4f1bc218-5bfd-47b7-8a06-68f32dfa5f6a · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1119-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00709-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.1;20.2;21.1;22.6;30.3;71;99.5;113.1;114.4;116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 20 d. Vilnius             Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant A.Tankevič, B.Sienkievič,dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui P.Bružui,atsakovams G. R., Č. R., jo atstovui atstovui advokatui V.Zenevskiui, trečiajam asmeniui V.

M., vertėjai A.Stančinskai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Č. (Č.) R., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dalies sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė :             Patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l.185 – 188, t.1) ieÅ¡kovė A. M. prašė:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.;

2) pripažinti iš dalies negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51 dalyje dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo;

3) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2008-06-12 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. prikimo - pardavimo sutartį Nr. 5473 dėl 1/4 dalies valstybinės žemės sklypo perleidimo, pripažįstant nuosavybės teisę į Å¡iÄ dalį Valstybei;

4) pripažinti iš dalies negaliojančia 2009-01-29 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 642 dėl ¼ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio ūkio pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., perleidimo atsakovui Č. R.;

5) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų.             Nurodė, kad ieÅ¡kovės brolis Č. R. 2009-01-29 sudarytos su jų motina G. R. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 642 (toliau - Sutartis) pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Å ios sutarties pagrindu G. R. perleido jos vardu nuosavybės teise registruotÄ nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ÄŒ. R. su sÄ lygÄ , kad jis materialiai iÅ¡laikys jÄ iki gyvos galvos.

G. R. vardu nuosavybės teises į aukščiau nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre 2006-03-31, remiantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažymos Nr. 398 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2005-10-27 iÅ¡duoto pažymėjimo Nr. 23A-666 (5.7) pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad G. R. nuosavybės teises į visÄ gyvenamÄ jį namÄ Â ir pagalbinio Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., įgijo pagal 1990-06-15 gyvenamojo namo ir pagalbinių Å«kio pastatų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51, o daiktinės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažymos Nr. 398 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2005-10-27 pažymos Nr. 23A-666(5.7) „Dėl pastatų priklausomybės" pagrindu.  NurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius Å«kio pastatus 1987 metais pastatė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tarybinis Å«kis, kuriame dirbo G.

R.. Kadangi tuo metu ieÅ¡kovė, G. R. ir V. M. gyveno vieno kambario bute ir reikėjo didesnio gyvenamojo ploto, kartu sutarė bendrai pasistatyti namÄ ir kitus pagalbinio Å«kio pastatus bei vesti bendrÄ Å«kį, todėl namo statybai įnešė viso 24345,00 rublių, kuriuos pervedė į namÄ statančio Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio sÄ skaitÄ . Šį faktÄ patvirtinÄ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažyma Nr. 398. Dalį iÅ¡ nurodytos bendros statybos kainos, kuri yra 5482,00 rublių, sumokėjo ieÅ¡kovė, o likusiÄ namo kainÄ sumokėjo jos sesuo V.

M. bei motina G. R.. Kadangi G. R. dirbo tarybiniame Å«kyje, todėl gyvenamasis namas ir pagalbiniai Å«kio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo įtraukti į Å«kines knygas ir manė, kad jie yra kolÅ«kinio kiemo nuosavybe. Pastačius gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovė persikėlė į jį gyventi kartu su motina G. R., nepilnamečiu broliu Č. R. ir V. M., kuri vėliau iÅ¡ Å¡io namo iÅ¡sikraustė. Nuo to laiko iki dabar ieÅ¡kovė ten gyvena ir naudojasi ginčo namo dalimi, o taip pat savo darbu ir lėšomis dalyvavo įrengiant, o vėliau rekonstruojant pastatÄ bei tvarkant kiemo Å«kį.

Vykdant jungtinę veiklÄ su tikslu pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ kartu su kitais Å¡eimos nariais, ieÅ¡kovė įnešė piniginius įnaÅ¡us namo ir pagalbinių pastatų statybai, vėliau šį namÄ ir jo pagalbinius pastatus įrengė ir jame gyveno, kas patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius jungtinės veiklos santykius bei teisę turėti kaip nuosavybę į kitÄ to paties namo dalį.Remiantis tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 472 str.1 d., 110 str. 1, 2 d.d., nurodytomis teisės normų nuostatomis nurodytas gyvenamasis namas ir pagalbinio Å«kio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, G.

R. ir V. M.. Tačiau G. R. ginčo namo ir Å«kinių statinių pirkimo - pardavimo sutartį sudarė tik savo vardu, nenurodant kitų bendrasavininkių, tokiu pagrindu pažeidė ieÅ¡kovės teises.G. R. įregistravus gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinio Å«kio pastatus, kaip asmeninę nuosavybę, ieÅ¡kovė neprarado savo turėtos Å¡iame turte dalies, todėl G. R., į ginčo turtÄ negalėjo įgyti daugiau turtinių teisių nei jų turėjo. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 474 str. 1 d., 472 str., atsižvelgdama į tai, kad įsigyjant statomÄ namÄ ieÅ¡kovė yra įneÅ¡usi į šį turtÄ 5482,00 rublių, kas sudaro ¼ dalį tuo metu įsigyto ginčo turto, todėl teismo praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į Å¡iÄ ginčo dalį.

Teismui pripažinus ieÅ¡kovei nuosavybės teises į ginčo turto dalį, taip pat naikintina 2009-01-29 sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr.642 dalis, nes G. R. negalėjo perleisti trečiajam asmeniui jai nepriklausiusios nuosavybės teise turto dalies, kuri be jokio teisinio pagrindo buvo įregistruota jos vardu, todėl tokios sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms (LR CK 1.80 str. 1 d.). Taip pat naikintina dalyje 2008-06-12 valstybinės žemės prikimo - pardavimo sutartis Nr. 5473, pagal kuriÄ G.

R. įsigijo valstybinį žemės sklypÄ ginčo namui ir pagalbinio Å«kio į statiniams eksploatuoti, nes kaip namo bendrasavininkė ieÅ¡kovė turi teisę įsigyti bendrÄ namų valdos naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , pažymėtÄ namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, proporcingai turimai nekilnojamo turto daliai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, CK 1.80 str. 1 d.).Pripažinus dalyje negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų prikimo - pardavimo sutartį Nr. 51 ir 2009-01-29 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 642, taikytina restitucija natÅ«ra, t.y. pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (LR 1.80 str. 2 d., CK 6.146 str. 1 d.).

Pripažinus dalyje negaliojančia 2008-06-12 valstybinės žemės prikimo - pardavimo sutartį Nr. 5473, taip pat taikytina restitucija natÅ«ra, t.y. pripažįstant Valstybei nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (LR 1.80 str. 2 d., CK 6.146 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei nurodė, kad, kai tėvai iÅ¡siskyrė, motinos vardu nupirko kooperatinį namÄ , motina dirbo kolÅ«kyje, todėl motinai buvo skirtas namas.

Buvo sutarę kad tai Å¡eimos namas, namas buvo pirktas 1986 metais, namÄ statė tarybinis Å«kis. Ä®naÅ¡ai už namÄ buvo daromi mamos vardu, nors ji (ieÅ¡kovė) pati ir jos sesuo įnaÅ¡ais prisidėjo. pinigai už namÄ buvo įneÅ¡ti 1987 metais. Tuomet ji ir sesuo dirbo Kuro aparatÅ«ros gamykloje, gaudavo 100 rublių. Kartu su mama laikė gyvulius, už tai gaudavo pinigus, pinigai buvo pervedami į knygutes. Su mama buvo sutarę, kad po mamos mirties namas bus perraÅ¡ytas visiems trims vaikams, jai irgi priklauso dalis, o dabar mama viskÄ perrašė sÅ«nui.

IeÅ¡kinys yra grindžiamas kad tarp jų visų sudaryta jungtinės veiklos sutartis, raÅ¡tiÅ¡kos sutarties nebuvo sudarę.IeÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.Atsakovai G. R. ir Č. R. (R.) atsiliepime į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.1-5, t.2) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė remiasi 1964 m. CK 472 str. 1 d., tačiau Å¡i teisės norma buvo taikoma tik santykiams tarp juridinių asmenų.

Tokia iÅ¡vada gautina sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , nes akivaizdu, kad piliečiai tarpusavyje negalėjo susitarti pastatyti pvz.: mokyklos ar gimdymo namų. Jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovė, Å¡alys tarpusavyje susitarė sudaryti jungtinės veiklos sutartį gyvenamajam namui statyti, tai ieÅ¡kovė turėtų pateikti į bylÄ raÅ¡ytinę sutartį, nes 1964 m. CK 43 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas Å¡imtas rublių, o to paties CK 47 str. 1 d. nustatyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų yra negaliojantis.

Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 58 str. 2d.).IeÅ¡kovė be savo teigimo, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis daugiau į bylÄ jokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad neįrodė, jog Å¡alys jungtinės veiklos sutarties pagrindu susitarė dėl gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais statybos.         IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o teismÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį.

Toks ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas. 1964 m. CK (galiojusio iki 2001 07 01) 255 str. nustatė, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta, jeigu bent viena iÅ¡ Å¡alių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės LDT vykdomajame komitete. Å iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Atsakovas pateikė 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais ,esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį sumÄ , už kuriÄ Ä¯sigytas gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, o ne kaip nuosavybės teisės atsiradimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Akivaizdu, kad Å¡io sandorio notaras netvirtino, todėl Å¡i sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Teismas negali pripažinti sandorio negaliojančiu, kuris ir taip negalioja nuo jo sudarymo momento dėl įstatymų nustatytos notarinės formos nesilaikymo, nes teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovė, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, netinkamai aiÅ¡kina materialines teisės normas, todėl pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , kuris yra atmestinas. Kiti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti motyvai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.        Atsakovė G.

R. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei papildomai nurodė, kad po skyrybų su vyru, ji pradėjo dirbti kolÅ«kyje, kad galėtų gauti namÄ . Jai buvo pasiÅ«lytas kooperatinis namas, nes ji dirbo kolÅ«kyje, į kooperatyvÄ ji įstojusi 1986 metais. ViskÄ mokėjusi iÅ¡ savo lėšų, savo sÄ skaitos neturėjo, todėl pinigus laikė dukros sÄ skaitoje. Laikė gyvulius, kuriuos pridavinėjo. Jos atlyginimas siekė 800 rublių ir daugiau. Po skyrybų 1985 metais ji gavo 1000 rublių. IÅ¡ pinigų, kuriuos turėjo knygutėje iÅ¡pirko žemę po namu.

Atsakovas Č. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad daugiausia Å«kį vedė mama, mama dirbo (duomenys neskelbtini) Å«kyje melžėja, prekiaudavo Å«kio produkcija, pridavinėjo gyvulius. Atsakovo Č. R. atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.196-198, t.1), nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. B. ir G. R., už kuriÄ pagal 2006-11-12 įgaliojimÄ veikė A. M., 2008-06-12 sudarė 2500 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria minėtas žemės sklypas parduotas G. R., kadangi Å¡iame žemės sklype yra G. R. nuosavybės teise priklausantys statiniai (gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai).

Teismui pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į ¼ ginčo gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, neprieštarauja, kad būtų pripažinta iš dalies negaliojančia 2008-06-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis proporcingai nuginčytai minėtame žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės daliai.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį atsakovui pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo V.

M. parodė, kad jie visi turėjo pinigų namo įsigijimui, visi susitarė namÄ Ä¯sigyti, pridavinėjo gyvulius ir pinigus pervesdavo į knygutę. Sesuo papildomai važiuodavo į LenkijÄ , RusijÄ padirbėti. Kol mama buvo darbe gyvulius jos prižiÅ«rėdavo. Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Liudytojas S. Z. parodė, kad jo tėvas padėjo R.

Å¡eimai įsigyti namÄ . Namas buvo įgytas 1986-1987 metais G. R. vardu, ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje melžėja. Už namÄ reikėjo mokėti, tai jiems buvo sunku, visi dirbo. A. M. važinėdavo į LenkijÄ , į MaskvÄ ir visus pinigus dėjo į namÄ , buvo laikomi gyvuliai, dirbama žemė. G. iÅ¡ ryto iÅ¡eidavo į darbÄ ir grįždavo tik vakare. Jis pats skolino Anai 4000 namui, namas buvo duotas iÅ¡simokėtinai. Ana ir Vanda negalėjo tiesiogiai mokėti už namÄ , tai duodavo pinigų G.

R., kiek jos mokėjo, tiksliai nežino. Namas buvo bendras. A. M. ir jos vyras darė name remontÄ , G. R. irgi padėjo daryti remontÄ , davė remontui pinigų, kiek tiksliai negali pasakyti. A. M. laikė gyvulius, kai atėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) apie 1987 metus, ji tada jau dirbo Kuro aparatÅ«ros gamykloje. Gyvuliai buvo bendri, bet juos prižiÅ«rėjo Ana.Liudytoja H. Z. parodė, kad, kai G. iÅ¡situokė su vyru, ji pradėjo dirbti melžėja kolÅ«kyje (duomenys neskelbtini) 1987-1988 metais. G.

R. Å¡eima iÅ¡pirko namÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio, už kiek ji nežino. Namas buvo perkamas visų vardu, už namÄ mokėjo G. ir kiti, jie visi susidėjo, tai jai pasakojo G., V. Namas buvo įformintas motinos vardu. 1985-1987 metais A. M. laikė gyvulius, tuo metu ji dirbo Kuro aparatÅ«ros gamykloje. Ana po darbo daug dirbo, kai jos nebuvo, gyvuliais rÅ«pinosi G.. Ana važiuodavo į LenkijÄ , į Maskva, parsiveždavo su savim apie 300, 500 dolerių.Liudytojas S. K. parodė, kad R. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), namas priklauso jiems visiems, nes jie ten visi gyvena. 2000 metais jis keitė A.

M. praÅ¡ymu visuose kambariuose radiatorius, kitÄ kartÄ keitė katilÄ , su juo atsiskaitydavo A. M..Liudytoja R. A. parodė, kad yra buvusi A. M. klasiokė. MokyklÄ jos baigė 1984 metais. Ji kartu su A. 1987-1988 metais važinėdavo į LenkijÄ , užsiimdavo komercija, uždirbdavo po 100 dolerių ir daugiau. Žino, kad A. ir jie visi pinigus dėdavo į namÄ , namas buvo mamos vardu. A. prižiÅ«rėdavo brolį, Å«kį, G. R. irgi kartu dirbo.IeÅ¡kinys atmestinas.           Kaip nustatyta byloje, 2009-01-29 Perleidimo su pareiga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartimi G.

R. perleido nuosavybės teise Č. R. nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ (unikal, Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) su Å«kiniais pastatais (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) – toliau nekilnojamÄ jį turtÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; į nurodytÄ nekilnojamÄ jį  turtÄ nuo 2006-03-31 iki 2009-01-30 G. R. nuosavybės teisės įregistruotos 2008-06-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5473 pagrindu (žemės sklypas unikal, Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 1991-11-22 pažymos Nr. 398 ir 2005-10-27 Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. 23A-666(5.7) pagrindu (gyvenamasis namas (unikal.

Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) (bl. 8-18, 102-106, t.1).    2008-06-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5473 (b.l.137-140, t.1), sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir G. R., atstovaujamos A. M., G. R. parduotas asmeninės nuosavybės teise 2500 kv.m ploto žemės sklypas unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kuriame yra G.

R. nuosavybės teise priklausantys aukščiau nurodyti gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais; Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, žemės sklypas parduodamas už 46,90 Lt, kuriuos investiciniais čekiais pirkėja įmokėjo į Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sÄ skaitÄ pagal 1992-08-06 LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį Nr. 1054 ir parduodamas pagal 2007-09-25 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 3.3-10122-(41-4-4); kad žemės sklypas parduotas kaip kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai; 2007-09-25 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-10122-(41-4-4) įsakyta parduoti G.

R. 0,2500 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypÄ Ä¯skaitant sumokėtų 46,90 Lt vertės investicinių čekių, sumokėtų pagal LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-06 potvarkį Nr. 1054 (b.l.107-121, t.1).              2005-10-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymėjime Nr. 23A-666 (5.7) „Dėl pastatų priklausomybės“ (b.l.135, t.1), nurodyta, kad pagal 2004-2008 metų Å«kinę knygÄ Nr.2, asm. sÄ skaitÄ Nr. 122, pil.

G. R., asm. kodas (duomenys neskelbtini) vardu, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai.             1991-11-22 (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio pažymoje Nr. 398 (b.l. 134, 147-148, t.1), nurodoma, jog pažyma iÅ¡duota G. R., kad ji įnešė pirminį 20 proc. dydžio įnaÅ¡Ä už kooperatinio gyvenamojo namo statybÄ (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pagal 1987-08-25 pavedimÄ Nr. 6507 5482,00 rublių ir pagal 1987-08-25 pavedimÄ Nr. 6506 – 4500 rublių.

IÅ¡ viso 9982,00 rublių.             1990-06-15 pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l.149-152, t.1), sudarytoje tarp Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio - Å«kio ir G. R. – darbininko, nurodyta, jog Å«kis parduoda, o darbininkas perka sodybos tipo gyvenamÄ jį namÄ (bendras plotas 114,03, iÅ¡ jų gyvenamojo 65,53 kv.

m) su kiemo statiniais Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esantį sodybiniame sklype 2500 kv. m, dydžio, iÅ¡skirtÄ 1990-05-07 (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio direktoriaus įsakymu Nr. 129; gyvenamojo namo su kiemo statiniais balansinė vertė yra 48690 rublių; parduodamas namas ir Å«kiniai statiniai priklauso (duomenys neskelbtini) tarybiniam Å«kiui; nurodytas gyvenamasis namas ir Å«kiniai statiniai, esantys Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, parduoti už 24345 rublius, Å«kis iÅ¡ pirkėjos G.

R. V. gavo 50 proc. nurodytos sumos, t.y. 12172,50 rublių 50 kap.; sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iÅ¡ kurių vienas saugomas (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryboje, antras iÅ¡duodamas pirkėjui, o trečias Å«kiui; sutartis užregistruota registre numeriu 51; sutartis patvirtinta apvaliu antspaudu ir pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) apylinkės seniÅ«no pavaduotojo, bet nepatvirtina notaro.              Kaip matyti iÅ¡ 1988-02-17, 1989-01-20, 1990-01-24, 1991-01-16, 1991-10-25, 1991-10-29, 1991-11-08 kasos pajamų orderių (b.l. 153-158, t.1), įnaÅ¡ai (duomenys neskelbtini) tarybiniam Å«kiui už kooperatinį namÄ buvo mokami G.

R. vardu.             Gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., techninės apskaitos bylos duomenų (b.l. 122- 133, 136, t. 1), visur užfiksuota, kad gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų statybos metai yra 1986 m.              1987-07-24 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ 1986-11-27 profsÄ jungos komiteto posėdžio (b.l.145-146, t.1), nurodyta, kad pagal 1978-06-16 TSRS CK TSKP ir Ministrų tarybos nutarimÄ Nr.518, į statomų kooperatinių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta melžėja G.

V. R..              1986-1990 m. Å«kinės knygos asm. sÄ skaitos Nr. 1696 įraÅ¡e (b.l.24-25, t.1), nurodyta Å¡eimos galva G. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), darbo vieta – (duomenys neskelbtini) t. Å«.; dukra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), darbo vieta – Kuro aparatÅ«ros g-kla; sÅ«nus Č. R., gim. (duomenys neskelbtini); nurodyta, kas asmeninėje Å«kio nuosavybėje yra kooper. gyvenamasis namas, statybos metai 1987, bendras naudingas plotas – 114,03 kv.m, gyvenamasis – 65,53; kiti statiniai – Å«kio statinys 1987.

               2010-08-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Pažymoje „Dėl gyvenamosios vietos“ (b.l.26, t.1) nurodyta, kad pagal Å«kinę knygÄ Nr. 3, asm. sÄ skaitos Nr. 122, įraÅ¡yta, kad name, priklausančiame pil. G. R., a.k(duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įregistruoti ir gyvena Å¡ie Å¡eimos nariai: sÅ«nus Č. R., gim. 1979 m., duktė A. R., gim. 1966 m.               Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-462/2002 ir kt.).

             Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, sudarančius ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio ieÅ¡kovė neįrodė (CPK 135, 178, 185 str., str.).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad kolÅ«kiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusÄ bei Å¡io kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m.

CK 132-141 straipsnių normos. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymÄ Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytÄ nuosavybės teisės formÄ , nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

Tačiau kolÅ«kiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dienÄ , t. y. 1990 m. lapkričio 27-Ä jÄ ; įstatymo 6 straipsnis), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ remiantis 1964 m. CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki Å¡io įstatymo priėmimo.

Taigi pagal naujai priimto (1990 m.) įstatymo normas kolÅ«kiečių kiemo nuosavybė nebuvo nei kieno nors paimta, nei nusavinta, jai tik buvo nustatytas kitas (naujas) teisinis režimas. KolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 straipsnis). AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , buvo pripažįstama, kad į Å¡eimos narių, sudarančių kolÅ«kiečių kiemÄ , sudėtį gali įeiti ir ne kolÅ«kio nariai. Svarbu, kad bent vienas iÅ¡ kolÅ«kiečių kiemo narių bÅ«tų buvęs kolÅ«kio narys.

Iš kitų kolūkiečių kiemo narių, nesančių kolūkio nariais, buvo reikalaujama, kad jie darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį. Kolūkiečių kiemo šeimoje gimęs vaikas savaime tapdavo kiemo nariu. Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis). Darbingas kolūkiečių kiemo narys netekdavo teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo ūkį (1964 m.

CK 140 straipsnis). Tačiau Å¡i taisyklė netaikytina nepilnamečiams ir nedarbingiems kiemo nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-463/2008; 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010-02-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-28/2010).          IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos motina G. R. dirbo kolÅ«kyje ir, kad ieÅ¡kovė bei jos sesuo V. M., brolis Č. R. bei atsakovė G. R. sudarė kolÅ«kiečių kiemÄ . Todėl nagrinėjamu atveju remtis materialinės teisės normomis, liečiančiomis kolÅ«kiečių kiemÄ nėra jokio pagrindo (1964 m.

CK 132-136 str. str., neteko galios 1990-11-27). Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau nurodytuose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ Å«kinių knygų, duomenų juose, kad ginčo gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais yra kolÅ«kiečių kiemo nuosavybė – nėra, prieÅ¡ingai, nurodyta, kad gyvenamasis namas yra kooperatinis, Å¡eimos galva nurodyta – G. R., dirbanti (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje; Å«kinis pastatas 1987 m. statybos.         Tuo metu galiojusio Butų kodekso 5 str. (įsigaliojo nuo 1983-03-01) nustatė, kad į butų fondÄ Ä¯eina tame tarpe ir gyvenamieji namai, priklausantys kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms, organizacijoms; pagal 7 str., gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos skirtos piliečiams nuolat gyventi.

Kaip nustatyta byloje ir tai nurodė pati ieÅ¡kovė (dėl to ginčo byloje neiÅ¡kilo), kad ginčo kooperatinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus (toliau – namas su Å«kiniais pastatais) pastatė (duomenys neskelbtini) tarybinis Å«kis, kuriame tuo metu melžėja dirbo atsakovė G. R.. Byloje taip pat nustatyta, kad namas su Å«kiniais pastatais pastatytas 1986 metais, 1986-11-27 tarybinio Å«kio profsÄ jungos komiteto sprendimu (pagal 1978-06-16 TSRS CK TSKP ir Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 518) atsakovė G.

R. buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us dėl statomų kooperatinių gyvenamųjų namų (Butų kodekso 109 str. -110 str. 1-2 d. d., 112 str.; įsigaliojo nuo 1983-03-01; nustojo galios 1998-07-01). Visi įnaÅ¡ai už namo statybÄ buvo mokami tik atsakovės G. R. vardu, už namÄ galutinai G. R. įnešė visÄ sumÄ 24345 rublių, kÄ patvirtina 1991-11-22 (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio pažyma, esanti byloje. 1990-10-16 įsigaliojusio LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ Nr.I-680 1 str. nustatė, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos 1982 m. gruodžio 2 dienos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos butų kodekso (Žin., 1982, Nr.34-377) 117 straipsnį papildyti tokia trečiÄ ja dalimi: "Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu". Taigi, atsakovei G. R. iÅ¡mokėjus visus įnaÅ¡us už kooperatinį namÄ , kÄ patvirtina (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio 1991-11-22 pažyma Nr. 398 – toliau – pažyma, kuri nėra nuginčyta, ji tapo namo savininke. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 118 str. 1d., piliečiai, turintys asmeninėje nuosavybėje gyvenamÄ jį namÄ (namo dalį), naudojasi juo patiems ir savo Å¡eimų nariams gyventi; o 123 str. nustatė, jog gyvenamojo namo savininko Å¡eimos nariai, gyvenantys su juo jam priklausančiame name, turi teisę lygiai su juo naudotis patalpomis tame name, jeigu jiems apsigyvenant nebuvo sutarta kitaip; savininko Å¡eimos nariais pripažįstami Å¡io kodekso 54 straipsnyje nurodyti asmenys; pagal 54 str., prie Å¡eimos narių priskiriami tame tarpe sutuoktinis, jų vaikai, įvaikiai, kiti giminaičiai ir nedarbingi iÅ¡laikytiniai gali bÅ«ti pripažįstami Å¡eimos nariais, jeigu jie kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį.

Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 109 str. nustatė, kad asmeninė nuosavybė gali bÅ«ti apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų Å«kio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos.             Kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovės G. R. nuosavybės teisės į ginčo namÄ su Å«kiniais pastatais buvo įregistruotos VÄ® „Registrų Centras“ 1991-11-22 pažymos Nr. 398 bei 205-10-27 Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. 23A – 666(5.7) pagrindu nuo 2006-03-31.

Atliktos namo su Å«kiniais pastatais teisinės registracijos metu galiojančios “Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos”, (patv. LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr.297) 8-8.12 p. buvo įvardinti nuosavybės teisės dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, tame tarpe ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir kiti sprendimai – 8.3 p., kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai – 8.11 p. Tuo metu galiojusio 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25, sÄ raÅ¡o 2.1 punkte nurodyta, kad kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti pateikiama tame tarpe savivaldybės ar archyvo iÅ¡duota pažyma apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai.

             Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iÅ¡ įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmę sukuria teises ir pareigas.               Atkreiptinas dėmesys, jog kitu pagrindu ar dalyku ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas, aukščiau iÅ¡vardinti 1991-11-22 pažyma Nr. 398 bei 205-10-27 Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimas Nr. 23A – 666(5.7) nebuvo ginčijami, yra galiojantys. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog įraÅ¡ai Å«kinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (nutartys: 1999-06-28, civ. byloje Nr.3K-3-370/1999; 2000-02-28,civ. byloje N.3K-3-244/2001; 2003-03-26, civ. byloje Nr.3K-3-413/2003 ir kt.). IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys apie jungtinę veiklÄ , buvus susitarimÄ statyti namÄ Å¡eimai, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 472 str. 1d. nustatė, kad, jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram Å«kiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolÅ«kinę arba valstybinę – kolÅ«kinę įmonę ar įstaigÄ , neperduodamÄ operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens Å«kio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.; to paties straipsnio 2 d. nustatė, kad piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.

Pagal tuo metu galiojusio 474 str., pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais, ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (1d.); sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (2 d.); jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo (3 d.). 1964 m.

CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų Å¡ios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti Å¡io CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas Å¡imtas rublių, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ydavo nurodytÄ sumÄ , sutarčiai turėjo bÅ«ti taikomas raÅ¡ytinės formos reikalavimas.

Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).             Kaip nustatyta byloje, tai patvirtino ir pati ieÅ¡kovė, tokio pobÅ«džio raÅ¡ytinės sutarties tarp Å¡alių sudaryta nebuvo.

Tai, kad kaip nurodė ieÅ¡kovė, nuo jos sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 1987-08-20 5482 rublių (b.l.19-20, t.1), kuriuos ji įnešė už kooperatinį namÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¼ dalį ginčo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų. Be to, byloje nepaneigti ir atsakovės G. R. nurodyti argumentai, kad ji savo sÄ skaitos neturėjo ir pinigines lėšas laikė ieÅ¡kovės sÄ skaitoje. Teismo nuomone nėra įrodytos ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad prie kooperatinio namo įsigijimo prisidėjo ir tretysis asmuo V.

M. ir tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ V. M. sÄ skaitos (b.l.21-24, t.1), kadangi Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nenurodyta nuraÅ¡omų piniginių lėšų paskitis. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais byloje nėra jokio pagrindo. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51 sudarytÄ tarp Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio ir G.

R.. Pagal minėtos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 255 str. gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra fizinis asmuo, ir per 3 mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Minėtos normos 2 d. numatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Nagrinėjamu atveju 1990-06-15 gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp šalių, kurių viena – atsakovė G.

R., yra fizinis asmuo, todėl sutartis turėjo būti sudaryta notarine tvarka ir per 3 mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Ginčo tarp šalių, jog paminėta pirkimo pardavimo sutartis buvo įregistruota vykdomajame komitete, bet nebuvo notariškai patvirtinta, nėra, o ir duomenų, kad minėta sutartis buvo notariškai patvirtinta byloje nėra. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. LR CK 58 str. 3 d., 255 str. 2 d. tokia pirkimo –pardavimo sutartis buvo negaliojanti, todėl ši pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ji nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (1964 m.

CK 43 str. 1 p., 44, 47 str.1 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 9 str.). Kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovė ginčo turto savininke tapo iÅ¡mokėjusi visus įnaÅ¡us už kooperatinį namÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 51, atmestinas kaip nepagrįstas.Nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagalbinio Å«kio pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nėra pagrindo iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančia 2008-06-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5473 dėl ¼ dalies žemės perleidimo, pripažįstant nuosavybės teisę į Å¡iÄ dalį valstybei bei pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2009-01-29 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 642 dėl ¼ dalies gyvenamojo namo ir pagalbinio Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., perleidimo atsakovui Č.

R.. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje ginčo dėl to, kad žemės sklypas ant kurio buvo pastatytas atsakovei G. R. prikausantis namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo suteiktas atsakovei G. R. kaip nurodyta 1990-06-15 gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 51, (duomenys neskelbtini) paukÅ¡tininkystės tarybinio Å«kio (kuriame dirbo atsakovė G. R.) byloje neiÅ¡kilo. Byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad prisidėjo prie sklypo įsigijimo, neginčijo, jog už sklypo įsigijimÄ mokėjo atsakovė G.

R. ir pan. (CK 6.969-6.971 str. str.). Minėtas žemės sklypas parduotas atsakovei G. R. 2008-06-12 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, vadovaujantis tuo metu galiojusių LR Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis. Akivaizdu, jog atsakovė G. R., būdama jai priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su namu ir ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teisėta savininkė, savo turtu galėjo disponuoti savo nuožiūra, tame tarpe perleisti jį savo sūnui – atsakovui Č.

R. 2009-01-29 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 642 pagrindu (CK 4.37 str.).            Kadangi ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys yra atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu 56,99 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (LR CPK 79, 88 str.).                    Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta LR CPK 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė:              IeÅ¡kovės A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 56,99 Lt (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 99 ct.) paÅ¡to iÅ¡laidų.            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                       Dalia Zeniauskaitė