Legislator Case Law & Legislation
4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace AI generated

4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Asociacija) apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-233/2017 pagal ieÅ¡kovų R.

Legislator headnote

AI generated

4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace · Panevėžio apygardos teismas: Č. ir K. A. negalėjo bÅ«ti įtraukti, nes Ä®statų nustatyta tvarka buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinka ir tai, kad po 2016 m. gegužės 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dar 2015 m. rugsėjo 26 d. Asociacijos prezidentu iÅ¡rinktam R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtus nutarimus, o, kaip teismo posėdyje pripažino ir M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. e2A-423-544/2017Irena Stulgienė                          Proceso Nr. 2-37-3-00644-2016-8                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8.; (S)                                        2.2.2.7.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Asociacija) apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-233/2017 pagal ieÅ¡kovų R.

D., R. N., E. A. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje: V. K., K. A., M. Č., A. K., R. R., D. B., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovų pusėje J. V. dėl 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimÄ neteisėtu, o jo metu priimtus nutarimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas Asociacijos įstatuose numatyta tvarka. Asociacijos įstatai (toliau – ir Įstatai) juridinių asmenų registre įregistruoti 2015 m. lapkričio 17 d. Įstatų 7.4 punktas numato, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 2 mėnesius, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Asociacijos narių arba valdyba.

IÅ¡ 2016 m. balandžio 28 d. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad neeilinį susirinkimÄ audito komisijos narių vardu iniciavo V. K., tačiau Ä®statuose nenumatyta audito komisijos iniciatyvos teisė suÅ¡aukti neeilinį susirinkimÄ , paraiÅ¡ka apie neeilinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ Asociacijos prezidentui R. D. nebuvo pateikta. Nurodo, kad ginčijamo 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimai buvo priimti nesant visuotiniame susirinkime kvorumo, nes iÅ¡ susirinkimo dienai buvusių 37 narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių.

Ä®traukti į narių sÄ raÅ¡Ä M. Č. ir K. A. nebuvo pagrindo, kadangi jie iÅ¡ Asociacijos narių buvo paÅ¡alinti nenuginčytu 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu nuo 2016 m. gegužės 8 d., apie kÄ jie buvo informuoti 2016 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imais laikantis Ä®statų 5.7 punkto nuostatų. Nurodė, kad paÅ¡alinti valdybos nutarimu Asociacijos nariai, nesutikdami su jų paÅ¡alinimu, turėjo teisę kreiptis į teismÄ , kaip numato Ä®statų 4.6 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis.

Be to, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimas dėl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimas paÅ¡alinti M. Č. ir K. A. iÅ¡ Asociacijos narių yra priimtas virÅ¡ijant visuotiniam susirinkimui suteiktÄ kompetencijÄ , nes tokia teisė visuotiniam susirinkimui pagal Ä®status nenumatyta. PaaiÅ¡kino, kad priimant nutarimÄ 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo iÅ¡ narių buvo pažeistas Ä®statų 5.6 punktas, numatantis, kad Asociacija Prezidento teikimu ir įgalioto valdymo organo sprendimu turi teisę paÅ¡alinti narį 5.6.1 – 5.6.4 punktuose iÅ¡vardintais atvejais.

Tačiau ieÅ¡kovai ginčijamu nutarimu iÅ¡ narių buvo paÅ¡alinti, kai nauji valdymo organai net nebuvo iÅ¡rinkti, nes M. Č. P. iÅ¡rinktas tik priimant nutarimÄ 5 darbotvarkės klausimu. Be to, klausimas dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo iÅ¡ Asociacijos narių buvo iÅ¡keltas be ieÅ¡kovų iÅ¡ankstinio informavimo ir jau vykstančiame susirinkime, todėl nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, pateikti informacijÄ , suformuoti atsikirtimus bei nesudaryta galimybės tinkamai apsispręsti kitiems nariams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimÄ pripažino neteisėtu, o susirinkimo metu priimtus nutarimus – negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas sprendė, jog byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimÄ 2016 m. gegužės 28 d. suÅ¡aukė audito grupės pirmininkas V.

K., kuris, nors ir buvo iÅ¡rinktas audito grupės nariu ir grupės pirmininku, pagal Ä®statuose nustatytÄ neeilinių visuotinių narių susirinkimų suÅ¡aukimo tvarkÄ neturėjo teisės inicijuoti tokio susirinkimo suÅ¡aukimo. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad V. K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatyta Ä®statų 7.4 punkte. Ä®vertinęs tai, kad apie Å¡aukiamÄ 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimÄ Asociacijos nariai informuojami elektroniniais laiÅ¡kais, teismas laikė, kad V.

K., bÅ«damas informuotas, kad susirinkimo suÅ¡aukimas inicijuojamas nesilaikant Ä®statų reikalavimų, turėjo galimybę jį atÅ¡aukti, o klausimÄ dėl audito grupės ataskaitos tvirtinimo reikalauti įtraukti į 2016 m. birželio 4 d. Å¡aukiamo susirinkimo darbotvarkę. Taigi teismas sprendė, kad neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimas vyko nesilaikant Ä®statymo ir Ä®statų reikalavimų, dėl ko laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui.

Be to, teismo nuomone, iÅ¡ 2016 m, gegužės 28 d. protokolo matyti, jog ginčijamame susirinkime nebuvo kvorumo, nes iÅ¡ 35 Asociacijos narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių (Ä®statų 7.13 punktas). Asociacijos 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu iÅ¡ jos narių buvo paÅ¡alinti M. Č. ir K. A., kurie Ä®statų 4.6 punkto, CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Å¡io sprendimo neginčijo. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu 2016 m. gegužės 28 d. neeilinis visuotinis Asociacijos susirinkimas bÅ«tų buvęs suÅ¡auktas teisėtai, į jos narių sÄ raÅ¡Ä M.

Č. ir K. A. negalėjo bÅ«ti įtraukti, nes Ä®statų nustatyta tvarka buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinka ir tai, kad po 2016 m. gegužės 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dar 2015 m. rugsėjo 26 d. Asociacijos prezidentu iÅ¡rinktam R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtus nutarimus, o, kaip teismo posėdyje pripažino ir M.

Č., apie tai buvo praneÅ¡ta tik po to, kai 2016 m. birželio mėnesį VÄ® „Registrų centrui“ buvo pateikti minėto susirinkimo dokumentai dėl įrašų pakeitimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, o taip pat atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bylos iÅ¡sprendimui svarbias atsakovės Ä®statų nuostatas, netinkamai taikė Asociacijų įstatymo nuostatas, todėl padarė įstatymų nuostatomis neparemtas iÅ¡vadas.Tvirtina, jog Ä®statų 7.4 punkte, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, neįtvirtintas baigtinis asmenų, galinčių reikÅ¡ti iniciatyvÄ suÅ¡aukti neeilinį visuotinį narių susirinkimÄ , sÄ raÅ¡as.

PareiÅ¡kus iniciatyvÄ minėtame punkte nenumatytam asmeniui, asociacijos prezidentui nekiltų prievolė organizuoti susirinkimo suÅ¡aukimÄ . Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Ä®statai draudžia asociacijos nariams atsiliepti į tokių asmenų iniciatyvÄ ir susirinkti, nepaisant Asociacijos prezidento atsisakymo susirinkimÄ organizuoti. PrieÅ¡ingas aptartos nuostatos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad yra paneigiama visuotinio narių susirinkimo, kaip aukščiausio asociacijos organo, galia ir svarba. Å iuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , svarbiausia, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta ne tiek neeilinio visuotinio surinkimo iniciavimo, kiek jo suÅ¡aukimo tvarka, nes bÅ«tent pastaroji realiai yra reikÅ¡minga sprendžiant, ar visuotiniame juridinio asmens dalyvių (narių) susirinkime buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta dalyvių (narių) valia.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nekilo ginčas, kad V. K. iniciavus neeilinį visuotinį atsakovės narių susirinkimÄ , buvo įvykdyti visi jo suÅ¡aukimo reikalavimai (apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ praneÅ¡ta visiems nariams prieÅ¡ 30 dienų, pateiktas darbotvarkės projektas, susirinkimas vyko nurodytu laiku ir vietoje). Be to, Asociacijų įstatyme bei kituose asociacijų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios ribotų ar draustų tam tikriems subjektams inicijuoti visuotinį asociacijos narių susirinkimÄ , juo labiau,, kad nenurodyta konkreti imperatyvi įstatymo normas, kuri, teismo nuomone, buvo pažeista.Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie kvorumo nebuvimÄ nulėmė tik ta aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės valdybos sprendimu M.

Č. ir K. A. nuo 2016 m. balandžio 4 d. buvo paÅ¡alinti iÅ¡ asociacijos narių ir todėl negalėjo bÅ«ti įskaičiuoti į kvorumÄ . Apeliantės nuomone, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi atsakovės valdybos 2016 m. balandžio 5 d. posėdyje sprendimas paÅ¡alinti iÅ¡ asociacijos narių M. Č. ir K. A. buvo priimtas 3 valdybos nariams balsavus „už“, o 2 – „prieš“, t. y. neteisėtai, nes nebuvo Ä®statų 9.5.9 punkte nurodytos balsų daugumos. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčo susirinkimo metu nebuvo kvorumo ir dėl to pripažinti patį susirinkimÄ ir jo sprendimus neteisėtais.Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad apie 2016 m. gegužės 28 d.

Å¡aukiamÄ atsakovės neeilinį visuotinį susirinkimÄ Ä®statuose nustatyta ir įprasta tvarka (elektroniniu paÅ¡tu) buvo praneÅ¡ta visiems atsakovės nariams, įskaitant ir tuo metu buvusius valdymo organų narius (prezidentui ir valdybos nariams). Tuo metu pareigas ėjęs atsakovės prezidentas ir kai kurie valdybos nariai, nusprendę ignoruoti Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ , turi patys prisiimti ir to pasekmes, įskaitant ir tai, kad apie susirinkime priimtus sprendimus nesužinojo iÅ¡ karto po jų priėmimo.

Kita vertus, iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę Å¡i aplinkybė turėjo iÅ¡vadai dėl ginčijamo susirinkimo ir jo nutarimų teisėtumo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimas, nesilaikant Ä®statymo ir Ä®statų reikalavimų, laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu.

Taip pat skundžiamame sprendime, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes ir nustačius, kad 2016 m. gegužės 28 Asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo metu nebuvo kvorumo, teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡io susirinkimo metu priimti nutarimai negali bÅ«ti laikomi priimtais teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini nuo jų priėmimo momento. Be to, nepraneÅ¡imas apie 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimus įrodo trečiojo asmens M. Č. akivaizdų Asociacijos Ä®statų nesilaikymÄ , priimat neteisėtus nutarimus bei juos toliau vykdant.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai R. D., R. N. bei E. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu tvirtindami, jog Asociacijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas 2016 m. gegužės 28 d. buvo suÅ¡auktas neteisėtai, nesilaikant Ä®statymo bei Ä®statų reikalavimų, o jo metu nutarimai buvo priimti nesant narių kvorumo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti, dėl ko Asociacijos 2016 m. gegužės 28 d. neeilinis visuotinis susirinkimas buvo pripažintas neteisėtu, o susirinkimo metu priimti nutarimai – negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, kad ginčijamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, jame priimti nutarimai yra teisėti, dėl ko ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai nepagrįstai. Tačiau su tokiu vertinimu ir apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino asmenų, galinčių inicijuoti Asociacijos visuotinį narių susirinkimÄ , ratÄ , kadangi tokį susirinkimÄ gali suÅ¡aukti bet kuris narys, o ribojimų nenumato jokie teisės aktai.

Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės aktuose toks draudimas iÅ¡ties nėra numatytas, tačiau CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklÄ grindžia savo įstatais.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Ä®statymo nuostatos nereglamentuoja visuotinio asociacijos narių susirinkimo kompetencijos, suÅ¡aukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Pagal Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ asociacijų steigimo dokumente – įstatuose, turi bÅ«ti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teisė nustatyti visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ bei sÄ lygas buvo deleguota pačiai asociacijai, ji buvo įpareigota tai nustatyti įstatuose, kurie yra esminis tokios rūšies juridinio asmens veiklos pagrindas bei kurių privalo laikytis Å¡io subjekto nariai. Kaip matyti iÅ¡ Asociacijos įstatų 7.4 punkto turinio, neeilinis visuotinis susirinkimas turi bÅ«ti suÅ¡auktas per 2 mėnesius, jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Asociacijos narių arba valdyba.

Taigi, pati Asociacija, nors turėjo teisę, tačiau nenumatė, kad tokio susirinkimo suÅ¡aukimÄ gali inicijuoti audito grupės pirmininkas. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai pateikia Asociacijos Prezidento vardu paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodomos visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas. Apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ Â prezidentas ar jo įgaliotas asmuo privalo Asociacijos nariams paskelbti ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų registruotu laiÅ¡ku, faksu, asmeniÅ¡kai jiems pasiraÅ¡ant, elektroniniu paÅ¡tu arba vieÅ¡ai skelbiant Asociacijos interneto svetainėje (Ä®statų 7.5, 7.6 punktai).

Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, o dėl to byloje nekyla ginčo, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimÄ Â 2016 m. gegužės 28 d. suÅ¡aukė audito grupės pirmininkas V. K.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 20 ir 21 nutarties punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. K. pagal Asociacijos veiklos teisės aktus neturėjo teisės inicijuoti neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimo, o byloje nebuvo įrodyta, kad, V.

K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatytÄ Ä®statų 7.4 punkte. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Ä®statymo bei kitų teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai vertinto, kad V. K. Ä®. nuostatomis nebuvo suteikta teisė inicijuoti neeilinį visuotinį narių susirinkimÄ , yra atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Asociacijos prezidentas R.

D. 2016 m. balandžio 28 d. ir gegužės 4 d. elektroniniais laiÅ¡kais informavo narius, tarp jų ir V. K., apie tai, kad Asociacijos valdyba pritarė neeilinio susirinkimo suÅ¡aukimui birželio 4 d., pranešė jo vietÄ ir laikÄ bei darbotvarkę, į kuriÄ buvo įtrauktas ir klausimas, dėl kurio aptarimo V. K. nurodė iniciavęs neeilinio visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ 2016 m. gegužės 28 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog neeilinis susirinkimas buvo Å¡aukiamas dėl to, jog Asociacijos prezidentas R.

D. atsisakė suÅ¡aukti neeilinį visuotinį susirinkimÄ , kaip tai numatyta Ä®statuose.Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2016 m. gegužės 28 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime nebuvo narių kvorumo ir kad šiÄ iÅ¡vadÄ lėmė aplinkybė, jog teismas neįvertino, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės valdybos sprendimu M. Č. ir K. A. nuo 2016 m. gegužės 4 d. buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių pažeidžiant Ä®statų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad susirinkime nebuvo narių kvorumo.

Pagal Ä®statų 7.10 punktÄ , visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys asmenys registruojami pasiraÅ¡ytinai registracijos sÄ raÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pagal Ä®statų 7.13 punktÄ visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Asociacijos narių. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių “už“ negu „prieš“, o Ä®statų 7.1.1,7.1.2 ir 7.1.3 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo nutarimams priimti reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų.Narinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2016 m. gegužės 28 d. vykusiame susirinkime dalyvavo 18 asmenų.

Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai pateikė duomenis, jog 2016 m. gegužės 28 d. Asociacijos narių skaičius buvo ne 35 (kaip nurodoma ginčijamo susirinkimo protokole), tačiau 37. Å i aplinkybė byloje esančiais duomenis paneigta nebuvo, jos neginčijo ir atsakovė. Taigi pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo metu nebuvo Ä®statų 7.13 punkte numatyto narių kvorumo, o tam, kad visuotinis Asociacijos narių susirinkimas galėtų priimti teisėtus nutarimus, turėjo dalyvauti 19 Asociacijos narių.Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime dalyvavo 18 narių, tačiau į sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti ir M.

Č. bei K. A., nors jie buvo pašalinti iš Asociacijos narių 2016 m. balandžio 5 d. Asociacijos valdybos sprendimu. Taigi, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime dalyvavo tik 16 Asociacijos narių, kurių skaičius nesudaro nustatyto kvorumo net ir esant 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo protokole užfiksuotam Asociacijos narių skaičiui (35 asmenys). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamo visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu buvo Įstatų 7.13 punkte įtvirtintas narių kvorumas ir šio susirinkimo metu priimti nutarimai negali būti pripažinti negaliojančiais.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti dėl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimo, kuriuo K. A. ir M. Č. nesilaikant Ä®statų reikalavimų buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių, teisėtumo klausimÄ . Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismui Å¡iuo atveju nekyla pareiga savo iniciatyva peržiÅ«rėti ir tikrinti minėto 2016 m. balandžio 5 d.

Asociacijos valdybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi minėti asmenys (K. A. ir M. Č.), manydami, kad jų teisės yra pažeistos, turėjo galimybę jas ginti Ä®statų 4.6 punkte bei CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau Å¡ia savo teise nesinaudojo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kurį siekdamas apsaugoti teismas turėjo peržengti ne tik pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, tačiau ir tikrinti nustatyta tvarka neginčyto 2016 m. balandžio 5 d.

Asociacijos valdybos posėdyje priimto nutarimo dėl narių paÅ¡alinimo iÅ¡ Asociacijos narių teisėtumÄ , nors Å¡ie asmenys patys savo galimai pažeistų teisių nustatyta tvarka negynė. Papildomai pabrėžtina, kad, net ir pripažinus Å¡ių asmenų dalyvavimÄ ginčijamame susirinkime tinkamu, kaip jau minėta pirmiau, Ä®statų 7.13 punkte numatyto narių kvorumas vis tiek nesusidaro (18 asmenų iÅ¡ 37 narių).Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo neatitinka tai, kad po 2016 m. gegužės 28 d.

įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo Asociacijos prezidentui R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡iame susirinkime priimtus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliantės argumentu, jog Å¡i informacija nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl 2016 m. gegužės 28 d. visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo, tačiau Å¡i informacija nebuvo lemiama priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Ä® Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik papildomai, todėl Å¡ios aplinkybės nėra plačiau nagrinėjamos ir analizuojamos.

Atsižvelgus į virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr.3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovės priteisiam 150 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kadangi Å¡ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                  Eigirdas Činka                                       Birutė Valiulienė