4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužÄs 26 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir BirutÄs ValiulienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs (duomenys neskelbtini) (toliu â ir Asociacija) apeliacinį skundÄ dÄl RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-16-233/2017 pagal ieÅ¡kovų R.
Legislator headnote
AI generated4f2d2a18-0356-46a0-9bb6-afc2a51fcace · PanevÄžio apygardos teismas: Ä. ir K. A. negalÄjo bÅ«ti įtraukti, nes Ä®statų nustatyta tvarka buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodÄ, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinka ir tai, kad po 2016 m. gegužÄs 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dar 2015 m. rugsÄjo 26 d. Asociacijos prezidentu iÅ¡rinktam R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkime priimtus nutarimus, o, kaip teismo posÄdyje pripažino ir M.
Full text
Pirmosios instancijos teismo teisÄjasPirmosios instancijos teismo teisÄja                          CivilinÄ byla Nr. e2A-423-544/2017Irena StulgienÄ                          Proceso Nr. 2-37-3-00644-2016-8                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8.; (S)                                        2.2.2.7.; 3.3.1.18.1.
PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužÄs 26 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir BirutÄs ValiulienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs (duomenys neskelbtini) (toliu â ir Asociacija) apeliacinį skundÄ dÄl RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-16-233/2017 pagal ieÅ¡kovų R.
D., R. N., E. A. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovÄs pusÄje: V. K., K. A., M. Ä., A. K., R. R., D. B., treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovų pusÄje J. V. dÄl 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisÄtu ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojanÄiais.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimÄ neteisÄtu, o jo metu priimtus nutarimus negaliojanÄiais nuo jų priÄmimo momento bei priteisti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau â ir Ä®statymas) 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas Å¡aukiamas Asociacijos įstatuose numatyta tvarka. Asociacijos įstatai (toliau â ir Ä®statai) juridinių asmenų registre įregistruoti 2015 m. lapkriÄio 17 d. Ä®statų 7.4 punktas numato, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi bÅ«ti suÅ¡auktas per 2 mÄnesius, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip vienas treÄdalis Asociacijos narių arba valdyba.
IÅ¡ 2016 m. balandžio 28 d. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad neeilinį susirinkimÄ audito komisijos narių vardu iniciavo V. K., taÄiau Ä®statuose nenumatyta audito komisijos iniciatyvos teisÄ suÅ¡aukti neeilinį susirinkimÄ , paraiÅ¡ka apie neeilinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ Asociacijos prezidentui R. D. nebuvo pateikta. Nurodo, kad ginÄijamo 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkimo nutarimai buvo priimti nesant visuotiniame susirinkime kvorumo, nes iÅ¡ susirinkimo dienai buvusių 37 narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių.
Ä®traukti į narių sÄ raÅ¡Ä M. Ä. ir K. A. nebuvo pagrindo, kadangi jie iÅ¡ Asociacijos narių buvo paÅ¡alinti nenuginÄytu 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu nuo 2016 m. gegužÄs 8 d., apie kÄ jie buvo informuoti 2016 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imais laikantis Ä®statų 5.7 punkto nuostatų. NurodÄ, kad paÅ¡alinti valdybos nutarimu Asociacijos nariai, nesutikdami su jų paÅ¡alinimu, turÄjo teisÄ kreiptis į teismÄ , kaip numato Ä®statų 4.6 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 2.82 straipsnio 4 dalis.
Be to, 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkimo nutarimas dÄl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimas paÅ¡alinti M. Ä. ir K. A. iÅ¡ Asociacijos narių yra priimtas virÅ¡ijant visuotiniam susirinkimui suteiktÄ kompetencijÄ , nes tokia teisÄ visuotiniam susirinkimui pagal Ä®status nenumatyta. PaaiÅ¡kino, kad priimant nutarimÄ 3-uoju darbotvarkÄs klausimu dÄl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo iÅ¡ narių buvo pažeistas Ä®statų 5.6 punktas, numatantis, kad Asociacija Prezidento teikimu ir įgalioto valdymo organo sprendimu turi teisÄ paÅ¡alinti narį 5.6.1 â 5.6.4 punktuose iÅ¡vardintais atvejais.
TaÄiau ieÅ¡kovai ginÄijamu nutarimu iÅ¡ narių buvo paÅ¡alinti, kai nauji valdymo organai net nebuvo iÅ¡rinkti, nes M. Ä. P. iÅ¡rinktas tik priimant nutarimÄ 5 darbotvarkÄs klausimu. Be to, klausimas dÄl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo iÅ¡ Asociacijos narių buvo iÅ¡keltas be ieÅ¡kovų iÅ¡ankstinio informavimo ir jau vykstanÄiame susirinkime, todÄl nebuvo suteikta galimybÄ tinkamai pasirengti klausimo nagrinÄjimui, pateikti informacijÄ , suformuoti atsikirtimus bei nesudaryta galimybÄs tinkamai apsisprÄsti kitiems nariams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimÄ pripažino neteisÄtu, o susirinkimo metu priimtus nutarimus â negaliojanÄiais nuo jų priÄmimo momento bei atitinkamai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Teismas sprendÄ, jog byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimÄ 2016 m. gegužÄs 28 d. suÅ¡aukÄ audito grupÄs pirmininkas V.
K., kuris, nors ir buvo iÅ¡rinktas audito grupÄs nariu ir grupÄs pirmininku, pagal Ä®statuose nustatytÄ neeilinių visuotinių narių susirinkimų suÅ¡aukimo tvarkÄ neturÄjo teisÄs inicijuoti tokio susirinkimo suÅ¡aukimo. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikÄ jokių įrodymų, kad V. K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatyta Ä®statų 7.4 punkte. Ä®vertinÄs tai, kad apie Å¡aukiamÄ 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkimÄ Asociacijos nariai informuojami elektroniniais laiÅ¡kais, teismas laikÄ, kad V.
K., bÅ«damas informuotas, kad susirinkimo suÅ¡aukimas inicijuojamas nesilaikant Ä®statų reikalavimų, turÄjo galimybÄ jį atÅ¡aukti, o klausimÄ dÄl audito grupÄs ataskaitos tvirtinimo reikalauti įtraukti į 2016 m. birželio 4 d. Å¡aukiamo susirinkimo darbotvarkÄ. Taigi teismas sprendÄ, kad neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimas vyko nesilaikant Ä®statymo ir Ä®statų reikalavimų, dÄl ko laikytinas prieÅ¡taraujanÄiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui.
Be to, teismo nuomone, iÅ¡ 2016 m, gegužÄs 28 d. protokolo matyti, jog ginÄijamame susirinkime nebuvo kvorumo, nes iÅ¡ 35 Asociacijos narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių (Ä®statų 7.13 punktas). Asociacijos 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu iÅ¡ jos narių buvo paÅ¡alinti M. Ä. ir K. A., kurie Ä®statų 4.6 punkto, CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Å¡io sprendimo neginÄijo. TodÄl, net ir tuo atveju, jeigu 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinis visuotinis Asociacijos susirinkimas bÅ«tų buvÄs suÅ¡auktas teisÄtai, į jos narių sÄ raÅ¡Ä M.
Ä. ir K. A. negalÄjo bÅ«ti įtraukti, nes Ä®statų nustatyta tvarka buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodÄ, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinka ir tai, kad po 2016 m. gegužÄs 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dar 2015 m. rugsÄjo 26 d. Asociacijos prezidentu iÅ¡rinktam R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkime priimtus nutarimus, o, kaip teismo posÄdyje pripažino ir M.
Ä., apie tai buvo praneÅ¡ta tik po to, kai 2016 m. birželio mÄnesį VÄ® âRegistrų centruiâ buvo pateikti minÄto susirinkimo dokumentai dÄl įrašų pakeitimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovÄ (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, o taip pat atitinkamai paskirstyti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bylos iÅ¡sprendimui svarbias atsakovÄs Ä®statų nuostatas, netinkamai taikÄ Asociacijų įstatymo nuostatas, todÄl padarÄ Ä¯statymų nuostatomis neparemtas iÅ¡vadas.Tvirtina, jog Ä®statų 7.4 punkte, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, neįtvirtintas baigtinis asmenų, galinÄių reikÅ¡ti iniciatyvÄ suÅ¡aukti neeilinį visuotinį narių susirinkimÄ , sÄ raÅ¡as.
PareiÅ¡kus iniciatyvÄ minÄtame punkte nenumatytam asmeniui, asociacijos prezidentui nekiltų prievolÄ organizuoti susirinkimo suÅ¡aukimÄ . TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad Ä®statai draudžia asociacijos nariams atsiliepti į tokių asmenų iniciatyvÄ ir susirinkti, nepaisant Asociacijos prezidento atsisakymo susirinkimÄ organizuoti. PrieÅ¡ingas aptartos nuostatos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad yra paneigiama visuotinio narių susirinkimo, kaip aukÅ¡Äiausio asociacijos organo, galia ir svarba. Å iuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , svarbiausia, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta ne tiek neeilinio visuotinio surinkimo iniciavimo, kiek jo suÅ¡aukimo tvarka, nes bÅ«tent pastaroji realiai yra reikÅ¡minga sprendžiant, ar visuotiniame juridinio asmens dalyvių (narių) susirinkime buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta dalyvių (narių) valia.
Bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos metu nekilo ginÄas, kad V. K. iniciavus neeilinį visuotinį atsakovÄs narių susirinkimÄ , buvo įvykdyti visi jo suÅ¡aukimo reikalavimai (apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ praneÅ¡ta visiems nariams prieÅ¡ 30 dienų, pateiktas darbotvarkÄs projektas, susirinkimas vyko nurodytu laiku ir vietoje). Be to, Asociacijų įstatyme bei kituose asociacijų veiklÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose nÄra nuostatų, kurios ribotų ar draustų tam tikriems subjektams inicijuoti visuotinį asociacijos narių susirinkimÄ , juo labiau,, kad nenurodyta konkreti imperatyvi įstatymo normas, kuri, teismo nuomone, buvo pažeista.Apeliaciniame skunde taip pat pabrÄžiama, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie kvorumo nebuvimÄ nulÄmÄ tik ta aplinkybÄ, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovÄs valdybos sprendimu M.
Ä. ir K. A. nuo 2016 m. balandžio 4 d. buvo paÅ¡alinti iÅ¡ asociacijos narių ir todÄl negalÄjo bÅ«ti įskaiÄiuoti į kvorumÄ . ApeliantÄs nuomone, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi atsakovÄs valdybos 2016 m. balandžio 5 d. posÄdyje sprendimas paÅ¡alinti iÅ¡ asociacijos narių M. Ä. ir K. A. buvo priimtas 3 valdybos nariams balsavus âužâ, o 2 â âprieÅ¡â, t. y. neteisÄtai, nes nebuvo Ä®statų 9.5.9 punkte nurodytos balsų daugumos. TodÄl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginÄo susirinkimo metu nebuvo kvorumo ir dÄl to pripažinti patį susirinkimÄ ir jo sprendimus neteisÄtais.NurodÄ, jog byloje nÄra ginÄo, kad apie 2016 m. gegužÄs 28 d.
Å¡aukiamÄ atsakovÄs neeilinį visuotinį susirinkimÄ Ä®statuose nustatyta ir įprasta tvarka (elektroniniu paÅ¡tu) buvo praneÅ¡ta visiems atsakovÄs nariams, įskaitant ir tuo metu buvusius valdymo organų narius (prezidentui ir valdybos nariams). Tuo metu pareigas ÄjÄs atsakovÄs prezidentas ir kai kurie valdybos nariai, nusprendÄ ignoruoti Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ , turi patys prisiimti ir to pasekmes, įskaitant ir tai, kad apie susirinkime priimtus sprendimus nesužinojo iÅ¡ karto po jų priÄmimo.
Kita vertus, iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mÄ Å¡i aplinkybÄ turÄjo iÅ¡vadai dÄl ginÄijamo susirinkimo ir jo nutarimų teisÄtumo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o taip pat priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimas, nesilaikant Ä®statymo ir Ä®statų reikalavimų, laikytinas prieÅ¡taraujanÄiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todÄl negali bÅ«ti laikomas teisÄtu.
Taip pat skundžiamame sprendime, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjus bylos aplinkybes ir nustaÄius, kad 2016 m. gegužÄs 28 Asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo metu nebuvo kvorumo, teismas padarÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡io susirinkimo metu priimti nutarimai negali bÅ«ti laikomi priimtais teisÄtais ir pagrįstais, todÄl naikintini nuo jų priÄmimo momento. Be to, nepraneÅ¡imas apie 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkimo nutarimus įrodo treÄiojo asmens M. Ä. akivaizdų Asociacijos Ä®statų nesilaikymÄ , priimat neteisÄtus nutarimus bei juos toliau vykdant.
Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovai R. D., R. N. bei E. A. kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu tvirtindami, jog Asociacijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas 2016 m. gegužÄs 28 d. buvo suÅ¡auktas neteisÄtai, nesilaikant Ä®statymo bei Ä®statų reikalavimų, o jo metu nutarimai buvo priimti nesant narių kvorumo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti, dÄl ko Asociacijos 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinis visuotinis susirinkimas buvo pripažintas neteisÄtu, o susirinkimo metu priimti nutarimai â negaliojanÄiais nuo jų priÄmimo momento.
Apeliaciniu skundu atsakovÄ tvirtina, kad ginÄijamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisÄs aktų reikalavimų, jame priimti nutarimai yra teisÄti, dÄl ko ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai nepagrįstai. TaÄiau su tokiu vertinimu ir apeliacinio skundo motyvais teisÄjų kolegija nesutinka. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino asmenų, galinÄių inicijuoti Asociacijos visuotinį narių susirinkimÄ , ratÄ , kadangi tokį susirinkimÄ gali suÅ¡aukti bet kuris narys, o ribojimų nenumato jokie teisÄs aktai.
TeisÄjų kolegija sutinka, kad teisÄs aktuose toks draudimas iÅ¡ties nÄra numatytas, taÄiau CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinÄs formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io bei kitų įstatymų, VyriausybÄs nutarimų, kitų teisÄs aktų ir veiklÄ grindžia savo įstatais.
Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Ä®statymo nuostatos nereglamentuoja visuotinio asociacijos narių susirinkimo kompetencijos, suÅ¡aukimo tvarkos, sprendimų priÄmimo tvarkos. Pagal Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ asociacijų steigimo dokumente â įstatuose, turi bÅ«ti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priÄmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblÄja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teisÄ nustatyti visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ bei sÄ lygas buvo deleguota paÄiai asociacijai, ji buvo įpareigota tai nustatyti įstatuose, kurie yra esminis tokios rūšies juridinio asmens veiklos pagrindas bei kurių privalo laikytis Å¡io subjekto nariai. Kaip matyti iÅ¡ Asociacijos įstatų 7.4 punkto turinio, neeilinis visuotinis susirinkimas turi bÅ«ti suÅ¡auktas per 2 mÄnesius, jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas treÄdalis Asociacijos narių arba valdyba.
Taigi, pati Asociacija, nors turÄjo teisÄ, taÄiau nenumatÄ, kad tokio susirinkimo suÅ¡aukimÄ gali inicijuoti audito grupÄs pirmininkas. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai pateikia Asociacijos Prezidento vardu paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodomos visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkÄs projektas. Apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ Â prezidentas ar jo įgaliotas asmuo privalo Asociacijos nariams paskelbti ne vÄliau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų registruotu laiÅ¡ku, faksu, asmeniÅ¡kai jiems pasiraÅ¡ant, elektroniniu paÅ¡tu arba vieÅ¡ai skelbiant Asociacijos interneto svetainÄje (Ä®statų 7.5, 7.6 punktai).
Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, o dÄl to byloje nekyla ginÄo, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimÄ Â 2016 m. gegužÄs 28 d. suÅ¡aukÄ audito grupÄs pirmininkas V. K.. Taigi apeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į 20 ir 21 nutarties punktuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarÄ visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. K. pagal Asociacijos veiklos teisÄs aktus neturÄjo teisÄs inicijuoti neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo suÅ¡aukimo, o byloje nebuvo įrodyta, kad, V.
K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatytÄ Ä®statų 7.4 punkte. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ Ä®statymo bei kitų teisÄs aktų nuostatas ir nepagrįstai vertinto, kad V. K. Ä®. nuostatomis nebuvo suteikta teisÄ inicijuoti neeilinį visuotinį narių susirinkimÄ , yra atmetami kaip nepagrįsti. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Asociacijos prezidentas R.
D. 2016 m. balandžio 28 d. ir gegužÄs 4 d. elektroniniais laiÅ¡kais informavo narius, tarp jų ir V. K., apie tai, kad Asociacijos valdyba pritarÄ neeilinio susirinkimo suÅ¡aukimui birželio 4 d., praneÅ¡Ä jo vietÄ ir laikÄ bei darbotvarkÄ, į kuriÄ buvo įtrauktas ir klausimas, dÄl kurio aptarimo V. K. nurodÄ iniciavÄs neeilinio visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ 2016 m. gegužÄs 28 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinÄs instancijos teismas atmeta atsakovÄs apeliacinio skundo argumentus, jog neeilinis susirinkimas buvo Å¡aukiamas dÄl to, jog Asociacijos prezidentas R.
D. atsisakÄ suÅ¡aukti neeilinį visuotinį susirinkimÄ , kaip tai numatyta Ä®statuose.Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2016 m. gegužÄs 28 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime nebuvo narių kvorumo ir kad šiÄ iÅ¡vadÄ lÄmÄ aplinkybÄ, jog teismas neįvertino, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovÄs valdybos sprendimu M. Ä. ir K. A. nuo 2016 m. gegužÄs 4 d. buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių pažeidžiant Ä®statų reikalavimus, apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog nagrinÄjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad susirinkime nebuvo narių kvorumo.
Pagal Ä®statų 7.10 punktÄ , visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys asmenys registruojami pasiraÅ¡ytinai registracijos sÄ raÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pagal Ä®statų 7.13 punktÄ visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusÄ Asociacijos narių. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujanÄių narių âužâ negu âprieÅ¡â, o Ä®statų 7.1.1,7.1.2 ir 7.1.3 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo nutarimams priimti reikia ne mažiau kaip dviejų treÄdalių visuotiniame narių susirinkime dalyvaujanÄių narių balsų.NarinÄjamoje byloje nustatyta ir dÄl to ginÄo nÄra, kad 2016 m. gegužÄs 28 d. vykusiame susirinkime dalyvavo 18 asmenų.
Be to, nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai pateikÄ duomenis, jog 2016 m. gegužÄs 28 d. Asociacijos narių skaiÄius buvo ne 35 (kaip nurodoma ginÄijamo susirinkimo protokole), taÄiau 37. Å i aplinkybÄ byloje esanÄiais duomenis paneigta nebuvo, jos neginÄijo ir atsakovÄ. Taigi pagal byloje esanÄius duomenis akivaizdu, jog 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkimo metu nebuvo Ä®statų 7.13 punkte numatyto narių kvorumo, o tam, kad visuotinis Asociacijos narių susirinkimas galÄtų priimti teisÄtus nutarimus, turÄjo dalyvauti 19 Asociacijos narių.Be to, kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkime dalyvavo 18 narių, taÄiau į sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti ir M.
Ä. bei K. A., nors jie buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių 2016 m. balandžio 5 d. Asociacijos valdybos sprendimu. Taigi, 2016 m. gegužÄs 28 d. susirinkime dalyvavo tik 16 Asociacijos narių, kurių skaiÄius nesudaro nustatyto kvorumo net ir esant 2016 m. gegužÄs 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo protokole užfiksuotam Asociacijos narių skaiÄiui (35 asmenys). Taigi nÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginÄijamo visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu buvo Ä®statų 7.13 punkte įtvirtintas narių kvorumas ir Å¡io susirinkimo metu priimti nutarimai negali bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais.
Kartu apeliacinÄs instancijos teismas atmeta apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turÄjo sprÄsti dÄl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimo, kuriuo K. A. ir M. Ä. nesilaikant Ä®statų reikalavimų buvo paÅ¡alinti iÅ¡ Asociacijos narių, teisÄtumo klausimÄ . TeisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismui Å¡iuo atveju nekyla pareiga savo iniciatyva peržiÅ«rÄti ir tikrinti minÄto 2016 m. balandžio 5 d.
Asociacijos valdybos nutarimo teisÄtumo ir pagrįstumo, kadangi minÄti asmenys (K. A. ir M. Ä.), manydami, kad jų teisÄs yra pažeistos, turÄjo galimybÄ jas ginti Ä®statų 4.6 punkte bei CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taÄiau Å¡ia savo teise nesinaudojo. NagrinÄjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kurį siekdamas apsaugoti teismas turÄjo peržengti ne tik pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, taÄiau ir tikrinti nustatyta tvarka neginÄyto 2016 m. balandžio 5 d.
Asociacijos valdybos posÄdyje priimto nutarimo dÄl narių paÅ¡alinimo iÅ¡ Asociacijos narių teisÄtumÄ , nors Å¡ie asmenys patys savo galimai pažeistų teisių nustatyta tvarka negynÄ. Papildomai pabrÄžtina, kad, net ir pripažinus Å¡ių asmenų dalyvavimÄ ginÄijamame susirinkime tinkamu, kaip jau minÄta pirmiau, Ä®statų 7.13 punkte numatyto narių kvorumas vis tiek nesusidaro (18 asmenų iÅ¡ 37 narių).Skundžiamame sprendime teismas pažymÄjo, jog teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo neatitinka tai, kad po 2016 m. gegužÄs 28 d.
įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo Asociacijos prezidentui R. D. ir valdybai nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡iame susirinkime priimtus nutarimus. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs sutinka su apeliantÄs argumentu, jog Å¡i informacija nÄra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dÄl 2016 m. gegužÄs 28 d. visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisÄtumo, taÄiau Å¡i informacija nebuvo lemiama priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Ä® Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ tik papildomai, todÄl Å¡ios aplinkybÄs nÄra plaÄiau nagrinÄjamos ir analizuojamos.
Atsižvelgus į virÅ¡ iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nÄra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr.3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovÄs priteisiam 150 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kadangi Å¡ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjų kolegija:                                                                                            RamunÄ ÄeknienÄ                                                                                                                                  Eigirdas Äinka                                       BirutÄ ValiulienÄ