2023-08-30 Nr. AB-15535-3-61-3-04734-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2102-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04734-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. E. C. I. (M. E. C. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. E. C. I. (M. E. C. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. E. C. I. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S34647 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) leidimo laikinai gyventi kortelę, ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjai ES leidimą laikinai gyventi bei atitinkamą kortelę.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 2 straipsnio 111 dalyje įtvirtintus du iš keturių pagrindų. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo ES teise, sugyventinė, su juo pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius ir veda bendrą ūkį.

2.2. Pareiškėja per MIGRIS sistemą pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai ES leidimo laikinai gyventi kortelę. Tai yra skaitmeninės formos prašymas, kuriame galima pasirinkti tik atskirus konkrečius prašymo teikimo pagrindus. Galimybės pasirinkti du galimus prašymo teikimo pagrindus nėra. Pareiškėja, teikdama prašymą, norėjo jį pateikti abiem pagrindais – dėl 3 metus palaikomų nuolatinių santykių ir dėl to, kad veda bendrą ūkį su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. Reikalavimas prašymus teikiantiems asmenims su daugiau nei vienu pagrindu negali būti pagrįstas, kadangi tai sukeltų papildomą nereikalingą administracinę naštą asmeniui, esant dviems prašymo teikimo pagrindams, teikti du atskirus prašymus. Be to, tokiais atvejais Migracijos departamentui tektų nagrinėti ne vieną bendrą, o kelis prašymus.

2.3. Pareiškėjai teikiant prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę teko rinktis tik vieną iš dviejų galimų variantų. Manydama, kad 3 metus nuolatinai palaikomi santykiai yra rimtesnis pagrindas prašymui pateikti negu vedamas bendras ūkis, pareiškėja pasirinko būtent šį variantą. Teikiant prašymą papildomai buvo nurodyta, kad pareiškėja ir J. K. veda bendrą ūkį, prašyme nurodytas jų abiejų gyvenamosios vietos adresas, prie prašymo pridėtas J. K. paaiškinimas.

2.4. Būsto panaudos 2023 m. vasario 26 d. sutartis buvo pateikta siekiant įrodyti ne tai, kad pastaruosius 3 metus yra palaikomi nuolatiniai santykiai, o tai, kad pareiškėja ir J. K. veda bendrą ūkį. Aplinkybei, kad palaikomi nuolatiniai santykiai, pagrįsti buvo pateikta socialinės paskyros „Instagram“ telefono ekrano nuotrauka, kuria patvirtinama, kad pareiškėja ir J. K. palaiko nuolatinius santykius jau nuo 2020 m. sausio 4 d.

2.5. Įstatymo 2 straipsnio 111 dalyje neįtvirtintas reikalavimas, kad teikiami dokumentai būtų oficialūs, t. y. išduoti ir patvirtinti valstybės institucijų. Vienintelis keliamas reikalavimas, kad būtų tinkamai įrodytas nuolatinių santykių buvimo faktas.

2.6. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis tai, kas yra laikoma dokumentu, yra Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dokumentas, tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio <...> ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Taigi įrašai socialiniuose tinkluose privalo būti laikomi dokumentais, kadangi juose yra užfiksuota fizinių asmenų veiklos procese sukurta informacija, o skundžiamame sprendime minima telefono ekrano nuotrauka yra dokumentas, kuris patvirtina informaciją apie kito dokumento buvimą bei jo turinį. Įrašai socialiniuose tinkluose Lietuvos teismų praktikoje yra laikomi dokumentais ir sprendžiant bylas yra vertinamas jų turinys, nekeliant abejonių dėl to, ar toks įrašas yra dokumentas. Tokio pobūdžio dokumentai yra tinkami įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes ir priimant administracinius sprendimus.

2.7. Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas individualias aplinkybes, neįsigilino į tarp pareiškėjos ir J. K. susiklosčiusius santykius ir nepagrįstai atsisakė išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę, aiškiai ir nedviprasmiškai prie giminystės ryšių nurodė, kad ji yra Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinė, su kuriuo pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius. Migracijos departamentas 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimus prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja su Lietuvos Respublikos piliečiu pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius.

4.2. Aplinkybė, kad, pareiškėjos nuomone, ji atitinka ir kitą Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi kortelės pagrindą, nereiškia, kad tokiu atveju Migracijos departamentas savavališkai nagrinėja užsieniečio prašymą kitu pagrindu. Leidimo laikinai gyventi kortelės išduodamos tik specialių procedūrų metu ir pagal specialius Įstatyme nustatytus pagrindus.

4.3. Migracijos departamentas nereikalavo iš pareiškėjos pateikti patvirtintus dokumentus ar juos gauti iš oficialių valstybės institucijų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tinkamai pagrįsti, kad ji pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su J. K., t. y. nepakako pareiškėjos pateiktų dokumentų. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, per MIGRIS išsiuntė pareiškėjai pranešimą prašydamas pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su J. K. Negavus atsakymo, pakartotinai pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu. Pareiškėja elektroniniu paštu Migracijos departamentui atsakė, kad ji oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja su J. K. pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, neturi. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė socialinės paskyros „Instagram“ telefono nuotrauką ir panaudos sutartį, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėja su J. K. kaip sugyventiniai pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. sausio 4 d., kai pareiškėja pateikė prašymą, Migracijos departamentas 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. jai išsiuntė pranešimus, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius. Vienintelis įrodymas, kurį papildomai pateikė pareiškėja – 2023 m. vasario 26 d. būsto panaudos sutartis.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios aplinkybės, liudijančios apie asmens požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygišką išvadą, kad šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji yra J. K. sugyventinė, su kuria jis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime išsamiai motyvavo, kodėl pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę. Migracijos departamentas bendravo su pareiškėja, kelis kartus jai nurodė, kad trūksta įrodymų sprendimui priimti, siūlė pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą.

9. Teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas, netenkinęs pareiškėjos pagrindinio reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

11. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes bei skunde nurodytus argumentus, netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas, todėl sprendimas yra neteisėtas.

11.2. Pareiškėja niekada ir niekur nenurodė, kad jau 3 metus su J. K. yra sugyventiniai. Pareiškėja teikė būsto panaudos sutartį ne 3 metų nuolatiniams santykiams įrodyti, o šiuo metu vedamam bendram ūkiui pagrįsti.

11.3. Pareiškėjos Migracijos departamentui pateikta socialinės paskyros „Instagram“ telefono ekrano nuotrauka ir būsto panaudos sutartis patvirtina 3 metų nuolatinių santykių buvimo ir vedamo bendro ūkio faktą, todėl pareiškėja atitinka Įstatyme numatytą reikalavimą, t. y. ji yra sugyventinė, su kuria ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie patvirtinti objektyviais įrodymais.

11.4. Migracijos departamentas nepaaiškino, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai – socialinės paskyros „Instagram“ telefono ekrano nuotrauka ir būsto panaudos sutartis – netinka ir kokie dokumentai būtų tinkami.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad užsienietis turi palaikyti nuolatinius santykius su ES piliečiu pastaruosius 3 metus. Skundžiamame Migracijos departamento Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tinkami patvirtinti, kad pareiškėja pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su J. K., t. y. nepakako pareiškėjos pateiktų dokumentų sprendimui priimti, o pareiškėjos pateikti dokumentai – socialinės paskyros „Instagram“ telefono ekrano nuotrauka ir būsto panaudos sutartis – nepatvirtino nuolatinių santykių buvimo fakto.

13.2. Pareiškėjai du kartus buvo siunčiami pranešimai, kuriuose nurodyta, kad nėra pateikti tinkami dokumentai, įrodantys nuolatinių santykių buvimo faktą, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad jai nebuvo paaiškinta, kokie dokumentai įrodo nuolatinio gyvenimo faktą, yra nepagrįsti.

13.3. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, t. y. sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

13.4. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 7 d. priėmė naują pareiškėjos prašymą išduoti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, kuriame ji nurodė, kad kortelės prašo kaip asmuo, su kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis veda bendrą ūkį, todėl priėmus nagrinėti šį pareiškėjos prašymą, nagrinėjamas ginčas nėra aktualus.

13.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Pareiškėja siekia, kad jai būtų išduota ES leidimo laikinai gyventi kortelė kaip asmeniui, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais (UTPĮ 2 str. 111 d.).

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, siekdama įrodyti, kad su Lietuvos Respublikos piliečiu pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, atsakovui pateikė 2020 m. gruodžio 8 d. sudarytą nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėja ir Lietuvos Respublikos pilietis J. K., su kuriuo ji atvyko į Lietuvos Respubliką, kartu nuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. spalio 7 d. sudarytą nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pareiškėja kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. nuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ji pridėjo J. K. paaiškinimą, kuriame jis nurodo: „Išvykau į (duomenys neskelbtini), nuvykęs ten, beveik tuo pačiu metu, sutikau M., iškart užsimezgė ryšys ir nuo to laiko esame kartu. Gyventi kartu pradėjo vėliau, kai abiems buvo aišku, kad santykiai rimti.“ Tai patvirtina pareiškėjos pateikta 2020 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartis.

16. Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę ir kartu pridėtus dokumentus buvo pripažinta, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl ES leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo priimti.

17. Siekiant nustatyti, ar pareiškėja atitinka UTPĮ 101 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas bei vadovaujantis Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-594, 35.4 punktu, Migracijos departamentas per MIGRIS sistemą 2023 m. sausio 30 d. išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. (pvz., bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, vaikų gimimo liudijimai, bankinių pavedimų išrašai ir kt.). Negavus atsakymo į šį išsiųstą pranešimą, 2023 m. vasario 1 d. pranešimas pakartotinai išsiųstas pareiškėjos prašyme nurodytu el. paštu. Elektroniniu paštu buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad oficialių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. pastaruosius 3 metus nuolatinius santykius, neturi, nes: „Tuo metu buvo mūsų santykių pradžia, buvome dar tik pradėję susitikinėti. Tačiau, kaip įprasta šiais laikais, apsikeitėme telefonų numeriais ir bendravome per aplikacijas, tokias kaip „Instagram“ bei pridėjo 2020 m. sausio 4 d. telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti socialinio tinklo „Instagram“ paskyra (M. C.) ir susirašinėjimas bei papildomai paaiškino: „Čia dar iš to laiko, kai gyvenome atskirai.“ Migracijos departamentas 2023 m. sausio 6 d. ir 2023 m. vasario 21 d. pakartotinai išsiuntė pareiškėjai pranešimus, kuriuose nurodė, kad nepateikti tinkami dokumentai, įrodantys, kad ji su Lietuvos Respublikos piliečiu J. K. pastaruosius 3 metus palaikė nuolatinius santykius, ir nurodė tokių dokumentų pavyzdžius (bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, vaikų gimimo liudijimai, bankinių pavedimų išrašai ir kt.). 2023 m. vasario 28 d. buvo gautas atsakymas su pridėta 2023 m. vasario 26 d. panaudos sutartimi, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2028 m. sausio 31 d. perduodamos panaudos gavėjams Lietuvos Respublikos piliečiui J. K. ir pareiškėjai.

18. Visos šios aplinkybės nurodytos pareiškėjos ginčijamame atsakovo Sprendime. Jos, kaip minėta, pasitvirtino ir byloje nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

19. Nurodyta faktinė situacija tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip neįrodanti pareiškėjos teisinės padėties, kad ji su ES valstybės narės piliečiu pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, todėl atsakovo priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Įrodymų leistinumo, patikimumo, sąsajumo ir pakankamumo vertinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą ir patikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, jų nepažeidė.

22. Dėl pareiškėjos nurodomų argumentų, kad jos teikti įrodymai patvirtina bendro ūkio su Lietuvos Respublikos piliečiu vedimo faktą, kuris yra pagrindas pareiškėjai išduoti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėjimo dalykas neapima aplinkybių dėl bendro ūkio tarp pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos piliečio vedimo tyrimo bei vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisako. Šiame kontekste yra svarbūs ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 7 d. priėmė naują pareiškėjos prašymą išduoti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, kuriame ji nurodė, kad kortelės prašo kaip asmuo, su kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis veda bendrą ūkį. Taigi dėl šio prašymo bus priimtas atsakovo sprendimas, dėl kurio galimas ginčas teisme.

23. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. E. C. I. (M. E. C. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys