2019-10-09 Nr. AB-19140-3-61-3-01316-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-503-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01316-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. KS-19 „Dėl P. V.“ (toliau – ir VTEK sprendimas, ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo tvirtinimu, sprendime netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas netinkamas jo veikos teisinis vertinimas, o motyvai visiškai nepagrįsti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama jo veika, vyko 2017 m. kovo 15 d. Apie šį posėdį jis buvo informuotas tik 2017 m. kovo 17 d., t. y. jau po posėdžio, todėl jame nedalyvavo.

4. Pareiškėjas teigė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) jis dirbo nuo 2004 m. birželio 24 d. iki 2013 m. liepos 30 d., o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. nedirbo, todėl Kauno TI 2014 m. balandžio 30 d. sudarant sutartį su UAB „Vipita“, jis nedalyvavo, o vizuoti vėlesnes PVM sąskaitas-faktūras jį įpareigojo Kauno TI vidiniai teisės aktai.

5. Pareiškėjas skunde pripažino, kad 2015 m. kovo 20 d. vizavo sutartį dėl komunalinių atliekų vežimo (ir jos priedą), sudarytą tarp Kauno TI ir UAB „Tis“. Nuo viešųjų pirkimo procedūrų, vykdant minėtos paslaugos pirkimą, nenusišalino, nes jokių sąsajų su UAB „Tis“ neturėjo. UAB „Vipita“ akcininkas yra UAB „Tis Lt“, o ne UAB „Tis“, kaip nurodyta ginčijamame sprendime. UAB „Tis Lt“ jokių sutarčių su Kauno TI nėra pasirašiusi.

6. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, tačiau nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB „Vipita“ fakto ir tuo galbūt pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau šis pažeidimas yra formalus, kurio konstatavimas pats savaime sukelia pasekmes.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad privačių interesų deklaracijoje UAB „Vipita“ ir UAB „Tis“ siejančio ryšio nenurodė, nes jo nėra, todėl nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų. Komisija tik deklaratyviai nurodė, kad jo elgesys tiesiogiai pakenkė Kauno TI prestižui ir reputacijai, sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl šios įstaigos priimamų sprendimų nešališkumo, sumenkino jos administracines galias.

8. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai vadovavosi jo veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis, o vykdydamas tyrimą ir organizuodamas 2017 m. kovo 15 d. posėdį, pareiškėjui deramai užtikrino betarpiško dalyvavimo šiame procese ir atitinkamų paaiškinimų teikimo galimybę. Pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą buvo informuotas Komisijos 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-136-(1.2). Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. Komisijai pateikė paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Komisijos atliekamo tyrimo metu pareiškėjas buvo nušalintas nuo Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigų, todėl visa korespondencija jam buvo siunčiama jo gyvenamosios vietos adresu Marijampolėje, nurodytu pareiškėjo 2017 m. vasario 2 d. paaiškinime. Pareiškėjas visiškai nesidomėjo jo atžvilgiu atliekamo tyrimo eiga. Komisija pareiškėjui kvietimą dalyvauti 2017 m. kovo 15 d. posėdyje išsiuntė 2017 m. kovo 10 d. Pareiškėjas registruotos pašto siuntos neatsiėmė tik dėl jam vienam žinomų ir nuo Komisijos nepriklausančių priežasčių.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Vipita“ akcininkas, nuolat vizavo šios bendrovės už Kauno TI suteiktas komercines paslaugas pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Ši aplinkybė yra neginčijama ir visiškai atitinka Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konflikto definiciją. Pareiškėjas veikė tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, tačiau realiai nesiėmė jokių priemonių, kad šio konflikto išvengtų. Pareiškėjui, ėjusiam vadovaujančias – Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo – pareigas, taikytini aukšti tarnybinės veiklos skaidrumo, nešališkumo bei rūpestingumo standartai. Pareiškėjas, turėdamas administravimo įgaliojimus, tokio tarnybinio elgesio privalėjo reikalauti ir iš jam pavaldžių Kauno TI darbuotojų, tačiau, veikdamas tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, pats realizavo savo privačius interesus.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog jis Įstatymo nuostatų pažeisti negalėjo, nes vykdė savo tarnybines pareigas, t. y. veikė savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas turėjo išspręsti pareigų priešpriešą, suteikdamas viršenybę pareigai vengti interesų konflikto.

12. Atsakovas nurodė, kad, atlikdamas pareiškėjo veiksmų vertinimą, jis rėmėsi Kauno TI pateiktais oficialiais dokumentais, o ginčijamame sprendime vertino konkrečius pareiškėjo atliktus tarnybinius veiksmus, kurie buvo atlikti jam dirbant Kauno TI ir vykdant konkrečias tarnybines užduotis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. nedirbo Kauno TI, yra visiškai nereikšminga vertinant tas pareiškėjo veikas, kurias jis realizavo dirbdamas vėliau šioje įstaigoje. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodydamas, kad UAB „Tis“ yra UAB „Vipita“ akcininkė, o UAB „Tis“, UAB „Vipita“ ir UAB „Tis Lt“ yra itin glaudžiai susijusios įmonės, rėmėsi oficialia, VĮ Registrų centro pateikta Juridinių asmenų registro informacija.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą Komisijos sprendimą panaikino.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, jog Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas P. V., dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo šios įstaigos su UAB „Vipita“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiuo sprendimu Komisija taip pat pripažino, kad pareiškėjas, dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB „Tis“ pasirašymo ir vykdymo procedūrų, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; pareiškėjas, nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB „Vipita“ fakto ir tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė UAB „Vipita“ su UAB „Tis“ siejančio ryšio ir tuo pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Ginčijamo sprendimo 5 punktu Komisija rekomendavo Kauno TI vadovui skirti Įstatymo nuostatas pažeidusiam pareiškėjui drausminę nuobaudą.

15. Teismas nustatė, kad Komisija pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimą pradėjo 2017 m. sausio 25 d., išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą, pateiktą su 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4-01-317. Specialiųjų tyrimų tarnyba su 2017 m. sausio 11 d. raštu Komisijai pateikė R. K. 2016 m. gruodžio 5 d. skundą, adresuotą Specialiųjų tyrimų tarnybai. R. K. 2017 m. sausio 16 d. pateikė Komisijai papildomą informaciją dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. sausio 11 d. persiųsto rašto Nr. 4‑01-317. Komisija apie pradėtą pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimą 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-136-(1.2) informavo pareiškėją ir Kauno TI l. e. direktoriaus pareigas E. K.. Apie pradėtą tyrimą Komisija taip pat informavo R. K. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

16. Pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. 11-561 Komisijai nurodė, kad jis nėra ir niekada nebuvo UAB „Tis“ ir UAB „Tis Lt“ akcininku. Kauno TI su UAB „Tis Lt“ jokių sutarčių nėra pasirašęs, o pagal 2015 m. kovo 20 d. pasirašytą sutartį Nr. 20-15 komunalinių atliekų išvežimo paslaugą tiekia UAB „Tis“. Be to, šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas pradėjo eiti nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d., o šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis Nr. 20-28 su UAB „Vipita“ buvo sudaryta 2014 m. balandžio 30 d. Taigi pareiškėjas neneigė, kad jis nurodytos sutarties pasirašymo metu buvo UAB „Vipita“ akcininkas, tačiau neigė, kad jis tuo metu ėjo Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė Komisijai paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-28, sudarytą 2014 m. balandžio 30 d. tarp UAB „Vipita“ ir Kauno TI, Kauno TI direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 1-76 „Dėl atsakingų asmenų, už trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą susidarymo vietoje, paskyrimo“, o taip pat UAB „Vipita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2015 m. gegužės 8 d.

17. Teismas nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas patvirtina, jog Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo elgesį vertino nuo 2014 m. sausio 11 d. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, trejų metų terminas pranešimams pateikti nustatomas nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, yra svarbu nustatyti laikotarpį, kada asmuo, kurio elgesį tiria Komisija, padarė veiką, galbūt pažeidžiančią teisės aktus.

18. Teismas iš Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 12 įsakymo Nr. 2-122 „Dėl priėmimo į ūkio skyriaus vedėjo pareigas“ nustatė, kad pareiškėjas į Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas priimtas nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. Iš kitų bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2008 m. gruodžio 19 d. buvo paskirtas į Kauno TI direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš šių pareigų ir jo tarnybos eigą Kauno TI nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Iš to teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu nebuvo paneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. nedirbo. Šios aplinkybės Komisija sprendime nenurodė, nors pareiškėjo elgesį, kaip Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo, vertino nuo 2014 m. sausio 11 d., konstatavusi, kad pareiškėjas Kauno TI dirbo nuo 2004 m. birželio 29 d.

19. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „Vipita“ įsteigta 2013 m. spalio 24 d., o Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. spalio 25 d. Pareiškėjas 34 vienetus UAB „Vipita“ akcijų įsigijo 2013 m. lapkričio 4 d. Tą pačią dieną 34 vienetus UAB „Vipita“ akcijų įsigijo ir UAB „Tis Lt“. Iš UAB „Vipita“ 2017 m. vasario 15 d. pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Vipita“ akcininku buvo nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. Teismas iš privačių interesų deklaracijos nustatė, kad pareiškėjas duomenis apie tai, jog yra UAB „Vipita“ akcininkas, deklaravo 2015 m. sausio 9 d. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija ir ją pripažįsta. Tuo pačiu pareiškėjas pripažįsta, kad jis, laiku nedeklaruodamas tokių duomenų, galbūt pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

20. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Nors Komisija ginčijamame sprendime ir konstatavo, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gruodžio 4 d., 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. vizavo UAB „Vipita“, kurios akcininku buvo, pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau Komisija šios veikos teisinio įvertinimo sprendime nepateikė, šios veikos pagal Įstatymo nuostatas neindividualizavo, apsiribodama teiginiu, jog Komisija neturi duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nusišalinimą sprendžiant šiuos klausimus.

21. Teismas nurodė, kad pareiga asmeniui nusišalinti atsiranda prieš pradedant sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu (Įstatymo 11 str. 2 d.). Pareiškėjas tiek Komisijai, tiek teismui teigė, kad jis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose nedalyvavo, nes 2014 m. balandžio 30 d., kuomet buvo pasirašyta sutartis, Kauno TI nedirbo. Teismas akcentavo, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė Komisijos sprendime neaptarta, taip pat nenurodyta, kokius sprendimus ir kaip paveikė pareiškėjas, vizuodamas 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gruodžio 4 d., 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. UAB „Vipita“ PVM sąskaitas-faktūras, pateiktas pagal 2014 m. balandžio 30 d. šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutartį.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su tuo, jog dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB „Tis“ pasirašymo ir vykdymo procedūrų, jis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti). Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad UAB „Vipita“ vadovu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. paskirtas B. P.; 34 vienetus UAB „Vipita“ akcijų 2013 m. lapkričio 4 d. įsigijo ne UAB „Tis“, kaip teigiama Komisijos sprendime, o UAB „Tis Lt“. Teismas iš UAB „Vipita“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2015 m. gegužės 11 d., nustatė, kad UAB „Vipita“ akcininkais nurodomi du asmenys – UAB „Tis Lt“ ir V. K.. Atliekų vežimo sutartis Nr. 20-15 tarp Kauno TI ir UAB „Tis“ sudaryta 2015 m. kovo 20 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šios sutarties sudarymo metu UAB „Tis“ buvo įsigijusi UAB „Vipita“, kurios akcininkas nurodytu laikotarpiu buvo pareiškėjas, akcijų. Susitarimas dėl 2015 m. kovo 20 d. atliekų vežimo sutarties Nr. 20-15 vykdymo pratęsimo pasirašytas 2016 m. kovo 10 d., o Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku pareiškėjas paskirtas Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1-169, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas, kurio elgesį tyrė Komisija, jau nebebuvo UAB „Vipita“ akcininkas. Šių aplinkybių Komisija nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, o Komisijos sprendimo motyvai dėl pareiškėjo elgesio, galimo interesų konflikto ir asmeninės naudos, kiek tai susiję su Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmais, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB „Tis“ pasirašymo ir vykdymo procedūromis, yra abstraktūs ir neišsamūs.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendime jam nustatyta pareiga privačių interesų deklaracijoje nurodyti UAB „Vipita“ su UAB „Tis“ siejantį ryšį. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Teismas iš byloje esančių UAB „Vipita“ akcininkų susirinkimų, įvykusių 2015 m. birželio 22 d. ir 2016 m. sausio 18 d., duomenų nustatė, UAB „Vipita“ akcininku UAB „Tis“ nurodyta tik nuo 2015 m. birželio 22 d. (nurodyti keturi asmenys – V. K., UAB „Tis“, T. P., B. P.). Tuo tarpu pareiškėjas, kurio elgesį tyrė atsakovas, UAB „Vipita“ akcijas perleido 2015 m. gegužės 8 d. Teismo vertinimu, byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Tis“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. buvo UAB „Vipita“ akcininkė. Komisija sprendime šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų taip pat nenurodė.

24. Teismas, įvertinęs ginčijamo Komisijos sprendimo turinį, padarė išvadą, jog sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neišsamios, sprendime nenurodyti įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, konstatuodama vienas ar kitas faktines aplinkybes, motyvai, kuriais remdamasi Komisija priėmė sprendimą, nėra aiškūs, veikos neindividualizuotos, konkrečių veikų teisinis vertinimas nepateiktas, sprendimo motyvai abstraktūs, todėl negali būti pripažinti pakankamais, tuo tarpu Komisijos siūlymas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą nemotyvuotas.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo neinformavimo apie Komisijos posėdį, pažymėjo, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustato, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo pranešti asmeniui apie Komisijos posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę susipažinti su Komisijoje gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pranešimas apie Komisijos 2017 m. kovo 15 d. posėdį registruota pašto siunta išsiųstas su 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. S-438-(1.2) penktadienį. Registruota pašto siunta Nr. RN275242496LT, kuria pareiškėjui buvo siunčiamas pranešimas apie Komisijos posėdį, Marijampolės centriniame pašte gauta 2017 m. kovo 13 d. pirmadienį. Siuntos gavėjui nurodytą dieną pristatyti nepavyko. Komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 15 d. antradienį. Pareiškėjui pranešimas apie Komisijos 2017 m. kovo 15 d. posėdį įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. ketvirtadienį, t. y. po posėdžio.

26. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų vengęs Komisijai duoti paaiškinimus ar kitaip siekęs vilkinti jo elgesio tyrimą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. 11-561 teikdamas Komisijai informaciją, reikalingą tyrimui, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Registruota pašto siunta, kuria pastarajam buvo siunčiamas pranešimas apie Komisijos posėdį, įteikta per protingą laiką. Priežastys, dėl kurių pareiškėjui 2017 m. kovo 13 d. nebuvo įteikta registruota pašto siunta, yra visiškai nereikšmingos.

27. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog apie Komisijos posėdį buvo skelbiama viešai, žiniasklaidos priemonėse, neįrodo, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdį. Teisės aktai, reglamentuojantys Komisijos veiklą, nenumato tokio pranešimo apie Komisijos posėdį asmeniui, kurio elgesys vertinamas, būdo. Iš to teismas darė besąlygišką išvadą, jog Komisija 2017 m. kovo 15 d. posėdyje vertindama pareiškėjo elgesį, tinkamai nepranešusi apie posėdį, suvaržė pareiškėjo teisę būti išklausytam, duoti paaiškinimus.

28. Teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. (1.23.)7R-1170 pateikė Komisijai papildomą informaciją (41 lapas), t. y. Kauno TI Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės R. K. pateiktą informaciją, adresuotą Teisingumo ministerijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijai pateiktą papildomą informaciją. Komisija neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimo dėl šios papildomos informacijos. Komisijos 2017 m. vasario 9 d. raštas Nr. S-236-(1.2) patvirtina, kad Komisija pareiškėjo prašė pateikti informaciją, susijusią tik su UAB „Vipita“ akcijų įsigijimu.

29. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, jog ginčijamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nors pareiškėjas pripažino, kad jis nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB „Vipita“ fakto ir tuo galbūt pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad Komisija pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, t. y. esmingai pažeidė pareiškėjo teises, ginčijamą Komisijos sprendimą panaikino visa apimtimi.

III. 30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos atliekamą tyrimą, teisę susipažinti su tyrimo dokumentais bei teikti paaiškinimus (tai ir darė), taip pat galimybę dalyvauti Komisijos posėdyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad Komisijos atliekamo tyrimo metu dalį laiko praleisdavo Kauno mieste nuomojamame bute, tačiau Komisijai šios savo faktinės gyvenamosios vietos adreso (taip pat ir kitų kontaktinių duomenų) nenurodė. Anot pareiškėjo, kitos jo gyvenamosios vietos adresu Marijampolėje nuolat būdavo „namiškiai“, kurie buvo perspėti nedelsiant pranešti jam apie bet kokias gaunamas pašto siuntas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

32. Atsakovas akcentuoja, kad informacija apie Komisijos posėdį pareiškėjui buvo išsiųsta registruotu laišku vienintelės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu, kuri jį pasiekė prieš dvi dienas iki Komisijos posėdžio. Tai, kad ši tinkamu adresu ir tinkamam adresatui išsiųsta pašto siunta buvo pasiimta praėjus kelioms dienoms po Komisijos posėdžio, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog Komisija neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie Komisijos posėdį ar tai padarė netinkamai.

33. Atsakovas teigia, kad Įstatymo reikalavimų pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti aplinkybes, jog pareiškėjas, eidamas tarnybines pareigas Kauno TI, dalyvavo viešųjų pirkimų procedūrose, vizavo atliktų darbų PVM sąskaitas-faktūras ir pan., ir su jo privačiais interesais susijusių bendrovių atžvilgiu. Pareiškėjas veikė būdamas tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Komisijos sprendime pateikti motyvai dėl pareiškėjo elgesio, galimo interesų konflikto ir asmeninės naudos yra abstraktūs bei neišsamūs, o veikos neindividualizuotos, yra nepagrįsti, tokiu būdu nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

34. Atsakovas pažymi, kad ginčijamame sprendime atskleidė pareiškėjo sąsajas su UAB „Vipita“, UAB „Tis Lt“ ir UAB „Tis“. Šis ryšys yra pakankamas Įstatyme nurodytam interesų konfliktui kilti, kurio pareiškėjas, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis ir ypač vadovaujančias pareigas einantis asmuo, privalo visomis išgalėmis vengti.

35. Komisijos sprendime nenurodyta, kad buvo vertinamos pareiškėjo veikos, apimančios laikotarpį, kai jis laikinai nedirbo Kauno TI. Įstatymo nuostatos suteikia Komisijai teisę vertinti tik konkrečius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiksmus, atliktus jiems vykdant tarnybines pareigas. Pats pareiškėjas neginčija, jog dalį tokių tarnybinių pareigų vykdė netinkamai, t. y. privačius interesus deklaravo pavėluotai.

36. Atsakovas nurodo, kad apie Komisijos tyrimo dalyką pareiškėjas buvo informuotas oficialiai ir dėl tiriamų aplinkybių teikė savo paaiškinimus. Teismo sprendime minimą Teisingumo ministerijos raštą Komisija gavo 2017 m. vasario 7 d. Šiame pranešime iš esmės buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, dėl kurių Komisija jau buvo pradėjusi tyrimą ir apie kurias buvo informuotas pareiškėjas. Todėl Teisingumo ministerijos pateikta informacija negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms bei ginčijamam Komisijos sprendimui. Pats pareiškėjas neišreiškė pageidavimo susipažinti su bylos medžiaga.

37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Teismas turėjo teisę, panaikindamas ginčijamą sprendimą, įpareigoti bylos šalis atlikti tyrimą (klausimą svarstyti pakartotinai) ir priimti naują sprendimą, tačiau šiuo atveju tokia teise nepasinaudojo.

38. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Pareiškėjas pažymi, kad nesutiko su Komisijos atliktu jo veiksmų teisiniu vertinimu, o sutiko ir pripažino faktinę aplinkybę, jog pavėluotai deklaravo privačius interesus ir galbūt pažeidė Įstatymo nuostatas, tačiau nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2015 m. sausio 9 d.) yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl jo atžvilgiu nebegali būti taikomos poveikio priemonės.

40. Pareiškėjas teigia, kad bet kokiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vien fakto nustatymo, o reikia nustatyti pažeidimo sudėtį. Atsakovo išsakyta nuostata dėl vien fakto nustatymo pakankamumo yra nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos principu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino byloje ištirtus įrodymus ir argumentuotai pasisakė dėl visų atsakovo minimų aplinkybių. Atsakovas nenurodė, kokius būtent įrodymus teismas vertino netinkamai.

41. Pareiškėjas nurodo, kad jis gavo pranešimą apie Komisijos posėdį pavėluotai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai. Duomenys, kada siunta buvo pristatyta į pašto skyrių, negali būti vertinami kaip patvirtinantys siuntos pristatymą gavėjui. Be to, pareiškėjas planavo susipažinti su visa bylos medžiaga prieš Komisijos posėdį, kai bus surinkta visa tyrimo medžiaga ir vienu kartu pasirengti pasėdžiui. Nepranešus pareiškėjui apie Komisijos posėdžio datą, liko neįgyvendinta ir jo teisė susipažinti su bylos medžiaga.

42. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, bylą išnagrinėjo iš esmės, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nustatė procedūrinius pažeidimus, ištyrė faktines aplinkybes ir dėl kiekvienos iš jų pasisakė. Teismas įvertino ne tik procedūrinius pažeidimus, bet ir Komisijos sprendimo pagrįstumą, įvertindamas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog ginčijamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovas nenurodo, kokius pažeidimus Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė nagrinėdamas bylą, kurie galėtų sudaryti pagrindą panaikinti priimtą sprendimą, taip pat neginčija ir teismo išsakytų argumentų bei nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu yra prašoma panaikinti teismo sprendimą.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TI pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie Komisijos apeliacinio skundo, prašydamas tenkinti Komisijos apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Kauno TI pažymi, kad panaikintame Komisijos sprendime suformuluotomis išvadomis iš dalies rėmėsi atlikdamas tarnybinį patikrinimą, po kurio skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Tokios nuobaudos rūšies pasirinkimą iš dalies lėmė Komisijos išvadoje užfiksuoti šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pripažino pažeidęs Įstatymą, o tai yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies prasme.

45. Kauno TI nesutinka, kad Komisijos sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendime išdėstyti argumentai, faktinės aplinkybės, o pagrindiniai faktai nekelia abejonių, yra adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 46. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. KS-19 „Dėl P. V.“, teisėtumas.

47. Komisijos sprendimu buvo pripažinta, jog Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas P. V., dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo šios įstaigos su UAB „Vipita“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiuo sprendimu Komisija taip pat pripažino, kad pareiškėjas, dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB „Tis“ pasirašymo ir vykdymo procedūrų, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; pareiškėjas, nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB „Vipita“ fakto ir tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė UAB „Vipita“ su UAB „Tis“ siejančio ryšio ir tuo pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Ginčijamo sprendimo 5 punktu Komisija rekomendavo Kauno TI vadovui skirti Įstatymo nuostatas pažeidusiam pareiškėjui drausminę nuobaudą.

48. Komisija pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimą pradėjo 2017 m. sausio 25 d., išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą, pateiktą su 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4-01-317. Specialiųjų tyrimų tarnyba su 2017 m. sausio 11 d. raštu Komisijai pateikė R. K. 2016 m. gruodžio 5 d. skundą, adresuotą Specialiųjų tyrimų tarnybai. R. K. 2017 m. sausio 16 d. pateikė Komisijai papildomą informaciją dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. sausio 11 d. persiųsto rašto Nr. 4-01-317. Komisija apie pradėtą pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimą 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-136-(1.2) informavo pareiškėją ir Kauno TI l. e. direktoriaus pareigas E. K.. Apie pradėtą tyrimą Komisija taip pat informavo R. K. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

49. Pareiškėjui pranešimas apie Komisijos 2017 m. kovo 15 d. posėdį registruota pašto siunta buvo išsiųstas su 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. S-438-(1.2). Registruota pašto siunta Marijampolės centriniame pašte gauta 2017 m. kovo 13 d. Siuntos gavėjui nurodytą dieną pristatyti nepavyko. Komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 15 d. Pareiškėjui pranešimas apie Komisijos 2017 m. kovo 15 d. posėdį įteiktas 2017 m. kovo 17 d., t. y. po posėdžio.

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą VTEK sprendimą panaikino.

51. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus; neteisingai nustatė, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją apie Komisijos posėdį; nepagrįstai nustatė, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas; pareiškėjas vieną iš VTEK sprendime konstatuotų pažeidimų pripažino.

V. 52. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

53. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

54. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis – artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

55. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; o 2 dalyje – jog prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

56. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

57. To paties įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus; asmeniui, kurio veika tiriama, ir pareiškėjui pranešama apie VTEK posėdžio vietą ir laiką; asmens, kurio veika tiriama, ir (ar) pareiškėjo neatvykimas į VTEK posėdį netrukdo Komisijai svarstyti pranešimą ir priimti sprendimą; Komisija, iki pranešimo nagrinėjimo VTEK posėdyje pradžios gavusi šių asmenų prašymą atidėti pranešimo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias VTEK pripažįsta svarbiomis, turi teisę pranešimo nagrinėjimą atidėti.

VI. 58. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė tarnybinės etikos normas, būtent pažeidimas nustatytas dėl pareiškėjo veiksmų, susijusių su netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu. Minėta, kad VTEK sprendimu pripažino, jog pareiškėjas, eidamas Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo šios įstaigos su UAB „Vipita“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisija skundžiamame sprendime nustatė ir kitus minėtus pažeidimus. Komisija rekomendavo Kauno TI vadovui skirti Įstatymo nuostatas pažeidusiam pareiškėjui drausminę nuobaudą.

59. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas 2014 ir 2015 metais vizavo UAB „Vipita“ Kauno TI apmokėjimui už suteiktas paslaugas teiktas sąskaitas-faktūras. Komisija pabrėžė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas, prieš spręsdamas šiuos klausimus, būtų teikęs nusišalinimą. Pareiškėjo Komisijai teiktų paaiškinimų bei teismui teiktų dokumentų turinys patvirtina, kad pareiškėjas atliko minėtus veiksmus, nenusišalino nuo klausimo nagrinėjimo, taigi pareiškėjas neneigė, kad atliko minėtus veiksmus, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos dokumentai. Komisijos sprendime yra konstatuota, kad pareiškėjui einant Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, dalyvaujant ir nenusišalinant nuo šios įstaigos su UAB „Vipita“ sudarytos paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, buvo iškilusi tiesioginė ir akivaizdi viešųjų ir privačių interesų konfliktų grėsmė, nes pareiškėjas, būdamas UAB „Vipita“ akcininkas, neabejotinai turėjo asmeninių verslo interesų dėl šių sutarčių vykdymo.

60. VTEK skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai vizuojant įmonės, kurios jis yra akcininkas, sąskaitas, pateiktas įstaigai, kurioje pareiškėjas dirba, yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas. Pareiškėjas neteikė nusišalinimo nuo minėtų savo tarnybinių pareigų vykdymo. Todėl VTEK pagrįstai konstatavo ir apeliaciniame skunde teisingai pabrėžė, kad pareiškėjas veikė būdamas tiesioginio ir akivaizdaus viešųjų ir privačių interesų konfliktų situacijoje. VTEK apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad vien šių faktų pakanka Įstatymo pažeidimui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms VTEK išvadoms.

61. Minėtos VTEK nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė tarnybinės etikos normas. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra akivaizdus, nes nekyla abejonių, kad pareiškėjas privalėjo nusišalinti nuo savo tarnybinių pareigų vykdymo, kai jų vykdymas buvo susijęs su įmonės, kurios akcininkas buvo pareiškėjas, naudos gavimu. Pareiškėjui vykdant savo tarnybines pareigas, kurios susijusios su institucijos įgyvendinamu viešuoju interesu, kartu turint ir privatų interesą, negali būti vertinamas kaip objektyvus ir teisingas klausimo nagrinėjimas ir savo tarnybinių pareigų atlikimas. VTEK nustatė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinės etikos normų pažeidimas yra akivaizdus, taigi šis pažeidimas yra nesuderinamas su valstybės tarnybos prestižu. VTEK sprendė, kad Kauno TI vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir jų pagrindu sudarant paslaugų teikimo sutartis su verslo įmonėmis, šiose procedūrose dalyvavo privačių interesų minėtose įmonėse turintis, vadovaujančias pareigas įstaigoje einantis valstybės tarnautojas, kaip tik yra atsakingas už pirkimų skaidrumą; toks P. V. elgesys tiesiogiai pakenkė įstaigos prestižui ir reputacijai, sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl įstaigos, kurioje jis dirba, priimamų sprendimų nešališkumo, kartu sumenkino jos administracines galias. VTEK ne tik nustatė akivaizdų tarnybinės etikos normų pažeidimą, bet ir pagrįstai sprendė, kad pažeidimas sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes, todėl ginčijamas sprendimas, kuriame konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pareiškėjo padarytas pažeidimas, yra iš esmės teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad VTEK sprendimas turėtų būti panaikintas.

62. Neturi esminės reikšmės pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai, jog ginčijamame sprendime yra tam tikrų netikslumų dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, kad minėti netikslumai turi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ginčijamo sprendimo trūkumų, nevertino, ar šie trūkumai galėjo turėti esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl be pagrindo panaikino VTEK sprendimą.

VII. 63. Minėta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato asmens, kurio veika tiriama, teises, viena iš jų – teisė dalyvauti VTEK posėdyje. VTEK išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie posėdį, pranešimą pareiškėjas atsiėmė pašte po posėdžio. VTEK vykdė įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie VTEK posėdžio vietą ir laiką, t. y. išsiuntė pareiškėjui registruotu laišku pranešimą. VTEK atlikus šiuos veiksmus, preziumuojama, kad asmeniui pranešta apie posėdį. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose ir viso teismo proceso metu neigė faktą apie tinkamą dokumentų (su informacija apie posėdžio laiką ir vietą) įteikimą, t. y. siekė paneigti minėtą prezumpciją.

64. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybės, kad jam netapo žinoma apie posėdį iš žiniasklaidos priemonių ir nekomentavo šio institucijos argumento. VTEK nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. posėdžio išvakarėse parengė ir išplatino pranešimą spaudai apie tai, kad kitos dienos posėdyje svarstys pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams; atsižvelgiant į tai, kad VTEK vykdomas tyrimas buvo susilaukęs didelio visuomenės susidomėjimo, minėtą VTEK pranešimą iki posėdžio anonsavo įvairios žiniasklaidos priemonės – BNS, www.15min.lt, Žinių radijas ir pan. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, apeliavo vien į formalių reikalavimų nesilaikymą (patvirtinimo apie pranešimo apie posėdį jam įteikimą nebuvimą) ir nepasisakė dėl to, ar jam netapo žinoma apie posėdį iš žiniasklaidos priemonių, t. y. ar iš tikrųjų nėra įvykdytas reikalavimas informuoti asmenį apie posėdį. Dėl to pareiškėjo procesiniai veiksmai vykstant administraciniam procesui institucijoje traktuotini kaip nesąžiningi procesiniai veiksmai, kurie negali sudaryti pagrindo ginti šias teises. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir naujų aplinkybių, kurias jis galėtų paaiškinti VTEK, kurių nebuvo nurodęs savo rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kad jo dalyvavimas posėdyje ir papildomi paaiškinimai galėtų turėti esminės reikšmės administracinės bylos išsprendimui.

65. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad prieš priimant administracinį sprendimą, galintį paveikti asmens teises ir pareigas, asmuo turi būti išklausytas. Nėra abejonių, jog principas būti išklausytu yra svarbus administraciniame procese ir jo turi būti paisoma, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar šis principas buvo pažeistas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyta asmens, kurio veika tiriama, teisė dalyvauti VTEK posėdyje, šiuo reguliavimu įgyvendinamas asmens teisės būti išklausytu principas. Nagrinėjant bylą VTEK, teisės būti išklausytu principas įgyvendinamas taip pat ir asmeniui pranešant apie pradėtą tyrimą ir siūlant pateikti paaiškinimus dėl atliekamo tyrimo, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta. Pareiškėjui buvo pranešta, kokių pažeidimų padarymu jis buvo kaltinamas, pareiškėjas pateikė VTEK savo rašytinius paaiškinimus, kuriuos VTEK vertino priimdamas ginčijamą sprendimą. Nagrinėjant klausimą dėl tarnybinės etikos pažeidimo, asmeniui turi būti žinoma, kokių pažeidimų padarymu jis yra kaltinamas, asmuo turi turėti galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl nurodomų pažeidimų, VTEK laikėsi šių esminių reikalavimų, pareiškėjas įgyvendino savo teisę pateikti paaiškinimus prieš priimant administracinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas principas būti išklausytu administraciniame procese.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan