4f2dca99-8ec9-46c7-8b06-bb5e3de405f3 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr     Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-20-185/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00353-2014-3                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,                          n u s t a t ė :             Skundžiamu nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ ir jam paskirta 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, taip pat jis pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 7 d., ir jam paskirta 30 Lt (9 Eur) bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du ir J.

V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 17.04 val. Kupiškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km vairavo krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,20 promilės) girtumo laipsnis) ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J.

V. praÅ¡o panaikinti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimo dalį, kuria jis už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir Å¡iÄ administracinės bylos nutarimo dalį prieÅ¡ jį nutraukti. Nurodo, kad 2014-09-22 po 15 val. krovininiu automobiliu „MAN“ su puspriekabe iÅ¡važiavo iÅ¡ savo namų į Rusijos FederacijÄ . Buvo blaivus. Važiuodamas pastebėjo, kad neturi piniginės su dokumentais, įskaitant ir vairuotojo pažymėjimÄ .

Supratęs, kad be vairuotojo pažymėjimo tęsti kelionės negali, nutarė automobilį pastatyti prie kelio esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Sukdamas į aikÅ¡telę kliudė kelkraÅ¡tį ir automobilis užklimpo. Paskambino savo broliui D. V. ir paprašė atvažiuoti jo parvežti. Laukdamas atvažiuojančio brolio iÅ¡gėrė alkoholio, kurį vežė į RusijÄ kaip lauktuves savo draugams. Belaukiant brolio atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jam nustatė girtumÄ .

Kadangi jam buvo gėda pripažinti, jog automobilyje vienas vartojo alkoholį, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo iš vakaro. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklaustas D. V.. Nurodo, kad jis negalėtų atvažiuoti į pasienio postus būdamas vidutinio girtumo laipsnio, nes pareigūnai iš karto tai pastebėtų. Kadangi jo darbas ir pragyvenimas yra susijęs su automobilio vairavimu, todėl jis niekada nerizikuotų vairuoti automobilį neblaivus, juolab būdamas neblaivus važiuoti pro pasienio pareigūnus.

Jo parodymus patvirtina ir teismui pateikti tachografo duomenys, kuriuose nurodyta, kada automobilis judėjo, o kada – stovėjo. Teigia, jog teismo iÅ¡vados, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, yra nenuoseklios ir prieÅ¡taringos. Teismas nutarime nurodė, kad tai, jog jo vairuojamas automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, automobiliui iÅ¡traukti buvo reikalinga kita transporto priemonė, automobilis stovėjo su užvestu varikliu, t. y. jis buvo neužbaigęs vairavimo proceso, nes automobilis nebuvo pastatytas saugiai, nebuvo iÅ¡jungtas jo variklis ir pagal darbo grafikÄ jam buvo vairavimo, o ne poilsio laikas, įrodo, kad jis automobilį vairavo neblaivus.

Tai, kad jo sustojimas buvo priverstinis, automobiliui užvažiavus ant įvažiavimo į stovėjimo aikštelę supilto žvyro ir užbuksavus, bei jam neturint vairuotojo pažymėjimo, nutarime pripažįsta ir teismas. Tačiau teismas toliau nurodo, kad jis, vykdydamas savo darbines funkcijas, turėjo imtis priemonių pašalinti šias kliūtis, o ne pradėti ilsėtis ir neužbaigus vairavimo proceso vartoti alkoholinius gėrimus. Iš šių teiginių matyti, kad teismas lyg ir sutinka, kad jis alkoholį vartojo jau sustojęs, nors turėjo pašalinti kliūtis, o ne pradėti ilsėtis.

Tačiau tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas – vairavimas neblaiviam. Tai, kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo asfaltuotos kelio dangos, jam buvo ne poilsio, o darbo laikas, niekaip nepaneigia jo paaiškinimų, kad automobilio neblaivus jis nevairavo, o išgėrė alkoholio laukdamas atvažiuojančio brolio. Pažymi, jog tai, kad toje vietoje, kur buvo sustojęs jo vairuojamas automobilis, kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, nėra. Teigia, jog nepagrįstai teismas nutarime nurodė, kad jo automobilio variklis nebuvo išjungtas.

Jis, kai užklimpo ir sustojo, iÅ¡jungė variklį ir skambino broliui. Laikyti įjungtÄ variklį, kai niekur nevažiavo, jam nebuvo jokio reikalo. Be to, tuo metu dar buvo Å¡ilta, taip pat automobilyje yra automatinis Å¡ildymas, kuris automobilio kabinÄ Å¡ildo esant iÅ¡jungtam varikliui. Teismas nutarime nurodė, kad iÅ¡ tachografo duomenų matyti, jog jis automobilį vairavo Lietuvos laiku nuo 16 val. 9 min. iki 16 val. 39 min. Pagal tachografo parodymus, jis iÅ¡ namų iÅ¡važiavo 13 val. 09 min. Norint sužinoti Lietuvos laikÄ prie tachografo laiko reikia pridėti dvi valandas, o ne tris, kaip jis pats klaidingai nurodė apylinkės teisme.

Tachografo parodymai patvirtina jo parodymus, kad 17 val. 04 min. jis automobilio nevairavo, nes jau nuo 15 val. 39 min. Lietuvos laiku jo automobilis stovėjo. Automobilis judėti pradėjo tik 17 val. 29 min., t. y. tuomet, kai jau buvo atvažiavęs jo brolis. Todėl neaišku, kodėl teismas nutarime nurodė, kad jis automobilį neblaivus vairavo 17 val. 04 min., nors tuo metu pagal tachografo duomenis, automobilis stovėjo išjungtu varikliu. Mano, jog tai, kad jis policijos pareigūnams pasakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, dar neįrodo, kad 2014-09-22 jis automobilį vairavo neblaivus.

Jis teisme paaiÅ¡kino, kodėl taip policijos pareigÅ«nams nurodė. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus organizme per valandÄ pasiÅ¡alina 0,15-0,2 promilės alkoholio. Tai visiÅ¡kai paneigia jo aiÅ¡kinimÄ policijos pareigÅ«nams, kad alkoholį jis vartojo iÅ¡ vakaro. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,2 promilės girtumas, iÅ¡eitų, jog 2014-09-21 vakare jo girtumas virÅ¡ijo 6 promiles. Jis niekada tiek daug alkoholio nėra vartojęs. Be to, tokia dozė alkoholio yra mirtina.

Pažymi, kad 2014-09-22 ryte jis važiavo į KupiÅ¡kį, buvo parduotuvėje, pirko maistÄ , ruošėsi kelionei į RusijÄ . BÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio jis viso to nebÅ«tų galėjęs padaryti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariatas praÅ¡o J. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su J. V. pateiktu skundu nesutinka, nes teismas sprendimÄ jį nubausti priėmė remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga ir laikydamasis ATPK numatytų nuobaudų už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo taisyklių.

J. V. skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, vienas kitam prieÅ¡taraujantys, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pažymi, jog J. V. savo pirminiame paaiÅ¡kinime pripažino vairavęs transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Nagrinėjamu atveju J. V. administracine tvarka nubaustas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d., padarymÄ .

Ginčo dėl ATPK 1241 str. 7 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ teisės pažeidimÄ . Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad J. V. neigia padaręs jam kitÄ inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., t. y. neigia vairavęs automobilį neblaivus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl Å¡io pažeidimo ir siekia, kad Å¡i administracinės bylos nutarimo dalis prieÅ¡ jį bÅ«tų nutraukta.

Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog J. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, Å¡iais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu.Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir Å¡iuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J.

V. padarė jam inkriminuotÄ ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., yra iÅ¡samiai argumentuotos, padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ buvimo, vadovavosi policijos pareigÅ«nų S. J. ir K. V. tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriuose nurodyta, kad praneÅ¡imas apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį „MAN“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, buvo gautas 2014-09-22 17.04 val. Atvykę į nurodytÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini)) rado minėtÄ automobilį nuvažiavusį nuo kelio ir su užvestu varikliu, vairuotojo sėdynėje sėdėjo vairuotojas J. V., kuriam buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas, vairuotojas teigė, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo 2014-09-21 vakare, pažeidėjÄ pristatė į policijos komisariatÄ iÅ¡blaivinimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti (b. l. 20, 21).

Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas S. J. patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad su policijos patruliu K. V. iÅ¡ budėtojų dalies gavę praneÅ¡imÄ nuvykti į keliÄ link RokiÅ¡kio r., kur nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, nuvyko į nurodytÄ vietÄ ir rado asmenį, kuris jiems nurodė, jog jis pranešė policijai apie įvykį, nes įtarė, kad nuvažiavusio nuo kelio automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, apie tai sprendžia iÅ¡ to, jog jis (vairuotojas) elgėsi įžūliai.

J. V. vairuojamas automobilis iÅ¡ tiesų buvo nuvažiavęs nuo kelio sankasos, bet kadangi niekam žala nebuvo padaryta, eismo įvykio neformino, o tik patikrino vairuotojo blaivumÄ ir J. V. nustatė vidutinį girtumÄ , vairuotojas teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iÅ¡ vakaro. J. V. nuÅ¡alino nuo tolimesnio automobilio vairavimo, o kadangi vilkiko nebuvo galima palikti tokioje padėtyje, reikėjo jį iÅ¡traukti ir saugiai pastatyti, todėl J. V. paskambino savo broliui, kad Å¡is pasirÅ«pintų jo automobiliu.

J. V. brolis, atvykęs su savo kolegomis, iÅ¡traukė automobilį, o J. V. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate J. V. apklausęs policijos pareigÅ«nas S. S. teismo posėdyje parodė, kad J. V. į policijos komisariatÄ buvo pristatytas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. J. V. apklausė tada, kai jis iÅ¡siblaivė. PaaiÅ¡kinime užrašė visas aplinkybes, kurias jam nurodė J. V.. J. V. jam paaiÅ¡kino, kad alkoholį jis vartojo iÅ¡ vakaro. Remdamasis jo paaiÅ¡kinimu ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, J.

V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti J. V. nebÅ«to pažeidimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti J. V. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ , pagrįstai vadovavosi Å¡ių policijos pareigÅ«nų nurodytomis tarpusavyje sutampančiomis įvykio aplinkybėmis, kurios neabejotinai patvirtina, kad J.

V. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 17.04 val. automobilį vairavo neblaivus, juolab kad jos atitinka ir kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ â€“ asmens blaivumo testÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad J. V. 2014-09-22 17.35 val. buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas (b. l. 7), praneÅ¡imÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iÅ¡ kurio matyti, kad 2014-09-22 17.37 val. J. V. nuÅ¡alinamas nuo transporto priemonės vairavimo iki visiÅ¡ko iÅ¡blaivėjimo (b. l. 8), 2014-09-22 administracinio sulaikymo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad J.

V. Kupiškio rajono policijos komisariate buvo sulaikytas 18.45 val. už tai, kad 2014-09-22 apie 17.30 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) km, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės girtumas) galimai padarė eismo įvykį, apeliantas išsiblaivė 23 val. (b. l 19), tachografo duomenis, iš kurių matyti, kad J. V. po 13.09 val. poilsio laiko iki kito sustojimo automobilį vairavo 30 min., t. y. nuo 13.09 val. iki 13.39 val. (Lietuvos laiku 16.09-16.39 val. – pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tachografo laikas nuo Lietuvos laiko skiriasi trimis valandomis).

Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, paties J. V. paaiÅ¡kinimai dėl alkoholio vartojimo yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. J. V. versijÄ , kad automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai sustojo pastebėjęs, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, ir laukė, kol atvažiuos jo brolis jo paimti, iÅ¡kėlė tik teismo posėdžio metu. Tuo tarpu savo pirminiame paaiÅ¡kinime J. V. nurodė, kad jis alkoholį (alų ir degtinę) buvo vartojęs iÅ¡ vakaro ir kadangi kitÄ dienÄ nesijautė neblaivus bei nepagalvojo, kad negali vairuoti transporto priemonės dėl neblaivumo, vairavo transporto priemonę (b. l. 6).

Taigi apeliantas nei į vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nei savo pirminiame paaiÅ¡kinime policijos komisariate nenurodė, kad alkoholį jis bÅ«tų vartojęs po to, kai sustojo, pastebėjęs, jog neturi vairuotojo pažymėjo, ir jam laukiant, kol atvyks jo brolis jo paimti. Todėl J. V. vėliau (tik teisme) pateikta versija, kuri prieÅ¡tarauja visai kitai bylos medžiagai, įskaitant ir paties apelianto pirminius paaiÅ¡kinimus, kuriuos jis patvirtino savo paraÅ¡u ir įraÅ¡u apie jų teisingumÄ , vertinama kaip gynybinė, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad J.

V. sustojimas buvo priverstinis – jo automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir pastebėjus, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. J. V. priverstinis sustojimas įvyko jo darbinių funkcijų vykdymo metu, nes J. V. nebuvo užbaigęs vairavimo proceso, jo automobilis nebuvo pastatytas saugiai, nebuvo iÅ¡jungtas variklis ir pagal darbo grafikÄ J. V. buvo vairavimo, o ne poilsio laikas. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė apelianto brolis D. V., jam paskambinęs J. V. pasakė, kad kaime paliko savo vairuotojo dokumentus ir paprašė nuvežti jų pasiimti.

Po kiek laiko jam dar kartÄ paskambinęs J. V. pasakė, kad nuslydo nuo kelio, todėl jis (D. V.), pasiėmęs darbovietės sunkvežimį, nuvažiavo iÅ¡traukti brolio automobilio. Visa tai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog J. V. paÅ¡alinęs kliÅ«tis, t. y. su brolio pagalba pasiėmęs iÅ¡ kaimo savo vairuotojo dokumentus ir iÅ¡traukęs nuo kelio sankasos nuslydusį automobilį, ketino toliau tęsti savo darbines funkcijas – toliau vairuoti automobilį. Todėl teismo neįtikina, kad J.

V. sÄ moningai bÅ«tų pradėjęs vartoti alkoholį tik po priverstinio sustojimo, nes, kaip minėta, bylos duomenys rodo, jog jis toliau ketino tęsti vilkiko vairavimÄ . Taigi visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad J. V. transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus dar iki jo priverstinio sustojimo. Taip pat teismo neįtikina ir apelianto paaiÅ¡kinimai, kad policijos pareigÅ«nams jis nurodė alkoholį vartojęs iÅ¡ vakaro tik dėl to, jog jam buvo gėda prisipažinti, kad alkoholį jis automobilyje vartojo vienas.

Taigi aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ daryti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Kadangi apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl skundžiamas KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o J. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teisėjasn u t a r i a :          J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .         Nutartis neskundžiama.               Teisėjas                                                                           Pranas Å imkus