4f2ab91b-abb0-4800-aa4e-13d5bd7bd71f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                           Civilinė byla Nr. 2A-483-125/2014Teisėjas Petras Kontrimas                                                          (Proceso Nr. 2-25-3-00382-2013-1)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    (S)                                                                                                     30.4; 128.2   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. balandžio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybė, A. P., P. P., B. P. Suisse, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis A.

T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę ir 2000 kv. m ploto žemės sklypÄ , buvusius (duomenys neskelbtini); taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypÄ , kurio gretimybėje iÅ¡ Å¡iaurės pusės buvo Žydų liaudies banko žemė, A.

Z. žemė ir S. žemė, iÅ¡ pietų pusės gretimybėje buvo S. K. žemė, iÅ¡ vakarų pusės gretimybėje buvo P. žemės sklypas, o iÅ¡ rytų pusės – Žemaičių gatvė; nurodyti, jog juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimams spręsti. Nurodė, kad A. T. yra jo senelis. Vadovaujantis 2012-02-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, jis yra pretendentas atkurti buvusio savininko A. T. nuosavybės teises į jo nuosavybės teise iki visuotinės turto nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini).

A. T. (duomenys neskelbtini) valdė gyvenamÄ jį namÄ su statiniais bei 2000 kv. m ploto žemės sklypÄ . Be to, A. T. valdė 0,1351 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Apie valdytÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjui tapo žinoma iÅ¡ rastų archyvinių dokumentų. PareiÅ¡kėjas remiasi 1928-1929 metų draudimo polisais, 1938 metų pareiÅ¡kimais mokesčių inspekcijai, 1933 m. suraÅ¡yta „Nekilnojamųjų turtų žinioneÅ¡e“. Kokiu bÅ«du ir iÅ¡ kokių lėšų A. T. įsigijo žemę, jam nežinoma.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nurodė, jog iÅ¡ pateiktų draudimo polisų Nr. 124535 1931-07-17 (b.l. 60), Nr. 45969 1928-05-08 (b.l.61), Nr. 72563 1929-06-28 (b.l.62), Nr. 60990 1929-02-03 (b.l.63) matyti, kad A. T. apdraudė turtÄ . Kokiu bÅ«du jis valdė šį turtÄ , pateiktuose dokumentuose nenurodyta. PareiÅ¡kimuose mokesčių inspekcijai dėl įmokų už nekilnojamÄ jį turtÄ 1935 metais ir 1938 metais (b.l. 58, 64) nenurodoma, kokiu bÅ«du savo turtÄ valdo A.

T.. Kitų dokumentų, kad A. T. nuosavybės teise valdė paminėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėjas nepateikė. IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų dokumentų matyti, kad A. T. nebuvo minėto sklypo, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėjas, savininkas. 1929 m. Kretingos m. valdybos liudijime nurodoma, kad A. T. (duomenys neskelbtini) činčo teisėmis priklauso sklypas. Ipotekos įstaigos 1938-04-27 raÅ¡te TelÅ¡ių apygardos žemės tvarkytojui nurodoma, kad A. T. nekilnojamas turtas susideda iÅ¡ činčo teisėmis valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 1681 buvo pripažintos A.

T. netermininės nuomos teisės į jo valdomÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra įkeistas žemės bankui už 5500 Lt. 1939 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡traukoje iÅ¡ vyriausybės žinių nurodoma, kad 1939-10-17 bus parduodamas T. A. nekilnojamasis turtas, susidedantis iÅ¡ činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Yra iÅ¡likęs skelbimas, kuriame nurodoma, kad 1939 m. spalio 17 d. iÅ¡ varžytynių bus parduodamas T.

A. nekilnojamasis turtas, susidedantis iÅ¡ činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais, kitų sudėtinių dalių ir priklausinių (duomenys neskelbtini). Taigi iÅ¡ pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad A. T. žemę Žemaičių gatvėje, Kretingos mieste, valdė činčo teise. Žemė ir visi ant jos esantys statiniai buvo įkeisti Žemės bankui. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad A. T. nuo 1939 m. spalio mėnesio iki 1940 m. visuotinės turto nacionalizacijos bÅ«tų nuosavybės teise įsigijęs minėtÄ turtÄ .

Nepateikus jokių įrodymų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypus su statiniais (duomenys neskelbtini), teismas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog A. T. turtÄ valdė činčo teise, nors byloje nebuvo jokių tai įrodančių dokumentų.

Archyvo dokumentuose yra duomenų apie A. T. turto varžytynes, tačiau nėra duomenų, kaip jos pasibaigė. Be to, ne nuosavam turtui varžytynės nebÅ«tų skelbiamos. Draudimo polisai patvirtina, jog A. T. drausdavo savo turtÄ . IÅ¡ nekilnojamojo turto inventorinės bylos duomenų matyti, kad Å¡is turtas buvo teisiÅ¡kai įregistruotas valstybės institucijos, po to buvo sudaromi su Å¡iuo turtu susiję sandoriai. Tai įrodo, jog A. T. buvo turto savininkas, valdytojas ir naudotojas. Teismas sprendime nepasisakė dėl A.

T. priklausiusių pastatų. Teismas Å¡ioje byloje nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo A. T. pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir netinkamai juos įvertino, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos bÅ«tų nuosavybės teisėmis įgijęs nurodytÄ turtÄ . 1926 m.

Ä®statymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valdomoms žemėms sutvarkyti perėmė činčo teisės sampratÄ , pateiktÄ Rusijos 1886 m. birželio 9 d. įstatyme. Činčo teisė apibÅ«dinama kaip žemės valdymo teisės t.y. teisė amžinai ir paveldutinai valdyti (turėti) žemę ir naudotis už tam tikrÄ savininko naudai suderėtÄ , kartÄ visam amžiui nustatytÄ , metinį atlyginimÄ , vadinamÄ jį činÄÄ , kuris gali bÅ«ti pakeistas tiktai tvarka ir atvejais, aiÅ¡kiai pažymėtais akte, kuriuo ta činčo teisė nustatyta.

Taigi činčo teisėje žemės valdymo ir naudojimo teisė atskirta nuo nuosavybės teisės.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kretingos rajono savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjÄ nepateikus jokių duomenų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teisėmis bÅ«tų įsigijęs žemės Žemaičių g., Kretingos mieste. Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A.

T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę ir 2000 kv. m ploto žemės sklypÄ , buvusius (duomenys neskelbtini); taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis A.

T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypÄ , kurio gretimybėje iÅ¡ Å¡iaurės pusės buvo Žydų liaudies banko žemė, A. Z. žemė ir S. žemė, iÅ¡ pietų pusės gretimybėje buvo S. K. žemė, iÅ¡ vakarų pusės gretimybėje buvo P. žemės sklypas, o iÅ¡ rytų pusės – Žemaičių gatvė; nurodyti, jog juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimams spręsti.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs pareiÅ¡kėjo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, kad A. T. nebuvo sklypo, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėjas, savininkas. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančius pareiÅ¡kėjo pateiktus iÅ¡likusius raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, jog jie yra prieÅ¡taringi ir juose nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog A. T. pareiÅ¡kėjo nurodomÄ turtÄ valdė nuosavybės teise. 1929 m.

Kretingos miesto valdybos liudijime nurodoma, jog „<...> A. T. (duomenys neskelbtini) priklauso činčo teisėmis sklypas didumo vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt vieno ir dvidešimt šešių šimtųjų ketvirtainių metrų <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 11). Ipotekos 1938-04-27 įstaigos rašte Telšių apygardos žemės tvarkytojui nurodoma, kad „A. T. nekilnojamas turtas susideda iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo – 1351,26 kv. m, (duomenys neskelbtini).

Å is turtas yra įkeistas Žemės Bankui už skolÄ 5500 Lt <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 10). 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 1681 buvo pripažintos A. T. netermininės nuomos teisės į jo valdomÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 12-13). 1939-11-10 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. Č4454 A. T. pripažintos netermininės nuomos teisės į jo valdomÄ 2136 kv. m žemės sklypÄ prie (duomenys neskelbtini), ir leista šį sklypÄ iÅ¡sipirkti už 60 Lt iÅ¡perkamųjų mokesčių (byla Nr. 2-28-824/2013b.l. 40-41). 1939-08-12 iÅ¡traukoje iÅ¡ vyriausybės žinių nurodoma, jog „1939-10-17 bus parduodamas T.

A. nekilnojamasis turto iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 75). Išlikusiame skelbime nurodoma, kad „<...> 1939 m. spalio 17 d. bus parduodamas iš varžytynių T. A. nekiln. turtas iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais, kitomis sudėtinėmis dalimis ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Žemės bankui yra skolos 6484 <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 79). Taigi visuose šiuose nurodytuose dokumentuose minima činčo arba netermininės nuomos teisė.

Atkreiptinas dėmesys, jog viename vėliausių dokumentų, t. y. 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarime nurodyta, jog nėra pagrindo A. T. laikyti činčininku, nes jis nepateikė dokumentų, kad žemės sklypo valdymas nekeičiamomis sÄ lygomis bÅ«tų prasidėjęs prieÅ¡ 1876 metus. Pripažinus A. T. netermininės nuomos teises į jo valdomÄ sklypÄ , taip pat nutarta leisti jam šį sklypÄ Ä¯sigyti už 300 Lt iÅ¡perkamųjų mokesčių, iÅ¡dėstant Å¡iuos mokesčius ir nesumokėtÄ nuomos mokestį 20 metų.

Duomenų apie tai, ar A. T. sumokėjo išperkamuosius mokesčius 1939-09-25 ir 1939-11-10 Žemės reformos valdybos nutarimų pagrindu, nėra. 1926 m. Įstatymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valdomoms žemėms sutvarkyti, kuris yra minimas ir Žemės reformos valdybos nutarime, žemes, pradėtas valdyti činčo ar netermininės nuomos teisėmis prieš 1986 m. VI 9 d., pripažino perleidžiamomis valdantiems asmenims be išperkamųjų mokesčių. Tuo tarpu netermininiams nuomininkams, kurie pradėjo nuomoti žemę po 1876 m.

VI 9 d., o į Å¡iÄ kategorijÄ asmenų pateko ir A. T., įstatymas suteikė teisę iÅ¡sipirkti žemę nuosavybėn už iÅ¡perkamuosius mokesčius. Be to, įstatyme buvo numatyta, jog činčininkams ar nuomininkams, gaunantiems žemę nuosavybėn, nuosavybės teisėms įrodyti duodami žemės perleidimo aktai Žemės reformos įstatymo 51 paragrafo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto perleidimo aktas nuosavybės akto galiÄ Ä¯gydavo, kai nutarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo buvo pažymimas vyresniojo notaro rejestruose ar kitose atitinkamose (ipotekos) knygose.

Teismui panaÅ¡aus pobÅ«džio aktų nepateikta. Net ir konstatavus, kad jie neiÅ¡likę, žemės įgijimo nuosavybėn faktas turėtų bÅ«ti pagrįstas kitais įrodymais. PareiÅ¡kėjas įgijimo nuosavybėn faktÄ Ä¯rodinėja į bylÄ pateiktais draudimo polisais bei liudytojų parodymais. Kolegijos nuomone, draudimo polisai neįrodo A. T. apdraustÄ turtÄ valdžius nuosavybės teise, nes polisai iÅ¡duoti 1928 m., 1929 m. 1931 m., taigi anksčiau iki buvo priimtas 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimas pripažinti A.

T. netermininės nuomos teises. Nekilnojamųjų turtų žinionešė, kuria remiasi pareiÅ¡kėjas įrodinėdamas sklypų valdymÄ nuosavybės teise ir kurioje be to nenurodyta, ar žemės sklypas yra nuosavas ar nuomojamas, bei A. T. pareiÅ¡kimas mokesčių inspektoriui, kuriame jau pabraukta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavas, taip pat sudaryti iki 1939-09-25, t.y. 1933-11-19 ir 1938-08-31 (b.l. 59, 64). Kolegija sprendžia, jog oficialus institucijos, sprendžiančios žemės klausimus, nutarimas laikytinas didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu dokumentu nei paties A.

T. tam tikroms institucijoms pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys gali bÅ«ti subjektyvÅ«s ir neatitinkantys tikrojo žemės teisinio statuso. PareiÅ¡kėjo nuomone, tas faktas, jog buvo paskelbtas turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, liudija, kad A. T. buvo parduodamo iÅ¡ varžytynių turto savininkas, nes ne nuosavybės teise priklausantis turtas iÅ¡ varžytynių nebÅ«tų parduodamas. Kolegija atmeta šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ kaip nepagrįstÄ ir neatitinkantį dokumentų turinio, nes anksčiau aptartuose dokumentuose, kuriuose skelbiama apie turto varžytynes, aiÅ¡kiai nurodyta, jog žemės sklypai valdomi činčo teisėmis.

Be to, byloje apklausti liudytojai tik patvirtino žemės ir pastatų valdymo faktÄ , tačiau nė vienam nebuvo žinoma, kokiu bÅ«du nurodytas turtas buvo įgytas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir iÅ¡tyrusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog A. T. nuo 1939 m. spalio mėnesio iki 1940 metų visuotinės turto nacionalizacijos bÅ«tų nuosavybės teisėmis įgijęs turtÄ , dėl kurio praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ .

Kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog teismas peržengė reikalavimo ribas ir nustatė nepraÅ¡ytÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog žemė buvo valdoma činčo teise. Teismas nenustatė kito juridinio fakto, tiesiog, įvertinęs raÅ¡ytinių įrodymų turinį, konstatavo žemės valdymo činčo teise faktÄ kaip pagrindÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Å i teismo iÅ¡vada – dėl žemės valdymo činčo teise fakto - nėra nurodyta sprendimo rezoliucinėje, todėl vertintina tik kaip argumentas atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , o ne kaip atskiras pasekmes sukeliantis teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, apie statinių ir žemės įgijimo nuosavybėn faktÄ galima spręsti ir iÅ¡ to, jog ir po visuotinės turto nacionalizacijos A. T. valdė statinius bei žemės sklypus, taip pat buvo vykdomi su Å¡iuo turtu susiję sandoriai. Kolegija sprendžia, jog nurodytos aplinkybės nėra tinkamos spręsti apie turto įgijimÄ nuosavybėn iki visuotinės nacionalizacijos, nes jos susijusios su kitos santvarkos metu egzistavusiu teisiniu reglamentavimu ir nėra pakankamos spręsti apie teisinę turto padėtį, buvusiÄ iki visuotinės nacionalizacijos 1940 m.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog teismas nepasisakė dėl statinių, buvusių (duomenys neskelbtini).

Kolegija atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-02-22 sprendimu atnaujintas įstatymu nustatytas terminas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T. nuosavybę – žemę, (duomenys neskelbtini), ir žemę, (duomenys neskelbtini). Taigi terminas atnaujintas tik atkurti nuosavybės teisę į žemę, ne į pastatus. Nustačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę, buvusius (duomenys neskelbtini), Å¡is faktas nesukels pareiÅ¡kėjo siekiamų pasekmių.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjant klausimÄ dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali bÅ«ti pagrindas atsirasti pareiÅ¡kėjo siekiamoms įrodyti teisėms. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nėra atnaujintas terminas nuosavybės teisei į pastatus atkurti ir praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų pasekmių, bylos dalis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog A.

T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimo dalį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog pareiÅ¡kėjo senelis A.

T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 2000 kv. m ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nustatymo, panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo dalį, kuria netenkinta pareiÅ¡kimo dalis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog pareiÅ¡kėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 2000 kv. m ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) mieste buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypÄ , palikti nepakeistÄ .Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog A.

T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytÄ 110.33 kv. m ploto gyvenamÄ jį namÄ , 1925 m. pastatytÄ 41.7 kv. m ploto tvartÄ , 1920 m. pastatytÄ 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytÄ Å¡ulinį, 1930 m. pastatytÄ iÅ¡vietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nustatymo, ir bylÄ dėl Å¡ios dalies nutraukti.                                                                                           Kolegijos pirmininkas                                                        Bronius Valius             Kolegijos teisėjos                                                                      Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                      Alona Romanovienė