AS-858-291-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-291/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00380-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plass Investments Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plass Investments Limited skundą atsakovui Lietuvos bankui (tretieji suinteresuoti asmenys – FR&R Invest IGA S. A., įmonių grupė „Alita”, AB, V. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi (t. I, b. l. 33-34) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo Plass Investments Limited (toliau – ir pareiškėjas) skundas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. vasario 24 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (t. I, b. l. 42-60), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos banko 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S2012/(21,4-2100)-12-306 (toliau – ir Sprendimas); 2) paskirti nepriklausomą ekspertizę siekiant nustatyti likusių balsavimo teisę suteikiančių įmonių grupės „Alita“, AB akcijų oficialaus siūlymo supirkimo kainą; 3) teismui nustačius oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias įmonių grupės „Alita“, AB akcijas, kainą, pratęsti oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias įmonių grupės „Alita“, AB akcijas galiojimą naujam 21 dienų terminui nuo galutinio teismo sprendimo šiuo klausimu įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą (t. I, b. l. 61-67) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Lietuvos bankui su bendrove FR&R Invest IGA S.A ar/ir V. J. derinti ir/arba suderinti privalomo įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos dydį (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir Vertybinių popierių įstatymas) 37 str. 5 d.), kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2194/2012.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad, jeigu atsakovas patvirtins FR&R Invest IGA S.A (ar V. J.) siūlomą kainą, kaip numatyta Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, bus galima prievarta išpirkti pareiškėjo ir kitų mažųjų akcininkų akcijas, įvykdžius išpirkimą, tiek pareiškėjas, tiek kiti įmonių grupės „Alita“, AB akcininkai neteks visų akcijų ir visų akcininkų teisių. Atsakovui atlikus Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, atkurti padėtį iki sprendimo taps neįmanoma, nes pareiškėjo nuosavybės teisės į akcijas tiesiog neegzistuos, o pareiškėjo investicinė-ūkinė veikla įmonių grupėje „Alita“, AB būtų nutraukta, o kiti asmenys neuždraustų veiksmų pagrindu bus priėmę ir įgyvendinę įvairius sprendimus, įgiję įmonių grupės „Alita“, AB akcininkų akcijas. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovui toks draudimas jokių veiklos/nuosavybės suvaržymų nesukels, prašomų veiksmų draudimas reikšmingų neigiamų padarinių nesukels ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes prievartinio išpirkimo teise pastarieji galės pasinaudoti Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka pasibaigus šios bylos nagrinėjimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi (t. II, b. l. 70-71) priėmė Plass Investments Limited patikslintą skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė V. J., atmetė Plass Investments Limited prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patikslintas skundas iš esmės atitinka keliamus reikalavimus, todėl priimtinas. Pabrėžė, jog byloje yra pateiktas prašymas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti V. J., kadangi šis asmuo yra stambusis įmonių grupės „Alita“, AB akcininkas, kuris veikia kartu su bendrove FR&R Invest IGA S. A., teismo sprendimas byloje turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, nes panaikinus Lietuvos banko Sprendimą, bus laikoma, jog oficialus pasiūlymas niekada nebuvo įgyvendintas, todėl V. J. neteks Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje nustatytos teisės reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas. Teismas prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. J. tenkino ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė V. J..

Teismas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pabrėžė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne tiek su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o kiek su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Jei skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas darė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas Plass Investments Limited atskiruoju skundu (t. III, b. l. 34-43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir uždrausti atsakovui Lietuvos bankas su bendrove FR&R Invest IGA S. A. ar/ir V. J. derinti ir/arba suderinti privalomo įmonių grupė „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos dydį (kaip nurodyta Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje), kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2194/2012.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjo 2012 m. vasario 9 d. prašymas buvo skirtingas nuo 2012 m. vasario 23 d. prašymo. Šiais prašymais buvo prašoma taikyti visiškai skirtingas reikalavimo užtikrinimo priemones, susijusias su skirtingomis grėsmėmis. 2012 m. vasario 9 d. prašyme pareiškėjas prašė teismo sustabdyti 2012 m. sausio 18 d. Lietuvos banko sprendimą nes tuo metu dar nebuvo pasibaigęs įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo oficialaus siūlymo galiojimas. Šis oficialus siūlymas buvo teikiamas pagal Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio nuostatas. 2012 m. vasario 9 d. prašymu pareiškėjas siekė faktiškai sustabdyti oficialaus siūlymo vykdymą kad būtų nustatyta teisinga įmonių grupės „Alita“, AB akcijų kaina. 2012 m. vasario 9 d. prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad leidus įgyvendinti oficialų siūlymą stambieji įmonių grupės „Alita“, AB akcininkai bendrovė FR&R Invest IGA S.A. ir V.

J. supirks įmonių grupės „Alita“, AB akcijas iš smulkiųjų akcininkų už neteisingą kainą ir tokiu būdu bus jiems padaryta tiesioginė turtinė žala. Be to oficialaus siūlymo įgyvendinimas suteikia teisę stambiesiems įmonių grupės „Alita“, AB akcininkams jau vėliau priverstinai supirkti likusias akcijas iš smulkiųjų įmonių grupės „Alita“, AB akcininkų pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu 2012 m. vasario 23 d. prašymu pareiškėjas prašė uždrausti atsakovui su bendrove FR&R Invest IGA S.A. ar/ir V.

J. derinti ir/arba suderinti privalomo įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos dydį (kaip nurodyta Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje), kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2194/2012. Teikiant pareiškėjo 2012 m. vasario 23 d. prašymą jau buvo įgyvendintas oficialus siūlymas ir pareiškėjas prašė uždrausti stambiesiems įmonių grupės „Alita“, AB akcininkams priverstinai supirkti likusias akcijas iš smulkiųjų įmonių grupės „Alita“, AB akcininkų pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio nuostatas.

Veiksmas, kurį atsakovas gali atlikti yra privalomojo įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos suderinimas. Šių veiksmų atlikimas visiškai eliminuos galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir jo vykdymą padarys tik formalų. Atsakovui suderinus akcijų kainą FR&R Invest IGA S.A. su V. J. galės priversti smulkiuosius akcininkus parduoti jiems savo įmonių grupės „Alita“, AB akcijas. Atsakovui suderinus įmonių grupės „Alita“, AB akcijų kainą su stambiaisiais akcininkais atkurti padėties buvusios iki teismo sprendimo bus neįmanoma, nes nei pareiškėjas, nei kiti smulkieji akcininkai tiesiog nebeturės nuosavybės teisių į įmonių grupės „Alita“, AB akcijas.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, apsiribojo atkartodamas 2012 m. vasario 15 d. nutarties motyvus, kuriais visiškai nedetalizavo savo sprendimo priėmimo priežasčių. Vienintelis teismo nurodytas motyvas, kad nurodytos aplinkybės nors ir yra susijusios su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, tačiau su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui jos yra susiję labiau.

Pareiškėjas nurodo, jog skundu jis prašo panaikinti Sprendimą dėl cirkuliaro patvirtinimo. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, ginčijamas Sprendimas būtų laikomas niekada neegzistavusiu. Panaikinus cirkuliaro patvirtinimą, laikoma, kad oficialus pasiūlymas nepateiktas, o asmuo (asmenys), privalantis teikti privalomą oficialų pasiūlymą, netenka visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Pabrėžia, jog bylos aplinkybių atveju atsakovas galės sankcionuoti privalomo išpirkimo kainos dydį ir taip sudaryti sąlygas prievarta išpirkti pareiškėjo akcijas (Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 5 d.). Pabrėžia, kad šiuo metu laikoma, jog ginčijamas Sprendimas teisėtas ir galioja. Galiojančio Sprendimo pagrindu įvyko kitas juridinis faktas – laikoma, jog FR&R Invest IGA S.A. ir su juo susiję asmenys (V. J.) įgyvendino privalomą oficialų pasiūlymą (Vertybinių popierių įstatymo 29-34 str.). Pabrėžia, jog oficialaus pasiūlymo įgyvendinimas yra privaloma sąlyga siekiant inicijuoti privalomo išpirkimo procedūrą (Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 3 d.). Su atsakovu privalo būti suderinta privalomo išpirkimo kaina, t. y. atsakovas sankcionuoja privalomo išpirkimo kainos dydį, o be tokio suderinimo privalomas išpirkimas negalimas (Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 5 d.).

Pareiškėjas pažymi, jog, jeigu atsakovas patvirtins FR&R Invest IGA S.A. (ar V. J.) siūlomą kainą, kaip numatyta Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, bus galima prievarta išpirkti pareiškėjo ir kitų mažųjų akcininkų akcijas. Įvykdžius privalomą išpirkimą, tiek pareiškėjas, tiek kiti įmonių grupės „Alita“, AB akcininkai neteks visų akcijų ir visų akcininkų teisių (Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 9, 10 d.). Nurodo, jog prašomas draudimas atitinka viešąjį interesą, nes ginčo atveju viešasis interesas yra mažųjų akcininkų teisių užtikrinimas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius), kurią įgyvendina Vertybinių popierių įstatymas, ir kuria privaloma vadovautis aiškinant teisę, taip pat nurodo, jog mažųjų akcininkų teisų apsauga aptariamuose procesuose – aiškus ir pamatinis teisės principas. Pabrėžia, jog prašomas draudimas yra proporcingas, nes nepritaikius draudimo atsakovui būtų sudarytos sąlygos iš esmės paneigti pareiškėjo ir kitų mažųjų įmonių grupės „Alita“, AB akcininkų nuosavybės teises, nes nebebūtų įmanoma atkurti iki sprendimo priėmimo buvusios situacijos. Mažųjų akcininkų eliminavimas iš įmonių grupės „Alita“, AB veiklos nutrauktų visų jų investicinę-ūkinę veiklą minimoje bendrovėje. Tuo tarpu, atsakovui toks draudimas jokių veiklos/nuosavybės suvaržymų nesukels. Prašomų veiksmų draudimas reikšmingų neigiamų padarinių nesukels ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes prievartinio išpirkimo teise pastarieji galės pasinaudoti Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog jis negali atlikti sankcionavimo veiksmų, kadangi 95 proc. balsų riba buvo peržengta pateikus privalomą oficialų siūlymą, todėl, remiantis Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punktu, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama oficialaus siūlymo teikėjui įsigyjant emitento akcijas. Atsižvelgiant į tai, kaina nustatoma automatiškai ir neprivalo būti derinama su Lietuvos banku. Pareiškėjas daro netinkamą nuorodą į Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalį, kadangi konkrečiu atveju ši dalis nėra taikoma. Paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog po oficialaus siūlymo įgyvendinimo bendrovė FR&R Invest IGA S.A. turės teisę reikalauti privalomo akcijų supirkimo už oficialaus siūlymo kainą pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, teisės aktų nuostatos ir atlikta ES valstybių apklausa parodė, kad priežiūros institucijų patikslinta oficialaus siūlymo kaina, kai siekiama padėti finansinius nuostolius patiriančiai bendrovei, laikoma teisinga kaina ir privalomo akcijų supirkimo metu. Teisės aktai nenumato galimybės tikslinti privalomo akcijų supirkimo kainos, kai ši kaina oficialaus siūlymo metu priežiūros institucijos buvo tikslinta.

Tretieji suinteresuoti asmenys FR&R Invest IGA S. A., įmonių grupė „Alita”, V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neturi nieko bendro su pareiškėjo teisme ginčijamu atsakovo Sprendimu (kuris jau yra įgyvendintas, nes oficialaus siūlymo procedūra, reglamentuojama Vertybinių popierių įstatymo 34 straipsnyje įvykdyta). Byloje pareiškėjas teismo prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo Sprendimą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias atsakovo akcijas, cirkuliarą. Pareiškėjo teisme ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 31, 33, 34, 42 straipsnių nuostatomis ir procedūromis.

Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas trečiojo asmens akcininkas, nesutikdamas su oficialaus pasiūlymo kaina turi Vertybinių popierių įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos privalomo oficialaus siūlymo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Tai, pareiškėjas konkrečiu atveju ir daro, pareiškęs skundą teismui nagrinėjamoje byloje. Pažymi, jog pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra visiškai nesusijusi su nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamu Sprendimu ir ją pritaikius nebūtų užtikrinamas teismo sprendimo vykdymas nagrinėjamoje byloje.

Oficialus siūlymas (Vertybinių popierių įstatymo 34 str.) ir privalomas akcijų pardavimas (Vertybinių popierių įstatymo 37 str.) yra du savarankiški Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojami procesai, kurių vykdymo bei apskundimo tvarka yra reglamentuojama atskiromis normomis. Šiai dienai FR&R Invest IGA S.A. nėra iniciavęs privalomo akcijų pardavimo procedūros. FR&R Invest IGA S.A. nusprendus vykdyti Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje reglamentuojamą privalomo akcijų išpirkimo procedūrą, pareiškėjas pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 9 dalį turėtų teisę per 90 dienų nuo viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje parduoti savo akcijas FR&R Invest IGA S.A. arba užginčyti šiame pranešime nurodytą už akcijas siūlomą kainą Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.

Vadinasi, FR&R Invest IGA S.A. nusprendus vykdyti privalomą trečiojo asmens akcijų išpirkimo procedūrą pareiškėjas būtų iš anksto informuotas apie tokį Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio pagrindu inicijuotą procesą ir galėtų savo galimai pažeidžiamus interesus ginti Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje numatyta tvarka. Pabrėžia, jog Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalis numato specifinę smulkiojo akcininko interesų užtikrinimo priemonę. Kadangi šiai dienai privalomo akcijų išpirkimo procedūra nepradėta, o apie ją pareiškėjas būtų informuotas atskirai, pareiškėjo nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, kadangi neegzistuoja ginčo objektas dėl kurio prašoma taikyti užtikrinimo priemonė.

Be to, speciali teisės norma (Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d.) įtvirtina specialų pareiškėjo teisių gynimo būdą, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja. Pažymi, jog pareiškėjas siekia apriboti atsakovo teisę vykdyti jo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad pats pareiškėjas nurodo, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nukreiptos į ateitį, skirtos galimo būsimo jo valdomų akcijų išpirkimo stabdymui. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas dėl privalomo akcijų išpirkimo nenagrinėjamas, todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės neužtikrintų galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nereiškia Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje numatytų reikalavimų, o FR&R Invest IGA S.A. nėra paskelbęs apie privalomą trečiojo asmens akcijų išpirkimą, nėra realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Nurodo, jog pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį priverstinis akcijų išpirkimas gali būti vykdomas per 3 mėnesius nuo oficialaus siūlymo (Vertybinių popierių įstatymo 34 str.) įgyvendinimo. Teismui patenkinus atskirąjį skundą ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų faktiškai iš esmės išspręstas galimas šalių ginčas, nes po 3 mėnesių FR&R Invest IGA S.A. neturėtų teisės priverstinai išpirkti akcijas. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra skirtos Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnyje numatytos galimos privalomo akcijų išpirkimo procedūros sustabdymui, kurią FR&R Invest IGA S.A. gali inicijuoti ateityje. FR&R Invest IGA S.A. patvirtina, kad įgijo 84,37% visų trečiojo asmens akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl, vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, FR&R Invest IGA S.A. kilo pareiga teikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą ir ši privaloma įstatyme įtvirtinta procedūra buvo inicijuota kreipiantis į atsakovą. Kadangi FR&R Invest IGA S.A. nėra pradėjęs privalomos atsakovo akcijų išpirkimo procedūros, pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo esme atitinkančias Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą specifinę reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei FR&R Invest IGA S.A. pradėtų privalomo trečiojo asmens akcijų išpirkimo procedūrą, o pareiškėjas ginčytų siūlomą superkamų akcijų kainą. Pareiškėjo reikalaujamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas administracinėje byloje nereikalingas, nes pareiškėjas pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 9 dalį turėtų pakankamą 90 dienų terminą apsispręsti, ar sutikti su siūloma kaina, ar kreiptis į teismą Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalies numatyta tvarka.

Pažymi, jog pareiškėjas neatstovauja viešojo intereso ir nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad jis byloje gina viešąjį interesą. Pareiškėjo, kaip smulkiojo trečiojo asmens akcininko interesai, negali būti suabsoliutinami ir negali paneigti stambiausių trečiojo asmens akcininkų ir pačios įmonės interesų. Pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atveju įmonių grupė „Alita”, AB, FR&R Invest IGA S.A. bei kitų smulkiųjų į bylą neįtrauktų atsakovo akcininkų patiriama žala bus didesnė nei pareiškėjo deklaruojami nuostoliai, kuriuos jis patirs reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo atveju. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atveju, net ir atmetus pareiškėjo skundą, trečiasis asmuo, FR&R Invest IGA S.A. ir V. J. negalėtų išsireikalauti iš pareiškėjo nei žalos atlyginimo, nei išieškoti ir priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog pareiškėjas yra Kipro Respublikoje registruotas ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra 5 000 eurų. Pareiškėjo vienasmenis valdymo organas – vadovas – yra Kipre registruotas juridinis asmuo Briantserve Limited. Nėra aišku, kas yra realūs pareiškėjo, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, faktiniai akcininkai, tikrieji naudos gavėjai, todėl trečiųjų asmenų galimybė išieškoti patirtą žalą iš nesąžiningai savo teises įgyvendinančio pareiškėjo valdymo organų ar dalyvių pareiškėjo nemokumo atveju yra minimali. Pats pareiškėjo atstovas atsisako atskleisti duomenis apie asmenis, esančius faktiniais pareiškėjo savininkais, t. y. neaišku, kas yra tikrieji pelno (naudos) gavėjai.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi teisinio suinteresuotumo. Atsakovo Sprendimas nesukelia pareiškėjo atžvilgiu jokių teisinių pasekmių, Sprendimas yra privalomas FR&R Invest IGA S.A. Jei pareiškėjas nesutiks su privaloma tvarka išperkamų trečiojo asmens akcijų kaina, jis galės savo tariamai pažeidžiamas teises ginčyti bendrosios kompetencijos teisme pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 13 dalies nuostatas. Be to, Sprendimo neginčija kiti trečiojo asmens akcininkai, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra įgaliotas šiame ginče atstovauti kitiems smulkiesiems trečiojo asmens akcininkams. Nurodo, jog pareiškėjo teisinis suinteresuotumas byloje neegzistuoja dar ir dėl to, kad jis oficialaus siūlymo metu neišreiškė valios parduoti savo turimas trečiojo asmens akcijas (nepateikė pavedimo oficialų siūlymą įgyvendinusiam tarpininkui), taigi jo atžvilgiu skundžiamas Sprendimas apskritai nėra taikomas ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o inicijuotas teisminis procesas vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Pareiškėjas būtų laikomas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu tik tuo atveju, jeigu jis būtų atsiliepęs į oficialų siūlymą, tačiau manytų, kad nustatyta siūlymo kaina yra neteisinga. Kadangi pareiškėjas neatsiliepė į oficialų siūlymą laikytina, kad jis nesiekė perleisti savo turimų trečiojo asmens akcijų ir neturi teisinio suinteresuotumo byla. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo prašymą ir tinkamai motyvavo savo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo Lietuvos bankui su bendrove FR&R Invest IGA S.A ar/ir V. J. derinti ir/arba suderinti privalomo įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos dydį (kaip nurodyta Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 5 d.), kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2194/2012 – taikymas. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2012 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į pareiškėjo skunde ar prašyme pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. skundas (prašymas) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar skundas (prašymas) atmetamas (ABTĮ 88 str.). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pagrįstai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2006 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-318/2006). Pažymėtina, jog, sprendžiant minėtą klausimą taip pat atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą yra vertinamos tik tos aplinkybės, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas negali pasisakyti tais klausimais, kuriuos teismas turi spręsti nagrinėdamas bylą iš esmės, todėl proceso šalių pateikti argumentai, susiję su skundžiamu Sprendimu, ginčo esme, nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas inter alia ginčija Lietuvos banko 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S2012/(21,4-2100)-12-306. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Vertybinių popierių įstatymas) 31, 33, 34, 42 straipsnių nuostatomis ir procedūromis. Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu patvirtino FR&R Invest IGA S.A. pateiktą privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą, skirtą supirkti įmonių grupės „Alita“, AB likusias paprastąsias vardines akcijas, mokant už vieną akciją 0,616 euro (t.

I, b. l. 27). Šiuo atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Lietuvos bankui su bendrove FR&R Invest IGA S.A ar/ir V. J. derinti ir/arba suderinti privalomo įmonių grupės „Alita“, AB akcijų išpirkimo kainos dydį (kaip nurodyta Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 5 d.), kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pareiškėjui prašant uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, šių veiksmų atlikimas turi įeiti į atsakovo kompetenciją, funkcijas, atsakovas turi būti įgaliotas ar jam turi būti suteikta teisė atlikti atitinkamus veiksmus.

Pažymėtina, jog Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja privalomą akcijų pardavimą ir pirkimą ir numato, kad nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balso teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalis numato, jog, nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės kainos suderinimo dienos. Taigi iš esmės nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad atsakovui laikinai būtų uždrausta atlikti veiksmus, nurodytus Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalis turi būti taikoma kartu su šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi. Pažymėtina, jog Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalis expressis verbis nustato jos taikymo sritį ir nurodo, kad, nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu yra patvirtintas FR&R Invest IGA S.A. pateiktas privalomo oficialaus siūlymo cirkuliaras, skirtas supirkti įmonių grupės „Alita“, AB likusias paprastąsias vardines akcijas, mokant už vieną akciją 0,616 euro. Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog, jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas. Šiuo atveju Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalis expressis verbis nenumato, jog ji bus taikoma ir nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 1 punktą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos bankas pats nurodė, jog šiuo atveju kaina nustatoma automatiškai ir neprivalo būti derinama su Lietuvos banku, kad Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalis konkrečiu atveju nėra taikoma. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri šiuo atveju yra neprasminga, nes pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 5 dalį derinimas su priežiūros institucija būtinas tik akcijas išperkant šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nustatyta tvarka, kurie šioje byloje netaikytini.

Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Lietuvos banko sprendimą ir prašo uždrausti atsakovui atlikti nurodytus veiksmus, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, o pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų ateityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų ateityje, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės taikymo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios intancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi motyvų nebuvimas teismo sprendime, nutartyje reiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo, nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P8-61/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl atsisakymo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Plass Investments Limited atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo Plass Investments Limited prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė