2022-09-14 Nr. AB-23434-4-34-3-00012-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3808-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00012-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui C. K., jo atstovui advokatui K. R.,

vertėjai J. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio C. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pakartotinio svarstymo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimą skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 5 d. sulaikė iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis C. K., gimęs (duomenys neskelbtini), be asmens tapatybės dokumentų.

2.2. Užsienietis asmenų grupėje į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. K. prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33532 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Užsienietis su Sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1379 skundą atmetė kaip neapgrįstą.

2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu taikė užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sausio 5 d.

2.5. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu įleido asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendino asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu netenkino užsieniečio skundo dėl minėto nutarimo.

2.6. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento priimtais sprendimais dėl prieglobsčio ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu C. K. skundą atmetė. Šį sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

2.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. birželio 25 d.

2.8. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl vadovaujantis Įstatymo 126 straipsniu, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. V. Į. 14021 straipsniu VSAT buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl sulaikymo persvarstymo pasikeitus užsieniečio sulaikymo pagrindams.

2.9. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Centro nuomone, galima daryti išvadą, kad yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Dėl ko Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose bei 2 dalyje, 114 straipsnio 5 dalyje, 115 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 14019 straipsnio l dalies 3 punkte, 2 dalyje, 14020 straipsnyje.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su sprendimu. Atvyko prieš 12 mėnesių ir yra sulaikytas. Nors ir yra sulaikytas, bet jaučiasi saugus. Jaudina jį tai, kad yra sunki jo psichinė būklė, nes čia nėra gerai. Asmens dokumentų neturi, bet prieš atvykstant į Lietuvą buvo (duomenys neskelbtini), turi studento pažymėjimą ir banko kortelę. Tam, kad jie būtų išduoti, turėjo turėti pasą. Ant dokumentų yra jo pavardė ir nuotrauka. Jis turi pinigų ir galėtų gyventi, jei jį išleistų į laisvę. Jokių nuobaudų čia būdamas neturėjo. Atvyko į Lietuvą ir paprašė prieglobsčio, nori likti Lietuvoje, neplanuoja vykti į kitas Europos šalis. Į savo šalį grįžti negali, nes joje yra visiškai nesaugu, į (duomenys neskelbtini) įsiveržė sukilėliai, kurie žudo žmones, ten nesaugu.

4. Užsieniečio įgaliotas atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su teikimu nesutinka. Prašoma pačios griežčiausios priemonės, tačiau asmuo laikėsi taisyklių, elgesys buvo pavyzdingas. Teismo sprendimas netenkinti teikimo visa apimtimi, kiek yra prašoma, sukurtų galimybes užsieniečiams adaptuotis. C. K. turi banko sąskaitą, tai jo tapatybė tikrai gali būti nesunkiai nustatoma. Sulaikyti asmenys buvo pasiprašę politinio prieglobsčio, turėjo pateikti savo biometrinius duomenis, jie yra suvesti į informacines sistemas, dėl ko jų tapatybę identifikuoti yra nesunku. Manė, kad teikimas nėra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, todėl neturėtų būti tenkinamas visa apimtimi.

II. 5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimą, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2021 m. liepos 5 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos pareigūnai sulaikė asmenų grupę, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs C. K. be asmens tapatybės dokumentų, kuris atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. spalio 5 d. buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, specialisto išvadoje Nr. MK-0 228/2021(01) nustatyta, kad C. K. biologinis amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metai, t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale. 2021 m. rugsėjo 21 d. užsienietis apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33532 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT. Nesutikdamas su priimtu sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1379 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1647-331/2022 užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1342-756/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. kovo 2 d. užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas.

6.2. Centras 2021 m. gruodžio 27 d. teikimu kreipėsi į teismą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu tenkino teikimą ir paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams nuo 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių ir sprendė, kad tikėtina, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir siekti išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nustatė teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

6.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65465 įleisti C. K. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu netenkino užsieniečio skundo dėl šio sprendimo.

6.4. Centras 2022 m. kovo 18 d. teikimu kreipėsi į teismą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 25 d. sprendimu iš dalies tenkino teikimą ir nusprendė tęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 25 d. Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių ir sprendė, kad tikėtina, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir siekti išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nustatė teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Teismas akcentavo, kad nuo 2022 m. kovo 2 d. užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Teikimu buvo kreiptasi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsieniečiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 25 d. sprendimu iš dalies tenkino teikimą ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 25 d. Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių: užsienietis neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio, užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio prašytoju, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra.

8. Teismas atsižvelgęs į tai, kad užsienietis neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad, įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio, užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio prašytoju, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad nustatytos aplinkybės, duodančios pagrindo manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo: jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (teikė skirtingą informaciją apie savo amžių, nepateikė dokumentų, kad pagrįstų savo pasakojimą), taip pat jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai, teismo vertinimu, reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33532, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tenkintas, nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; leisti Užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje (viešbutyje (duomenys neskelbtini)).

10. Užsienietis nurodo, kad sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms Užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui – jis negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, ir nors į Lietuvą atvyko dar liepos mėnesį, iki šiol yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys iš esmės prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui.

11. Užsienietis teigia, kad turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Užsienietis bendradarbiavo su institucijomis, kompetentingoms spręsti dėl jo teisinio statuso, teikė apie save informaciją, jo tapatybė yra nustatyta. Nefiksuota jokių sulaikymo režimo pažeidimo atvejų, bandymų pasišalinti, konfliktų su kitais sulaikytaisiais. Užsienietis įstaigoje yra jau 12 mėnesių, jis nusipelno teismo pasitikėjimo. Duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai byloje taip pat nėra.

12. Užsienietis tvirtina, kad turi pakankamai lėšų jo pragyvenimui užtikrinti, be to, jį remia giminės ir artimieji, jau esantys Europos Sąjungoje. Tokiu būdu, jis nebūtų ekonominė našta Lietuvai. Taip pat Užsienietis yra susižadėjęs su Šveicarijoje gyvenančia moterimi, dėl to jis akivaizdžiai turi šeiminių ir socialinių ryšių Europoje. Užsieniečio teisės į šeimos susijungimą yra pernelyg apsunkinamos ir suvaržomos.

13. Užsienietis mano, kad yra pagrindas pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant Užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų Užsieniečio buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog Užsienietis būtų pasiekiama tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, Užsienietis galės pasirinkti sau būstą. Užsieniečio nuomone, ši priemonė esamuoju metu atitinka jo bei teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma.

14. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Kybartų Centras) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog Užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Kybartų Centras nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Atkreipia dėmesį, jog sąlygos Centre yra žymiai pakitę. Ženkliai sumažėjęs užsieniečių skaičius, šiai dienai Centre yra apgyvendinta tik 190 užsieniečiai, taip pat pažymi, jog 36 kv. m gyvenamojoje patalpoje, šiuo metu apgyvendinta daugiausiai 10 asmenų. Nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, jog Centre užsieniečiams yra taikomi griežti judėjimo apribojimai, užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte, ar kiemelyje, tačiau gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis esančiomis Centro stadione, sportuoti, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Be to, Centre apgyvendinti užsieniečiai, pateikę prašymą Centro administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams, kurių nėra Centre esančioje parduotuvėje, įsigyti. Pažymi, jog Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai yra maitinami tris kartus per dieną, taip pat yra numatyta galimybė ir patiems užsieniečiams gaminti maistą, aukštuose yra įrengtos bendro naudojimo virtuvės patalpos su visa reikalinga buitine technika, bei indais ir įrankiais. Užsieniečiai gali pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Maistas yra pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams. Centre esančios socialinės darbuotojos, bei Nevyriausybinės organizacijos organizuoja užsieniečiams įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius. Be to Centro administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.

16. Kybartų Centras pažymi tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas jau yra priėmęs sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje – nesuteikti prieglobsčio ir pradėti išsiuntimo procedūrą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui nuspręsta tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai, teismo vertinimu, reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33532, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tenkintas, nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir yra pagrindas pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant Užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

21. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

23. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra, be kita ko, užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

26. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33532 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT. Nesutikdamas su priimtu sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1379 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1647-331/2022 užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1342-756/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, šiuo metu turi būti vykdoma užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra, tačiau ji yra itin užsitęsusi.

27. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

28. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, jog užsieniečio laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 5 d. ir asmuo nėra padaręs pažeidimų ar nesilaikęs apgyvendinimo tvarkos, byloje nėra pateikti duomenys, kad užsieniečio išsiuntimas artimiausiu metu bus įvykdytas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju VSAT nepateikė vienareikšmiškų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti užsieniečio elgesį kaip nebendradarbiavimą, taip pat nepateikė duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad užsienietis „nebendradarbiavo“, nes teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, teisėjų kolegijos vertinimu nėra vienareikšmiškos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog asmens judėjimo laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiką ir tolesnis jos varžymas nėra proporcingas. Akcentuotina, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau (Įstatymo 14018 str.). Nurodytos aplinkybės lemia, kad tolesnis užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nebegali būti laikomas adekvačiu.

29. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų būtinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, susiję su užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką bei kitomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju VSAT nurodomam tikslui – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui ir užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos – pasiekti būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę. Atsižvelgus į užsieniečio apgyvendinimo trukmę, jo elgesį ir charakterizuojančias aplinkybes, toks užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nebėra proporcingas.

30. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku užsienietis praneštų Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Apeliaciniame skunde užsienietis nurodo, jog norėtų gyventi viešbutyje, lėšų pragyvenimui jam suteiks giminaičiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teiginiai savaime nėra pakankami šio prašymo tenkinimui. Teisėjų kolegija mano, kad užsieniečio pateikti apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog užsienietis turės realių galimybių laikotarpiui kol bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo gyventi minėtame viešbutyje.

31. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skirta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, Užsienietis apgyvendintinas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio C. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 24, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys