4f2e2dde-468f-4e4d-9eba-32759cdfff4e · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-191-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00326-2012-3                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.6.2; 3.3.1.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Vilnius   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-167-163/2015 pagal ieÅ¡kovės B. K. ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir R. L. dėl testamento, rentos sutarties, abipusės naudos draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei pagal atsakovės R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei B. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – N. B., D.

R., V. M., Swedbank Life Insurance SE.   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė B. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė: pripažinti V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. iÅ¡duotÄ testamentÄ niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento V. K. ir G. K. 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ ; pripažinti ieÅ¡kovės B.

K. nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1996 metų su V. K. kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, o 2003 m. spalio 15 d. susituokė. 2012 m. vasario 4 d. V. K. mirė. Po sutuoktinio mirties ieÅ¡kovė notaro biure sužinojo, kad V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė testamentÄ , kuriuo buvo pakeistas ankstesnis 2008 m. lapkričio 5 d. testamentas. Å iuo paskesniu testamentu ieÅ¡kovės sutuoktinis jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), paliko dukrai R.

L., nors ankstesniu testamentu tÄ turtÄ buvo palikęs ieÅ¡kovei. 2011 m. lapkričio 14 d. V. K. ir jo sÅ«nus G. K. sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu V. K. perdavė G. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o G. K. įsipareigojo V. K. iki jo gyvos galvos teikti visas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad 2012 m. sausio 30 d. V. K. buvo nuvežtas į bankÄ , kur pakeitė jų abipusės naudos draudimo sutartį, naudos gavėju vietoje sutuoktinės (ieÅ¡kovės) nurodydamas dukrÄ R.

L.. IeÅ¡kovės manymu, visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Be to, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvenant su V. K., įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., kurį, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, iÅ¡pirko V.

K. vardu. Pasak ieÅ¡kovės, sklype esančio sodo namo renovacija buvo atlikta jos ir jos dukters bei žento pastangomis, todėl Å¡is turtas pripažintinas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio bendrÄ ja jungtine nuosavybe.   Atsakovai G. K. ir R. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų tėvai V. K. ir O. R. K. susituokė 1970 m. vasario 13 d. Santuokos metu (1976 m.) įsigijo kooperatinį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau gavo ir sodo sklypÄ sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Å iame sklype 1986 metais tėvai pradėjo statyti namukÄ ir Å«kinį pastatÄ . Statyba buvo užbaigta 1988 metais. Atsakovas G. K. tvirtino ginčo bute gyvenÄ s nuo 2000 metų. Pasak atsakovų, tėvas sakydavo po savo mirties butÄ paliksiÄ s sÅ«nui, o sodÄ â€“ dukrai. Mirus atsakovui motinai, tėvas apie 1997-1998 metus susipažino su ieÅ¡kove, su kuria susituokė 2003 m. spalio 15 d. Sudarydamas santuokÄ su ieÅ¡kove, V. K. jau turėjo butÄ ir sodo žemės sklypÄ su statiniais. 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos onkologine liga, apsigyveno pas atsakovÄ G.

K., kuris nuo to laiko tėvÄ iki mirties pilnai iÅ¡laikė ir juo rÅ«pinosi. V. K. paprašė sÅ«naus (atsakovo) G. K. kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto teisinei registracijai. Sutvarkius dokumentus, 2011 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta rentos sutartis, kuri Å¡iuo metu visiÅ¡kai įvykdyta. V. K. suvokė padaręs klaidÄ , sudarydamas testamentÄ ieÅ¡kovės naudai, todėl pasitaręs su teisininkais, jį pakeitė – turtÄ (žemės sklypÄ su priklausiniais) paliko dukrai R. L.. Atsakovų nuomone, sudarydamas ginčijamus sandorius V.

K. buvo sÄ moningas, visiÅ¡kai suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, sandorius norėjo sudaryti savo valia, niekieno neklaidinamas. Atsakovė R. L. ieÅ¡kovei B. K. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė sodo pastatÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine mirusiojo V. K. nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad pastatai buvo pastatyti iki V. K. santuokos su ieÅ¡kove.Trečiasis asmuo notarė N. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Jos teigimu, 2011 m. gruodžio 13 d. testamentas yra teisėtas ir pagrįstas.

PaaiÅ¡kino, kad testatorius V. K. atvykęs į notaro biurÄ prašė panaikinti ankstesnįjį testamentÄ ir patvirtino naujÄ jį patvarkymÄ , kuriuo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L. Testatorius savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, argumentuotai iÅ¡dėstė savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį. Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieÅ¡kovės reikalavimu draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad draudėjas turi teisę skirti, keisti, atÅ¡aukti naudos gavėjÄ , nes tai įtvirtinta įstatymuose ir draudimo sutarties sÄ lygose. Abejoti draudėjo valia trečiasis asmuo neturėjo pagrindo.Trečiasis asmuo notarė V. M. nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu pripažinti niekine ir negaliojančia ginčijamÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Notarė iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Trečiojo asmens nuomone, V. K. sandorį sudarė bÅ«damas normalios fizinės bÅ«klės, savarankiÅ¡kai, tvirtai apsisprendęs, suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, esÄ ginčijami sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir vartojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės. Teismo vertinimu, Å¡iÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ paneigia sandorius tvirtinusių notarių paaiÅ¡kinimai, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada.

Teismo įsitikinimu, V. K. paskirtų vaistų netinkamas vartojimas negalėjo nulemti jo valios sudaryti ginčijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais ir neįrodytais pripažino ieÅ¡kovės pateiktus argumentus dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pozicija, jog V. K. galėjęs bÅ«ti suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės ir turinio, yra deklaratyvi, jÄ paneigia notarės, tvirtinusios ginčijamÄ sandorį, paaiÅ¡kinimai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamÄ testamentÄ V. K. sudarė laisva valia. Atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus dėl gyvybės draudimo sutarties sÄ lygų keitimo pripažinimo negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad tokia sutartis negali bÅ«ti traktuojama kaip abipusės naudos sutartis. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal draudimo sutarties nuostatas draudėjas gali bet kada, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo), atÅ¡aukti, pakeisti naudos gavėjÄ , kuris įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas pažymėjo, kad V. K. jam suteikta teise pakeisti naudos gavėjÄ pasinaudojo kelis kartus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti žemės sklypÄ bendrÄ ja daline nuosavybe pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), V.

K. nuosavybės teise įsigijo iki santuokos su ieÅ¡kove. Å i aplinkybė ieÅ¡kovei buvo žinoma ir ji dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė, Å¡iÄ aplinkybę pripažindama. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog žemės sklypas įsigytas bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis, jog tarp jų esÄ buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į žemės sklypÄ . Dėl atsakovės R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype pastatytus statinius asmenine V.

K. nuosavybe pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pastatai sklype buvo pastatyti V. K. santuokos su ieÅ¡kove metu. Teismas akcentavo teisinį reguliavimÄ , pagal kurį aplinkybė, jog Å¡is turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, preziumuojama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K., bÅ«damas gyvas pripažino, jog sodo pastatas ir Å«kinis pastatas yra jo ir ieÅ¡kovės B. K. bendra jungtinė nuosavybė. Teismo vertinimu, nurodyta prezumpcija dėl nuosavybės bendrumo nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir sodo pastatÄ bei Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine V. K. nuosavybe. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypas yra asmeninė V.

K. nuosavybė. Statybos leidimas Å¡iame sklype statyti pastatus iÅ¡duotas 1986 metų liepos 22 d., vėliau pratęstas iki 1991 m. kovo 21 d. Nėra duomenų apie savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , todėl laikytina, kad statiniai pastatyti galiojant minėtam statybos leidimui. IeÅ¡kovė, nurodžiusi, jog santuokos su V. K. metu atlikusi statinių rekonstrukcijÄ , nepateikė naujo statybÄ leidžiančio dokumento. Å ias aplinkybes teismas turėjo pripažinti pagrindžiančiomis argumentÄ , kad ginčo pastatai sukurti iki 1991 m. kovo 21 d.  Ginčo pastatų teisinė registracija yra tik iÅ¡vestinis reikalavimas, kadangi nuosavybės teisė į statinius atsirado dar 1987 metais.

Statinių registracijos faktas nesukuria ieÅ¡kovės nuosavybės teisių. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K., bÅ«damas gyvas pripažino, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nevertino Å¡alių paaiÅ¡kinimų, jog paskutiniais gyvenimo metais V. K. su ieÅ¡kove nebegyveno. Neatsižvelgė į kitų sandorių turinį, kuris patvirtina, kad V. K. siekė visÄ savo turtÄ perduoti vaikams, o aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paaiÅ¡kėjo tik po jo mirties.

                            IeÅ¡kovė B. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad V. K. sklypo savininku buvo ilgus metus, kurių eigoje niekas neabejojo jo teisėmis į sklypÄ . BÅ«damas savininku, V. K. turėjo teisę jame statyti statinius. IeÅ¡kovės nuomone, statinių teisėtumÄ pagrindžia jų įregistravimas registre.

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.     Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų         Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. 2003 m. spalio 15 d. susituokė su ieškove B. K. (t. 1, b. l. 10). 2011 m. lapkričio 14 d.

V. K. ir jo sÅ«nus G. K. (atsakovas) sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu V. K. perdavė G. K. butÄ , (duomenys neskelbtini), o G. K. įsipareigojo V. K. iki Å¡io mirties teikti materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. 2, b. l. 15-19). 2011 m. gruodžio 13 d. V. K. Klaipėdos rajono 2 notaro biure sudarė testamentÄ , kuriuo pakeitė 2008 m. lapkričio 5 d. testamentÄ , ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ bei jame esančius priklausinius: pastatÄ - sodo pastatÄ , Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), paliko dukrai R.

L. (t. 2, b. l. 23). 2012 m. sausio 30 d. V. K. pakeitė 2005 m. spalio 1 d. sudarytos gyvybės draudimo sutarties sÄ lygas ir naudos gavėja savo mirties atveju nurodė R. L. (t. 3, b. l. 78-94). 2012 m. vasario 4 d. V. K. mirė (t. 2, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė B. K. prašė pripažinti V. K. 2011 m. gruodžio 13 d. iÅ¡duotÄ testamentÄ Â niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento V. K. ir G. K. 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ ; pripažinti ieÅ¡kovės B.

K. nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė sodo pastatÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine V. K. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismui atmetus ir ieÅ¡kinį, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, tik atsakovė R. L. pateikė apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, praÅ¡ydama panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos prieÅ¡ieÅ¡kinis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu bÅ«du atsakovės valia apibrėžtos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos.

IeÅ¡kovei nepateikus skundo, apeliacinės kontrolės metu vertintinos tik teismo iÅ¡vados dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti sodo pastatÄ ir Å«kinį pastatÄ asmenine mirusiojo V. K. nuosavybe. Dėl turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe           Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktÄ ir liudytojų parodymais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje aiÅ¡kindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.          Šioje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės B.

K. ir jos sutuoktinio V. K. nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytÄ turtÄ â€“ sodo pastatÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Mirusiojo V. K. dukrai, byloje pareiÅ¡kusiai reikalavimÄ nurodytÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ pripažinti mirusiojo asmenine nuosavybe, tenka procesinė pareiga paneigti įstatyme įtvirtintÄ prezumpcijÄ .

Siekdama paneigti prezumpcijÄ apeliantė rėmėsi visuma bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurie, jos nuomone, turėtų sudaryti pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ginčo pastatai sodo žemės sklype buvo pastatyti dar iki V. K. santuokos su ieÅ¡kove, o jau po santuokos sudarymo atlikti pastatų rekonstrukcijos ar remonto darbai negalėjo lemti Å¡io turto nuosavybės teisės formos transformacijos. Todėl, apeliantės teigimu, įraÅ¡as nekilnojamojo turto registre, jog turtas valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, sprendžiamam klausimui nėra reikÅ¡mingas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.         Apeliantė iÅ¡ esmės yra teisi teigdama, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, vieÅ¡o registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi bÅ«ti patikrinamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apskųstojo teismo sprendimo turinį, prieina prie iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , laikėsi pirmiau cituoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime iÅ¡dėstyto iÅ¡aiÅ¡kinimo ir, iÅ¡spręsdamas nuosavybės teisių į ginčo turtÄ klausimÄ , neteikė absoliučios reikÅ¡mės vien tik vieÅ¡ojo registro duomenimis, bet iÅ¡samiai patikrino nuosavybės teisių atsiradimo pagrindÄ pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 1986 m. liepos 22 d. Klaipėdos statybos ir architektÅ«ros valdyba iÅ¡davė leidimÄ statyti ginčo statinius. Leidimas galiojo iki 1989 m. liepos 22 d., vėliau buvo pratęstas iki 1991 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 58). Statytojo deklaracija apie statybos užbaigimÄ pateikta 2011 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo turto registre sodo pastatas ir Å«kinis pastatas įregistruoti 2011 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registre taip pat užfiksuota, kad tie pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o įregistravimo pagrindu nurodytas asmens 2011 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymas (t. 2, b. l. 52-54).

Pirmosios instancijos teismas iš ginčo šalių pateiktų įrodymų nustatė, kad pastatų statybos vyko iki 2008 metų pabaigos, o daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2011 metų pabaigoje. Ginčui reikšmingi faktai (statybos pabaiga ir pastatų bei daiktinių teisių į juos teisinis registravimas) įvyko V. K. esant santuokoje su ieškove (santuoka su ieškove sudaryta 2003 m. spalio 15 d.). Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamas turtas buvo įgytas (sukurtas) V.

K. ir B. K. santuokos metu, pagrįstumu bei teisėtumu.            Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Byloje nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, Å¡ias taisykles pažeidė, kolegija nemato pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl ginčo turto nuosavybės formos teisingumu, kadangi jas lėmė iÅ¡samus įrodymo viseto iÅ¡analizavimas.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tuos pačius įrodymus, turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ ir apeliantei palankiÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo turtas, kaip įgytas (sukurtas) dar iki santuokos su ieÅ¡kove, priklausė V. K. asmeninės nuosavybės teise. Kolegija pažymi, jog nesant įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reguliuojančių taisyklių pažeidimo požymių, kitoks teismo pateiktas įrodymų vertinimas (kaip teismo ir teisėjo nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka) nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės pageidaujamo pripažinti fakto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai iÅ¡plėtota (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡skirta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.            Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K., bÅ«damas gyvas pripažino, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pasak apeliantės, teismas nevertino Å¡alių paaiÅ¡kinimų, jog paskutiniais gyvenimo metais V. K. su ieÅ¡kove nebegyveno. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į kitų sandorių turinį, kuris patvirtina, kad V. K. siekė visÄ savo turtÄ perduoti vaikams, o aplinkybė, kad ginčo statiniai įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paaiÅ¡kėjusi tik po V. K. mirties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kolegijos vertinimu, apeliantės tėvo V.

K. elgsena paskutinėmis jo gyvenimo dienomis nėra reikÅ¡minga sprendžiamam klausimui. Be abejonės, apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kurios atitinka bylos Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus bei kitus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, patvirtina, kad paskutiniuoju metu ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santykiai buvo paÅ¡liję, kÄ patvirtina ir V. K. sudarytų sandorių turinys – asmeninio turto palikimas ne sutuoktinei, o vaikams (naujo testamento sudarymas, naudos gavėjo pagal draudimo sutartį pakeitimas, rentos sutarties sudarymas).

Tačiau sprendžiant dėl ginčo turto – sodo pastato ir ūkinio pastato teisinio statuso, svarbi sutuoktinių valia, buvusi ginčo turto įgijimo (sukūrimo statybos būdu) momentu. Nors likus tam tikram laikotarpiui iki V. K. mirties sutuoktinių santykiai buvo pašliję, visgi tai nepatvirtina ginčui reikšmingos aplinkybės, jog jie buvo susitarę dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo V. K. asmeninės nuosavybės teise. Be to, ir pareiškėjo elgesys atliekant nekilnojamojo turto registravimo procedūras neleidžia daryti išvados, jog V.

K. šį turtÄ laikė asmeniniu. Å iame procese dalyvavo ir mirusiojo vaikai, tam buvo pasitelkti teisininkai (atsakovai pripažino dėl testamento, draudimo sutarties pakeitimo, rentos sutarties sudarymo konsultavęsi su teisininkais), todėl teisėjų kolegijos neįtikina teiginys, jog faktas dėl ginčo turto valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise mirusiajam esÄ nebuvo žinomas, o įpėdiniams (atsakovams) netikėtai paaiÅ¡kėjęs tik pradėjus paveldimo turto priėmimo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ginčo turtas (be kita ko, ir jo valdymo bendrÄ ja jungtine nuosavybe faktas) į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯trauktas V. K. praÅ¡ymu. Byloje nustatytų kitų aplinkybių kontekste šį aplinkybė patvirtina, kad V. K. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ (tam neprieÅ¡taraudamas) dėl turto įgijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kaip jau minėta, apeliantė yra teisi, jog įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl nelemia nuosavybės valdymo formos atsiradimo (nustatymo).

Tačiau aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, priėjo įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumÄ , kurios (iÅ¡vados) apeliantė pateiktame skunde nepaneigė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir apeliantės argumentas, jog ginčo pastatų statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas iki V. K. santuokos su ieÅ¡kove. Nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių kontekste teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, jog ginčo turto statybos galėjo bÅ«ti vykdomos be statybÄ leidžiančio dokumento arba pasibaigus leidimo pagal šį dokumentÄ galiojimo terminui.

          Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, prieina iÅ¡vadÄ , jog apeliantės argumentai nepaneigia ginčui reikÅ¡mingų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ginčo pastatų statybos pradžios ir pabaigos, taip pat mirusiojo asmens valios dėl Å¡io turto valdymo formos. Teismo nuostata, jog aptariamu atveju nebuvo paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, yra pagrįsta ir padaryta vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje iÅ¡grynintais vertinimo kriterijais.           Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti jame nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).           Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų            IeÅ¡kovė B. K. praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). IeÅ¡kovė nurodė patyrusi 300 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas sudarė advokato susipažinimas su byla, ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas.

Kolegija, įvertinusi teisinės pagalbos iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, ieÅ¡kovei parengto procesinio dokumento turinį, sudėtingumÄ , Å¡ias iÅ¡laidas laiko bÅ«tinomis ir pagrįstomis. Nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :    Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.         Teisėjai                                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė                                                      Konstantinas Gurinas                                                     Gintaras Pečiulis