4f3accd9-4ddb-462c-bd4b-4fe0e239eaa0 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                            Administracinė byla Nr. I-209-406/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01170-2016-2                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; (S)                55.1.1; 55.1.3          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. K. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b. l. 5-8), atsikirtime bei papildyme (b. l. 39, 40) nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. etapu atvyko į Alytaus pataisos namus, tačiau pareigÅ«nai jo nenuvedė į duÅ¡Ä , nors teisės aktai tokiÄ teisę numato.

Pažymėjo, jog taip pat kreipėsi į teismÄ dėl pareigÅ«no R. B. neteisėtų veiksmų, kadangi Å¡is papraÅ¡ius garsiai neÅ¡aukti dėl to, kad negalėjo susikalbėti su giminaičiais, t. y. nebuvo įmanoma girdėti, diktuojamo telefono kortelės kodo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei nutraukė pokalbį. Teigė, kad dėl Å¡io pareigÅ«no neteisėtų veiksmų sekantį kartÄ jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, nors teisės aktai numatė jam galimybę turėti du skambučius per savaitę.

Akcentavo, jog žala jam taip pat kilo dėl pareigÅ«no D. A. neteisėtų veiksmų, kadangi Å¡is nepagrįstai jį apkaltino dėl pro langÄ iÅ¡mesto akmens ant pareigÅ«no automobilio, ko pasėkoje nebuvo suteikta teisė iÅ¡vykti dirbti be sargybos. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovės atstovas žiÅ«ri į viskÄ aplaidžiai bei pateikdamas bet kokiÄ informacijÄ nuolat meluoja. Tvirtino, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovės atstovas atsiliepimuose (b. l. 15-18, 58-61) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus patvirtintu nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafiku atvykę etapu nuteistieji turi teisę nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu ir Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo suteikta. Akcentavo, kad priimant nuteistÄ jį į darbÄ atsižvelgiama į jo darbingumÄ , turimÄ specialybę, asmenines savybes, polinkį nepaisyti režimo reikalavimų ir/ar turėti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tame tarpe ir alkoholio ar jų surogatų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, taip pat į tai ar nuteistasis teigiamai charakterizuojamas, ar nėra baustas drausmine tvarka.

Pažymėjo, jog esant galimybei rinktis, renkamasi iÅ¡ tinkamiausių kandidatų, o pareiÅ¡kėjas turėjo dvi nuobaudas ir viena iÅ¡ jų dėl alkoholio vartojimo. Atkreipė dėmesį, jog pareigÅ«nas D. A. neturėjo įtakos dėl pareiÅ¡kėjo priėmimo į darbÄ pataisos namuose, kadangi dirbti priima Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktorius. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 10 d. pataisos įstaigos pareigÅ«nas R. B. pareiÅ¡kėjo pokalbį su artimaisiais nutraukė, kadangi Å¡is prašė artimųjų pasakyti mobiliojo ryÅ¡io papildymo sÄ skaitÄ , 2016 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kėjui buvo suteikta pokalbio telefonu teisė ir pokalbis nebuvo nutrauktas.

Nurodė, kad nei vienas iÅ¡ įvardintų pareigÅ«nų neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų nuteistųjų, elgėsi su juo pagarbiai, nežemindami jo orumo. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iÅ¡ valstybės, kadangi nenurodė kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) veiksmais, t. y. nesuteikiant jam teisės pasinaudoti duÅ¡u po etapo bei dėl netinkamo pareigÅ«nų R.

B. ir D. A. elgesio.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.271 str.). Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nurodytų privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam 2016 m. balandžio 27 d. grįžus etapu iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į Alytaus PN, pareigÅ«nai nenuvedė jo į duÅ¡Ä nors pagal teisinį reglamentavimÄ tai padaryti privalėjo.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d., toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e.Byloje pateiktas Alytaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 21 d. patvirtintas Nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikas, kuriame nurodyta, jog etapu atvykę nuteistieji duÅ¡u naudojasi nuo 15.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 21).

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. balandžio 27 d. atvykus etapu iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus buvo suteikta teisė nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu (b. l. 15, 59). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atvykęs į Alytaus PN po etapo negalėjo pasinaudoti duÅ¡u, todėl teismo vertinimu, atsakovės atstovas Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto, Higienos normos 134:2015 44 punkto nuostatų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ neteisėtų pareigÅ«no R.

B. veiksmų nurodydamas, jog jam kalbant telefonu kilo triukÅ¡mas, o papraÅ¡ius pareigÅ«no garsiai neÅ¡aukti, kadangi jis negalėjo susikalbėti su giminaičiais, t. y. nebuvo įmanoma girdėti, diktuojamo telefono kortelės kodo, pareigÅ«nas vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei nutraukė pokalbį. Taip pat teigė, kad dėl Å¡io pareigÅ«no neteisėtų veiksmų sekantį kartÄ jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, nors teisės aktai numatė galimybę turėti jam du skambučius per savaitę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal BVK 73 straipsnio 4 dalį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 str. 3 d.).Nuteistųjų teisė skambinti telefonu įgyvendinama Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto nuostatas pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Vidaus tvarkos taisyklių 127 punkte numatyta, jog nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigÅ«nas suraÅ¡o motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos įstaigos vadovybei.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog 2016 m. balandžio 10 d. jam buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, tačiau Å¡io pokalbio metu kilo triukÅ¡mas, todėl jam papraÅ¡ius pareigÅ«no R. B. garsiai neÅ¡aukti, kadangi jis negalėjo girdėti diktuojamo telefono kortelės kodo, pareigÅ«nas vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir jo pokalbį su giminaičiais nutraukė (b. l. 63).

Bylos duomenimis, t. y. 2016 m. balandžio 10 d. praneÅ¡imu Nr. 2215 nustatyta, kad pareigÅ«nas R. B. nutraukė pareiÅ¡kėjo 2016 m. balandžio 10 d. 18 val. 45 min. telefoninį pokalbį, kadangi pareiÅ¡kėjas prašė pasakyti mobiliojo ryÅ¡io telefono papildymo sÄ skaitÄ ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 2 punktÄ (b. l. 65). Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog pareigÅ«nas vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareigÅ«nas bÅ«tų elgęsis su pareiÅ¡kėju netinkamai, vartojÄ s necenzÅ«rinius žodžius ar pan.

Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, nes nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepatvirtina nurodytų teiginių pagrįstumo. Teismas pažymi, jog Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede Nuteistųjų leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e nenumatyta teisė nuteistiesiems turėti mobilaus ryÅ¡io telefonus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 10 d. telefoninio pokalbio metu siekdamas sužinoti mobiliojo ryÅ¡io telefono sÄ skaitos papildymo kodus, pažeidė nustatytÄ pataisos įstaigos tvarkÄ , t. y. pareiÅ¡kėjo siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti mobiliojo ryÅ¡io telefono papildymo sÄ skaitÄ buvo jo tikslas pasinaudoti minėtame Nuteistųjų leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e nenumatytu daiktu.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nutraukė pareiÅ¡kėjo telefoninį pokalbį bei surašė motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos namų direktoriui.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl pareigÅ«no R. B. neteisėtų veiksmų sekantį kartÄ jam nebuvo leista paskambinti artimiesiems, nors teisės aktai numatė tokiÄ galimybę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui telefoninis pokalbis buvo suteiktas sekantį kartÄ 2016 m. balandžio 14 d., kurio metu telefoninių pokalbių kambaryje vienas iÅ¡ nuteistųjų garsiai rėkė, todėl rėkęs nuteistasis pareigÅ«no buvo perspėtas, kad netrukdytų kitiems nuteistiesiems kalbėti, ko pasėkoje visi nuteistieji toliau tęsė telefoninius pokalbius, t. y. nuteistųjų pokalbiai nebuvo nutraukti (b. l. 67).

Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam po 2016 m. balandžio 10 d. suteikto telefoninio pokalbio, nebuvo leista sekantį kartÄ paskambinti, atmestini kaip neįrodyti.Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 11 d. skundu ( b. l. 63-64) kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ dėl pareigÅ«no netinkamo elgesio, t. y. jo atžvilgiu vartotų necenzÅ«rinių žodžių bei nutraukto telefoninio pokalbio.Alytaus PN 2016 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 363-340 (b. l.

44) pateikė atsakymÄ Ä¯ šį pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodė, jog 2016 m. balandžio 10 d. pareiÅ¡kėjo telefoninis pokalbis buvo nutrauktas dėl pažeistos skambinimo tvarkos, t. y. dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pasakyti mobilaus ryÅ¡io telefono papildymo sÄ skaitÄ (b. l. 44).Taip pat nustatyta, kad Alytaus PN 2016 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. 363-551 pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta į jo 2016 m. balandžio 22 d. skundÄ , kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėjo skambutis nebuvo nutrauktas, pareigÅ«nas pareiÅ¡kėjo neužgauliojo bei jėgos prieÅ¡ jį nenaudojo (b. l. 45).IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su aukščiau įvardintais Alytaus PN atsakymais nesutiko ir kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. skundu.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. 2S-3665 pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiai paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ , nenustatydamas Alytaus PN neteisėtų veiksmų (b. l. 41-42).Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Alytaus PN 2016 m. balandžio 19 d. raÅ¡tas Nr. 363-340 ir 2016 m. gegužės 23 d. raÅ¡tas Nr. 363-551 yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys aktai, nes viename nurodoma, kad telefoninis pokalbis buvo nutrauktas, o kitame raÅ¡te teigiama, kad pokalbis nebuvo nutrauktas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus PN 2016 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 363-340 pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta į jo 2016 m. balandžio 11 d. skundÄ dėl 2016 m. balandžio 10 d. 18 val. 45 min. telefoninio pokalbio metu susidariusios situacijos kai pareiÅ¡kėjas kalbėdamas su giminaičiais prašė jų pasakyti mobiliojo ryÅ¡io telefono sÄ skaitos papildymo kodus (b. l. 44).

Tuo tarpu iÅ¡ 2016 m. gegužės 23 d. Alytaus PN raÅ¡to Nr. 363-551 spręstina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta situacija dėl vėlesnio, t. y. 2016 m. balandžio 14 d. jo telefoninio pokalbio, kadangi pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ su skundu tik 2016 m. balandžio 22 d. nenurodydamas, kad reiÅ¡kia pretenzijas bÅ«tent dėl 2016 m. balandžio 10 d. įvykio. Minėtame raÅ¡te nurodoma, kad pareigÅ«nas elgėsi su pareiÅ¡kėju tinkamai ir skambutis nutrauktas nebuvo (b. l. 45).

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 4 d. raÅ¡te Nr. 2S-3665 atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečios skundžiamų įvykių datos, nagrinėjęs Alytaus PN pareigÅ«nas negalėjo žinoti, kad skundžiamas 2016 m. balandžio 10 d., o ne 2016 m. balandžio 14 d. įvykis. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 23 d. Alytaus PN raÅ¡te Nr. 363-551 įvertintos 2016 m. balandžio 14 d. įvykio aplinkybės, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prieÅ¡taraujančių vienas kitam Alytaus PN raÅ¡tų, atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina ir tai, kad Alytaus PN 2016 m. balandžio 19 d. raÅ¡tas Nr. 363-340 ir 2016 m. gegužės 23 d. raÅ¡tas Nr. 363-551 yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl jų pagrįstumas ir teisėtumas nekelia teismui abejonių, taip kaip nekelia abejonių ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 4 d. raÅ¡tas Nr. 2S-3665 (b. l. 41-42), kuriame iÅ¡aiÅ¡kinama pareiÅ¡kėjui dėl jo nuomone prieÅ¡taraujančių vienas kitam Alytaus PN aktų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jo dėl neteisėtų pareigÅ«no D. A. veiksmų, jam nebuvo suteikta teisė iÅ¡vykti dirbti be sargybos. BVK 154 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sÄ lygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vienÄ trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti Å«kio darbus, gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡vykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobÅ«džio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones.

Nuteistajam teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu (BVK 155 str. 1 d.). Pagal BVK 155 straipsnio 3 dalį nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali bÅ«ti atimta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. balandžio 18 d. Alytaus PN raÅ¡tu Nr. 363-321 buvo atsisakyta suteikti teisę iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimÄ (b. l. 20, 43).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos dėl pareigÅ«no D. A. įtakos, tačiau teismas pažymi, jog pagal teisinį reglamentavimÄ suteikti ar nesuteikti nuteistajam iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos yra įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens diskrecija, be to toks subjektas, nesant objektyviam teisiniam pagrindui, negali bÅ«ti tiesiogiai įpareigotas leisti ar neleisti nuteistajam iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo teisės iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos nesuteikimo priėmė pataisos įstaigos direktorius.

Kad pareigÅ«nas D. A. įtakojo minėto sprendimo priėmimÄ byloje duomenų nėra, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Alytaus PN pareigÅ«nai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios (valstybės) civilinės atsakomybės sÄ lygų – pataisos įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjui kilusius iÅ¡gyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

Kaip minėta, įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismui nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iÅ¡ privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, ir pareiÅ¡kėjui neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų neįrodžius (ABTÄ® 56 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ar per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas