4f4a39bb-4b0a-4d4b-9bac-e4f56bd7369a · Klaipėdos apygardos teismas

                   Civilinė byla Nr. 2A-4-513/2017                  Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01477-2014-8                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                            3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 2.6.8.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-666/2016 pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įpareigojimo kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties pakeitimo, lėšų pervedimo, n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Juo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8 572,75 Eur (29 600 Lt) iÅ¡mokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos iÅ¡laidų, susijusių su profesiniu atsakovo mokymu, sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad 2013-05-10 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pagrindu atsakovas įsipareigojo įsteigti darbo vietÄ iki                   2014-02-28 bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo skirti                             39 509,23 Lt subsidijÄ darbo vietai įsteigti, pervesti 29 600 Lt (75 proc. visos subsidijos dydžio) per 10 darbo dienų nuo mokėjimo praÅ¡ymo gauti dalinį mokėjimÄ pateikimo, likusias, pripažintas tinkamomis finansuoti lėšas – 9 909,23 Lt pervesti per 5 darbo dienas, pasiraÅ¡ius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktÄ ir pateikus mokėjimo praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų kopijomis.

IeÅ¡kovė pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 75 proc. visos subsidijos dydžio sumÄ darbo vietai sau įsteigti. Atsakovui neįvykdžius visų savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to nepasiraÅ¡ius darbo vietos steigimo akto, ieÅ¡kovė pretenzija pareikalavo grÄ Å¾inti gautas subsidijos lėšas. Atsakovas Å¡io reikalavimo neįvykdė ir gautų subsidijos lėšų negrÄ Å¾ino, taip pat nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl susitarimo dėl lėšų grÄ Å¾inimo sudarymo.  Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad 9 909,23 Lt suma turėjo bÅ«ti skirta krovininiam automobiliui įsigyti, tačiau dėl sveikatos problemų ji nebegali vairuoti tokio tipo automobilio. Taip pat nurodė, kad krovininis automobilis jam nėra reikalingas ir jam užtenka lengvojo automobilio. Be to, jis neturėjo pakankamai lėšų įsigyti krovininį automobilį. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas negali iki galo pabaigti įsteigti darbo vietos ir neįvykdė sutarties sÄ lygų.Atsakovas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir juo prašė visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį, įpareigoti ieÅ¡kovę kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , kad bÅ«tų pakeistos 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto apraÅ¡o „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ 3 punkto nuostatos, numatant, kad neįgaliesiems bÅ«tų subsidijuojamos darbo procese naudojamos ir jų poreikiams pagal negalios pobÅ«dį pritaikytos transporto priemonės (taip pat lengvieji automobiliai), o esant minėtų nuostatų pakeitimams, kad bÅ«tų pakeista savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutartis Nr. SUR-3-13, leidžiant atsakovui vietoje krovininio automobilio įsigyti ir naudoti lengvÄ jį automobilį, pervesti likusiÄ subsidijos sumÄ (9 909,23 Lt) lengvajam automobiliui įsigyti, pratęsti terminÄ lengvajam automobiliui įsigyti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovo sveikatos bÅ«klė nesudaro pagrindo keisti teisės nuostatas. Be to, atsakovas nesutiko patikslinti paraiÅ¡kos, atsisakydamas darbo priemonės – krovininio automobilio. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-04-07 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo E. K. 8 572,75 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 8 572,75 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-10-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo E. K. 257 Eur nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstė 24 mėnesiams. Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog jis dvideÅ¡imt tris mėnesius kas mėnesį ieÅ¡kovei turi sumokėti ne mažiau kaip po 357,19 Eur, dvideÅ¡imt ketvirtÄ mėnesį – 357,38 Eur, su paskutine įmoka sumokėti 5 procentų palÅ«kanas nuo priteistos 8572,75 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokėti ne vėliau kaip iki 2016-05-31.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovas pateiktoje patikslintoje paraiÅ¡koje pats nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti pasirinko krovininio tipo automobilį (N klasės), ir pridėjo tokio tipo automobilio preliminarų pasiÅ«lymÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2014-06-05 Klaipėdos teritorinės darbo biržos darbo vietos įsteigimo posėdžio metu, dalyvaujant                                          E. K., jam buvo pasiÅ«lyta patikslinti darbo vietos steigimo veiklas ir užbaigti darbo vietų steigimÄ , atsisakant krovininio automobilio pagal paraiÅ¡kÄ . Posėdžio metu E. K. su pasiÅ«lymu nesutiko, motyvuodamas, kad krovininis automobilis bÅ«tinas triuÅ¡ių veisėjo darbo funkcijoms atlikti.

Galimybė ginÄÄ spręsti taikiai buvo galima nagrinėjant bylÄ administracine tvarka Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015-02-04 ir 2015-02-18, bet E. K. atsisakė taikaus bylos sprendimo galimybės. Nustatė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes neįvykdė sutarties sÄ lygos įgyti krovininį automobilį, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 8 572,75 Eur iÅ¡mokėtų subsidijos lėšų ir procesines palÅ«kanas.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nurodo, kad atsakovui neįvykdžius sutartyje ir teisės aktuose numatytų sÄ lygų, darbo vietos įsteigimas tapo neįmanomas, todėl ir teisės aktų numatyti tikslai subsidijuojant nebegalėjo bÅ«ti įgyvendinti, neatsižvelgiant į atsakovo sveikatos bÅ«klę ir darbingumo lygį.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad likusi subsidijos dalis nėra pervedama avansu. Be to, darbo vieta pripažįstama įsteigta tik pasiraÅ¡ius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktÄ . Atsakovas numatytu laiku nesugebėjo tinkamai įvykdyti visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepateikė mokėjimo praÅ¡ymo su iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais, minėtÄ aktÄ pasiraÅ¡yti nebuvo pagrindo.Nustatęs, kad sudaryta sutartis atitinka teisės aktų nuostatas, dėl kitų atsakovo argumentų –2013-05-10 sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimo, likusių subsidijos lėšų pervedimo ir termino lengvajam automobiliui įsigyti pratęsimo, teismas nepasisakė.

Ä®vertinęs atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę, teismas sprendimo vykdymÄ nusprendė iÅ¡dėstyti dvejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieÅ¡kinį atmesti.10.1 Nesutinka, kad per sutartyje nustatytÄ terminÄ neįsteigė sau darbo vietos. Mano, kad yra įvykdęs visas savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties sÄ lygas, t. y. atidarė AB SEB banke specialiÄ sÄ skaitÄ , į kuriÄ Klaipėdos teritorinė darbo birža sumokėjo atsakovui dalį (75 proc.) subsidijai skirtų pinigų ir per kuriÄ jis vykdė visus atsiskaitymus; subsidijos lėšomis įsteigė sau triuÅ¡ių veisėjo darbo vietÄ ;

įsteigė ir Juridinių asmenų registre įregistravo MB „Triušių verslas“; iš subsidijos lėšų buvo atliktas pastato, skirto triušiams veisti, remontas, nupirkti triušių auginimo įrenginiai ir įkurta triušių mažoji ferma, be to, įsigijo kompiuterį ir motorinę žoliapjovę. Iš viso iš gautų iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos subsidijų lėšų (29 600 Lt) (8572,75 Eur) triušių veisėjo darbo vietai įsteigti panaudojo 27 701,98 Lt (8023,05 Eur).10.2 Nurodo, kad įsteigta iš subsidijų lėšų darbo vieta šiuo metu nėra panaikinta, jokių specialių patikrinimų dėl įsteigtos darbo vietos ieškovė neatliko.10.3 Dėl krovininio automobilio įsigijimo nurodo, kad jo neįsigijo dėl svarbių priežasčių.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo gavęs subsidijų lėšų automobiliui įsigyti iÅ¡ Klaipėdos teritorinės darbo biržos. Be to, po to, kai su Klaipėdos teritorine darbo birža 2014-02-28 pasirašė susitarimÄ dėl 2013-05-10 savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimo, pasikeitė atsakovo sveikatos bÅ«klė. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014-03-20 darbingumo lygio vertinimo aktÄ atsakovui nuo 2014-03-05 nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, pagal sveikatos bÅ«klę atsakovas neturi teisės vairuoti krovininį automobilį.

IeÅ¡kovė netenkino atsakovo praÅ¡ymo leisti vietoje krovininio automobilio pirkti lengvÄ jį.10.4 Mano, kad nepažeidė 2013-05-10 su ieÅ¡kove Klaipėdos teritorine darbo birža sudarytos savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 sÄ lygų – per nustatytÄ terminÄ Ä¯steigė sau triuÅ¡ių veisėjo darbo vietÄ ir pradėjo dirbti, ieÅ¡kovės atsakovui pervestas subsidijos lėšas panaudojo tik pagal jų paskirtį. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė darbo birža praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 11.1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013-04-19 raÅ¡tu Nr. (13.4-51) SD-2833 pateikė atsakymÄ , jog teisės nuostatų pokyčiai, leidžiantys subsidijuoti lengvųjų automobilių įsigijimÄ , nebus įgyvendinami.

Plėsti apraÅ¡e numatytos „darbo priemonių“ sÄ vokos įtraukiant dalį lengvųjų automobilių nėra pakankamo pagrindo, kadangi Å¡ie automobiliai pagal paskirtį yra sietini su keleivių, o ne krovinių vežimu, ir tai neatitinka apelianto pageidaujamos savarankiÅ¡kos veiklos pobÅ«džio, prieÅ¡tarautų finansavimu siekiamiems tikslams. 11.2. Neįsigijus visų paraiÅ¡koje bei patikslintose paraiÅ¡kose nurodomų darbo priemonių laikytina, kad darbo vieta sau neįsteigta. Nėra pagrindo sutikti, kad apeliantas įvykdė visas sutarties sÄ lygas. 11.3 Apeliantui buvo siÅ«loma dar kartÄ tikslinti paraiÅ¡kÄ , atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, atsisakant darbo priemonės – krovininio automobilio, tačiau apeliantas nesutiko įsigyti paraiÅ¡koje / patikslintose paraiÅ¡kose numatyto krovininio automobilio ir nesutiko patikslinti paraiÅ¡kos, atsisakydamas darbo priemonės – krovininio automobilio.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio             1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Å ioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo ir atmetė atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įpareigojimo kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties pakeitimo, lėšų pervedimo.

Apeliantas E. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Å ioje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-28 nutartimi sustabdė civilinę bylÄ ir nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu                           Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 3.2. punktas, kuriame nurodyta:

„Darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės (iÅ¡skyrus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimÄ vietÄ vairuotojui) ir darbo įrenginiai (maÅ¡inos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys, bÅ«tini darbo vietos funkcionavimui užtikrinti), priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui“, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms prieinamumo (6 p.), neįgalumo kompensavimo (7 p.) ir skirtingų poreikių tenkinimo (11 p.) principus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-30 sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu                               Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimÄ vietÄ vairuotojui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam prieinamumo principui (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija).

Nutraukė norminės administracinės bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgalių asmenų poreikiams pagal negalios pobÅ«dį pritaikytas transporto priemones, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2010-06-04 įstatymo Nr. XI-879 redakcija) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintÄ prieinamumo principÄ , 7 punkte įtvirtintÄ neįgalumo kompensavimo principÄ ir 11 punkte įtvirtintÄ skirtingų poreikių tenkinimo principÄ (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija).Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija svarių priežasčių, sudarančių pagrindÄ prie darbo priemonių nepriskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamų lengvųjų automobilių, nenustatė, todėl sprendė, jog Tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto apibrėžimu prie darbo priemonių nepriskiriant lengvųjų automobilių ir tokį nepriskyrimÄ motyvuojant siekiu racionaliai naudoti valstybės lėšas, neįgaliųjų teisės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtam tikslui pasiekti.

Tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkte numatytas apribojimas vertintinas kaip nebÅ«tina priemonė nurodytam tikslui įgyvendinti ir kaip pernelyg varžantis neįgaliųjų teisę gauti socialinę paramÄ nedarbo atveju pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietai steigti. Tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto reguliavimu prie darbo priemonių nepriskiriant lengvųjų automobilių neįgaliesiems nustatomas apribojimas, neproporcingai apsunkinantis sÄ lygas veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybę naudotis iÅ¡tekliais, inter alia, socialinės apsaugos nedarbo atveju srityje pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietai steigti, dėl to toks reguliavimas yra nesuderinamas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu prieinamumo principu.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimųNagrinėjamoje byloje 2013-05-10 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR-3-13. Atsakovas sudarytos sutarties pagrindu turėjo įsteigti darbo vietÄ sau iki 2014-02-28 bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovė Å¡iam tikslui skyrė 39 509,23 Lt subsidijÄ , pervedė 29 600 Lt sumÄ , likusiÄ lėšų sumÄ â€“ 9 909,23 Lt įsipareigojo pervesti pasiraÅ¡ius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktÄ ir pateikus mokėjimo praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų kopijomis.

Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. numatytoms veikloms įgyvendinti panaudojo 27 701,98 Lt skirtos subsidijos (1 t., b. l. 125–142). Terminas įsteigti darbo vietÄ atidėtas keletÄ kartų, nukeliant jį iki 2014-03-10, 2014-04-09, 2014-06-03. Atsakovas pateiktoje 2013-04-30 patikslintoje paraiÅ¡koje remti savarankiÅ¡kÄ užimtumÄ nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti pasirinko krovininio tipo automobilį (N klasės), ir pridėjo tokio tipo automobilio preliminarų pasiÅ«lymÄ (1 t., b. l. 69–76).

Pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ ir patikslintÄ paraiÅ¡kÄ liko neįgyvendintos veiklos: krovininio automobilio įsigijimas ir už subsidijos lėšas įsigyto ilgalaikio turto draudimas. IeÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė darbo birža kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo             8 572,75 Eur (29 600 Lt) iÅ¡mokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti, nes atsakovas neįvykdė visų savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neįsteigė sau darbo vietos – neįsigijo krovininio automobilio ir neapdraudė ilgalaikio turto, įsigyto už subsidijos lėšas, ir dėl to nebuvo pasiraÅ¡ytas darbo vietos steigimo aktas.

IÅ¡ byloje esančių aplinkybių matyti, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-20 darbingumo lygio vertinimo aktÄ atsakovas nuo 2014-03-05 pripažintas nedarbingu 80 proc., t. y. atsakovui nustatytas 20 proc. darbingumas (iki tol atsakovo darbingumo lygis buvo 25 proc.), nuo 2014-03-05 atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. IÅ¡ 2014-08-06 medicininio pažymėjimo matyti, kad pagal savo sveikatos bÅ«klę atsakovas neturi galimybės vairuoti krovinį automobilį, gali vairuoti su apribojimais tik B kategorijos transporto priemones (2 t., b. l. 75).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017-03-30 sprendimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr.               A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimÄ vietÄ vairuotojui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam prieinamumo principui (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija), konstatuotina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡mokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl krovininio automobilio įsigijimo buvo neteisėtas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųApeliantas E. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, tačiau nepraÅ¡o tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo pobÅ«dį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ryšį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-30 sprendimÄ , konstatuoja, kad pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui. ABTÄ® nustatytas žemesnės galios įstatymo lydimųjų aktų, taip pat savivaldybių institucijų iÅ¡leistų teisės aktų patikros mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , kad sukurtos teisinės galimybės teisme patikrinti tų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nepriskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2012).CPK 3 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir ABTÄ® 118 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju individualioje byloje buvo revizuojamas konkretaus norminio akto, kuris turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje, teisėtumas. IeÅ¡kovė Å¡ioje ginčo situacijoje neturi teisės vadovautis negaliojančiu teisės aktu (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto dalimi), todėl savo iniciatyva turi inicijuoti savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimÄ , leisdama atsakovui vietoje krovininio automobilio įsigyti ir naudoti lengvÄ jį automobilį, taip pat spręsti dėl likusios subsidijos sumos dydžio ir jos pervedimo atsakovui lengvajam automobiliui įsigyti bei terminų lengvajam automobiliui įsigyti nustatymo.  Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir iÅ¡ dalies priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ , todėl teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 8572,75 Eur skola ir 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos, naikintina ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Laikytina, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, todėl tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ ir atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos valstybei 599,37 Eur suma (231,70 + 138,96 + 228,71 = 599,37; 2 t. b. l. 97, 115, 3 t. b. l. 54, CPK 96 straipsnis) už atsakovui E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepriteistina, nes Lietuvos darbo birža ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taryba yra valstybės lėšomis iÅ¡laikomos biudžetinės įstaigos (CK 1.5 str.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo E. K. priteista 8 572,75 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos                        8 572,75 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-10-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir 257 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, panaikinti ir ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieÅ¡kinį atmesti.  KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                   Marius Dobrovolskis                                                  Alvydas Žerlauskas