Legislator Case Law & Legislation
4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2 AI generated

4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Bylos Nr.1A -312- 383/2011Teisminio proceso Nr. 56-1-00402-2010Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.4. (S)Pranešėjas V. VitunskasTeisėja A. Žemantauskienė (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

4f2a50ea-f14f-487b-afdb-a671ac2e4ec2 · Kauno apygardos teismas: Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus Å¡alies ekonominiai situacijai turės didesnes galimybės atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju jo turtinė padėtis nėra svarbus kriterijus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį, tuo labiau, kad jis yra įtrauktas į CK 6.250 straipsnį, ir neiÅ¡skirtas kaip mažiau svarbus ar nereikÅ¡mingas. Kaltininko turtinė padėtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas — skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos Nr.1A -312- 383/2011Teisminio proceso Nr. 56-1-00402-2010Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.4. (S)Pranešėjas V. VitunskasTeisėja A. Žemantauskienė (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam L.

V., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. ir jam paskirta bausmė:             pagal BK 286 straipsnį 5 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui;              pagal BK 138 str.2 dalies 10 p. - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.             BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, galutinę bausmę paskiriant 2 (du) metus laisvės atėmimo.             Taikytos BK 75 str. nuostatos, ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam S. S., per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš kaltinamojo L. V. 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.             Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroro civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo L. V. 3752,57 Lt Marijampolės apskrities VPK valstybės biudžetui dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo S. S..             Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų tenkintas ir priteista iš kaltinamojo L.

V. 3955,31 Lt, mokant Å¡iÄ sumÄ nuo 2011-02-28 60 mėnesių po 65,92 Lt kas mėnesį (duomenys neskelbtini); ir                         n u s t a t ė :              L. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-07 apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini) prie kaimo bendruomenės namų vykusios kaimo bendruomenės Å¡ventės metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtÄ stikliniu buteliu suduodamas vienÄ smÅ«gį į galvos sritį pasiprieÅ¡ino vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas atliekančiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato patruliui S. S., tuo S. S. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , lengvÄ bendrÄ sumuÅ¡imo sindromÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ kairio momens srityje, įtariamÄ kairio momenkaulio lūžimÄ , dėl ko S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų laikotarpiui, tai yra dėl nukentėjusiojo S. S. tarnybos pareigų vykdymo jį nesunkiai sužalojo.             Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti dalyje dėl 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo, ir iÅ¡ atsakovo L. V. ieÅ¡kovo S. S. naudai priteisti 2000 neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad iÅ¡ jo teismas priteisė per daug neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje kaip turtinę žalÄ nurodė tik patirtÄ fizinį skausmÄ Â ir  pažeminimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas nenurodė, kad bÅ«tų patyręs kokius nors dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad bÅ«tų sumažėję bendravimo galimybės ir pan.  IeÅ¡kovas neįrodinėjo ir patirto pažeminimo. Policijos  pareigÅ«nų  darbas  susijęs  su  padidinta  rizika,  nekasdienėmis situacijomis, kurių metu pareigÅ«nas turi bÅ«ti pasiruošęs susidurti ir susiduria su įvairiai iÅ¡puoliais ir įžeidimais, todėl pažeminimo pajautimo ribos yra ir turi bÅ«ti didesnės nei eilinio piliečio.  Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vien tik už fizinio skausmo sukėlimÄ priteista 10 000 litų dydžio neturtinė žala yra per didelė.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , motyvavo tokias priežastis, kaip sveikatos sutrikdymÄ , jo pobÅ«dį, kaltinamojo kaltę. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam dėl apelianto veiksmų buvo padarytas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, kuris paprastai jokių liekamųjų reiÅ¡kinių ateityje neturi. Nėra jokių duomenų, be nukentėjusiojo teiginių, patvirtinančių apie likusiÄ sužalojimo pasekmę - galvos skausmÄ .

Ir pripažįstant, kad svarbus kriterijus priteisiant neturtinę žalÄ dėl sveikatos sužalojimo yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju neįrodyta, jog patirtas sužalojimas ateityje turės kokių tai pasekmių nukentėjusiojo gyvenimo kokybei.             Teismas nurodė, kad kaltinamojo turimi finansiniai įsipareigojimai, Å¡iuo metu gaunamas nedidelis darbo užmokestis, negali bÅ«ti prioritetu sprendžiant neturtinės žalos dydį.

Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus šalies ekonominiai situacijai turės didesnes galimybės atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Apeliantas nesutinka su šia teismo pozicija, kad šiuo atveju jo turtinė padėtis nėra svarbus kriterijus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį, tuo labiau, kad jis yra įtrauktas į CK 6.250 straipsnį, ir neišskirtas kaip mažiau svarbus ar nereikšmingas. Kaltininko turtinė padėtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas — skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.

Dėl to VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad jo turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismas nepagrįstai jo turtinę padėtį susiejo tik su darbingumu bei su ateityje pasikeisiančia Å¡alies ekonomine situacija, nes darbingas asmuo nebÅ«tinai yra finansiÅ¡kai stabilioje padėtyje, tuo labiau samprotavimai apie ateityje galbÅ«t busiančias didesnes galimybes atlyginti žalÄ yra pagrįsti tik prielaidomis. IÅ¡ L.

V. priteista 10 000 litų suma yra visiÅ¡kai neadekvati jo turtinei padėčiai, kuri yra bloga. Taigi atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio motyvavo neiÅ¡samiai ir neįtikinamai. Teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato konkrečiu atveju priteistinÄ neturtinės žalos dydį, bet ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų pritaikymas prie nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, atskleista jo reikÅ¡mė bei įtaka, sprendžiant dėl teisingo piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydžio konkrečioje situacijoje.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundÄ tenkinti.             Prokuroras prašė skundÄ atmesti.             Nuteistojo L.

V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalÄ , nevisiÅ¡kai vadovavosi Aukščiausiojo teismo iÅ¡dėstytomis nuostatomis dėl teisės normų , reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, bei nusistovėjusia teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo analogiÅ¡kose bylose dėl padarytų nusikalstamų veikų ( LR BK 138 str.), bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

             Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsda­mas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teis­mas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę:

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡­kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , yra teismo funkcija.

Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo, atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ , pažeistos vertybės pobÅ«dis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobÅ«džio padariniai nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingÄ nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikÅ¡mės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobÅ«džiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečiÄ nukentėjusiojo, taip pat žalÄ padariusio asmens situacijÄ ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimÄ â€“ bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobÅ«dį ir specifikÄ , bÅ«tina įvertinti kriterijų visumÄ , t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindÄ nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., 2K-554/2009; 2K-144/2007; 2K-631/2006), kur paprastai priteista neturtinei žalai atlyginti nuo 3000 iki 5000 Lt.Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į pažeistos vertybės pobÅ«dį ir specifikÄ , bÅ«tent, kad nukentėjusysis yra policijos pareigÅ«nas ir jis buvo sužalotas vykdant savo pareigas.

Policijos pareigÅ«nui, vykdančiam savo pareigas, užtikrinant vieÅ¡Ä tvarkÄ , pastoviai yra grėsmė susidurti su pasiprieÅ¡inimu ir bÅ«ti sužalotu. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nas turi bÅ«ti pastoviai pasiruošęs psichologiÅ¡kai patirti neigiamas pasekmes iÅ¡ pažeidėjų. Taigi, ir patirtos neigiamos pasekmės palieka mažesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus, negu kitam nukentėjusiajam analogiÅ¡koje situacijoje. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė per didelį civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 5000 litų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., BPK 328 str.4p., n u t a r i a : VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011m. vasario 22d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai priteisti pakeisti: priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. V. 5 000 ( penkis tÅ«kstančius) litų nukentėjusiajam S. S. neturtinei žalai atlyginti.       Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas  Valdas Vitunskas         Teisėjai    Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                                                                                          Gytis Večerskas