Legislator Case Law & Legislation
4f4e048a-0874-4359-9b56-81fd3e126f0a AI generated

4f4e048a-0874-4359-9b56-81fd3e126f0a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4f4e048a-0874-4359-9b56-81fd3e126f0a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimus Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimus Nr. Nr.68-100 ir 68-101;

Legislator headnote

AI generated

4f4e048a-0874-4359-9b56-81fd3e126f0a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taikant analogijÄ , pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – LR CK) 6.210 str. terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų (6 procentų, jei Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys) dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, tačiau pagal LR CK normas (1.125 str. 9 d.) pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolininkas galėtų gintis 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Adm Administracinė byla Nr. eI-1566-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04448-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 12.5.1; 12.9; 12.10.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų V. J. ir L. J. skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018), kuriais liko nepakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimai dėl pareiÅ¡kėjų skundų. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ teismui, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimus Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimus Nr. Nr.68-100 ir 68-101;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 5 d. sprendimus Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalis;

4) sumažinti V. J. ir L. J. priskaičiuotus Gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir atleisti pareiškėjus nuo jiems skirtų 3.125,00 ir 3.126,00 Eur baudų;

2. Skunde pareiÅ¡kėja remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) atliko V. J. ir L. J. (toliau – ir Mokesčių mokėtojai arba PareiÅ¡kėjai) mokestinis patikrinimas, po kurio suraÅ¡yti 2015 m. liepos 23 d. patikrinimo aktai Nr.FR0680-533 ir Nr.FR0680-534 (toliau – Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2010 metais Mokesčių mokė­tojai disponavo 1.253.098,00 Lt (362.922,27 Eur) o 2011 metais – 184.506,00 Lt (53.436,63 Eur) pinigi­nėmis lėšomis, kurių pajamų Å¡altinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

Papildomai priskaičiuota V. J. – 31.250,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o L. J. – 31.263,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Mokestinis ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (administracinės bylos Nr.eA-636-442/2018), kuria Mokesčių mokėtojų skundai atmesti. Pasibaigus mokestiniam ginčui, Mokesčių mokėtojai kreipėsi į KAVMI su prašymais atleisti nuo paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių. KAVMI 2018 m. birželio 5 d. sprendimais Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalinai tenkino Mokesčių mokėtojų prašymus:

V. J. atleido nuo 9.073,90 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jo nuo 13.610,86 Eur delspinigių ir 3.125,00 Eur baudos mokėjimo; L. J. atleido nuo 9 138,00 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jos nuo 13.707,25 Eur delspinigių ir 3.126,00 Eur baudos mokėjimo. Mokesčių mokėtojai apskundė Å¡iuos sprendimus Inspekcijai, tačiau Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr.68-100 ir Nr.68-101 atmetė mokesčių mokėtojų skundus. Inspekcijos sprendimÄ apskundus Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), ji 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206(7-187/2018) patvirtino VMI sprendimus, tuo pačiu atleisdama L.

J. nuo 2.284,54 Eur GPM delspinigių, o V. J. – nuo 2.268,48 Eur GPM delspinigių. 2.2. Nors ir Klaipėdos apskrities VMI ir Mokestinių ginčų komisija sumažino Mokesčių mokėtojų mokėtinas sumas, likusios mokėti sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl turi būti mažinamos. Mokesčių mokėtojai nuo delspinigių atleidžiami ne vien LR MAĮ 100 ir 141 str. numatytais pagrindais, tačiau ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Reikia atsižvelgti į šios bylos individualias aplinkybes. Mokesčių mokėtojai šiuo metu yra padengę visas jiems priskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumas (V. J. – 31 227,29 Eur, L. J. – 31 263,03 Eur). Mokestinių ginčų komisija ginčo nagrinėjimo metu įvertino mokestinio patikrinimo trukmę (daugiai nei 2 metai) (pradėtas 2013 metų kovo mėnesį, baigtas 2015 metų liepos mėnesį), patikrinimo stabdymo laikotarpius (stabdytas 3 kartus, sustabdymo trukmė – 1,5 metų, ikiteisminis ir teisminis mokestinio ginčo nagrinėjimas truko daugiau nei 2,5 metų), taip pat teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir nurodė, jog sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad Pareiškėjai turi būti atleisti ne nuo visų, o nuo dalies priskaičiuotų delspinigių, tačiau taip pat konstatavo, jog įvertinus mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo trukmę ir teisingumo bei protingumo principus, yra pagrindas Pareiškėjus atleisti nuo 50 % priskaičiuotų delspinigių.

Netgi Mokestinių ginčų komisijai papildomai sumažinus mokėtinus PareiÅ¡kėjų delspinigius, likusios mokėti delspinigių sumos tebesudaro atitinkamai 11.342,38 Eur, 36 % (nuo V. J. priskaičiuotos 31.227,29 GPM sumos) ir 36,5 % (nuo L. J. priskaičiuotos 31.263,03 Eur GPM sumos). Å iuo nagrinėjamu atveju Mokesčių mokėtojai jau bendrai sumokėję 62.490,32 Eur GPM sumas, papildomai bendrai privalo sumokėti 22.765,09 Eur delspinigių. Negana to, pridėjus dar ir skirtas baudas (3.125,00 Eur ir 3.126,00 Eur), Mokesčių mokėtojai privalo į valstybės biudžetÄ sumokėti viso 29.016,09 Eur.

Taikant analogijÄ , pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – LR CK) 6.210 str. terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų (6 procentų, jei Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys) dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, tačiau pagal LR CK normas (1.125 str. 9 d.) pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolininkas galėtų gintis 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminu.

Taigi, jei pvz. V. J. bÅ«tų skolingas 31.227,29 Eur kitam fiziniam asmeniui, laiku neįvykdžius prievolės grÄ Å¾inti lėšas, iÅ¡ jo galėtų bÅ«ti reikalaujama 1.561,36 Eur palÅ«kanų, o per 5 metus (apribotus ieÅ¡kinio senaties terminu) – 7.806,00 Eur. 2.3. Komisija sumažino delspinigių sumÄ iki 50 proc., pareiÅ¡kėjams patikrinimo aktu buvo priskaičiuota 14 015 Eur delspinigių. Taigi jeigu bÅ«tų nekėlę ginčo, pareiÅ¡kėjams Komisija taikydama 50 proc. dydžio sumažinimÄ bÅ«tų sumažinus delspinigius iki maždaug 7 000 Eur.

Taigi Å¡iuo atveju delspinigiai iÅ¡ esmės taikyti kaip sankcija už mokestinio ginčo kėlimÄ , nors delspinigiai nėra apskritai sankcija. 2.4. Tais pačiais argumentais pareiÅ¡kėjai atleistini ir nuo baudų. Komisija pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudų vertino formaliai, pasisakė, kad PareiÅ¡kėjai neįrodė esÄ nekalti dėl padarytų pažeidimų, nenustatyta, kad mokestinis pažeidimas sÄ lygotas force majeure aplinkybių ar cas fortut aplinkybių, padarytas pažeidimas nebuvo sÄ lygotas klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos, todėl nėra pagrindo atleisti PareiÅ¡kėjus nuo paskirtų baudų, nepriklausomai nuo to, kad mokesčių sumos yra sumokėtos, be to, pasak Mokestinių ginčų komisijos, kadangi PareiÅ¡kėjų socialinė-ekonominė padėtis neatitinka LR MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. numatytų sÄ lygų, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti atleisti nuo baudų pagal LR MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad nevertino situacijos vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais. 2.5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

3. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimÄ , jame su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAÄ®) 100 str. 1 d. 2 punktu, 141 str. 1 d. 1-4 punktų nuostatomis, Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (toliau — Taisyklės), 5-7, 28 punktais, 2018-06-05 sprendimu dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palÅ«kanų Nr. (6.5) FR0682-85 (PareiÅ¡kėjo atžvilgiu) ir 2018-06-05 sprendimu dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palÅ«kanų Nr. (6.5) FR0682-86 (PareiÅ¡kėjos atžvilgiu) PareiÅ¡kėjų 2018-05-11 pateiktus praÅ¡ymus tenkino iÅ¡ dalies. 3.2.

Inspekcija, įvertinusi MAĮ 8 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėjams nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų po apie 31 000 Eur GPM apskaičiuota apie 22 000 Eur delspinigių (virš 70 proc.), konstatavo, jog priskaičiuoti delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, visa savo apimtimi būtų neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Inspekcija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra neproporcingai didelis, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl vadovaujantis minėtais principais, Pareiškėjus atleido nuo 40 proc. delspinigių.

PareiÅ¡kėjai neatitinka MAÄ® 141 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl nuo likusios delspinigių dalies ir baudos neatleido. 3.3. Komisija pagrįstai neatleido PareiÅ¡kėjus ne nuo visų, o tik nuo dalies apskaičiuotų delspinigių, traktuojant delspinigius kaip sankcijÄ PareiÅ¡kėjams, laiku ir tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (žr. pvz., LVAT 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 221/11, 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 319/11, 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 – 438/2010).

Inspekcija atsižvelgė į objektyvius kriterijus – patikrinimo trukmės laikÄ ir ginčo nagrinėjimo laikÄ , pagrįstai remtasi teismų praktika tokiais atvejais atleisti nuo 50 proc. delspinigių. (I) į tai, kad pavedimas tikrinti PareiÅ¡kėjÄ , 2013 m. atlikus jo mokestinį tyrimÄ , iÅ¡raÅ¡ytas 2013-03-28 (Nr. AC1-4), (II) tikrintinas laikotarpis 2008-2011 m., (III) mokesčių bazė nustatyta už 2010-2011 m., (IV) ikiteisminis ir teisminis mokestinio ginčo nagrinėjimas truko nuo 2015-07-23 iki 2018-03-28 (2,5 metų), (V) PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine slėpė (nedeklaravo) gautas pajamas (2010 m. 1 253 098 Lt, 2011 m. 184 506 L, Å¡i teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusia LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-636-442/2018.) 3.4.

Kaip ne kartÄ yra akcentavęs Konstitucinis Teismas bei LVAT, mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokančių subjektų konkurenciÅ¡kai yra geresnė padėtis nei juos mokančių, nemokėdami mokesčių įstatymų nustatytu laiku mokesčių mokėtojai nemokamai naudojosi visuomenei priklausančiais pinigais ir yra teisinga atlyginti už tai įstatymu nustatyta delspinigių forma. 50 proc. atleidimas nuo apskaičiuotų delspinigių dydžio yra socialiai teisingas ir proporcingas įvertinus ginčo konkrečias aplinkybes (stabdymo trukmės, mokestinio ginčo trukmės bei tai, kad mokesčių administratoriaus nustatyta mokesčio prievolė įvykdyta pilna apimtimi 3.5.

Pažymėtina, kad tam tikri sandoriai (Å«kinės operacijos) civiline teisine prasme sukelia vienokias pasekmes, mokesčių teisės prasme. Mokesčių delspinigiai sureguliuoti vieÅ¡osios teisės normomis, MAÄ® 96-100 straipsniai detaliai reglamentuoja delspinigių skaičiavimo pradžios momentÄ , trukmę, dydį, atleidimÄ nuo delspinigių. 3.6. Dėl atleidimo nuo baudos paaiÅ¡kino, kad net ir tuo atveju, kai yra sumokėta su paskirta bauda susijusio mokesčio suma, atskirai dar turi bÅ«ti nustatytos MAÄ® 141 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. Å iuo atveju to nėra.

PareiÅ¡kėjams paskirta bauda yra minimali – 10 proc. PareiÅ¡kėjai savo skundÄ grindžia MAÄ® 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau mokesčių teisėje iÅ¡ esmės yra svarbu ne tik teisingumo, protingumo kriterijus, bet ir visuotinio privalomumo principas. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Klaipėdos AVMI 2013 m. kovo 29 d. iÅ¡raÅ¡ytas pavedimas atlikti pareiÅ¡kėjų patikrinimÄ . Klaipėdos AVMI 2015 m. liepos 23 d. surašė pareiÅ¡kėjams patikrinimo aktus Nr.FR0680-533 ir Nr.FR0680-534 (toliau – Patikrinimo aktai), kurie patvirtinti Klaipėdos AVMI 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimais. Patikrinimo aktu mokesčių mokėtojams už 2010 – 2011 metus papildomai priskaičiuota: V. J. 31 250,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 14 015,45 Eur GPM delspinigių, skirta 3 125 bauda; o L.

J. – 31 263,03 Eur GPM, 14 024,27 GPM delspinigių, 3 126 Eur bauda. Pareiškėjams apskundus, Inspekcija 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus, kuriais patvirtinti patikrinimo aktai. Dėl šių sprendimų toliau vyko mokestinis ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (administracinės bylos Nr.eA-636-442/2018), kuria Mokesčių mokėtojų skundai atmesti. Šio mokestinio ginčo metu ginčas dėl atleidimo nuo delspinigių nevyko.

5. Pasibaigus mokestiniam ginčui, 2018 m. gegužės 29 d. duomenimis, pareiÅ¡kėjai pagal Patikrinimo aktÄ buvo skolingi: V. J. – 31 227,29 Eur GPM; 22 458,57 Eur GPM delspinigių 3 125,00 Eur baudos; L. J. - 31.263,03 Eur GPM, 22.240,49 Eur GPM delspinigių mokestis, 3.126,00 Eur baudos. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų. Klaipėdos AVMI 2018 m. birželio 5 d. sprendimais Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalinai tenkino Mokesčių mokėtojų praÅ¡ymus, atleisdama nuo 40 proc. delspinigių:

V. J. atleido nuo 9.073,90 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jo nuo 13.610,86 Eur delspinigių ir 3.125,00 Eur baudos mokėjimo; L. J. atleido nuo 9 138,00 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jos nuo 13.707,25 Eur delspinigių ir 3.126,00 Eur baudos mokėjimo. PareiÅ¡kėjai apskundė Å¡iuos sprendimus Inspekcijai ir Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr.68-100 ir Nr.68-101 atmetė mokesčių mokėtojų skundus. Inspekcijos sprendimÄ apskundus Komisijai, ji 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206(7-187/2018) iÅ¡ dalies patvirtino VMI sprendimus, atleido pareiÅ¡kėjus dar papildomai nuo 10 proc. delspinigių - V.

J. – nuo 2.268,48 Eur, o L. J. nuo 2.284,54 Eur. Po Komisijos sprendimo pareiškėjai buvo atleisti nuo 50 proc. delspinigių.

6. Atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus nustato MAĮ 100 straipsnis ir 141 straipsnio 1 dalis. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų atveju nėra aplinkybių, kurios būtų nurodytos minėtuose įstatymo straipsniuose. Pareiškėjai remiasi bendrais, be to, ir MAĮ 8 str. įtvirtintais, teisingumo ir protingumo principais, taip pat proporcingumo principu.

7. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad delspinigių ir baudų mažinimo klausimus turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT suformuotÄ doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (pavyzdžiui, LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-2343/2011,2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A556-3447/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-2544/2011, 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A575-2144/2011).

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Kita vertus, nemokant mokesčių pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokančių subjektų konkurenciškai yra geresnė padėtis nei juo mokančių (Konstitucinio teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556- 2255/11).

8. Komisija nagrinėdama pareiÅ¡kėjų skundÄ atsižvelgė į mokestinio patikrinimo trukmę, į mokestinio ginčo trukmę, į tai, kad mokesčio suma yra sumokėta, rėmėsi aktualia teismų praktika (LVAT 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byloje Nr. A575-2J44/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartimi byloje Nr. A556-2544/2011, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi byloje Nr. A-2051-556/2015) ir atleido mokesčių mokėtojus nuo 50 proc. delspinigių. Nuo baudos Komisija neatleido, pabrėžė pažeidimo pobÅ«dį (pajamos gautos iÅ¡ nežinomų Å¡altinių, GPM nedeklaruotas), rėmėsi tuo, kad skirta minimali bauda (10 proc.).

9. Skunde pareiÅ¡kėjai remiasi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir skunde Komisijai, tik mano, kad net ir sumažinus delspinigius 50 proc. jų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Taip pat pateikia analogijÄ su palÅ«kanomis pagal piniginę prievolę remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsniu skaičiuotinomis 5 proc. palÅ«kanomis ir nuodo, kad per 5 metus (toks bÅ«tų senaties terminas palÅ«kanoms) bÅ«tų priskaičiuota apie 7 800 Eur palÅ«kanų, kuri yra mažesnė už Å¡iuo metu likusiÄ delspinigių sumÄ .

10. Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl analogijos reikia pažymėti, kad mokestiniai santykiai ir civiliniai santykiai yra skirtingai reguliuojami. Civilinis kodeksas turtiniams santykiams, kurie pagrįsti vieÅ¡ajai teisei bÅ«dingu imperatyviuoju, pavaldumo metodu, gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai Å¡ių santykių nereguliuoja atitinkami įstatymai (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju delspinigių skaičiavimas ir atleidimo nuo jų pagrindai sureguliuoti MAÄ® (96-100, 141 straipsniai).

Todėl nėra pagrindo Å¡iuo atveju taikyti analogijos su palÅ«kanomis pagal Civilinį kodeksÄ . Nors priėjus iÅ¡vados, kad Civilinio kodekso analogija Å¡iuo atveju netaikytina, nėra esmingai svarbu, bet siekiant iÅ¡samiau atsakyti į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , pasakytina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas remiasi senaties terminu pagal Civilinį kodeksÄ , tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl mano, kad jis daliai delspinigių buvo praleistas (laikant, kad Inspekcija nuo patikrinimo pradžios (2013 m. kovÄ ) ėmėsi teisinių priemonių nustatyti prievolės (už 2010 – 2011 metus) apimčiai, 5 metų terminas nebÅ«tų praleistas).

Šie pareiškėjo argumentai atmestini.

11. Šiuo atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus svarbu tai, kad atleidžiant nuo delspinigių jau buvo įvertintas patikrinimo laikotarpis (nuo 2013 m. kovo iki 2015 m. rugsėjo), taip pat mokestinio ginčo laikotarpis (nuo 2015 m. spalio iki 2018 m. kovo), už kuriuos mokesčių mokėtojams buvo skaičiuojami delspinigiai. Šiuo metu likusi delspinigių dalis (daugiau nei po 11 000 Eur) yra mažesnė nei buvo priskaičiuota patikrinimo aktu (t. y. už laikotarpį nuo 2010-2011 metų iki patikrinimo akto surašymo 2015 m. liepos 23 d.).

Taigi iÅ¡eitų, kad iÅ¡ delspinigių skaičiavimo laikotarpio buvo visiÅ¡kai eliminuoti mokestinių ginčų laikotarpiai ir dalis patikrinimo laikotarpio. Pažymėtina, kad nors pagal MAÄ® 110 straipsnį skundo mokestiniame ginče padavimas stabdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau mokesčių mokėtojas gali sumokėti mokestį ir tokiu atveju delspinigiai jam nebÅ«tų skaičiuojami. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiÅ¡kai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).

Taigi kaip pažymėjo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143?2619/2011, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanoriÅ¡kÄ ir tinkamÄ vykdymÄ , o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimÄ .

Taigi delspinigiai visais atvejais turėtų neprarasti savo, kaip prievolės vykdymÄ užtikrinančios, skatinančios vykdyti mokestines prievoles laiku ir tinkamai, priemonės esmės. Mokesčių mokėtojus Å¡iuo atveju atleidus nuo dar didesnės delspinigių dalies nei 50 proc. bÅ«tų pažeista jų ir kitų mokesčių mokėtojų interesų pusiausvyra, nes delspinigiai realiai neatliktų savo paskirties. Sutiktina su Komisijos iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai patys padarė pažeidimÄ ir dėl to natÅ«ralu, kad patiria tam tikras neigiamas pasekmes.

Nėra pagrindo daryti išvadai, kad Komisijos sprendimas sumažinti delspinigių dydį 50 proc. prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, įtvirtintiems MAĮ 8 straipsnyje, taip pat proporcingumo principui.

12. Reikalaudami baudos sumažinimo pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės apeliuoja į proporcingumo principo taikymÄ baudimo santykiuose. Visgi konkrečiai nenurodo, kuo Å¡iuo atveju paskirta bauda yra neproporcinga ir pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Minėta, kad mokesčio sumokėjimas pats savaime nėra pagrindas atleisti nuo baudos. Å iuo atveju Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiÅ¡kėjų pažeidimo pobÅ«dį (gavo pajamas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir nedeklaravo mokesčių).

Papildomai pažymėtina, kad toks pažeidimas savo pobÅ«džiu yra sÄ moningas, iÅ¡ esmės pažeidžiantis pareigÄ mokėti mokesčius, kuri yra konstitucinė (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimas). Taigi skirta minimali įstatyme numatyta 10 proc. dydžio bauda (baudos skyrimo metu, 2015 m. rugsėjo 30 d. galiojusi MAÄ® 139 str. 1 d. redakcija) negali bÅ«ti vertinama kaip neproporcinga ir prieÅ¡taraujanti teisingumo ar protingumo kriterijams. Atsižvelgiantį iÅ¡dėstytus motyvus, nėra pagrindo Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų V. J. ir L. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis