4f34fadb-14d6-4bce-b43a-643e2c2afd27 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-781-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00425-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų B.

C. ir V. C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5083-1071/2018 pagal ieÅ¡kovų B. C. ir V. C. ieÅ¡kinį atsakovams A. Z. (A. Z.), J. Z., S. M. ir G. M. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti vaizdo kameras ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai B. C. ir V. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė ieÅ¡kovų teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ bei įpareigoti atsakovus S. M. ir G.

M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas Nr. 1), lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytu gyvenamuoju namu (toliau – Namas Nr. 2);

2) uždrausti atsakovams S. M. ir G. M. be ieškovų B. C. ir V. C. raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant Namo Nr. 1 lauko sienos, besiribojančios su Namu Nr. 2;

3) priteisti ieškovų B. ir V. C. naudai iš atsakovų A. ir J. Z. po 2 000 eurų neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausantis žemės sklypas su jame esančiu Namu Nr. 2 ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu ir Namu Nr.

1. Atsakovų A. Z. bei J. Z. (Å¡iuo metu namo savininkai – atsakovai S. M. ir G. M.) Name Nr. 1 prie yra sienos yra pritvirtintos dvi vaizdo kameros, kurios fiksuoja visÄ ieÅ¡kovų privatų žemės sklypÄ jame esančių Namu Nr.

2. Vaizdo kameros fiksuoja kiekvienÄ ieÅ¡kovų žingsnį, jie yra nuolat stebimi, neturi galimybės pasirinkti, ar patekti į stebimÄ teritorijÄ , nes vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimÄ . Toks jų stebėjimas kameromis jiems sukuria nuolatinio stebėjimo išėjus iÅ¡ namų pojÅ«tį.

3. IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovai vykdo neteisėtÄ stebėjimÄ , neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie jų asmeninį gyvenimÄ , tarp jų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jiems yra daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad yra nuolat sekami. Tokiais veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieÅ¡kovų teisė į atvaizdÄ , bet ir platesnė, bendro pobÅ«džio teisė į pagarbÄ privačiam gyvenimui, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Atsakovai vaizdo kamerų įrengimÄ motyvuoja siekiu apsaugoti turtÄ nuo galimų vagysčių, tačiau jie taip nemano, nes atsakovų tikslas apsaugoti savo turtÄ nuo vagysčių nėra proporcingas siekiui riboti jų teisę į privatų gyvenimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų B. ir V. C. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovas A. ir J. Z. bei po 7,71 Eur iš kiekvieno ieškovo valstybei.

5. Teismas, remdamasis UAB „Gumesta“ 2018 m. kovo 30 d. pažyma, nustatė, kad UAB „Gumesta“ 2015 metų gruodžio mėn. Namo Nr. 1 adresu sumontavo vaizdo stebėjimo sistemÄ . Užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimÄ , vaizdo stebėjimo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos, o pati vaizdo stebėjimo sistema suderinta taip, jog filmavimas bÅ«tų pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu kai patenkama į Namo Nr. 1 valdas.

6. Siekiant patvirtinti aplinkybę, kad atsakovų ant Namo Nr. 1 įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nefilmuoja ieÅ¡kovų Namo Nr. 2 teritorijos ir jų privataus gyvenimo, atsakovai pateikė antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame antstolis konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 suveikia / įsijungia tik nuo judesio. Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi retuÅ¡acijos. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Gumesta“ iÅ¡duota pažyma.

IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimÄ suteikiantį teisę Name Nr. 1 fiksuoti esamÄ vaizdo įrangÄ , taip pat Å¡ioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retuÅ¡avimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietÄ , tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti antstolio konstatuotoms aplinkybėms ir UAB „Gumesta“ iÅ¡duota pažyma, todėl sprendė, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad į atsakovų vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ ieÅ¡kovų gyvenamojo namo teritorija nepatenka.

7. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų atstovo nurodyta aplinkybe, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos įrodo atsakovų kaltę dėl vaizdo kamerų įrengimo. Komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarime ir pareigÅ«no A. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä Z. namuose per jų kompiuterį įraÅ¡e matomas bendras kiemas ir įvažiavimas į kvartalÄ , jog vaizdo kameros filmuoja bendrÄ Ä¯važiavimÄ , tačiau ieÅ¡kovų gyvenamojo namo nesimato ir jų kiemas bei namas nėra filmuojami.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes, kad atsakovų vaizdo kameros fiksuoja kiekvienÄ jų žingsnį, kad jie yra nuolat stebimi, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimÄ , kad jie yra nuolat sekami. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovai B. ir V. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad atsakovai A.

Z. ir J. Z. pažeidė ieÅ¡kovų teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ bei įpareigoti atsakovus S. ir G. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo Namo Nr.

1. sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytu Namu Nr. 2; uždrausti atsakovams S. ir G. M. be ieškovų raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant Namo Nr. 1 lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytu Namu Nr. 2; priteisti ieškovų naudai iš atsakovų A. ir J. Z. po 2 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 8.1.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo netikėti antstolio konstatuotoms aplinkybėms ir UAB „Gumesta“ iÅ¡duota pažyma, yra neobjektyvi ir prieÅ¡taraujanti kitiems civilinėje byloje esantiems raÅ¡tiniams įrodymams. IeÅ¡kovų vertinimu, vaizdo kamerose įdiegtÄ vaizdo retuÅ¡avimÄ atsakovai galėjo įdiegti tik prieÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovų pateiktus vaizdo įraÅ¡us UAB „Gumesta“ dirbantis inžinierius prieÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ atsakovų garaže atliko vaizdo įraÅ¡ymo įrangos perprogramavimo darbus.

Teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovams, kokius jiems bÅ«tina į civilinę bylÄ pateikti įrodymus bei užkirto keliÄ ieÅ¡kovams operatyviai atlikti atsakovų Z. namuose įrengtos vaizdo kameros sistemų patikrinimÄ , siekiant nustatyti vaizdo kamerų retuÅ¡avimo įrengimo datÄ , kadangi atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovams liudijimÄ kartu su specialistu patekti prie atsakovų Z. name esančio įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos. Vėlesnis teismo liudijimo iÅ¡davimas tik patvirtino, kad vaizdo įrangoje esama informacija saugoma ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas. 8.2.

Tiek pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktÄ medžiagÄ , tiek pagal policijos pareigÅ«no pateiktÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ ir pačių atsakovų Z. parodymus atsakovai Z. vykdė įvažiavimo į kvartalÄ , esantį ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, vaizdo kamerų stebėjimÄ ir atsakovai Å¡ių duomenų nenuginčijo. Be to, ieÅ¡kovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuota atsakovų vaizdo kamera yra nukreipta į ieÅ¡kovų žemės sklypus su Namu Nr. 2, kurios pagalba atsakovai fiksuoja visus ieÅ¡kovų judėjimus. 8.3.

IeÅ¡kovų vertinimu, panašų ginÄÄ , koks yra nagrinėjamas Å¡ioje civilinėje byloje, iÅ¡nagrinėjo ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, kuris 2017 m. gruodžio 27 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 suformavo naujausiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtÄ nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ .

Vaizdo kameras naudojančių asmenų tariamas turto ar Å¡eimos apsaugos interesas negali bÅ«ti iÅ¡keliamas aukščiau kitų asmenų intereso į privataus gyvenimo apsaugÄ .

9. Atsakovai A. ir J. Z. bei S. ir G. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atsakovų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 nefilmuoja ieÅ¡kovų Namo Nr. 2 teritorijos ir jų privataus gyvenimo ir Å¡iÄ aplinkybę įrodo byloje esantys dokumentai –antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei antstolio darytas vaizdo įraÅ¡as su paaiÅ¡kinimais, UAB „Gumesta“ iÅ¡duota pažyma.

Be to, pačių ieÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimÄ suteikiantį teisę atsakovų namuose fiksuoti esamÄ vaizdo įrangÄ , taip pat Å¡ioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retuÅ¡avimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietÄ , tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių. 9.2. Atsakovai pažymi, kad vaizdo stebėjimas Name Nr. 1 yra vykdomas, tačiau vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad nei ieÅ¡kovų, nei kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ nebÅ«tų pažeista, ir tai patvirtinta UAB „Gumesta“ iÅ¡duota pažyma, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad vaizdo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos, o sistema suderinta taip, kad filmavimas pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu, kai patenkama į klientų valdas.

Todėl ieÅ¡kovai neturi jokio pagrindo teigti, kad yra nuolat filmuojami prieÅ¡ savo valiÄ , jie turi galimybę pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimÄ teritorijÄ . Tokio ieÅ¡kovų Namo Nr. 2 stebėjimo nenustatė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai. 9.3. IÅ¡ antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei antstolio pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad antstolis A. Selezniovas fiksuoti aplinkybes pradėjo 2018 m. birželio 19 d. 17 vai. 22 min., kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvauja atsakovė J.

Z. bei UAB „Gumesta“ atstovas A. P., kad patys atsakovai jokio priėjimo prie laikmenų saugyklos neturi. PeržiÅ«rėjus ieÅ¡kovės B. C. vaizdo įraÅ¡us, akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovė B. C. pradėjo filmavimÄ tÄ pačiÄ 2018 m. birželio 19 dienÄ 17 val. 38 min., t. y . praėjus 16 minučių po antstolio A. Selezniovo ir UAB „Gumesta“ atstovo atvykimo. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovų teiginiai, kad UAB „Gumesta“ specialistas atlikinėjo vaizdo įrangos derinimo darbus prieÅ¡ atvykstant antstoliui, tiesiog neatitinka tikrovės. 9.4.

IeÅ¡kovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovai įrodė, jog jų teisė į privatų gyvenimÄ buvo pažeista atsakovui įsirengus vaizdo stebėjimo kameras, nes vaizdo kameros buvo įrengtos daugiabučio namo laiptinėje bei fiksavo ieÅ¡kovų buto duris, o atsakovas neįrodė, kad kamerų įsirengimo tikslas (apsaugoti savo turtÄ nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis Dėl ginčo esmės 12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , 1 dalimi fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamÄ sias ir kitokias patalpas, aptvertÄ privačiÄ teritorijÄ , neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.

CK 2.23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs, kad atsakovai ant Namo Nr. 1 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotų ieÅ¡kovų Namo Nr. 2 teritorijÄ ir taip pažeistų ieÅ¡kovų privataus gyvenimo teisę, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė.

14. IeÅ¡kovai nesutinka su ginčijamu sprendimu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei UAB „Gumesta“ pažymÄ , nes vaizdo kamerose įdiegtÄ vaizdo retuÅ¡avimÄ atsakovai galėjo įdiegti tik prieÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovų pateiktus vaizdo įraÅ¡us UAB „Gumesta“ dirbantis inžinierius prieÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ atsakovų garaže atliko vaizdo įraÅ¡ymo įrangos perprogramavimo darbus. IeÅ¡kovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes užkirto keliÄ ieÅ¡kovams operatyviai atlikti atsakovų Z. namuose įrengtos vaizdo kameros sistemų patikrinimÄ , siekiant nustatyti vaizdo kamerų retuÅ¡avimo įrengimo datÄ .

15. Kaip matyti iÅ¡ antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 34 ir ieÅ¡kovų pateiktų vaizdo įrašų, antstolis konstatuoti faktines aplinkybes apie atsakovų Name Nr. 1 įrengtÄ vaizdo stebėjimo įrangÄ pradėjo 2018 m. birželio 19 d. 17 val. 22 min, baigė – 17 val. 38 min. Tuo tarpu ieÅ¡kovų pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose matomas asmuo atsakovų Namo Nr. 1 garaže, padaryti 2018 m. birželio 19 d. tarp 18 val. 9 min. ir 18 val. 11 min., t. y. jau po antstolio A. Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo.

16. Be to, remiantis pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu, ieÅ¡kovų atstovas posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimÄ , suteikiantį teisę atsakovų Name Nr. 1 fiksuoti esamÄ vaizdo įrangÄ , taip pat Å¡ioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retuÅ¡avimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietÄ , tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas.

Taigi, nei ieÅ¡kovų atstovas, nei jo pasitelktas vaizdo technikos specialistas nenustatė kitokių aplinkybių nei jos buvo konstatuotos antstolio A. Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovų argumentus dėl prieÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ atsakovų garaže atliktų vaizdo įraÅ¡ymo įrangos perprogramavimo darbų, taip pat dėl galbÅ«t pažeisto Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo kaip nepagrįstus.

17. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad tiek pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktÄ medžiagÄ , tiek pagal policijos pareigÅ«no pateiktÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ ir pačiu atsakovų Z. parodymus atsakovai Z. vykdė įvažiavimo į kvartalÄ , esantį ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, vaizdo kamerų stebėjimÄ ir atsakovai Å¡ių duomenų nenuginčijo. Be to, ieÅ¡kovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuota atsakovų vaizdo kamera yra nukreipta į ieÅ¡kovų žemės sklypus su Namu Nr. 2, kurios pagalba atsakovai fiksuoja visus ieÅ¡kovų judėjimus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų pateiktos vaizdo stebėjimo kamerų ant Namo Nr. 1 fotonuotraukos negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovų nurodomų aplinkybių dėl vaizdo kamerų stebėjimo lauko apimties, nes jose tokie duomenys nėra užfiksuoti. Tuo tarpu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. specialisto A.

B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinis praneÅ¡imas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, patvirtina, jog atsakovų vaizdo stebėjimo kameromis ieÅ¡kovams priklausanti teritorija su jame esančiu Namu Nr. 2 nėra stebima. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 suveikia / įsijungia tik nuo judesio Namo Nr. 1 teritorijoje, ieÅ¡kovams priklausanti teritorija su jame esančiu Namu Nr. 2 nėra stebima.

Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi tik retuÅ¡acijos. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Gumesta“ pažyma.

19. Atsižvelgiant nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų argumentais, jog atsakovai ginčo vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoja ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ su jame esančiu Namu Nr. 2 ir tokiu bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ .

20. Taip pat atmestinas ieÅ¡kovų argumentas dėl kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 suformuotos teismų praktikos taikymo nagrinėjamu atveju. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , visiÅ¡kai skiriasi ieÅ¡kovų nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovai jokių duomenų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Giedrė Seselskytė