4f2470cf-1822-424e-bf8a-d2ba35d724c8 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1327-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38123-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės (apeliantės) N. O. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. O. ieÅ¡kinį atsakovei R.

O. dėl nuostolių ir skolos priteisimo; trečiasis asmuo byloje – A. O. (A. O.). Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės R. O. 719 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovės sÄ skaita, 282 Eur skolÄ pagal 2017 m. lapkričio 19 d. skolos raÅ¡telį, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jos sÅ«nui ir atsakovės sutuoktiniui A. O. 2017 m. kovo 1 d. nutraukus darbo santykius su UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“, 2017 m. kovo 1 d. tarp A. O. ir UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ buvo sudarytas susitarimas dėl 844,19 Eur skolos už troleibuso vairavimo kvalifikavimo parengimo kursus iki 2018 m. liepos 30 d. IeÅ¡kovė teigimu, sÅ«naus piniginės prievolės UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ įvykdymui ji, dirbanti Vokietijoje, pervedinėjo į atsakovės sÄ skaitÄ dalimis atitinkamas sumas, iÅ¡ kurių susidarė visa reikalinga 850 Eur suma skolai padengti.

Nurodė, kad atsakovė iÅ¡ pervestos 850 Eur sumos UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ pervedė tik 329 Eur, pasisavindama likusiÄ 521 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovei pervedė ir pinigų sumas, skirtas prekėms įgyti ir paslaugoms apmokėti, t. y. 2019 m. balandžio 4 d. pervedė atsakovei 70 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,komunalinės paslaugos už butÄ â€œ, iÅ¡ kurios 50 Eur buvo skirti ieÅ¡kovės vaistams nupirkti, tačiau atsakovė vaistų nenupirko, bei 2019 m. kovo 25 d. pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 28 Eur, skirtus komunalinei rinkliavai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už ieÅ¡kovės butÄ sumokėti, tačiau atsakovė juos taip pat pasisavino.

IeÅ¡kovės skaičiavimais, atsakovė iÅ¡ viso 2017 – 2019 metais pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovės (nepagrįstai praturtėjo) 599 Eur, tuo padarydama ieÅ¡kovei tokio paties dydžio nuostolius (521 Eur nesumokėti už A. O. buvusiam darbdaviui UAB ,,Vilniaus vieÅ¡asis transportas“, 50 Eur, skirti nupirkti ieÅ¡kovės vaistams, 28 Eur skirti komunalinei rinkliavai). Pažymėjo, kad taip pat patyrė 120 Eur, sumokėtų advokatui, už pretenzijos atsakovei parengimÄ , dėl ko iÅ¡ viso susidarė 719 Eur (599 Eur + 120 Eur) nuostolių.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė taip pat negrÄ Å¾ino 2017 m. lapkričio 19 d. paskolos raÅ¡telyje nurodytos 282 Eur sumos.

3. Atsakovė R. O. atsiliepime į ieÅ¡kinį su reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, nurodydama, jog sutinka padengti 168 Eur sumÄ . Nurodė, kad sutuoktinio A. O. sÄ skaitos bÅ«davo areÅ¡tuotos dėl nesumokėtų skolų, tuo metu jis niekur nedirbo, todėl ieÅ¡kovė jam skirtus pinigus pervesdavo į atsakovės sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios trečiasis asmuo nusiimdavo didžiÄ jÄ dalį pinigų arba panaudodavo juos savo skoloms apmokėti per atsakovės sÄ skaitÄ , o likusius pinigus ieÅ¡kovė su sutuoktiniu panaudodavo bendroms sÄ skaitoms ir bendroms reikmėms apmokėti. Atsakovės teigimu, Å¡iuo metu teisme nagrinėjama jos ir A. O. santuokos nutraukimo byla, o pateikdama ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo nežinojo apie ieÅ¡kovės N. O. reikalavimÄ atsakovei, dėl ko santuokos nutraukimo byloje nenurodė N. O. kaip kreditorės. Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nustatyti tik atsakovės asmeniniai įsipareigojimai ieÅ¡kovei.

4. Trečiasis asmuo A. O. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

6. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo byla. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės R. O., kurį sudaro atsakovės ne pagal paskirtį panaudotos ieÅ¡kovės jai pervestos piniginės lėšos bei negrÄ Å¾inta paskola. Ä®vertinęs atsakovės atsikirtimų argumentus, susijusius su ieÅ¡kovės pervestų piniginių lėšų panaudojimu, tai, jog atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės įrodinėjamu piniginės prievolės vertinimu kaip atsakovės asmeninės prievolės, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė praÅ¡o nustatyti prievolės ieÅ¡kovei pobÅ«dį.

7. Teismas nurodė, jog prievolės pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ pobÅ«džio klausimas negali bÅ«ti paraleliai nagrinėjamas byloje dėl įsiskolinimo priteisimo ir byloje dėl santuokos nutraukimo. Ä®vertinęs sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo bylos eigÄ , t. y. tai, jog byla nėra iÅ¡nagrinėta, kad santuokos nutraukimo byloje N. O. yra įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, o byla dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kelta anksčiau nei Å¡i byla, pažymėjo, jog bÅ«tent santuokos nutraukimo byloje turi bÅ«ti įvertinta atsakovės atsakomybė pagal N. O. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, bei nustatytas atsakovės prievolės pobÅ«dis kreditorei (N. O.). Sprendė, jog dėl nurodyto ieÅ¡kovės N. O. ieÅ¡kinys dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovės R. O. paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

8. Teismas, atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, į tai, jog abi Å¡alys byloje patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendė nepaskirstyti Å¡alių patirtų iÅ¡laidų Å¡alims (CPK 94 straipsnio 1 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai 9. Apeliantė (ieÅ¡kovė) N. O. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl atskirojo skundo suraÅ¡ymo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. IeÅ¡kinio dalykÄ sudaro skirtingi reikalavimai, jų faktinis ir teisinis pagrindas skiriasi, todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nepagrįstai neatribojo ir neįvykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti dvejopo pobÅ«džio teisinius santykius. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡samiau nei ieÅ¡kinyje buvo iÅ¡skirti ieÅ¡kinio reikalavimai, nurodant, jog atsakovė veikė pavedimo sandorio pagrindu, kurį įvykdžius tik iÅ¡ dalies, o likusiÄ sumÄ pasisavinus, atsakovė nepagrįstai praturtėjo, dėl ko ieÅ¡kovė, kaip įgaliotoja, turi teisę reikalauti atsakovės turtinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. 9.2.

Atsakovė suklaidino teismÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisinės padėties, nurodydama, jog ieÅ¡kovės konkrečiam pavedimo tikslui įvykdyti skirtos lėšos, kaip ir suteikta paskola buvo panaudotos atsakovės ir jos sutuoktinio Å¡eimos poreikiams, todėl atsakovė yra skolinga tik ½ dalį ieÅ¡kovės reikalaujamų bendroms Å¡eimos reikmėms iÅ¡leistų pinigų. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neįvykdė įstatymu pavesto pareigos ir nekvalifikavo dvejopų skirtingų ginčo teisinių santykių tarp Å¡alių (pavedimo ir paskolos sutarties), iÅ¡ kurių atsiranda skirtingos prievolės, taip pat nenustatinėjo bei nevertino atsakovės ir jos sutuoktinio turtinės prievolės ieÅ¡kovei teisinės prigimties ir pobÅ«džio. 9.3.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodydamas sutuoktinių prisiimtų prievolių tinkamo kvalifikavimo reikÅ¡mę tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir sutuoktinių tarpusavio santykiams, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių bei sutuoktinių prievolių. Pažymi, jog tinkamas pavedimo teisinių santykių kvalifikavimas sudaro pagrindÄ vertinti, jog ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindas yra asmeninės atsakovės civilinės atsakomybės taikymas – žalos atlyginimas.

Apeliantės teigimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė asmeniniai pavedimo santykiai, kadangi ieÅ¡kovė pavedė atsakovei jos pervedamais pinigais įvykdyti piniginę prievolę trečiojo asmens naudai, t.y. sumokėti trečiojo asmens buvusiam darbdaviui skolÄ už vairuotojo kursus, todėl, esant tikslinei pavedimo paskirčiai, atsakovė negalėjo lėšų naudoti nei savo Å¡eimos, nei asmeninių poreikių patenkinimui (CK 6.760 straipsnio 1 ir 8 dalys). Pažymi, jog atsakovės asmeninės prievolės, neturinčios tiesioginio ryÅ¡io su jos bei sutuoktinio bendru turtu, prisiimtos pavedimo sutartimi, taip pat atsakovės prievolių nevykdymas negali užtraukti turtinės prievolės atsakovės sutuoktiniui, o yra atsakovės asmeninė prievolė. 9.4.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, taip pat nenustatė ir netyrė ieÅ¡kovės suteiktos paskolos atsakovei 2017-11-19 skolos raÅ¡telio pagrindu pobÅ«džio. Pažymi, jog nebuvo jokių procesinių kliūčių iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kinį priimti sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, o santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje beliktų sudarant dalintino turto balansÄ atitinkamas suma priskirti vienai ar kitai bylos Å¡aliai. Be to, atsakovė pripažino dalį reikalavimo dėl 282 Eur skolos pagal skolos raÅ¡telį, tačiau teismas, nepagrįstai nesprendė bylos iÅ¡ esmės, o priimdamas skundžiamÄ nutartį, sudarė galimybę atsakovei iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. 9.5.

Kasacinio teismo praktikos dėl prievolių pobÅ«džio nustatymo citavimas skundžiamoje nutartyje laikytinas tik deklaratyvaus pobÅ«džio citavimu, nenurodant, kurių ieÅ¡kovės reikalavimų ir dėl kokių priežasčių negalima ar nereikia vykdyti, todėl skundžiama nutartis yra ir nemotyvuota. Tokiu bÅ«du taip pat paneigta ir ieÅ¡kovės konstitucinė teisė į teisėtų interesų gynimÄ teisme. 9.6. Teismas skundžiama nutartimi taip pat paneigė įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kovės teisę į bent dalies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nors skundžiamoje nutartyje remiamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis Å¡alių procesinio elgesio vertinimÄ , tačiau skundžiamoje nutartyje Å¡alių procesinis elgesys apskritai nevertintas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ rėmėsi argumentu dėl abiejų bylos Å¡alių byloje patirtomis advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidomis, kai tuo tarpu atsakovė neprašė advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimo bei nepateikė tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

10. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, privalo pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir apie bylos iÅ¡kėlimÄ jiems praneÅ¡ti, nusiųsdamas jiems pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylÄ turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

15. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių ir skolos priteisimo, įrodinėdama, jog dėl atsakovės veiksmų, kuriais ji pervedamas sumas naudojo ne pagal bankiniuose pavedimuose nurodytÄ tikslinę pervedamų pinigų paskirtį, patyrė 599 Eur nuostolių, o pagal 2017 m. lapkričio 19 d. paskolos raÅ¡telį atsakovė jai yra skolinga 282 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo byla. Remdamasis tuo, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolių pobÅ«džio, atsakovei įrodinėjant, jog gautos iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų sumos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, teismas pažymėjo, jog toks ieÅ¡kovės (kreditorės) ir atsakovės ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas atsakovės R. O. ir trečiojo asmens A. O. santuokos nutraukimo byloje.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju be kita ko yra keliamas ir prievolės pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ pobÅ«džio klausimas (bendra sutuoktinių ar atsakovės asmeninė), tačiau pažymėtina, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, nurodant, jog ieÅ¡kinio reikalavimai turėtų bÅ«ti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Å iam tikslui pasiekti proceso normose įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ . CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas imperatyviai nenumato, jog visi be iÅ¡imties sutuoktinių (ar vieno iÅ¡ jų) kreditorių reikalavimai turėtų bÅ«ti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, kadangi teisė pasirinkti procesinį materialinių teisių gynimo bÅ«dÄ priklauso kreditoriui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) ir toks ieÅ¡kovės pasirinkimas savo teises ginti reiÅ¡kiant reikalavimus atskiroje byloje, o ne santuokos nutraukimo byloje, atitinka CPK 5 straipsnyje įtvirtintus teisminės gynybos instituto tikslus.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintina, jog ieÅ¡kovės reikalavimai ir keliamas prievolės pobÅ«džio klausimas gali bÅ«ti nagrinėjami ir ne santuokos nutraukimo byloje. Pritartina apeliantei, kad ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo atveju, priimtu sprendimu iÅ¡sprendus kilusį ginÄÄ bei nustačius prievolių pobÅ«dį, atitinkamos sumos galėtų bÅ«ti įraÅ¡omos sudarant santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansÄ , juolab kad, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO, atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla nėra iÅ¡nagrinėta.

Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, galėjo būti svarstomas civilinių bylų sujungimo klausimas.

19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 20. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, neatsižvelgdamas į dispozityvumo principÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, vertintina, jog yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ nutartį, perduodant civilinę bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir civilinę bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta BujokaitėÂ