2021-08-16 Nr. AB-15811-4-44-3-00086-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3727-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00086-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui B. H., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. H. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietis B. H. į Lietuvos Respublikos atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdamas 19 asmenų grupėje, Dieveniškių miestelio prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. buvo sulaikytas, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H., pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymi, kad B. H. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, jog išvyko iš savo šalies į Europą, bei teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės dokumento praradimo aplinkybių. Užsienietis teigė, kad vyko kartu su L. H., bet apie kelionę jie pasakojo skirtingai. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, jog, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos, jis gali pasislėpti arba, net nelaukdamas nelegalios sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir vykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenių atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie negresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai bei bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos iki šiol jo nepateikė.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad neketina bėgti, jokių nustatytos tvarkos pažeidimų nepadarė, riaušėse nedalyvavo.

4. Užsieniečio atstovas prašė užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį B. H. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 3 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Asmuo 2021 m. birželio 23 d., apie 17.00 val. Užsieniečių registracijos centro patalpose buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. B. H. neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o, įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, šiuo metu taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė.

9. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 3 d., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio motyvams atskleisti.

11.2. Teismas apeliantą sulaikė turėdamas tikslą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsieniečio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį teismo keliamą tikslą galima pasiekti užsienietį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nors teismas konstatavo, kad apelianto tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę apeliantui bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. adekvačiau ir proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

11.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas savo veiksmais nėra davęs suprasti, jog ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis pažeis buvimo Lietuvoje ir apgyvendinimo Centre tvarką.

11.4. Atsižvelgus į teismo keliamus siekius, apelianto bei viešojo intereso pusiausvyrą, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti apeliantui alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi jo tapatybė nenustatyta, jis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat savo veiksmais jis apsunkino valstybės institucijoms nustatyti jo teisinę padėtį ir asmens tapatybę.

13.2. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio užsieniečiui ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Tai dar viena labai svarbi aplinkybė, į kurią reiktų atsižvelgti sprendžiant apelianto sulaikymo klausimą. Apelianto sulaikymas šiuo atveju yra būtinas, kadangi būdamas nesulaikytas, jis žinodamas, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bandys pasislėpti arba kitokiais būdais sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

13.3. Vien tik motyvų, kuriais prašoma suteikti prieglobstį, pateikimas ir dalyvavimas procedūrose, kurios susijusios su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu. Šiuo atveju reiktų atsižvelgti į tai, kokiu būdu apeliantas atvyko į Lietuvos Respubliką, ar nebuvo pažeisti įstatymai jo atvykimo metu bei buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.

13.4. Apeliantas puikiai suvokdamas, kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. H. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad:

18.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdamas 19 asmenų grupėje, Dieveniškių miestelio prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. buvo sulaikytas, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H., pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

18.2. Pirminių apklausų metu užsienietis nurodė, kad jis atvyko kartu su broliu L. H., tačiau nenurodė tikslaus kelionės maršruto bei datų. B. H. teigė, kad kelionei su broliu pinigų buvo susitaupę patys, o L. H. nurodė, kad pinigų davė nekilnojamąjį turtą pardavęs tėvas.

18.3. Migracijos departamento 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 14VaR-1861 nurodyta, kad piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, jog išvyko iš savo šalies į Europą, bei teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės dokumento praradimo aplinkybių. Užsienietis teigė, kad vyko kartu su L. H., bet apie kelionę jie pasakojo skirtingai.

18.4. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S10572 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) “ nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ; uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Migracijos departamentas priėmė užsieniečio atžvilgiu 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S10572 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, pažymi, jog užsienietis šiuo metu vis dar yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas. Minėtas Migracijos departamento sprendimas neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Todėl vertintina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad yra pagrindas sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes atsižvelgus į užsieniečio elgesį yra tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali mėginti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą.

20. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei visgi užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai būtų išsiaiškinti ir užsienietis nebebūtų prieglobsčio prašytojas, o Migracijos departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 21S10572 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ galiotų, tai, remiantis analogiškais motyvais dėl rizikos, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), užsienietis sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytais pagrindais tam, kad būtų tinkamai įvykdyta aptarto Migracijos departamento sprendimo dalis dėl užsieniečio išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

21. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Teisėjų kolegijos nuomone, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra bei nepateikdamas asmens dokumentų, B. H. bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse. Atsižvelgus į bylos medžiagą, pripažintina, jog užsienietis gali siekti sutrukdyti jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos; įvertinus tai, kad kyla grėsmė, jog B. H. gali pasislėpti, yra būtina jį sulaikyti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei tai, jog negalima daryti išvados, jog jis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, B. H. negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė; skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti tikrųjų užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo, nes kyla pernelyg didelė rizika, jog bus nepasiekti užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai.

23. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek B. H. argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus regiono apylinkės Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o B. H. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė