2013-05-21 Nr. AB-1895-3-65-3-00070-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-194/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“ (toliau – pareiškėjas, ŽŪB „Vadokliai“, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 2–11) į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (36.9-7)-SA-6 dėl 2011 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PAR-77 tvirtinimo dalį dėl: 1) pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą dėl ŽŪB „Vadokliai“ papildomai apskaičiuotų mokesčių, taikant turinio viršenybės prieš formą principą – 28 371 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 24 522 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų; 2) pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą dėl ŽŪB „Vadokliai“ papildomai apskaičiuotų 143 402 Lt PVM pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą; 3) pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą dėl sumažintų nuostolių sumų už 2009 m. – 500 249 Lt ir už 2010 m. – 317 724 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 129 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pavesti pakartotinai patikrinti mokėtoją, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pagal ŽŪB „Vadokliai“ ir D. A. ūkio sudarytas rangos sutartis dėl arimo, skutimo ir trąšų barstymo paslaugų teikimo D. A. ūkis tariamai realiai suteikė mažiau paslaugų, nei nustatyta sutartyse ir užfiksuota pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje. Sunaudoti kuro kiekiai neatitiko nurodytų darbų atlikimo apimties, pagal techninius pajėgumus naudota technika negalėjo suarti, nuskusti ir apibarstyti trąšomis sutartyse nurodyto žemės ploto, ir tai keičia mokesčio bazę bei mokestinius mokesčius.

Pareiškėjas nesutiko su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu ir teigė, kad D. A. ūkis atliko visas sutartyse nurodytas paslaugas, už jas sumokėta tiek, kiek nurodyta sutartyse, ir šių sutarčių sudarymo tikslas nebuvo mokestinės naudos gavimas. Todėl mokesčių administratorius be jokio pagrindo pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą, patikrinimo aktu taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį, priskaičiavo pareiškėjui 28 372 Lt PVM, 24 522 Lt GPM ir sumažino nuostolį 135 105 Lt suma. Nurodė, jog skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad patikrinimo metu inspekcija nepakankamai vertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl D.

A. žemės ūkio paslaugų atlikimo apimties, nebuvo analizuota galimybė, kad D. A. ūkis paslaugoms atlikti galėjo naudoti ne tik ŽŪB „Vadokliai“ kurą, be to, būtina išsiaiškinti, ar D. A. ūkis yra deklaravęs bei sumokėjęs į biudžetą pardavimo PVM, mokesčių administratoriui sudarė pagrindą ne skirti pakartotinį patikrinimą, o nepatvirtinti šios patikrinimo akto dalies. Pažymėjo, kad patikrinimo aktu pareiškėjui 143 402 Lt PVM buvo priskaičiuota už tai, kad ŽŪB „Vadokliai“ kai kurių žemės ūkio augalų derlingumas 2009 m. ir 2010 m. buvo mažesnis už statistinį vidutinį Panevėžio rajono ūkių derlingumą, todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad ŽŪB „Vadokliai“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė kai kurių grūdinių kultūrų.

Skundžiamu sprendimu mokesčių administratorius dėl šios dalies nutarė skirti pakartotinį patikrinimą tuo pagrindu, kad patikrinimo metu iš Lietuvos statistikos departamento gauti duomenys apie vidutinį Panevėžio rajono ūkių derlingumą neatitiko pareiškėjo iš Lietuvos statistikos departamento gautų duomenų, t. y. siekiant išsiaiškinti šiuos neatitikimus. Neatitikimai tarp Lietuvos statistikos departamento mokesčių administratoriui pateiktų ir pareiškėjui nurodytų vidutinių derlingumo rodiklių nesudarė pagrindo skirti pakartotinį patikrinimą.

Patikrinimo akte ar skundžiamame sprendime mokesčių administratorius nenustatė ir nenurodė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas slepia mokesčius. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjo kai kurių grūdinių kultūrų derlingumas 2009 m. ir 2010 m. buvo mažesnis už statistinį Panevėžio rajono ūkių derlingumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad dalis grūdinių kultūrų derliaus ir mokesčių buvo nuslėpta. Nesant duomenų apie mokesčių slėpimą, nebuvo pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio, ir ši patikrinimo akto dalis turėjo būti netvirtinama.

Kadangi nebuvo pagrindo skirti pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų mokesčių taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 ir 70 straipsnius, nėra jokio pagrindo pakartotinai tikrinti pareiškėją ir dėl sumažintų nuostolių sumų už 2009 m. – 500 249 Lt ir už 2010 m. – 317 724 Lt. Teigė, jog ginčijamas sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti ŽŪB „Vadokliai“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, atliekant pakartotinį tyrimą bus gaišinamas laikas, trukdoma bendrovės veikla.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 139–141) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus specialistai patikrino ŽŪB „Vadokliai“ PVM, GPM ir pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir 2011 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte bendrovei papildomai apskaičiavo 193 528 Lt PVM, 24 522 Lt GPM ir sumažino nuostolį už 2009 m. – 500 249 Lt ir už 2010 m. – 317 724 Lt. ŽŪB „Vadokliai“, nesutikdama su patikrinimo akto 2.1, 3.1, 4 ir 5 punktuose nustatytais pažeidimais ir jų pagrindu priskaičiuotomis mokesčių sumomis bei sumažintais nuostoliais, pateikė 2012 m. sausio 23 d. rašytines pastabas.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepatenkino ŽŪB „Vadokliai“ prašymo netvirtinti patikrinimo akto, o 2012 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą skirti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Toks sprendimas iš dalies buvo priimtas atsižvelgus į ŽŪB „Vadokliai“ pateiktas rašytines pastabas, jose išvardytus argumentus bei siekiant teisingai ir išsamiai jas įvertinti bei išsklaidyti bendrovės pareikštas abejones. Pareiškėjas pastabų nagrinėjimo metu pateikė Lietuvos statistikos departamento 2012 m. sausio 31 d. raštą Nr. SD-132, kuriame nurodyti vidutiniai Panevėžio rajono ūkių vasarinių ir žieminių kviečių bei miežių derlingumo rodikliai skiriasi nuo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu naudotų oficialiai skelbtų vidutinių analogiškų grūdinių kultūrų derlingumo rodiklių, todėl Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, turėdama tokią informaciją, privalo ją patikrinti ir įvertinti jos pagrįstumą bei galimą įtaką mokesčių apskaičiavimui.

Pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai, siekiant išsiaiškinti, ar ŽŪB „Vadokliai“ buvo derlingumo slėpimo faktas 2009–2010 m., ar jo nebuvo. Be to, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepakankamai vertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl faktiškos D. A. žemės ūkio paslaugų teikimo ŽŪB „Vadokliai“ apimties. Atsakovas savo apskaičiavimus grindė tuo, kad sunaudoti kuro kiekiai neatitiko arimo, skutimo ir trąšų barstymo suteiktų paslaugų.

Patikrinimo metu nebuvo analizuota galimybė, kad D. A. ūkis paslaugoms teikti galėjo naudoti ne tik ŽŪB „Vadokliai“ kurą. Reikia išsiaiškinti, ar D. A. ūkis deklaravo ir mokėjo į biudžetą pardavimo PVM. Pareiškėjo pateiktas skundas gali būti vertinamas kaip pasirinkta gynybinė pozicija, juolab kad, pateikdamas pastabas dėl patikrinimo akto, nurodė, jo manymu, svarbias faktines aplinkybes, o dabar yra visiškai nesuinteresuotas, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, o pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu (1 t., b. l. 197–201) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mokesčių administratoriaus teisės pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir dėl sąlygų, kuriomis toks patikrinimas gali būti atliekamas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei Taisyklės. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 118 straipsniu, Taisyklių 129 punktu. Nustatė, kad šiuo atveju mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo rezultatų patvirtinimo patikrinimo pažyma nebuvo priimti.

Taigi Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisę priimti sprendimą netvirtinti patikrinimo akto iš dalies ir pavesti pakartotinai patikrinti mokesčio mokėtoją, tokia sprendimo rūšis neviršija mokesčių administratoriui suteiktų įgalinimų. Tačiau tokia mokesčių administratoriaus teisė nėra absoliuti. Sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010. Teismas padarė išvadą, kad esminių procesinių teisės normų pažeidimų, tikrinant ŽŪB „Vadokliai“, nenustatyta. Tačiau ginčijamame sprendime konstatuota, kad mokestinio patikrinimo metu patikrinimą atlikę specialistai neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė bei nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl pakartotinio patikrinimo metu tikslinga surinkti naujos informacijos, papildomų įrodymų, pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo.

Naujiems įrodymams surinkti būtina atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus – gauti paaiškinimus iš paminėtų ūkio subjektų darbuotojų, atlikti priešpriešinius patikrinimus ir pan. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas sprendime nurodytą pavedimą pakartotinai patikrinti mokėtoją aiškiai motyvavo, įvertinęs surinktus faktus bei trūkstamų duomenų svarbą priimant pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Teismo nuomone, tais atvejais, kai atliekant mokestinį patikrinimą nesurenkama pakankamai įrodymų padaryti vienai ar kitai išvadai, tačiau iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad tokius įrodymus surinkti yra galimybė, mokesčių administratorius turi teisę pasirinkti ir arba iš karto netvirtinti patikrinimo akto, arba pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, susiję su patikrinimo trukme ar sprendimo atitikimu Viešojo administravimo įstatymui, taip pat nėra pagrįsti. Mokestinis patikrinimas truko palyginti neilgą laiką, todėl pakartotinio patikrinimo atlikimas neturėtų itin stipriai trukdyti mokesčių mokėtojo veiklai. Ginčijamas sprendimas tiek formos, tiek turinio atžvilgiu atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nereglamentuoja sprendimo pagrindimo ir motyvavimo išsamumo bei detalumo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (36.9-7)-SA-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra teisėtas ir pagrįstas, savo turiniu neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pavedimas pakartotinai patikrinti mokėtoją – motyvuotas, sprendimas priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant sprendimo priėmimo procesinių normų, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2–8) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo išreikalautą D. A. ūkio operatyvaus patikrinimo medžiagą, patvirtinančią Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentų dėl pakartotinio tikrinimo skyrimo nepagrįstumą. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pakartotinio tikrinimo skyrimo nepagrįstumu dėl iš esmės netinkamai pritaikyto įstatymo (Mokesčių administravimo įstatymo 70 str.).

2. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą iškeltos baudžiamosios bylos metu bus nustatinėjama aplinkybė, ar ŽŪB „Vadokliai“ buvo derlingumo slėpimo faktas 2009–2010 m., ar jo nebuvo. Aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje, turės tiesioginės įtakos nagrinėjamos administracinės bylos rezultatui.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 13–14) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas išsamiai motyvavo, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių buvo priimtas paminėtas sprendimas. Nesuprantamas apelianto elgesys, kadangi, pateikdamas pastabas bei papildomą medžiagą atsakovui ir jose nurodydamas, jo manymu, svarbias aplinkybes, visiškai nėra suinteresuotas, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos. Be to, aplinkybių, susijusių su mokestiniu patikrinimu, tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje negali turėti įtakos sprendimui šioje administracinėje byloje, o gali turėti įtakos tik atliekamo mokestinio patikrinimo rezultatams. Tokį apelianto elgesį galima vertinti kaip siekį vilkinti mokestinį patikrinimą bei nenorą nustatyti objektyvią tiesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pagal 2011 m. lapkričio 30 d. pavedimą atlikti pareiškėjo mokesčių (PVM, GPM ir pelno mokesčio) sumokėjimo teisingumą nuo 2011 m. gruodžio 2 d. buvo pradėtas atitinkamas mokestinis patikrinimas, kuris pasibaigė 2011 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. PAR-77 surašymu. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiame akte (akto 2.1, 3.1, 4 ir 5 p.) nurodytais papildomų mokesčių apskaičiavimais, Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio nustatyta tvarka 2012 m. sausio 20 d. pateikė atsakovui savo pastabas, kuriose išdėstė paminėto nesutikimo priežastis (1 t., b. l. 79-88), bei 2012 m. vasario 2 d. pateikė atsakovui papildomą medžiagą (1 t., b. l. 108-109). Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, 2012 m. vasario 22 d. sprendimu dalį paminėto patikrinimo akto patvirtino, o sprendimo 5-7 punktais pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, taikant turinio viršenybės prieš formą principą: 28 372 Lt PVM ir 24 522 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų (sprendimo 5 p.); pakartotinai patikrinti pareiškėją dėl papildomai apskaičiuotų 143 402 Lt PVM pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (sprendimo 6 p.); pakartotinai patikrinti pareiškėją dėl sumažintų nuostolių sumų už 2009 metus 500 249 Lt ir už 2010 metus 317 724 Lt (sprendimo 7 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su pastarąja sprendimo dalimi, nurodo, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, peržengė Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 4 punkto jam nustatytos kompetencijos ribas, neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir dėl to nepagrįstai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą) ir 70 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) nuostatas. Be to, nurodo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą).

Pasisakydama dėl Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje yra nurodyti atsakovui (mokesčių administratoriui) nustatyti reikalavimai, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Straipsnio 2 dalyje išvardinti galimi sprendimo variantai, tarp jų, sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją (4 p.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad poįstatyminio teisės akto lygmeniu atitinkamos mokesčių administratoriaus (atsakovo) teisės, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodytos Taisyklių 129 punkte, pagal kurį sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokesčių administratorius taip pat turi pagrįsti priimamą (-us) sprendimą (-us) dėl patikrinimo akto ar atskirų patikrinimo rezultatų ir nurodyti priimamo sprendimo pobūdį, t. y.: (129.1 p.) patvirtinti patikrinimo aktą; (129.2 p.) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; (129.3 p.) nepatvirtinti patikrinimo akto; (129.4 p.) pavesti pakartotinai patikrinti mokėtoją; (129.5 p.) pakeisti patikrinimo aktą.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad nagrinėjamai bylai aktualus sprendimas pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją taip pat turi būti pagrįstas atitinkamais argumentais, kurie pagrįstų būtinumą pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Pažymėtina, kad toks aptariamoms teisės normoms panašios normos – Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkto – aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panaši su nagrinėjama byla.

Todėl tokio aiškinimo turi būti laikomasi šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad aptariamos teisės normos (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. ir Taisyklių 129 p.) yra specialios teisės normos skirtos reglamentuoti teisinius santykius dėl sprendimo tvirtinti patikrinimo aktą priėmimo, todėl pareiškėjo nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą specialių teisės normų aiškinimą, nagrinėjamoje situacijoje kolegijos pripažintinas nereikšmingu.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pareiškėjo skundžiamo sprendimo turinio ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pakankamumo aspektu šis sprendimas (pareiškėjo skundžiama jo dalis) atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio bei Taisyklių 129 punkto reikalavimus. Todėl šių teisės normų taikymo požiūriu jis pripažintinas pagrįstu.

Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio aiškinimu ir taikymu, sprendžiant tarp šalių kilusį mokestinį ginčą, kolegija pažymi, kad šios materialinės teisės normos taikymo klausimas bus išspręstas priimant galutinius mokestinius sprendimus ir, atsiradus poreikiui, teismo, kuris tikrins šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išvadą dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo, nagrinėjamoje byloje šie apelianto argumentai kolegijos nepripažintini reikšmingais.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis