kad 2000 metų trauma galėjo įtakoti didesnę žalÄ Ä¯vykus Å¡iai traumai. Kiekviena trauma pagreitina artrozinių pakitimų vystymÄ si.     Ekspertės teigimu, gydytojo apžiÅ«ra yra subjektyvu, nes tai priklauso nuo žmogaus. Traumai nustatyti daroma rentgenograma, kad įvertinti ar nėra kaulų lūžių. Magnetinis rezonansas daromas, kai užsitęsia gydymas, tačiau tai brangus tyrimas ir medicininė įstaiga nusistato savo taisykles, kada daryti tyrimus.

Diagnozė gali bÅ«ti nustatyta ir apžiÅ«rint, bet vertinti jos pagrįstumo negali. Kiekviena eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis.        Taigi, iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad skirtingi medicinos specialistai, ekspertai bei ekspertinės įstaigos nesutaria dėl to, kokiais duomenimis remiantis turi bÅ«ti nustatoma diagnozė. Pavyzdžiui, gydytojas R. Å ., pirmasis diagnozavęs S. K. sužalojimÄ pagal TLK -10 kodÄ S 80.0, vertino, jog jo nustatytai diagnozei (deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, kraujas sÄ naryje) pilnai pakako apžiÅ«ros ir apčiuopos.

Teigė, kad kraujÄ sÄ naryje galima nustatysi iÅ¡ tinimo, čiupinėjimo. Nustatant tokiÄ diagnozę, turėjo bÅ«ti ryÅ¡kus patinimas, girnelė „plaukioti“. Nors konkrečiu atveju paciento neprisiminė, tačiau iÅ¡ savo pildytų medicininių dokumentų nustatęs, kad S. K. buvo skirtas Å¡altis, Nimesilis, po keturių dienų siųstas reabilitologo konsultacijai, vertino, jog trauma tikrai buvo, nes teigė, kad kiekvieno paciento pas reabilitologÄ nesiunčia. Jo požiÅ«riu, tinimas yra objektyvus pakitimas, kurio rentgeno nuotrauka nerodo.

Gydytojo teigimu, tokios traumos gyja 4-5 savaites. Gijimo trukmę vertina atsižvelgdamas į tai, ar judesiai atsistatę, liepia sulenkti kojÄ , pritÅ«pti, taip pat žiÅ«ri, ar žmogus Å¡lubuoja.           Tokiam diagnozės nustatymo bÅ«dui labiausia nepritarė ekspertas G. A. C., teigdamas, kad turi bÅ«ti objektyvÅ«s medicininiai duomenys apie trauminius pakitimus.            AnalogiÅ¡kai vertino ir ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, pateiktoje iÅ¡vadoje nurodydamas, kad medicininiuose dokumentuose S. K. nustatyta diagnoze – deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas bei kraujas deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje nėra pagrįsta objektyviais radiologiniais (deÅ¡inio kelio sÄ nario magnetinio branduolinio rezonanso) bei deÅ¡inio kelio sÄ nario punkcijos (aptinkant kraujÄ kelio sÄ nario ertmėje) tyrimo duomenimis.

Todėl šios diagnozės netvirtino. Tačiau teismo posėdyje ekspertė J. G. – D. neteigė, jog šie tyrimai diagnozuojant yra būtini. Paaiškino, kad kiekvienu atveju traumai nustatyti daroma tik rentgenograma (kad įsitikinti, ar nėra lūžių), o magnetinis rezonansas daromas tuomet, kai užsitęsia gydymas, nes tai brangus tyrimas ir medicininė įstaiga nusistato savo taisykles, kada tokius tyrimus daryti. Ekspertė taip pat pripažino, kad diagnozė gali būti nustatyta ir apžiūrint, tačiau ekspertinė įstaiga negali tokios diagnozės tvirtinti, kadangi kiekviena eksperto išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis.

Dėl Å¡ių priežasčių pareigÅ«no sužalojimÄ priskyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles), kadangi pagal įraÅ¡us medicinininiuose dokumentuose vertino, kad S. K. buvo nustatytas ne deÅ¡inio kelio sÄ nario, o kelio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Todėl sprendė, kad jo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o ilgesnis gydymas siejamas su lėtinės ligos (artrozės) paÅ«mėjimu.       Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovo (pirmininko) gydytojo M.

B. nuomone, magnetinio rezonanso tyrimas nebuvo bÅ«tinas. PaaiÅ¡kino, kad paprastai magnetinio rezonanso tyrimas daromas jeigu per kelis mėnesius neatsistato sÄ nario funkcija. Kelio sÄ nario ertmės punkcija taip pat nebÅ«tina, nes dalis kraujo savaime rezorbuojasi gavus ramybę, Å¡aldant ir naudojant prieÅ¡uždegiminius vaistus. Gydytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad visi sužalojimai (sumuÅ¡imai, sužeidimai, traumos), taip pat ir kelio srities ar kelio sÄ nario sumuÅ¡imas, traktuojama kaip liga ir žymimi kodu S. Nustatant diagnozę, žiÅ«rima, ar tikrai buvo trauma, gal buvo lėtinės ligos.

Jeigu yra kitos ligos paÅ«mėjimas, žymima kita raide - M. S. K. sužalojimo nesiejo su kažkada buvusia trauma, operacija. Teigė, kad analizavo visus susirgimus, turimus medicininius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad pareigÅ«nas nuo 2000 iki 2009 nesikreipė dėl sÄ nario patologijos. PaaiÅ¡kino, kad didžiausias sumuÅ¡imo skirtumas nuo lėtinės ligos - artrozės - yra patinimas, nes dėl artrozės paÅ«mėjimo patinimo iÅ¡vis nebÅ«na. Todėl gydytojai ir traktavo, kad tai trauma, sužeidimas.

Galėjo būti, kad artrozė ėjo lygiagrečiai su sumušimu. CMEK rūpinasi pareigūnų sužeidimų, sužalojimų laipsniu. CMEK turi visus duomenis kur asmuo kreipėsi, dėl kokios ligos. Visi, kurie važiuoja į ekspertizę, pristato ambulatorines korteles, jų kopijas. CMEK sprendžia ar tai traumos pasekmė, ar paūmėjimas. Todėl nepritaria Vilniaus atliktai ekspertizei.        Gydytojas M. B. taip pat paaiškino, kad nustatant sužalojimo laipsnį, vertinamas ir nedarbingumas, ir trauma.

Å iuo atveju buvo svarstoma lengvas ar apysunkis sužalojimas, nes buvo 34 nedarbo dienos. Kadangi buvo nustatyta, kad funkcija atsistatė, buvo nustatytas lengvas sužalojimas. Jeigu nedarbingumas virÅ¡ija 10 dienų, bet kuri poodinė kraujosruva, sumuÅ¡imas, įdrėskimas, įpjovimas bÅ«tų vertinamas kaip lengvas. Jeigu paprastas sumuÅ¡imas, paprastai užtenka nuo 10 dienų iki dviejų savaičių nedarbingumo. Å iuo atveju nedarbingumo trukmė yra normali, nes kliudyta sÄ nario zona. Jeigu sÄ narys nekliudytas, tai nedarbingumo trukmė taip pat priklauso nuo sumuÅ¡imo, ar skausmingi judesiai ir kt.

Å iuo atveju traktuota, kad sÄ narys sutinęs, skausmingas, riboti judesiai. PareigÅ«nas dirbo darbÄ , kuris reikalauja didžiausio aktyvumo. Jam buvo paskirta reabilitacija, nes asmuo turi bÅ«ti pilnai pasveikęs. Kiekvienu atveju gydytojai sprendžia dėl nedarbingumo laikotarpio. Nesutinka, kad Å¡iuo atveju gydytojas tik iÅ¡ nusiskundimų tęsė nedarbingumÄ , nes buvo objektyvÅ«s kriterijai – patinimas, skausmas. Kai praėjo patinimas, skausmas ir atsistatė funkcija, nedarbingumas buvo nutrauktas. Jeigu yra įtarimas, kad tai yra lėtinės ligos paÅ«mėjimas, traumatologai siunčia sÄ nario specialistui, reumatologui, Å¡eimos gydytojui.

Tačiau gydytojui tokių abejonių nekilo. Be to, jei nebūtų buvę tos traumos, tai nebūtų buvę ir paūmėjimo.         Tečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovas chirurgas G. G. taip pat teigė, kad magnetinis rezonansas nėra reikalingas. Taip pat nesutiko su ekspertizės akto išvada, kad nedarbingumo tęsimas buvo susijęs su artroze, nes tokiu atveju turėjo būti užbaigtas nedarbingumas dėl traumos ir tęsiamas dėl artrozės. Tai neįrodyta.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad galima atskirti kelio pavirÅ¡inį sumuÅ¡imÄ ir kelio sÄ nario sumuÅ¡imÄ . Tačiau praktikoje jeigu yra sumuÅ¡imas, trauma, neraÅ¡o, kad tai yra tik kelio srities odos (paodžio) sumuÅ¡imas, o raÅ¡o kelio sumuÅ¡imas. Tai gali reikÅ¡ti ir kelio srities ir kelio sÄ nario sumuÅ¡imÄ . Å iuo atveju buvo objektyvÅ«s duomenys nustatyti kelio sumuÅ¡imÄ :

1) nusiskundimai, kelio sÄ nario skausmai (vadina kelio sÄ nario skausmu, nes praktiÅ¡kai pavirÅ¡inio sumuÅ¡imo ir kelio sÄ nario sumuÅ¡imo niekada neatskiria);

2) užfiksuotas patinimas, padaryta rentgenograma. Tik didelis kiekis skysčio gali rodyti iÅ¡sitempusį sÄ narį;

3) iÅ¡duotas nedarbingumo lapelis 34 dienoms.           IÅ¡ tokių specialistų paaiÅ¡kinimų (teismo ekspertės bei Medicinos Centro gydytojų) darytina iÅ¡vada, kad ekspertizės akte nurodyti tyrimai diagnozuojant kelio traumÄ nėra privalomi ir ne visuomet yra reikalingi. Dėl tokių tyrimų reikalingumo sprendžia diagnozuojantis gydytojas.          Gydytojas R. Å ., kuris pirmasis diagnozavo S. K. sužalojimÄ pagal TLK -10 kodÄ S 80.0, o taip pat ir gydytojai M. B. ir chirurgas G.

G. nurodė, jog paprastai tokio pobÅ«džio traumos diagnozuojamos ne brangiais tyrimais, o apžiÅ«ra, apčiuopa, sÄ nario judrumo stebėjimu ir kt. Todėl teismas sprendžia, jog tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto nepatvirtino S. K. VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klininkinės ligoninės bei VRM CMEK nustatytos diagnozės, dėl to, kad nebuvo atliktas magnetinis rezonansas ir kelio sÄ nario punkcija, nereiÅ¡kia, kad diagnozė yra nepagrįsta ir neteisinga, t.y. kad tokio sužalojimo nebuvo.

Teismas neturi jokio pagrindo atmesti gydytojų R. Å ., M. B. ir chirurgo G. G. paaiÅ¡kinimus, kad paciento apžiÅ«ros metu medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pakitimai, paciento nusiskundimai, jam skirtas gydymas ir iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas taip pat yra informatyvÅ«s ir pagrindžia nustatytÄ diagnozę.         Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto iÅ¡vadoje pripažįstama, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus S. K. buvo padarytas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas.

Tačiau ekspertai, skirtingai nei byloje apklausti gydytojai, iÅ¡skyrė kelio sÄ nario ir kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad neatlikus papildomų objektyvių radiologinių bei kelio sÄ nario punkcijos tyrimų, kurie patvirtintų sunkesnį, t.y. kelio sÄ nario pažeidimÄ , laikė, kad 34 d. užtrukęs gydymas sietinas su degeneraciniais pakitimais (artroze), kuri galimai pradėjo vystytis nuo 2000 metų.         Tačiau gydytojas M. B. teigė, kad dėl artrozės paÅ«mėjimo iÅ¡vis nebÅ«na patinimo, kuris Å¡iuo atveju buvo nustatytas.

Todėl CMEK gydytojai ir traktavo, kad tai trauma, sužeidimas. Galėjo bÅ«ti, kad artrozė ėjo lygiagrečiai su sumuÅ¡imu.           IÅ¡ tokių Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertų komisijos atstovų paaiÅ¡kinimų matyti, kad dėl S. K. medicininiuose dokumentuose nustatytos diagnozės pagal TLK-10 klasifikacijÄ S 80.0 CMEK Komisijai abejonių nekilo, Å¡i diagnozė buvo patvirtinta ir įraÅ¡yta į iÅ¡vadÄ . Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai taip pat paaiÅ¡kino, kad jiems nekilo abejonių ir dėl S. K. iÅ¡duoto nedarbingumo trukmės pagrįstumo.            Pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigÅ«nų teisę gauti kompensacijÄ už su tarnybinių pareigų atlikimu susijusį sveikatos sutrikdymÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis.

Šiame straipsnyje taip pat nustatyta institucijų, įgaliotų spręsti kompensacijos suteikimo klausimus, kompetencija. P. V. tarnybos statuto 40 str. 5 dalį tik tarnybinio patikrinimo metu nustatoma ir padaroma išvada, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šiuo atveju priežastinį ryšį nustatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2010-02-02 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS -34 ( 1 t. b.l. 7-9). Šioje išvadoje pripažįstama, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio S. K. sveikatos sutrikdymas įvyko atliekant tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Gavus CMEK iÅ¡vadÄ dėl jo sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, nuspręsta priimi sprendimÄ iÅ¡mokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančiÄ darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . Kartu siÅ«loma S. K. siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.          Pažymėtina ir tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalį, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡u Vyriausybės nustatyta tvarka.

TokiÄ tvarkÄ (ir sÄ raÅ¡Ä ) Vyriausybė nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau Taisyklės). Pagal Taisyklių. reikalavimus, CMEK nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigÅ«no sveikatai ir pasireiÅ¡kusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryÅ¡ys, taip pat nustato sunkų, apysunkį arba lengvÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai sveikatos sutrikdymo nėra (Taisyklių 10.1, 10.2 p.).

Toks CMEK sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).         Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija yra nacionalinės sveikatos sistemos dalis, t.y. viena iš sveikatos priežiūros įstaigų, o taip pat ir viešojo administravimo institucija, atliekanti tam tikras valstybės jai pavestas funkcijas (Administracinė byla Nr. A556-1348/2008, 2008 -07 -18).

Vidaus tarnybos statuto 39 str. 3 dalyje numatyta, kad VRM ar jos įgaliota institucija organizuoja Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytÄ pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«rÄ , kuri apima ir specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, kurių steigėjai yra VRM ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ . Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 dalyje Centrinei medicinos ekspertizės komisijai suteikti atitinkami įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigÅ«nui (nuo iÅ¡vados priklauso kompensacijų mokėjimas bei jų dydis), iÅ¡vada dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto gali bÅ«ti skundžiama administaciniam teismui.          Nagrinėjamu atveju Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertų komisijos 2010-02-18 suraÅ¡yta Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 318 apskųsta nebuvo.

         Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir aptartus įrodymus, susijusius su S. K. nustatyta diagnoze, jo nedarbingumo trukme, neturi pagrindo vertinti, kad CMEK priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neatinkantis medicininių dokumentų, ar kad jam padarytas sužalojimas nepagrįstai priskirtas prie lengvo sveikatos sutrikdymo.             Pažymėtina ir tai, kad ne CMEK, o Valstybinio medicininio audito inspekcija (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigas, į kurių veiklos sritį patenka ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisėtumo kontrolė.

VMAI yra vieÅ¡ojo administravimo valstybės institucija, į jÄ gali kreiptis ne tik pacientai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys su praÅ¡ymais bei praneÅ¡imais apie pažeidimus. Atsakovas, abejodamas S. K. nedarbingumo pažymėjimo trukme, turėjo galimybę apie jo manymu padarytÄ pažeidimÄ praneÅ¡ti VMAI, kuri privalėtų pažeidimus iÅ¡tirti. Tačiau tokių įrodymų, patvirtinančių nepagrįstai ilgÄ nedarbingumo laikotarpį, byloje nėra.          Atsižvelgdamas į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. K. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija (10862,28 Lt) buvo iÅ¡mokėta pagrįstai.

Dėl priteistinos žalos dydžio.         CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų, Policijos departamentas skyrė ir Kauno apskrities VPK iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui S. K. 10862,28 Lt Lt piniginę kompensacijÄ . Taip buvo įvykdyta Policijos departamento prievolė sumokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui.

Å i prievolė atsirado vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t.y. valstybei savanoriÅ¡kai prisiėmus pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. IÅ¡mokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigÅ«nui S. K. atsakovo K. N. sulaikymo metu padaryta žala. Kompensacijos paskirtis yra socialinio draudimo iÅ¡moka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigÅ«nų profesinės veiklos specifikÄ bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigÅ«nams socialinį draudimÄ .

Å ioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008), (CK 6.249 str.).         Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų sÄ lygų 26 punkte, policijos įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokas, kai pareigÅ«nas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigÅ«nas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas yra susiję su padidėjusiu pavojumi pareigÅ«nų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų nevykdymo ar pareigÅ«no statuso, įgyja reikalavimo teisę (regresÄ ) į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens pažeistų principÄ , kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų; pažymėjo, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamÄ jÄ bei prevencinę funkcijas; jeigu valstybė (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų.

Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui perkeliama mokesčių mokėtojams. KompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 str. 2 d.).

Pagal Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013).          Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. ieÅ¡kovų atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, t.y. policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

         ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiÅ¡kia, kad atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

         Socialinio draudimo atveju taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-134/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktÄ pareigÄ , nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

         Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad jam bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, įrodinėjo, kad tarp jo neteisėtų veiksmų, kaltės ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas traumÄ patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, dėl to, kad atsakovas, sulaikomas įtariant nusikaltimo padarymu, aktyviai prieÅ¡inosi ir pareigÅ«no atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , ko pasekoje pareigÅ«nas buvo sužalotas.

T.y. yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246 str. – 6.250 str.):

1) atsakovas besiprieÅ¡indamas sulaikymo metu sužalojo policijos pareigÅ«nÄ ;

2) policijos pareigÅ«nas patyrė lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ ;

3) atsakovo kaltės forma –tyčia;

4) atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (t. y. sulaikymo metu atsakovo atliktų pasiprieÅ¡inimo veiksmų sužalotas trečiasis asmuo S. K., dėl kurio pareigÅ«nui iÅ¡mokėta nustatyto dydžio kompensacija).          Atsakovas taip pat teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog specialiaisiais teisės aktais yra numatyta kompensavimo tvarka ir atlygintinos žalos dydis pareigÅ«nams, apie tai žinodamas, jis bÅ«tų rinkęsis kitokiÄ pozicijÄ ikiteisminio tyrimo byloje.

Tačiau tokie atsakovo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes jis neneigė žinojęs, jog jį sulaiko policijos pareigÅ«nas, įtariant nusikaltimo padarymu. Tačiau pareigÅ«no teisėtų nurodymų nevykdė, sulaikomas aktyviai prieÅ¡inosi. Be to, tokie atsakovo argumentai nėra susiję su iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžiu.        Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad policijos pareigÅ«nas patyrė mažesnę žalÄ , negu jam iÅ¡mokėta kompensacija, kadangi jo manymu, sužalotam pareigÅ«nui buvo nustatyta neteisinga diagnozė, o nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai, nedarbingumo trukmė nesusijusi su atsakovo atliktais veiksmais.

Tačiau Å¡iuos atsakovo argumentus paneigia jau iÅ¡dėstyti teismo argumentai.        Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija žalos dydį, nes neįrodė, kad iÅ¡mokėta didesnė kompensacija negu pareigÅ«no patirta žala.        Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti žalos dydį. Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra didesnė už policijos pareigÅ«no patirtÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, kad sužalojus asmens sveikatÄ , asmeniui padarytos žalos abjektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais padaroma ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam iÅ¡mokėta kompensacijos suma atitinka jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , tuo atveju, jei nebÅ«tų gavęs kompensacijos, iÅ¡ atsakovo bÅ«tų prašęs tikrai ne mažesnės žalos.

       Atsižvelgiant į tai, kad nors trečiajam asmeniui padarytas sužalojimas buvo priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, tačiau pareigÅ«nas buvo nedarbingas daugiau kaip 10 dienų ir baudžiamosios teisės prasme jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbingumas truko 34 dienas, pareigÅ«nui teko važinėti į fizioterapijos procedÅ«ras, pirkti vaistus, jis patyrė skausmÄ , nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, teismas vertina, kad pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai atitinka padarytos žalos dydį, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, nepažeidžia Å¡alių interesų.

       Nors Å¡iuo atveju atsakovas ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡i aplinkybė taipogi nesudaro pagrindo mažinti iÅ¡mokėtos kompensacijos dydį dėl to, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis susirasti darbÄ ir sėkmingai dirbti. Be to byloje nustatyta, jog atsakovas veikė tyčia, suvokdamas savo neteisėtus veiksmus, todėl turėtų prisiimti ir iÅ¡ to kylančias pasekmes.       Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai pagrįstai reikalauja iÅ¡mokėtos sveikatos draudimo iÅ¡mokos.

          IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ atsakovo priteistinas 3145,93 Eur (10862,28 Lt) žalos atlyginimas (CPK 274 str.). Teismas priėmęs sprendimÄ tuo pačiu iÅ¡sprendžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ .LR CPK 93 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios dalies.

Ieškovai šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirto išlaidos (490 Eur atstovavimo išlaidų ir 436,16 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 3 t. b.l. 4,5,6 ir 2 t. b.l.

95) iš ieškovų nepriteistinos.         Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles – 94,37 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.1 d.) ir 19,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 114,27 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 274 straipsniais,       n u s p r e n d ž i a: Ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui K.

N. tenkinti visiÅ¡kai.        Priteisti ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 3145,93 Eur (10862,28 Lt) žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114,27 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų kodas 5660.        Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                Vida Agurkienė        Â