Legislator Case Law & Legislation
4f2c3cf3-99ea-4120-a678-e70aa07893d5 AI generated

4f2c3cf3-99ea-4120-a678-e70aa07893d5 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 4f2c3cf3-99ea-4120-a678-e70aa07893d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 169,14 Eur turtinę žalÄ , 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. Z. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9071995 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2017 m. birželio 5 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl prakiurusio bendrojo naudojimo namo vandens stovo.

Legislator headnote

AI generated

4f2c3cf3-99ea-4120-a678-e70aa07893d5 · Klaipėdos apylinkės teismas: Teigia, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ar, jog atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai vykdė netinkamai. IeÅ¡kovė neįrodinėjo žalos dydžio, kokia buvo patalpų bÅ«klė iki įvykio ir ar nustatant žalos dydį, ar buvo įvertintas nusidėvėjimas. Be to, atsakovės atstovai nebuvo ieÅ¡kovės atstovo kviesti į avarijos vietos apžiÅ«rÄ ir ieÅ¡kovo turto sunaikinimo, sugadinimo aktas suraÅ¡ytas nedalyvaujant atsakovės atstovams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1904-1032/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09164-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.1.14.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja RÅ«ta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovams advokatui Giedriui Gvildžiui, advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 169,14 Eur turtinę žalÄ , 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. Z. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9071995 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2017 m. birželio 5 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl prakiurusio bendrojo naudojimo namo vandens stovo.

Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra administruojamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“. IeÅ¡kovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais dėl apgadinto apdraustojo turto sumokėjo 169,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266 ir 6.1015 straipsniais ieÅ¡kovei, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens - atsakovės.  IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu prieÅ¡ teismo posėdžius į bylÄ teikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl nesandaraus bendrojo naudojimo stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

Administratorius (atsakovė) vykdydamas savo veiklÄ privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku.

PrieÅ¡ingai, atsakovės aplaidumas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo nuotekų sistemos, nenustatė ir nepaÅ¡alino defekto. BÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų sistema bei jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. 2020 m. spalio 27 d. prieÅ¡ teismo posėdį ieÅ¡kovė pateiktuose papildomuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-41202) papildomai nurodė, kad draudimo iÅ¡moka pagal draudimo sutarties sÄ lygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo.

Nurodė, kad į bylÄ pateikė pažymÄ dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo, kuri patvirtina, kad taikant nusidėvėjimÄ , žala galėtų mažėti 1,46 Eur suma. Todėl ieÅ¡kovė atsisako reikalavimo dalies dėl 1,46 Eur ir palaiko ieÅ¡kinį dėl 167,68 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovei yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio pasekmės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. PraÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia Å¡io daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos. Å io namo namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ eksploatuoja UAB „Lamberta“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau ir - ApraÅ¡as) 24 punktu pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) gali atlikti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, t. y. turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ galiojantį atestatÄ , suteikiantį teisę atlikti Å¡ilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo veiklÄ .

Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ jo neturinti ir negalinti užsiimti Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros veikla, todėl Å¡iÄ veiklÄ vykdo Å¡ios srities profesionalas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. 2017 m. birželio 7 d. atsakovė iÅ¡ UAB „Lamberta“ gavo praneÅ¡imÄ dėl trÅ«kusio karÅ¡to vandens stovo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. UAB „Lamberta“ praneÅ¡ime nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. gavo praneÅ¡imÄ , jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bute Nr. 24 trÅ«ko karÅ¡to vandens stovas esantis virtuvėje.

Trūkęs karšto vandens stovas buvo po plytelių apdaila. UAB „Lamberta“ savo pranešime pažymėjo, jog 2017 m. birželio 7 d. 10.00 val., bute Nr. 24 nuardžius plyteles, karšo vandens stovo avarija buvo likviduota. Iki minėto pranešimo gavimo, atsakovė iš UAB „Lamberta“ nebuvo gavusi informacijos, kad karšto vandens stovo būklė būtų bloga. Bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, todėl bendrojo naudojimo vandens stovo apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo neįmanoma.

Vandens stovų, esančių konkretaus buto savininko nuosavybėje, apžiÅ«rai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir praneÅ¡imas apie avarijÄ , todėl atsakovė apie jo bÅ«klę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iÅ¡ buto savininko, o tokio praneÅ¡imo atsakovė iÅ¡ buto savininko negavo. Atsižvelgiant į tai, jog bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trÅ«kimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, todėl bendrojo naudojimo vandens stovo apžiÅ«ra nebuvo galima be žalos buto Nr. 24 savininkui.

Atsakovės teigimu, butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rÅ«pintis bendrojo naudojimo vamzdyno, bent jau esančio jų buto ribose, kur niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiÅ«rėti bÅ«klę, užtikrinti, kad nebÅ«tų sudarytos jokios kliÅ«tys tikrinti jų bÅ«klę bei, reikalui esant, remontuoti. Atsakovei, nei buto, kuris ginčo įvykio metu buvo užlietas, nei to, kuriame įvyko vandens stovo gedimas, gyventojai apie įvykusiÄ avarijÄ nepranešė, todėl, atsakovei nežinant apie bendrojo naudojimo vandens stovo gedimÄ , jai negali bÅ«ti keliamas ir pareigų nevykdymo klausimas.

Teigia, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ar, jog atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai vykdė netinkamai. IeÅ¡kovė neįrodinėjo žalos dydžio, kokia buvo patalpų bÅ«klė iki įvykio ir ar nustatant žalos dydį, ar buvo įvertintas nusidėvėjimas. Be to, atsakovės atstovai nebuvo ieÅ¡kovės atstovo kviesti į avarijos vietos apžiÅ«rÄ ir ieÅ¡kovo turto sunaikinimo, sugadinimo aktas suraÅ¡ytas nedalyvaujant atsakovės atstovams.

Mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės praÅ¡ymu pateiktu atsiliepime į ieÅ¡kinį į bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Lamberta“, kuri daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdė Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ .

Trečiasis asmuo UAB „Lamberta” teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimų negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su trečiojo asmens veikla, nereiÅ¡kė UAB „Lamberta“ jokių pretenzijų ir nenurodė jokių aplinkybių, sÄ lygojusių trečiojo asmens atsakomybę už atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas, turėdamas galimybę pasirinkti bylos Å¡alis, galėdamas spręsti dėl bylos dalyvių ir jų statuso, į bylos nagrinėjimÄ neįtraukė UAB „Lamberta“ nei kaip atsakovo, nei kaip trečiojo asmens.

IeÅ¡kovas tikslingai sprendė, kad už jam padarytÄ nėra atsakingas ar kaip nors su ja susijęs trečiasis asmuo. Atsakovė atsiliepime taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl įvykio ir dėl to kilusių padarinių galimai atsakingas gali bÅ«ti trečiasis asmuo. Todėl mano, kad vien namo, kurio viename iÅ¡ butų trÅ«ko karÅ¡to vandens stovas, vykdoma Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ra, nėra pakankamas pagrindas įtraukti UAB „Lamberta“ į bylÄ trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakomybės kilimo sÄ lygų (jų viseto): nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos.

Trečiasis asmuo tinkamai ir laiku vykdė sutartyje, susitarime ir jų prieduose numatytus įsipareigojimus – laikėsi nustatytų reikalavimų ir galiojusių techninių reglamentų. Byloje nėra nurodyta, kokias pareigas galėjo pažeisti trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. PrieÅ¡ingai, trečiasis asmuo operatyviai reagavo į susidariusiÄ situacijÄ : 2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. UAB „Lamberta“ gavo praneÅ¡imÄ , jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bute Nr. 24 trÅ«ko karÅ¡to vandens stovas, esantis virtuvėje.

TrÅ«kęs stovas buvo po plytelių apdaila. 2017 m. birželio 7 d. 10.00 val., bute Nr. 24 UAB „Lamberta“ nuardžiusi plyteles, karÅ¡to vandens stovo avarijÄ likvidavo. TÄ pačiÄ dienÄ , nedelsiant, apie tai buvo informuota atsakovė, jai taip pat buvo nurodytas avarijos paÅ¡alinimo bÅ«das – lokalizuojant avarijÄ trÅ«kusį stovÄ užvirinant. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trÅ«kimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, jo apžiÅ«ra įprastiniu vizualiniu bÅ«du buvo neįmanoma, tam buvo reikalingas buto savininko sutikimas.

Be to, apžiÅ«ra nebuvo galima be žalos buto Nr. 24 savininkui. Trečiasis asmuo patekti į privačiÄ nuosavybę be savininkų sutikimo neturi nei teisės, nei galimybės. Trečiojo asmens atstovai nebuvo kviesti nei ieÅ¡kovei apžiÅ«rint patalpas po įvykio, nei užfiksuojant turto sugadinimo faktÄ ar suraÅ¡ant patalpų apžiÅ«ros aktÄ . Todėl nėra galimybės objektyviai spręsti, ar realiai buvo padaryta nurodyto dydžio žala. ApžiÅ«rint patalpas po įvykio, ieÅ¡kovė privalėjo pakviesti atsakovę ir/ar suinteresuotus asmenis, kad bÅ«tų iÅ¡vengta vėlesnių ginčų įrodinėjant patį žalos atsiradimo faktÄ ir, juolab, žalos dydį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymų negauta, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad 2005 m. balandžio 14 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia Å¡io daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , pagal 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Lamberta“ sudarytÄ Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų Å«kio bendrovėse, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 197 (toliau - ir Sutartis) ir 2004 m. gruodžio 22 d. tarp UAB „Laukininkų valda“ ir UAB „Lamberta“ pasiraÅ¡ytÄ papildomÄ susitarimÄ vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ (elektroninė byla (toliau - el. b.) atsiliepimo dok.

Nr. DOK-5059 priedas „sutartis“, „susitarimas“). 3. 2017 m. birželio 5 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas Nr.

21. Avarija įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, virtuvėje trūkus karšto vandens stovui, kuris yra po plytelių apdaila. 2017 m. birželio 7 d. pranešimu trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ informavo atsakovę, kad bute Nr. 24 trūko karšto vandens stovas, esantis virtuvėje, apdirbtas plytelėmis, nutrauktas karšto vandens tiekimas stovui. 2019 m. birželio 7 d. minėtame bute atardžius plyteles karšto vandens stovo avarija lokalizuota užvirinant (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-791 priedai „aktas, defektinio akto pr.“).

4. Užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu buvo apdraustas ieÅ¡kovės, pagal tarp jos ir buto savininko A. Z. sudarytÄ turto draudimo sutartį Nr. 19056/9071995 (el. b. ieÅ¡kinio dok. Nr. DOK-791 priedas „family contract“).

5. IeÅ¡kovė 2017 m. birželio 9 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiÅ«rÄ ir surašė apžiÅ«ros aktÄ , kuriame užfiksavo lubų ir sienų apgadinimus (el. b. ieÅ¡kinio dok. Nr. DOK-791 priedas „aktas“ ir kt.). Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė apskaičiavo ir 2017 m. liepos 4 d. draudėjui A. Z. dėl įvykusio įvykio iÅ¡mokėjo 169,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti (el. b. ieÅ¡kinio dok. Nr. DOK-791 priedai „iÅ¡mokos aktas, mokėjimo nurodymas“).

6. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiÅ«ros žurnalo nustatyta, kad 2017 m. sausio 12 d. žurnale užfiksuota jog 4-ame įėjime rÅ«syje laÅ¡a kaÅ¡tas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos. 2017 m. sausio 4 d. informacija perduota UAB „Lamberta“, uždėtos apkabos, kiti darbai, susiję su karÅ¡to vandens stovo priežiÅ«ra 2017 m. birželio mėnesį ir vėliau 2017 m. nebuvo vykdomi (el. b. 2020 m. liepos 28 d.

į bylÄ pateikto dok. Nr. DOK-28356 ZIP priedas, gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo 8, 9 lapai). 7. 2018 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr. D-123 „Dėl karÅ¡to vandens stovo avarinės bÅ«klės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ trečiasis asmuo UAB ‚Lamberta“ informavo atsakovę, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. buto savininkui atardžius sienos plyteles ant nesandaraus karÅ¡to vandens stovo uždėta apkaba, butui atnaujintas karÅ¡to vandens tiekimas. Informuojama, kad karÅ¡to vandens stovas yra avarinės bÅ«klės (sukorodavęs), siÅ«loma su buto savininku spręsti avarinės bÅ«klės stovo keitimÄ , sudarant pilnÄ priėjimÄ prie vamzdyno (el. b. 2020 m. birželio 10 d.

į bylÄ pateikto dok. Nr. DOK-21965 ZIP priedas).

8. Trečiasis asmuo į bylÄ pateikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastato Å¡ilumos punkto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros žurnalÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, kad nurodytame name 2017 m. iÅ¡skyrus hidraulinius bandymus, bei pasirengimÄ Å¡ildymo sezonų pradžiai jokių kitų darbų, susijusių su karÅ¡to vandens stovų priežiÅ«ra, atliekama nebuvo (el. b. 2020 m. liepos 13 d. ir 28 d. į bylÄ pateikti dok. Nr. DOK-26331, dok. Nr. DOK-28356 ZIP priedas).

9. Atsakovė draudiminio įvykio metu buvo apdraudusi savo verslo civilinę atsakomybę akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Sudarytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), draudimo sutarties pradžios data nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. (2020 m. spalio 12 d. atsakovės pateiktų dok. Nr. DOK-38920 ZIP priedas). Dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo 10. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 169,14 Eur žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės, tačiau bylos nagrinėjimo metu, vykdydama teismo įpareigojimus, prieÅ¡ 2020 m. spalio 27 d. posėdį į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (el. b. dok Nr. DOK-41202), kuriuose nurodė, kad draudimo iÅ¡moka pagal draudimo sutarties sÄ lygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo.

Pateikė teismui pažymÄ (el. b. dok Nr. DOK-41202 priedas) dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo, kuri patvirtina, kad taikant nusidėvėjimÄ , žala galėtų mažėti 1,46 Eur suma. Atsižvelgdama į atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti nusidėvėjimÄ , ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 1,46 Eur ir palaiko ieÅ¡kinį dėl 167,68 Eur. Patvirtino, kad ieÅ¡kovei yra žinomos atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio teisinės pasekmės.

11. Bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės dalies ieÅ¡kinio atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl jis priimtinas, byla Å¡ioje dalyje dėl 1,46 Eur sumos nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo dalyko tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakovės atsakomybės 12. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei.

13. Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau ir Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir „Nuostatai“).

14. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir nepateikia įrodymų ir nepagrindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) numatytų pagrindinių sÄ lygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei, t. y. nepagrindžia ir neįrodo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

15. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso Å¡io namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

16. Bendrojo naudojimo objektų administratorius Å¡iuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas.

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ . Ūkinį planÄ tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiÅ«lymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

17. Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Laukininkų valda“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

18. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

19. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėtai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų.

20. Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintÄ statybos techninio reglamentÄ STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (5.2.3 punktas).

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo bÅ«ti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal Reglamento 9 punktÄ gyvenamojo namo bÅ«klės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimÄ , periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiÅ«ras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liÅ«ties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griÅ«ties ir kitų reiÅ¡kinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan.

Pagal Reglamento 13 punktÄ atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiÅ«rimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai, avarijų ar griÅ«ties pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (15 punktas).

Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ 1 punktÄ daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams priskiriami namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiÅ«rint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems Å¡alinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę bÅ«klę, fiksuojant ir vertinant gyventojų praneÅ¡imus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 punktas); periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų organizavimas ir vykdymas (1.1.2 punktas); geriamojo vandens sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir uždaromosios armatÅ«ros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiÅ¡kai tikrinant uždaromosios armatÅ«ros veikimÄ , paÅ¡alinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 punktas).

21. Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), kad įvyko bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens stovo avarija, o Å¡ios avarijos padarinius paÅ¡alino trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, kuri vykdė karÅ¡to ir Å¡alto vandens sistemų priežiÅ«ros ir eksploatavimo darbus name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karÅ¡to vandens stovo) trÅ«kio, bÅ«tent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan.

Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamÄ pareigų atlikimÄ , nepateikė. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, jau 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiÅ«ros žurnale buvo užfiksuotas įraÅ¡as, kad „rÅ«syje laÅ¡a karÅ¡tas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“ (žr. sprendimo 6 punktÄ ). Byloje jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki draudiminio įvykio bÅ«tų ėmusi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens stovo priežiÅ«ra, remontu, periodine apžiÅ«ra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informacijÄ gyventojams apie karÅ¡to vandens stovo bÅ«klę, defektus, vamzdynų bÅ«klę ir pan., bÅ«tų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raÅ¡tu, nėra.

22. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2020 m. liepos 28 d. į bylÄ yra pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (DOK-28413), kuriame nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui, UAB „Lamberta“ gavo praneÅ¡imÄ ir nedelsiant lokalizavo avarijÄ . Atsižvelgiant į vamzdyno sutvarkymo bÅ«dÄ (jį užvirinant) darytina iÅ¡vada, kad vamzdis galėjo trÅ«kti arba per suvirinimo siÅ«lę, arba dėl lokalios korozijos (dėl vamzdžio vidinės žarnos įtrÅ«kimo, kuris iÅ¡oriÅ¡kai nepastebimas).

Atskiriame dokumente galimos avarijos prielaidos fiksuotos nebuvo. Pažymi, kad dažniausios vamzdynų įtrÅ«kimo priežastys yra vidinis vamzdžių sukorodavimas (pvz.: dėl projektavimo metu padarytų klaidų: dėl per mažais atstumais nuo vamzdyno iÅ¡vedžiotos elektros instaliacijos, dėl ko sukuriamos taip vadinamos klaidžiojančios srovės, kurios spartina korozijos procesÄ ; pasirenkami netinkamos kokybės vamzdynai; montavimo metu neskiriamas pakankamas dėmesys vamzdynų apsaugai nuo galimo rÅ«džių pažeidimo ir pan.), nekokybiÅ¡kai atlikti virinimo darbai ir pan.

Pažymi, kad lokali korozija ir mikro įtrÅ«kimai nereiÅ¡kia, kad visas vamzdynas yra bÅ«tinai stipriai paveiktas rÅ«džių. Kadangi trečiasis asmuo, lokalizavęs avarijÄ 2017 metais apie sukarodavusį vamzdynÄ nedarė įrašų Pastato Å¡ilumos punkto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros žurnale bei atskiru praneÅ¡imu neinformavo namo administratoriaus apie avarijos lokalizavimo metu aiÅ¡kiai matomus vamzdyno pažeidimus, o 2018 m. rugpjūčio 21 d. raÅ¡tu pranešė apie korozijos paveiktÄ vamzdynÄ , darytina prielaida, kad 2017 metais lokalizuojant avarijÄ , vamzdynas nebuvo matomai ir pastebimai sukorodavęs. Pamini, kad nuo įvykusios avarijos (2017 m. birželio 5 d.) ir trečiojo asmens praneÅ¡imo apie tai iki antrojo UAB „Lamberta“ praneÅ¡imo (2018 m. rugpjūčio 21 d.) praėjo daugiau nei metai.

Trečiasis asmuo paaiÅ¡kina, kad per tokį laiko tarpÄ vamzdynas gali bÅ«ti paveiktas korozijos (ypač, jei Å¡is reiÅ¡kinys jau buvo prasidėjęs vamzdyno viduje). Atkreipia dėmesį, kad apskritai metalų korozija yra objektyvus ir neiÅ¡vengimas reiÅ¡kinys - tai savaiminis metalų irimas, vykstantis dėl cheminės ar elektrocheminės metalų ir aplinkos sÄ veikos. Tam įtakos turi daug veiksnių: vamzdynais tiekiamo vandens kokybė, medžiagos, iÅ¡ kurios pagamintas vamzdis, atsparumas irimui, drėgmės lygis pastate ir kitos priežastys.

Trečiasis asmuo papildomai paaiÅ¡kina, kad UAB „Lamberta“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imÄ , adresuotÄ namo administratoriui surašė po to, kai ant vamzdžio (jo iÅ¡orėje), einančio į butÄ Nr. 24 buvo pastebėtas besikaupiantis kondensatas. Atardžius bute esančiÄ apdailÄ ant karÅ¡to vandens stovo buvo uždėta apkaba ir pastebėta, kad vamzdynas paveiktas korozijos. UAB „Lamberta“ rekomendavo jį keisti.

23. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė jai kaip namo administratorei pavestų pareigų, patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Lamberta“ praneÅ¡imas atsakovei „Dėl karÅ¡to vandens stovo avarinės bÅ«klės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad karÅ¡to vandens stovas yra avarinės bÅ«klės (sukorodavęs), siÅ«loma su buto savininku spręsti avarinės bÅ«klės stovo keitimÄ , sudarant pilnÄ priėjimÄ prie vamzdyno (žr. sprendimo 8 punktÄ ).

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta aplinkybe, jog vien trečiojo asmens į bylÄ pateikti dokumentai (pastato Å¡ilumos punkto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros žurnalas) taip pat nepatvirtina, kad atsakovė kaip administruojanti namÄ Ä¯monė tinkamai atliko administratoriaus pareigas siekiant iÅ¡vengti 2017 m. birželio 5 d. įvykio. Pastebėtina ir tai, kad trečiojo asmens 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, informuojanti apie tai, jog karÅ¡to vandens stovas yra sukorodavęs buvo suraÅ¡yta praėjus Å¡iek tiek daugiau nei metams laiko po draudiminio įvykio, kas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog korodavimo procesas galėjo vykti jau ir draudiminio įvykio metu ir tai turėjo įtakos avarijos kilimui.

Pažymėtina, kad pagal aptartas Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamÄ gyvenamÄ jį namÄ buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Teismas pažymi, kad namo administratorius, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams apsvarstyti, t.y. administratorius turi pareigÄ apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o kaip nustatyta iÅ¡ bylos duomenų, kad atsakovė 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiÅ«ros žurnale užfiksavusi įraÅ¡Ä , kad „rÅ«syje laÅ¡a karÅ¡tas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“ bÅ«tų atlikusi atitinkamus veiksmus dėl vamzdynų priežiÅ«ros, defektų nustatymo bei informavusi apie juos gyventojus, byloje nėra nustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsakydamas į teismo užduodamÄ klausimÄ nurodė, kad visi duomenys apie namo priežiÅ«rÄ ir atliktus administravimo veiksmus yra pateikti į bylÄ .

24. Teismo vertinimu, atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai (faktų konstatavimas žurnale), neįrodo aplinkybių Å¡alinančių atsakovės atsakomybę, nes vien aplinkybė, jog buvo atliekamos kasmetinės apžiÅ«ros, suraÅ¡yti aktai, taip pat trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ periodiÅ¡kai atlikdavo hidraulinius bandymus (žr. sprendimo 8 punktÄ ), neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rÅ«pestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Byloje iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendro naudojimo karÅ¡to vandens stovų bÅ«klė draudžiamojo įvykio dienÄ , t.y. 2017 m. birželio 5 d. jau galėjo bÅ«ti pakitusi, todėl atsakovė kaip namo administratorė dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigÄ imtis veiksmų ir administruojamÄ jį namÄ privalėjo nuolat stebėti bei atlikti patikrinimus, tačiau, kad Å¡ias savo pareigas atsakovė atlikto tinkamai į bylÄ patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų faktinė prižiÅ«rėtoja buvo UAB „Lamberta“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6 punkte numatyta, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ . 1999 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos miesto taryba su UAB „Lamberta“ sudarė Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų Å«kio bendrovėse, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 197 su UAB „Lamberta“, kurios pagrindu trečiajam asmeniui pavesta vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Å¡ilumos punktų, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų techninę priežiÅ«rÄ , vėliau Å¡iÄ sutartį atsakovei pratęsiant 2004 m. gruodžio 22 d. papildomu susitarimu su UAB „Lamberta“.

Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Å¡is susitarimas yra galiojantis iki Å¡iol. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 20 punkte nurodoma, jog daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bei iÅ¡orinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) organizuoja ir už jÄ atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Å¡io ApraÅ¡o 1 priede iÅ¡vardytų teisės aktų nuostatomis.

Vamzdyno bÅ«klę, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 1D-971 patvirtintu Statybos techninis reglamento (STR 1.07.03:2017) „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, vienÄ kartÄ per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiÅ«rÄ , vykdo namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai). Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuotina, jog atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai sutartį dėl Å¡ilumos punktų, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų techninės priežiÅ«ros su UAB „Lamberta“, neiÅ¡nyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ ir už jÄ atsakyti.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 21 buvo užlietas ir žala jam padaryta dėl 2017 m. birželio 5 d. trÅ«kusio karÅ¡to vandens stovo, esančio virÅ¡ buto Nr. 21 esančiame bute Nr. 24 (ieÅ¡kovės pateiktas apžiÅ«ros aktas - „bute Nr. 24 prakiuro vandens stovas kliento bute apgadintos lubos ir siena“, trečiojo asmens pateiktas 2017 m. birželio 7 d. praneÅ¡imas atsakovei – „2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. gautas praneÅ¡imas, kad JÅ«sų administruojamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bute Nr. 24 trÅ«ko karÅ¡to vandens stovas esantis virtuvės patalpoje (stovas apdirbtas plytelėmis). 2017 m. birželio 7 d. atardžius plyteles, karÅ¡to vandens stovo avarija lokalizuota užvirinant“), t. y. dėl trÅ«kusio karÅ¡to vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, ir už kurio priežiÅ«rÄ atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė.

26. Kaltas dėl žalos asmuo žalÄ turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iÅ¡ bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Ä®vertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku.

Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiÅ«rėjo karÅ¡to vandens stovo, nenustatė ir nepaÅ¡alino defektų. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigÄ tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ . Atsakovė, bÅ«dama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rÅ«pindamasi administruojamo daugiabučio namo karÅ¡to vandens stovu bei jo priežiÅ«ra sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , t.y. elgėsi neteisėtai – ir tarp Å¡io atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 21, Klaipėdoje, padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti gyvenamÄ jį namÄ adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

27. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. 21 atsiradimas, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. birželio 5 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytos žalos. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiÅ«ros, bÅ«tent karÅ¡to vandens stovo, ieÅ¡kovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Draudžiamojo įvykio pagrindu 2017 m. liepos 4 d. draudėjui bankinio mokėjimo nurodymu buvo iÅ¡mokėta 169,14 Eur draudiminė iÅ¡moka. IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl žalos paskaičiavimo, kad žalos sÄ mata sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sÄ matų sudarymo programa, atsakovė prieÅ¡ingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylÄ neteikė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė atsisakė dalies reikalavimo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 167,68 Eur žalos atlyginimo. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 28. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

29. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodytas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 178, 270 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi pareikÅ¡dama pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, bylos iÅ¡kėlimo data laikytina pareiÅ¡kimo priėmimo data, t.y. 2019 m. gruodžio 3 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Ä® bylÄ atsakovės praÅ¡ymu įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas bei atstovavimÄ teismo posėdyje. Trečiasis asmuo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už jam suteiktÄ advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose iÅ¡ viso patyrė 560 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (el. b. 2020 m. birželio 1 d.

į bylÄ pateiktas praÅ¡ymas dok. Nr. DOK-20399 su priedais bei 2020 m. spalio 1 d. į bylÄ pateiktas praÅ¡ymas dok. Nr. DOK- 38122). Ä®vertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieÅ¡kovų atstovo atliktus procesinius veiksmus (suraÅ¡ytus procesinius dokumentus, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose), Å¡alių elgesį proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir teismui ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus, priteistinos trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo tenkinti, priimti ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo 1,46 Eur ieÅ¡kinio dalies. Civilinę bylÄ Nr. e2-1904-1032/2020 dalyje dėl 1,46 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ nutraukti. IeÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos priteisimo, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda 167,68 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 68 centus) turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 167,68 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų 68 centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rūta Zubrickaitė