2022-12-07 Nr. AB-29747-3-61-3-00915-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-675-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir atsakovas, ŽŪIKVC, Centras) 2021 m. vasario 22 d. raštą Nr. 1S-1061 „Dėl susietos paramos už mėsinius galvijus skaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir perskaičiuoti už 2020 metais laikytus galvijus priklausančias išmokas. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotas žemės ūkio valdos valdytojas, kuris laiko pieninių ir mėsinių veislių mišrūnes karves ir jų prieauglį ir pagal galiojančius teisės aktus turi teisę gauti susietos paramos išmokas už laikomus galvijus. Paramos administravimo metu pareiškėjas iš savivaldybės 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu gavo galvijų, už kuriuos nebus skiriama parama, suvestinę. Kadangi suvestinėje nėra nurodyti jokie argumentai ir teisinis pagrindimas, siekiant išsiaiškinti kokių konkrečiai teisės aktų pažeidimus / neatitikimus nustatė ŽŪIKVC, pareiškėjas kartu su kitais paramos gavėjais atsakovui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) pateikė 2021 m. vasario 2 d. prašymą, kuriuo reikalavo: 1) pateikti motyvuotą atsakymą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-1009 „Dėl susietosios paramos už mėsiniu galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 papunkčio taikymo, nagrinėjant jų paraiškas; 2) esant pagrindui, perskaičiuoti išmokų sumas. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjo laikytos mišrūnės karvės, individualūs Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko Taisyklių 6.3 papunkčio keliavimų reikalavimų, nes 2020 m. Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ir ŪGR) nebuvo registruota prieauglio atsivedimo įvykių ir todėl už jas nebuvo apskaičiuota parama, todėl atsisakė tenkinti prašymą.

2.2. Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta, jog išmoka mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82), jeigu šių karvių atvesti veršeliai bus išlaikyti 5 mėnesius prie šios karvės laikytojo valdoje einamaisiais metais. Jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d., tuomet pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti išmoką už šią karvę mišrūnę, jeigu šių metų veršelio ir praėjusių metų veršelio bendrai sudėtas išbuvimo prie karvės mišrūnės laikotarpis būtų 5 mėn. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms.

2.3. Nei Taisyklių 6.3 papunktyje, nei kitose nuostatose, išmokos mokėjimo pagrindu nenumatyta privaloma sąlyga, jog pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią mokama išmoka, einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį. Aptariamoje Taisyklių 6.3 papunkčio nuostatoje įtvirtinta papildoma sąlyga, jog tuo atveju jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią turi būti mokama išmoka, atvestų veršelį, jis einamaisiais metais turi būti išlaikytas 5 mėnesius. Priešingas teisės normos aiškinimas neatitiktų Taisyklių paskirties.

2.4. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame apskritai nepasisakyta dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 2 d. prašymo argumentų, kad pagal ŽŪIKVC poziciją nėra aišku kaip būtų taikomi Taisyklių reikalavimai prašyme nurodytais atvejais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai sprendė už pareiškėjo laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, neskaičiuoti paramos, nes netinkamai taikė Taisyklių 6.3 papunktį, tuo paliekant ir / ar nepašalinant esminių prieštaravimų ir neatitikimų.

3. Atsakovas ŽŪIKVC atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pagal ŪGR duomenis E. K. 2020 m. laikė 151 mėsinį galviją, 114 pieninės veislės bulių. Vadovaudamasis Taisyklėmis, ŽŪIKVC dalyvauja išmokų administravimo procedūrose elektroninėmis priemonėmis Agentūrai teikdamas Taisyklėse nurodytus duomenis. Vadovaudamasis Taisyklių reikalavimais, ŽŪIKVC 2021 m. vasario 8 d. Agentūrai pateikė duomenis, kad pareiškėjui už 2020 m. buvo apskaičiuotos išmokos už 62 mėsinius galvijus ir 81 pieninės veislių bulių. Pareiškėjo dalis laikytų mėsinių galvijų neatitiko Taisyklių keliamų reikalavimų paramai gauti, todėl nuspręsta nemokėti susietosios paramos.

4.2. ŽŪIKVC 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1S-1061 pareiškėjui atsakė į jo prašymą dėl informacijos suteikimo ir išaiškinimo dėl Taisyklių 6.3 papunkčio taikymo, nagrinėjant pareiškėjo paraišką, išdėstė Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytus reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių parama pareiškėjui nebuvo skirta. Taisyklių reikalavimų laikymasis yra būtinas ir vienodas visiems galvijų laikytojams ir turi esminę reikšmę paramos administravimo procese. ŽŪIKVC, priimdamas Sprendimą, vertino visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl Sprendimas yra objektyvus ir teisėtas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo laikytos mišrūnės karvės, individualūs Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimų, nes 2020 m. UGR nebuvo registruota prieaugio atsivedimo įvykių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturi galimybių pretenduoti į išmoką už šias mišrūnes karves už 2020 m. ŽŪIKVC, priimdamas Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė Taisyklių nuostatas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodytos teisės aktų nuostatos yra aiškios, diferencijuotos ir nedviprasmiškos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos gali būti interpretuojamos skirtingai ar prieštarautų kitų teisės aktų nuostatoms.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą atmetė.

9. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas E. K. yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotas žemės ūkio valdos valdytojas, kuris laiko pieninių ir mėsinių veislių mišrūnes karves ir jų prieauglį. Pagal ŪGR duomenis E. K. 2020 m. laikė 151 mėsinį galviją ir 114 pieninės veislės bulių.

9.2. Pareiškėjas iš savivaldybės 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu gavo galvijų, už kuriuos nebus skiriama parama, suvestinę. Kadangi suvestinėje nebuvo nurodyti argumentai ir teisinis pagrindimas, siekdamas išsiaiškinti, kokių konkrečiai teisės aktų pažeidimus / neatitikimus nustatė ŽŪIKVC, kartu su kitais paramos gavėjais, pateikė ŽŪIKVC ir ŽŪM 2021 m. vasario 2 d. prašymą pateikti motyvuotą atsakymą dėl Taisyklių 6.3 papunkčio taikymo, nagrinėjant paraišką, esant pagrindui, perskaičiuoti išmokų sumą.

9.3. ŽŪIKVC 2021 m. vasario 22 d. raštu pareiškėją informavo, kad jo laikytos mišrūnės karvės, individualūs Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko Taisyklių 6.3 papunkčio keliamų reikalavimų, joms 2020 m. ŪGR nebuvo registruota prieauglio atsivedimo įvykių, todėl ir nebuvo apskaičiuota parama.

10. Įvertinęs Taisyklių 3, 6.2, 6.3, 21.3 punktų nuostatas, teismas nurodė, jog aptartų Taisyklių nuostatų analizė leidžia teigti, kad, norint gauti išmoką, pieninės x mėsinės veislės mišrūnės karvės (veislės kodai: 81 ir 82) turi atsivesti veršelį ir jį išlaikyti prie karvės 5 mėnesius. Taip pat Taisyklių 6.3 papunktyje yra numatytos kelios išimtys, kai šis reikalavimas netaikomas (pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms), arba išimtis, kai pieninės x mėsinės veislės mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d. Jei deklaruotos karvės mišrūnės neatitinka Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų išmokos už šias valdos valdytojams neskiriamos.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2020 m. ŪGR duomenis daliai pareiškėjo laikomų mišrūnių karvių nebuvo registruoti prieauglio atsivedimo įvykiai, t. y. jos neatsivedė veršelių. Taisyklėse nustatyta konkreti būtina sąlyga išmokoms gauti, t. y. karvė mišrūnė einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį ir jis turi būti išlaikytas 5 mėnesius prie šios karvės (su nustatytomis išimtimis), Taisyklėse nėra aptartos išmokų skyrimo / neskyrimo sąlygos mišrūnėms karvėms einamaisiais metais neatsivedusioms prieauglio, todėl ŽŪIKVC, vadovaudamasis ŪGR duomenis, su kuriais pareiškėjas sutinka, nustatęs, kad dalis pareiškėjo mišrūnių karvių 2020 m. neatsivedė prieauglio, pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 6.3 papunkčiu, už pareiškėjo laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, neskaičiavo paramos.

12. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad ŽŪIKVC, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė Taisyklių nuostatas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei administracinio sprendimo motyvai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

13. Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti ŽŪIKVC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir perskaičiuoti už 2020 m. laikytus galvijus priklausančias išmokas.

14. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr.1S-1061 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti ir perskaičiuoti pareiškėjui priklausančias susietos paramos išmokas už laikomus galvijus už 2020 metus. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 275 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėtą žyminį mokestį.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta teisinė ir loginė konstrukcija nėra nuosekli, tiksli ir aiški, kas lėmė netinkamą minėtos normos taikymą, administruojant pareiškėjui priklausančias išmokas. Vadovaujantis sisteminiu, loginiu, gramatiniu aptariamos teisės normos aiškinimu, matyti, jog nei Taisyklių 6.3 papunktyje, nei kitose nuostatose, išmokos mokėjimo pagrindu nenumatyta privaloma sąlyga, jog pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią mokama išmoka, einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį. Ši teisės norma nustato, kad išmoka mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdos (toliau – valda) valdytojams laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82). Taip tiesiogiai yra numatyta ginčo nuostatoje, tame pačiame punkte įtvirtinant papildomą sąlygą, jog tuo atveju jei (bet nebūtinai) pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią turi būti mokama išmoka, atvestų veršelį, jis einamaisiais metais turi būti išlaikytas 5 mėnesius (numatant išimtis). Tokį teisės normos turinio aiškinimą suponuoja jos lingvistinis ir loginis aiškinimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų Taisyklių 6.3 papunkčio paskirties ir esmės, nes aptariama nuostata parama numatyta už mišrūnes karves, o ne už mišrūnių karvių atvestus veršelius. Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas būtų turėjęs tikslą įtvirtinti paramos mokėjimą už pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvių atvestus veršelius, tai būtų tiesiogiai numatyta teisės normoje.

16.2. ŽŪIKVC, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai sprendė už pareiškėjo laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, neskaičiuoti paramos, nes netinkamai taikė Taisyklių 6.3 papunktį, paliekant ir / ar nepašalinant esminių prieštaravimų ir neatitikimų, o pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus argumentus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentams, tačiau nepateikė jokios išsamesnės turinio analizės. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl ginčo nuostatą taiko ir aiškina būtent taip kaip nurodyta Sprendime.

17. Atsakovas ŽŪIKVC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad ŽŪIKVC 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1S-1061 pareiškėjui atsakė, išdėstydamas Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytus reikalavimus bei nurodydamas faktines aplinkybes, dėl kurių parama pareiškėjui nebuvo skirta. Pareiškėjui pagrįstai nuspręsta nemokėti susietosios paramos, nes nurodyti mėsiniai galvijai neatitiko Taisyklėse keliamų reikalavimų išmokai gauti. ŽŪIKVC, priimdamas sprendimą nemokėti susietosios paramos, vertino visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl sprendimas yra objektyvus ir teisėtas. Taisyklių reikalavimų laikymasis yra būtinas ir vienodas visiems galvijų laikytojams ir turi esminę reikšmę paramos administravimo procese.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pagal Taisyklių 6.3 papunktį norint gauti išmoką, pieninės x mėsinės veislės mišrūnės karvės (veislės kodai: 81 ir 82) turi atsivesti veršelį ir jį išlaikyti prie karvės 5 mėnesius. Toliau Taisyklių 6.3 papunktis numato kelias išimtis, kam šis reikalavimas netaikomas, arba išimtis, kai pieninės x mėsinės veislės mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d. Pagal Taisyklių 21.3 papunktį, jeigu deklaruotos pieninių x mėsinių veislių mišrūnės karvės neatitinka Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, tuomet išmokos už šias karves mišrūnes valdos valdytojams neskiriamos. Pateiktos teisės aktų nuostatos yra aiškios, diferencijuotos, nedviprasmiškos, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jos gali būti interpretuojamos skirtingai ar prieštarautų kitų teisės aktų nuostatoms.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose nuosekliai remiasi ankstesnėje pastraipoje nurodyta argumentacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-852-502/2017).

23. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

24. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

25. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

26. Šioje byloje teismo precedentu formuojančiu teisės aiškinimo bei taikymo praktiką analogiškoje byloje yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-497-815/2022.

27. Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad išmoka mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82), jeigu šių karvių atvesti veršeliai bus išlaikyti 5 mėnesius prie šios karvės laikytojo valdoje einamaisiais metais. Jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d., tuomet pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti išmoką už šią karvę mišrūnę, jeigu šių metų veršelio ir praėjusių metų veršelio bendrai sudėtas išbuvimo prie karvės mišrūnės laikotarpis būtų 5 mėnesiai. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms. Pagal Taisyklių 21.3 papunktį, jeigu deklaruotos pieninių x mėsinių veislių mišrūnės karvės neatitinka Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, išmokos už šias karves mišrūnes valdos valdytojams neskiriamos.

28. Teisėjų kolegija 2022 m. sausio 19 d. nutartyje išaiškino, kad iš Taisyklių 6.3 papunkčio dispozicijos aiškiai matyti, kad norint gauti išmoką pieninės x mėsinės veislės mišrūnės karvės (veislės kodai: 81 ir 82) turi atsivesti veršelį ir jį išlaikyti prie karvės 5 mėnesius. Taip pat Taisyklių 6.3 papunktyje yra numatytos kelios išimtys, kai šis reikalavimas netaikomas (pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms), arba išimtis, kai pieninės x mėsinės veislės mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d. Taigi minėtoje teisės normoje nustatyta būtina, o ne papildoma, sąlyga išmokai gauti, t. y. karvė mišrūnė einamaisiais metais turi atvesti veršelį ir jis turi būti išlaikytas prie šios karvės 5 mėnesius (su nustatytomis išimtimis).

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagal 2020 metų ŪGR duomenis daliai pareiškėjo laikomų mišrūnių karvių nebuvo registruoti prieauglio atsivedimo įvykiai, t. y. jos neatsivedė veršelių (karvių individualūs numeriai nurodyti atsakovo sprendime). Centras, vadovaudamasis ŪGR duomenis ir nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 6.3 papunkčiu už pareiškėjo laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, neskaičiavo paramos. Atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas atitinka individualiam aktui keliamus pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai, aiškiai suformuluotas atsakymas pareiškėjui, yra priimtas Centro kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

30. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų vertinimui, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika keistina, todėl prieina prie išvados, jog pareiškėjas neteisingai aiškina ginčo teisinius santykius reglamentuojančią teisę, dėl to apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d.).

31. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius