A-492-84-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-84/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00309-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams A. P., K. B.,

pareiškėjų atstovui advokatui Olegui Drobitko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir K. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. P. ir K. B. skundu (I t., b. l. 4–6) ir jo patikslinimu (II t., b. l. 38–40) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) viršininko 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 85-TE-320 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl pareiškėjų K. B. ir A. P. perkėlimo iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir OVP) vyresniojo postinio pareigų į Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės (toliau – ir OVG) vyresniojo postinio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 4 kategorijos) pareigas (Įsakymo 11–12 punktai); 2) priteisti iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją: pareiškėjui A. P. – 19 643,62 Lt, pareiškėjui K. B. – 15 221,22 Lt.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama jo pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą įsakymą, pareiškėjų sutikimas dėl perkėlimo į kitas pareigas nebuvo gautas. Nurodė, kad susipažinę su ginčijamu įsakymu pareiškėjai kreipėsi į atsakovą nurodydami, jog nesutinka eiti jiems pasiūlytų pareigų ir kad dėl jų perkėlimo į kitas pareigas nebuvo gauta jų sutikimo bei prašydami atleisti juos iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

Tačiau atsakovas į šį pareiškėjų prašymą neatsižvelgė ir pasiūlė jiems kreiptis į teismą. Pareiškėjai tokius atsakovo veiksmus laikė neteisėtais, prieštaraujančiais Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatoms, Statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principams, taip pat bendriems teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjai nurodė, kad pareigos, į kurias jie buvo perkelti, numato daugiau įpareigojimų ir atsakomybės palyginus su ankstesnėmis pareigomis.

Paaiškino, kad iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėjai, eidami ankstesnes pareigas, privalėjo padėti OVP specialistui visą parą užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius, gaunamų pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą, sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis, taip pat padėti OVP specialistui kontroliuoti ir koordinuoti policijos pareigūnų, dirbančių pagal nustatytą grafiką, darbą įgyvendinant iškeltus uždavinius, atliekant pavestas funkcijas.

O eidami pareigas, į kurias buvo perkelti be sutikimo, jie privalėtų ne padėti specialistui, o patys ištisą parą turėtų užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius, gaunamų pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą, sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis, taip pat patys turėtų kontroliuoti ir koordinuoti policijos pareigūnų, dirbančių pagal nustatytą grafiką, darbą įgyvendinant iškeltus uždavinius, atliekant pavestas funkcijas.

Pareiškėjai vadovavosi Statuto 56 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad apie jų atleidimą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Vadovaujantis Statuto 57 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai vidaus tarnyboje ištarnavo daugiau kaip 20 metų, jiems taip pat turi būti išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Atsakovas Tauragės apskrities VPK prašė netenkinti pareiškėjų skundo. Nurodė, kad pareiškėjai po struktūrinio padalinio pavadinimo pakeitimo vykdo tas pačias funkcijas, jų pareigybių kategorijos ir lygiai liko tokie patys. Skirtumas yra tik tas, kad šiuo metu pareiškėjai padeda vykdyti funkcijas ne jų struktūriniame padalinyje buvusiems specialistams, o Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams. Akcentavo, kad pareiškėjų pareigybės nebuvo panaikintos – Tauragės apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-320 buvo pakeistas tik pareiškėjų pareigybių pavadinimas, todėl Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjai dėl tokio sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patenkintas iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš Įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-607 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-277 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų ir perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tačiau teismas nustatė, kad byloje yra tik Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 5-V-277.

Teismas nurodė, kad šiuo Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu buvo tik patvirtintas Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašas ir Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašas, taip pat Perkeltų iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP į steigiamą Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG ir pervardytų pareigybių sąrašas, tačiau duomenų apie naujos Jurbarko rajono policijos komisariato struktūros patvirtinimą nėra.

Teismas pažymėjo, kad į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintą Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašą nėra įtraukta OVP vyresniojo postinio pareigybė. Ši pareigybė yra įtraukta į Perkeltų iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP į steigiamą Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG ir pervardytų pareigybių sąrašą. Tačiau byloje nėra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymo Nr. 5-V-607, kuriuo buvo vadovautasi priimant ginčijamą Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymą ir kuriuo buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 5-V-277. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nesant duomenų, kaip buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 5-V-277 ir juo patvirtinti sąrašai, nėra galimybės nustatyti, ar Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniųjų postinių pareigybės iš tikrųjų buvo panaikintos, ar buvo tik pakeistas jų pavadinimas.

Teismas pažymėjo, kad pateiktas Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašymas nėra pareiškėjų pasirašytas. Teismas pažymėjo, kad tiek Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio pareigybė, tiek Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG vyresniojo postinio pareigybė priskiriamos C lygiui, 4 kategorijai, tačiau, palyginus šių pareigybių aprašymų 15, 20 punktus, matyti, kad šiuose punktuose numatytos funkcijos kiek skiriasi (kaip nurodo pareiškėjai, jiems nustatytų įpareigojimų ir atsakomybės prasme).

Tam tikru aspektu skiriasi ir šių pareigybių paskirtis (pareigybės aprašymo 4 punktas). Iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 36 punkto matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus OVP viršininkui. O iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 36 punkto matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus OVG vyresniajam specialistui.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvados, jog Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG vyresniojo postinio ir Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio funkcijos nesiskiria, tinkamai nepagrindė byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų skirtumų, esančių pareigybių aprašymuose, Jurbarko rajono policijos komisariate įvykdytų struktūrinių pakeitimų kontekste ir tinkamai neaptarė, ar minėti skirtumai tėra tik formalūs, ar esminiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad siekiant tinkamai įvertinti, ar pareiškėjų vykdytos funkcijos nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. realiai pasikeitė po nurodytoje policijos įstaigoje įvykdytų struktūrinių pertvarkymų, būtina išreikalauti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 5-V-607 bei kitus dokumentus, patvirtinančius naują Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato struktūrą. Ir tik įvertinus minėtą Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą, bei kitus su Jurbarko rajono policijos komisariato struktūriniu pertvarkymu susijusius dokumentus, galima būtų nustatyti, ar skundžiamu Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu pareiškėjai nebuvo perkelti į kitas pareigas, ir tinkamai išspręsti pareiškėjų skunde keliamus reikalavimus.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2012 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas vadovaudamasis lingvistiniu, loginiu bei lyginamuoju teisės normų aiškinimo metodais išanalizavęs Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG vyresniojo postinio pareigybės aprašymo ir Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 4 punktų nuostatas bei įvertinęs tai, kad pareiškėjų eitos pareigos ir po perkėlimo eitos yra to paties lygio ir kategorijos, padarė išvadą, kad esminio skirtumo, pareiškėjų tarnybinės ir (ar) drausminės atsakomybės už šių pareigų vykdymą prasme, tarp nurodytų pareigybių paskirties turinio aprašymo nuostatų – „ištisą parą užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius“ ir „padėti Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui ištisą parą užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius“ nėra.

Teismas pažymėjo, kad OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašyme nurodytos nuostatos dėl padėjimo OVP specialistui neįrašymas ir (ar) neatkartojimas OVG vyresniojo postinio pareigybės aprašyme, iš esmės sąlygotas Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato struktūrinių padalinių bei juose numatytų pareigybių, pavadinimų pakeitimų (pervadinimo), o ne pačių pareigybių ar padalinio panaikinimo, atsakovui vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 5-V-607. Išanalizavęs pareigybių aprašymų 15, 20 punktus teismas nustatė, kad šiuose punktuose numatytos funkcijos kiek skiriasi, o 36 punkte įtvirtintos skirtingas šias pareigas einančių pareigūnų pavaldumas.

Sistemiškai aiškindamas šių pareigybių aprašymuose nurodytų funkcijų, pavaldumo skirtingus aprašymus, bei įvertinęs tai, kad po Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 5-V-607 įgyvendinimo, Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato, kaip institucijos, struktūra išliko nepakitusi, o Operatyvaus valdymo grupė, iki pervadinimo vadinta Operatyvaus valdymo poskyris, liko Viešosios policijos skyriaus, iki pervadinimo buvęs Viešosios tvarkos skyrius, sudėtyje, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų tarnybinės atsakomybės, jų pareigybėms priskirtų funkcijų apimtimi bei pavaldumo tarnyboje aspektu, nurodytų aprašymų nuostatų skirtumai yra tik formalūs ir (ar) ginčo pareigybių (bei padalinių) pervadinimo pasekoje atliktas šių pareigybių aprašymų nuostatų sukonkretinimas, kas neabejotinai aiškiau, detaliau ir (ar) išsamiau leidžia atskleisti ginčo pareigybių pobūdį.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pareigybės ginčo atveju realiai panaikintos nebuvo, todėl atsakovui nekilo teisė ir pareiga pareiškėjams siūlyti kitas pareigybes ir (ar) taikyti pareiškėjų atleidimo iš vidaus tarnybos procedūrą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu bei taikyti pareiškėjams su šiuo atleidimo pagrindu susijusias socialines garantijas, tarp jų ir išmokėti ginčo kompensacijas. Teismas pareiškėjų pasirinktą, jų manymu pažeistų, teisių gynimo būdą, formuluojamus argumentus, vertino kaip teisiškai nepagrįstus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija atsakovo įsakymų, kuriais jie yra atleisti iš tarnybos, o ginčija iki jų atleidimo priimtą ginčijamą įsakymą (jo dalis), argumentuodami tuo, kad jų pareigybės buvo panaikintos, todėl atsakovas turėjo taikyti nuostatas, reglamentuojančias atleidimą kaip naikinama pareigybė bei išmokėti jiems kompensacijas. Akcentavo, kad faktiniai duomenys patvirtina, kad kiekvienas iš pareiškėjų ginčo perkėlimo bei atleidimo iš tarnybos dienai turėjo didelę darbo patirtį, taigi turėjo gerai žinoti Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų perkėlimo ir (ar) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimus.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai neginčija, jog su Įsakymu jie susipažino laiku ir tinkamai, taigi atleidžiant iš tarnybos žinojo, kad užima pareigas, į kurias yra perkelti Įsakymo pagrindu. Tačiau nesiimdami jokių veiksmų įgyvendinti teisę ginčyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus ir (ar) atšaukti savo prašymus, teismo vertinimu, objektyvia forma išreiškė savo valią (sutikimą) būti atleistiems iš užimamų pareigų, būtent nuo minėtuose atleidimo įsakymuose nurodytų datų ir juose nurodytais juridiniais pagrindais.

Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad ginčijamos Įsakymas dalys yra teisėtos ir pagrįstos, Įsakyme nurodyti jo priėmimo juridiniai pagrindai, jis priimtas kompetentingo subjekto ir jo pasirašytas, todėl naikinti Įsakymo pareiškėjų skunde bei teismo posėdžio metu nurodytais argumentais nėra faktinių ir juridinių pagrindų. Teismas taip pat atmetė ir skundo reikalavimą priteisti pareiškėjams iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines kompensacijas.

IV. Pareiškėjai A. P. ir K. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų pareigybės realiai panaikintos nebuvo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Įsakymo pavadinimą. Taip pat akcentuoja, kad Įsakymo 11 ir 12 punktuose tiesiogiai nurodyta, kad pareiškėjai yra perkeliami. Pažymi, kad pareigos, į kurias pareiškėjai buvo perkelti neturint jų sutikimo, numato jiems daugiau įpareigojimų ir atsakomybės palyginus su jų ankstesnėmis pareigomis, todėl pareigybių skirtumai negali būti vadinami formaliais. Mano, kad negalima tvirtinti, jog pareiškėjų pareigybės buvo tik pervadintos, o jų funkcijos liko tos pačios.

Pažymi, kad pagal esantį byloje Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus OVG vyresniojo postinio pareigybės aprašymą, reglamentuojantį pareigybių paskirtį, pareiškėjai privalėjo jau ne padėti specialistui, kaip numatė ankstesnės jų užimtos pareigybės aprašymas, o patys ištisą parą užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius, gaunamų pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą, sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis bei kt.; ne padėti specialistui, o patys kontroliuoti ir koordinuoti policijos pareigūnų, dirbančių pagal nustatytą grafiką, darbą, įgyvendinant iškeltus uždavinius, atliekant pavestas funkcijas.

Pažymi, kad pasikeitė ir realiai vykdomos pareiškėjų funkcijos – anksčiau specialistas buvo atsakingas už komisariato patalpų priežiūrą, ginklus ir kt., o pareiškėjai jam padėdavo vykdyti jo funkcijas. Po perkėlimo pareiškėjai patys tapo atsakingi už komisariato patalpų priežiūrą, ginklus ir kt., nors anksčiau nebuvo atsakingi už tokių pareigų vykdymą. Teigia, kad faktiškai pareiškėjai iš padėjėjo pareigybių buvo perkelti į specialisto pareigybę ir priversti vykdyti funkcijas, kurias iki perkėlimo atlikdavo specialistas.

Be to, pagal naujas pareigybes, pareiškėjai turėjo vadovauti komisariato operatyvinei grupei, į kurią įeina specialistai, inspektoriai bei kiti pagal turimą išsilavinimą ir užimamas pareigas aukštesnio rango pareigūnai. Todėl mano, kad faktiškai jie buvo perkelti į kitas pareigas ignoruojant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei pareiškėjų teisę apsispręsti dėl naujų pareigų ėjimo. Taip pat mano, kad tokia situacija prieštarauja ir bendriems teisingumo ir sąžiningumo principams bei Statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principams.

Paaiškina, kad vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai turėjo buti atleidžiami iš vidaus tarnybos, apie jų atleidimą juos įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos bei išmokant jiems išeitinę kompensaciją vadovaujantis Statuto 57 straipsniu ir atsižvelgiant į nepertraukiamą tarnybos laiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro faktinių aplinkybių vertinimas, ar buvo panaikinta pareiškėjų pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų.

Pareiškėjai ginčija atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 85-TE-320 dalį, kuria jie buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perkelti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigų į Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 4 kategorijos) pareigas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjų pareigybės ginčo atveju realiai panaikintos nebuvo, todėl atsakovui nebuvo pareigos pareiškėjams siūlyti kitas pareigybes ir (ar) taikyti pareiškėjų atleidimo iš vidaus tarnybos procedūrą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Sistemiškai aiškindamas šių pareigybių aprašymuose nurodytų funkcijų, pavaldumo skirtingus aprašymus, bei įvertinęs tai, kad po Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 5-V-607 įgyvendinimo, Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato, kaip institucijos, struktūra išliko nepakitusi, o Operatyvaus valdymo grupė, iki pervadinimo vadinta Operatyvaus valdymo poskyriu, liko Viešosios policijos skyriaus, iki pervadinimo buvusio Viešosios tvarkos skyriumi, sudėtyje, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų tarnybinės atsakomybės, jų pareigybėms priskirtų funkcijų apimtimi bei pavaldumo tarnyboje aspektu, nurodytų aprašymų nuostatų skirtumai yra tik formalūs ir (ar) ginčo pareigybių (bei padalinių) pervadinimo rezultate atliktas šių pareigybių aprašymų nuostatų patikslinimas tik detalizuoja bei išsamiau atskleidžia ginčo pareigybių pobūdį.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Sprendžiant kilusį tarnybinį ginčą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, ar vyko vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimas, reorganizavimas, tarnybos organizavimo pakeitimai, bei įvertinta, ar šių pertvarkymų metu buvo panaikinta pareiškėjų pareigybė.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija išvadą, kad pareiškėjų pareigybės išliko, teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad ankstesnės pareigybės buvo panaikintos, o pareigybės, į kurias pareiškėjai buvo perkelti, kokybiškai skiriasi, numato jiems daugiau įpareigojimų ir atsakomybės; šiais argumentais jie grindė ir savo skundą pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliacijos esmė – pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, iš esmės sutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teismas išsamiai atsakė į pareiškėjų skundo argumentus, todėl iš naujo detaliai nagrinėti skundo pagrindą sudarančius teisiškai reikšmingus faktus nėra tikslinga.

Aplinkybę, patvirtinančią pertvarkymus pareiškėjų tarnyboje, pagrindžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 5-V-607 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-277 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardintų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 3 punktu nuspręsta pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-277 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardintų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ 3.2 punktu patvirtintą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašą ir išdėstyti jį nauja redakcija (t. 1, b. l. 129). Įsakymo Nr. 5-V-607 priedu „Steigiamų pareigybių sąrašas“ (t. 1, b. l. 133–134) nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate steigiama ir Operatyvaus valdymo grupė, o iš priedu „Pareigybių sąrašas“ (t. 1, b. l. 138–139) matyti, kad šioje Operatyvaus valdymo grupėje numatytos ir 4 (keturios), C lygio 2 - 4 kategorijos, vyresniojo postinio pareigybės. Iki pertvarkos pareiškėjai užėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigas (C lygio 4 kategorijos).

Ar Operatyvaus valdymo grupėje įsteigta vyresniojo postinio pareigybė (C lygio 4 kategorijos) gali būti laikoma išlikusia Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigybe (C lygio 4 kategorijos), turi būti nustatoma įvertintinus pareigūnui pavestas funkcijas (paskirtį ir kompetencijos apimtį), pavaldumą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar nėra reikšmingai padidėjusi darbų apimtis.

Apeliantai teigia, kad pagal OVG vyresniojo postinio pareigybės aprašymą, jie privalėjo jau ne padėti specialistui, kaip numatė ankstesnės jų užimtos pareigybės aprašymas, o patys ištisą parą užtikrinti operatyvų reagavimą į gaunamą informaciją apie įvykius, gaunamų pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą ir registravimą, sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis bei kt.; ne padėti specialistui, o patys kontroliuoti ir koordinuoti policijos pareigūnų, dirbančių pagal nustatytą grafiką, darbą, įgyvendinant iškeltus uždavinius, atliekant pavestas funkcijas (Aprašymų 4, 15, 20 p.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų pareigybės paskirtis ir atliekamos funkcijos iš esmės išliko tokios pačios. Formuluotės „padeda“ pakeitimas į „užtikrina“, „kontroliuoja“, nagrinėjamu atveju laikytinas, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tik patikslinimu, nereiškiančiu kokybiškai naujos kompetencijos, naujų savarankiškų funkcijų priskyrimu, nes išliko tas pats pareigybės lygis ir kategorija, išliko toks pats tiesioginis pareigūnų pavaldumas – buvo Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkui, vėliau Operatyvaus valdymo grupės vyresniajam specialistui (Aprašymų 36 p.), išliko tokia pati tarnybinė ir drausminė atsakomybė už tinkamą pareigų neatlikimą (vienoda ir esant nepadėjimui užtikrinti ..., kontroliuoti ..., ir esant neužtikrinimui ..., nekontroliavimui ...). Tiek iki perkėlimo, tiek po jo pareigūnų savarankiški veiksmai turėjo būti derinami su pavaldumu tiesioginiam vadovui, todėl minėtų formuluočių pakeitimas pareigybės aprašyme neturėjo tokios įtakos pačiai pareigybei (pareigūno kompetencijai, teisėms ir pareigoms,), kad ji galėtų būti vertinama kaip kokybiškai nauja.

Kitu argumentu apeliantai nurodo realiai pasikeitusias jų vykdomų funkcijų apimtis – jie tapo atsakingi už komisariato patalpų priežiūrą, ginklus ir kt., turėjo vadovauti komisariato operatyvinei grupei, nors anksčiau tik padėdavo specialistui vykdyti šias funkcijas. Teisėjų kolegija šių teiginių nepripažįsta pagrįstais, nes OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 15, 19, 25 punktuose tokių funkcijų vykdymas buvo numatytas, t. y. naujų pareigų pareiškėjai neįgijo. Apeliantų teiginys, kad po pertvarkymų išaugo jų atliekamų darbų apimtys nėra pagrįstas kokiais nors daugiau objektyviais duomenimis byloje, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl pareigybės vertinimo kaip iš esmės kitos. Ginčijamame įsakyme nurodyta sąvoka dėl pareigūnų perkėlimo pati savaime negali būti reikšmingu argumentu dėl pareigybių, į kurias buvo perkelti, vertinimo kaip iš esmės naujų ir kitokių. Tai formalaus pobūdžio aplinkybė, kuri buvo sąlygota, ką pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 5-V-607 įgyvendinimo, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato struktūrinių padalinių bei juose numatytų pareigybių, pavadinimų pakeitimų (pervadinimo), o ne pačių pareigybių ar padalinio panaikinimo. Paties Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato, kaip institucijos, struktūra išliko nepakitusi, o Operatyvaus valdymo grupė, iki pervadinimo vadinta Operatyvaus valdymo poskyriu, liko Viešosios policijos skyriaus, iki pervadinimo buvusio Viešosios tvarkos skyrimi, sudėtyje.

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos išvadų apie pareiškėjų pareigybių panaikinimą, kitų apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes jie negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė byloje visas reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl yra paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Virgilijus Valančius Virginija Volskienė