4f3146cb-e4ee-4308-9ad2-1d2b96a964f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-35737-595/2015 Teisminio proceso Nr.2-68-3-28252-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.;42.11.1.; 42.11.2.;116.1 (S)  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,dalyvaujant ieškovui S. U., jo atstovui advokatui D. B., atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,trečiam asmeniui J. S.,trečio asmens UAB Būsto paskolų draudimo atstovui V.

L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. U. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl sutarties pakeitimo, dalyvaujant trečiam asmeniui ieÅ¡kovo pusėje J. S. ir trečiam asmeniui atsakovo pusėje UAB BÅ«sto paskolų draudimui,nustatė:                          ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2012-04-23 Kreditavimo sutarties Nr. K-2409-2008-17 nutraukimÄ ; pakeisti Kreditavimo sutarties Nr.K-2409-2008-17 specialiosios dalies 4 str.

„Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas (-ai) anuiteto bÅ«du: „2064 m. rugpjūčio mėn. 14 d."; pakeisti Kreditavimo sutarties Nr.K-2409-2008-17 Bendrosios dalies 9 dalies antrÄ jį sakinį taip: „Kreditas grÄ Å¾inamas ir Sutarties specialioje dalyje nustatytos palÅ«kanos mokamos kiekvienÄ mėnesį vienodomis įmokomis, pradedant mokėti nuo 2015 rugpjūčio mėn. 14 d.".             IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas ir trečias asmuo, J. S., 2008-06-26 sudarė kreditavimo sutartį su atsakovu, kurios pagrindu kredito gavėjams kaip bendraskoliams buvo suteiktas 84323,15 EUR kreditas butui įsigyti, paskolos terminas - iki 2041-05-31.

Kredito lėšomis įsigytas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), kurį įkeitė bankui.  Taip pat kredito grÄ Å¾inimas buvo apdraustas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas" banko naudai. Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" stogdengiu, gaudamas 800 litų mėnesinę algÄ ir priedÄ prie algos 2520 litų. J. S., su kuria ieÅ¡kovas kartu gyveno, augino vaikÄ ir vedė bendrÄ Å«kį, tuo metu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, jos pajamos sudarė apie 1200 litų per mėnesį.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nuo 2008 metų ieÅ¡kovas su bendraskole susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, sumažėjo jo darbo užmokestis, dėl ko jis su J. S. nebeiÅ¡galėjo mokėti kredito ir palÅ«kanų įmokų bankui pagal Kreditavimo sutartį. Kreipėsi į BÅ«sto paskolų draudimÄ dėl kredito dengimo ir 2009 metais bei 2010 metais buvo sudaryti mokėjimų draudimo susitarimai. 2009-11-06 su ieÅ¡kovu buvo nutraukta darbo sutartis, jis registravosi darbo biržoje. Nuo 2011 metų pradėjo dirbti pagal verslo liudijimÄ , tačiau dėl užsakymų stokos jo pajamos buvo nedidelės (300-500 Lt mėnesiui).

Nuo 2011-06-01 ieÅ¡kovas pradėjo dirbti pagal verslo liudijimÄ , tačiau dėl užsakymų stokos jo pajamos iÅ¡ Å¡ios veiklos buvo nedidelės ir nepastovios (300-500 lt/mėn.). Taip pat ieÅ¡kovas bandė dirbti kitose įmonėse. IeÅ¡kovas kartu su bendraskole 2012 m. sausio mėn. pranešė Bankui, kad daugiau nebegali mokėti įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Bankas 2012-04-23 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Å iuo metu jo pajamų Å¡altinis - darbas pagal verslo liudijimÄ , grynosios mėnesio pajamos sudaro apie 200-300 eurų.

Pažymi, kad darbas (dažniausiai tai bÅ«na gyvenamųjų namų stogų renovacija) priklauso nuo oro sÄ lygų, dėl to jo pajamos nepastovios. Taip pat ieÅ¡kovo Å¡eimos pajamas sudaro socialinės iÅ¡mokos (socialinė paÅ¡alpa, Å¡alpos iÅ¡moka, vaiko pinigai), iÅ¡ viso Å¡eimos mėnesio pajamos siekia 500-530 eurų. Mano, kad ateityje jo Å¡eimos pajamos bus didesnės, kai pasibaigus vaiko priežiÅ«ros atostogoms J. S. grįš į darbÄ /susiras naujÄ /pradės gauti nedarbo iÅ¡mokÄ iÅ¡ teritorinės darbo biržos.

Jie negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį dėl ekonominės krizės. Mano, kad Å¡iuo met turi galimybę vykdyti savo pareigas pagal Sutartį (atitinkamai pakeitus sutarties sÄ lygÄ dėl paskolos termino, t.y. jį prailginus), todėl praÅ¡o pripažinti sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, sutartį atnaujinti, pakeisti sÄ lygas dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino.             Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ (e.b.1t., l. 55-63).

Kadangi ieÅ¡kovas su bendraskole J. S. netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sutartyje nustatytais terminais nemokėjo Bankui kredito bei palÅ«kanų įmokų, augant įsiskolinimui pagal Kreditavimo sutartį, be to patiems kredito gavėjams Bankui praneÅ¡us, kad jie Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų nebemokės, Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2012-04-23 teisėtai ir pagrįstai nutraukė ginčo Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į draudikÄ UAB „BÅ«sto paskolų draudimas" dėl draudimo iÅ¡mokos Bankui iÅ¡mokėjimo bei priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nutyli svarbias faktines aplinkybes, kad jie kartu su bendraskole J. S. 2014-10-15 pareiÅ¡kimais buvo kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo, kuriais patvirtino, kad yra nemokÅ«s ir negali įvykdyti įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį. IeÅ¡kovas nepagrindžia ir neįrodo, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas (CPK 178 str.). IeÅ¡kovo nurodoma 2008 metais kilusi ekonominė krizė nėra ir negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindu kreditoriui nenutraukti sutarties, kurios skolininkas nevykdo ir pareiÅ¡kė, kad nevykdys.

IeÅ¡kovas ignoruoja esminį sutarties privalomumo principÄ , kuris įpareigoja Å¡alis vykdyti sutartį tinkamai joje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka, nes sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). Kreditorius turi tiek sutartinę, tiek ir įstatymų nustatytÄ bei kasacinio teismo pripažintÄ teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu, nes kredito įstaigos pareiga susigrÄ Å¾inti skolintas lėšas yra susijusi su visos finansų sistemos stabilumu. Bankas ginčo Kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė dėl bendraskolių kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iÅ¡ esmės pažeidė sutartį - nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito ir palÅ«kanų įmokų Bankui, o esant įsiskolinimui Bankui pareiÅ¡kė, kad Kreditavimo sutartyje numatytų kredito ir palÅ«kanų mokėti negali (CK 6.217-6.218 str.).

IeÅ¡kovas su bendraskole nuo 2009 metų netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, vėluodavo mokėti Bankui mėnesines kredito bei palÅ«kanų įmokas, kas pripažįstama ieÅ¡kinyje (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), dėl ko jie kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas". Kadangi IeÅ¡kovas su bendraskole 2012 m. pranešė Bankui, kad yra nemokÅ«s ir įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį nebevykdys, Bankas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti turėjo teisę taip pat ir pagal CK 6.219 str., kuris numato, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iÅ¡ konkrečių aplinkybių ji gali numatyti, kad kita Å¡alis pažeis sutartį iÅ¡ esmės. Nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu, kad dėl ekonominės krizės turėtų bÅ«ti pakeistos ginčo Kreditavimo sutarties sÄ lygos.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas su bendraskole nėra pateikę įrodymų, jog jų finansinės galimybės leistų mokėti kas mėnesį Bankui einamÄ sias kredito bei palÅ«kanų įmokas bei padengti jau susidariusį įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovui yra skirta garantuojama valstybinė teisinė pagalba, pagal pateiktus IeÅ¡kovo dokumentus jo pajamos yra nepakankamos vykdyti mokėjimus Bankui, kaip nurodo pats IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, jo pajamos nepastovios, gaunamos socialinės paÅ¡alpos. Be to, IeÅ¡kovas su J. S. byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo yra pareiÅ¡kę, kad jie yra nemokÅ«s vykdyti įsipareigojimus Bankui.

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti neproporcingai ilgÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ - iki 2064-08-14, t.y. 49 metams nuo dabar. Tai reikÅ¡tų, kad IeÅ¡kovui, kuriam Å¡iuo metu yra 40 metų, bÅ«tų leista mokėti kreditÄ iki 89 metų. Toks terminas yra neprotingas ir neproporcingas, kreditai tokiems terminams rinkoje nėra teikiami, o Bankas negali bÅ«ti priverstine tvarka įpareigotas akceptuoti jo teises į skolos susigrÄ Å¾inimÄ pažeidžiančias sÄ lygas. Keisti Kreditavimo sutartį galima tik nustačius iÅ¡ esmės pasikeitusiÄ sutartinių prievolių pusiausvyrÄ ir CK 6.204 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visumos egzistavimÄ .

Tokių aplinkybių IeÅ¡kovas neįrodo (ir neįrodinėja). IeÅ¡kovo nurodoma ekonominė krizė įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra pripažinta force majeure aplinkybė (CK 6.212 str.) ir nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.253 str.). IeÅ¡kovui dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Kreditavimo sutartį buvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti nežinoma, kad jis gali nebeturėti pakankamai pinigų įmokoms Bankui dengti, kad gali netekti darbo. Pajamų sumažėjimÄ /netekimÄ prieÅ¡ sudarant sutartį IeÅ¡kovas galėjo protingai numatyti ir tokių aplinkybių rizika tenka IeÅ¡kovui kaip kredito gavėjui, nes tai yra įprasta kredito gavėjų rizika.

Å ios aplinkybės paneigia CK 6.204 str. 2 d. numatytų sÄ lygų buvimÄ .Trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį (e.b.1t., l.183-184). Nurodo, kad Å¡alių sutartis buvo vartojimo sutartis, kadangi ji sudaryta vienintelio Å¡eimos bÅ«sto įsigijimui, todėl turi bÅ«ti taikoma palankiausia sutarties aiÅ¡kinimo taisyklė. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį bendraskoliams nebuvo leista tinkamai susipažinti su jos sÄ lygomis bei daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų pakeitimui (keisti sÄ lygas dėl sutarties nutraukimo).

Pagal sutarties sÄ lygas atsakovas laikino nemokumo rizikÄ nepagrįstai perkelia vien ieÅ¡kovui. Nors ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti nežinoma aplinkybė, kad jis gali netekti darbo ir pajamų, tačiau atsakovas, veikdamas finansinių paslaugų srityje, turėjo daugiau galimybių Å¡alies ir pasaulio ekonominės situacijos prognozavimui bei rizikos įvertinimui. Sutarties įvykdymas buvo apdraustas ir užtikrintas hipoteka, o tuo tarpu ieÅ¡kovas dėl sutarties nutraukimo patyrė finansinių nuostolių ir neturtinės žalos, kadangi kredito suma buvo panaudota Å¡eimos gyvenamajam bÅ«stui įsigyti. Mano, kad sutarties 47.1 punktas (leidžiantis kreditoriui nutraukti, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies) prieÅ¡tarauja  bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, todėl Å¡ios sÄ lygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio.Trečias asmuo atsakovo pusėje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas (e.b.1t., l.189-193).

Atsiliepime nurodė, kad sutarties Å¡alys turi pareigÄ sutarties vykdymo metu kooperuotiS ir bendradarbiauti, jÄ vykdyti tinkamai (LR CK 6.200 str. 1, 2 d.), todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovui turint pasirinkimo laisvę sudaryti kreditavimo sutartį tomis sÄ lygomis, kuriomis jÄ sudaryti siÅ«lė bankas ar Å¡ios sutarties nesudaryti ir rinkoje esant tiek kreditavimo paslaugas teikiančių dalyvių kreipėsi ir kreditavimo sutartį sudarė bÅ«tent su tuo kreditavimo paslaugų tiekėju, kurio kreditavimo sutarties sÄ lygos jam Å¡iuo metu, bet ne sudarymo metu, netinka ir kurias ieÅ¡kovas Å¡iuo metu ginčija.

Nesuprantama, kodėl kreditavimo sutarties sÄ lygas ginčija tik ieÅ¡kovas, nors kredito gavėja yra ir tretysis asmuo. NeaiÅ¡ku, kodėl kreditavimo sutarties sÄ lygos ginčijamos daugiau nei po septynių metų po kreditavimo sutarties sudarymo ir daugiau nei po trijų metų po kreditavimo sutarties nutraukimo. Pažymi, kad kreditavimo sutarties sÄ lygos ir jos sudarymas buvo užtikrinti draudimo sutartimi ir hipotekos lakÅ¡tu, tad sandorį patvirtinus ieÅ¡kovas neteko teisės jį ginčyti (LR CK 1.79 str. 2 d., 3 p.), todėl esant aukščiau įvardinamam teisiniam reglamentavimui ir ieÅ¡kovo protingumo kriterijų neatitinkančiam elgesiui, kas prieÅ¡tarauja LR CK 1.137 str. 2-3 d., akivaizdu, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu nesiekia realaus kreditavimo sutarties vykdymo, kas esamoje situacijoje tiesiog jau nebeįmanoma, o tik siekia nesÄ Å¾iningų ir tik jam vienam žinomų bei suprantamų tikslų.

IeÅ¡kovas nuo 2012 metų sausio mėnesio pranešė bankui, kad nebegali vykdyti ir nevykdys kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį ragino vykdyti kreditavimo sutartį ir ultima ratio savo teisių gynime įgyvendino tik - 2012 m. balandžio 23 d. nutraukdamas kreditavimo sutartį, t.y. daugiau nei tris mėnesius negaudamas to ko pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. IeÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad yra finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti įsipareigojimus, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams, įvykdyti, todėl tai sudaro daugiau nei akivaizdų ir teisėtÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti, nes ieÅ¡kovas nesilaikė vieno kertinių ir esminių civilinės teisės principų - pacta sunt servanda.             Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas bei jo atstovas ir trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.            Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei trečio asmens atsakovo pusėje atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-06-26 ieÅ¡kovas bei trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje sudarė su atsakovu Kreditavimo sutartį Nr. K-2409-2008-17 (toliau- Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovas suteikė bendraskoliams 84323,15 EUR dydžio kreditÄ , terminui iki 2041-05-31, tikslu butui su terasa, parkavimo vieta ir žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (e.b.1t. l.77-85).

Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įgyto turto hipoteka bei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ kredito draudimu (2008-10-30 draudimo liudijimo serija Nr. BPD 046103), naudos gavėju nurodant kreditorių AB DNB bankÄ (e.b.1t.l. 86-89). Tokiu bÅ«du, tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai, t.y. Kreditavimo sutartimi bankas (kreditorius) įsipareigojo suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjai įsipareigojo gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas (LR CK 6.154 str. 1 d., LR CK 6.881 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).              IeÅ¡kovas nurodo, kad 2008 metais jis susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, ko pasekoje nebeiÅ¡galėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų ir kreipėsi į UAB "BÅ«sto paskolų draudimas" bei 2009-08-21 pasirašė pirmÄ jį mokėjimų draudimo susitarimÄ BPD 046103-1/636, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ bankui už 12 mėnesių, o ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti už jį sumokėtÄ iÅ¡mokÄ per 10 metų terminÄ susitarime numatytomis sÄ lygomis, 2010-08-19 ieÅ¡kovas su UAB "BÅ«sto paskolų draudimas" sudarė analogiÅ¡kÄ ankstesniam mokėjimų draudimų susitarimÄ Nr. BPD 046103-2/2054, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ bankui už kitus 12 mėnesių, vykdydama ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėtÄ iÅ¡mokÄ per 10 metų terminÄ susitarime numatytomis sÄ lygomis. 2012-02-29 trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje, J.

S., kreipėsi į bankÄ nurodydama, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali grÄ Å¾inti įmokų (e.b.2t. l.41). IÅ¡ atsakovo atstovės bei trečio asmens paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad prievolė bankui buvo nebevykdoma nuo 2011 metų gruodžio mėnesio.2012-03-01 atsakovas pateikė įspėjimus dėl Kreditavimo sutarties nevykdymo, nurodydamas, kad kredito gavėjų skola 2012-03-01 sudaro 1418,83 EUR ir pareikalavo per 30 kalendorinių dienų nuo raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , įspėdamas, kad nepaÅ¡alinus pažeidimų bankas svarstys klausimÄ dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo (e.b.2t. l.28-31).2012-04-02 atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į skolininkus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad įsiskolinimas 2012-04-02 sudaro 1938,85 EUR ir pranešė, kad praėjus 10 dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra negrÄ Å¾inus pradelstos skolos, bankas sekančiÄ dienÄ , einančiÄ po nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bankui įkeisto turto (e.b.2t. l.32-35).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad aukščiau nurodyti banko praneÅ¡imai skolininkams buvo iÅ¡siųsti jų Kreditavimo sutartyje nurodytu adresu taip pat įkeisto turto buvimo vietos adresu. 2012-06-04 trečias asmuo atsakovo pusėje priėmė sprendimÄ dėl 82'667,45 EUR draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsakovui dalimis, ko pasekoje atsakovas ir trečias asmuo atsakovo pusėje 2013-09-03 pasirašė draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dalimis grafikÄ , kuriuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas" įsipareigojo dalimis iki 2017-05-15 iÅ¡mokėti bankui 82'667,45 EUR draudimo iÅ¡mokÄ J.

S. ir S. U. skolai Bankui pagal Kreditavimo sutartį dengti (e.b.1t. l.90-92).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. 2014-09-25 atsakovui iÅ¡davė notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-5699, kuriuo iÅ¡ bankui įkeisto turto yra nutarta iÅ¡ieÅ¡koti J. S. ir S. U. 86845,14 EUR skolÄ pagal ginčo Kreditavimo sutartį, kuriÄ sudaro 82'667,45 EUR skolos dalis, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas" draudimu, taip pat 4'177,69 EUR skolos dalis, neužtikrinta UAB „BÅ«sto paskolų draudimas", taip pat 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo 86'845,14 EUR iÅ¡ieÅ¡kotinos skolos sumos (e.b.1t. l. 93-94 ).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje 2014-10-15 pareiÅ¡kimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo (e.b.1t. l.96-109). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015-04-02 nutartimi dėl nustatyto bendraskolių nesÄ Å¾iningumo atsisakė iÅ¡kelti ieÅ¡kovui ir trečiam asmeniui fizinio asmens bankroto bylÄ (e.b.1t. l.64-76). IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas bei trečias asmuo ieÅ¡kovo pusėje netinkamai vykdė Kreditavimo sutarties sÄ lygas, tai yra įmokų ir palÅ«kanų pagal Kreditavimo sutartį nemokėjo nuo 2011 metų gruodžio mėnesio, be to, 2012-02-29 kreipėsi į bankÄ nurodydami, kad nebevykdys Kreditavimo sutarties, ko pasekoje atsakovas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka tinkamai įspėjęs skolininkus 2012-04-23 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kreditavimo sutartį. Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 str. 5 d.).

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 47 p. numatyta, kad kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 47.4. p. Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindu numatytas kredito gavėjo finansinės bÅ«klės esminis pablogėjimas.

CK 6.218 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomÄ terminÄ , nustatytÄ sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas skolininkams buvo nustatęs papildomÄ terminÄ susidariusiam įsiskolinimui padengti, tačiau per nustatytÄ terminÄ susidaręs įsiskolinimas nebuvo padengtas. Pagal CK 6.881 str. įtvirtinÄ kreditavimo sutarties sampratÄ piniginių įmokų (grÄ Å¾intino kredito ir palÅ«kanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sÄ lyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kas yra numatyta ir Å¡alių sudarytoje Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 49 punkte.

Vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., jei paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis. Taigi, Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų bankui negrÄ Å¾inimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl Kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti Kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 47.1 p.). Skolininkams per nustatytus papildomus terminus neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra nesumokėjus pradelstos skolos, atsakovas pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kreditavimo sutartį 2012-04-23 Kreditavimo sutartyje ir CK 6.217 str. 5 d., 6.218 str. nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismas sutinka ir su atsakovo iÅ¡dėstytu argumentu, kad jis turėjo teisę nutraukti sutartį ir vadovaujantis CK 6.219 str., kuris numato, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iÅ¡ konkrečių aplinkybių ji gali numatyti, kad kita Å¡alis pažeis sutartį iÅ¡ esmės. Ginčo atveju į atsakovÄ dėl Kreditavimo sutarties tolesnio nevykdymo ir savo nemokumo 2012 metais kreipėsi bendraskolė, be to, jau ir 2009 bei 2010 metais kredito įmokos už skolininkus dengė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

Å alių autonomijos principas lemia, kad kreditorius laisvas apsispręsti, ar nori pakeisti sutartį ir ar likti sutartinuose santykiuose su kita Å¡alimi. Å ios kreditoriaus valios negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, juolab sutarties pažeidimu. Savaime Å¡i valia nėra neteisėta, tačiau, kad sukurtų teisinius padarinius, ji turi bÅ«ti suderinama su sutarties pabaigos pagrindais įtvirtintais įstatyme.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-244/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt, bylos Nr. 3K-3-58/2012).Vertinant ieÅ¡kovo bei trečio asmens ieÅ¡kovo pusėje argumentus dėl to, kad jie yra vartotojai ir jų atžvilgiu Kreditavimo sutarties sÄ lygos laikytinos nesÄ Å¾iningomis, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkai laiku nevykdė prievolės, kreditorius net du kartus juos raÅ¡tiÅ¡kai įspėjo reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau skolininkai per nustatytÄ papildomÄ laikÄ Â prievolės neįvykdė. Pažymėtina, kad skolininkai ir patys yra pripažinę savo nemokumÄ , kadangi iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad jie yra kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo. Be to, Å¡alys prieÅ¡ sudarydamos kredito sutartį turėjo laisvÄ valiÄ apsispręsti dėl jos sudarymo galimybių bei sÄ lygų, pasirinkti kredito įstaigÄ , kuri jiems siÅ«lė palankiausias sÄ lygas ir prisiimti negalėjimo mokėti kredito įmokų neigiamas pasekmes.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo kreditoriaus atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo negaliojimo jie kreipėsi daugiau kaip po trijų metų nuo sutarties nutraukimo, bei į tai, kad Kreditavimo sutarties sÄ lygų dėl jų nesÄ Å¾iningumo, ginčija praėjus daugiau kaip 7 metams po Kreditavimo sutarties sudarymo. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Ginčo atveju pažymėtina, kad Å¡alys sudarydamos Kreditavimo sutartį yra aptarę, kas yra laikytina esminiu sutarties pažeidimu ir nustatę atvejus, kada kreditorius gali vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ Â nutraukti Kreditavimo sutartį. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad atsakovas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka nutraukė sutartį, o teisams neturi pagrindo konstatutoti, kad Å¡alių Kreditavimo sutartyje aptarti jos nutraukimo atvejai ir tvarka prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatos, bendriems teisės principams ar vieÅ¡ajai tvarkai.

IeÅ¡kovas kelia reikalavimÄ pakeisti Kreditavimo sutarties sÄ lygas, pakeičiant prievolės įvykdymo terminÄ , nustatant, kad kreditas turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intas iki 2064 m. rugpjūčio 14 d, kreditÄ ir palÅ«kanas grÄ Å¾inant sutarties specialiojoje dalyje nustatytai terminais. Lietuvos CK 6.223 str. 1 d. numato, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu, tačiau esant pasibaigusiai sutarčiai jos sÄ lygų pakeisti ieÅ¡kovų nurodytu pagrindu- LR CK 6.204 str. negalima (Panevėžio apygardos teismo 2011-03-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-145-280/2011), nes reikia sutartį atnaujinti, o tai pažeistų sutarties laisvės principÄ (LAT 2009-03-17 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-107/2009).Keisti Kreditavimo sutartį galima tik nustačius iÅ¡ esmės pasikeitusiÄ sutartiniu prievolių pusiausvyrÄ ir CK 6.204 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visumos egzistavimÄ .

Pagal LR CK 6.204 str. 2 d. ieÅ¡kovas, siekdamas pakeisti ginčo kreditavimo sutarčių sÄ lygas, turi įrodyti sÄ lygų visumÄ , kad: sutarties vykdymÄ varžančios aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai Å¡aliai tapo žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negalėjo kontroliuoti; nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (LAT 2011-01-31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-148/2011).Bendraskoliai privalėjo numatyti ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir su tuo susijusias aplinkybes bei pajamų sumažėjimo rizikÄ .

Kredito gavėjai, sudarydami Kreditavimo sutartį, prisiima rizikÄ dėl savo mokumo, ir kad bÅ«tent kredito gavėjams, o ne kredito įstaigai tenka Å¡i rizika, patvirtina kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013-06-28 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-349/2013). IeÅ¡kovo nurodoma ekonominė krizė įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra pripažinta force majeure aplinkybė (CK 6.212 str.) ir nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.253 str.).

PrieÅ¡ingai - pagal CK 6.212 str. 1 d. nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prekių prievolei įvvkdvti. Teismų formuojamoje praktikoje nepripažįstama, kad po banko kredito suteikimo kilusi ekonominė krizė yra pagrindas teismui CK 6.204 str. 2 d. nustatytais pagrindais keisti sudarytų kreditavimo sutarčių sÄ lygas, todėl teismų praktikoje atmetami argumentai dėl ekonominės krizės padarinių kredito įstaigoms perkėlimo, o kredito grÄ Å¾inimas yra kredito gavėjo rizika (Vilniaus apygardos teismo 2014-12-04 nutartis c.b.

Nr. 2A-386-302/2014, 2014-12-17 nutartis Nr. 2A-2207-303/2014, 2013-01-14 sprendimas Nr. 2A-177-656/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-28 nutartis c.b. Nr. 2A-301-163/2014, 2014-02-06 nutartis c.b. Nr. 2A-67-125/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-04 nutartis c.b. Nr. 2A-327/2012).Pažymėtina, kad netgi bylos nagrinėjimo momentu ieÅ¡kovas su bendraskole nėra pateikę įrodymų, jog jų finansinės galimybės leistų mokėti kas mėnesį kreditoriui einamÄ sias kredito bei palÅ«kanų įmokas bei padengti jau susidariusį įsiskolinimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovo (5 asmenų Å¡eimos) pajamos per mėnesį sudaro apie 500 EUR, kas teismui kelia pagrįstas abejones dėl jų gebėjimo vykdyti ateityje Kreditavimo sutarties sÄ lygas. Be to, ieÅ¡kovas su J. S. byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo yra pareiÅ¡kę, kad jie yra nemokÅ«s vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti neproporcingai ilgÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ - iki 2064-08-14, t.y. 49 metams nuo dabar. Toks terminas yra neprotingas ir neproporcingas, kreditai tokiems terminams rinkoje nėra teikiami.

Pagal Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 19 p. maksimali kredito grÄ Å¾inimo trukmė negali virÅ¡yti 40 metų. Pagal nuo 2015-11-01 įsigaliojusiÄ naujÄ jÄ Lietuvos banko valdybos 2015-05-28 nutarimu Nr. 03-90 patvirtintÄ Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcijÄ (20 p.), maksimalus kredito grÄ Å¾inimo terminas trumpinamas iki 30 metų. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo reikalavimas leisti jam kreditÄ grÄ Å¾inti iki jam sukaks 89 metai prieÅ¡tarauja teisės normoms bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), nes tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų priverstine tvarka pažeidžiant kreditoriaus interesus akceptuoti visiÅ¡kai neproporcingas ir rinkoje neegzistuojančias ieÅ¡kovo ir bendraskolės kreditavimo sÄ lygas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas patyrė 847 EUR atstovavimo iÅ¡laidų. Atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.8, 8.2, 8.19 punktai), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 400 EUR.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 847 EUR (CPK 88 str. 2 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).             Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,06 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).            Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 284 str., straipsniais teismas,                                                       n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB banko, į.k. 112029270, naudai 400 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.  Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,06 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                           Vita Valeckaitė