2017-10-31 Nr. AB-19614-3-63-3-00151-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1461-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00151-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė) buvo laikomas nuo 2006 iki 2013 metų nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš žiniasklaidos, televizijos ir kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų 2015 m. sausio 10 d. Jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas areštinėje buvo pažeidinėjamos iki 2016 m. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad senaties terminas pradėtas taikyti tik nuo įstatymo, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija), įsigaliojimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 13 d. Teigė, kad jam nebuvo žinomi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kuriuose išaiškintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visuotinai yra žinoma, jog prieš tuos asmenis, kurie bando ginti savo teises dėl netinkamų kalinimo sąlygų, laisvės atėmimo įstaigų administracija pradeda taikyti fizinį ir psichologinį smurtą. Pareiškėjo nuomone, jo skundas nagrinėjamoje byloje pirmiausia turėtų būti išnagrinėtas ir tik po to sprendžiama, ar pagrįsta taikyti senaties terminą.

3. Pareiškėjas teigė, kad areštinėje buvo kalinamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus (kamerose buvo drėgna, jos nebuvo vėdinamos, jose buvo netinkamas apšvietimas, sienos apipelijusios, kriauklės surūdijusios, duše nebuvo veidrodžių, lentynėlių, sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, apipelijęs, iš jo sklido smarvė). Kameros taip pat buvo perpildytos. Į dušą tekdavo eiti per skersvėjų perpučiamus koridorius. Į pasivaikščiojimo kiemelį pareiškėjas galėjo išeiti tik vienai valandai. Kaip sergantis tuberkulioze, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolat kreipėsi į areštinės administraciją, tačiau visi jo prašymai buvo ignoruojami. Dėl tokių laikymo areštinėje sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

4. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Klaipėdos AVPK pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Pabrėžė, kad neprivalėjo ir neišsaugojo informacijos, susijusios su pareiškėjo buvimu areštinėje laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl minimalus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos būklės. Paaiškino, kad asmenys areštinės kamerose laikomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimais, tarp kurių yra ir reikalavimas rūkančiuosius asmenis laikyti atkirai nuo nerūkančiųjų. Areštinėje laikomų asmenų gyvenimo ir buities sąlygos atitiko nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro šalinimo sistema. Taip pat kamerose yra praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Patalpose įrengtas centrinis šildymas. Kameros vėdinamos atidarius langus, jose yra įrengtas ir mechaninis vėdinimas. Areštinėje pelėsis nesiveisia, tinkas nuo sienų nebyra.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad skundas surašytas 2016 m. kovo 10 d., o išsiųstas iš Vilniaus pataisos namų 2016 m. kovo 15 d., Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. kovo 17 d.

8. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjui padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad jis viso laikymo areštinės kamerose metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Pats pareiškėjas skunde nurodė, jog ne kartą skundėsi administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, prašydamas jas užtikrinti.

9. Pareiškėjo argumentą, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija įsigaliojo 2014 m. birželio 13 d.), teismas vertino kaip nepagrįstą, kadangi minėtu teisės aktu nebuvo keičiami jokie ieškinio senaties terminai, o pakeitimai susiję su sutartiniais teisiniais santykiais. Nors pareiškėjas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš žiniasklaidos, televizijos ir kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tik 2015 m. sausio 10 d., tačiau šiam teiginiui pagrįsti jis nepateikė jokių argumentų. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad ieškinio senaties termino eigos data turi būti skaičiuojama nuo paskutinės jo teisių pažeidimo dienos, t. y. 2016 m., kadangi pareiškėjas paskutinį kartą areštinėje laikytas 2012 m. gruodžio 14 d. Teismas vertino kaip nepagrįstus ir pareiškėjo argumentus apie tai, kad jis į teismą laiku negalėjo kreiptis dėl to, jog nebuvo susipažinęs su Konvencijos 3 straipsnio turiniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ir kad kreiptis į teismą laiku neleido sveikatos būklė.

10. Teismas konstatavo, kad argumentų, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą senaties terminą pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas visą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl atsakovo atstovui atsiliepime pareiškus prašymą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, yra pagrindas šį prašymą tenkinti ir reikalavimui atlyginti žalą taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą tuo pagrindu atmesti.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo atnaujinti senaties terminą jo reikalavimui nagrinėjamoje byloje.

12. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir šališkas. Pažymi, kad jis aiškiai išdėstė argumentus dėl senaties netaikymo šioje byloje, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

13. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos AVPK nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. kovo 15 d. (b. l. 9), nors areštinėje periodiškai buvo laikomas iki 2012 m. gruodžio 14 d. (b. l. 18–20). Taigi pareiškėjas padavė skundą pasibaigus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam 3 metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Klaipėdos AVPK prašė taikyti.

18. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

19. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Pareiškėjas teigdamas, kad prieš kalinamuosius asmenis, mėginančius ginti savo teises, naudojamos neigiamos poveikio priemonės (psichologinis ir fizinis smurtas), šių aplinkybių nekonkretizuoja, nenurodo, kas konkrečiai minėtus veiksmus atliko, nepatvirtina, kad prieš jį minėtos priemonės taip pat buvo taikomos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje.

20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis pareiškėjo skundo argumentai dėl ieškinio senaties netaikymo šioje byloje pripažinti nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir iš esmės atsakė į visus jame nurodytus argumentus.

21. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė