2023-01-03 Nr. BB-39-1-05-7-00003-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5975/2022

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00003-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato M. Klemenio kasaciniame skunde prašoma pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo R. G. ir jo gynėjo apeliacinis skundas. R. G. baudžiamąją bylą nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. P. V. mokesčių inspekcijai grąžinti R. G. sumokėtą 50 MGL (1883 Eur) baudą. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį palikti galioti be pakeitimų.

Kasatoriai nurodo, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neįvertintas duomenų visetas, o tik atskiri kaltinantys duomenys, neištyrus nuteistąjį R. G. teisinančių duomenų, todėl teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, dėl kurio netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, teismai nesilaikė in dubio pro reo principo ir nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, abejonėmis bei pareigūnų padarytomis pokalbių turinio išvadomis, o ne objektyviais ir nešališkais duomenimis. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymais bei pagal kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių turinį padarytas išvadas. Pokalbiai ir derėjimasis dėl nuolaidų procentais, nėra nusikalstami. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl kitų nuteistųjų parodymų vertinimo ir nesirėmė kasacinio teismo praktika. Šioje byloje akivaizdus nuteistųjų V. M. ir B. J. tikslas prisipažinti ir taip palengvinti savo teisinę atsakomybę. Nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymai turi būti vertinami itin atidžiai ir kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, o neaiškus pažadas ar ketinimas, išreikštas lakoniškomis frazėmis galėtų būti vertinamas tik kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“, kuris baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstamas. Byloje nebuvo skiriama lingvistinė pokalbių ekspertizė, nebuvo prašoma pateikti specialisto išvadą. Pokalbių turinys interpretuotas prokuroro ir teismų, jį kriminalizuojant ir vertinant kaip įrodymą padedant pasisavinti svetimą turtą. Tačiau pažadas ar ketinimas padėti pasisavinti svetimą turtą nėra nusikalstamas ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jei tie pažadai nebuvo realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas abejonių dėl kaltinamojo R. G. kaltumo nepašalino, taip pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nesant objektyvių ir nešališkų duomenų apie pinigų perdavimą R. G. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitų asmenų pokalbius ir jų interpretacijas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su R. G. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami baudžiamąją bylą R. G. nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė