Legislator Case Law & Legislation
4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c AI generated

4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sistemingai fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas, nesunkiai susargdino tris mažamečius savo Å¡eimos narius, bei piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingas už mažamečių savo vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sudaryti vaikams palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, rÅ«pintis vaikų sveikata ir jų gerove, tyčia piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, tyčia sistemingai naudodamas fizinę prievartÄ prieÅ¡ savo vaikus K.

Legislator headnote

AI generated

4f2c5f7b-d0a1-4f52-bedf-0d308d2f904c · Å iaulių apygardos teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, J. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-951/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40149-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.9.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei E. R.,

nuteistajam J. Ž. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. Ž. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant visÄ tÄ laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktus laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. Ž. atidėtas 2 metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo J. Ž. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigÄ bÅ«ti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 722 straipsniu, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atstovaujamų įstatyminės atstovės E. Ž. bei atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. Ž. priteisti nukentėjusiesiems Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 2 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sistemingai fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas, nesunkiai susargdino tris mažamečius savo Å¡eimos narius, bei piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, o bÅ«tent: bÅ«damas atsakingas už mažamečių savo vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sudaryti vaikams palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, rÅ«pintis vaikų sveikata ir jų gerove, tyčia piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, tyčia sistemingai naudodamas fizinę prievartÄ prieÅ¡ savo vaikus K.

Ž., Ž. Ž., J. Ž. ir žiauriai su jais elgdamasis, juos fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė, t. y. laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 1 d. 21.30 val. buvusiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir Å¡ių namų teritorijoje, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nus K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., sistemingai, neva auklėjimo tikslais juos mušė, tai yra, taikydamas neproporcingas K. Ž., Ž.

Ž., J. Ž. elgesiui fizines bausmes, sukėlusias vaikams skausmÄ , muÅ¡damas ir smurtaudamas sÅ«nų atžvilgiu kitų vaikų ir Å¡eimos narių (mamos, sesės, brolių) akivaizdoje, kiekvienÄ kartÄ paaiÅ¡kėjus sÅ«nų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. elgesiui, kuris netenkino jo, taikė vaikų elgesiui neproporcingas fizines bausmes, sukėlusias vaikams skausmÄ , t. y. sistemingai mušė K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., kurie dėl savo priklausomo santykio nuo tėvo J. Ž. ir baimės patirti dar didesnį smurtÄ prieÅ¡ save, negalėjo pasiprieÅ¡inti ir buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, jiems buvo perkeliama atsakomybė rÅ«pintis tėčio (J.

Ž.) poreikiais - draudžiant pasakoti apie tai, kas vyksta namuose, taip fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus, dėl ko nesunkiai sutrikdyta K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. psichinė sveikata, o būtent:

- J. Ž. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau kaip nuo mažamečio sÅ«naus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtos lankyti mokyklos, tyčia sudavė jam ne mažiau deÅ¡imt atskirų kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, į nugarÄ , kojas, rankas, per sėdmenis, taip pat rankomis mušė J. Ž., suduodamas jam rankos plaÅ¡taka į kaklÄ , nugarÄ , rankas, sėdmenis, taip pat mušė sÅ«nų J. Ž. diržu, suduodamas jam ne mažiau penkių kartų į kojas, į petį, bei sudavė kumščiu į deÅ¡inę akį ir koja spyrė J. Ž. ne mažiau deÅ¡imt kartų į sėdmenis; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d. apie 21.30 val. tyčia kumščiu sudavė J. Ž. vienÄ smÅ«gį į kaklo deÅ¡inę pusę, ties žandikauliu, taip sukeldamas J. Ž. fizinį skausmÄ ;

- be to, J. Ž. nuo sÅ«naus Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mažametystės, tyčia jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau 50 smÅ«gių plaÅ¡taka ir kumščiu į pakaušį, į rankas, į pilvÄ , į nugarÄ ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, per sėdmenis, į nugarÄ , rankas, kojas, Å¡onus, taip pat spyrė koja į apatinę nugaros dalį, į sėdmenis, bei diržu sudavė ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ Å½. Ž. per sėdmenis, nugarÄ ir rankas; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d. apie 21.30 val. tyčia sudavė plaÅ¡taka Ž. Ž. vienÄ smÅ«gį į blauzdÄ ir, sugriebęs ranka už plaukų virÅ¡ugalvio srityje, tampė Ž. Ž., taip sukeldamas Ž. Ž. fizinį skausmÄ ;

- be to, J. Ž. smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo mažametystės, grasindamas muÅ¡ti sakydavo: „gausi beržinės košės“ ir tyčia rykÅ¡te mušė, suduodamas K. Ž. po du kartus per sėdmenis ir kojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galimai gumine žarna, ne mažiau septynis smÅ«gius per nugarÄ ir sėdmenis; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d. apie 21.30 val. tyčia kumščiu sudavė K. Ž. du smÅ«gius į deÅ¡inį smilkinį ir vienÄ smÅ«gį delnu į smakrÄ , taip sukeldamas K. Ž. fizinį skausmÄ ;

tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas savo mažamečius sÅ«nus K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., t. y. dėl sistemingo jų muÅ¡imo bei nukentėjusiųjų matyto smurto kitų Å¡eimos narių atžvilgiu, draudžiant pasakoti, kas vyksta namuose - taip perkeliant atsakomybę rÅ«pintis J. Ž. (tėčio) poreikiais, nesunkiai sutrikdė savo trijų mažamečių vaikų, Å¡eimos narių psichinę sveikatÄ : J. Ž. ir K. Ž. sukėlė laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimus - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, bei Ž. Ž. sukėlė praeinantį psichikos sutrikimÄ â€“ miÅ¡rų nerimo ir depresijos sutrikimÄ F41.2, be to, jis ilgÄ laikÄ nesudarydamas savo vaikams normalių gyvenimo sÄ lygų ypatingu žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuriuo vyksta jų asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, bei ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ž. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį.

2.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceo kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

2.2. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. Ž. savo kaltės nepripažino, neigė mušęs savo vaikus bei piktnaudžiavęs savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis jų atžvilgiu. Teigia, kad kaltinimas apima gana ilgÄ nuteistojo ir nukentėjusiųjų gyvenimo laikotarpį ir visas tas laikotarpis bei įvykę atitinkami veiksmai iÅ¡ tėvo pusės nukentėjusiųjų atžvilgiu suraÅ¡omi į kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame J. Ž. pristatomas kaip didžiulis smurtautojas prieÅ¡ vaikus, nes jame konstatuojamas žiaurus elgesys su jais, juos fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant iki pat 2021-11-01, to pasekoje teigiant, jog jis nesunkiai juos susargdino, o tai suponuoja J. Ž., kaip tėvo, piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pareigomis prieÅ¡ savo vaikus faktÄ . Tuos faktus ir tuo pačiu vaikų parodymus ikiteisminio tyrimo metu atkartojo ir į bylÄ pateikti nukentėjusiųjų ekspertizės aktai - psichikos, miÅ¡rÅ«s ir depresijos sutrikimai ir pan. Taip pagal pateiktÄ bylos medžiagÄ , vaikų ir jų motinos parodymus, susidaro bÅ«tent minėtas įspÅ«dis apie J. Ž..

2.3. Taip pat teigia, kad J. Ž. pakviesti liudytojai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nė S. F., patvirtino, jog J. Ž. jokio smurto prieÅ¡ vaikus nenaudojo, nė karto nebuvo kreiptasi į jokias vaikus ginančias ar kitas institucijas. Nurodo, kad buvusių kaimynių J. K. ir A. K. parodymai, jog neva Ž. Ž. nuolat krÅ«pčiodavo nuo pro Å¡alį praeinančio tėvo, kartÄ matė, kaip trinktelėjo jam per pakaušį, yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki ir jokiu bÅ«du nepatvirtino vaiko teisių atstovės V. D. ir mokyklos, kuriÄ lankė J. ir Ž. Ž., psichologės ir pedagogės E. Å . netiesioginių parodymų. Jos buvo ir, greičiausiai, tebėra buvusios J. Ž. sutuoktinės draugės ir, be abejonės, jų parodymai galėjo bÅ«ti tik jos naudai.

2.4. Nurodo, kad patys faktai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra surinkti iÅ¡ J. Ž. vaikų (sÅ«nų) ir jo buvusios sutuoktinės parodymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai po santuokos nutraukimo gyvena pas motinÄ ir yra priklausomi nuo jos, todėl nėra ko tikėtis, kad jie tėvo atžvilgiu duotų teigiamus parodymus. Nurodo, kad vyresnis sÅ«nus, kuris yra pilnametis, nors, kaip minėjo ir pats J. Ž., po pokalbių su juo iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog jam tas pats dėl visų Å¡eimos, skyrybų ir pan. reikalų, tačiau teisme davė prieÅ¡ingus parodymus tėvo atžvilgiu.

Pateiktos specialistų išvados taip pat gali būti vertinamos įvairiapusiškai. Du sūnūs nepilnamečiai, nors ir tikėtina, kad jie nelinkę meluoti, tačiau jie ekspertėms atkartojo tuos pačius parodymus, kaip ir apklausiant juos teisme, o specialistės padarė tokias abstrakčias išvadas, kad jie sugniuždyti, tame tarpe ir psichiškai. Toks paaiškinimas ne visiems suprantamas ir sunkiai vertinamas. To nesuprato ir pats J. Ž., nes jo elgesys vaikų atžvilgiu jam atrodė normalus, gal kiek griežtesnis ir, reikia manyti, tai vaikams turėjo tik teigiamos įtakos, reikia suprasti, kad šeimoje trys vaikinai paaugliai.

Fizinio smurto panaudojimo vaikų atžvilgiu faktinių aplinkybių taip pat byloje nepateikta, nėra medicininių dokumentų, rasta tik šlanga (žarna), kuria J. Ž. neva mušė vaikus, tačiau pas jį garaže jų pilna, pats advokatas tai matė kratos metu. Sutinka, kad „įrodinėjant nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t.y., kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir jų poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan.

Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu“. Pagal šį aiÅ¡kinimÄ , mano, kad teismas to neįrodė, nes kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog „specialisto iÅ¡vados - svarbus informacijos Å¡altinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas - ne specialisto, o teismo kompetencija“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Teigia, kad ekspertizės aktuose visiÅ¡kai neatskleista ir nepaneigta versija, jog vaikų emociniai sutrikimai yra visiÅ¡kai kitų jų gyvenime patirtų (galbÅ«t net įgimtų) įvykių, kurie iÅ¡ dalies yra nulemti ir jų socialiai nepriimtino elgesio, pasekmė.

Atlikdamos tyrimÄ , ekspertės nevertino kitų vaikų psichinės sveikatos raidai reikÅ¡mės turinčių aplinkybių - tėvų tarpusavio barnių, iÅ¡gyventų tėvų skyrybų, aplinkos pakeitimo ir pan.

2.5. Apeliantai skunde teigia, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino buvusios J. Ž. sutuoktinės E. Ž. elgesio. Nurodo, kad Å¡eimos gyvavimo laikotarpiu E. Ž. nė karto nesikreipė į jokias institucijas dėl smurto prieÅ¡ vaikus ar J. Ž. piktnaudžiavimo savo, kaip tėvo, teisėmis. Keistas jos paaiÅ¡kinimas teismui „bijojau, kad iÅ¡varys, neturiu kur eiti, todėl tylėjau“. Suaugęs asmuo, turintis 4 bendrus vaikus su J. Ž., ir bijo. GalbÅ«t bÅ«tų užtekę apsitarti, o, blogiausiu atveju, jei tikrai tokie veiksmai iÅ¡ J. Ž. pusės vyko vaikų atžvilgiu, praneÅ¡ti ar kreiptis kur nors – į seniÅ«nijÄ , vaiko teisių specialistus ir pan., gal to bÅ«tų užtekę, nes ne visi, tame tarpe ir tėvai, supranta, kad daro blogai. Mano, kad bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kas daroma ne taip ir to bÅ«tų pakakę, bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, bÅ«tų nereikėję vaikščioti po policijÄ ir teismÄ . Bet E. Ž. to nepadarė. Apeliantai skunde kelia klausimÄ , kodėl to nepadarė, gal nieko panaÅ¡aus nebuvo, o poreikis kreiptis atsirado tik dabar, kai nutraukta santuoka, taip kerÅ¡taujant J. Ž., nuteikinėjant vaikus prieÅ¡ jį. Teigia, kad toks E. Ž. elgesys tiek teisiniu, tiek moraliniu požiÅ«riu nepateisinamas. Mano, kad E. Ž. Å¡iuo atveju reikėtų laikyti nusikalstamos veikos, jei tokia įžvelgiama iÅ¡ J. Ž. pusės, bendrininke, kuri padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ savo neveikimu, nes Å¡eimoje abu tėvai, kaip įstatyminiai atstovai, yra atsakingi už vaikus, jų savijautÄ ir sveikatÄ . Teigia, kad faktai pateikiami ar tiesiog sukuriami iÅ¡pÅ«stai, juos sureikÅ¡minant, teismas turi įsivaizduoti, koks blogas buvo nuteistasis vaikų atžvilgiu.

2.6. Apeliantai skunde teigia, kad asmuo pagal BK 163 straipsnį pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y., jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kelia klausimÄ , ar J. Ž. suvokė veikos pobÅ«dį, nes pati sÄ voka „vaikų auklėjimas“ gali bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiai. Nurodo, kad J. Ž. Å¡eimoje buvo nustatęs savas taisykles, jų neiÅ¡vengiamai turėjo laikytis vaikai, jis suvokė, kad realiai, faktiÅ¡kai įgyvendina tėvo valdžiÄ tinkamai. Gal kartais ir griežtai, bet jį galima suprasti - Å¡eimoje trys skirtingo amžiaus vaikinai, turintys savo charakterius, o be griežtesnės priežiÅ«ros su jais buvo sunku tvarkytis, todėl, įrodinėjant Å¡ioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y., kad J. Ž. gyveno kartu su vaikais, buvo atsakingas ne tik už vaikų gerovę, bet ir už jų poelgius, tam tikrais atvejais privalėjo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. To teismas, apeliantų manymu, neįrodė.

2.7. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog nepritartina tokiai praktikai, kai nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuojami dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad pastarosios įstatymo nuostatos saugoma vertybė yra analogiÅ¡ka BK 163 straipsnio saugomai vertybei (t. y. vaiko sveikatai). Teigia, kad gaunasi dirbtinis J. Ž. veiksmų kriminalizavimas ir nubaudimas pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas, kas yra negalima, pažeidžia non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principÄ . Be to, taip pažeidžiamas ir kitas teisės principas, tiesiogiai susijęs su Konvencijos 6 straipsnio nuostata, - lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrÄ jÄ ). BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra specialioji norma BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto atžvilgiu ir J. Ž. veiksmai papildomai negali bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ .

2.8. Apeliantai skunde teigia, kad nuosprendžiu iÅ¡ J. Ž. nukentėjusiųjų jo vaikų J. ir Ž. Ž. naudai priteistas 4 000 Eur bendroje sumoje civilinis ieÅ¡kinys prasilenkia su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Nurodo, kad J. Ž. iki pat vaikų išėjimo iÅ¡ jo, nustačius jiems gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, juos iÅ¡laikė, jais rÅ«pinosi, vežiojo juos į mokyklÄ , į jų lankomus bÅ«relius, kaip teisme minėjo vyriausiasis sÅ«nus K., jis jį iÅ¡mokė vairuoti transporto priemonę, t. y. J. Ž. visapusiÅ¡kai stengėsi dėl vaikų, nors dėl savo neįgalumo didelių pajamų negaudavo, tačiau nuolat turėjo pasodybinį Å«kį, vaikams nieko netrÅ«kdavo. Po santuokos nutraukimo iÅ¡ J. Ž. trijų nepilnamečių vaikų naudai priteista po 110 Eur kasmėnesinio iÅ¡laikymo, kurį jam mokėti ir taip praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jo darbingumo lygis siekia tik 35 procentus, jis gauna tik 287 Eur neįgalumo iÅ¡mokÄ , o įsidarbinti jis gali tik pavieniams darbams. Dėl to teigia, kad, jei civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas toks, J. Ž. atsidurtų visiÅ¡kai ant prarajos ribos.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis J. Ž. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliantai skundu praÅ¡o jų paduotÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å is apeliantų praÅ¡ymas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

5.1. BPK 3251 straipsnio 1 dalis numato, kad byla apeliacine tvarka raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjama, kai apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba 2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba 3) bylÄ pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

5.2. Nors apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o tik pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, tačiau iÅ¡ skunde nurodytų argumentų matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl J. Ž. kaltės padarius ne tik BK 163 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet teigiama ir tai, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Taigi, apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ byloje ir J. Ž. iÅ¡teisinti (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, svarbu paminėti ir tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra nekonkretus, nes apeliantai nenurodė, kokį sprendimÄ praÅ¡o priimti pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokį reikalavimÄ galima iÅ¡siaÅ¡kinti teismo posėdyje iÅ¡klausius apeliantų paaiÅ¡kinimus. Ä®vertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija nustatė, kad egzistuoja BPK 3251 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai, kai apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl to apeliantų praÅ¡ymas skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl J. Ž. kaltės padarius BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų iÅ¡vadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms.

7. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra, jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).

8. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra, faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

9. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaikÄ nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi bÅ«ti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaikÄ kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumÄ , žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Ä®gyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

10. Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iÅ¡ vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirÅ«pinimas vaiku ir pan.

Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Ä®rodinėjant Å¡ioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y., kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiÅ¡kasis ryÅ¡ys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan.

Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko muÅ¡imas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmÄ , patys savaime rodo nusikalstamÄ jų pobÅ«dį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Nustačius visus bÅ«tinus Å¡iame straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuoti atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Šioje byloje aktualūs BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktai, pagal kuriuos atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, iš kurių bent vienas buvo mažametis ir artimasis giminaitis ar šeimos narys.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. viso proceso metu neigė jam pareikÅ¡tus įtarimus ir vėliau kaltinimus dėl savo vaikų fizinio ir psichinio gniuždymo, nesunkiai juos susargdinant, neigė kaip nors smurtavęs prieÅ¡ juos ar taikęs jiems fizines bausmes, tvirtindamas, jog vaikų nemušė, jiems nespyrė, nedaužė su diržu ir nemušė su „šlanga“, pripažindamas tik tai, jog vaikus auklėjo griežtai, o 2021 m. lapkričio 1 d. jis su sÅ«numi K. Ž. susistumdė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus kaip gynybos pozicijÄ ir pripažindamas įrodyta J. Ž. kaltę pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis, naudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ , fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant savo vaikus, fizinio skausmo sukėlimo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž. ir K. Ž., nesunkaus sveikatos sutrikdymo jiems padarymo, rėmėsi nukentėjusiųjų J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž. ir K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat ir nukentėjusiojo K. Ž. teisme duotais parodymais apie tai, kad jų tėvas prieÅ¡ juos ne kartÄ naudojo fizinį smurtÄ , taip sukeldamas skausmÄ . Analizuojant pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir prieitų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , svarbus yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinys.

13. Apklausiamas teisme nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. jis iÅ¡girdo, kaip mama Å¡aukė iÅ¡ skausmo, ir jis nuėjo ginti mamos. Jis bandė atskirti tėvÄ nuo mamos ir su tėvu susigrÅ«mė. Tada tėvas jam trenkė kumščiu du kartus į smilkinį. Kaip apklausos metu teigė nukentėjusysis, tėvas psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jį, t. y. jį menkindavo, neduodavo automobilio, bÅ«damas 3-4 klasėje jis buvo gavęs 7 kartus su gumine žarna. Jam ant kÅ«no buvo mėlynės ir labai skaudėjo, skausmÄ Ä¯vertina 10 balų.

Apie tai niekam nieko negalėjo pasakyti, nes tėvas draudė. Tėvas fiziÅ¡kai jį yra mušęs su vyte, su žarna, rankos kumščiais per kojas, per nugarÄ . Kai muÅ¡davo su vyte, sakydavo: „gausi beržinės košės“. Tėtis ir su kitais broliais elgėsi negražiai, dažniausiai bÅ«damas girtas, t. y. keikėsi, darėsi neadekvatus, mušė su diržu, tampė už plaukų. Taip tėtis su juo ir broliais elgdavosi namuose, tai matydavo mama ir broliai. Po patirto smurto jausdavosi sugniuždytas, nusiminęs, bÅ«davo gėda dėl tokio tėčio elgesio.

Kai jį mušdavo su vyte ar kumščiu, jam skaudėdavo ir jis verkdavo. Jo emocinė būsena buvo sunki, t. y. nemiga, baimė, jautė nuolatinę baimę. Kai tik paprieštaraudavo tėčiui, tai yra, pasielgdavo ne taip, kaip nori tėtis, tai būdavo fizinės bausmės su „šlanga“, o kai tapo vyresnis, tai būdavo darbo bausmės, smurtaudavo psichologiškai. Jis matė, kaip tėvas mušė abu brolius su gumine „šlanga“, koja ir ranka (plaštaka). Broliams suduodavo į kojas, užpakalinę dalį.

Tada broliai verkdavo. Patvirtino, jog tėvo buvo įskiepyta, kad negalima iÅ¡duoti Å¡eimos, jis bijojo, kad iÅ¡irs Å¡eima, todėl niekam nieko nesakė, nes bijojo, o ir tėvas sakydavo, kad nieko negalima „iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ Å¡eimos“ (4 t., b. l. 39-44). Be to, nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme (1 t., b. l. 107-109). Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu K. Ž. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, teigdamas, kad 2021 m. lapkričio 1 d. jam tėvÄ skiriant nuo mamos, jis su tėvu įvirto į lovÄ , tada tėvas jam kažkurios rankos kumščiu trenkė į deÅ¡inį smilkinį, tada gindamasis jis tėvui du kartus trenkė atgal į galvÄ , o tėvas jam be to pirmo smÅ«gio delnu trenkė į smakrÄ , dar vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į deÅ¡inį smilkinį ir nuo to jam smilkinyje buvo gumbas, atsirado kraujosruva, savaitę laiko jautė, kad ta vieta yra skausminga.

SukeltÄ fizinį skausmÄ dėl smÅ«gių į smilkinį vertina 6,5 balo, nuo smÅ«gio į smakrÄ skausmÄ vertina 5 balais, o skaudėjo valgant dar ir antrÄ dienÄ . Taip pat jam sakė mama ir patys broliai, kad tÄ vakarÄ tėvas J. delnu sudavė per veidÄ , o kÄ sakė dėl Ž., kaip tėvas prieÅ¡ jį smurtavo, nepamena. Kiek jis save nuo gimimo atsimena, jie visada gyveno tuo pačiu adresu, tame pačiame name, tėvas jį muÅ¡davo nuo mažų dienų. Kol dar nėjo į mokyklÄ , nepamena, kiek jam buvo metų, bet atmintyje yra iÅ¡likę, jog tėvas jį mušė su vyte, kuriÄ laikė ant spintelės, jei neklysta, virtuvėje, kaip sakydavo:

„gausi beržinės košės“. Su vyte jam trenkdavo per kojas, skaudėdavo, nelabai verkdavo. Taip pat prisimena, kad jam mokantis trečioje klasėje, tėvas jį primušė gumine juodos spalvos žarna, kuri Å¡iek tiek storesnė už jo nykÅ¡tį, apie pusės metro ilgio, mušė, nes jis į mokyklÄ nusinešė degtukų, o mokytoja pasakė tėvui. Tėvas jam su ta žarna trenkė ne mažiau septynis kartus per nugarÄ , nuo muÅ¡imo ant nugaros jam buvo likusios keturios žarnos žymės, jos buvo per visÄ nugarÄ ir labai ryÅ¡kios, rengdamasis mokykloje kÅ«no kultÅ«rai jas slėpė, fizinį skausmÄ nuo muÅ¡imo žarna vertina 10 balų.

Po to tėvas žarnÄ pasikeitė į mėlynos spalvos ir iki Å¡iol ji tebėra, su ja jau gaudavo ir broliai. Tėvas muÅ¡davo ir abu jo brolius J. su Ž., bet jis tik yra matęs, kad, Ž. sėdint, tėvas dažnai padėdavo rankÄ jam ant virÅ¡ugalvio ir stumdydavo jo galvÄ . Tėvas tiek jį, tiek brolius nuo mažų dienų mušė, sakydamas, kad čia yra jų auklėjimas. Abejoti Å¡io nukentėjusiojo K. Ž. parodymų teisingumu nėra pagrindo, nes, kaip matyti, viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, duoti davus priesaikÄ teisme, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. tėvas namuose, virtuvėje jam kumščiu dėjo į kaklo deÅ¡inę pusę, skausmÄ Ä¯vertina 3 balais iÅ¡ 10, skaudėjo 5-10 min. Tai ne vienintelis kartas, kai jam daužė, nesuskaičiuos – daug kartų. Kai susibardavo su broliu, tėtis užpykdavo ir muÅ¡davo su „šlanga“. Kai susipykdavo su broliu Ž., iÅ¡kart tėtis pykdavo ir muÅ¡davo su „šlanga“.

Kai tėtis mušėsi pirmÄ kartÄ , jis gal buvo antrokas, nebeprisimena. Mušėsi daugiau nei 10 kartų. VienÄ kartÄ yra daužęs ranka, kartais su diržu, su „šlanga“ jam pataikė į nugarÄ , kojÄ , rankÄ . Jis pajausdavo skausmÄ , bÅ«davo skaudžiai, skausmÄ Ä¯vertina 7 balais iÅ¡ 10. Kai dauždavo, bÅ«davo raudonos abi Å¡launys, rankos, nugara. Trenkė į kaklÄ , nugarÄ , rankas. Su diržu trenkė gal kokius 3 kartus, pataikė į kojas ir turbÅ«t dar į petį. Kai trenkė, jam buvo labai skaudžiai, skausmÄ Ä¯vertina 6 balais iÅ¡ 10, likdavo raudona.

Atsimena, kad tėtis jam buvo pataikęs kumščiu į deÅ¡inę akį, tada buvo trečiokas arba ketvirtokas. Tėtis mušė su „šlanga“ skirtingomis dienomis daugiau nei 10 kartų. Kai buvo 5 ar 6 metų, žaidimų aikÅ¡telėje rado mėlynÄ guminę apie metro ilgio „šlangÄ â€œ, kuriÄ parnešė namo. Ji bÅ«davo padėta virtuvėje virÅ¡ spintos, kur dedamas maistas. Tėvas visada mušė su ta pačia „šlanga“. Yra mušęs ir jo brolį Ž., neprisimena, kur jam ir Ž. pataikė.

Jam buvo skaudžiai, verkė. Tėvas dar yra mušęs lauke. Kai kažkÄ blogai padarydavo, sakydavo: „nedaryk man gėdos“ ir spirdavo. Pataikydavo į užpakalį, buvo „biÅ¡ki“ skaudžiai. Spyrė lauke, prie namų. Nėra buvę, kad tėtis muÅ¡tų ne namų aplinkoje. Tėtis per kelis kartus spyrė mažiau negu 10 kartų. Diržas, kuriuo tėtis mušė, buvo rudas, odinis, jį naudojo tėtis ir paimdavo jį iÅ¡ spintos. Yra pataikęs su juodu diržu. Su diržu bÅ«davo retkarčiais – kokius 5 kartus, skirtingomis dienomis.

Nuo tėvo gavo į akį bÅ«damas 3-oje arba 4-oje klasėje. Kai pataikė į kaklÄ , žymės neliko. Kai tėtis muÅ¡davo, jis verkdavo, nes bÅ«davo skaudu. Su broliu Ž. tėtis elgdavosi taip pat, kaip ir su juo, jeigu kažkÄ blogai padarydavo, ant jo pykdavo, uždauždavo, yra matęs, kai muÅ¡davo su ta pačia „šlanga“ kaip jam, yra matęs kokius 3 kartus per skirtingas dienas, kai broliui pataikydavo su „šlanga“, jis verkdavo, nes jam skaudėdavo, yra matęs, kai jam pataikė į kojÄ .

Dar yra trenkęs ranka, pataikė į nugarÄ ir į kojÄ . Kartais muÅ¡davo K. kumščiais, pataikydavo į rankÄ ir nugarÄ . Matė kokius 2 kartus skirtingomis dienomis. TÄ dienÄ , kai išėjo iÅ¡ namų 2021 m., Å¡aukė ant K., jį mušė kumščiais (1 t., b. l. 70-74). Kaip matyti, tokie nukentėjusiojo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo K. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jais nesiremti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, pažymint ir tai, kad aptarti parodymai sutampa ir su kita baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su nukentėjusiojo Ž.

Ž. parodymais.

15. Nukentėjusysis Ž. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad, jeigu kažkÄ padarydavo negerai, prieÅ¡ jį tėvas keldavo rankÄ , paskutinį kartÄ tėvas pakėlė rankÄ prieÅ¡ mamÄ , brolį J., didįjį brolį K. lapkričio mėnesį, tÄ dienÄ broliui J. dėjo per galvÄ , matė, kaip tėtis mušė didįjį brolį. Jis spaudė rankÄ , suspaudęs laikydavo ir rakino, mušė ranka – iÅ¡tiesta ir sugniaužta. Nepamena, kiek smÅ«gių matė, bet kokius 5-6.

Pataikė į pilvÄ , veidÄ ir kojas. Visus smÅ«gius sudavė ranka. TÄ vakarÄ tėtis jį „biÅ¡ki“ palietė, plaÅ¡taka dėjo jam į blauzdÄ , jam skaudėjo gal 3 minutes, skausmÄ Ä¯vertina 7,5 balo iÅ¡ 10, buvo raudona, tai matė brolis K., be to, jam tėtis tempė už plaukų. Neprisimena, kokio amžiaus buvo, kai jam sudavė pirmÄ kartÄ . Dabar yra aÅ¡tuntokas. Buvo, kai jam sudavė septintoje klasėje, Å¡eÅ¡toje, pradinėse klasėse mažiau. Per visÄ jo gyvenimÄ tėvas jam sudavė 40-50 kartų.

Kartais mėgdavo suduoti į pakaušį, kartais į rankas, pilvÄ , kartais spirdavo. Kartais suduodavo plaÅ¡taka, bÅ«davo kumščiu, dar buvo sudavęs su „šlanga“. Jeigu neklausydavo, tai suduodavo 2 kartus. Jeigu susipykdavo su broliu, suduodavo 2 kartus. Å iuo metu neduodavo su „šlanga“, bet, kai buvo ketvirtokas, penktokas, Å¡eÅ¡tokas – suduodavo dažniau. Gaudavo dvejetÄ , ir duoda „biÅ¡ki“. Kai dėdavo į pakaušį, pajausdavo kaip bÅ«tų dilgėlė, skausmÄ Ä¯vertina 7 balais iÅ¡ 10, jeigu plaÅ¡taka į nugarÄ , pajausdavo deginantį skausmÄ , skausmÄ Ä¯vertina 8 balais iÅ¡ 10.

Kartais su „šlanga“ duodavo per užpakalį, kartais per nugarÄ , kartais per rankas. Pajausdavo fizinį skausmÄ , skausmÄ Ä¯vertina 9 balais iÅ¡ 10. Kai dėjo, buvo raudonų dryžių, jų yra buvę nugaroje, rankoje, kojoje, Å¡one. Tėvas jam yra spyręs, dažniausiai kliÅ«davo į apatinę nugaros dalį ir užpakalį, skausmÄ Ä¯vertina 6 balais iÅ¡ 10. Tėtis duodavo J. per pakaušį, kartais per rankas, J. verkdavo. Dar J. yra pataikęs per nugarÄ , per užpakalinę dalį, dar davė plaÅ¡taka per rankas ir kumščiu.

Dar yra mušęs su diržu, su „šlange“, su vyte, bet seniai. Kai pasakojo apie dirÅ¾Ä ir „šlangÄ â€œ, tai pasakojo ir apie save, ir apie J.. Jis yra gavęs ne vienÄ kartÄ , J. taip pat. Dažniausiai trenkdavo per nugarÄ ir per rankÄ (1 t., b. l. 49-53). Abejoti tokiais nukentėjusiojo Ž. Ž. duotais parodymais, kurie buvo iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo, įvertinant ir tai, jog jie sutampa su aukščiau aptartais nukentėjusiųjų J.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. Ž. duotais parodymais. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja D. J. patvirtino, jog vaikai nelinkę meluoti ir nefantazuoja. Su kuo iš esmės sutiko ir pats nuteistasis. Be to, tiek tiesioginė įvykių liudytoja E. Ž., tiek netiesioginiai įvykių liudytojai taip pat patvirtina nukentėjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. parodymus dėl nuteistojo J. Ž. nusikalstamo elgesio jų atžvilgiu.

16. Liudytoja E. Ž. pirmosios instancijos teismui taip pat tvirtino, kad vyras J. Ž. iÅ¡ pradžių smurtavo prieÅ¡ jÄ , o vėliau ir prieÅ¡ vaikus, juos yra mušęs su vyte, su mėlynos spalvos „šlanga“, kuri padėta virtuvėje ant spintelės, ranka per galvÄ ar nugarÄ , su diržu, tampydavo už plaukų, koja spirdavo į užpakalį, duodavo ranka, kumščiu. Vaikai dėl tokių tėvo veiksmų verkdavo, bÅ«davo užsidarę, susigūždavo, nuo smurto bÅ«davo ir žymių, bÅ«davo, kad žymių nebÅ«davo, tai bÅ«davo paraudimai, mėlynės. Niekas nematė, kas vykdavo Å¡eimoje.

SÅ«nus Ž. buvo tėvo „pastumdėlis“, vis tėvui užkliÅ«davo. Pati matė, kai vyras sÅ«nų K. mušė su „šlanga“, vaikas net į kelnes pridarė iÅ¡ skausmo. Tada jai buvo labai skaudu ir vaikui suduotų smÅ«gių buvo daug. Nuo smÅ«gių K. liko muÅ¡imo žymės ant nugaros ir kojų, matėsi mėlynės. Tada K. blogai jautėsi bei buvo priverstas dėvėti sportinę aprangÄ ilgomis rankovėmis bei kelnes, kad paslėpti žymes, kurios buvo 1-2 savaites. Ji K. tepė sužalojimus „Bepanten“ tepalu.

Vyras draudė apie tai, kas vyksta namuose, kam nors sakyti, draudė apie tai kam nors praneÅ¡ti, sakydavo: „neiÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių iÅ¡ namų“. Vaikai negalėdavo ginčytis tarpusavyje, nes abu bÅ«davo baudžiami, vaikams skirdavo fizines ir darbines bausmes. Kai vyras prisigerdavo, tai iÅ¡ viso demonstruodavo prieÅ¡ vaikus nepagarbÄ bei gÄ sdinimus, nepagarbiai elgdavosi su vaikais, menkindavo visus, vaikus vadindavo „žiopliais“, „piderasais“. Smurtas prieÅ¡ berniukus buvo (duomenys neskelbtini), smurtas vyko nuolat ir tęsėsi daugelį metų.

Vyras berniukus vis „braukdavo per galvÄ â€œ, nuo to vaikai jausdavosi nemaloniai, toks lietimas bÅ«davo su pažeminimu, toks pliaukÅ¡telėjimas per pakaušį ir prilenkimas prie stalo su jėga. 2021 m. lapkričio 1 d. įvyko esminis įvykis, jÄ nuo vyro gynė sÅ«nus K., kuris grÅ«mėsi su tėvu lovoje, ir sÅ«nui vyras sudavė į smilkinį, sÅ«nus Ž. vyro buvo tampomas už plaukų, o sÅ«nui J. vyras sudavė į kaklÄ (4 t., b. l. 66-74). E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 16 d. vykusios apklausos metu ir papildomų apklausų metu, vykusių 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. vasario 8 d. (2 t., b. l. 88-89; 92-93; 94-96), bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykių aplinkybes.

Kaip matyti, liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, detalūs, todėl jais nesiremti ar vertinti juos kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kaip liudytoja apklausta V. D. parodė, jog ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, 2021 m. lapkričio 5 d. ji apklausė vaikus Ž. ir J. Ž., kurie pasisakė apie patirtÄ smurtÄ , abu berniukai pasisakė, jog santykiai su mama geri, o tėtis juos muÅ¡a. Mušė ranka, su „šlanga“ ir tai buvo ne vienÄ kartÄ . Berniukai sakė, jog po tėvo muÅ¡imų jiems skaudėdavo, jie bÅ«davo pikti, verkdavo. Tėvo labai bijo, bijodavo jam paprieÅ¡tarauti. Vaikai teigė, jog lapkričio 1 d. tėtis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., trenkė į kaklÄ . Liudytoja teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 61-62). Per ikiteisminio tyrimo metu vykusiÄ apklausÄ liudytoja parodė, kad pokalbio metu Ž. Ž. teigė, jog, jei tėvui pasako tai, kas jam nepatinka, ar nedarys to, ko tėvas reikalauja, tai jis labai greitai supyksta ir pradeda muÅ¡ti su diržu visur, kur pataikydavo. Taip yra mušęs daug kartų, yra mušęs kumščiu. Nuo tėvo muÅ¡imo skaudėdavo, jis verkdavo. Ž. įvardino, kad tėvo bijo pastoviai, jei tėvas padarydavo kokį judesį, tai jis krÅ«ptelėdavo, nes manydavo, kad tėvas muÅ¡. Paskutinį kartÄ mušė lapkričio 1 d. Pokalbio metu J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pat pasakė, kad su mama sutaria gerai, o tėtis jį muÅ¡davo, lapkričio 1 d. tėvas supykęs jam kumščiu trenkė į kaklÄ . J. nurodė, kad tėvas jam yra trenkęs ne vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , Å¡onÄ , galvÄ , kojas. Vaikas dėl to labai supykdavo, verkdavo, nes jam skaudėdavo. J. sakė, kad tėvas jį mušė ne tik kumščiais, bet ir su „šlanga“ (2 t., b. l. 98-99). IÅ¡ liudytojos V. D. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusieji J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. apie savo tėvo nusikalstamÄ elgesį analogiÅ¡kai pasakojo ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei. Kas dar kartÄ teisėjų kolegijai neleidžia abejoti nukentėjusiųjų duotais parodymais.

18. Tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos E. Å . parodymai (4 t., b. l. 62-66), tiek ir jos ikiteisminio tyrimo metu vykdyta apklausa (2 t., b. l. 123-124) rodo, kad nukentėjusieji J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir Ž. Ž. mokyklos, kuriÄ lankė, psichologei ir pedagogei taip pat įvardijo, jog tėtis juos mušė. Kaip teigė liudytoja, jų žodžiuose buvo beviltiÅ¡kumas, vaikai kalbėjo daugiau faktų kalba, o ne apie emocijas, Ž. Ž. pokalbių metu buvo susigūžęs vaikas, jis patirdavo patyčias, jo savivertė žema.

19. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog V. D. ir E. Å . parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes, anot apeliantų, Å¡ios liudytojos yra buvusios J. Ž. sutuoktinės draugės, todėl jų parodymai galėjo bÅ«ti tik jos naudai, pasisakytina, kad Å¡ioje byloje E. Ž. nėra pripažinta nukentėjusiÄ ja, be to, iÅ¡ liudytojų apklausų, vykdytų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jos parodymus davė bÅ«damos įspėtos dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu liudytoja V. D. tvirtino, kad jos nesieja jokie santykiai nei su J. Ž., nei su nukentėjusiaisiais, o Å¡i situacija jai žinoma tik dėl darbo, nes ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuriame buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ policijos apie 2021 m. lapkričio 1 d. įvykį Ž. Å¡eimoje; o liudytoja E. Å . teismui teigė, kad jÄ su Ž. Å¡eima nesieja jokie kiti santykiai be to, kad ji dirba mokykloje, kuriÄ lankė Ž. ir J., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž., mokykla tiek mokinius, tiek jų tėvus laiko bendruomenės nariais, asmeniÅ¡kai jai nėra tekę bendrauti su J. Ž.. Kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti Å¡ių liudytojų parodymais ar suteiktų pagrindÄ pripažinti jų duotus parodymus nepatikimais, teisėjų kolegija nenustatė. Be to, pagal teismų praktikÄ net ir ta aplinkybė, jog liudytojai yra nukentėjusiosios giminaičiai ar pažįstami žmonės, jų parodymų kritiÅ¡ko vertinimo savaime nesuponuoja (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–344/2007).

20. Teismo posėdžio metu liudytoja D. J., sutikusi duoti parodymus apie savo brolį J. Ž., pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad E. Ž. apie patiriamÄ smurtÄ pradėjo kalbėti 2020-2021 metais, pokalbių metu jai yra minėjusi, jog J. Ž. yra Å¡aukęs ant vaikų, jiems uždavęs. Apie J. Ž. smurtÄ prieÅ¡ vaikus E. Ž. pasakė po kurio laiko. Taip pat sakė, jog tÄ vakarÄ (2021 m. lapkričio 1 d.) lyg Ž. Ž. tėvui spyrė, K. Ž. lyg į smilkinį gavo. Patvirtino, jog vaikai nelinkę meluoti, nefantazuoja, yra mandagÅ«s ir nesigirdavo (4 t., b. l. 87-89). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad, 2021 m. lapkričio 1 d. jai su vyru iÅ¡važiavus iÅ¡ Ž. namų, kur svečiavosi, E. Ž. atsiuntė jai fotonuotraukÄ per „Viber“ programėlę, matėsi E. Ž. kruvina galva, tada ji Ž. Ž. parašė, jog kviestų policijÄ , E. Ž. jai parašė, kad vyras daužo visus iÅ¡ eilės. Ji pati į policijÄ neskambino, tik, susiradusi telefono numerį, paskambino seniÅ«nei, kad jei E. kreipsis, jai padėtų (2 t., b. l. 105-108). Liudytojos D. J. duotus parodymus patvirtino ir liudytoja S. F..

21. Teisme liudytoja S. F. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) seniÅ«nė, 2021 m. lapkričio 1 d. jai paskambino J. Ž. sesuo ir pranešė, jog kažkas įvyko toje Å¡eimoje, kitÄ dienÄ ji susitiko su E. Ž., kai ji kreipėsi dėl pagalbos suteikimo, nes po Å¡eimoje įvykusio konflikto ji su vaikais iÅ¡važiavo iÅ¡ namų (4 t., b. l. 89-90).

22. Liudytoja A. K. teigė, jog yra pastebėjusi, kad J. Ž. Ž. Ž. vis kepÅ¡telėja, užkabina per pakaušį ir taip pastoviai, tas vaikas vis bijodavo tėvo, lyg krÅ«ptelėdavo praeinant tėvui. Tai yra mačiusi ir savo namų pavėsinėje. J. Ž. ji sudrausmindavo, kad taip Ž. Ž. nedarytų. Ž. Ž. jai pasakojo, jog tėvas jį daužydavo ir ant jo Å¡aukdavo. Vaikai sakė, jog nebenorėtų grįžti pas tėvÄ (4 t., b. l. 125-126).

23. Liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog J. Ž. vaikų atžvilgiu buvo labai griežtas, vis grasindavo, kad „duos į sprandÄ â€œ. Vaikai bÅ«davo įsitempę, jautė baimę. J. Ž. įsakmiu tonu vaikams liepdavo groti, nors gal vaikai to nenorėdavo, bet paklusdavo tėvui. Yra mačiusi, kaip J. Ž. dėdavo Ž. Ž. per galvÄ , t. y. delnu per pakaušį, Ž. Ž., praeinant tėvui pro Å¡alį, vis krÅ«ptelėdavo, toks kaip „tikas“ nuo praeinančio tėvo (4 t., b. l. 126-127).

24. Aptarti liudytojų E. Ž., V. D., E. Å ., D. J., S. F., A. K. ir J. K. parodymai, kurie duoti davus priesaikÄ teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, vieni kitus papildo, tuo pačiu ir patvirtina nukentėjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. duotus parodymus dėl nuteistojo J. Ž. nusikalstamo elgesio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojos bÅ«tų suinteresuotos bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbėti J. Ž. dėl nusikaltimų įvykdymo.

25. Kolegijos vertinimu, sprendžiant J. Ž. kaltės klausimÄ , nėra pagrindo remtis liudytojų K. M., G. Ž. parodymais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. M. yra J. Ž. draugas, G. Ž. yra J. Ž. brolis, taigi, Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti palaikyti J. Ž. pozicijÄ ir padėti jam iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, įvertinus Å¡ių liudytojų parodymus (liudytojas K. M. teigė, jog nėra matęs, kad J. bartų ar muÅ¡tų vaikus (4 t., b. l. 90-91), o liudytojas G. Ž. teigė, jog bÅ«davo, kad brolis J. „pakeldavo balsÄ â€œ prieÅ¡ vaikus, tačiau jų Å¡eimoje nebuvo smurtaujama, J. Ž. yra geras, tokių dalykų daryti negalėjo, t. y. J. Ž. nesmurtavo prieÅ¡ savo vaikus, o rÅ«pinosi savo vaikais (4 t., b. l. 91-93)) visų bylos įrodymų kontekste, matyti, kad Å¡ie parodymai nesutampa su aukščiau aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojų E. Ž., V. D., E. Å ., D. J., S. F., A. K. ir J. K. parodymais, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, minėtų liudytojų K. M., G. Ž. parodymų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl Å¡ie parodymai nelaikyti objektyviais.

26. Patikrinus bylos medžiagÄ pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡analizavus skundžiamo teismo sprendimo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog J. Ž. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas savo vaikus, taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę iÅ¡imtinai grindė tik jo vaikų (K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Ž. Ž.) parodymais, jo buvusios sutuoktinės E. Ž. parodymais, kurie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, atkreipdamas dėmesį, jog po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su motina, todėl yra nuo jos priklausomi, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, J. Ž. nuosekliai neigiant savo kaltę, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė ne tik tiesioginiais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. parodymais, liudytojų E. Ž., A. K., J. K. parodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais - V. D., E. Å ., D. J., S. F. parodymais, lygindamas juos tarpusavyje, iÅ¡samiai iÅ¡analizuodamas, susiedamas įrodymus į vientisÄ loginę grandinę, taip padarydamas motyvuotÄ iÅ¡vadÄ dėl J. Ž. nusikalstamo elgesio. Be to, paminėtina, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentėjusysis K. Ž. Å¡iuo metu yra pilnametis, gyvena atskirai nuo abiejų tėvų, kas taip pat paneigia nuteistojo argumentus apie nukentėjusiojo priklausomybę nuo motinos.

27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis ekspertų iÅ¡vadomis ir teisme duotais eksperčių paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , jog pateiktos ekspertų iÅ¡vados gali bÅ«ti vertinamos įvairiapusiÅ¡kai, nes ekspertės padarė abstrakčias iÅ¡vadas, kelia klausimÄ ir dėl to, kad ekspertizės aktuose visiÅ¡kai neatskleista ir nepaneigta versija, jog vaikų emociniai sutrikimai yra visiÅ¡kai kitų jų gyvenime patirtų (galbÅ«t net įgimtų) įvykių, kurie iÅ¡ dalies yra nulemti ir jų socialiai nepriimtino elgesio, pasekmė, kad atlikdamos tyrimÄ ekspertės nevertino kitų vaikų psichinės sveikatos raidai reikÅ¡mės turinčių aplinkybių - tėvų tarpusavio barnių, iÅ¡gyventų tėvų skyrybų, aplinkos pakeitimo ir pan.

28. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ekspertizės aktas (taip pat kaip ir specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

29. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar prieÅ¡ K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei Ž. Ž. buvo padarytos nusikalstamos veikos (ar tėvas J. Ž. prieÅ¡ juos naudojo smurtÄ , ar buvo piktnaudžiaujama tėvo teisėmis ir pareigomis), nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ir atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės ir gauti ekspertizės aktai. Antai ekspertizės akte Nr. 103MS-127/2022 nurodyta, kad K. Ž. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 180-186), ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2022 užfiksuota, jog Ž.

Ž. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 187-195); ekspertizės akte Nr. 103MS-144/2022 nurodyta, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 1-8).

Šiuo atveju svarbu paminėti, jog ekspertizės aktuose yra nurodyta, kad ekspertizių metu nenustatytos priežastys, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodymais, be to, K. Ž. polinkis fantazuoti nenustatytas, jis nepainioja vaizduotės turinio su realia patirtimi; padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatytas, Ž. Ž., J.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atsižvelgiant į jiems būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jų protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie jas parodymus. Be to, pažymėtina, jog iš ekspertizės aktų matyti, kad būtent K. Ž. 2021 m. lapkričio 1 d. ir anksčiau galimai patirtas fizinis smurtas iš tėvo J. Ž., ir tėvo J. Ž. naudoto smurto prieš kitus šeimos narius (brolius Ž.

Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mamÄ E. Ž.) matymas turėjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikė psichotraumuojančiai; taip pat Ž. Ž. 2021 m. lapkričio 1 d. ir anksčiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tėvo J. Ž., ir tėvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius (brolius K. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mamÄ E. Ž.) matymas turėjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikė psichotraumuojančiai; bei J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. lapkričio 1 d. ir anksčiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tėvo J.

Ž., ir tėvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius (brolius K. Ž., Ž. Ž., ir mamÄ E. Ž.) matymas turėjo įtakos jo psichinei bÅ«klei - veikė psichotraumuojančiai.

30. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atlikto tyrimo metu teismo ekspertės nevertino kitų veiksnių, kurie galėjo lemti nukentėjusiesiems nustatytų žalingų padarinių atsiradimÄ , nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiųjų sveikatos bÅ«kle, tėvų tarpusavio barniais, aplinkybės, susijusios su išėjimu iÅ¡ namų po 2021 m. lapkričio 1 d. įvykio, ekspertinio tyrimo metu teismo ekspertėms buvo žinomos iÅ¡ ekspertizei pateiktų medicininių dokumentų, proceso dalyvių apklausų protokolų, kitos bylos medžiagos ir įvertintos, nurodant, kad nukentėjusiuosius veikė psichotraumuojančiai bÅ«tent 2021 m. lapkričio 1 d. ir anksčiau galimai patirtas fizinis smurtas iÅ¡ tėvo J. Ž., ir tėvo J. Ž. naudoto smurto prieÅ¡ kitus Å¡eimos narius matymas. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliaciniame skunde ir nurodyta, kad ekspertės nevertino aplinkybės dėl tėvų skyrybų, tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog J. Ž. ir E. Ž. skyrybos įvyko tik 2022 m. birželio 14 d., t. y. po byloje nagrinėjamų įvykių.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtus ekspertizės aktus pateikusios ekspertės R. D. ir D. B. teisiamajame posėdyje Å¡iuos aktus patvirtino. Ekspertė R. D. nurodė, kad, atliekant ekspertizę, iÅ¡ to, kaip tiriamieji pasakojo, reagavo, graudinosi, aÅ¡arojo, nerimavo, bandė nukreipti kalbÄ ir dėmesį kažkokiais kitais dalykais, gėrė vandenį, bandė slopinti visas neigiamas emocijas, kurias jiems sunku jausti, vėl ir vėl kalbant apie tuos iÅ¡gyventus prichotraumuojančius įvykius, matė, jog emocinis reagavimas atitiko pasakojimo turinį, bÅ«tent kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, o tai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taip ir nustatoma, kai bÅ«tent kalbama tam tikra tema apie tam tikrus įvykius, dėl kurių sprendžiamas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, stebima emocinė bÅ«sena ir psichinė bÅ«sena.

Matė visiems trims tiesioginį priežastinį ryšį, jų emocijas tarp psichinės bÅ«senos ir byloje nagrinėjamų įvykių. Patvirtino, jog tyrimo metu tiriamųjų reakcijos į tiriamus įvykius nebuvo suvaidintos, viskas atitiko pagal pasakojimÄ , t. y. reakcijos ir emocijos buvo autentiÅ¡kos, tikroviÅ¡kos. Nurodė, jog tyrimo metu nestebėjo, kad tiriamieji bÅ«tų linkę meluoti, taip pat nestebėtas motinos poveikis tiriamųjų parodymams. Tiriamųjų pasakojimai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ekspertė D. B. pirmosios instancijos teisme teigė, jog Ž. Ž. ir J. Ž., gim. 2010 m., emocinis reagavimas atitiko jų pasakojimus apie įvykius, patvirtino, jog tiriamieji nuolat gyveno baimėje, gyveno ilgalaikiame smurte, motinos poveikis tiriamiesiems nenustatytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui ekspertės patvirtino, kad visi tiriamieji teigiamai įvertino pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, t. y. po išėjimo iÅ¡ nuolatinių namų, atsiskyrimo nuo tėvo, apie dabartinį gyvenimÄ su mama pasakė, jog jaučiasi emociÅ¡kai ramÅ«s, jie nejaučia grėsmės, yra saugesni, labiau atsipalaidavę ir gali įgyvendinti kitus savo tikslus, gali priimti savo sprendimus be baimės. Aptartos aplinkybės paneigia apeliantų keliamas versijas dėl to, kad nukentėjusiesiems nustatyti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu galėtų bÅ«ti susiję ne su byloje nagrinėjamais įvykiais, o su kitomis skunde nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su nukentėjusiųjų sveikatos bÅ«kle, tėvų tarpusavio barniais, aplinkybėmis, susijusiomis su išėjimu iÅ¡ namų po 2021 m. lapkričio 1 d.

įvykio.

32. Apeliantai skunde atkreipė dėmesį, jog paties J. Ž. elgesys vaikų atžvilgiu nuteistajam atrodė normalus, gal kiek griežtesnis, teigiant, jog tai vaikams turėjo tik teigiamos įtakos, nes Å¡eimoje augo trys vaikinai paaugliai. Taigi, nors apeliantai iÅ¡ dalies ir yra teisÅ«s, tvirtindami, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tam tikrais atvejais tėvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu teismai ne kartÄ yra nurodę, jog tėvai privalo susilaikyti nuo kraÅ¡tutinių, žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-788/2016, 2K-149-1073/2021, 2K-7-196-303/2022). Å iose nutartyse minėta, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai draudžia tėvams naudoti auklėjimo metodus, kuriais padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminančius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovės užtikrinimo bÅ«dus ir pan.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius J. Ž. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, išanalizavo ir įvertino laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų. Pastebėtina, kad teismas šiuo atveju rėmėsi ne tik netiesioginiais, bet ir tiesioginiais įrodymais – pačių nukentėjusiųjų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir liudytojos E. Ž. nuosekliais, dėl visų esminių aplinkybių sutampančiais parodymais, taip pat liudytojų A.

K. ir J. K. parodymais, antra, kaip jau minėta, įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame netiesioginiai įrodymai įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Akivaizdu, kad šie įrodymai atitinka ir kitus bylos įrodymus, todėl nesiremti netiesioginiais įrodymais teismui nebuvo pagrindo, įvertinant ir tai, kad nukentėjusysis K. Ž., liudytojos E. Ž., A. K., J. K., V. D., E. Š., D.

J., S. F. parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbėti J. Ž. nusikaltimų darymu, nėra. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliantai nurodo, kad Å¡eimos gyvavimo laikotarpiu E. Ž. nė karto niekur nesikreipė į jokias institucijas dėl smurto prieÅ¡ vaikus ar J. Ž. piktnaudžiavimo savo, kaip tėvo, teisėmis, poreikis kreiptis atsirado tik dabar, kai nutraukta santuoka, taip kerÅ¡taujant J.

Ž., nuteikinėjant vaikus prieš jį, tačiau su tokia aplinkybe nesutiktina. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2021 m. lapkričio 17 d., kaip tuo tarpu J. Ž. ir E. Ž. skyrybos įvyko žymiai vėliau - tik 2022 m. birželio 14 d. O ta aplinkybė, jog anksčiau nė karto nebuvo kreiptasi į jokias vaikus ginančias ar kitas institucijas, nepaneigia fakto dėl smurtinio nuteistojo elgesio, kaip ir nešalina J. Ž. baudžiamosios atsakomybės, neturi įtakos jo atliktų veiksmų kvalifikvimui bei nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Tuo pačiu įvertinant, jog tiek iš liudytojos E. Ž., tiek iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad apie J. Ž. elgesį šeimoje kitiems asmenims buvo uždrauta pasakoti, teigiant, jog „negalima nešti šiukšlių iš namų“.

34. Minėta, kad fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje, jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Nors J. Ž. savo kaltę neigia, tačiau visuma byloje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina, kad jis sistemingai, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas nukentėjusiuosius K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo J. Ž. neteisėtas elgesys vaikų K. Ž., Ž. Ž., J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu buvo intensyvus, sistemingas, o ne atsitiktinis, vienkartinis atvejis, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. Ž. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė savo elgesio su vaikais pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Nukentėjusieji ir liudytoja E. Ž. nurodė, jog J. Ž. buvo įskiepyta, kad negalima iÅ¡duoti Å¡eimos, todėl niekam nebuvo galima sakyti, kas vyksta jų Å¡eimoje, kaip tvirtino, J. Ž. sakydavo, kad nieko negalima „iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ Å¡eimos“. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinant, jog nukentėjusiesiems K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, jų atžvilgiu ilgalaikis smurtas vyko dar jiems esant mažamečiams (nesulaukusiems 14 metų amžiaus), veika padaryta prieÅ¡ savo artimuosius giminaičius ir Å¡eimos narius (J. Ž. smurtavo prieÅ¡ savo sÅ«nus) bei veika padaryta prieÅ¡ du ar daugiau asmenų, t. y. nuteistasis smurtavo prieÅ¡ tris savo sÅ«nus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose.

Dėl J. Ž. veiksmų kriminalizavimo ir nubaudimo pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas (BK 163 straipsnis, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad nepritartina tokiai praktikai, kai nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuojami dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nors visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad pastarosios įstatymo nuostatos saugoma vertybė yra analogiÅ¡ka BK 163 straipsnio saugomai vertybei (t. y. vaiko sveikatai), t. y. teigiama, kad gaunasi dirbtinis J. Ž. veiksmų kriminalizavimas ir nubaudimas pagal dvi baudžiamojo įstatymo normas, kas yra negalima, pažeidžia non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai nepagrįsti.

36. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo apsaugos objektas yra vaikas ir Å¡eima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017); o visų sveikatos sutrikdymų objektas – kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Skiriasi ir Å¡ių nusikaltimų objektyviosios pusės požymiai. Antai BK 163 straipsnyje nustatytas nusikaltimas pasireiÅ¡kia kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , paliekant jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgiantis su vaiku, o už nesunkų nekvalifikuotÄ sveikatos sutrikdymÄ baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

37. Baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios normų konkurencija galima tik tuomet, kai specialiojoje normoje yra visi bendrosios normos požymiai ir specialiosios normos visiÅ¡kai pakanka veikai kvalifikuoti. O nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartus nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ar pareigomis sudėčių objektyviuosius požymius, tokios iÅ¡vados daryti negalima. Å i norma neapima dėl specialiojo BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjekto neteisėtų veiksmų kilusių pavojingų padarinių. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustačius visus bÅ«tinus BK 163 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuotini atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-788/2016, 2K-7-196-303/2022). Kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjusiųjų tėvo J. Ž. veiksmai atitinka BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius ir, kad jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nenukrypdamas nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagrįstai kvalifikavo J. Ž. veiksmus kaip idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sutaptį.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti ir apeliantų argumentui dėl non bis in idem principo pažeidimo. Tiek iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iÅ¡ kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobÅ«džio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam anksčiau nebuvo pradėtas procesas ir (ar) skiriama baudžiamojo pobÅ«džio sankcija dėl Å¡ioje byloje tiriamų įvykių, todėl kalbėti apie dvigubo baudimo principo pažeidimÄ Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Dėl J. Ž. paskirtos bausmės

39. Apeliantai skunde iÅ¡ esmės praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯pareigoja patikrinti bylÄ visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Be to, teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas teigė, kad nesutinka su J. Ž. paskirta bausme, tačiau Å¡iuo klausimu plačiau nepasisakė.

40. Pažymėtina, kad bausmė asmeniui turi bÅ«ti teisinga ir tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

41. Skirdamas nuteistajam J. Ž. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Ä®vertinus tai, kad J. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, 2018 m. liepos 11 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, buvo nuteistas po nusikaltimo įvykdymo, t. y. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuriÄ atliko 2022 m. liepos 4 d. (3 t., b. l. 29-31, 33-35, 38-42), praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustumas iÅ¡nykęs (3 t., b. l. 43-44), Å¡iuo metu iÅ¡situokęs, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nepilnamečių vaikų (3 t., b. l. 24), nedirbantis (3 t., b. l. 49), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (3 t., b. l. 50), turintis neįgalumÄ , UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nesilankė (3 t., b. l. 48), savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2021 m. lapkričio 1 d. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, taip pat įvertinus veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistajam už BK 163 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Å ių bausmių terminai nustatyti mažesni nei Å¡ių bausmių rūšių vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, pagrįstai buvo vadovautasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant Å¡velnesnę laisvės apribojimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, jog J.

Ž. yra nustatytas 35 procentų darbingumas, anksčiau teismo teistas, bet paskirtÄ bausmę atlikęs, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau baustumas iÅ¡nykęs, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , paskirdamas intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo J.

Ž. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigÄ bÅ«ti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigodamas nuteistÄ jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nuteistajam parinkti įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonė, kurie darys teigiamus pokyčius nuteistojo elgsenai. Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiÅ¡kiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, J. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio normas negalima, nesant sÄ lygų visumos, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, bÅ«tų netikslingas, kadangi sankcijose numatytų bausmių paskyrimas be kita ko aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Dėl priteistos neturtinės žalos

42. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais, be kita ko, buvo pripažinti dėl J. Ž. nusikalstamų veiksmų nukentėję Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiesiems Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 2-5). Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atstovaujamų įstatyminės atstovės E. Ž. bei atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš J. Ž. priteisė nukentėjusiesiems Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 2 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos.

44. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, jog nukentėjusiųjų naudai priteistas bendroje sumoje 4 000 Eur civilinis ieÅ¡kinys prasilenkia su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, nes J. Ž. iki pat vaikų išėjimo iÅ¡ jo, nustačius jiems gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, juos iÅ¡laikė, jais rÅ«pinosi, vežiojo juos į mokyklÄ , į jų lankomus bÅ«relius, visapusiÅ¡kai stengėsi dėl vaikų, nors dėl savo neįgalumo didelių pajamų negaudavo, tačiau vaikams nieko netrÅ«kdavo. Be to, kaip teigė, po santuokos nutraukimo iÅ¡ J. Ž. trijų nepilnamečių vaikų naudai priteista po 110 Eur kasmėnesinio iÅ¡laikymo, kurį jam mokėti ir taip praktiÅ¡kai neįmanoma, nes jo darbingumo lygis siekia tik 35 procentus, jis gauna tik 287 Eur neįgalumo iÅ¡mokÄ , o įsidarbinti jis gali tik pavieniams darbams. Dėl to teigia, kad, jei civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas toks, J. Ž. atsidurtų visiÅ¡kai ant prarajos ribos.

45. Sprendžiant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymima, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan. (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

46. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

47. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013). Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

48. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nukentėjusiems vaikams iÅ¡ nuteistojo priteisdamas po 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į nukentėjusiesiems nustatytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir jo trukmę, į patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus bei vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose.

49. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.Â

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai virÅ¡ijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausiÄ sumÄ tipinių situacijų bylose. Teismų formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata, yra labai įvairi, nes įvairÅ«s ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Ä®vertinus teismų praktikos pavyzdžius, matyti, jog, pavyzdžiui, iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-255/2021); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-768/2019); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, buvo priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-768/2020); iÅ¡ asmens, kuris buvo nuteistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, buvo priteistas 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-606/2019).

51. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas skundÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio grindžia iÅ¡ esmės sunkia nuteistojo turtine padėtimi. Å iuo atveju sutiktina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau tuo pačiu paminėtina, kad tai tik vienas iÅ¡ kriterijų, kuris nėra lemiamas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusieji Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl neteisėtų J.

Ž. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y., jie patyrė fizinį ir psichinį smurtÄ , skausmÄ , pablogėjo jų psichologinė bÅ«sena, jautė baimę, atsirado nepasitikėjimas savimi, uždarumas, nesaugumas bei emociniai sunkumai ir kt. Byloje besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, jog J. Ž., bÅ«damas nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, jų atžvilgiu smurtavo tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai ne vienÄ kartÄ , nuo jų mažametystės, smurtavo artimųjų atžvilgiu matant kitiems Å¡eimos nariams, dėl ko jie patyrė beviltiÅ¡kumo jausmÄ , dėl ko jiems buvo konstatuoti psichikos sutrikimai, kas sukėlė realų pavojų jų fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui, nes bet koks smurtinis elgesys suformuoja tam tikrÄ nepilnavertiÅ¡kumo ir nepasitikėjimo savimi jausmÄ , kuris gali iÅ¡likti ir sulaukus pilnametystės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, jog nukentėjusieji Ž.

Ž. ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., patyrė smurtÄ artimoje aplinkoje, be to, jiems žala buvo padaryta ne tik fiziÅ¡kai smurtaujant, bet ir piktnaudžiaujant tėvo pareigomis, t. y. žala padaryta ne viena nusikalstama veika, dėl ko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo sukeltas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, o Ž. Ž. sukeltas praeinantis psichikos sutrikimas – miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2. Å ie sužalojimai tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais tyčiniais nuteistojo veiksmais prieÅ¡ nukentėjusiuosius.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingas dėl to, kad jame dalyvauja vienas kitam artimi asmenys, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas didina įvykių pavojingumÄ .

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimų trukmę, t. y. tai, kad J. Ž. nusikalstami veiksmai truko palyginti ilgÄ laiko tarpÄ , įvertinusi nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), liekamÄ sias pasekmes nukentėjusiųjų psichinei sveikatai, nuteistojo turtinę padėtį, teismų praktikÄ panaÅ¡ios kategorijos bylose, taip pat ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , pasvėrusi kiekvienos jų reikÅ¡mę bei įtakÄ , sprendžia, jog nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir Å¡ioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir teismų praktikÄ piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra pirmosios instancijos teismo nustatyta 2 000 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui atskirai. Pažymėtina, jog analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir kiti apygardų teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-988/2022). Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kurie iÅ¡ esmės jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, nėra pakankami, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo

53. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

54. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajam J. Ž. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algimantas Ruginis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, praÅ¡oma iÅ¡ J. Ž. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. Ž. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundÄ , o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Gynėjas nuteistajam J. Ž. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o aptarti bylos duomenys patvirtina, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sunki (J. Ž. turi neįgalumÄ , yra nedirbantis, iÅ¡ J. Ž. viso priteista 4 000 Eur suma nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ J. Ž. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. Ž. ir jo gynėjo advokato Algimanto Ruginio apeliacinį skundÄ atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteisimo.

Teisėjai Ilona Jakubėnienė

Nerijus Masiulis

Zigmas Kavaliauskas