2024-07-10 Nr. AB-10588-3-61-3-00247-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1669-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00247-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. I. A.-L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. I. A.-L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. I. A.-L. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15056 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) autonominį regioną, (duomenys neskelbtini) miestą); iii) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; iv) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas priimtas dėl to, kad prieglobsčio prašytojas prašymo nagrinėjimo metu tikslingai klaidingo tyrimą, teikdamas suklastotus dokumentus bei melagingus parodymus apklausos metu, kurie turėjo esminę įtaką sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini), persikeldamas gyventi į (duomenys neskelbtini) autonominį regioną, (duomenys neskelbtini) miestą.

3. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas jį tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė dėl pakeistos religijos – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nusprendė pakeisti religiją (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), nes joje atrado tikrą tikėjimą dievu, ilgą laiką (duomenys neskelbtini) domėjosi – dalyvavo susitikimuose, kuriuose diskutuodavo apie (duomenys neskelbtini), skaitė (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas dėl šios priežasties buvo užpultas ir sumuštas klano, kuriam priklausė, narių, gavo grasinantį laišką, kuriame nurodyta, kad gentis išsižada prieglobsčio prašytojo ir leidžia pralieti jo kraują, todėl šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 22S131180, kuriuo nusprendė:

i) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iii) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos; iv) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; v) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 22S131180 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1563-561/2023, nusprendė patenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, pakeisti Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 22S131180 rezoliucinės dalies 3 punktą, uždrausdamas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1388-1188/2023, patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 22S131180 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

3.2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 81 straipsnyje numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kurį teismo nurodymu turėjo būti išnagrinėtas iš naujo pareiškėjo prieglobsčio prašymas, baigėsi 2023 m. birželio 1 d.

Pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą, ir jam atsakius, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas geriausiu atveju bus išnagrinėtas tik 2023 m. IV ketvirtyje, kas iš esmės viršija įstatyme nustatytus terminus, per kuriuos atsakovas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas teismo įpareigoti Migracijos departamentą kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-10162-535/2023, nusprendė patenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, įpareigodamas atsakovą skubiai, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo, o kitą skundo dalį atmetė. Po teismo priimto sprendimo pareiškėjo atstovas periodiškai kreipėsi į atsakovą dėl sprendimo vykdymo, tačiau negavus reikiamos medžiagos iš Valstybės saugumo departamento, sprendimo priėmimas užsitęsė.

Pareiškėjo atstovas 2023 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas teigiamas sprendimas, nurodant, kad buvo priimtas sprendimas suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą. Pažymint, kad sprendimas dar yra pasirašomas. Pareiškėjas laukė pasirašyto sprendimo ir ilgalaikio gyventojo leidimo jam įteikimo, tačiau praėjus 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo ir negavus jokio sprendimo, pareiškėjo atstovė vėl kreipėsi į atsakovą, tačiau jokių atsakymų nesulaukė.

Pasikreipus bendruoju Migracijos departamento elektroniniu paštu, buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2024 m. sausio 13 d. Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

3.3. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nepagrindė, kokiu pagrindu pareiškėjo turimos žinios apie jo išpažįstamą religiją nėra laikomos pakankamomis, juolab, kad pačiame Sprendime akcentuojamas didelis kiekis informacijos, kaip tik patvirtinančios pareiškėjo žinias apie jo pakeistą religiją. Aplinkybė, kad pareiškėjas neišstudijavo visų (duomenys neskelbtini) skyrių, nepaneigia jo žinių, kadangi pareiškėjas nėra religinis vadovas ar teologinį išsilavinimą įgijęs asmuo. Atsakovo prielaidos apie pareiškėjo turimų žinių apie jo išpažįstamą religiją nepakankamumą yra subjektyvus ir nepagrįstas. Atsakovas pripažino pareiškėjo religijos pakeitimą ir atsivertimą į (duomenys neskelbtini) nustatytais faktais, todėl privalėjo vertinti jo baimės patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje pagrįstumą.

3.4. Pareiškėjas baimę patirti persekiojimo veiksmus siejo būtent su jo atsivertimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kartu nurodydamas jau praeityje patirtą persekiojimo epizodą. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą apie pagrobimą, sulauktus grasinimus ir grasinantį laišką iš klano pripažino nepagrįstu. Atsakovas vertino, jog klano raštas yra neautentiškas, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Klano rašte pateikta simbolika yra įvairi, todėl atmesti rašto patikimumą vien šiuo pagrindu yra nepagrįsta. Klano rašto turinys bei priežastis yra suderinami su kilmės valstybės informacija, todėl dokumento suklastojimo faktas konstatuotas nepagrįstai. Pareiškėjo atžvilgiu atlikti persekiojimo veiksmai yra suderinami su kilmės valstybės informacija, todėl šis persekiojimo epizodas turėjo būti pripažintas nustatytu faktu ir vertinamas tarptautinės apsaugos suteikimo kontekste.

3.5. Pareiškėjo atsakovui pateikta policijos pranešimo kopija taip pat buvo pripažinta suklastota, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija pakeitė savo logotipą, o pareiškėjo pateiktame dokumente naudojamas senas Vidaus reikalų ministerijos logotipas. Viešojoje erdvėje yra ne vienas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos dokumentas, priimtas po (duomenys neskelbtini), naudojant jame vis dar seną logotipą, kuris buvo naudojamas ir pareiškėjo pateiktame dokumente, todėl pareiškėjo pateikto dokumento netikrumas iš esmės konstatuotas remiantis šiuo argumentu, kuris buvo paneigtas viešai prieinama kilmės valstybės informacija.

3.6. Pareiškėjo pateikti įrodymai turi būti vertinami jo pasakojimo ir kitų rašytinių įrodymų kontekste. Pareiškėjo pasakojimas dėl jo patirto užpuolimo buvo išsamus, pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie turėjo būti vertinami kaip papildomai pagrindžiantys pareiškėjo pasakojimą įrodymai, kuriais grindžiamas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį. Pareiškėjui turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas, kadangi jį persekioja dėl religijos, o (duomenys neskelbtini) vyriausybė negali jo apsaugoti nuo klano narių.

3.7. Migracijos departamentas pakartotinai neužtikrino tinkamo pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimo, t. y. pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nebuvo įvertintas tinkamai ir visapusiškai, dėl ko negalėjo būti daromos pagrįstos išvados dėl pareiškėjo atitikties Įstatyme įtvirtintoms pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygoms. Nesant pasislėpimo pavojaus, nepagrįstai nuspręsta pareiškėjui taikyti priverstinę išsiuntimo procedūrą, t. y. priverstinis išsiuntimas taikytas formaliai, neįvertinus pareiškėjo individualios padėties, o perspėjimo įvedimas į SIS iš esmės motyvuotas tik neteisėtu atvykimu. Sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjas buvo apklaustas penkis kartus, įvertinti jo pateikti dokumentai. Tyrimo metu buvo įvertinti visi duomenys ir informacija, susijusi su pareiškėjo kilmės valstybe. Atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atsivertimo į (duomenys neskelbtini) tikrųjų tikslų bei tokio atsivertimo nuoširdumo ir ilgalaikiškumo. Atsakovas nustatė, kad nepriklausomai nuo to, grįžimo į kilmės valstybę atveju, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini), visuomenė ir ginkluotos grupuotės pareiškėją matytų kaip (duomenys neskelbtini), kuris atsivertė į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, be kita ko, įvertino ir pareiškėjo duotus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus dėl jo patirto persekiojimo bei padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojas teikė chronologiškai nesuderinamus parodymus apklausų metu dėl tariamai praeityje patirto smurto. Pareiškėjas bandė tariamai praeityje patirtą persekiojimą pagrįsti suklastotais ir abejotino patikimumo dokumentais. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą iš klano yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Vidaus reikalų ministerijos dokumento, nuotraukos dėl sumušimo ir ligoninės dokumento, nepaneigia Sprendime nustatytų aplinkybių.

5.2. Tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmė prieglobsčio prašytojui, taip pat tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos jam suteikimo kriterijų. Sprendime buvo įvertinta, jog priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, jis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas bei atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo prašymo priėmimo iki jo išnagrinėjimo nepasislėpė nepaneigia to fakto, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Šiuo atveju buvo įvertinta aplinkybių visuma, o ne pavienis faktas, susijęs su pareiškėju, todėl Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. A. I. A.-L. skundą.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą. Iš Migracijos departamento tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovas įvertino religiją pakeitusių asmenų padėtį kilmės valstybėje, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo atsivertimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis bei atliko išsamią analizę, o šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų turinį, sutiko su atsakovu, kad prieglobsčio prašytojo pateikto 2021 m. birželio 10 d. grasinančio laiško turinys yra abstraktus, nes jame nėra įvardijama kas konkrečiai prisiima atsakomybę už (duomenys neskelbtini) klano nario nužudymą, jame nėra nurodoma apie galimybę per 15 dienų atsiversti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Šis klano sprendimas buvo priimtas ir surašytas daugiau nei mėnesį iki formalaus (duomenys neskelbtini) priėmimo 2021 m. liepos 19 d., kuomet A. A. I. A.-L. viešai priėmė (duomenys neskelbtini), t. y. klanui neturint žinių (fakto) apie A. A. I. A.-L. atsivertimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad realius fizinio smurto ir kankinimo veiksmus patyrusio asmens sprendimas pasilikti (duomenys neskelbtini) ir vykti į (duomenys neskelbtini), kur jis formaliai ir viešai priimtų birželio, t. y. atliktų veiksmus, kurie patvirtintų (duomenys neskelbtini) klano nuogąstavimus dėl prieglobsčio prašytojo noro atsiversti į birželio bei patrauktų kitų subjektų dėmesį dėl atsivertimo, kai jau ir taip kyla tariama grėsmė, yra nelogiškas ir nepaaiškintas pareiškėjo, net jeigu būtų vertinama, jog grasinančio laiško forma dėl antspaudo yra originali.

9. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas teikė chronologiškai nesuderinamus parodymus apklausų metu dėl tariamai praeityje patirto persekiojimo bei bandė tariamai praeityje patirtą persekiojimą pagrįsti suklastotais ir abejotino patikimumo dokumentais, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas praeityje patyrė persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) ar kitų klanų, ir jo baimė patirti persekiojimo veiksmus yra hipotetinio pobūdžio, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

10. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad yra realiai egzistuojančios priežastys, dėl kurių pareiškėjui sugrįžus į kilmės valstybę jis galėtų būti kankinamas, su juo būtų žiauriai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų kitokiu būdu baudžiamas.

11. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Priimant Sprendimą vadovautasi Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 44.3 papunkčiu bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu. Teismas nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas vertino, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, gautą iš keleto įvairių šaltinių, todėl nėra pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ir patikimumo aspektais. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti, kaip ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 13. Pareiškėjas A. A. I. A.-L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjo pateikto klano rašto turinys bei grasinimų nužudyti priežastys yra suderinami su kilmės valstybės informacija, todėl dokumento klastotė remiantis subjektyviomis atsakovo pastabomis dėl jo turinio konstatuota nepagrįstai. Pareiškėjo atžvilgiu atlikti persekiojimo veiksmai yra suderinami su kilmės valstybės informacija, todėl persekiojimo epizodas turėjo būti pripažintas nustatytu faktu ir vertinamas tarptautinės apsaugos suteikimo kontekste. Pareiškėjo atsakovui pateiktos nuotraukos turėjo būti vertinamos kitų pateiktų įrodymų kontekste, o ne izoliuotai nuo kitų rašytinių įrodymų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jo pagrobimo ir patirtos fizinės prievartos, klano grasinimų jį nužudyti buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie nepagrįstai buvo atmesti. Migracijos departamentas neužtikrino tinkamo pakartotinio pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimo.

14.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, neužtikrino prievolės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos taikymo galimybės. Nors skundžiamame Sprendime nurodyta, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas pasislėps, tačiau ši išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Nesant pasislėpimo pavojaus, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu iš karto taikė priverstinę išsiuntimo procedūrą.

14.3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra jau dvejus su puse metų, per šį laikotarpį išsinuomojo būstą, įsidarbino, sukūrė socialinius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Šios aplinkybės atsakovui yra žinomos, tačiau Sprendime jos nebuvo įvertintos. Atsakovas, pritaikęs 3 metų draudimo atvykti laikotarpį, neįvertino draudimo atvykti proporcingumo bei protingumo, atsižvelgdamas į pareiškėjo individualią situaciją.

14.4. Migracijos departamento padaryti pažeidimai nebuvo nustatyti pareiškėjo skundą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir ir byloje esančius įrodymus.

15. Pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pareiškėjo asmens tapatybės kortelės ir jo susirašinėjimo su atsakovu kopijas. Pareiškėjas paaiškina, kad jo asmens tapatybės kortelėje, išduotoje (duomenys neskelbtini), vis dar naudojama sena simbolika, kuri, anot atsakovo, nuo (duomenys neskelbtini) oficialiuose dokumentuose nebenaudojama. Apeliantas prašo prijungti šį dokumentą prie nagrinėjamos bylos, iš esmės paneigiant atsakovo argumentus, kad oficialiuose dokumentuose senas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos logotipas nebenaudojamas nuo (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1 Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su klano raštu ir jo praeityje patirtu persekiojimu. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo duotus paaiškinimus ir pateiktus papildomus įrodymus dėl jo patirto persekiojimo ir padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad prieglobsčio prašytojas teikė chronologiškai nesuderinamus parodymus apklausų metu dėl tariamai praeityje patirto smurto, bandė tariamai praeityje patirtą persekiojimą pagrįsti suklastotais ir abejotino patikimumo dokumentais. Tyrimas buvo atliktas įvertinus aplinkybių visumą, individualią pareiškėjo situaciją, o ne tik kilmės valstybės informaciją.

17.2 Tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmė prieglobsčio prašytojui. Nenustatyta ir tai, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17.3 Sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S15056, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistuojančią ir pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimo veiksmus, ar, kad su juo būtų bandoma susidoroti. Teismas sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus kriterijus prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti.

21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2024 m. liepos 2 d. teisėjo rezoliucija minėti dokumentai išsiųsti atsakovui susipažinti ir, jei pageidauja, nuomonei pateikti. Atsakovas pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tapatybės kortelės kopija ir jos vertimas gauti ir el. laiškai parašyti ir gauti jau po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, jie prijungiami prie bylos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

24. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

26. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

28. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

29. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

30. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė patiriamu persekiojimu dėl išpažįstamos religijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1388-1188/2023 įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje: atlikti griežtą, išsamų ir kruopštų tyrimą dėl pareiškėjo atsivertimo, jo persekiojimo dėl pakeisto tikėjimo rimtumo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo atsivertimą į (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas vykdydamas teismo sprendimą priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 19 d. laikytinas patvirtinta faktine aplinkybe (įvertinus (duomenys neskelbtini) Dr. D. W., einančio (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus pareigas bei (duomenys neskelbtini) W. A.-M. K., esančio (duomenys neskelbtini) regione oficialiu atstovu, rašytinius parodymus ir pateiktą atnaujintą prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) sertifikatą bei (duomenys neskelbtini) apeigų vaizdo įrašą), tačiau visiškai atmetė pareiškėjo pasakojimą, kad 2021 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) klano nariai pagrobė prieglobsčio prašytoją bei tai, kad apie incidentą buvo pranešta (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, nes pareiškėjas tyčia klaidino tyrimą teikdamas žinomai suklastotus dokumentus (policijos nuovados pranešimą, kuriame vaizduojama heraldika nėra naudojama (duomenys neskelbtini)).

Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, pagrįsta manyti, kad prieglobsčio prašytojas grįžimo į kilmės valstybę atveju susidurtų su oficialios diskriminacijos apraiškomis iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijų bei neoficialios diskriminacijos apraiškomis iš plačiosios visuomenės, to priežastis – konvencinė – jam gresiantis persekiojimas yra susijęs su jo atsivertimu į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tikėjimo išpažinimu.

Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė gali užtikrinti nuolatinę apsaugą nuo galimos grėsmės, kylančios iš įvairių subjektų, išskyrus klaną. Kadangi Migracijos departamentas Sprendime atmetė pareiškėjo pasakojimą apie klano persekiojimą, padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) autonominį regioną. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo Sprendime padarytoms išvadoms ir prieglobsčio prašytojo byloje esančių įrodymų bei kilmės valstybės informacijos vertinimui.

32. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-728-968/2019).

33. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, Sprendime netinkamai įvertinti įrodymai, kuriuos pateikė pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti. Migracijos departamentas netinkamai įvertinęs įrodymus, nesivadovavo kilmės valstybės informacija, nenustatė, kokios grėsmės kyla pareiškėjui dėl jo nurodytų persekiojimo aplinkybių:

33.1. Migracijos departamentas nurodo, kad spręsdamas dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), be kita ko, vadovavosi (duomenys neskelbtini) Dr. D. W., einančio (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus pareigas bei (duomenys neskelbtini) W. A.-M. K., esančio (duomenys neskelbtini) regione oficialiu atstovu, rašytiniais parodymais. Juose nurodyta ne tik, kad pareiškėjas priėmė (duomenys neskelbtini), bet ir kad jis dėl savo tikėjimo yra persekiojamas. Migracijos departamentas nenurodė, kodėl vadovaujamasi dalimi minėtų (duomenys neskelbtini) parodymų ((duomenys neskelbtini) laikomas nustatytu faktu, o parodymai dėl pareiškėjo persekiojimo atmetami). Analogiškai nėra motyvuojama, kodėl pareiškėjo iš to paties Facebook puslapio pateiktos nuotraukos vertinamos kritiškai, o Migracijos departamento surinktomis nuotraukomis iš to paties šaltinio remiamasi. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pritarė Migracijos departamento išvadoms.Teisėjų kolegija pažymi, kad nemotyvuotas skirtingas to paties įrodymų šaltinio ar įrodymo vertinimas neatitinka ABTĮ įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių;

33.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas nepagrindė nei argumentais, nei įrodymais, kodėl kyla abejonių dėl pareiškėjo atsivertimo į (duomenys neskelbtini) tikrųjų tikslų bei tokio atsivertimo nuoširdumo ir ilgalaikiškumo. Taigi ši tyrimo dalis nemotyvuota;

33.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui davė paaiškinimus ir juos grindė įrodymais. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) pasą bei (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, grasinančio laiško, kurio sulaukė iš savo genties, skaitmeninę kopiją, (duomenys neskelbtini) išduoto (duomenys neskelbtini) pažymėjimo skaitmeninę kopiją, pataisytą (duomenys neskelbtini) išduoto (duomenys neskelbtini) pažymėjimo skaitmeninę kopiją, (duomenys neskelbtini) laiško skaitmeninę kopiją dėl persekiojimo, vaizdo įrašą, kuriame prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties skaitmeninę kopiją, nuotraukas, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teismui adresuoto pranešimo skaitmeninę kopiją, medicininio išrašo skaitmeninę kopiją, susirašinėjimą WhatsApp programėlėje, (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ raštą. Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo pasakojimo dalį dėl persekiojimo, nes laikė ją paremtą žinomai suklastotais dokumentais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas šias savo išvadas padarė nesiremdamas byloje esančiais įrodymais:

33.3.1. Policijos nuovados pranešimą Migracijos departamentas laikė suklastotu, nes herbe naudojamas senas (duomenys neskelbtini) atvaizdas. Pareiškėjas skunde teismui pateikė įrodymus, kad ir po (duomenys neskelbtini) logotipo pakeitimo naudojamas ir senas (duomenys neskelbtini) atvaizdas. Be to, Migracijos departamentui pareiškėjas buvo pateikęs savo tapatybės kortelę, kurios kopiją pateikė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kortelės kopijos vertime nurodyta, kad ji išduota (duomenys neskelbtini), joje esančiame herbe (duomenys neskelbtini) vaizduojamas taip pat kaip ir pareiškėjo pateiktame Policijos nuovados pranešime. Taigi Migracijos departamentas turėdamas tapatybės kortelės originalą, nevisapusiškai ištyrė šį įrodymą, netinkamai vertino Policijos nuovados pranešimą, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas;

33.3.2. (Duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės medicininį išrašą laikė nepatikimu įrodymu, nes jis akivaizdžiai išsiskiria iš kitų universitetinių ligoninių ir viešųjų medicinos įstaigų savo forma bei turiniu, kurie būdingi medicininėms įstaigoms teikiančioms tokius išrašus. Pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, kad atsakovo Sprendimo pateiktose išnašose (37, 38, 39, 40, 41, 42 išnašos) nurodyti dokumentai, kurių pagrindu kvestionuojamas pareiškėjo pateikto dokumento tikrumas, reikšmingai skiriasi savo turiniu nuo pareiškėjo pateikto dokumento turinio (Migracijos departamento nuorodos yra į teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertizę, neįgalumo/specialiųjų poreikių pažymą, Sveikatos ir aplinkosaugos departamento užklausą-medicininę ataskaitą, neįgalumo/specialiųjų poreikių pažymą, neįgalumo/specialiųjų poreikių pažymą, specialios komisijos išvadą dėl darbdavio užklausos apie asmens sveikatos būklę). Migracijos departamentas šių pareiškėjo argumentų niekaip nepaneigė, todėl neįrodyta, kad dokumento forma ar turinys leidžia dokumentą atmesti dėl abejotino patikimumo;

33.3.3. (Duomenys neskelbtini) klano grasinantį laišką laikė turinčiu žemą įrodomąją galią, be kita ko, dėl to, kad antspaude vaizduojamo (duomenys neskelbtini) vaizduojama pasukta į kairę pusę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui pateikė įrodymus (nuotraukas), kuriose vaizduojami įvairūs (duomenys neskelbtini) atvaizdavimo būdai. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nurodo, kad viešojoje erdvėje buvo aptikta daugybė skirtingų (duomenys neskelbtini) klano herbų/simbolių variacijų. Taigi (duomenys neskelbtini) pasukimas neįrodo, kad dokumentas suklastotas, o dokumento turinio vertinimas turi būti atliktas laikantis Tvarkos aprašo 97 punkte įtvirtintų reikalavimų dėl tyrimo individualumo, objektyvumo ir nešališkumo bei atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

34. Pabrėžtina, kad Departamentas, ginčijamame Sprendime ištyręs aktualią kilmės valstybės informaciją, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ne tik, kad nenori ir negali apsaugoti nuo visuomenės diskriminacijos atsivertusiųjų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau ir pati pro aktyviai taiko oficialius diskriminacinio pobūdžio apribojimus, nukreiptus prieš konvertitus. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1388-1188/2023, remiantis aktualia kilmės valstybės informacija iš esmės nustatyta, kad asmenys (duomenys neskelbtini), atsivertę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), rizikuoja būti nužudytais. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo persekiojimas iš klano ir šeimos narių atmestas kaip nepatikimas ir grįstas žinomai suklastotais dokumentais, todėl pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) autonominį regioną. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pripažino, kad Migracijos departamento išvada apie klano ir šeimos narių persekiojimą padaryta nesiremiant byloje esančiais įrodymais, todėl ir išvada apie vidinio persikėlimo galimybę taip pat yra padaryta nesiremiant individualia pareiškėjo situacija, nemotyvuota ir nepagrįsta.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas (tiek dalis dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo, tiek dalis dėl išsiuntimo, uždraudimo atvykti, įvedimo į SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

36. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminiai ir nekeičia galutinio teisėjų kolegijos vertinimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas, Sprendimas panaikinamas bei atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

38. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. I. A.-L. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. A. I. A.-L. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15056 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius