2017-08-10 Nr. AB-15121-3-61-3-01439-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1000-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01439-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.1; 11.6; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linkotelus“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m. kovo 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (5.8-36) 6V-188 „Dėl atsisakymo pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti UAB „Linkotelus“ 2014 m. spalio 20 d. prašymą Nr. 14-10/14; 3) atlyginti Bendrovei patirtas teismo išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (5.8-36) 6V-188 atsisakė pradėti jo pareiškimo nagrinėjimo procedūrą. Sprendimą atsakovas iš esmės grindė tuo, kad UAB „Tele2“ tariamai nebuvo gavęs prašymo dėl skunde nurodyto numerio aprašymo savo tinkle, pareiškėjas tariamai neturi savo judriojo telefono ryšio tinklo, reklaminis teiginys „į visus Lietuvos tinklus“ tariamai nurodo tik tarifus, o ne galimybę pasiekti visus Lietuvos tinklus ir tariamu trečiojo suinteresuoto asmens operatyvumu, ištaisant UAB „Tele2“ tinkluose buvusias klaidas. Bendrovės nuomone, Taryba savo argumentus grindė vien trečiojo suinteresuoto asmens pateikta informacija, jos netyrė ir neįsitikino informacijos teisingumu bei neklausė UAB „Linkotelus“ nuomonės dėl informacijos pagrįstumo ir tikrumo, todėl Sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas.

Bendrovė pažymėjo, kad dar 2011 m. vasario 2 d. buvo pateikusi UAB „Tele2“ prašymą aprašyti atitinkamus numerius, todėl visi jos abonentų numeriai privalėjo būti aprašyti 2011 m. balandžio 2 d. UAB „Tele2“ pažeidimas truko nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. pabaigos, kai jis buvo pašalintas. Pareiškėjas prašymą dėl numerių aprašymo teikė nurodydamas visas numerių serijas, todėl jeigu numeriai nebuvo aprašyti, buvo neaprašyta visa jų serija, t. y. ne mažiau nei 2 000 UAB „Linkotelus“ numerių, o tai patvirtina didelį pažeidimo mastą. Teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo suklaidino Tarybą, teigdamas, jog Bendrovė UAB „Tele2“ nebuvo pateikusi informacijos dėl numeracijos įdiegimo.

Pareiškėjui yra nesuprantami trečiojo suinteresuoto asmens bei atsakovo jokiais įrodymais nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad UAB „Linkotelus“ neturi savo judriojo ryšio tinklo. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-954 „Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos apibrėžimo“ 1.5.5 punkte nustatyta, kad egzistuoja balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka. Taip Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba akivaizdžiai pripažino, kad egzistuoja Bendrovės judriojo ryšio tinklas. Be to, UAB „Tele2“ 2013 m. birželio 27 d. rašte Nr. SD-16498 pareiškėjui siūlė sujungti abiejų jų tinklus.

UAB „Linkotelus“ nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens ant „Pildyk“ paslaugos pakuotės pateikta informacija, kad sąskaitoje jau yra 170 minučių į visus Lietuvos tinklus, nepateikia jokios informacijos apie UAB „Tele2“ taikomus įkainius, tačiau informuoja, jog vartotojai, įsigiję atitinkamą pakuotę, galės 170 minučių kalbėti su visais Lietuvos tinklais. Jeigu ši informacija neatitinka tikrovės, tokia reklama turi būti laikoma klaidinančia, kadangi vartotojai negauna to, ką savo reklamoje siūlo UAB „Tele2“, t. y. galimybės pasiekti UAB „Linkotelus“ abonentus. Pareiškėjo nuomone, Tarybai atliekant tyrimą, turėjo būti vertinamas būtent minėto teiginio pagrįstumas, tačiau ji to neatliko ir apsiribojo tik abstrakčių trečiojo suinteresuoto asmens teiginių perrašymu. Akcentavo, kad jeigu UAB „Tele2“ nesudaro galimybės savo vartotojams pasiekti visų Lietuvos tinklų, jis reklamoje turėjo aiškiai nurodyti tokią informaciją, tačiau to nepadarė ir taip akivaizdžiai klaidino vartotojus dėl teikiamų paslaugų turinio.

Bendrovė atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo beveik 4 metus nuo reikiamos informacijos gavimo savo klientams nesudarė galimybės pasiekti UAB „Linkotelus“ tinklo. Pareiškėjas dėl ryšio sutrikimų UAB „Tele2“ tinkle į trečiąjį suinteresuotą asmenį kreipėsi su 2013 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13-07/07, tačiau šis nepateikė jokios informacijos, susijusiais su ryšio sutrikimais, nebendradarbiavo ir nedėjo jokių pastangų, kad visiems savo klientams užtikrintų galimybę pasiekti Bendrovės judriojo ryšio tinklą. Apie tam tikrų UAB „Linkotelus“ priklausančių numerių nepasiekiamumą UAB „Tele2“ buvo informuotas ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. Net ir po 2014 m. spalio 28 d. skundo padavimo trečiojo suinteresuoto asmens klientams nebuvo sudaryta galimybė pasiekti UAB „Linkotelus“ tinklo. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog problemų šalinimas užtruko ilgai ir nebuvo aprašyta daugybė numerių, nėra pagrindo kalbėti apie pažeidimo mažareikšmiškumą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad Taryba neįvertino galbūt klaidinančios reklamos mažareikšmiškumo. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad reklamoje kalbama apie tarifus. Bendrovės atstovo teigimu, reklamoje tarifai nėra nurodyti, tačiau nurodyta, kad naudojantis paslauga „Pildyk“, galima pasiekti visus Lietuvos tinklus. UAB „Linkotelus“ atstovas taip pat nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens nurodytomis ir Tarybos nustatytomis aplinkybėmis, kad į pareiškėjo abonento numerį nebuvo galima paskambinti dėl techninio gedimo, ir pažymėjo, kad jokių techninių kliūčių teikti ryšio paslaugas tarp „Pildyk“ ir Bendrovės abonentų nėra. Ryšys nėra teikiamas, nes tarp pareiškėjo UAB „Linkotelus“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tele2“ nėra sudaryta tinklų sujungimo sutartis. Pareiškėjas 2013 m. liepos mėnesį trečiąjį suinteresuotąjį asmenį informavo, kad skambučiai iš „Pildyk“ nepasiekia UAB „Linkotelus“ abonentų, tačiau minėta problema buvo išspręsta tik pareiškėjui kreipusis į atsakovą. Pažymėjo, kad UAB „Linkotelus“ yra įrašytas į sąrašą asmenų, kurie gali verstis judriojo telefono tinklo ryšio paslaugomis, o tinklo tiekėjų sąraše Bendrovė nėra įrašyta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Taryba paaiškino, kad Sprendime konstatavo, jog skleidžiamoje paslaugos „Pildyk“ reklamoje yra nurodomi skambučių ir trumpųjų SMS žinučių tarifai „į visus Lietuvos tinklus“ nesudaro pagrindo įtarti galbūt klaidinančios reklamos, kadangi pareiškėjas neturi įrangos ir priemonių, kurios galėtų būti laikomos elektroninių ryšių tinklu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo prasme. Taigi, UAB „Linkotelus“ veikla nėra laikoma Lietuvos tinklu, kaip skelbiama UAB „Tele2“ reklamoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nurodytą įrangą ar vykdo elektroninių ryšių tinklo steigimo, valdymo, kontrolės ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimo paslaugas, o Bendrovės pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo prasme jos veikla gali būti laikoma tinklo teikimo veikla. Pažymėjo, kad įstatymas, kuriame apibrėžiama elektroninių ryšių tinklo veikla, turi aukštesnę galią nei jį įgyvendinantis teisės aktas, o dviejų ūkio subjektų susirašinėjimas neįrodo, kad pareiškėjo veikla turėtų būti laikoma tinklo teikimo veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Linkotelus“ yra įrašytas į elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą, o ne į sąrašą, kuriame skelbiami ūkio subjektai, vykdantys elektroninių ryšių tinklo teikimo veiklą.

Atsakovo nuomone, Bendrovės 2011 m. vasario 2 d. raštas neturėtų būti vertinamas, kadangi, priimant Sprendimą, jis Tarybai nebuvo pateiktas. Šiame rašte pareiškėjas UAB „Tele2“ savo tinkle prašė įdiegti tam tikrų numerių seriją. Atsižvelgęs į UAB „Linkotelus“ 2011 m. vasario 2 d. rašto turinį bei kitus įrodymus, atsakovas sprendė, kad galima daryti išvadą tik dėl to, jog skunde teismui nurodytas jo telefono numeris nebuvo įdiegtas UAB „Tele2“ tinkle. Šios aplinkybės trečiasis suinteresuotas asmuo neneigė. Taryba pažymėjo, kad pareiškėjas jai pateikė įrodymus tik dėl vieno telefono numerio, kuriam nebuvo įmanoma paskambinti. Nors Bendrovė nurodė, kad nebuvo galima paskambinti ir į kitus jos abonentų numerius, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovui nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarybai patvirtino, kad minėtas telefono numeris nebuvo įdiegtas jo administruojamame tinkle, ir klaidą nedelsdamas ištaisė.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą, vertino ir atsižvelgė į visus jo pateiktus įrodymus, taip pat ir į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ginčo dėl to, kad nebuvo galima prisiskambinti į jame nurodytą UAB „Linkotelus“ numerį (duomenys neskelbtini) (nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas rašymo apsirikimu), nėra. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės 2013 m. liepos 5 d. rašte Nr. 13-07/07 neatsispindi, dėl kokių konkrečiai telefono numerių iškilo nesklandumų, tačiau, atsakovo nuomone, teismas šio įrodymo neturėtų vertinti, kadangi jis Tarybai nebuvo pateiktas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus tik dėl vieno atvejo, kai nebuvo galima prisiskambinti į jo numerį, atsakovas padarė išvadą, kad, kaip nurodyta reklamoje, skambinti, naudojantis „Pildyk“ paslaugos tarifais, galima be išimčių į visus Lietuvos tinklus, inter alia, ir į UAB „Linkotelus“.

Taryba pažymėjo, kad pradėjus nagrinėti klausimą dėl numerio (duomenys neskelbtini) neįdiegimo UAB „Tele2“ informacinėje sistemoje, trečiasis suinteresuotas asmuo šį numerį įdiegė ir atsakovui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, UAB „Tele2“ informavo, kad įdiegė visus kitus UAB „Linkotelus“ priskirtus telefono ryšio numerius, nors ne dėl visų buvo gavęs prašymus užtikrinti telefono ryšio numerio veikimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad „Pildyk“ paslaugos vartotojai į Bendrovės numerį (duomenys neskelbtini) negalėjo prisiskambinti dėl atsitiktinės klaidos, kuri, nustačius jos atsiradimo priežastį, buvo ištaisyta. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių protokole gedimas buvo užfiksuotas tik 2014 m. Apie tai, kad tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį iš savo klientų gavo informaciją, kad „Pildyk“ vartotojai negali prisiskambinti į nurodytą UAB „Linkotelus“ numerį, savo 2014 m. spalio 20 d. rašte Tarybai nurodė ir pats pareiškėjas. UAB „Tele2“ atsakovą informavo, kad neturi techninių galimybių nustatyti, nuo kada nurodytas techninis nesklandumas atsirado. Atsižvelgusi į pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba galimą pažeidimą dėl jo trukmės ir masto pripažino mažareikšmiu.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl techninių kliūčių teikti ryšio paslaugas jo abonentams nėra susijusios su Tarybos kompetencija ir nėra nagrinėjamo ginčo dėl klaidinančios reklamos dalykas. Pažymėjo, kad atsakovas neturi techninių galimybių išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių į UAB „Linkotelus“ abonentų numerius negalima paskambinti, naudojant paslaugą „Pildyk“. Nurodė, kad pareiškėjas dėl trečiojo suinteresuoto asmens galbūt neteisėtų veiksmų, neteikiant ryšio paslaugų Bendrovės abonentams, neteikė jokių skundų teismams arba Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Atsakovui buvo pateikti duomenys dėl to, kad naudojantis paslauga „Pildyk“, dėl techninių kliūčių negalima paskambinti vienam pareiškėjo abonentui. Taryba nėra kompetentinga institucija aiškintis techninius ryšio tiekimo sutrikimus. Pažymėjo, kad UAB „Linkotelus“ turi daugiau nei 2 000 abonentų, tikslaus abonentų skaičiaus pareiškėjas nenurodė, todėl nustatytas faktas, kad naudojant „Pildyk“ paslaugą, negalima paskambinti vienam jo abonentui, yra mažareikšmis. Tyrimo metu nenustatyta, kad Bendrovės abonentams negalima paskambinti, išskyrus nustatytą vieną atvejį. Techninių kliūčių dėl ryšio tiekimo tarp UAB „Linkotelus“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Taryba netyrė, vertino tik nagrinėjamą reklamą. Atsakovas, tirdamas nagrinėjamos reklamos klaidinamąjį pobūdį, vertino reklaminio teiginio „į visus Lietuvos tinklus“ teisingumą ir nustatė, kad vidutinis vartotojas, gavęs minėtą informaciją, ją vertintų kaip pateiktą informaciją apie paslaugos teikimo tarifus. Taryba nenustatė galimo reklamos klaidinamojo pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo pradėti tyrimą dėl klaidinamosios reklamos skleidimo. Pažymėjo, kad aplinkybės, ar UAB „Linkotelus“ yra įrašytas į tinklo tiekėjų sąrašą, nėra aktualios nagrinėjamoje byloje dėl klaidinančios reklamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele2“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

UAB „Tele2“ paaiškino, kad nagrinėjamai bylai išspręsti nėra reikšmingi Bendrovės argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, aprašant UAB „Linkotelus“ numerius, ar sudarant savo klientams galimybes pasiekti jo telefono numerius. UAB „Tele2“ žiniomis, pareiškėjas neturi atitinkamos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nurodytos įrangos ir priemonių, kurios galėtų būti laikomos elektroninių ryšių tinklu. Pažymėjo, kad Bendrovė turi teisę verstis tik elektroninių ryšių paslaugų teikimo veikla, nes yra įrašyta tik į elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą, ir neturi teisės verstis elektroninių ryšių tinklo teikimo veikla. Pareiškėjo tinkle inicijuoti skambučiai į jam priklausančius numerius yra užbaigiami siunčiant juos tranzitu per operatoriaus TEO LT, UAB tinklą. UAB „Linkotelus“ nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo elektroninių ryšių tinklui keliamus reikalavimus. Kadangi Bendrovė nėra elektroninių ryšių tinklas, reklamos teiginys apie „Pildyk“ paslaugos tarifų galiojimą „į visus Lietuvos tinklus“ negali būti laikomas klaidinančiu. Be to, minėtas teiginys nėra esminė reklamos informacija, todėl negali paveikti vartotojo ekonominio elgesio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visose „Pildyk“ reklamose, kuriose nurodomi pokalbių ir SMS tarifai „į visus Lietuvos tinklus“, reklamuojamas objektas yra ne tai, kad yra galimybė prisiskambinti į visus tinklus, o tarifų dydis, todėl minėtas reklamos teiginys nėra klaidinantis. Akcentavo, kad galimybė paskambinti į tam tikro naujo tinklo numerį priklauso nuo operatorių tarpusavio susitarimo ir yra Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos reguliavimo dalykas. UAB „Tele2“ nuomone, numerių pasiekiamumas iš veikiančių tinklų nėra reklamos teisės reguliavimo dalykas, nes priešingu atveju bet kuri įmonė galėtų gauti numerius iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir iš karto teikti Tarybai skundą, analogišką pareiškėjo pateiktam skundui.

Nurodė, kad vienas UAB „Linkotelus“ numeris iš „Pildyk“ numerio laikinai nebuvo pasiekiamas dėl techninės klaidos. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog 2011 m. mažiausiai 2 000 jo numerių nebuvo pasiekiami naudojant „Pildyk“ paslaugą, nėra įrodyta Bendrovės prielaida. Pažymėjo, kad į UAB „Linkotelus“ numerį iš „Pildyk“ numerio paskambinti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sąskaitos likučio trūkumo. UAB „Tele2“ nuomone, nėra pagrindo teigti, jog Tarybos išvada apie galimo pažeidimo mažareikšmiškumą nėra pagrįsta.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tele2“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. UAB „Tele2“ nuomone, Bendrovė ginčą kelia ne dėl reklamos teiginių, o dėl galimybės paskambinti pareiškėjo abonentams, naudojant paslaugą „Pildyk“, t. y. dėl techninių nesklandumų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teigimu, ginčijamoje reklamoje yra pateikta informacija apie skambučių tarifus. Vidutinis vartotojas reklamoje nurodytą teiginį „į visus Lietuvos tinklus“ supranta taip, kad nepriklausomai nuo to, į kurį tinklą skambina „Pildyk“ paslaugos vartotojas, jam yra taikomas vienodas tarifas. Minėtas reklamos teiginys nereiškia, kad naudojantis paslauga „Pildyk“, galima paskambinti į visus Lietuvos tinklus. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva aprašo UAB „Linkotelus“ abonentų numerius nepriklausomai nuo to, ar jis yra pateikęs tokį prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2014 m. spalio 20 d. skundą dėl galbūt klaidinančios reklamos skleidimo. Taryba su 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (5.5-36)6V-2330 kreipėsi į UAB „Tele2“, informuodama apie gautą skundą ir prašydama pagrįsti reklamoje skleistų teiginių teisingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2014 m. spalio 20 d. skunde nurodytomis aplinkybėmis. 2014 m. lapkričio 27 d. gautame UAB „Tele2“ atsakyme Nr. SD-20129 UAB „Tele2“ pateikė argumentus dėl paslaugos „Pildyk“ reklamoje skleistų teiginių pagrįstumo.

Atsakovas su 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (5.5-36)6V-2484 kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, kad jo pareiškime pateikta informacija nevisiškai atitinka pareiškimui pradėti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo tyrimą nustatytus reikalavimus, ir prašė iki 2014 m. gruodžio 10 d. pateikti atsakymus į klausimus: kokį laikotarpį (nuo kada iki kada), Bendrovės duomenimis, paslaugos „Pildyk“ vartotojai negali prisiskambinti į UAB „Linkotelus“ tinklą; ar šiuo metu „Pildyk“ paslaugos vartotojai gali prisiskambinti Bendrovės tinklo vartotojams; ar „Pildyk“ paslaugos vartotojai negalėjo paskambinti tik vienam pareiškėjo tinklo vartotojui, ar visiems minėto tinklo vartotojams; kiek UAB „Linkotelus“ tinklas turi aktyvių mobiliojo ryšio paslaugomis besinaudojančių vartotojų ir pateikti kitas, pareiškėjo nuomone, reikšmingas aplinkybes, susijusias su skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Atsakydamas į minėtą Tarybos raštą, UAB „Linkotelus“ 2014 m. gruodžio 10 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodė, kad paslaugos „Pildyk“ vartotojams galimybė paskambinti į pareiškėjo tinklą gali būti blokuojama nuo 2013 m. liepos mėnesio. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 8 d. įsigijo „Pildyk“ pakuotę su 200 minučių ir 10 000 SMS į visus Lietuvos tinklus ir patikrino, ar yra galimybė paskambinti į UAB „Linkotelus“ tinklą. Nurodė, kad šiuo metu paslaugos „Pildyk“ vartotojai negali paskambinti pareiškėjo tinklo vartotojams.

Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 30 d. Bendrovė turėjo apie 7 000 aktyvių vartotojų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo surinktus duomenis ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 2015 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nepradėti UAB „Linkotelus“ 2014 m. spalio 28 d. skundo nagrinėjimo procedūros.

Teismas pažymėjo, kad kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie joje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą bei pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu.

Teismas, vertindamas ant „Pildyk“ pakuotės dėklo ir naudotojo instrukcijos nurodytą informaciją vidutinio vartotojo atžvilgiu, konstatavo, kad iš nurodomos informacijos: „Sąskaitoje jau yra: 170 min. į visus LT tinklus; 10 000 SMS į visus LT tinklus; +10 MB“ negalima daryti išvados, kad naudojant „Pildyk“ kortelę, besąlygiškai bus galima prisiskambinti į visus Lietuvos tinklus. Teismo vertinimu, ši informacija yra skirta informuoti vartotoją apie tai, kiek minučių pokalbių ir kiek SMS įeina į „Pildyk“ kortelės, kurios vertė yra 5 litai, sąskaitą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad reklamoje vartojamas žodžių junginys „į visus LT tinklus“ negali būti laikomas klaidinančia reklama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatų prasme. Taigi, Sprendimo 9 bei 10 punktai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo vertinimu, Sprendimas, kai vienoje jo dalyje nusprendžiama, kad pažeidimo nėra, ir dėl to tyrimas nėra pradedamas, o kitoje dalyje nusprendžiama, kad reklama galbūt gali būti laikoma klaidinančia, tačiau turėtų būtų vertinama kaip mažareikšmė, yra ydingas. Sprendime yra konstatuota, kad ant „Pildyk“ pakuotės dėklo ir naudotojo instrukcijos nurodyta informacija nelaikytina klaidinančia reklama, t. y. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra nustatytas. Tai konstatavus, teismas neturi pagrindo vertinti pažeidimo mažareikšmiškumo. Taryba, nustačiusi, kad reklama negali būti laikoma klaidinančia, ir nenustačiusi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, neturėjo pagrindo vertinti, ar pažeidimas galėtų būti laikomas mažareikšmiu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimui atsisakyti pradėti tyrimą priimti pakako konstatuoti, jog nėra Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, konstatavo, kad tai, jog atsakovas vertino galimo pažeidimo mažareikšmiškumą, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi telefoninio ryšio numerius, t. y. jis teikia elektroninių ryšių paslaugas, padarė išvadą, kad sprendžiant klausimą, ar reklama laikytina klaidinančia, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga aplinkybė, ar Bendrovė yra įrašyta į tinklo tiekėjų sąrašą. Teismas pabrėžė, kad sprendimui atsisakyti pradėti tyrimą priimti pakanka konstatuoti, jog nėra Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, ir atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad tai, jog Taryba vertino aplinkybes, susijusias su UAB „Linkotelus“ teikiamomis paslaugomis, ir nusprendė, jog pareiškėjo teikiamos paslaugos negali būti laikomos elektroninių ryšių tinklu, neturi reikšmės teismui sprendžiant, kad sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad tokių aplinkybių tyrimas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klaidinančios reklamos klausimu, pripažino ir atsakovės atstovė teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl ant „Pildyk“ pakuotės dėklo ir naudotojo instrukcijoje nurodytos reklamos. Tai, kad Bendrovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele2“, kaip verslo subjektai, nesutaria kitais klausimais, t. y. dėl atitinkamų numerių aprašymo, ryšio sutrikimų ir kt., kurie galbūt turi įtakos pareiškėjo padėčiai elektroninių ryšių paslaugų teikimo rinkoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti UAB „Linkotelus“ 2014 m. spalio 20 d. prašymą Nr. 14-10/14. Atmetus Bendrovės skundą, nebuvo patenkintas ir jos prašymas atlyginti teismo išlaidas.

III. Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam teismo išlaidas.

Apeliantas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad UAB „Linkotelus“ turi judriojo telefono ryšio tinklą bei kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba neturėjo teisės vertinti UAB „Tele2“ klaidinančios reklamos mažareikšmiškumo, nes nenustatė pačios klaidinančio reklamos, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, jog trečiojo suinteresuoto asmens reklamoje naudojamas teiginys „į visus LT tinklus“ neklaidina vartotojų dėl to, kad jie negalės prisiskambinti į visus Lietuvos tinklus. Bendrovės nuomone, UAB „Tele2“ reklamos teiginys: „170 min į visus LT tinklus“ vartotojams perteikė žinią, kad jie, įsigiję reklamuotą „Pildyk“ pakuotę, galės 170 minučių kalbėti su visais Lietuvos Respublikos telefono ryšio numeriais. Ši išvada yra vienareikšmė ir besąlyginė – reklamoje nėra pateikta jokios informacijos apie papildomas sąlygas ir / ar šio teiginio ribotumus; šis teiginys negali būti interpretuojamas kaip siūlantis skambinti tik į tam tikrus tinklus ir / ar skambinti į visus tinklus su tam tikrais apribojimais. Trečiojo suinteresuoto asmens reklamoje naudoto teiginio „170 min į visus LT tinklus“ loginę struktūrą sudaro du elementai: „170 min“, nurodantis, kiek atitinkamo objekto gaus vartotojas įsigijęs „Pildyk pakuotę“, ir „į visus LT tinklus“, nurodantis, kokį objektą vartotojai gaus įsigiję „Pildyk“ pakuotę; ši reklaminio teiginio dalis apibūdina UAB „Tele2“ teikiamų paslaugų kokybę ir garantuoja, kad vartotojai, įsigiję reklamuojamą „Pildyk“ pakuotę, galės laisvai skambinti bet kokiems Lietuvos Respublikos telefono numerius turintiems abonentams. UAB „Linkotelus“ nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatskleidė ginčijamo reklaminio teiginio „į visus LT tinklus“ prasmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog UAB „Tele2“ galimybės savo vartotojams be jokių apribojimų skambinti į visus Lietuvos tinklus nesudarė.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „Tele2“, siūlydamas vartotojams „Pildyk“ pakuotę ir nurodydamas, jog ši pakuotė suteiks galimybę skambinti į visus Lietuvos tinklus, akivaizdžiai pateikė neteisingą informaciją – vartotojai, įsigiję „Pildyk“ pakuotę, negalėjo prisiskambinti į Bendrovės tinklą. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuota, jog UAB „Tele2“ atstovė nurodė, kad prisiskambini nėra galimybės ne dėl techninio gedimo, tačiau dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nėra sudaręs atitinkamos tinklų sujungimo sutarties. UAB „Tele2“ atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu iš „Pildyk“ telefono numerio nepavyko prisiskambinti į Bendrovės tinkle esantį telefono numerį, nes ši galimybė UAB „Tele2“ sprendimu buvo apribota nuo 2013 m. liepos mėnesio. Tokią galimybę trečiasis suinteresuotas asmuo savo vartotojams galutinai sugrąžino tik po to, kai UAB „Linkotelus“ su skundu kreipėsi į Tarybą.

Bendrovė pažymi, kad ant „Pildyk“ pakuotės pateiktas teiginys „170 min į visus LT tinklus“ jo skleidimo metu ne tik buvo neteisingas, bet ir klaidino vartotojus. Įprastai vartotojai, rinkdamiesi telefono ryšio operatorių, kreipia dėmesį į tai, kokio turinio paslaugas jie gaus iš pasirinkto operatoriaus. UAB „Tele2“ reklaminiu teiginiu „170 min į visus LT tinklus“ potencialius savo klientus informavo apie tai, kad jie galės skambinti į visus Lietuvos tinklus be jokių išimčių ir apribojimų. Tokią informaciją vartotojai gavo matydami trečiojo suinteresuoto asmens platinamą reklamą, tačiau ji akivaizdžiai neatitiko UAB „Tele2“ teikiamų paslaugų turinio, todėl vartotojai buvo klaidinami dėl trečiojo suinteresuoto asmens teikiamų paslaugų pobūdžio. Taigi, minėtas UAB „Tele2“ reklaminis teiginys neatitiko teismų praktikoje nustatytų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju vidutiniu vartotoju negali būti laikomas toks vartotojas, kuris nepasitiki UAB „Tele2“ skleidžiama informacija, ypač atsižvelgiant į tai, jog UAB „Tele2“ jokiu būdu ir jokia forma „Pildyk“ pakuotėje nepateikė informacijos, kad nėra galimybės skambinti į visus Lietuvos tinklus. Taigi, netgi ir įtarus bei nepasitikintis vartotojas, susipažinęs su „Pildyk“ pakuote, negalėjo gauti išsamios informacijos apie UAB „Tele2“ taikomus ribojimus skambinant į Lietuvos tinklus.

UAB „Linkotelus“ pabrėžia, kad šioje byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog UAB „Tele2“ sąmoningai pasirinko nesudaryti savo klientams galimybės skambinti į jo tinklą (ar jo dalį). Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad „Pildyk“ vartotojai negali prisiskambinti į Bendrovės tinklą (ar didelę jo dalį), tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų – neatkūrė tokios galimybės ir savo vartotojų neinformavo apie taikomus ribojimus. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Tele2“ taikomi apribojimai buvo vienpusiai, dėl to telekomunikacijų paslaugos buvo nesimetriškos: „Pildyk“ abonementai negalėjo prisiskambinti į UAB „Linkotelus“ tinklą (ar didelę jo dalį); Bendrovės abonementai galėjo prisiskambinti į visus UAB „Tele2“ numerius.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

Tarybos nuomone, teismas pagrįstai pripažino, kad iš reklaminio teiginio: „Sąskaitoje jau yra: 170 min. į visus LT tinklus; 10 000 SMS į visus LT tinklus; +10 MB“ negalima daryti išvados, kad, naudojant „Pildyk“ kortelę, besąlygiškai bus galima prisiskambinti į visus Lietuvos tinklus. Pažymi, kad informacija reklaminiame teiginyje vidutinio vartotojo požiūriu yra vertinama kaip visuma, o ne analizuojant atskirus reklamos elementus. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra nurodęs, jog vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės;

šis principas turi būti taikomas ir prekės reklamai. Teigia, kad nurodytas reklaminis teiginys turėtų būti vertinamas kaip visuma, neišskiriant atskirų reklaminio teiginio dalių. Susipažinęs su reklaminiu teiginiu, vidutinis vartotojas gauna informaciją apie tai, kiek minučių pokalbių, SMS žinučių ir mobilaus interneto duomenų įeina į „Pildyk“ kortelės sąskaitą. Reklaminio teiginio, kaip visumos, komunikuojama žinutė apibrėžia, kokį paslaugų paketą gauna vartotojas, įsigijęs „Pildyk“ kortelę. Nagrinėjamu atveju informacija apie Lietuvoje esančius tinklus, į kuriuos skambinant bus taikomos reklamoje nurodytos paslaugų teikimo sąlygos, yra svarbi tik tiek, kad informuotų reklamos vartotoją, jog paslaugų apimtis (minučių pokalbių ir SMS žinučių kiekis) bus vienoda, nepriklausomai nuo to, kur skambinama ar rašoma SMS žinutė.

Akivaizdu, kad dėl techninių ar kitų priežasčių nesant galimybės skambinti į kai kuriuos numerius, reklamoje apibrėžtos paslaugos apskritai objektyviai negali būti suteiktos. Atkreipia dėmesį, kad skambinantis asmuo paprastai nežino, kokiam operatoriui priklauso telefono numeris, į kurį skambinama, todėl informacijos apie galimybę skambinti į konkrečius tinklus skleidimas būtų betikslis ir neinformatyvus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iš UAB „Tele2“ tinklo nebuvo galima prisiskambinti į kitus jo administruojamus 7 000 telefono numerių, išskyrus vieną numerį, dėl kurio Bendrovė pateikė įrodymus.

Atsakovo nuomone, vienas dėl techninių priežasčių tinkamai neveikiantis telefono numeris nesuteikia pagrindo reklamos vertinti kaip klaidinančios. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei į visus UAB „Linkotelus“ administruojamus telefono numerius iš trečiojo suinteresuoto asmens tinklo nebuvo galima prisiskambinti dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamas reklaminis teiginys yra klaidinantis.

Taryba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime padarė išvadą, kad UAB „Linkotelus“ turi judriojo telefono ryšio tinklą – to nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, kuris konstatavo, kad aplinkybės, ar Bendrovės paslaugos gali būti laikomos elektroninių ryšių tinklu, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele2“ prašo UAB „Linkotelus“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

UAB „Tele2“ paaiškina, kad visose „Pildyk“ reklamose, kuriose nurodomi pokalbių ir SMS tarifai „į visus Lietuvos tinklus“, reklamuojamas objektas yra ne tai, kad yra galimybė prisiskambinti į visus tinklus, o tarifų dydis. Jeigu „Pildyk“ vartotojas skambina į bet kurį tinklą ir prisiskambina, jam yra taikomi reklamuojami tarifai be jokių išimčių – jis gali išnaudoti kortelėje suteiktas minutes ir SMS, prisiskambinęs į bet kurį tinklą. Žodžių junginys „į visus LT tinklus“ reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nediferencijuoja skirtingų tinklų ir visiems taiko vienodus tarifus. Reklamuojami vienodi tarifai, kurie taikomi visiems vartotojų skambučiams, kurie yra atliekami, yra vartotojų ekonominiam elgesiui didelį poveikį darantis faktorius, todėl „Pildyk“ reklamos, kuriose nurodomi pokalbių ir SMS tarifai „į visus Lietuvos tinklus“, atitinka teisingumo kriterijų ir nėra klaidinančios. Pažymi, kad UAB „Tele2“ nesiekia reklamuoti fakto, jog „Pildyk“ klientai gali prisiskambinti į visus tinklus, nes tai būtų perteklinė informacija, ir ja užgožti reklamos eterį nėra jokios ekonominės logikos. Paprastai reklamose siekiama išryškinti prekių ar paslaugų pranašumus, o galimybė prisiskambinti į visus tinklus nėra joks pranašumas. Vidutiniam vartotojui ir taip savaime yra aišku, kad jis gali skambinti bet kuriam operatoriui, todėl nėra jokios prasmės reklamuoti fakto, kad iš „Pildyk“ kortelės yra galimybė prisiskambinti į visus tinklus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad galimybė prisiskambinti į tam tikro naujo tinklo numerį priklauso nuo operatorių tarpusavio susitarimo ir yra Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos reguliavimo dalykas. Numerių išdavimas, jų įdiegimas operatorių tinkluose bei su tuo susijusios techninės ir teisinės sąlygos priklauso Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Vien faktas, kad bet kuri bendrovė gavo numerius iš minėtos tarnybos, nereiškia, jog tokie numeriai automatiškai turi būti pasiekiami iš kitų veikiančių tinklų. Pažymi, kad numerių pasiekiamumas iš veikiančių tinklų nėra reklamos teisės reguliavimo dalykas, kadangi priešingu atveju, bet kuri įmonė galėtų gauti numerius iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir iš karto teikti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai skundą. UAB „Tele2“ nuomone, apelianto teiginys, kad vartotojai, įsigiję reklamuotą „Pildyk“ pakuotę, galės 170 minučių kalbėti su visais Lietuvos Respublikos telefono ryšio numeriais, yra savaime klaidingas.

Atkreipia dėmesį, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra jokios prasmės neleisti savo klientams skambinti ten, kur jie pageidauja. Priežastis, dėl kurios atsiranda trikdžių skambinant, yra nesudaryta tinklų sujungimo sutartis, t. y. tinklai nėra sujungti. UAB „Tele2“ ne kartą inicijavo derybas su UAB „Linkotelus“, tačiau apeliantas vengia pasirašyti tinklų sujungimo sutartį ir panaikinti trikdžius. Pažymi, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog „Pildyk“ klientai nuo 2013 m. negalėjo prisiskambinti 2 000 Bendrovės numerių. Apeliantas pateikė įrodymus tik apie vieną numerį, kuriam nebuvo galima prisiskambinti iš „Pildyk“ kortelės. UAB „Tele2“ paaiškino, kad tai techninė klaida, ir ją ištaisė. Šiuo metu iš „Pildyk“ numerių galima prisiskambinti į visus UAB „Linkotelus“ numerius.

UAB „Tele2“ atkreipia dėmesį, kad Bendrovė atsakovui teikė žinomai klaidingą informaciją, kadangi vienas UAB „Linkotelus“ numeris iš „Pildyk“ numerio laikinai nebuvo pasiekiamas dėl techninės klaidos. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog 2011 m. mažiausiai 2 000 jo numerių nebuvo pasiekiami naudojant „Pildyk“ paslaugą, nėra įrodyta Bendrovės prielaida. Pažymėjo, kad į UAB „Linkotelus“ numerį iš „Pildyk“ numerio paskambinti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sąskaitos likučio trūkumo. Nepaisant to, Bendrovė taip mėgino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai įrodyti, kad iš „Pildyk“ tinklo nėra pasiekiami ir daugiau pareiškėjo numerių. Pažymi, kad UAB „Tele2“ gera valia nutraukė ginčo reklamos skleidimą ir šiuo metu visose „Pildyk“ reklamose vietoje teiginio „į visus LT tinklus“ yra naudojami teiginiai „į pagrindinius LT tinklus“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo aplinkybės

Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ su 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. 14-10/14 kreipėsi į atsakovą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl klaidinančios reklamos naudojimo. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas gavo savo klientų informaciją, kad skambinant iš UAB „Tele2“ tinkle esančių PILDYK mobiliųjų telefonų numerių, nėra įmanoma susisiekti su UAB „Linkotelus“ tinklo numeriais (skambinant gaunama informacija, kad abonentas nepasiekiamas). Pridėjo antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pažymėta, kad ant UAB „Tele2“ platinamų PILDYK kortelių pakuotės nurodyta, kad „sąskaitoje yra 170 min į visus tinklus ir 10000 SMS į visus tinklus +10MB“. Aktyvavus šias korteles buvo bandoma priskambinti į UAB „Linkotelus“ tinklui priklausantį numerį, tačiau prisiskambinti nepavyko, o PILDYK operatorius pranešė, kad abonentas, kuriam skambinama, yra nepasiekiamas. Tačiau iš karto po to paskambinus iš UAB „Linkotelus“ tinklui priklausančio numerio į tą patį tikrinamą PILDYK numerį, prisiskambinti pavyko. Be to, nepavykus prisiskambinti, visa sąskaita buvo išeikvota tik po vieno skambučio į informacinį UAB „Tele2“ numerį 1575. Pažymėjo, kad skambinant iš kitų UAB „Tele2“ tinklo numerių (ne PILDYK kortelių), prisiskambinti į tuos pačius UAB „Linkotelus“ tinklo numerius pavyksta. Pareiškėjas teigė, jog ant UAB „Tele2“ platinamų PILDYK kortelių pakuotės pateikiama klaidinanti informacija, kad kortelės naudotojai gali skambinti į visus Lietuvos tinklus ir šios kortelės sąskaitoje yra 170 min. į visus tinklus, bei prašė pradėti tyrimą dėl klaidinančios reklamos ir, nustačius pažeidimą, pritaikyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme numatytą atsakomybę.

Byloje ginčijamu atsakovo Konkurencijos tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (5.8-36)6V-188 buvo atsisakyta pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą, nurodyta, jog UAB „Linkotelus“ teikiamos paslaugos negali būti laikomos elektroninių ryšių tinklu; jog UAB „Tele2“ informavo, kad ne dėl visų numerių, priskirtų UAB „Linkotelus“, yra gavusi prašymą užtikrinti telefono ryšio numerio veikimą; jog nagrinėjamose reklamose pagrindinė vartotojus pasiekianti informacija yra apie tai, kad į visus tinklus vartotojai, naudodamiesi PILDYK paslauga, gali prisiskambinti ar siųsti SMS žinutes už vienodą kainą, o ne tai, kad prisikabins į visus egzistuojančius numerius, ir padaryta išvada, kad minėtos paslaugos PILDYK reklamos neturi klaidinančios reklamos požymių. Jei reklama ir galėtų būti laikoma klaidinančia, ji įvertinta kaip mažareikšmė, nedaranti žalos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo saugomiems interesams. Atsižvelgta į tai, kad UAB „Tele2“ aprašė [įtraukė] UAB „Linkotelus“ priskirtą numerį (duomenys neskelbtini) PILDYK paslaugos apmokėjimo sistemoje, be to, įdiegė visus UAB „Linkotelus“ priskirtus numerius, nors ne dėl visų yra gavusi prašymus. Skunde nurodyti faktai įvertinti kaip buvęs dėl techninės klaidos ir dėl to mažareikšmiai.

Dėl Konkurencijos tarybos pareigos atlikti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba – dėl šio įstatymo 5 (klaidinančios reklamos) ir 6 (lyginamosios reklamos) straipsnių nuostatų.

Reklamos įstatymo 25 straipsnio, įtvirtinančio šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarką, 5 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu.

Ginčijamu atsakovo Konkurencijos tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (5.8-36)6V-188 buvo atsisakyta pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu – kai nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas, bei 6 punkto pagrindo – kad pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Šio įstatymo saugomi asmenų interesai apibrėžtini atsižvelgiant į įstatymo paskirtį ir tikslus – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 6 punkte nustatyti savarankiški pagrindai, kuriems esant atsisakoma pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, nustačius aplinkybes, pagrindžiančias bent vieno iš jų taikymą, kitų buvimas neprivalo būti tikrinamas.

Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo

Konkurencijos taryba, spęsdama dėl Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą taikymo (kai nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas), vertino pareiškėjo kartu su skundu 2014 m. spalio 20 d. pateiktus duomenis, UAB „Tele2“ 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SD-20129, 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-20495 bei 2015 m. sausio 27 d. rašte Nr. SD-20540 pateiktą informaciją ir nustatė, kad jog UAB „Linkotelus“ teikiamos paslaugos negali būti laikomos elektroninių ryšių tinklu; jog UAB „Tele2“ informavo, kad ne dėl visų numerių, priskirtų UAB „Linkotelus“, yra gavusi prašymą užtikrinti telefono ryšio numerio veikimą; jog nagrinėjamose reklamose pagrindinė vartotojus pasiekianti informacija yra apie tai, kad į visus tinklus vartotojai naudodamiesi PILDYK paslauga gali prisiskambinti ar siųsti SMS žinutes už vienodą kainą, o ne tai, kad prisikabins į visus egzistuojančius numerius, bei padarė išvadą, kad minėtos paslaugos PILDYK reklamos neturi klaidinančios reklamos požymių, t. y. nėra pagrindo įtarti įstatymo pažeidimą.

Teisėjų kolegija šiuos Konkurencijos tarybos vertinimus laiko netinkamais ir ydingais, nes galimam Reklamos įstatymo pažeidimo (klaidinimo) faktui nustatyti aptariamu atveju turėjo būti preliminariai įvertintas tokios reklamos adresato – vidutinio paslaugos vartotojo – reklamoje pateikiamų teiginių suvokimas. Pažymėtina, kad ant UAB „Tele2“ platinamų PILDYK kortelių pakuotės buvo nurodyta, kad „sąskaitoje jau yra 170 min. į visus tinklus ir 10000 SMS į visus tinklus + 10MB“, šios kortelės buvo skirtos elektroninių ryšio paslaugos vartotojui, bet ne elektroninių ryšių tinklo teikimo paslaugos vartotojus, todėl aptariamu atveju vidutinis paslaugos vartotojas, įsigydamas kortelę, savo lūkesčius siejo ne su tinklo teikimo paslauga, bet su galimybe prisiskambinti į visus numerius, esančius visuose tinkluose. Konkurencijos tarybos argumentas, UAB „Linkotelus“ teikiamos paslaugos negali būti laikomos elektroninių ryšių tinklu, neturi teisinės reikšmės, nes tiek UAB „Tele2“ PILDYK paslaugų tikslas, tiek vartotojo lūkesčių lemiamas suvokimas sietini išimtinai su elektroninio ryšio paslaugos (skambučio, trumposios žinutės) teikimu ar / gavimu.

Kitas atsakovo sprendime nurodomas argumentas, kad nagrinėjamose reklamose pagrindinė vartotojus pasiekianti informacija yra apie tai, kad į visus tinklus vartotojai naudodamiesi PILDYK paslauga gali prisiskambinti ar siųsti SMS žinutes už vienodą kainą, o ne tai, kad prisiskambins į visus egzistuojančius numerius, tėra pakartota reklamos davėjo interpretacija, bei akivaizdžiai neatitinkantis reklamos žodinio teksto, kuriame yra tiesioginė nuoroda „į visus tinklus“, ir kuriame nėra betarpiškai aptarta, kad į visus tinklus vartotojai gali prisiskambinti ar siųsti SMS žinutes už vienodą kainą, tai gali būti tik numanoma. Paties reklamos teksto turinys patvirtina didelį informacijos dėl galimybės pasiekti visus tinklus reikšmingumą vartotojui, pažymėtina, kad ir paslaugos patrauklumui esminę reikšmę turi galimybė ja naudotis visuose veikiančiuose elektroninio ryšio tinkluose. Taigi, atsakovas privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, kad į UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklą PILDYK paslaugos vartotojai negali prisiskambinti, nors paslaugos reklama tokią galimybę numatė, kaip pagrindą pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

Be to, pareiškėjas nurodė, jog nėra teisingas reklamos teiginys, kad „sąskaitoje jau yra 170 min. į visus tinklus“, nes po vieno skambučio UAB „Tele2“ trumpuoju numeriu 1575 sąskaitos likutis tapo nepakankamas. Dėl šio fakto reikšmės kaip pagrindo įtarti įstatymo pažeidimą atsakovas sprendime apskritai nepasisakė, todėl laikytina, kad pareiškime nurodyti faktai nebuvo įvertinti visa apimtimi.

Byloje pateikiamas UAB „Linkotelus“ 2011 m. vasario 2 d. raštas UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, išsiųstas registruotu laišku, patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl turimų leidimuose nurodytų numerių įdiegimo bendrovės tinkle, todėl negali būti remiamasi aplinkybe, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl visų telefono ryšio numerio veikimo užtikrinimo.

Aptarti argumentai paneigia konkurencijos tarybos sprendime padarytas išvadas dėl atsisakymo pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymą, nes išvados neobjektyvios, buvo padarytos netinkamai įvertinus pareiškėjo nurodytus faktinius duomenis, remiantis išimtinai reklamos davėjo argumentais. Pažymėtina, kad faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas, pakankamumui pradedant pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą taikomi kriterijai negali būti tokie patys griežti, kokie yra taikomi duomenims, kurie renkami atliekamo tyrimo metu ir kurių pagrindu priimamas nutarimas Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje numatyta tvarka. Ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, konstatuojama atlikus tyrimą, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymui pakanka patikrinti pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą ir tik preliminariai įvertinti jų galimą neatitikimą Reklamos įstatymo reikalavimams.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo reklamos turinio, netinkamai įvertino jos teiginių klaidinantį pobūdį bei teikiamos informacijos apimtį, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pagrindo taikyti Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir, remiantis išdėstytais motyvais, priimant naują sprendimą, Konkurencijos tarybos nutarimo dalis dėl atsisakymo pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu pripažįstama nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkto taikymo

Konkurencijos taryba, atsisakydama pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymą, taip pat rėmėsi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu – kai pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams.

Atsakovas nurodė, kad reklamoje buvusi techninė klaida buvo operatyviai pašalinta, numeris, į kurį buvo neįmanoma priskambinti, reklamos davėjo buvo operatyviai aprašytas PILDYK paslaugos apmokėjimo informacinėje sistemoje.

Vertindama nurodytų faktų mažareikšmiškumą, Konkurencijos taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-134 „Dėl paaiškinimų dėl mažareikšmiškumo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bylose patvirtinimo“. Minėtu nutarimu įvardyti galimi mažareikšmiškumo požymiai – nežymus reklamos sklaidos mastas, labai trumpa reklamos sklaidos trukmė, nežymus poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui, galimas pažeidimas yra susijęs su reklamoje pateikta informacija, kai reklama yra skirta specialių žinių turinčiai reklamos vartotojų grupei, galimas pažeidimas atsirado dėl techninės klaidos. Nutarime nurodoma, kad nė vienas iš mažareikšmiškumo požymių neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Konkurencijos tarybos sprendimui dėl pranešime (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti nustatyti vieną iš požymių, kad galėtų pripažinti faktus mažareikšmiais.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo sprendime nurodoma aplinkybe, kad pažeidimas buvo padarytas dėl techninės klaidos, nes ji nustatyta neobjektyviai, remiantis tik vienu faktu dėl UAB „Linkotelus“ priskirto numerio (duomenys neskelbtini) įdiegimo PILDYK paslaugos apmokėjimo sistemoje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad PILDYK paslaugos sistemoje nebuvo įdiegti ir kiti UAB „Linkotelus“ priskirti numeriai, nors tokį prašymą pareiškėjas buvo pateikęs raštu dar 2011 m. vasario 2 d. Dėl ryšio sutrikimus pareiškėjas kreipėsi į UAB „Tele2“ 2013 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13-07/07, be to, UAB „Tele2“ 2015 m. sausio 27 d. papildomuose paaiškinimuose Konkurencijos tarybai pranešė, kad įdiegė visus UAB „Linkotelus“ priskirtus numerius, nors, nurodė, ne dėl visų yra gavusi prašymus. Šios aplinkybės, nepaisant jų pobūdžio, susijusio su ūkio subjektų tarpusavio komercinio pobūdžio ginču, iš esmės paneigia atsitiktinės techninės klaidos egzistavimą, todėl Konkurencijos tarybai nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymą dėl mažareikšmiškumo.

Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su galimo pažeidimu, apskritai nenagrinėjo, tačiau teisėjų kolegija, siekdama ekonomiško ir operatyvaus bylos proceso, tenkindama apeliacinį skundą, negrąžina bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bet, konstatavusi, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos sprendimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl netinkamai atlikto aplinkybių byloje vertinimo ir netinkamai pritaikytos materialiosios teisės (Reklamos įstatymo 25 str., 5 str.), ir priima naują sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis), kuriuo pareiškėjo skundą tenkina. Tenkinant pareiškėjo skundą, naikinamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (5.8-36) 6V-188 „Dėl atsisakymo pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą“ ir atsakovą įpareigojamas iš naujo išnagrinėti UAB „Linkotelus“ 2014 m. spalio 20 d. prašymą Nr. 14-10/14.

Tenkinant apeliacinį skundą pareiškėjui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidos – 14 eurų (ABTĮ 44 str. 1 d., 45 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (5.8-36) 6V-188 „Dėl atsisakymo pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ 2014 m. spalio 20 d. prašymą Nr. 14-10/14.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Linkotelus“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 14 (keturiolika) eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė