2021-06-10 Nr. AB-12571-4-45-3-00148-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3303-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00148-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Artūro Drigoto ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

užsieniečiui A. M. (A. M.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Raufui Mohammadui Sakhizadai (Rauf Mohammad Sakhizada),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M..

2. Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. su šeima 2019 m. balandžio 17 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 10 d. sprendimu užsieniečių šeimą apgyvendino Pabėgėlių priėmimo centre, o 2020 m. liepos 31 d. sprendimu jiems nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; užsieniečiai buvo supažindinti su sprendimais, juos pasirašė ir teismui neskundė. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje užsienietis su šeima išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, 2020 m. gegužės 3 d. užsieniečiai buvo perduoti Lietuvai iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Dublino III reglamentas). Užsienietis pateikė dar vieną prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas.

3. Užsieniečių registracijos centras prašė užsieniečiui iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsieniečių registracijos centras manė, kad toks judėjimo apribojimas užtikrins, jog užsienietis su šeima vėl neišvyks iš Lietuvos, nesulaukę galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje; užsienietis gyvens kartu su savo šeima ir galės rūpintis nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime.

4. Užsienietis A. M. paaiškino, kad nori gyventi kartu su šeima, rūpintis vaikais, jo žmona labai sunkiai serga, todėl užsienietis nori turėti galimybę jai padėti. Pažymėjo, kad nenori grįžti į savo šalį.

5. Užsieniečio atstovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu užsienietis galės gyventi su šeima, tai atitiks užsieniečio interesus, tačiau sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, reikėtų atsižvelgti į tai, jog užsieniečio žmona dėl sveikatos būklės negali apsipirkti, todėl už ją tą atlikti turėtų užsienietis. Teigė, kad užsieniečiui galėtų būti paskirta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė papildomai paaiškino, kad užsieniečio žmonai apsipirkti parduotuvėje ar kartu su vaikais išeiti už Užsieniečių registracijos centro teritorijos padės socialiniai darbuotojai.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino: (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. kartu su sutuoktine Z. N. ir nepilnamečiais vaikais O. M., A. M. bei A. M. į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. balandžio 17 d. ir pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu užsieniečių šeimą apgyvendino Pabėgėlių priėmimo centre. Lietuvoje užsieniečio šeimoje 2019 m. liepos 8 d. gimė sūnus A. M. (A. M.). Migracijos departamentas 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5-12PR-105) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. ir jo šeimos nariams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje užsienietis su šeima išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, 2020 m. gegužės 3 d. užsieniečiai buvo perduoti Lietuvai iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas.

9. Teismas nustatė, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisiniai pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje; pagal šios dalies 2 punktą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimas nėra išspręstas, todėl vertino, kad motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nėra aiškūs. Teismas nurodė, kad užsienietis, būdamas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, su šeima neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir taip pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, taip pat draudimą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punktuose nurodytos aplinkybės. Be to, užsienietis, neįsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui dėl prašymo suteikti prieglobstį išvykdamas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

10. Teismas sprendė, kad remiantis nustatytomis aplinkybėmis, galima manyti, jog užsienietis iki jo paskesnio prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo ir galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimo gali kartu su šeima pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

11. Teismas taip pat nustatė, kad užsienietis turi šeimą, kurioje auga keturi nepilnamečiai vaikai, o Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Remdamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nustatyta, laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką pažeidė pirmą kartą, byloje nėra duomenų apie tai, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus, užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, į tai, jog yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, teismas sprendė, kad užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl skyrė Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas nurodė, kad paskyrus šią alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus pažeidžiami užsieniečio nepilnamečių vaikų interesai, kadangi užsienietis turės galimybę gyventi kartu su šeima ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

III. 12. Užsienietis A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – jį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Išdėstęs faktines aplinkybes, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, užsienietis pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Akcentuoja, kad Įstatymo 112 straipsnis nustato, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. A. M. nurodo, kad teismo posėdyje paaiškino, jog nori gyventi kartu su šeima, rūpintis vaikais, jo žmona labai sunkiai serga, užsienietis nori turėti galimybę jai padėti, todėl jam yra reikalinga galimybė išeiti apsipirkti, kadangi žmonai tai daryti yra pernelyg sunku. Teigė, kad jis, kaip tėvas, geriausiai žino savo šeimos poreikius; iki šiol užsienietis su šeima tik kartą pažeidė nustatytą tvarką, tačiau daugiau taip elgtis neketina.

15. Remdamasis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostata, užsienietis akcentuoja, kad ypatingi sulaikymo atvejai gali būti nustatomi tik įvertinus geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, o Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostata nėra savitikslė; ji užtikrina, kad pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms būtų užtikrintas šeimų susijungimo ir neišskiriamumo principas, o pažeidžiamiems asmenims sudarytos sąlygos laukti jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo tokiomis sąlygomis, kurios nepablogintų jų būklės ar netgi padėtų sveikti. A. M. pažymi, kad jo sutuoktinė serga, šeima augina nepilnamečius vaikus; kadangi užsieniečio sutuoktinei yra sudėtinga rūpintis visais vaikais, tai, kaip tėvas, turi daryti A. M.. Užsieniečiui yra būtina apipirkti vaikus, sudaryti jiems galimybes nors ir trumpam pabūti ir ne Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, kur vaikai būna itin izoliuoti, todėl užsieniečio atžvilgiu taikytas draudimas išeiti už Užsieniečių registracijos centro teritorijos nėra teisingas, kadangi neigiamai atsiliepia ir jo vaikų interesams.

16. A. M. nuomone, teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga; apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra labai griežta priemonė ir beveik prilygsta sulaikymui. Užsienietis teigia, kad teismas turėjo vertinti tai, kaip faktiškai priemonė veikia, o ne tiesiog kad nebuvo taikomas judėjimo laisvės apribojimas. A. M. mano, kad yra visiškai pakankama ir proporcingumo reikalavimus atitinka alternatyvi sulaikymui priemonė – jo apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymi, kad net ir taikius minėtą priemonę, užsienietis iš Užsieniečių registracijos centro galėtų išeiti tik dviem valandoms, tačiau bent taip jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis teisę į laisvę. A. M. teigia, kad prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, tinkama ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti paskesnį prašymą bei baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

17. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į A. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad apeliantas, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir pateikęs prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas kartu su šeima, neribojant judėjimo teisės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; jis gimtąja kalba pasirašytinai buvo supažindintas su savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir pareigomis bei Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklėmis, vėliau jam nuolat jos buvo primenamos žodžiu. Nurodo, kad pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu bei 2019 m. gegužės 14 d. surašytame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog užsieniečiui buvo paaiškinta, kad vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis bei Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, priešingu atveju, jis pagal Dublino III reglamentą iš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad po to, kai A. M. tyčia neteisėtai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, ribojančią jo judėjimo laisvę tik Užsieniečių registracijos centro teritorijos ribose, teismas vertino, kad esant užsieniečio sulaikymo pagrindams ir nepažeidžiant jo nepilnamečių vaikų interesų, taip pat norint pasiekti tikslo, t. y. išnagrinėti ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje, yra būtina taikyti tokią priemonę, kuri eliminuotų galimybę užsieniečiui dar kartą piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui taikomomis garantijomis. Užsieniečių registracijos centro nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog asmuo, turėdamas laisvą judėjimo galimybę, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip užkirsdamas kelią galutiniam sprendimui prieglobsčio byloje priimti ir pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

19. Užsieniečių registracijos centras akcentuoja, kad užsienietis, pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, 2020 m. liepos mėnesį išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, o toks jo elgesys turi būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi atvykęs į Užsieniečių registracijos centrą, jis buvo informuotas apie laisvo judėjimo galimybę tik Lietuvos Respublikos teritorijos ribose. Pažymi, kad tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo objektyvia nuomone, A. M., jau turėjęs galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūra, pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą tik siekdamas sutrukdyti priimti ir vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių registracijos centro nuomone, įvertinus visas individualias bylos aplinkybes bei esamų įrodymų visumą, darytina išvada, kad užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiuo atveju yra proporcingas Įstatymo siekiamiems tikslams.

20. Užsieniečių registracijos centras atkreipia dėmesį, kad A. M. viso buvimo Užsieniečių registracijos centre metu turi galimybę bendrauti su savo šeima, t. y. su žmona ir nepilnamečiais vaikais, dalyvauti savo vaikų auklėjimo procese, taip pat su jais leisti laisvalaikį Užsieniečių registracijos centro teritorijos ribose, o teisė rūpintis savo šeima iš jo nėra ir nebus atimta ar ribojama. Pažymi, kad užsieniečio žmonos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teismas skundžiamu sprendimu judėjimo laisvę apribojo tik A. M., kadangi būtent jis, darydamas neigiamą įtaką savo šeimos narių neteisėtiems veiksmams, organizavo savo šeimos neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją.

21. Užsieniečių registracijos centro nuomone, teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje užsienietis ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra labai griežta priemonė, taikant ją, užsienietis negali kartu su vaikais išeiti pasivaikščioti, negali išeiti iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos. Nurodė, kad teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė neužtikrina, jog užsienietis nepabėgs. Teigė, kad A. M., išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, padarė klaidą ir daugiau taip nesielgs. Akcentavo, kad dėl gresiančio kalinimo ir kankinimų nenori grįžti į kilmės šalį.

23. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas palaikė atsiliepime į A. M. apeliacinį skundą išdėstytą poziciją. Teigė, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nepilnamečių užsieniečio vaikų interesų nepažeidė. Užsieniečių registracijos centro atstovas pažymėjo, kad A. M. gali bendrauti su šeima, o apsipirkti gali padėti socialiniai darbuotojai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui A. M. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Byloje nustatyta, kad užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimas dar neišspręstas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 181 d., 20 d.).

26. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta šiuo atveju teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.), akcentuoja, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5-12PR-105) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. ir jo šeimos nariams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje užsienietis su šeima išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, 2020 m. gegužės 3 d. užsieniečiai buvo perduoti Lietuvai iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą.

29. Šios aplinkybės liudija, kad yra pagrįstų abejonių, ar A. M. laikysis apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir nesieks su šeima neišvykti iš Lietuvos, jeigu jam nebūtų taikomi judėjimo laisvės apribojimai. Tokia tikimybė ankstesnių užsieniečio veiksmų kontekste vertintina kaip reali, o Užsieniečių registracijos centro siekis, kad nebūtų kliūčių išspręsti užsieniečio paskesnį prieglobsčio prašymą, taip pat, kad būtų užtikrinta vaikų teisių būti saugioje aplinkoje apsauga, yra teisėtas bei pagrįstas inter alia (be kita ko) ir taikomų ribojimų / (priemonių) proporcingumo aspektu. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

30. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta A. M. ir jo atstovo argumentus, kad užsienietis, užtikrindamas savo vaikų interesus, privalo turėti galimybę lankytis Pabradėje veikiančiose parduotuvėse, nes kilus tokiems būtiniems poreikiams, užsieniečiai turi teisę kreiptis į socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre teikiančius darbuotojus.

31. Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė kaip nors ribotų A. M. bendravimo su savo vaikais galimybes, o užsieniečio teiginiai, kad jis negalįs pasivaikščioti su vaikais Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, vertintini kaip bandymai panaudoti bet kokius (net ir neatspindinčius tiesos) argumentus, kad būtų išvengta teisės judėti ribojimų.

32. Kiti užsieniečio argumentai neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes yra tiesiogiai susiję su pabėgėlio teisinės padėties aplinkybių tyrimu ir įvertinimu bei faktų teisiniu kvalifikavimu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Dėl nurodytų argumentų A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius