4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBylos Nr.1A -312- 383/2011Teisminio proceso Nr. 56-1-00402-2010Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.4. (S)PraneÅ¡Äjas V. VitunskasTeisÄja A. ŽemantauskienÄ (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužÄs 30 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Valdo Vitunsko, teisÄjų: DanguolÄs Å iugždinytÄs, GyÄio VeÄersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynÄjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam L.
Legislator headnote
AI generated4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2 · Kauno apygardos teismas: Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus Å¡alies ekonominiai situacijai turÄs didesnes galimybÄs atlyginti nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju jo turtinÄ padÄtis nÄra svarbus kriterijus, nustatinÄjant neturtinÄs žalos dydį, tuo labiau, kad jis yra įtrauktas į CK 6.250 straipsnį, ir neiÅ¡skirtas kaip mažiau svarbus ar nereikÅ¡mingas. Kaltininko turtinÄ padÄtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinÄs žalos dydį, nes teisingumo tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.
Full text
Bylos Nr.1A -312- 383/2011Teisminio proceso Nr. 56-1-00402-2010Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.4. (S)PraneÅ¡Äjas V. VitunskasTeisÄja A. ŽemantauskienÄ (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužÄs 30 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Valdo Vitunsko, teisÄjų: DanguolÄs Å iugždinytÄs, GyÄio VeÄersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynÄjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam L.
V., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ dÄl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. ir jam paskirta bausmÄ:             pagal BK 286 straipsnį 5 mÄnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti kas mÄnesį po 20 valandų visuomenÄs labui;              pagal BK 138 str.2 dalies 10 p. - 2 (dvejų) metų laisvÄs atÄmimo.             BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du, galutinÄ bausmÄ paskiriant 2 (du) metus laisvÄs atÄmimo.             Taikytos BK 75 str. nuostatos, ir paskirtos bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 metams, įpareigojant per 6 mÄnesius atlyginti turtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiajam S. S., per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
NukentÄjusiojo S. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas, priteista iÅ¡ kaltinamojo L. V. 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.             VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs prokuroro civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ kaltinamojo L. V. 3752,57 Lt MarijampolÄs apskrities VPK valstybÄs biudžetui dÄl laikino nedarbingumo paÅ¡alpos iÅ¡mokÄjimo S. S..             ValstybinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dÄl gydymo iÅ¡laidų tenkintas ir priteista iÅ¡ kaltinamojo L.
V. 3955,31 Lt, mokant Å¡iÄ sumÄ nuo 2011-02-28 60 mÄnesių po 65,92 Lt kas mÄnesį (duomenys neskelbtini); ir                         n u s t a t Ä :              L. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-07 apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini) prie kaimo bendruomenÄs namų vykusios kaimo bendruomenÄs Å¡ventÄs metu, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtÄ stikliniu buteliu suduodamas vienÄ smÅ«gį į galvos sritį pasiprieÅ¡ino vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas atliekanÄiam MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato patruliui S. S., tuo S. S. padarÄ lengvo laipsnio galvos smegenų sukrÄtimÄ , lengvÄ bendrÄ sumuÅ¡imo sindromÄ , muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ kairio momens srityje, įtariamÄ kairio momenkaulio lūžimÄ , dÄl ko S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų laikotarpiui, tai yra dÄl nukentÄjusiojo S. S. tarnybos pareigų vykdymo jį nesunkiai sužalojo.             Apeliaciniu skundu nuteistasis L.
V. skundžia apylinkÄs teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti dalyje dÄl 10 000 litų neturtinÄs žalos priteisimo, ir iÅ¡ atsakovo L. V. ieÅ¡kovo S. S. naudai priteisti 2000 neturtinÄs žalos. Skunde nurodo, kad iÅ¡ jo teismas priteisÄ per daug neturtinÄs žalos atlyginimo. NukentÄjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje kaip turtinÄ Å¾alÄ nurodÄ tik patirtÄ fizinį skausmÄ Â ir  pažeminimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas nenurodÄ, kad bÅ«tų patyrÄs kokius nors dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad bÅ«tų sumažÄjÄ bendravimo galimybÄs ir pan.  IeÅ¡kovas neįrodinÄjo ir patirto pažeminimo. Policijos  pareigÅ«nų  darbas  susijÄs  su  padidinta  rizika,  nekasdienÄmis situacijomis, kurių metu pareigÅ«nas turi bÅ«ti pasiruoÅ¡Äs susidurti ir susiduria su įvairiai iÅ¡puoliais ir įžeidimais, todÄl pažeminimo pajautimo ribos yra ir turi bÅ«ti didesnÄs nei eilinio pilieÄio.  Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vien tik už fizinio skausmo sukÄlimÄ priteista 10 000 litų dydžio neturtinÄ Å¾ala yra per didelÄ.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, priteisdamas neturtinÄs žalos atlyginimÄ , motyvavo tokias priežastis, kaip sveikatos sutrikdymÄ , jo pobÅ«dį, kaltinamojo kaltÄ. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas neįvertino tos aplinkybÄs, kad nukentÄjusiajam dÄl apelianto veiksmų buvo padarytas lengvo laipsnio smegenų sukrÄtimas, kuris paprastai jokių liekamųjų reiÅ¡kinių ateityje neturi. NÄra jokių duomenų, be nukentÄjusiojo teiginių, patvirtinanÄių apie likusiÄ sužalojimo pasekmÄ - galvos skausmÄ .
Ir pripažįstant, kad svarbus kriterijus priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ dÄl sveikatos sužalojimo yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentÄjusiojo gyvenimui, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju neįrodyta, jog patirtas sužalojimas ateityje turÄs kokių tai pasekmių nukentÄjusiojo gyvenimo kokybei.             Teismas nurodÄ, kad kaltinamojo turimi finansiniai įsipareigojimai, Å¡iuo metu gaunamas nedidelis darbo užmokestis, negali bÅ«ti prioritetu sprendžiant neturtinÄs žalos dydį.
Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus Å¡alies ekonominiai situacijai turÄs didesnes galimybÄs atlyginti nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju jo turtinÄ padÄtis nÄra svarbus kriterijus, nustatinÄjant neturtinÄs žalos dydį, tuo labiau, kad jis yra įtrauktas į CK 6.250 straipsnį, ir neiÅ¡skirtas kaip mažiau svarbus ar nereikÅ¡mingas. Kaltininko turtinÄ padÄtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinÄs žalos dydį, nes teisingumo tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.
DÄl to VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas nepagrįstai sprendÄ, kad jo turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti lemiamas neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismas nepagrįstai jo turtinÄ padÄtį susiejo tik su darbingumu bei su ateityje pasikeisianÄia Å¡alies ekonomine situacija, nes darbingas asmuo nebÅ«tinai yra finansiÅ¡kai stabilioje padÄtyje, tuo labiau samprotavimai apie ateityje galbÅ«t busianÄias didesnes galimybes atlyginti žalÄ yra pagrįsti tik prielaidomis. IÅ¡ L.
V. priteista 10 000 litų suma yra visiÅ¡kai neadekvati jo turtinei padÄÄiai, kuri yra bloga. Taigi atsižvelgiant į anksÄiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio motyvavo neiÅ¡samiai ir neįtikinamai. Teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato konkreÄiu atveju priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį, bet ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų pritaikymas prie nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių, atskleista jo reikÅ¡mÄ bei įtaka, sprendžiant dÄl teisingo piniginÄs kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydžio konkreÄioje situacijoje.             Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas advokatas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti.             Prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti.             Nuteistojo L.
V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.ApylinkÄs teismas, priteisdamas nukentÄjusiajam neturtinÄ Å¾alÄ , nevisiÅ¡kai vadovavosi AukÅ¡Äiausiojo teismo iÅ¡dÄstytomis nuostatomis dÄl teisÄs normų , reguliuojanÄių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, bei nusistovÄjusia teismų praktika dÄl neturtinÄs žalos priteisimo analogiÅ¡kose bylose dÄl padarytų nusikalstamų veikų ( LR BK 138 str.), bei neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijais.
             NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrÄžiami konkreÄiais ir vertinamaisiais požymiais. SprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:
1) neturtinÄs žalos pasekmes;
2) žalÄ padariusio asmens kaltÄ:
3) žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį;
4) tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį;
5) kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes;
6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. NeturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mÄ konkreÄiam neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinÄs žalos, dÄl savo prigimties negalinÄios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinÄs skriaudos, taigi â ir bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinÄs žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninanÄiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, â reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinÄs žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius.        Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrÄžiama, kad nustatyti neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , yra teismo funkcija.
Kadangi kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinÄ vertybÄ, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkreÄiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo, atsižvelgti į pažeistos teisinÄs vertybÄs pobÅ«dį, specifikÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketÄjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimÄ , pažeistos vertybÄs pobÅ«dis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iÅ¡ esminių neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisÄs pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobÅ«džio padariniai nukentÄjusiam asmeniui, taÄiau, teisingo neturtinÄs žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingÄ nukentÄjusiojo ir žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinÄs žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį, neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikÅ¡mÄs visos â tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobÅ«džiu, tiek leidžianÄios įvertinti konkreÄiÄ nukentÄjusiojo, taip pat žalÄ padariusio asmens situacijÄ ir taip individualizuoti piniginÄs kompensacijos dydžio parinkimÄ â bylos aplinkybÄs. DÄl to, sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkreÄiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybÄs pobÅ«dį ir specifikÄ , bÅ«tina įvertinti kriterijų visumÄ , t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudaranÄiais pagrindÄ nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinÄs žalos dydį konkreÄioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnÄse analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius (žr., 2K-554/2009; 2K-144/2007; 2K-631/2006), kur paprastai priteista neturtinei žalai atlyginti nuo 3000 iki 5000 Lt.Kolegija pažymi, kad apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ pažeistos vertybÄs pobÅ«dį ir specifikÄ , bÅ«tent, kad nukentÄjusysis yra policijos pareigÅ«nas ir jis buvo sužalotas vykdant savo pareigas.
Policijos pareigÅ«nui, vykdanÄiam savo pareigas, užtikrinant vieÅ¡Ä tvarkÄ , pastoviai yra grÄsmÄ susidurti su pasiprieÅ¡inimu ir bÅ«ti sužalotu. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nas turi bÅ«ti pastoviai pasiruoÅ¡Äs psichologiÅ¡kai patirti neigiamas pasekmes iÅ¡ pažeidÄjų. Taigi, ir patirtos neigiamos pasekmÄs palieka mažesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus, negu kitam nukentÄjusiajam analogiÅ¡koje situacijoje. Taip pat apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ ir į nuteistojo turtinÄ padÄtį.
TodÄl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkÄs teismas nepagrįstai priteisÄ per didelį civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 5000 litų.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., BPK 328 str.4p., n u t a r i a : VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011m. vasario 22d. nuosprendį dalyje dÄl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai priteisti pakeisti: priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. V. 5 000 ( penkis tÅ«kstanÄius) litų nukentÄjusiajam S. S. neturtinei žalai atlyginti.       Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .
Kolegijos pirmininkas  Valdas Vitunskas         TeisÄjai    DanguolÄ Å iugždinytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gytis VeÄerskas