4f4aad35-b45a-416a-b38c-15919dff2cc2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Algirdas Remeika                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-485-2014Teisėjas Raimundas Krušinys             Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01210-2013-2                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei A.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (dėl 2013-06- 23 veikos) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis;pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2013-08-20 veikos) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmę paskirtas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuteistÄ jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais ar nusenusiais asmenimis.Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2013-08-20 iki 2013-08-21.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. P. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., už tai, kad jis 2013 m. birželio 23 d., apie 22 val. 30 min., daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia, vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajai E. P. į veido sritį, po to, rankomis suėmęs deÅ¡inę rankÄ , jÄ tempė ir dar vienÄ kartÄ ranka sudavė į veido sritį, tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmÄ ,be to, jis, 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 01 val., buto, (duomenys neskelbtini), balkone, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,64 promilės sunkus girtumas), asmeninio konflikto metu, tyčia, ranka sudavė vienÄ smÅ«gį savo žmonai E. P. į veidÄ .

Po to, tęsdamas konfliktÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia, vienÄ kartÄ ranka sudavė žmonai E. P. į kaklo sritį, o jai nuėjus į svetainės kambarį, žmonÄ E. P. ranka sugriebė už kaklo ir stÅ«mė, padarydamas kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio dilbio srityje, kraujosruvÄ ir nubrozdinimÄ kaklo kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiajai E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 2 d. panaikinti ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jį iÅ¡teisinti.

Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra skundžiamas tik dėl 2013-08-20 veikos. Å ioje dalyje priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymÄ ir tokiu bÅ«du grubiai suvaržė nuteistojo teises į tinkamÄ teisminę gynybÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis.Visų pirma, teismas neobjektyviai vertino byloje esančius nukentėjusios E. P. parodymus, kurie skirtingose proceso stadijose iÅ¡ esmės keitėsi dėl esminių įvykio aplinkybių, be to, pati nukentėjusioji nurodė, jog Å¡iuo metu gali objektyviai vertinti įvykius, kurie tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. iÅ¡kart po įvykio jÄ apklausiant, jai atrodė visiÅ¡kai kitaip, kuomet nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu –fizinius kontaktus, ji vertino kaip tyčinius smÅ«gius, kontaktÄ su jos gerkle – kaip smaugimÄ .

Tačiau Å¡iuo metu, praėjus kuriam laikui po incidento ir galėdama blaiviai bei nesijaudindama įvertinti incidento metu buvusius tiek apelianto, tiek jos pačios veiksmus, nukentėjusioji nurodė, kad tyčinio smurto jos atžvilgiu nebuvo, buvo dviejų konfliktuojančių asmenų veiksmai – stumdymasis, kurio metu galėjo bÅ«ti netyčia kontaktuojama su veidu, dėl ko ir galėjo bÅ«ti padaromi sužalojimai. Taigi nukentėjusioji iÅ¡ esmės paneigė tyčinį, tiesiogiai į sužalojimų padarymÄ ar skausmo sukėlimÄ nukreiptÄ fizinį smurtÄ .

Apeliaciniame skunde pažymima, jog nukentėjusios teisme duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka nuteistojo teisme duotus parodymus, taip pat iÅ¡ dalies atitinka ir liudytojos K. P. parodymus. Skundo autoriaus nuomone, nukentėjusiosios, jo paties ir minėtos liudytojos teisme duoti parodymai bei kitos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis yra nuteistas tam nesant jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2013-08-21 specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai nuteistojo veide-kaktoje, kakle, ant abiejų žandų, buvo padaryti konflikto su sutuoktine metu, kuomet jie abu bandė paimti verkiantį vaikÄ , po to susistumdė ir nukentėjusioji puolė nuteistÄ jį nagais draskyti.

Būtent nuo šio smurto nuteistasis gynėsi mojuodamas rankomis, stumdamas sutuoktinę nuo savęs, dėl ko ji parkrito ant lovos. Šias aplinkybes patvirtina ir nuteistajam padarytų sužalojimų pobūdis – jie padaryti aštriabriauniais daiktais, be to yra linijiniai, einantys vienas greta kito, kas būdinga draskantis nagais. Nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina apelianto parodymus dėl pačios E. P. naudoto smurto apelianto atžvilgiu, bet ne policijos pareigūnų, kurie nuteistojo veido, kaklo bei kaktos nedraskė.

Policijos pareigÅ«nai, panaudoję nuteistojo atžvilgiu kovinius veiksmus, jam sužalojimus padarė rankose, nugaroje. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, E. P. sužalojimai gerklės ir veido srityje, jeigu ir buvo padaryti apelianto, turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip tyčinis fizinis smurtas, nukreiptas į skausmo sukėlimÄ ar sveikatos sutrikdymo padarymÄ , bet kaip gynybinio pobÅ«džio veiksmai. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti Å¡iuos nuteistojo veiksmus ir per BK 28 str. numatyto bÅ«tinosios ginties instituto prizmę.

Vertinant faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad kėsinimasis apelianto atžvilgiu buvo, jis buvo tebesitęsiantis, nuteistajam buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, kurie pagal vertinimÄ yra analogiÅ¡kos apimties, kaip ir konstatuoti nukentėjusiai, t. y. tiek nuteistajam, tiek jo sutuoktinei yra konstatuoti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, kas reiÅ¡kia, kad bÅ«tinosios ginties ribų apeliantas neperžengė, o gynėsi nuo realaus, vykstančio bei tebesitęsiančio kėsinimosi. Tuo tarpu teismo iÅ¡vada, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti tyčia, o ne ginantis nuo nukentėjusiosios, yra nepagrįsta objektyvia duomenų analize.

Byloje be pačios E. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji vėliau pati paneigė, kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo tyčiÄ sužaloti jÄ , nėra. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad negalima apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien nukentėjusio asmens parodymais, nesant kitų kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.  Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliantas nuosprendį skundžia tik dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 str. 2 d., t.y. dėl 2013-08-20 padarytos veikos. BK 140 str. 2 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Taigi, tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ . Subjektyvioji Å¡ios nusikalstamos veikos pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori.

Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.  Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai nuteisė E. P. už tai, jog jis smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, t.y. 2013-08-20 apie 01.00 val. nakties, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę E. P., dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.  Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, o teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 str. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl E. P. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus įrodymus (nuteistojo E. P. ir nukentėjusiosios E. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus).

Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.             IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis, teigia, kad E. P. sužalojimai gerklės ir veido srityje, jeigu ir buvo padaryti apelianto, turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip tyčinis fizinis smurtas, nukreiptas į skausmo sukėlimÄ ar sveikatos sutrikdymo padarymÄ , bet kaip gynybinio pobÅ«džio veiksmai.

FaktÄ , jog jis gynėsi nuo nukentėjusiosios puolimo, nuteistojo nuomone, patvirtina 2013-08-21 specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuoti sužalojimai- nuteistojo veide-kaktoje, kakle, ant abiejų žandų. Tokį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip jo gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 28 str. 2 d. bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininkÄ veikus esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju jokio aiÅ¡kiai gresiančio pavojaus nuteistajam nebuvo, prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos K. P. parodymų, jis pats pradėjo konfliktÄ ir smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ bÅ«tinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Tad Å¡iuo atveju E. P. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti veikimu esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 140 str. 2 d. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo padaryti nuteistajam gindamasi nuo jo smurto. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad E. P. buvo sužalota tyčia, o ne ginantis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas E. P. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios E. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kur jinai parodė, kad vyras namuose jos tyčia nemušė, per veidÄ jai tyčia nesudavė, rankÄ ji susimušė į lovos tarpe esančiÄ medinę detalę, o nubrozdinimas kakle liko, nes vyras jai buvo suėmęs už kaklo, vyro veiksmai nebuvo tyčinis smurtas, vyko abipusis konfliktas, abu barėsi ir stumdėsi.

Teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi Å¡iuos parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojos K. P. ir policijos pareigÅ«nų duoti parodymai, kad iÅ¡kart po įvykio ant nukentėjusiosios veido buvo matyti patinimas, kaklas buvo paraudęs. Be to, E. P. iÅ¡ karto po įvykio apklausiama nurodė, kuo pasireiÅ¡kė fizinio smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimas, nurodė suduotų smÅ«gių skaičių, intensyvumÄ , kÅ«no vietas, į kurias smÅ«giai buvo suduoti, be to, ji kreipėsi dėl sužalojimų konstatavimo, pasiėmė pareigÅ«no suraÅ¡ytÄ užduotį kÅ«no sužalojimams konstatuoti (b. l. 81, T. 1).

Nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad E. P. padarytos dvi kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, kraujosruva ir nubrozdinimas kaklo srityje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti ir trimis poveikiais bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 82, T.1). Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuojama, kad aptarti įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jos atžvilgiu sutuoktinis E. P. naudojo fizinį smurtÄ dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir E. P. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , yra pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma, nuosprendyje aptartais nukentėjusiosios E. P. 2013-08-20 pareiÅ¡kimu (b. l. 32, T.1) ir 2013-08-20 apklausos protokolu (b. l. 78-79, T. 1), liudytojų – į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų A. K. ir D. V. tarnybiniais praneÅ¡imais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 37-41 T.

1) bei A. K. parodymais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 26, T. 2), liudytojos K. P. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 25, T.2) ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 93-94, T. 1), kuriuos liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme metu matyti, jog jiems atvykus, duris atidarė agresyviai nusiteikęs E. P., namuose matėsi sutrikusi ir susijaudinusi E. P., ant jos veido matėsi patinimas, kraujosruvos, matėsi paraudęs kaklas, sakė, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, sudavė į veidÄ , bandė smaugti (b. l. 37-42, T.1).

E. P. buvo agresyvus, vengė sulaikymo (b. l. 41-42, T.1), kelis kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, siekiant sulaikyti E. P. ir jį pristatyti į policijos komisariatÄ (b. l. 41-42, T.1). E. P. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ (b. l. 49, T.1 ). Nuteistojo ir nukentėjusiosios kaimynė K. P. patvirtino, kad įvykio vakarÄ E. P. buvo jos namuose, balkone, kai atėjo įsiutęs jos vyras ir pradėjo konfliktuoti, Å¡aukti, stumdėsi, mosikavo rankomis, kai nuėjo vėliau į jų butÄ rado nukentėjusiÄ jÄ su patinusia akimi (b. l. 26, T.2).

Visos Å¡ios aplinkybes nuosekliai patvirtina, jog prieÅ¡ E. P. realiai buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smÅ«giai į veidÄ , padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai kaklo srityje ir tokiu bÅ«du padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Ä®vertinusi visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. P. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

IÅ¡ pažymos matyti, kad E. P. paskirta gynėja advokatė A. F. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 50 Lt. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistÄ jį gynė advokatė A. R., su kuria nuteistasis sudarė susitarimÄ . Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos iÅ¡laidos nepripažįstamos proceso iÅ¡laidoms ir iÅ¡ nuteistojo E. P. neiÅ¡ieÅ¡kotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam E. P., netenkinti.

Kolegijos pirmininkas                                                     Algirdas Remeika Teisėjai                                                                                   Daiva Jankauskienė                                                                          Gytis Večerskas