4f4719ab-4d70-41cd-8cf6-8c337dcd0ca8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-235-484/2010

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.7

 (S)

S P R E N D I MA S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Redai Martinaitytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., jo atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Giedriui Krilavičiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovei Vilijai Plotnikovienei, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir Lietuvos valstybės (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

                                                               n

u s t a t ė :

         pareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ su skundais ir prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė) ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ 2803,51 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus tris litus, penkiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b.l.2-5, 60).

         Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Sargybų būrio specialistu. Pareiškėjo teigimu, atsakovė  VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė apskaičiuodama jam darbo užmokestį vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - LR VTĮ) (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio

2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.Â

         Nurodė, kad pagal LR VTÄ® valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos ( LR VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis). Priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; už laipsnį arba tarnybinį rangÄ - mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (LR VTÄ® 25 straipsnis, 25 straipsnio 7 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje reglamentuota, kad priemokos mokamos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir jos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) (Žin., 2003, Nr. 42-192) 38 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje reglamentuota, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos, o 36 straipsnis numato, jog pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį, kurių suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos.

         Mano, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir

2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, be to sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ (b.l.2-5).

          Atsakovė VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2848) 3 str. VSAT organizuoja ir įgyvendina savo veiklÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. Pažymėjo, kad VSAT Vilniaus rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigÅ«nams, neturėjo nei finansinės galimybės, nei teisinio pagrindo iÅ¡skirti ar iÅ¡mokėti daugiau lėšų, nei tai nustatyta galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ statutiniams valstybės pareigÅ«nams. Atsakovės tvirtinimu, pareiÅ¡kėjui buvo mokamas visas įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtintas darbo užmokestis ir jokia nepriemoka susidaryti negalėjo.

            Mano, kad VSAT Vilniaus rinktinė šioje byloje negali būti tinkamu atsakovu, kadangi tariama žala, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl priimtų sprendimų, kuriuos atliko ne VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė, o įstatymų leidėjas - Lietuvos Respublikos Seimas (b.l.27-29).

            Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Å¡iose bylose praÅ¡oma atlyginti žala, atsirado ne dėl Vyriausybės priimtų teisės aktų ar atliktų veiksmų (neveikimo), o dėl konkrečių valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) neiÅ¡mokant pareiÅ¡kėjo manymu jam priklausiusio darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51

straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimÄ Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“

valstybei turi atstovauti institucija, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildinama

atsiradusi žala. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, mano, kad minėtose bylose valstybei turėtų atstovauti institucija, dėl

kurios veiksmų (neveikimo) kildinama atsiradusi žala (darbo užmokestį išmokanti įstaiga) (b. l.19-20).

           Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovės atstovė prašė skundÄ tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais. PareiÅ¡kėjas patikslino, kad darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31.

           Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pagal pateiktų pažymų duomenis ir įvertinus 3 metų senaties terminÄ pareiÅ¡kėjui priteistina 2 659,65 Lt už laikotarpį nuo 2005-04-30 iki 2008-04-30.

           Atsakovės atstovės atstovė teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl Lietuvos valstybė negali bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje.

  Skundas tenkintinas iš dalies.

           Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003-01-01 iki 2008-03-05 dirbo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kenos užkardos Sargybų būrio specialistu (b.l.73-78, 85).

           VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pažymų duomenimis nustatyta, kad atsakovė VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b.l. 67-72).

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau-tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straispnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti

60 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos: 1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; 3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio

5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31.

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23

straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad

Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal

kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų

ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48

straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kartu Konstitucinis

Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas

galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas pareiÅ¡kėjų ginčytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su minėtuose Vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .

          Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.        Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus “Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

             Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.     Â

             Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

            Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ buvo priimtas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu. VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinei, kaip darbdaviui, kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir

iÅ¡mokėti darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui už jo atliktÄ darbÄ .             Vadovaujantis

Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, VSAT prie LR VRM vadovybė įstaigos darbÄ turi organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam 2005-2007 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

             Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

           Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jis turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodytas laikotarpis nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31, už kurį jis praÅ¡o iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , yra treji metai ir tai atitinka Darbo kodekso 298 straipsnio, kuriame nurodyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nuostatas.

            Vadovaujantis VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pažymų duomenimis, nustatyta, kad  atsakovė VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė dėl priedų ir priemokų sumai taikomo pareiginės algos ribojimo už darbÄ pareiÅ¡kėjui  2005 metais nesumokėjo 397,48 Lt, 2006 metais - 742,13 Lt ir 2007 metais – 1 622,91 Lt (b.l. 67-72). BÅ«tent Å¡ios sumos ir priteistinos pareiÅ¡kėjui iÅ¡ VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 priteistina  2762,52 Lt.

 Kaip jau buvo  minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ . Lietuvos valstybė neturėjo pareigos laikotarpiu nuo 2005-01-01 ir 2007-12-31 pareiÅ¡kėjui priskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

PareiÅ¡kėjo reikalavimas Lietuvos valstybei grindžiamas ne Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, o Darbo kodekso 298 straipsnio ir Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Todėl VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės sprendimai ir veiksmai dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbÄ Å¾alos prasme nevertinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, n u s p r e n d ė:

           V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

           Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės V. P. naudai 2762,52 Lt (du tūkstančius septynis šimtus

šešiasdešimt du litus, penkiasdešimt du centus).

           Kitoje dalyje V. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Ina

Kirkutienė