A-662-1641-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1641/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01462-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Meškiui,

atsakovo atstovui M. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Rosagana“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas BUAB „Rosagana” (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-6; 98-103) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2D-3018(14.4) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Žemės ūkio ministeriją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl finansinės paramos suteikimo pagal 2008 m. sausio 21 d. BUAB „Rosagana“, atstovaujamos administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, Žemės ūkio ministerijai išsiųstą paraišką Nr. 01-347 gauti finansinę paramą fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės produkciją (toliau – ir Paraiška).

Paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Rosagana“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Administratorius savo įgaliotu asmeniu paskyrė A. V.. 2007 m. lapkričio 15 d. ir vėlesnėmis nutartimis Klaipėdos apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Rosagana“ kreditorių finansinius reikalavimus. 2008 m. sausio 21 d. Bendrovė, atstovaujama administratoriaus, Žemės ūkio ministerijai išsiuntė Paraišką.

Nurodė, kad Žemės ūkio ministerija sprendimo dėl finansinės paramos suteikimo ar atsisakymo suteikti nepriėmė, informavo, kad reikalinga pateikti paraišką pagal naujai patvirtintą paraiškos formą. Bendrovė Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau – ir Agentūra) 2010 m. spalio 1 d. pateikė paraišką Nr. 10-27015 dėl lėšų poreikio apmokėti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimus už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją pagal naują paraiškos formą, patvirtintą Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829.

Nurodė, kad Agentūra pagalbos neskyrė, motyvuodama tuo, jog paraiška nebuvo pateikta per teisės aktuose nustatytą terminą, t. y. paraišką pateikti per 10 darbo dienų po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto. Paaiškino, kad Bendrovė 2011 m. vasario 28 d. kreipėsi į Agentūrą ir paprašė nedelsiant priimti ir pateikti sprendimą dėl finansinės paramos suteikimo pagal 2008 m. sausio 21 d.

Žemės ūkio ministerijai išsiųstą Paraišką. Agentūra atsakyme nurodė, kad 2008 m. Paraiškos administravimą vykdė Žemės ūkio ministerija, todėl dėl informacijos, susijusios su 2008 m. Paraiška pareiškėjas turi kreiptis į minėtą ministeriją. Nurodė, kad Bendrovė 2011 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama nedelsiant priimti ir pateikti sprendimą dėl finansinės paramos skyrimo. Žemės ūkio ministerija 2011 m. birželio 8 d. sprendimu paraiškos netvirtino, motyvuodama tuo, kad paraiška pateikta pavėluotai.

Pareiškėjo manymu, atsakovo sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, Bendrovės kreditorių interesus, pagrindinius viešojo administravimo principus. Teigė, kad Paraiška buvo pateikta laiku pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 369 ir juo patvirtintas taisykles. Nesutiko su Žemės ūkio ministerijos skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kad paskutinė Klaipėdos apygardos teismo nutartis pripažinti UAB „Rosagana“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto laikoma 2010 m. liepos 23 d. ir Paraiška turėjo būti teikiama vadovaujantis šiai datai galiojančia aprašo nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad Bendrovės administratorius negalėjo ir neturėjo numatyti, kokie teisės aktai bus priimti ateityje, o kompetentinga institucija, gavusi Paraišką, turėjo dėl jos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Pareiškėjo teigimu, joks teisės aktas nenumatė ir nenumato, kad bankrutavusios įmonės administratorių pateiktos paraiškos pagal Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 369 ir juo patvirtintas taisykles turi būti pateiktos pakartotinai ar dėl tokių paraiškų valstybės institucijos neturi priimti sprendimų.

Pabrėžė, kad Agentūrai 2010 m. spalio 1 d. pateikta paraiška Nr. 10-27015 buvo ne nauja paraiška, o patikslinta pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintą paraiškos formą. Pareiškėjo manymu, 2010 m. spalio 1 d. paraiška Nr. 10-27015 negali būti laikoma nauja paraiška vien dėl tos priežasties, jog valstybės institucija (Žemės ūkio ministerija) nebuvo priėmusi ir pateikusi sprendimo dėl 2008 m. sausio 21 d. Paraiškos. Nurodė, kad net jeigu būtų laikoma, jog 2010 m. spalio 1 d. paraiška Nr. 10-27015 yra naujai pateikta paraiška, tai, pareiškėjo manymu, vis tiek laikytina, kad Bendrovės administratorius iki šiol nėra gavęs nei Agentūros, nei Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl pagalbos skyrimo pagal 2008 m. sausio 21 d.

Žemės ūkio ministerijai išsiųstą Paraišką. Nurodė, kad valstybės institucijų elgesys, kai dėl teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktų paraiškų įgaliotos institucijos nepriima jokio sprendimo, yra prieštaraujantis Konstitucijos nuostatai „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ bei pažeidžiantis esminius viešojo administravimo principus - objektyvumo, įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Teigė, kad, net ir konstatavus, jog 2010 m. spalio 1 d. paraiška Nr. 10-27015 laikytina savarankiška ir nauja paraiška, todėl pateikta pavėluotai, joks teisės aktas nenumato, jog pateikus pavėluotai paraišką gauti finansinę paramą, ji nebegali būti skiriama, be to, joks teisės aktas nenumato, kad pateikus pavėluotai paraišką valstybės įgaliota institucija nebeturi pareigos priimti sprendimo dėl paramos skyrimo arba atsisakymo skirti paramą.

Nurodė, kad paraiškos pateikimo terminas nepagrįstai laikomas naikinamuoju, nes teisės aktai to nenumato. Atkreipė dėmesį, kad šio skundo dalykas (antrasis reikalavimas) yra ne reikalavimas įpareigoti atsakovą skirti finansinę paramą fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės produkciją, o reikalavimas įpareigoti priimti sprendimą (jo turinys ir rezoliucinė dalis - išimtinai atsakovo kompetencija) dėl teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktos paraiškos gauti finansinę paramą fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės produkciją.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 107-110) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Paraiškos pateikimo Žemės ūkio ministerijai metu galiojo Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, skirtų 2007 metais fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bei išregistruotų iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto likviduotų įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 369 (toliau – ir Taisyklės). Nurodė, kad Taisyklės galiojo nuo 2007 m. balandžio 22 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d., Vyriausybė 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 pripažino netekusiu galios Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 369 bei patvirtino paraiškos dėl lėšų poreikio apmokėti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimus už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją formą.

Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija Paraiškos netenkino. Pareiškėja Agentūrai 2010 m. spalio 1 d. pateikė paraišką Nr. 10-27015 dėl lėšų poreikio apmokėti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimus už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją pagal naują paraiškos formą, patvirtintą Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829. Agentūra 2011 m. sausio 4 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-51 informavo pareiškėją, kad pagalba nebus skiriama, kadangi nebuvo įvykdytas Kaimo rėmimo programos lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 (toliau – ir Aprašas), 5 punkto reikalavimas paraišką pateikti per 10 dienų po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, o kai procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

Nurodė, kad teismo nutarties pripažinti UAB „Rosagana“ bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto įsigaliojimo data laikoma 2010 m. liepos 23 d., paraiškos data - 2010 m. spalio 1 d. Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi Agentūros išvadas, nusprendė, jog Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priimdama tokį sprendimą taip pat rėmėsi Aprašo 5 punkto nuostatomis. Kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė tik 2010 m. spalio 1 d., t. y. pavėluotai, atsakovo manymu, Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti pagalbos, o Žemės ūkio ministerija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pritarti Agentūros išvadoms.

Paaiškino, kad paraiškų administravimas Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 priskirtas Agentūros kompetencijai, Žemės ūkio ministerija neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl finansinės paramos suteikimo pagal 2008 m. sausio 21 d. Paraišką. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. priėmė nutartį, kuria buvo nuspręsta likviduoti UAB „Rosagana“. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl 2010 m. liepos 31 d. įsiteisėjo. Teigė, kad būtent nuo šios datos, t. y. nuo 2010 m. liepos 31 d., per 10 darbo dienų turėjo būti pateikta paraiška Agentūrai, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d.

Kadangi paraiška Agentūrai išsiųsta tik 2010 m. spalio 9 d., darė išvadą, jog tokiu atveju taikytinas paraiškos padavimo senaties terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 115-116) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 5 punkte nurodytą reikalavimą paraišką pateikti per 10 darbo dienų po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto. Pažymėjo, kad prie paraiškos nebuvo pateikti jokie dokumentai, galėję įrodyti, jog paraiška pavėluotai buvo pateikta dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių pareiškėjas pagrįstai negalėjo numatyti, o pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi. Teigė, kad Agentūra pagrįstai informavo pareiškėją, jog pagalba nebus skiriama. Pažymėjo, kad Agentūros 2011 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. BR6-(11.16)-51 „Dėl pagalbos neskyrimo“ laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 11 dalių prasme, nes juo Agentūra išreiškė valią dėl pagalbos neskyrimo. Pabrėžė, kad būtent šis sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktų nustatyta tvarka šio sprendimo pareiškėjas neskundė, jis yra galiojantis, apskundimo terminas jau praėjo. Darė išvadą, kad Agentūros 2011 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. BR6-(11.16)-51 „Dėl pagalbos neskyrimo“ negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Paaiškino, kad pareiškėjui 2010 m. spalio 1 d. Agentūrai pateikus paraišką Nr. 10-27015, ji buvo nauja ir pateikta pagal naujas pagalbą bankrutavusioms įmonėms reglamentuojančias taisykles. Naujame Apraše buvo nurodytos tam tikros sąlygos ir reikalavimai, keliami pareiškėjams, norintiems gauti valstybės pagalbą. Pažymėjo, kad, esant juridiniam faktui (Paraiškos pateikimui Žemės ūkio ministerijai), tas juridinis faktas turi būti vertinamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Laikė, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 1 d. pateikė naują paraišką Nr. 10-27015, o pareiškėjo Žemės ūkio ministerijai teikta Paraiška Agentūrai nebuvo ir nėra perduota vertinti/pervertinti. Agentūros manymu, pareiškėjo Paraiška turėjo būti vertinama vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 369 patvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias Agentūra paramos administravime nedalyvavo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Žemės ūkio ministeriją per 30 dienų išnagrinėti Bendrovės 2008 m. sausio 21 d. pateiktą paraišką ir informuoti pareiškėją apie nagrinėjimo rezultatus. Likusios skundo dalies teismas netenkino.

Nurodė Paraiškos pateikimo Žemės ūkio ministerijai metu galiojusių Taisyklių 4 punktą, pažymėjo, kad Vyriausybė 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 pripažino netekusiu galios Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 369 bei patvirtino Aprašą. Nurodė Aprašo (2008 m. rugpjūčio 27 d. redakcija) 5, 6.1, 7.8 punktus, Aprašo (2010 m. sausio 1 d. redakcija) III skyriaus 5, 7 punktus. Nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 21 d., kaip tai buvo reglamentuota tuo metu galiojusiose Taisyklėse, teismui iškėlus bankroto bylą ir sudarius kreditorių sąrašą, Žemės ūkio ministerijai pateikė Paraišką Nr. 01-347 gauti finansinę paramą fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją, tačiau Žemės ūkio ministerija Paraiškos neadministravo, atsakymo nepateikė.

Pažymėjo, kad Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 369 patvirtintos Taisyklės neteko galios, Vyriausybei 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 patvirtinus Aprašą, pagal kurį Ministerija privalėjo, gavusi suteiktos valstybės pagalbos registro pranešimą apie skiriamos nereikšmingos pagalbos (de minimis pagalbos) žemės ūkio produktų pirminės gamybos sektoriuje įregistravimą, per 5 darbo dienas informuoti įmonės administratorių apie pagalbos gavėjams skiriamos nereikšmingos pagalbos (de minimis pagalbos) žemės ūkio produktų pirminės gamybos sektoriuje dydį ar siųsti motyvuotą paaiškinimą, kodėl pagalba neskiriama ir kokia šio sprendimo apskundimo tvarka.

Darė išvadą, kad tokiu būdu Žemės ūkio ministerija privalėjo informuoti pareiškėją, tačiau jokios informacijos nepateikė. Nurodė, kad, įsigaliojus Aprašo 2010 m. sausio 1 d. redakcijai, paraiškų administravimas buvo perduotas Agentūrai, tačiau Žemės ūkio ministerija pareiškėjo Paraiškos pagal kompetenciją nepersiuntė, informacijos pareiškėjui nepateikė. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. K., nurodęs, kad vienoks ar kitoks sprendimas dėl pareiškėjo pateiktos Paraiškos nebuvo priimtas. Atkreipė dėmesį, kad tiek minėti norminiai aktai, tiek Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis numatė, jog administracinė procedūra turi būti baigta, sprendimas priimtas ir apie tai informuotas pareiškėjas.

Kadangi tai padaryta nebuvo, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Žemės ūkio ministeriją išnagrinėti Paraišką teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.

Teismas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 8 d. raštu Žemės ūkio ministerija išsakė nuomonę, jog Agentūros atsisakymas nagrinėti 2010 m. spalio 1 d. paraišką yra pagrįstas, todėl neturėjo pagrindo tenkinti pirmojo pareiškėjo reikalavimo.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 146-149) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Pabrėžia, kad Vyriausybė 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 pripažino netekusiu galios Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 369 bei patvirtino Aprašą. Nurodo Aprašo 5, 7 punktus. Daro išvadą, kad paraiškų administravimas Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu priskirtas Agentūros kompetencijai, todėl Žemės ūkio ministerija neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo Paraiškos bei priimti sprendimo dėl finansinės paramos suteikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Informuoja, kad Bendrovės administratorius Agentūrai 2010 m. spalio 1 d. pateikė paraišką dėl lėšų poreikio iš dalies apmokėti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimus už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją Nr. 10-27015, prie paraiškos pridėjo dokumentus. Pažymi, kad ši paraiška buvo vertinama vadovaujantis Aprašu. Nurodo Aprašo 5 punktą, atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. priėmė nutartį, kuria buvo nuspręsta likviduoti UAB „Rosagana“. Šioje nutartyje buvo nurodytas 7 dienų apskundimo terminas, tačiau nutartis nebuvo apskųsta, 2010 m. liepos 31 d. ji įsiteisėjo, todėl paraiška turėjo būti pateikta iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. Kadangi pareiškėjas paraišką išsiuntė tik 2010 m. spalio 9 d., Agentūros nuomone, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, laiku nesiėmė reikiamų veiksmų, kad paraiška būtų pateikta laiku. Atkreipia dėmesį, kad prie paraiškos nebuvo pateikti jokie dokumentai, galėję įrodyti, jog paraiška pavėluotai buvo pateikta dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių pareiškėjas pagrįstai negalėjo numatyti, o pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi.

Pareiškėjas BUAB „Rosagana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 159-163) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad Paraiška buvo pateikta laiku pagal tuo metu galiojusias Taisykles, byloje nėra ginčo, kad Paraiška buvo pateikta tinkamai ir laiku. Pažymi, kad Bendrovės administratorius negalėjo ir neturėjo numatyti, kokie teisės aktai bus priimti ateityje, o kompetentinga institucija, gavusi paraišką, turėjo dėl jos priimti sprendimą. Akcentuoja, kad tiek atsakovas, tiek liudytojas V.

K. patvirtino, jog joks sprendimas pagal Paraišką nebuvo priimtas, Paraiška nebuvo perduota Agentūrai, jokia informacija apie tokios paraiškos padavimą Agentūrai nebuvo suteikta. Pabrėžia, kad atsakovas, tiek vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 369, tiek Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, turėjo užbaigti pradėtą administracinę procedūrą ir priimti sprendimą. Mano, kad pareiškėjui negali tekti neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, jog pasikeitė teisinis reglamentavimas ir tokio pobūdžio paraiškas šiuo metu nagrinėja ne Žemės ūkio ministerija, o Agentūra.

Pabrėžia, kad Bendrovės valia gauti paramą Paraiškos pagrindu buvo išreikšta tinkamai, todėl aplinkybė, jog Žemės ūkio ministerija neįvykdė savo pareigos ir neišnagrinėjo Paraiškos, o pasikeitęs teisinis reguliavimas numato kitą tokio pobūdžio paraiškas nagrinėjantį subjektą, pareiškėjo manymu, negali paneigti teisės į tinkamai pateiktos paraiškos nagrinėjimą, priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis teisingumo principas. Pažymi, kad toks atsakovo elgesys, kai dėl teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktų paraiškų įgaliotos institucijos nepriima jokio sprendimo, prieštarauja Konstitucijos nuostatai „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ bei pažeidžia objektyvumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Mano, kad Žemės ūkio ministerijos neveikimas taip pat pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra įsteigta prie Žemės ūkio ministerijos, šie du subjektai yra tiesiogiai susiję, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu, kitais viešojo administravimo principais, Žemės ūkio ministerija turi galimybę Paraiškos administravimą perduoti Agentūrai, kaip tiesiogiai susijusiam ir prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtam subjektui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė išsiuntė Žemės ūkio ministerijai 2008 m. sausio 21 d. Paraišką, pagal kurią siekė gauti finansinę paramą fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją (b. l. 7-11). Pagal tuo metu galiojusias Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 369 patvirtintas Specialiosios Kaimo rėmimo programos lėšų, skirtų 2007 metais fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bei išregistruotų iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto likviduotų įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo taisykles paraiškos gauti finansinę paramą administravimą vykdė Žemės ūkio ministerija. Minėtų taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad Žemės ūkio ministerija, gavusi, be kita ko, paraišką gauti finansinę paramą, nustato kiekvienos bankrutuojančios ir bankrutavusios ar išregistruotos iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto likviduotos įmonės fizinių ir juridinių asmenų finansinės paramos dydį ir bendrą sumą praneša įmonės administratoriui ar savivaldybės, kurios teritorijoje buvo likviduotos dėl bankroto įmonės buveinė, administracijos įgaliotam asmeniui. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829 buvo panaikintos minėtos taisyklės ir patvirtintas Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašas. Šio aprašo redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d., taip pat priskyrė paraiškų administravimą Žemės ūkio ministerijai, 7 punkte buvo detaliai įtvirtinti šios ministerijos atliktini veiksmai gavus nurodytus dokumentus. Nuo 2010 m. sausio 1 d. minėta funkcija buvo perduota vykdyti (administruoti) Agentūrai.

Bendrovės bankroto administratoriui 2011 m. balandžio 19 d. prašymu (b. l. 19-22) kreipusis į Žemės ūkio ministeriją, prašant pateikti sprendimą dėl 2008 m. sausio 21 d. paraiškos Nr. 01-347, Žemės ūkio ministerija 2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2D-3018(14.4) (b. l. 23-24) nurodė, kad Agentūros priimti sprendimai (2011 m. sausio 4 d. raštas Nr. BR-(11.6) 51) yra teisėti ir pagrįsti. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, minėtame Žemės ūkio ministerijos rašte nepasisakyta dėl pareiškėjo 2008 m. sausio 21 d. Paraiškos. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad Žemės ūkio ministerija, gavusi pareiškėjo 2008 m. sausio 21 d. paraišką, nepateikė Bendrovei jokio atsakymo, t. y. šios Paraiškos neadministravo, kaip tai numatė tuo metu galiojusios taisyklės, nuo 2010 m. sausio 1 d. paraiškų administravimo kompetenciją priskyrus Agentūrai, minėta pareiškėjo paraiška nebuvo persiųsta trečiajam suinteresuotam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo atstovo teiginiai, išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad dėl pareiškėjo pateiktos Paraiškos nebuvo priimta jokio sprendimo (b. l. 126), taip pat liudytojo V. K. parodymai, jog iki šios dienos Paraiška liko nerealizuota, ji buvo nei patenkinta, nei atmesta, t. y. liko nenagrinėta, nors nuo 2008 m. iki 2010 m. už paramos bankrutavusioms įmonėms administravimą buvo atsakinga Žemės ūkio ministerija (b. l. 127, 128).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis, įtvirtina, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises kyla ir iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas minėtų reikalavimų ir gero administravimo principo imperatyvų nesilaikė, jokio atsakymo į pareiškėjo Paraišką nepateikė, paraiškų administravimą priskyrus vykdyti Agentūrai, Paraiškos jai nepersiuntė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad Žemės ūkio ministerija 2011 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2D-3018(14.4) nepasisakė dėl pareiškėjo 2008 m. sausio 21 d. Paraiškos, sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą – panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2D-3018(14.4), nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat iš esmės papildomai dėl šios teismo išvados nepasisako, kas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro papildomą pagrindą nurodytoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisakys.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė