4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedJ. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sistemingai fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas, nesunkiai susargdino tris mažameÄius savo Å¡eimos narius, bei piktnaudžiavo tÄvo teisÄmis ir pareigomis, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingas už mažameÄių savo vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), auklÄjimÄ ir vystymÄ si, privalÄdamas rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalÄdamas sudaryti vaikams palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalÄdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, rÅ«pintis vaikų sveikata ir jų gerove, tyÄia piktnaudžiavo savo, kaip tÄvo, teisÄmis ir pareigomis, tyÄia sistemingai naudodamas fizinÄ prievartÄ prieÅ¡ savo vaikus K.
Legislator headnote
AI generated4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c · Å iaulių apygardos teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, J. Ž. paskirta subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 2 metams 6 mÄnesiams.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-951/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40149-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.9.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Å iauliai
Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ilonos JakubÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio,
sekretoriaujant Elonai PuÅ¡Äiuvienei,
dalyvaujant prokurorei E. R.,
nuteistajam J. Ž. ir jo gynÄjui advokatui Algimantui Ruginiui,
nevieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. Ž. ir jo gynÄjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 163 straipsnį laisvÄs apribojimu 12 mÄnesių, įpareigojant visÄ tÄ laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktus laisvÄs atÄmimu 2 metams 6 mÄnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, J. Ž. paskirta subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 2 metams 6 mÄnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas J. Ž. atidÄtas 2 metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â nuteistojo J. Ž. buvimo vietos kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu, nustatant pareigÄ bÅ«ti savo faktinÄje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant jį visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 722 straipsniu, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â įpareigojimas 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
NusprÄsta bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ pradÄti skaiÄiuoti nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
NusprÄsta nukentÄjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atstovaujamų įstatyminÄs atstovÄs E. Ž. bei atstovÄs advokatÄs Kristinos AdomaviÄienÄs, civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. Ž. priteisti nukentÄjusiesiems Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 2 000 Eur kiekvienam neturtinÄs žalos.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs
1. J. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sistemingai fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas, nesunkiai susargdino tris mažameÄius savo Å¡eimos narius, bei piktnaudžiavo tÄvo teisÄmis ir pareigomis, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingas už mažameÄių savo vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), auklÄjimÄ ir vystymÄ si, privalÄdamas rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalÄdamas sudaryti vaikams palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalÄdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, rÅ«pintis vaikų sveikata ir jų gerove, tyÄia piktnaudžiavo savo, kaip tÄvo, teisÄmis ir pareigomis, tyÄia sistemingai naudodamas fizinÄ prievartÄ prieÅ¡ savo vaikus K.
Ž., Ž. Ž., J. Ž. ir žiauriai su jais elgdamasis, juos fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždÄ, t. y. laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkriÄio 1 d. 21.30 val. buvusiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir Å¡ių namų teritorijoje, tiksliai nenustatytÄ skaiÄių kartų naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nus K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., sistemingai, neva auklÄjimo tikslais juos muÅ¡Ä, tai yra, taikydamas neproporcingas K. Ž., Ž.
Ž., J. Ž. elgesiui fizines bausmes, sukÄlusias vaikams skausmÄ , muÅ¡damas ir smurtaudamas sÅ«nų atžvilgiu kitų vaikų ir Å¡eimos narių (mamos, sesÄs, brolių) akivaizdoje, kiekvienÄ kartÄ paaiÅ¡kÄjus sÅ«nų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. elgesiui, kuris netenkino jo, taikÄ vaikų elgesiui neproporcingas fizines bausmes, sukÄlusias vaikams skausmÄ , t. y. sistemingai muÅ¡Ä K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., kurie dÄl savo priklausomo santykio nuo tÄvo J. Ž. ir baimÄs patirti dar didesnį smurtÄ prieÅ¡ save, negalÄjo pasiprieÅ¡inti ir buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, jiems buvo perkeliama atsakomybÄ rÅ«pintis tÄÄio (J.
Ž.) poreikiais - draudžiant pasakoti apie tai, kas vyksta namuose, taip fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždÄ savo vaikus, dÄl ko nesunkiai sutrikdyta K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. psichinÄ sveikata, o bÅ«tent:
- J. Ž. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vÄliau kaip nuo mažameÄio sÅ«naus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pradÄtos lankyti mokyklos, tyÄia sudavÄ jam ne mažiau deÅ¡imt atskirų kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, į nugarÄ , kojas, rankas, per sÄdmenis, taip pat rankomis muÅ¡Ä J. Ž., suduodamas jam rankos plaÅ¡taka į kaklÄ , nugarÄ , rankas, sÄdmenis, taip pat muÅ¡Ä sÅ«nų J. Ž. diržu, suduodamas jam ne mažiau penkių kartų į kojas, į petį, bei sudavÄ kumÅ¡Äiu į deÅ¡inÄ akį ir koja spyrÄ J. Ž. ne mažiau deÅ¡imt kartų į sÄdmenis; po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkriÄio 1 d. apie 21.30 val. tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ J. Ž. vienÄ smÅ«gį į kaklo deÅ¡inÄ pusÄ, ties žandikauliu, taip sukeldamas J. Ž. fizinį skausmÄ ;
- be to, J. Ž. nuo sÅ«naus Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mažametystÄs, tyÄia jam sudavÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaiÄių kartų, bet ne mažiau 50 smÅ«gių plaÅ¡taka ir kumÅ¡Äiu į pakaušį, į rankas, į pilvÄ , į nugarÄ ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, per sÄdmenis, į nugarÄ , rankas, kojas, Å¡onus, taip pat spyrÄ koja į apatinÄ nugaros dalį, į sÄdmenis, bei diržu sudavÄ ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ Å½. Ž. per sÄdmenis, nugarÄ ir rankas; po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkriÄio 1 d. apie 21.30 val. tyÄia sudavÄ plaÅ¡taka Ž. Ž. vienÄ smÅ«gį į blauzdÄ ir, sugriebÄs ranka už plaukų virÅ¡ugalvio srityje, tampÄ Å½. Ž., taip sukeldamas Ž. Ž. fizinį skausmÄ ;
- be to, J. Ž. smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo mažametystÄs, grasindamas muÅ¡ti sakydavo: âgausi beržinÄs koÅ¡Äsâ ir tyÄia rykÅ¡te muÅ¡Ä, suduodamas K. Ž. po du kartus per sÄdmenis ir kojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaiÄių kartų, bei sudavÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, ne mažiau septynis smÅ«gius per nugarÄ ir sÄdmenis; po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkriÄio 1 d. apie 21.30 val. tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ K. Ž. du smÅ«gius į deÅ¡inį smilkinį ir vienÄ smÅ«gį delnu į smakrÄ , taip sukeldamas K. Ž. fizinį skausmÄ ;
tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas savo mažameÄius sÅ«nus K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., t. y. dÄl sistemingo jų muÅ¡imo bei nukentÄjusiųjų matyto smurto kitų Å¡eimos narių atžvilgiu, draudžiant pasakoti, kas vyksta namuose - taip perkeliant atsakomybÄ rÅ«pintis J. Ž. (tÄÄio) poreikiais, nesunkiai sutrikdÄ savo trijų mažameÄių vaikų, Å¡eimos narių psichinÄ sveikatÄ : J. Ž. ir K. Ž. sukÄlÄ laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimus - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, bei Ž. Ž. sukÄlÄ praeinantį psichikos sutrikimÄ â miÅ¡rų nerimo ir depresijos sutrikimÄ F41.2, be to, jis ilgÄ laikÄ nesudarydamas savo vaikams normalių gyvenimo sÄ lygų ypatingu žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuriuo vyksta jų asmenybÄs formavimasis, susijÄs su fizine, protine ir socialine branda, bei ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais piktnaudžiavo savo, kaip tÄvo, teisÄmis ir pareigomis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ž. ir jo gynÄjas advokatas Algimantas Ruginis praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį.
2.1. Teigia, kad nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceo kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
2.2. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. Ž. savo kaltÄs nepripažino, neigÄ muÅ¡Äs savo vaikus bei piktnaudžiavÄs savo, kaip tÄvo, teisÄmis ir pareigomis jų atžvilgiu. Teigia, kad kaltinimas apima gana ilgÄ nuteistojo ir nukentÄjusiųjų gyvenimo laikotarpį ir visas tas laikotarpis bei įvykÄ atitinkami veiksmai iÅ¡ tÄvo pusÄs nukentÄjusiųjų atžvilgiu suraÅ¡omi į kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame J. Ž. pristatomas kaip didžiulis smurtautojas prieÅ¡ vaikus, nes jame konstatuojamas žiaurus elgesys su jais, juos fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant iki pat 2021-11-01, to pasekoje teigiant, jog jis nesunkiai juos susargdino, o tai suponuoja J. Ž., kaip tÄvo, piktnaudžiavimo savo teisÄmis ir pareigomis prieÅ¡ savo vaikus faktÄ . Tuos faktus ir tuo paÄiu vaikų parodymus ikiteisminio tyrimo metu atkartojo ir į bylÄ pateikti nukentÄjusiųjų ekspertizÄs aktai - psichikos, miÅ¡rÅ«s ir depresijos sutrikimai ir pan. Taip pagal pateiktÄ bylos medžiagÄ , vaikų ir jų motinos parodymus, susidaro bÅ«tent minÄtas įspÅ«dis apie J. Ž..
2.3. Taip pat teigia, kad J. Ž. pakviesti liudytojai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nÄ S. F., patvirtino, jog J. Ž. jokio smurto prieÅ¡ vaikus nenaudojo, nÄ karto nebuvo kreiptasi į jokias vaikus ginanÄias ar kitas institucijas. Nurodo, kad buvusių kaimynių J. K. ir A. K. parodymai, jog neva Ž. Ž. nuolat krÅ«pÄiodavo nuo pro Å¡alį praeinanÄio tÄvo, kartÄ matÄ, kaip trinktelÄjo jam per pakaušį, yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki ir jokiu bÅ«du nepatvirtino vaiko teisių atstovÄs V. D. ir mokyklos, kuriÄ lankÄ J. ir Ž. Ž., psichologÄs ir pedagogÄs E. Å . netiesioginių parodymų. Jos buvo ir, greiÄiausiai, tebÄra buvusios J. Ž. sutuoktinÄs draugÄs ir, be abejonÄs, jų parodymai galÄjo bÅ«ti tik jos naudai.
2.4. Nurodo, kad patys faktai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra surinkti iÅ¡ J. Ž. vaikų (sÅ«nų) ir jo buvusios sutuoktinÄs parodymų. Atkreipia dÄmesį į tai, kad vaikai po santuokos nutraukimo gyvena pas motinÄ ir yra priklausomi nuo jos, todÄl nÄra ko tikÄtis, kad jie tÄvo atžvilgiu duotų teigiamus parodymus. Nurodo, kad vyresnis sÅ«nus, kuris yra pilnametis, nors, kaip minÄjo ir pats J. Ž., po pokalbių su juo iÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄ, jog jam tas pats dÄl visų Å¡eimos, skyrybų ir pan. reikalų, taÄiau teisme davÄ prieÅ¡ingus parodymus tÄvo atžvilgiu.
Pateiktos specialistų iÅ¡vados taip pat gali bÅ«ti vertinamos įvairiapusiÅ¡kai. Du sÅ«nÅ«s nepilnameÄiai, nors ir tikÄtina, kad jie nelinkÄ meluoti, taÄiau jie ekspertÄms atkartojo tuos paÄius parodymus, kaip ir apklausiant juos teisme, o specialistÄs padarÄ tokias abstrakÄias iÅ¡vadas, kad jie sugniuždyti, tame tarpe ir psichiÅ¡kai. Toks paaiÅ¡kinimas ne visiems suprantamas ir sunkiai vertinamas. To nesuprato ir pats J. Ž., nes jo elgesys vaikų atžvilgiu jam atrodÄ normalus, gal kiek griežtesnis ir, reikia manyti, tai vaikams turÄjo tik teigiamos įtakos, reikia suprasti, kad Å¡eimoje trys vaikinai paaugliai.
Fizinio smurto panaudojimo vaikų atžvilgiu faktinių aplinkybių taip pat byloje nepateikta, nÄra medicininių dokumentų, rasta tik Å¡langa (žarna), kuria J. Ž. neva muÅ¡Ä vaikus, taÄiau pas jį garaže jų pilna, pats advokatas tai matÄ kratos metu. Sutinka, kad âįrodinÄjant nurodytus nusikalstamos veikos sudÄties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinÄ tikrovÄ, t.y., kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiÅ¡kasis ryÅ¡ys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovÄ, bet ir jų poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan.
Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tÄvų vaikui taikytos poveikio priemonÄs pasižymÄjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumuâ. Pagal šį aiÅ¡kinimÄ , mano, kad teismas to neįrodÄ, nes kasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ yra nurodÄs, jog âspecialisto iÅ¡vados - svarbus informacijos Å¡altinis, taÄiau teisinis aplinkybių vertinimas - ne specialisto, o teismo kompetencijaâ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Teigia, kad ekspertizÄs aktuose visiÅ¡kai neatskleista ir nepaneigta versija, jog vaikų emociniai sutrikimai yra visiÅ¡kai kitų jų gyvenime patirtų (galbÅ«t net įgimtų) įvykių, kurie iÅ¡ dalies yra nulemti ir jų socialiai nepriimtino elgesio, pasekmÄ.
Atlikdamos tyrimÄ , ekspertÄs nevertino kitų vaikų psichinÄs sveikatos raidai reikÅ¡mÄs turinÄių aplinkybių - tÄvų tarpusavio barnių, iÅ¡gyventų tÄvų skyrybų, aplinkos pakeitimo ir pan.
2.5. Apeliantai skunde teigia, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino buvusios J. Ž. sutuoktinÄs E. Ž. elgesio. Nurodo, kad Å¡eimos gyvavimo laikotarpiu E. Ž. nÄ karto nesikreipÄ Ä¯ jokias institucijas dÄl smurto prieÅ¡ vaikus ar J. Ž. piktnaudžiavimo savo, kaip tÄvo, teisÄmis. Keistas jos paaiÅ¡kinimas teismui âbijojau, kad iÅ¡varys, neturiu kur eiti, todÄl tylÄjauâ. SuaugÄs asmuo, turintis 4 bendrus vaikus su J. Ž., ir bijo. GalbÅ«t bÅ«tų užtekÄ apsitarti, o, blogiausiu atveju, jei tikrai tokie veiksmai iÅ¡ J. Ž. pusÄs vyko vaikų atžvilgiu, praneÅ¡ti ar kreiptis kur nors â į seniÅ«nijÄ , vaiko teisių specialistus ir pan., gal to bÅ«tų užtekÄ, nes ne visi, tame tarpe ir tÄvai, supranta, kad daro blogai. Mano, kad bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kas daroma ne taip ir to bÅ«tų pakakÄ, bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, bÅ«tų nereikÄjÄ vaikÅ¡Äioti po policijÄ ir teismÄ . Bet E. Ž. to nepadarÄ. Apeliantai skunde kelia klausimÄ , kodÄl to nepadarÄ, gal nieko panaÅ¡aus nebuvo, o poreikis kreiptis atsirado tik dabar, kai nutraukta santuoka, taip kerÅ¡taujant J. Ž., nuteikinÄjant vaikus prieÅ¡ jį. Teigia, kad toks E. Ž. elgesys tiek teisiniu, tiek moraliniu požiÅ«riu nepateisinamas. Mano, kad E. Ž. Å¡iuo atveju reikÄtų laikyti nusikalstamos veikos, jei tokia įžvelgiama iÅ¡ J. Ž. pusÄs, bendrininke, kuri padarÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ savo neveikimu, nes Å¡eimoje abu tÄvai, kaip įstatyminiai atstovai, yra atsakingi už vaikus, jų savijautÄ ir sveikatÄ . Teigia, kad faktai pateikiami ar tiesiog sukuriami iÅ¡pÅ«stai, juos sureikÅ¡minant, teismas turi įsivaizduoti, koks blogas buvo nuteistasis vaikų atžvilgiu.
2.6. Apeliantai skunde teigia, kad asmuo pagal BK 163 straipsnį pripažįstamas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarÄ tiesiogine tyÄia, t. y., jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kelia klausimÄ , ar J. Ž. suvokÄ veikos pobÅ«dį, nes pati sÄ voka âvaikų auklÄjimasâ gali bÅ«ti aiÅ¡kinama plaÄiai. Nurodo, kad J. Ž. Å¡eimoje buvo nustatÄs savas taisykles, jų neiÅ¡vengiamai turÄjo laikytis vaikai, jis suvokÄ, kad realiai, faktiÅ¡kai įgyvendina tÄvo valdžiÄ tinkamai. Gal kartais ir griežtai, bet jį galima suprasti - Å¡eimoje trys skirtingo amžiaus vaikinai, turintys savo charakterius, o be griežtesnÄs priežiÅ«ros su jais buvo sunku tvarkytis, todÄl, įrodinÄjant Å¡ioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudÄties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinÄ tikrovÄ, t. y., kad J. Ž. gyveno kartu su vaikais, buvo atsakingas ne tik už vaikų gerovÄ, bet ir už jų poelgius, tam tikrais atvejais privalÄjo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tÄvų vaikui taikytos poveikio priemonÄs pasižymÄjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. To teismas, apeliantų manymu, neįrodÄ.
2.7. Nurodo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog nepritartina tokiai praktikai, kai nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuojami dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad pastarosios įstatymo nuostatos saugoma vertybÄ yra analogiÅ¡ka BK 163 straipsnio saugomai vertybei (t. y. vaiko sveikatai). Teigia, kad gaunasi dirbtinis J. Ž. veiksmų kriminalizavimas ir nubaudimas pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas, kas yra negalima, pažeidžia non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principÄ . Be to, taip pažeidžiamas ir kitas teisÄs principas, tiesiogiai susijÄs su Konvencijos 6 straipsnio nuostata, - lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrÄ jÄ ). BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudÄtis yra specialioji norma BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto atžvilgiu ir J. Ž. veiksmai papildomai negali bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal Å¡iÄ teisÄs normÄ .
2.8. Apeliantai skunde teigia, kad nuosprendžiu iÅ¡ J. Ž. nukentÄjusiųjų jo vaikų J. ir Ž. Ž. naudai priteistas 4 000 Eur bendroje sumoje civilinis ieÅ¡kinys prasilenkia su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Nurodo, kad J. Ž. iki pat vaikų iÅ¡Äjimo iÅ¡ jo, nustaÄius jiems gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, juos iÅ¡laikÄ, jais rÅ«pinosi, vežiojo juos į mokyklÄ , į jų lankomus bÅ«relius, kaip teisme minÄjo vyriausiasis sÅ«nus K., jis jį iÅ¡mokÄ vairuoti transporto priemonÄ, t. y. J. Ž. visapusiÅ¡kai stengÄsi dÄl vaikų, nors dÄl savo neįgalumo didelių pajamų negaudavo, taÄiau nuolat turÄjo pasodybinį Å«kį, vaikams nieko netrÅ«kdavo. Po santuokos nutraukimo iÅ¡ J. Ž. trijų nepilnameÄių vaikų naudai priteista po 110 Eur kasmÄnesinio iÅ¡laikymo, kurį jam mokÄti ir taip praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jo darbingumo lygis siekia tik 35 procentus, jis gauna tik 287 Eur neįgalumo iÅ¡mokÄ , o įsidarbinti jis gali tik pavieniams darbams. DÄl to teigia, kad, jei civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas toks, J. Ž. atsidurtų visiÅ¡kai ant prarajos ribos.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
4. Teismo posÄdyje nuteistasis J. Ž. ir jo gynÄjas advokatas Algimantas Ruginis praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
II. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliantai skundu praÅ¡o jų paduotÄ apeliacinį skundÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å is apeliantų praÅ¡ymas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.
5.1. BPK 3251 straipsnio 1 dalis numato, kad byla apeliacine tvarka raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinÄjama, kai apeliacinis skundas paduotas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nÄra Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. MinÄto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliacinÄs instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį bloginanÄiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turÄjo bÅ«ti taikomos priverÄiamosios medicinos prievartos priemonÄs, arba 2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba 3) bylÄ pirmosios instancijos tvarka nagrinÄjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisÄjų kolegija, arba 4) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.
5.2. Nors apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o tik pakeisti nuosprendį dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs, t. y. BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, taÄiau iÅ¡ skunde nurodytų argumentų matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl J. Ž. kaltÄs padarius ne tik BK 163 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet teigiama ir tai, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Taigi, apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ byloje ir J. Ž. iÅ¡teisinti (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, svarbu paminÄti ir tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra nekonkretus, nes apeliantai nenurodÄ, kokį sprendimÄ praÅ¡o priimti pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokį reikalavimÄ galima iÅ¡siaÅ¡kinti teismo posÄdyje iÅ¡klausius apeliantų paaiÅ¡kinimus. Ä®vertinusi visumÄ paminÄtų aplinkybių, teisÄjų kolegija nustatÄ, kad egzistuoja BPK 3251 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai, kai apeliacinÄs instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. DÄl to apeliantų praÅ¡ymas skundÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka netenkinamas.
DÄl įrodymų vertinimo
6. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o dÄl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. NagrinÄjamu atveju nuteistasis ir jo gynÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl J. Ž. kaltÄs padarius BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų iÅ¡vadų atitiktimi faktinÄms bylos aplinkybÄms.
7. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dÄl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisÄtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisÄjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021).
Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turÄti objektyvų pagrindÄ , tai yra, jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinÄs instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).
8. Baudžiamojoje teisÄje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudÄties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudÄtį kaltininko veikoje, tai yra, faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudÄtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymÄti, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susijÄ ir iÅ¡ jų analizÄs turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltÄ bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados. TodÄl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma.
9. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaikÄ nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tÄvų, teisÄtų globÄjų ar kurio nors kito jį globojanÄio asmens, turi bÅ«ti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaikÄ kankinti, žaloti, žeminti jo garbÄ ir orumÄ , žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tÄvų pareiga auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis ir iÅ¡tikimais pilieÄiais. Ä®gyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybÄ Ä¯sipareigoja teisinÄmis priemonÄmis ginti nepilnameÄius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ dorai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinÄ ir protinÄ bÅ«klÄ sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje. TÄvai turi teisÄ ir pareigÄ auklÄti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklÄjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
10. Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tÄvo, motinos, globÄjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisÄtų vaiko atstovų teisÄmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikÄ fizinÄ ar psichinÄ prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turÄti įvairių formų, tokių kaip tyÄiojimasis iÅ¡ vaiko, įžeidinÄjimai, žiaurios, žeminanÄios ar alinanÄios bausmÄs, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirÅ«pinimas vaiku ir pan.
Nusikaltimo sudÄtis yra formalioji, todÄl asmuo pripažįstamas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarÄ tiesiogine tyÄia, t. y. jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Ä®rodinÄjant Å¡ioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudÄties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinÄ tikrovÄ, t. y., kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiÅ¡kasis ryÅ¡ys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovÄ, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan.
Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tÄvų vaikui taikytos poveikio priemonÄs pasižymÄjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko muÅ¡imas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmÄ , patys savaime rodo nusikalstamÄ jų pobÅ«dį (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). NustaÄius visus bÅ«tinus Å¡iame straipsnyje apibrÄžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuoti atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135â140 straipsniai) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).
Šioje byloje aktualūs BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktai, pagal kuriuos atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, iš kurių bent vienas buvo mažametis ir artimasis giminaitis ar šeimos narys.
11. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkÄs teismas pagrįstai pripažino J. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikÄsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisÄ loginÄ grandinÄ.
12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. viso proceso metu neigÄ jam pareikÅ¡tus įtarimus ir vÄliau kaltinimus dÄl savo vaikų fizinio ir psichinio gniuždymo, nesunkiai juos susargdinant, neigÄ kaip nors smurtavÄs prieÅ¡ juos ar taikÄs jiems fizines bausmes, tvirtindamas, jog vaikų nemuÅ¡Ä, jiems nespyrÄ, nedauÅ¾Ä su diržu ir nemuÅ¡Ä su âÅ¡langaâ, pripažindamas tik tai, jog vaikus auklÄjo griežtai, o 2021 m. lapkriÄio 1 d. jis su sÅ«numi K. Ž. susistumdÄ. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus kaip gynybos pozicijÄ ir pripažindamas įrodyta J. Ž. kaltÄ pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus dÄl piktnaudžiavimo tÄvo teisÄmis, naudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ , fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant savo vaikus, fizinio skausmo sukÄlimo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž. ir K. Ž., nesunkaus sveikatos sutrikdymo jiems padarymo, rÄmÄsi nukentÄjusiųjų J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž. ir K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat ir nukentÄjusiojo K. Ž. teisme duotais parodymais apie tai, kad jų tÄvas prieÅ¡ juos ne kartÄ naudojo fizinį smurtÄ , taip sukeldamas skausmÄ . Analizuojant pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir prieitų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , svarbus yra nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinys.
13. Apklausiamas teisme nukentÄjusysis K. Ž. parodÄ, kad 2021 m. lapkriÄio 1 d. jis iÅ¡girdo, kaip mama Å¡aukÄ iÅ¡ skausmo, ir jis nuÄjo ginti mamos. Jis bandÄ atskirti tÄvÄ nuo mamos ir su tÄvu susigrÅ«mÄ. Tada tÄvas jam trenkÄ kumÅ¡Äiu du kartus į smilkinį. Kaip apklausos metu teigÄ nukentÄjusysis, tÄvas psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jį, t. y. jį menkindavo, neduodavo automobilio, bÅ«damas 3-4 klasÄje jis buvo gavÄs 7 kartus su gumine žarna. Jam ant kÅ«no buvo mÄlynÄs ir labai skaudÄjo, skausmÄ Ä¯vertina 10 balų.
Apie tai niekam nieko negalÄjo pasakyti, nes tÄvas draudÄ. TÄvas fiziÅ¡kai jį yra muÅ¡Äs su vyte, su žarna, rankos kumÅ¡Äiais per kojas, per nugarÄ . Kai muÅ¡davo su vyte, sakydavo: âgausi beržinÄs koÅ¡Äsâ. TÄtis ir su kitais broliais elgÄsi negražiai, dažniausiai bÅ«damas girtas, t. y. keikÄsi, darÄsi neadekvatus, muÅ¡Ä su diržu, tampÄ už plaukų. Taip tÄtis su juo ir broliais elgdavosi namuose, tai matydavo mama ir broliai. Po patirto smurto jausdavosi sugniuždytas, nusiminÄs, bÅ«davo gÄda dÄl tokio tÄÄio elgesio.
Kai jį muÅ¡davo su vyte ar kumÅ¡Äiu, jam skaudÄdavo ir jis verkdavo. Jo emocinÄ bÅ«sena buvo sunki, t. y. nemiga, baimÄ, jautÄ nuolatinÄ baimÄ. Kai tik paprieÅ¡taraudavo tÄÄiui, tai yra, pasielgdavo ne taip, kaip nori tÄtis, tai bÅ«davo fizinÄs bausmÄs su âÅ¡langaâ, o kai tapo vyresnis, tai bÅ«davo darbo bausmÄs, smurtaudavo psichologiÅ¡kai. Jis matÄ, kaip tÄvas muÅ¡Ä abu brolius su gumine âÅ¡langaâ, koja ir ranka (plaÅ¡taka). Broliams suduodavo į kojas, užpakalinÄ dalį.
Tada broliai verkdavo. Patvirtino, jog tÄvo buvo įskiepyta, kad negalima iÅ¡duoti Å¡eimos, jis bijojo, kad iÅ¡irs Å¡eima, todÄl niekam nieko nesakÄ, nes bijojo, o ir tÄvas sakydavo, kad nieko negalima âiÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ Å¡eimosâ (4 t., b. l. 39-44). Be to, nukentÄjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme (1 t., b. l. 107-109). Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu K. Ž. nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes, teigdamas, kad 2021 m. lapkriÄio 1 d. jam tÄvÄ skiriant nuo mamos, jis su tÄvu įvirto į lovÄ , tada tÄvas jam kažkurios rankos kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį, tada gindamasis jis tÄvui du kartus trenkÄ atgal į galvÄ , o tÄvas jam be to pirmo smÅ«gio delnu trenkÄ Ä¯ smakrÄ , dar vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį ir nuo to jam smilkinyje buvo gumbas, atsirado kraujosruva, savaitÄ laiko jautÄ, kad ta vieta yra skausminga.
SukeltÄ fizinį skausmÄ dÄl smÅ«gių į smilkinį vertina 6,5 balo, nuo smÅ«gio į smakrÄ skausmÄ vertina 5 balais, o skaudÄjo valgant dar ir antrÄ dienÄ . Taip pat jam sakÄ mama ir patys broliai, kad tÄ vakarÄ tÄvas J. delnu sudavÄ per veidÄ , o kÄ sakÄ dÄl Ž., kaip tÄvas prieÅ¡ jį smurtavo, nepamena. Kiek jis save nuo gimimo atsimena, jie visada gyveno tuo paÄiu adresu, tame paÄiame name, tÄvas jį muÅ¡davo nuo mažų dienų. Kol dar nÄjo į mokyklÄ , nepamena, kiek jam buvo metų, bet atmintyje yra iÅ¡likÄ, jog tÄvas jį muÅ¡Ä su vyte, kuriÄ laikÄ ant spintelÄs, jei neklysta, virtuvÄje, kaip sakydavo:
âgausi beržinÄs koÅ¡Äsâ. Su vyte jam trenkdavo per kojas, skaudÄdavo, nelabai verkdavo. Taip pat prisimena, kad jam mokantis treÄioje klasÄje, tÄvas jį primuÅ¡Ä gumine juodos spalvos žarna, kuri Å¡iek tiek storesnÄ už jo nykÅ¡tį, apie pusÄs metro ilgio, muÅ¡Ä, nes jis į mokyklÄ nusineÅ¡Ä degtukų, o mokytoja pasakÄ tÄvui. TÄvas jam su ta žarna trenkÄ ne mažiau septynis kartus per nugarÄ , nuo muÅ¡imo ant nugaros jam buvo likusios keturios žarnos žymÄs, jos buvo per visÄ nugarÄ ir labai ryÅ¡kios, rengdamasis mokykloje kÅ«no kultÅ«rai jas slÄpÄ, fizinį skausmÄ nuo muÅ¡imo žarna vertina 10 balų.
Po to tÄvas žarnÄ pasikeitÄ Ä¯ mÄlynos spalvos ir iki Å¡iol ji tebÄra, su ja jau gaudavo ir broliai. TÄvas muÅ¡davo ir abu jo brolius J. su Ž., bet jis tik yra matÄs, kad, Ž. sÄdint, tÄvas dažnai padÄdavo rankÄ jam ant virÅ¡ugalvio ir stumdydavo jo galvÄ . TÄvas tiek jį, tiek brolius nuo mažų dienų muÅ¡Ä, sakydamas, kad Äia yra jų auklÄjimas. Abejoti Å¡io nukentÄjusiojo K. Ž. parodymų teisingumu nÄra pagrindo, nes, kaip matyti, viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, duoti davus priesaikÄ teisme, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjo nukentÄjusysis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodÄ, kad 2021 m. lapkriÄio 1 d. tÄvas namuose, virtuvÄje jam kumÅ¡Äiu dÄjo į kaklo deÅ¡inÄ pusÄ, skausmÄ Ä¯vertina 3 balais iÅ¡ 10, skaudÄjo 5-10 min. Tai ne vienintelis kartas, kai jam daužÄ, nesuskaiÄiuos â daug kartų. Kai susibardavo su broliu, tÄtis užpykdavo ir muÅ¡davo su âÅ¡langaâ. Kai susipykdavo su broliu Ž., iÅ¡kart tÄtis pykdavo ir muÅ¡davo su âÅ¡langaâ.
Kai tÄtis muÅ¡Äsi pirmÄ kartÄ , jis gal buvo antrokas, nebeprisimena. MuÅ¡Äsi daugiau nei 10 kartų. VienÄ kartÄ yra daužÄs ranka, kartais su diržu, su âÅ¡langaâ jam pataikÄ Ä¯ nugarÄ , kojÄ , rankÄ . Jis pajausdavo skausmÄ , bÅ«davo skaudžiai, skausmÄ Ä¯vertina 7 balais iÅ¡ 10. Kai dauždavo, bÅ«davo raudonos abi Å¡launys, rankos, nugara. TrenkÄ Ä¯ kaklÄ , nugarÄ , rankas. Su diržu trenkÄ gal kokius 3 kartus, pataikÄ Ä¯ kojas ir turbÅ«t dar į petį. Kai trenkÄ, jam buvo labai skaudžiai, skausmÄ Ä¯vertina 6 balais iÅ¡ 10, likdavo raudona.
Atsimena, kad tÄtis jam buvo pataikÄs kumÅ¡Äiu į deÅ¡inÄ akį, tada buvo treÄiokas arba ketvirtokas. TÄtis muÅ¡Ä su âÅ¡langaâ skirtingomis dienomis daugiau nei 10 kartų. Kai buvo 5 ar 6 metų, žaidimų aikÅ¡telÄje rado mÄlynÄ guminÄ apie metro ilgio âÅ¡langÄ â, kuriÄ parneÅ¡Ä namo. Ji bÅ«davo padÄta virtuvÄje virÅ¡ spintos, kur dedamas maistas. TÄvas visada muÅ¡Ä su ta paÄia âÅ¡langaâ. Yra muÅ¡Äs ir jo brolį Ž., neprisimena, kur jam ir Ž. pataikÄ.
Jam buvo skaudžiai, verkÄ. TÄvas dar yra muÅ¡Äs lauke. Kai kažkÄ blogai padarydavo, sakydavo: ânedaryk man gÄdosâ ir spirdavo. Pataikydavo į užpakalį, buvo âbiÅ¡kiâ skaudžiai. SpyrÄ lauke, prie namų. NÄra buvÄ, kad tÄtis muÅ¡tų ne namų aplinkoje. TÄtis per kelis kartus spyrÄ mažiau negu 10 kartų. Diržas, kuriuo tÄtis muÅ¡Ä, buvo rudas, odinis, jį naudojo tÄtis ir paimdavo jį iÅ¡ spintos. Yra pataikÄs su juodu diržu. Su diržu bÅ«davo retkarÄiais â kokius 5 kartus, skirtingomis dienomis.
Nuo tÄvo gavo į akį bÅ«damas 3-oje arba 4-oje klasÄje. Kai pataikÄ Ä¯ kaklÄ , žymÄs neliko. Kai tÄtis muÅ¡davo, jis verkdavo, nes bÅ«davo skaudu. Su broliu Ž. tÄtis elgdavosi taip pat, kaip ir su juo, jeigu kažkÄ blogai padarydavo, ant jo pykdavo, uždauždavo, yra matÄs, kai muÅ¡davo su ta paÄia âÅ¡langaâ kaip jam, yra matÄs kokius 3 kartus per skirtingas dienas, kai broliui pataikydavo su âÅ¡langaâ, jis verkdavo, nes jam skaudÄdavo, yra matÄs, kai jam pataikÄ Ä¯ kojÄ .
Dar yra trenkÄs ranka, pataikÄ Ä¯ nugarÄ ir į kojÄ . Kartais muÅ¡davo K. kumÅ¡Äiais, pataikydavo į rankÄ ir nugarÄ . MatÄ kokius 2 kartus skirtingomis dienomis. TÄ dienÄ , kai iÅ¡Äjo iÅ¡ namų 2021 m., Å¡aukÄ ant K., jį muÅ¡Ä kumÅ¡Äiais (1 t., b. l. 70-74). Kaip matyti, tokie nukentÄjusiojo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymai iÅ¡ esmÄs sutampa su nukentÄjusiojo K. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jais nesiremti taip pat nÄra jokio teisinio pagrindo, pažymint ir tai, kad aptarti parodymai sutampa ir su kita baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su nukentÄjusiojo Ž.
Ž. parodymais.
15. NukentÄjusysis Ž. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjo, parodÄ, kad, jeigu kažkÄ padarydavo negerai, prieÅ¡ jį tÄvas keldavo rankÄ , paskutinį kartÄ tÄvas pakÄlÄ rankÄ prieÅ¡ mamÄ , brolį J., didįjį brolį K. lapkriÄio mÄnesį, tÄ dienÄ broliui J. dÄjo per galvÄ , matÄ, kaip tÄtis muÅ¡Ä didįjį brolį. Jis spaudÄ rankÄ , suspaudÄs laikydavo ir rakino, muÅ¡Ä ranka â iÅ¡tiesta ir sugniaužta. Nepamena, kiek smÅ«gių matÄ, bet kokius 5-6.
PataikÄ Ä¯ pilvÄ , veidÄ ir kojas. Visus smÅ«gius sudavÄ ranka. TÄ vakarÄ tÄtis jį âbiÅ¡kiâ palietÄ, plaÅ¡taka dÄjo jam į blauzdÄ , jam skaudÄjo gal 3 minutes, skausmÄ Ä¯vertina 7,5 balo iÅ¡ 10, buvo raudona, tai matÄ brolis K., be to, jam tÄtis tempÄ už plaukų. Neprisimena, kokio amžiaus buvo, kai jam sudavÄ pirmÄ kartÄ . Dabar yra aÅ¡tuntokas. Buvo, kai jam sudavÄ septintoje klasÄje, Å¡eÅ¡toje, pradinÄse klasÄse mažiau. Per visÄ jo gyvenimÄ tÄvas jam sudavÄ 40-50 kartų.
Kartais mÄgdavo suduoti į pakaušį, kartais į rankas, pilvÄ , kartais spirdavo. Kartais suduodavo plaÅ¡taka, bÅ«davo kumÅ¡Äiu, dar buvo sudavÄs su âÅ¡langaâ. Jeigu neklausydavo, tai suduodavo 2 kartus. Jeigu susipykdavo su broliu, suduodavo 2 kartus. Å iuo metu neduodavo su âÅ¡langaâ, bet, kai buvo ketvirtokas, penktokas, Å¡eÅ¡tokas â suduodavo dažniau. Gaudavo dvejetÄ , ir duoda âbiÅ¡kiâ. Kai dÄdavo į pakaušį, pajausdavo kaip bÅ«tų dilgÄlÄ, skausmÄ Ä¯vertina 7 balais iÅ¡ 10, jeigu plaÅ¡taka į nugarÄ , pajausdavo deginantį skausmÄ , skausmÄ Ä¯vertina 8 balais iÅ¡ 10.
Kartais su âÅ¡langaâ duodavo per užpakalį, kartais per nugarÄ , kartais per rankas. Pajausdavo fizinį skausmÄ , skausmÄ Ä¯vertina 9 balais iÅ¡ 10. Kai dÄjo, buvo raudonų dryžių, jų yra buvÄ nugaroje, rankoje, kojoje, Å¡one. TÄvas jam yra spyrÄs, dažniausiai kliÅ«davo į apatinÄ nugaros dalį ir užpakalį, skausmÄ Ä¯vertina 6 balais iÅ¡ 10. TÄtis duodavo J. per pakaušį, kartais per rankas, J. verkdavo. Dar J. yra pataikÄs per nugarÄ , per užpakalinÄ dalį, dar davÄ plaÅ¡taka per rankas ir kumÅ¡Äiu.
Dar yra muÅ¡Äs su diržu, su âÅ¡langeâ, su vyte, bet seniai. Kai pasakojo apie dirÅ¾Ä ir âÅ¡langÄ â, tai pasakojo ir apie save, ir apie J.. Jis yra gavÄs ne vienÄ kartÄ , J. taip pat. Dažniausiai trenkdavo per nugarÄ ir per rankÄ (1 t., b. l. 49-53). Abejoti tokiais nukentÄjusiojo Ž. Ž. duotais parodymais, kurie buvo iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, teisÄjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo, įvertinant ir tai, jog jie sutampa su aukÅ¡Äiau aptartais nukentÄjusiųjų J.
Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. Ž. duotais parodymais. PaminÄtina ir tai, kad teismo posÄdžio metu liudytoja D. J. patvirtino, jog vaikai nelinkÄ meluoti ir nefantazuoja. Su kuo iÅ¡ esmÄs sutiko ir pats nuteistasis. Be to, tiek tiesioginÄ Ä¯vykių liudytoja E. Ž., tiek netiesioginiai įvykių liudytojai taip pat patvirtina nukentÄjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. parodymus dÄl nuteistojo J. Ž. nusikalstamo elgesio jų atžvilgiu.
16. Liudytoja E. Ž. pirmosios instancijos teismui taip pat tvirtino, kad vyras J. Ž. iÅ¡ pradžių smurtavo prieÅ¡ jÄ , o vÄliau ir prieÅ¡ vaikus, juos yra muÅ¡Äs su vyte, su mÄlynos spalvos âÅ¡langaâ, kuri padÄta virtuvÄje ant spintelÄs, ranka per galvÄ ar nugarÄ , su diržu, tampydavo už plaukų, koja spirdavo į užpakalį, duodavo ranka, kumÅ¡Äiu. Vaikai dÄl tokių tÄvo veiksmų verkdavo, bÅ«davo užsidarÄ, susigūždavo, nuo smurto bÅ«davo ir žymių, bÅ«davo, kad žymių nebÅ«davo, tai bÅ«davo paraudimai, mÄlynÄs. Niekas nematÄ, kas vykdavo Å¡eimoje.
SÅ«nus Ž. buvo tÄvo âpastumdÄlisâ, vis tÄvui užkliÅ«davo. Pati matÄ, kai vyras sÅ«nų K. muÅ¡Ä su âÅ¡langaâ, vaikas net į kelnes pridarÄ iÅ¡ skausmo. Tada jai buvo labai skaudu ir vaikui suduotų smÅ«gių buvo daug. Nuo smÅ«gių K. liko muÅ¡imo žymÄs ant nugaros ir kojų, matÄsi mÄlynÄs. Tada K. blogai jautÄsi bei buvo priverstas dÄvÄti sportinÄ aprangÄ ilgomis rankovÄmis bei kelnes, kad paslÄpti žymes, kurios buvo 1-2 savaites. Ji K. tepÄ sužalojimus âBepantenâ tepalu.
Vyras draudÄ apie tai, kas vyksta namuose, kam nors sakyti, draudÄ apie tai kam nors praneÅ¡ti, sakydavo: âneiÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių iÅ¡ namųâ. Vaikai negalÄdavo ginÄytis tarpusavyje, nes abu bÅ«davo baudžiami, vaikams skirdavo fizines ir darbines bausmes. Kai vyras prisigerdavo, tai iÅ¡ viso demonstruodavo prieÅ¡ vaikus nepagarbÄ bei gÄ sdinimus, nepagarbiai elgdavosi su vaikais, menkindavo visus, vaikus vadindavo âžiopliaisâ, âpiderasaisâ. Smurtas prieÅ¡ berniukus buvo (duomenys neskelbtini), smurtas vyko nuolat ir tÄsÄsi daugelį metų.
Vyras berniukus vis âbraukdavo per galvÄ â, nuo to vaikai jausdavosi nemaloniai, toks lietimas bÅ«davo su pažeminimu, toks pliaukÅ¡telÄjimas per pakaušį ir prilenkimas prie stalo su jÄga. 2021 m. lapkriÄio 1 d. įvyko esminis įvykis, jÄ nuo vyro gynÄ sÅ«nus K., kuris grÅ«mÄsi su tÄvu lovoje, ir sÅ«nui vyras sudavÄ Ä¯ smilkinį, sÅ«nus Ž. vyro buvo tampomas už plaukų, o sÅ«nui J. vyras sudavÄ Ä¯ kaklÄ (4 t., b. l. 66-74). E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkriÄio 16 d. vykusios apklausos metu ir papildomų apklausų metu, vykusių 2021 m. lapkriÄio 18 d., 2022 m. vasario 8 d. (2 t., b. l. 88-89; 92-93; 94-96), bÅ«dama įspÄta dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykių aplinkybes.
Kaip matyti, liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, detalÅ«s, todÄl jais nesiremti ar vertinti juos kritiÅ¡kai nÄra jokio teisinio pagrindo.
17. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kaip liudytoja apklausta V. D. parodÄ, jog ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, 2021 m. lapkriÄio 5 d. ji apklausÄ vaikus Ž. ir J. Ž., kurie pasisakÄ apie patirtÄ smurtÄ , abu berniukai pasisakÄ, jog santykiai su mama geri, o tÄtis juos muÅ¡a. MuÅ¡Ä ranka, su âÅ¡langaâ ir tai buvo ne vienÄ kartÄ . Berniukai sakÄ, jog po tÄvo muÅ¡imų jiems skaudÄdavo, jie bÅ«davo pikti, verkdavo. TÄvo labai bijo, bijodavo jam paprieÅ¡tarauti. Vaikai teigÄ, jog lapkriÄio 1 d. tÄtis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., trenkÄ Ä¯ kaklÄ . Liudytoja teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 61-62). Per ikiteisminio tyrimo metu vykusiÄ apklausÄ liudytoja parodÄ, kad pokalbio metu Ž. Ž. teigÄ, jog, jei tÄvui pasako tai, kas jam nepatinka, ar nedarys to, ko tÄvas reikalauja, tai jis labai greitai supyksta ir pradeda muÅ¡ti su diržu visur, kur pataikydavo. Taip yra muÅ¡Äs daug kartų, yra muÅ¡Äs kumÅ¡Äiu. Nuo tÄvo muÅ¡imo skaudÄdavo, jis verkdavo. Ž. įvardino, kad tÄvo bijo pastoviai, jei tÄvas padarydavo kokį judesį, tai jis krÅ«ptelÄdavo, nes manydavo, kad tÄvas muÅ¡. Paskutinį kartÄ muÅ¡Ä lapkriÄio 1 d. Pokalbio metu J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pat pasakÄ, kad su mama sutaria gerai, o tÄtis jį muÅ¡davo, lapkriÄio 1 d. tÄvas supykÄs jam kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ kaklÄ . J. nurodÄ, kad tÄvas jam yra trenkÄs ne vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , Å¡onÄ , galvÄ , kojas. Vaikas dÄl to labai supykdavo, verkdavo, nes jam skaudÄdavo. J. sakÄ, kad tÄvas jį muÅ¡Ä ne tik kumÅ¡Äiais, bet ir su âÅ¡langaâ (2 t., b. l. 98-99). IÅ¡ liudytojos V. D. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentÄjusieji J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. apie savo tÄvo nusikalstamÄ elgesį analogiÅ¡kai pasakojo ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei. Kas dar kartÄ teisÄjų kolegijai neleidžia abejoti nukentÄjusiųjų duotais parodymais.
18. Tiek teismo posÄdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos E. Å . parodymai (4 t., b. l. 62-66), tiek ir jos ikiteisminio tyrimo metu vykdyta apklausa (2 t., b. l. 123-124) rodo, kad nukentÄjusieji J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. mokyklos, kuriÄ lankÄ, psichologei ir pedagogei taip pat įvardijo, jog tÄtis juos muÅ¡Ä. Kaip teigÄ liudytoja, jų žodžiuose buvo beviltiÅ¡kumas, vaikai kalbÄjo daugiau faktų kalba, o ne apie emocijas, Ž. Ž. pokalbių metu buvo susigūžÄs vaikas, jis patirdavo patyÄias, jo savivertÄ Å¾ema.
19. Pasisakant dÄl apeliacinio skundo argumento, jog V. D. ir E. Å . parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes, anot apeliantų, Å¡ios liudytojos yra buvusios J. Ž. sutuoktinÄs draugÄs, todÄl jų parodymai galÄjo bÅ«ti tik jos naudai, pasisakytina, kad Å¡ioje byloje E. Ž. nÄra pripažinta nukentÄjusiÄ ja, be to, iÅ¡ liudytojų apklausų, vykdytų nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jos parodymus davÄ bÅ«damos įspÄtos dÄl gresianÄios baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu liudytoja V. D. tvirtino, kad jos nesieja jokie santykiai nei su J. Ž., nei su nukentÄjusiaisiais, o Å¡i situacija jai žinoma tik dÄl darbo, nes ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuriame buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ policijos apie 2021 m. lapkriÄio 1 d. įvykį Ž. Å¡eimoje; o liudytoja E. Å . teismui teigÄ, kad jÄ su Ž. Å¡eima nesieja jokie kiti santykiai be to, kad ji dirba mokykloje, kuriÄ lankÄ Å½. ir J., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž., mokykla tiek mokinius, tiek jų tÄvus laiko bendruomenÄs nariais, asmeniÅ¡kai jai nÄra tekÄ bendrauti su J. Ž.. Kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti Å¡ių liudytojų parodymais ar suteiktų pagrindÄ pripažinti jų duotus parodymus nepatikimais, teisÄjų kolegija nenustatÄ. Be to, pagal teismų praktikÄ net ir ta aplinkybÄ, jog liudytojai yra nukentÄjusiosios giminaiÄiai ar pažįstami žmonÄs, jų parodymų kritiÅ¡ko vertinimo savaime nesuponuoja (pvz., kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2Kâ344/2007).
20. Teismo posÄdžio metu liudytoja D. J., sutikusi duoti parodymus apie savo brolį J. Ž., pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad E. Ž. apie patiriamÄ smurtÄ pradÄjo kalbÄti 2020-2021 metais, pokalbių metu jai yra minÄjusi, jog J. Ž. yra Å¡aukÄs ant vaikų, jiems uždavÄs. Apie J. Ž. smurtÄ prieÅ¡ vaikus E. Ž. pasakÄ po kurio laiko. Taip pat sakÄ, jog tÄ vakarÄ (2021 m. lapkriÄio 1 d.) lyg Ž. Ž. tÄvui spyrÄ, K. Ž. lyg į smilkinį gavo. Patvirtino, jog vaikai nelinkÄ meluoti, nefantazuoja, yra mandagÅ«s ir nesigirdavo (4 t., b. l. 87-89). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigÄ, kad, 2021 m. lapkriÄio 1 d. jai su vyru iÅ¡važiavus iÅ¡ Ž. namų, kur sveÄiavosi, E. Ž. atsiuntÄ jai fotonuotraukÄ per âViberâ programÄlÄ, matÄsi E. Ž. kruvina galva, tada ji Ž. Ž. paraÅ¡Ä, jog kviestų policijÄ , E. Ž. jai paraÅ¡Ä, kad vyras daužo visus iÅ¡ eilÄs. Ji pati į policijÄ neskambino, tik, susiradusi telefono numerį, paskambino seniÅ«nei, kad jei E. kreipsis, jai padÄtų (2 t., b. l. 105-108). Liudytojos D. J. duotus parodymus patvirtino ir liudytoja S. F..
21. Teisme liudytoja S. F. parodÄ, kad ji yra (duomenys neskelbtini) seniÅ«nÄ, 2021 m. lapkriÄio 1 d. jai paskambino J. Ž. sesuo ir praneÅ¡Ä, jog kažkas įvyko toje Å¡eimoje, kitÄ dienÄ ji susitiko su E. Ž., kai ji kreipÄsi dÄl pagalbos suteikimo, nes po Å¡eimoje įvykusio konflikto ji su vaikais iÅ¡važiavo iÅ¡ namų (4 t., b. l. 89-90).
22. Liudytoja A. K. teigÄ, jog yra pastebÄjusi, kad J. Ž. Ž. Ž. vis kepÅ¡telÄja, užkabina per pakaušį ir taip pastoviai, tas vaikas vis bijodavo tÄvo, lyg krÅ«ptelÄdavo praeinant tÄvui. Tai yra maÄiusi ir savo namų pavÄsinÄje. J. Ž. ji sudrausmindavo, kad taip Ž. Ž. nedarytų. Ž. Ž. jai pasakojo, jog tÄvas jį daužydavo ir ant jo Å¡aukdavo. Vaikai sakÄ, jog nebenorÄtų grįžti pas tÄvÄ (4 t., b. l. 125-126).
23. Liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog J. Ž. vaikų atžvilgiu buvo labai griežtas, vis grasindavo, kad âduos į sprandÄ â. Vaikai bÅ«davo įsitempÄ, jautÄ baimÄ. J. Ž. įsakmiu tonu vaikams liepdavo groti, nors gal vaikai to nenorÄdavo, bet paklusdavo tÄvui. Yra maÄiusi, kaip J. Ž. dÄdavo Ž. Ž. per galvÄ , t. y. delnu per pakaušį, Ž. Ž., praeinant tÄvui pro Å¡alį, vis krÅ«ptelÄdavo, toks kaip âtikasâ nuo praeinanÄio tÄvo (4 t., b. l. 126-127).
24. Aptarti liudytojų E. Ž., V. D., E. Å ., D. J., S. F., A. K. ir J. K. parodymai, kurie duoti davus priesaikÄ teisme, teisÄjų kolegijos vertinimu, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, dÄl esminių įvykio aplinkybių sutampa, vieni kitus papildo, tuo paÄiu ir patvirtina nukentÄjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. duotus parodymus dÄl nuteistojo J. Ž. nusikalstamo elgesio nukentÄjusiųjų atžvilgiu. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad liudytojos bÅ«tų suinteresuotos bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbÄti J. Ž. dÄl nusikaltimų įvykdymo.
25. Kolegijos vertinimu, sprendžiant J. Ž. kaltÄs klausimÄ , nÄra pagrindo remtis liudytojų K. M., G. Ž. parodymais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. M. yra J. Ž. draugas, G. Ž. yra J. Ž. brolis, taigi, Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti palaikyti J. Ž. pozicijÄ ir padÄti jam iÅ¡vengti atsakomybÄs. Be to, įvertinus Å¡ių liudytojų parodymus (liudytojas K. M. teigÄ, jog nÄra matÄs, kad J. bartų ar muÅ¡tų vaikus (4 t., b. l. 90-91), o liudytojas G. Ž. teigÄ, jog bÅ«davo, kad brolis J. âpakeldavo balsÄ â prieÅ¡ vaikus, taÄiau jų Å¡eimoje nebuvo smurtaujama, J. Ž. yra geras, tokių dalykų daryti negalÄjo, t. y. J. Ž. nesmurtavo prieÅ¡ savo vaikus, o rÅ«pinosi savo vaikais (4 t., b. l. 91-93)) visų bylos įrodymų kontekste, matyti, kad Å¡ie parodymai nesutampa su aukÅ¡Äiau aptartais nukentÄjusiųjų ir liudytojų E. Ž., V. D., E. Å ., D. J., S. F., A. K. ir J. K. parodymais, kurių teisingumu nÄra pagrindo abejoti, minÄtų liudytojų K. M., G. Ž. parodymų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todÄl Å¡ie parodymai nelaikyti objektyviais.
26. Patikrinus bylos medžiagÄ pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡analizavus skundžiamo teismo sprendimo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog J. Ž. piktnaudžiavo tÄvo teisÄmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas savo vaikus, taip padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigÄ, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltÄ iÅ¡imtinai grindÄ tik jo vaikų (K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž.) parodymais, jo buvusios sutuoktinÄs E. Ž. parodymais, kurie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, atkreipdamas dÄmesį, jog po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su motina, todÄl yra nuo jos priklausomi, taÄiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisÄjų kolegija sutikti negali. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, J. Ž. nuosekliai neigiant savo kaltÄ, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltÄ grindÄ ne tik tiesioginiais įrodymais, t. y. nukentÄjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. parodymais, liudytojų E. Ž., A. K., J. K. parodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais - V. D., E. Å ., D. J., S. F. parodymais, lygindamas juos tarpusavyje, iÅ¡samiai iÅ¡analizuodamas, susiedamas įrodymus į vientisÄ loginÄ grandinÄ, taip padarydamas motyvuotÄ iÅ¡vadÄ dÄl J. Ž. nusikalstamo elgesio. Be to, paminÄtina, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentÄjusysis K. Ž. Å¡iuo metu yra pilnametis, gyvena atskirai nuo abiejų tÄvų, kas taip pat paneigia nuteistojo argumentus apie nukentÄjusiojo priklausomybÄ nuo motinos.
27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas nukentÄjusiųjų parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi byloje esanÄiomis ekspertų iÅ¡vadomis ir teisme duotais eksperÄių paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu nuteistasis ir jo gynÄjas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , jog pateiktos ekspertų iÅ¡vados gali bÅ«ti vertinamos įvairiapusiÅ¡kai, nes ekspertÄs padarÄ abstrakÄias iÅ¡vadas, kelia klausimÄ ir dÄl to, kad ekspertizÄs aktuose visiÅ¡kai neatskleista ir nepaneigta versija, jog vaikų emociniai sutrikimai yra visiÅ¡kai kitų jų gyvenime patirtų (galbÅ«t net įgimtų) įvykių, kurie iÅ¡ dalies yra nulemti ir jų socialiai nepriimtino elgesio, pasekmÄ, kad atlikdamos tyrimÄ ekspertÄs nevertino kitų vaikų psichinÄs sveikatos raidai reikÅ¡mÄs turinÄių aplinkybių - tÄvų tarpusavio barnių, iÅ¡gyventų tÄvų skyrybų, aplinkos pakeitimo ir pan.
28. KasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ yra nurodÄs, kad ekspertizÄs aktas (taip pat kaip ir specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus visas bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
29. NagrinÄjamoje byloje siekiant nustatyti, ar prieÅ¡ K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. buvo padarytos nusikalstamos veikos (ar tÄvas J. Ž. prieÅ¡ juos naudojo smurtÄ , ar buvo piktnaudžiaujama tÄvo teisÄmis ir pareigomis), nukentÄjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ir atliktos ambulatorinÄs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs ir gauti ekspertizÄs aktai. Antai ekspertizÄs akte Nr. 103MS-127/2022 nurodyta, kad K. Ž. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄs su byloje nagrinÄjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 180-186), ekspertizÄs akte Nr. 103MS-145/2022 užfiksuota, jog Ž.
Ž. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄs su byloje nagrinÄjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 187-195); ekspertizÄs akte Nr. 103MS-144/2022 nurodyta, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄs su byloje nagrinÄjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 1-8).
Å iuo atveju svarbu paminÄti, jog ekspertizÄs aktuose yra nurodyta, kad ekspertizių metu nenustatytos priežastys, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis, dÄl kurių nebÅ«tų galima tikÄti ir remtis K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymais, be to, K. Ž. polinkis fantazuoti nenustatytas, jis nepainioja vaizduotÄs turinio su realia patirtimi; padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatytas, Ž. Ž., J.
Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atsižvelgiant į jiems bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jų protinio iÅ¡sivystymo lygį, galÄjo suprasti konkreÄias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vÄliau atgaminti ir duoti apie jas parodymus. Be to, pažymÄtina, jog iÅ¡ ekspertizÄs aktų matyti, kad bÅ«tent K. Ž. 2021 m. lapkriÄio 1 d. ir anksÄiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tÄvo J. Ž., ir tÄvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius (brolius Ž.
Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mamÄ E. Ž.) matymas turÄjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikÄ psichotraumuojanÄiai; taip pat Ž. Ž. 2021 m. lapkriÄio 1 d. ir anksÄiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tÄvo J. Ž., ir tÄvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius (brolius K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mamÄ E. Ž.) matymas turÄjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikÄ psichotraumuojanÄiai; bei J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. lapkriÄio 1 d. ir anksÄiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tÄvo J.
Ž., ir tÄvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius (brolius K. Ž., Ž. Ž., ir mamÄ E. Ž.) matymas turÄjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikÄ psichotraumuojanÄiai.
30. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atlikto tyrimo metu teismo ekspertÄs nevertino kitų veiksnių, kurie galÄjo lemti nukentÄjusiesiems nustatytų žalingų padarinių atsiradimÄ , nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apeliantų nurodomos aplinkybÄs, susijusios su nukentÄjusiųjų sveikatos bÅ«kle, tÄvų tarpusavio barniais, aplinkybÄs, susijusios su iÅ¡Äjimu iÅ¡ namų po 2021 m. lapkriÄio 1 d. įvykio, ekspertinio tyrimo metu teismo ekspertÄms buvo žinomos iÅ¡ ekspertizei pateiktų medicininių dokumentų, proceso dalyvių apklausų protokolų, kitos bylos medžiagos ir įvertintos, nurodant, kad nukentÄjusiuosius veikÄ psichotraumuojanÄiai bÅ«tent 2021 m. lapkriÄio 1 d. ir anksÄiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tÄvo J. Ž., ir tÄvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius matymas. Tuo paÄiu teisÄjų kolegija pažymi, jog nors apeliaciniame skunde ir nurodyta, kad ekspertÄs nevertino aplinkybÄs dÄl tÄvų skyrybų, taÄiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų matyti, jog J. Ž. ir E. Ž. skyrybos įvyko tik 2022 m. birželio 14 d., t. y. po byloje nagrinÄjamų įvykių.
31. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad minÄtus ekspertizÄs aktus pateikusios ekspertÄs R. D. ir D. B. teisiamajame posÄdyje Å¡iuos aktus patvirtino. EkspertÄ R. D. nurodÄ, kad, atliekant ekspertizÄ, iÅ¡ to, kaip tiriamieji pasakojo, reagavo, graudinosi, aÅ¡arojo, nerimavo, bandÄ nukreipti kalbÄ ir dÄmesį kažkokiais kitais dalykais, gÄrÄ vandenį, bandÄ slopinti visas neigiamas emocijas, kurias jiems sunku jausti, vÄl ir vÄl kalbant apie tuos iÅ¡gyventus prichotraumuojanÄius įvykius, matÄ, jog emocinis reagavimas atitiko pasakojimo turinį, bÅ«tent kalbant apie byloje nagrinÄjamus įvykius, o tai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taip ir nustatoma, kai bÅ«tent kalbama tam tikra tema apie tam tikrus įvykius, dÄl kurių sprendžiamas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, stebima emocinÄ bÅ«sena ir psichinÄ bÅ«sena.
MatÄ visiems trims tiesioginį priežastinį ryšį, jų emocijas tarp psichinÄs bÅ«senos ir byloje nagrinÄjamų įvykių. Patvirtino, jog tyrimo metu tiriamųjų reakcijos į tiriamus įvykius nebuvo suvaidintos, viskas atitiko pagal pasakojimÄ , t. y. reakcijos ir emocijos buvo autentiÅ¡kos, tikroviÅ¡kos. NurodÄ, jog tyrimo metu nestebÄjo, kad tiriamieji bÅ«tų linkÄ meluoti, taip pat nestebÄtas motinos poveikis tiriamųjų parodymams. Tiriamųjų pasakojimai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
EkspertÄ D. B. pirmosios instancijos teisme teigÄ, jog Ž. Ž. ir J. Ž., gim. 2010 m., emocinis reagavimas atitiko jų pasakojimus apie įvykius, patvirtino, jog tiriamieji nuolat gyveno baimÄje, gyveno ilgalaikiame smurte, motinos poveikis tiriamiesiems nenustatytas. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, jog bylos nagrinÄjimo metu pirmosios instancijos teismui ekspertÄs patvirtino, kad visi tiriamieji teigiamai įvertino pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, t. y. po iÅ¡Äjimo iÅ¡ nuolatinių namų, atsiskyrimo nuo tÄvo, apie dabartinį gyvenimÄ su mama pasakÄ, jog jauÄiasi emociÅ¡kai ramÅ«s, jie nejauÄia grÄsmÄs, yra saugesni, labiau atsipalaidavÄ ir gali įgyvendinti kitus savo tikslus, gali priimti savo sprendimus be baimÄs. Aptartos aplinkybÄs paneigia apeliantų keliamas versijas dÄl to, kad nukentÄjusiesiems nustatyti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu galÄtų bÅ«ti susijÄ ne su byloje nagrinÄjamais įvykiais, o su kitomis skunde nurodytomis aplinkybÄmis, susijusiomis su nukentÄjusiųjų sveikatos bÅ«kle, tÄvų tarpusavio barniais, aplinkybÄmis, susijusiomis su iÅ¡Äjimu iÅ¡ namų po 2021 m. lapkriÄio 1 d.
įvykio.
32. Apeliantai skunde atkreipÄ dÄmesį, jog paties J. Ž. elgesys vaikų atžvilgiu nuteistajam atrodÄ normalus, gal kiek griežtesnis, teigiant, jog tai vaikams turÄjo tik teigiamos įtakos, nes Å¡eimoje augo trys vaikinai paaugliai. Taigi, nors apeliantai iÅ¡ dalies ir yra teisÅ«s, tvirtindami, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tam tikrais atvejais tÄvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, taÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad kartu teismai ne kartÄ yra nurodÄ, jog tÄvai privalo susilaikyti nuo kraÅ¡tutinių, žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi daranÄių poveikio priemonių (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-788/2016, 2K-149-1073/2021, 2K-7-196-303/2022). Å iose nutartyse minÄta, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisÄs aktai draudžia tÄvams naudoti auklÄjimo metodus, kuriais padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminanÄius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovÄs užtikrinimo bÅ«dus ir pan.).
33. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, patvirtinanÄius J. Ž. kaltÄ padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, iÅ¡analizavo ir įvertino laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų. PastebÄtina, kad teismas Å¡iuo atveju rÄmÄsi ne tik netiesioginiais, bet ir tiesioginiais įrodymais â paÄių nukentÄjusiųjų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir liudytojos E. Ž. nuosekliais, dÄl visų esminių aplinkybių sutampanÄiais parodymais, taip pat liudytojų A.
K. ir J. K. parodymais, antra, kaip jau minÄta, įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame netiesioginiai įrodymai įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Akivaizdu, kad Å¡ie įrodymai atitinka ir kitus bylos įrodymus, todÄl nesiremti netiesioginiais įrodymais teismui nebuvo pagrindo, įvertinant ir tai, kad nukentÄjusysis K. Ž., liudytojos E. Ž., A. K., J. K., V. D., E. Å ., D.
J., S. F. parodymus davÄ bÅ«dami įspÄti dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , o duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbÄti J. Ž. nusikaltimų darymu, nÄra. Kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad nors apeliantai nurodo, kad Å¡eimos gyvavimo laikotarpiu E. Ž. nÄ karto niekur nesikreipÄ Ä¯ jokias institucijas dÄl smurto prieÅ¡ vaikus ar J. Ž. piktnaudžiavimo savo, kaip tÄvo, teisÄmis, poreikis kreiptis atsirado tik dabar, kai nutraukta santuoka, taip kerÅ¡taujant J.
Ž., nuteikinÄjant vaikus prieÅ¡ jį, taÄiau su tokia aplinkybe nesutiktina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradÄtas 2021 m. lapkriÄio 17 d., kaip tuo tarpu J. Ž. ir E. Ž. skyrybos įvyko žymiai vÄliau - tik 2022 m. birželio 14 d. O ta aplinkybÄ, jog anksÄiau nÄ karto nebuvo kreiptasi į jokias vaikus ginanÄias ar kitas institucijas, nepaneigia fakto dÄl smurtinio nuteistojo elgesio, kaip ir neÅ¡alina J. Ž. baudžiamosios atsakomybÄs, neturi įtakos jo atliktų veiksmų kvalifikvimui bei nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Tuo paÄiu įvertinant, jog tiek iÅ¡ liudytojos E. Ž., tiek iÅ¡ nukentÄjusiųjų parodymų matyti, kad apie J. Ž. elgesį Å¡eimoje kitiems asmenims buvo uždrauta pasakoti, teigiant, jog ânegalima neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių iÅ¡ namųâ.
34. MinÄta, kad fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikÄ fizinÄ ar psichinÄ prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Asmuo pripažįstamas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje, jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarÄ tiesiogine tyÄia, t. y. jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti. Nors J. Ž. savo kaltÄ neigia, taÄiau visuma byloje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad jis sistemingai, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas nukentÄjusiuosius K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., piktnaudžiavo savo, kaip tÄvo, teisÄmis ir pareigomis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo J. Ž. neteisÄtas elgesys vaikų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu buvo intensyvus, sistemingas, o ne atsitiktinis, vienkartinis atvejis, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. Ž. veikÄ tiesiogine tyÄia â jis suvokÄ savo elgesio su vaikais pavojingÄ pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti. NukentÄjusieji ir liudytoja E. Ž. nurodÄ, jog J. Ž. buvo įskiepyta, kad negalima iÅ¡duoti Å¡eimos, todÄl niekam nebuvo galima sakyti, kas vyksta jų Å¡eimoje, kaip tvirtino, J. Ž. sakydavo, kad nieko negalima âiÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ Å¡eimosâ. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, įvertinant, jog nukentÄjusiesiems K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, jų atžvilgiu ilgalaikis smurtas vyko dar jiems esant mažameÄiams (nesulaukusiems 14 metų amžiaus), veika padaryta prieÅ¡ savo artimuosius giminaiÄius ir Å¡eimos narius (J. Ž. smurtavo prieÅ¡ savo sÅ«nus) bei veika padaryta prieÅ¡ du ar daugiau asmenų, t. y. nuteistasis smurtavo prieÅ¡ tris savo sÅ«nus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose.
DÄl J. Ž. veiksmų kriminalizavimo ir nubaudimo pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas (BK 163 straipsnis, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)
35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad nepritartina tokiai praktikai, kai nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuojami dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad pastarosios įstatymo nuostatos saugoma vertybÄ yra analogiÅ¡ka BK 163 straipsnio saugomai vertybei (t. y. vaiko sveikatai), t. y. teigiama, kad gaunasi dirbtinis J. Ž. veiksmų kriminalizavimas ir nubaudimas pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas, kas yra negalima, pažeidžia non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principÄ . TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai nepagrįsti.
36. Teismų praktikoje pažymÄta, kad BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo apsaugos objektas yra vaikas ir Å¡eima (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017); o visų sveikatos sutrikdymų objektas â kito žmogaus somatinÄ ar psichinÄ sveikata nuo jo gyvybÄs pradžios iki mirties momento. Skiriasi ir Å¡ių nusikaltimų objektyviosios pusÄs požymiai. Antai BK 163 straipsnyje nustatytas nusikaltimas pasireiÅ¡kia kaip piktnaudžiavimas turimomis teisÄmis (pareigomis) fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , paliekant jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgiantis su vaiku, o už nesunkų nekvalifikuotÄ sveikatos sutrikdymÄ baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo prarado nedidelÄ dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
37. Baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios normų konkurencija galima tik tuomet, kai specialiojoje normoje yra visi bendrosios normos požymiai ir specialiosios normos visiÅ¡kai pakanka veikai kvalifikuoti. O nagrinÄjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartus nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo tÄvo teisÄmis ar pareigomis sudÄÄių objektyviuosius požymius, tokios iÅ¡vados daryti negalima. Å i norma neapima dÄl specialiojo BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjekto neteisÄtų veiksmų kilusių pavojingų padarinių. KasacinÄs instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad, nustaÄius visus bÅ«tinus BK 163 straipsnyje apibrÄžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuotini atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135â140 straipsniai) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-788/2016, 2K-7-196-303/2022). Kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatÄs, kad nukentÄjusiųjų tÄvo J. Ž. veiksmai atitinka BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudÄties požymius ir, kad jo neteisÄtais veiksmais nukentÄjusiesiems K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nenukrypdamas nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagrįstai kvalifikavo J. Ž. veiksmus kaip idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sutaptį.
38. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nÄra pagrindo pritarti ir apeliantų argumentui dÄl non bis in idem principo pažeidimo. Tiek iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iÅ¡ kasacinÄs instancijos teismo praktikos matyti, jog sprÄsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinÄja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobÅ«džio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). NagrinÄjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam anksÄiau nebuvo pradÄtas procesas ir (ar) skiriama baudžiamojo pobÅ«džio sankcija dÄl Å¡ioje byloje tiriamų įvykių, todÄl kalbÄti apie dvigubo baudimo principo pažeidimÄ Å¡iuo atveju nÄra teisinio pagrindo.
DÄl J. Ž. paskirtos bausmÄs
39. Apeliantai skunde iÅ¡ esmÄs praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrÄžia paÄias plaÄiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos apeliacinÄs instancijos teismÄ Ä¯pareigoja patikrinti bylÄ visa apimtimi, tame tarpe ir dÄl paskirtos bausmÄs (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Be to, teismo posÄdžio metu apeliacinÄs instancijos teisme nuteistojo gynÄjas teigÄ, kad nesutinka su J. Ž. paskirta bausme, taÄiau Å¡iuo klausimu plaÄiau nepasisakÄ.
40. PažymÄtina, kad bausmÄ asmeniui turi bÅ«ti teisinga ir tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmÄs skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmÄs skyrimo tikslus â sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmÄs paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmÄs paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmÄ turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybÄ.
41. Skirdamas nuteistajam J. Ž. bausmÄ, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidÄ, bausmÄ individualizavo tinkamai. Ä®vertinus tai, kad J. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, taÄiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, 2018 m. liepos 11 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, buvo nuteistas po nusikaltimo įvykdymo, t. y. TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme, kuriÄ atliko 2022 m. liepos 4 d. (3 t., b. l. 29-31, 33-35, 38-42), praeityje buvo baustas administracine tvarka, taÄiau baustumas iÅ¡nykÄs (3 t., b. l. 43-44), Å¡iuo metu iÅ¡situokÄs, turintis nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nepilnameÄių vaikų (3 t., b. l. 24), nedirbantis (3 t., b. l. 49), Užimtumo tarnyboje prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (3 t., b. l. 50), turintis neįgalumÄ , UAB (duomenys neskelbtini) psichinÄs sveikatos centre nesilankÄ (3 t., b. l. 48), savo kaltÄs dÄl padarytų nusikaltimų nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, jog 2021 m. lapkriÄio 1 d. nusikalto bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir girtumas turÄjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, taip pat įvertinus veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistajam už BK 163 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ buvo skirta laisvÄs apribojimo bausmÄ, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta vienintelÄ sankcijoje numatyta laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Å ių bausmių terminai nustatyti mažesni nei Å¡ių bausmių rūšių vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, pagrįstai buvo vadovautasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du, griežtesnei laisvÄs atÄmimo bausmei apimant Å¡velnesnÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, jog J.
Ž. yra nustatytas 35 procentų darbingumas, anksÄiau teismo teistas, bet paskirtÄ bausmÄ atlikÄs, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, taÄiau baustumas iÅ¡nykÄs, pagrįstai sprendÄ, kad yra pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidÄjo laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ , paskirdamas intensyviÄ priežiÅ«rÄ â nuteistojo J.
Ž. buvimo vietos kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu, nustatant pareigÄ bÅ«ti savo faktinÄje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigodamas nuteistÄ jį visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų, taip pat paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonÄ â įpareigojimÄ 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nuteistajam parinkti įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonÄ, kurie darys teigiamus pokyÄius nuteistojo elgsenai. SprÄsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiÅ¡kiai per griežtai, teisÄjų kolegija neturi pagrindo. Be to, J. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio normas negalima, nesant sÄ lygų visumos, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, bÅ«tų netikslingas, kadangi sankcijose numatytų bausmių paskyrimas be kita ko aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.
DÄl priteistos neturtinÄs žalos
42. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisÄs realizavimo bÅ«dų â civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinÄjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109â117 straipsniai).
43. TeisÄjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje nagrinÄjamoje byloje nukentÄjusiaisiais, be kita ko, buvo pripažinti dÄl J. Ž. nusikalstamų veiksmų nukentÄjÄ Å½. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma nukentÄjusiesiems Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., priteisti po 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (4 t., b. l. 2-5). Pirmosios instancijos teismas, nukentÄjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atstovaujamų įstatyminÄs atstovÄs E. Ž. bei atstovÄs advokatÄs Kristinos AdomaviÄienÄs, civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. Ž. priteisÄ nukentÄjusiesiems Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 2 000 Eur kiekvienam neturtinÄs žalos.
44. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodÄ, jog nukentÄjusiųjų naudai priteistas bendroje sumoje 4 000 Eur civilinis ieÅ¡kinys prasilenkia su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, nes J. Ž. iki pat vaikų iÅ¡Äjimo iÅ¡ jo, nustaÄius jiems gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, juos iÅ¡laikÄ, jais rÅ«pinosi, vežiojo juos į mokyklÄ , į jų lankomus bÅ«relius, visapusiÅ¡kai stengÄsi dÄl vaikų, nors dÄl savo neįgalumo didelių pajamų negaudavo, taÄiau vaikams nieko netrÅ«kdavo. Be to, kaip teigÄ, po santuokos nutraukimo iÅ¡ J. Ž. trijų nepilnameÄių vaikų naudai priteista po 110 Eur kasmÄnesinio iÅ¡laikymo, kurį jam mokÄti ir taip praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jo darbingumo lygis siekia tik 35 procentus, jis gauna tik 287 Eur neįgalumo iÅ¡mokÄ , o įsidarbinti jis gali tik pavieniams darbams. DÄl to teigia, kad, jei civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas toks, J. Ž. atsidurtų visiÅ¡kai ant prarajos ribos.
45. Sprendžiant nukentÄjusiesiems padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , pažymima, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmÄs, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan. (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).
46. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinÄs žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, taÄiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkreÄioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvaÄioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dÄstyti, bet ir iÅ¡nagrinÄti įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mÄ konkretaus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
47. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005). NeturtinÄs žalos apskaiÄiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinanÄias ar didinanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ . TaÄiau tuo paÄiu bÅ«tina pažymÄti, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymÄta ir tai, jog konkretus atlygintinos neturtinÄs žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. DÄl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinÄ byla Nr. 2K-266/2013). TaÄiau tuo paÄiu bÅ«tina pažymÄti, kad, nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinÄs žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojanÄio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.
48. NagrinÄjamu atveju apylinkÄs teismas, nukentÄjusiems vaikams iÅ¡ nuteistojo priteisdamas po 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgÄ Ä¯ nukentÄjusiesiems nustatytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir jo trukmÄ, į patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus bei vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismų praktika dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose.
49. Asmens sveikata kaip psichinÄs ir fizinÄs gerovÄs bÅ«sena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypaÄ sunkius bei skausmingus padarinius, todÄl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnÄs piniginÄs kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.Â
50. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymÄta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkreÄios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai virÅ¡ijantis įprastai priteistinos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio didžiausiÄ sumÄ tipinių situacijų bylose. Teismų formuojama praktika dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kai nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata, yra labai įvairi, nes įvairÅ«s ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Ä®vertinus teismų praktikos pavyzdžius, matyti, jog, pavyzdžiui, iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , buvo priteistas 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas (KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsÄjo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-255/2021); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, buvo priteistas 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas (PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-768/2019); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, buvo priteistas 1500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas (PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-768/2020); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, buvo priteistas 2500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas (KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-606/2019).
51. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis ir jo gynÄjas skundÄ dalyje dÄl civilinio ieÅ¡kinio grindžia iÅ¡ esmÄs sunkia nuteistojo turtine padÄtimi. Å iuo atveju sutiktina, kad nustatydamas neturtinÄs žalos dydį teismas atsižvelgia į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, taÄiau tuo paÄiu paminÄtina, kad tai tik vienas iÅ¡ kriterijų, kuris nÄra lemiamas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentÄjusieji Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., dÄl neteisÄtų J.
Ž. veiksmų patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t. y., jie patyrÄ fizinį ir psichinį smurtÄ , skausmÄ , pablogÄjo jų psichologinÄ bÅ«sena, jautÄ baimÄ, atsirado nepasitikÄjimas savimi, uždarumas, nesaugumas bei emociniai sunkumai ir kt. Byloje besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, jog J. Ž., bÅ«damas nukentÄjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., tÄvas, jų atžvilgiu smurtavo tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai ne vienÄ kartÄ , nuo jų mažametystÄs, smurtavo artimųjų atžvilgiu matant kitiems Å¡eimos nariams, dÄl ko jie patyrÄ beviltiÅ¡kumo jausmÄ , dÄl ko jiems buvo konstatuoti psichikos sutrikimai, kas sukÄlÄ realų pavojų jų fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui, nes bet koks smurtinis elgesys suformuoja tam tikrÄ nepilnavertiÅ¡kumo ir nepasitikÄjimo savimi jausmÄ , kuris gali iÅ¡likti ir sulaukus pilnametystÄs. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, jog nukentÄjusieji Ž.
Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., patyrÄ smurtÄ artimoje aplinkoje, be to, jiems žala buvo padaryta ne tik fiziÅ¡kai smurtaujant, bet ir piktnaudžiaujant tÄvo pareigomis, t. y. žala padaryta ne viena nusikalstama veika, dÄl ko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo sukeltas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, o Ž. Ž. sukeltas praeinantis psichikos sutrikimas â miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2. Å ie sužalojimai tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su neteisÄtais tyÄiniais nuteistojo veiksmais prieÅ¡ nukentÄjusiuosius.
ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingas dÄl to, kad jame dalyvauja vienas kitam artimi asmenys, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas didina įvykių pavojingumÄ .
52. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nusikaltimų trukmÄ, t. y. tai, kad J. Ž. nusikalstami veiksmai truko palyginti ilgÄ laiko tarpÄ , įvertinusi nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), liekamÄ sias pasekmes nukentÄjusiųjų psichinei sveikatai, nuteistojo turtinÄ padÄtį, teismų praktikÄ panaÅ¡ios kategorijos bylose, taip pat ir kitų aukÅ¡Äiau aptartų aplinkybių visumÄ , pasvÄrusi kiekvienos jų reikÅ¡mÄ bei įtakÄ , sprendžia, jog nagrinÄjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir Å¡ioje byloje nustatytus neturtinÄs žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir teismų praktikÄ piniginÄ kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra pirmosios instancijos teismo nustatyta 2 000 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui atskirai. PažymÄtina, jog analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir kiti apygardų teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-988/2022). Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kurie iÅ¡ esmÄs jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, nÄra pakankami, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dÄl nukentÄjusiesiems priteistos neturtinÄs žalos dydžio.
DÄl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo
53. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teismuose.
54. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi nuteistajam J. Ž. buvo paskirtas ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynÄjas advokatas Algimantas Ruginis. ApeliacinÄs instancijos teisme 2023 m. rugsÄjo 21 d. gauta ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dÄl už antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesÄio dydžių ir mokÄjimo 4 ir 6 punktais, praÅ¡oma iÅ¡ J. Ž. valstybÄs naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme.
55. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dÄl iÅ¡laidų, turÄtų advokato paslaugoms apmokÄti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinÄjama ir koks yra skundo nagrinÄjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynÄjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinÄjama pagal nuteistojo J. Ž. ir jo gynÄjo advokato apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendÄ atmesti šį apeliacinį skundÄ , o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . GynÄjas nuteistajam J. Ž. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. TaÄiau, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄta vieno teismo posÄdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o aptarti bylos duomenys patvirtina, jog nuteistojo finansinÄ padÄtis yra sunki (J. Ž. turi neįgalumÄ , yra nedirbantis, iÅ¡ J. Ž. viso priteista 4 000 Eur suma nukentÄjusiųjų neturtinei žalai atlyginti), apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, kad ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ J. Ž. apeliacinÄs instancijos teisme netenkinamas.
Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo J. Ž. ir jo gynÄjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundÄ atmesti.
Netenkinti ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dÄl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ priteisimo.
TeisÄjai Ilona JakubÄnienÄ
Nerijus Masiulis
Zigmas Kavaliauskas