Legislator Case Law & Legislation
4f1aa10d-dcef-4030-852f-45f18b5d9baa AI generated

4f1aa10d-dcef-4030-852f-45f18b5d9baa · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4f1aa10d-dcef-4030-852f-45f18b5d9baa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teisę į žemę – tokios teisės ieškovai neturi ir negali gauti, 2) degalinei, kaip ypatingajam statiniui statyti (atstatyti), leidimas statyti – tokio išduoto ir galiojančio leidimo ieškovai neturi. 1996 m. gegužės 15 d. leidimas Nr. KP-96-68, išduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Statinių statybos inspekcijos1-jai degalinės savininkei UAB ,,Vilgasta“, yra negaliojantis – jame nurodytas jo galiojimo terminas – iki 1997 m. gruodžio 30 d. 1996 m. gegužės 15 d. leidimo pratęsimų nėra išduota.

Legislator headnote

AI generated

4f1aa10d-dcef-4030-852f-45f18b5d9baa · Klaipėdos apygardos teismas: Be to, sutarties 1.2 punkte yra konstatuota, kad Å¡io žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, neprieÅ¡tarauja dėl turto perleidimo (2003 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl inžinerinių tinklų pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Å ios sutarties nuostatos patvirtina, kad net inžineriniams statiniams eksploatuoti buvo priskirta konkreti žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovai nurodė, kad jų pažeistos nuosavybės teisės bÅ«tų atstatomos atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, kuri bÅ«tų atkurta priteisiant atsakovui įvykdyti pareigÄ atlyginti žalÄ natÅ«ra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-992-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26323-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. R. ir J. G. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys byloje antstolis R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami apginti ieÅ¡kovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti nebaigtÄ pastatÄ â€“ degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 17 proc. baigtumo žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. kadastrinės bylos medžiagÄ , tokiu bÅ«du priteisiant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ natÅ«ra; apginti ieÅ¡kovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8; atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimÄ â€“ atstatyti sunaikintÄ nebaigtÄ statyti degalinės pastatÄ (17 proc. baigtumo) pagal 1998 m. kadastrinę bylÄ bei nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes: 1.1 IeÅ¡kovai 2013 m. kovo 22 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus – vandentiekio vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtÄ statyti pastatÄ â€“ degalinę, kurios statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).

Nurodė, jog pastato – degalinės baigtumas yra 17 proc. patvirtina ne tik 2013 m. kovo 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, bet ir 1998 m. kadastrinės bylos duomenys. Pažymėjo, kad išvardinti statiniai stovėjo 2,0099 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, o naudojimosi valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr. 333, kuri buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko A.

V. ir UAB „Vilgasta“, buvo numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukÅ¡te automobilių stovėjimo aikÅ¡tele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). 1.2 IeÅ¡kovai pažymėjo, jog jiems įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ antstolio, kuriam patikėta vykdyti valstybės funkcijÄ , ieÅ¡kovai turėjo teisėtus ir pagrįstus lÅ«kesčius, kad įsigijus nebaigtÄ statyti statinį, jie galės tęsti statybos darbus ir bus iÅ¡spręstas valstybinės žemės sklypo dalies nuomos klausimas.

Atkreipė dėmesį, kad antstolis, veikdamas valstybės vardu ir parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ priverstine tvarka, laikosi kitokių turto pardavimo procedÅ«rų ir leidžia pirkėjams įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ be žemės savininko sutikimo. Å iuo atveju pirkėjas turi teisėtų ir pagrįstų lÅ«kesčių, kad įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ per antstolį, jam bus užtikrinta teisė nuomotis iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ ir toliau tęsti statybos darbus, jei buvo įgytas nebaigtas statyti pastatas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad ankščiau iÅ¡vardintÄ turtÄ Ä¯sigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieÅ¡kovas R. R. 1/3 dalį, o J. G. K. – 2/3 dalį. Turtas bei ieÅ¡kovų nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Turtas buvo parduotas už 45 000 Lt kainÄ , kuri buvo įmokėta 2013 m. vasario 28 d. IeÅ¡kovų teigimu, jie turėjo pagrįstų lÅ«kesčių, kad perkant turtÄ per antstolį, jų nuosavybės teisės nebus pažeidžiamos, o valstybė iÅ¡spręs klausimÄ dėl naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, reikalingu nupirktiems statiniams eksploatuoti bei tęsti pastato (degalinės) statybos užbaigimo darbus. 1.3 IeÅ¡kovų nuosavybės teisė į turtÄ buvo pažeista neteisėtais atsakovo veiksmais.

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovui tame pačiame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas turėjo interesÄ Ä¯sigyti ir ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ , siekdamas naudotis didesne valstybinės žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovų teigimu, nepavykus atimti iÅ¡ jų nuosavybės teisinėmis priemonėmis, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – savavaliÅ¡kai fiziÅ¡kai sunaikindamas ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ â€“ nebaigtÄ statyti statinį.

Å iuos neteisėtus veiksmus atsakovas atliko ne vienÄ kartÄ . Nurodė, kad pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovų turtas buvo sunaikintas 2014 m. gegužės mėnesį. IeÅ¡kovai savo lėšomis ir darbu 2014 m. rugpjūčio mėnesį atstatė degalinės pamatus. 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovai vėl rado iÅ¡griautÄ nebaigtÄ statyti statinį. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir 2019 m. spalio mėnesį skalda užpylė iÅ¡likusiÄ degalinės pamatų dalį, užpylė žemėmis ir iÅ¡lygino sklypÄ ir perkėlė savo tvorÄ prie buvusių ieÅ¡kovų pamatų.

IeÅ¡kovai pažymėjo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ne kartÄ buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, praÅ¡ant pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems priklausantis nebaigtas statyti degalinės pastatas turi bÅ«ti atstatytas pagal 1998 m. kadastrinės bylos duomenis (pastato baigtumas – 17 proc.), nes tik tokiu bÅ«du bus atstatyta buvusi iki teisės pažeidimo padėtis, žala atkurta natÅ«ra ir apgintos ieÅ¡kovų pažeistos nuosavybės teisės, kurias jie įgijo 2013 m. kovo 22 d. antstolio aktu, kuriame fiksuoti 1998 m. kadastrinės bylos duomenys.

IeÅ¡kovai įsitikinę, kad žala jiems turi bÅ«ti atlyginta natÅ«ra, įpareigojant atsakovÄ atstatyti suniokotÄ nebaigtÄ statyti degalinės pastatÄ ir nugriauti tvorÄ . IeÅ¡kovai siekia toliau vykdyti statybos darbus ir pabaigti degalinės pastato statybÄ . Todėl žalos atlyginimas pinigais neatitiktų ieÅ¡kovų teisėtų lÅ«kesčių, kuriuos jie pagrįstai turėjo, įsigydami per antstolį nebaigtÄ statyti statinį. Pažymėjo, kad inžineriniai statiniai (vandentiekis, kanalizacija ir kt.), kuriuos ieÅ¡kovai įsigijo per antstolį, yra iÅ¡likę ir yra skirti aptarnauti degalinės pastatÄ .

Å i aplinkybė taip pat sÄ lygoja, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ natÅ«ra. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovų patiriama žala bus dar didesnė, nes inžineriniai statiniai yra skirti aptarnauti pagrindinį daiktÄ . Neatlyginus žalos natÅ«ra ir neatstačius buvusios iki teisės pažeidimo padėties, inžineriniai tinklai negalės bÅ«ti naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad Å¡ių inžinerinių tinklų 2004 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilgasta“ ir UAB „Kamintras“, 4.2 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perleisti pirkėjai nuomos teisę į 680/20099 dalį 20099 kv. m žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, sutarties 1.2 punkte yra konstatuota, kad Å¡io žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, neprieÅ¡tarauja dėl turto perleidimo (2003 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl inžinerinių tinklų pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Å ios sutarties nuostatos patvirtina, kad net inžineriniams statiniams eksploatuoti buvo priskirta konkreti žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovai nurodė, kad jų pažeistos nuosavybės teisės bÅ«tų atstatomos atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, kuri bÅ«tų atkurta priteisiant atsakovui įvykdyti pareigÄ atlyginti žalÄ natÅ«ra.

IeÅ¡kovai atkreipė dėmesį, kad per valstybės vardu veikiantį pareigÅ«nÄ , t. y. antstolį, jie įsigijo nebaigtÄ statyti statinį – degalinę, kurio statybÄ leidžiantis dokumentas jau buvo pasibaigęs. Valstybė, veikdama per antstolį, pardavė ieÅ¡kovams nebaigtÄ statyti statinį jau su pasibaigusiu statybos leidimu, todėl turi bÅ«ti apginta ieÅ¡kovų nuosavybės teisė tiek nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, tiek ir sprendžiant statybos tęstinumo klausimus. Pažymėjo, kad iki ieÅ¡kovams įsigyjant statinius, jau vienÄ kartÄ nebaigtas statyti degalinės pastatas buvo sunaikintas neteisėtais AB „Kauno tiltai“ veiksmais.

Tuometinis nebaigto statyti pastato savininkas UAB „Rukma“ ir AB „Kauno tiltai“ 2012 m. liepos 16 d. sudarė taikos sutartį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6807-833/2012, kurios pagrindu AB „Kauno tiltai“ faktiÅ¡kai atstatė sunaikintÄ nebaigtÄ statyti statinį, paÅ¡alinant valdymo pažeidimus.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai nesutikimo su patikslintu ieÅ¡kiniu argumentai: 2.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neturi teisės į žemės sklypo dalies nuomÄ , neturi statybÄ leidžiančio dokumento. Atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, degalinei statyti (atstatyti) bÅ«tina turėti:

1) teisę į žemę – tokios teisės ieškovai neturi ir negali gauti, 2) degalinei, kaip ypatingajam statiniui statyti (atstatyti), leidimas statyti – tokio išduoto ir galiojančio leidimo ieškovai neturi. 1996 m. gegužės 15 d. leidimas Nr. KP-96-68, išduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Statinių statybos inspekcijos1-jai degalinės savininkei UAB ,,Vilgasta“, yra negaliojantis – jame nurodytas jo galiojimo terminas – iki 1997 m. gruodžio 30 d. 1996 m. gegužės 15 d. leidimo pratęsimų nėra išduota.

Tai, kad ieÅ¡kovai neturi Å¡io statybÄ leidžiančio dokumento nėra atsakovo kaltės, nes ieÅ¡kovai buvo nusipirkę degalinės pamatus su jau pasibaigusiu galioti statybÄ leidžiančiu dokumentu. Atsakovo teigimu, be teisės į valstybinę žemę ir be iÅ¡duoto leidimo statyti naujÄ statinį negali bÅ«ti įgyvendinti ieÅ¡kovų reikalavimai – atstatyti degalinės pamatus. 2.2. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi bÅ«ti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti Å¡io įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus.

Degalinė yra ypatingasis statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius), kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių. Todėl degalinės statybai taikomi papildomi reikalavimai, pvz., Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai LAND 1-2003, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1-2003) patvirtinimo“.

Degalinės pamatų atstatymas, t. y. degalinės statyba, negali bÅ«tų vykdoma neturint statinio projekto, kuris atitiktų visus statybos metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog tokio statinio projekto ieÅ¡kovai neturi. Ä® bylÄ pateikti tik atskiri lapai apie degalinės pamatų planÄ , neaiÅ¡ku kokio dokumento iÅ¡traukos jie yra, kurių metų yra Å¡is degalinės pamatų planas, ar jis buvo suderintas kompetentingų institucijų, todėl degalinės pamatų planas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas visavertis, visiems Å¡iuolaikiniams reikalavimams atitinkantis statinio projektas, kurio rengimo reikalavimus numato Statybos įstatymo 24 straipsnis. 2.3.

Pažymėjo, kad palyginus degalinės pamatų parametrus, nurodytus degalinės pamatų plane ir 1998 m. kadastro duomenų byloje esančiame plane, pagal kurį ieÅ¡kovai siekia atstatyti degalinės pamatus, matyti, kad jie nesutampa, pvz., pamatų kraÅ¡tinių ilgiai: degalinės pamatų plane jos yra 9,46 m ir 24,20 m, o 1998 m. kadastro duomenų byloje esančiame plane – 9,30 m ir 24,75 m. Å ios aplinkybės rodo, kad degalinės pamatų statyba buvo įvykdytÄ su nukrypimais nuo degalinės pamatų plano, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1998 m.

Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruota statyba yra teisėta ir turi būti atstatyta. Kadangi antstolio turto pardavimo aktas prilyginamas turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį, vadovaujantis minėta Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.), Statybos inspekcijos pažyma, kad degalinės pamatai buvo pastatyti be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, buvo privaloma perleidžiant degalinės pamatus ieškovams.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ Statybos inspekcijos pateiktų papildomų dokumentų, tokios privalomos pažymos Statybos inspekcija nebuvo iÅ¡davusi prieÅ¡ degalinės pamatų perleidimÄ ieÅ¡kovams. Å i aplinkybė leidžia abejoti ne tik dėl degalinės pamatų, kuriuos ieÅ¡kovai siekia atstatyti, atitikimo statinio projektÄ , bet ir dėl paties degalinės pamatų perleidimo teisėtumo. Taigi pagal nurodytas teisės nuostatas ir faktines aplinkybes, ne tik ieÅ¡kovai patys, bet ir atsakovas, neturi teisės atstatyti degalinės pamatų valstybinėje žemėje.

Å ių reikalavimų įvykdymas nepriklauso nuo atsakovo valios, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas, kuriuo siekiama įpareigoti atsakovÄ atstatyti degalinės pamatus (jeigu jie bÅ«tų patenkinti) negalės bÅ«ti įgyvendintas, kaip ir reikalavimas jiems patiems atstatyti degalinės pamatus, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ . 2.4. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai neturi sudarytos žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų žinomos ieÅ¡kovams priklausančios žemės sklypo dalies ribos.

Todėl jie neturi teisinio pagrindo vertinti, ar jų žemės sklypo dalies ribos yra pažeistos. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad minėta tvora yra prie jų buvusių degalinės pamatų. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas kaip nors pažeidė ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į degalinės pamatus. Darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovÄ nugriauti tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, yra nepagrįstas ir atmestinas. 2.5.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai, teigdami, jog atsakovas iÅ¡griovė degalinės pamatus, atsakovo neteisėtus veiksmus identifikuoja nekonkrečiai, t. y. nėra aiÅ¡ku ir suprantama kokiais konkrečiai veiksmais atsakovas sunaikino degalinės pamatus: ar iÅ¡griaudamas degalinės pamatus, ar užpildamas iÅ¡likusiÄ degalinės pamatų dalį žemėmis ir iÅ¡lygindamas sklypÄ , ar perkėlęs savo tvorÄ prie buvusių ieÅ¡kovų pamatų. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sunaikinimÄ atliko atsakovas.

IeÅ¡kovų nurodytas antstolės D. P. 2014 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodo, nes jame tik užfiksuota faktinė situacija, kad likę degalinės pamatai iÅ¡ardyti ir sumesti į krÅ«vÄ prie Å¡alia esančių medžių. IÅ¡ aptariamo ieÅ¡kovų teiginio matyti, kad ieÅ¡kovai asmeniÅ¡kai nematė, kaip buvo sunaikinti degalinės pamatai ir kad juos naikino atsakovas. 2.6. IeÅ¡kovai, įsitikinę, kad degalinės pamatus iÅ¡griovė atsakovas, patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, jog pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovų turtas buvo sunaikintas 2014 m. gegužės mėnesį, o jie 2014 m. rugpjūčio mėnesį atstatė degalinės pamatus.

Tačiau ieÅ¡kovai praÅ¡o degalinės pamatus atstatyti pagal 1998 m. kadastro duomenų bylos duomenis. Vadinasi, ieÅ¡kovo žalos atsiradimÄ sieja tik su pamatų sunaikinimu 2014 m. IeÅ¡kovų dėstomos aplinkybės, kad jie 2014 m. rugpjūčio mėn. atstatė 2014 m. gegužės mėnesį sunaikintus degalinės pamatus, patvirtina, kad apie degalinės pamatų iÅ¡griovimÄ ieÅ¡kovams buvo žinoma dar 2014 m. gegužės mėnesį, o į teismÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovai kreipėsi tik 2021 metais, t. y. praėjus 6 metams nuo sužinojimo apie žalos padarymÄ .

Todėl yra akivaizdu, jog 3 metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra praleistas, atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams.

3. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) prašė patikslintÄ atmesti.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašė dėl reikalavimų pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8.

Atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leido ieÅ¡kovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimÄ â€“ nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 6.1. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atstatyti pamatus, teismas konstatavo, kad nenustatyta, kad nei 2014 m., nei 2015 m., nei 2019 m. atsakovas sunaikino ieÅ¡kovų degalinės pamatus, tai yra virÅ¡utinę pamatų dalį, esančiÄ ant žemės pavirÅ¡iaus. Kas yra likę po žemės sluoksniu nuo pamatų po jų sugriovimų 2014 m., 2015 m. bei po 2019 m. žemės lyginimo darbų, duomenų nėra. 6.2. Ä®vertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad nustatyta, kad 2019 m. atsakovas lygino teritorija kur yra (buvo) ieÅ¡kovų pamatų vieta, tačiau byloje nėra duomenų, kad 2019 m. atsakovas sunaikino virÅ¡utinį ir / ar po žeme esantį pamatų sluoksnį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl degalinės pamatų sugriovimo. 6.3. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nugriauti tvorÄ teismas konstatavo, kad degalinės virÅ¡utinis sluoksnis neiÅ¡liko ne dėl ieÅ¡kovų aplaidžių veiksmų, t. y. visiÅ¡ku nesirÅ«pinimu savo turtu. Sprendė, kad nuosavybės teisė turi bÅ«ti ginama, todėl kol ieÅ¡kovų turtas yra – degalinės pamatai yra įregistruoti vieÅ¡ajame registre bei nėra duomenų, kad degalinės pamatai yra visiÅ¡kai fiziÅ¡kai iÅ¡nykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės pavirÅ¡iaus, nei po žeme, todėl ieÅ¡kovai turi teisę ginti savo kaip nekilnojamojo turto savininkų teises reiÅ¡kiant atsakovui reikalavimÄ dėl tvoros nugriovimo, nes jie fiziÅ¡kai negali patekti prie savo turto, atitinkamai negali savo turtu naudotis, disponuoti ar jį valdyti. 6.4.

Teismas pažymėjo, kad tvora įrengta neturint valstybės žemės patikėtinio NŽT sutikimo, o Å¡iuo metu dėl tvoros panaikinimo yra iÅ¡kelta kita civilinė byla. Aplinkybė, kad kitoje byloje NŽT reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tvoros paÅ¡alinimo, neatima iÅ¡ ieÅ¡kovų teisės reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį. 6.5. Teismas nustatė, kad atsakovo tvora, kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8 iÅ¡ visų keturių pusių yra įrengta toje vietoje, kur yra ieÅ¡kovų degalinės pamatai ir įpareigojo jÄ nugriauti vertindamas byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinio dalį, kuria reiÅ¡kiami reikalavimai apginti ieÅ¡kovų pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovÄ per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, ir atsakovui per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimÄ â€“ nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimÄ , atmesti kaip nepagrįstÄ .

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteista l 695,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręstos kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos: Nr. e2-268-845/2022 ir Nr. e2-1565-981/2022. Priteisti visas atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrė apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir netinkami sprendė dėl negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų.

Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir bylos raÅ¡ytinius dokumentus bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei teisinę registracijÄ NTR, t. y NTR paskirtį, taip pat nesivadovavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika dėl nebaigto statyti statinio. Teismas privalėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog jie turi nuosavybės teises į degalinę (jos pamatus), t. y. yra degalinės (jos pamatų) savininkai.

Degalinės pamatų duomenų buvimas vieÅ¡ajame registre nėra pakankamas pagrindas spręsti tiek dėl paties nekilnojamojo daikto, tiek dėl ieÅ¡kovų teisių į jį. Teismas formaliai vadovaudamasis vieÅ¡o registro duomenims, o ne vertino realias faktines aplinkybes dėl degalinės egzistavimo. IeÅ¡kovų valstybei priklausančiame žemės sklype 2014 m. atlikta savavaliÅ¡ka statyba (degalinės atstatymas – nauja statyba) nėra saugoma įstatymu, o ieÅ¡kovai neturėjo teisės naudotis 2014 m. pastatyta degaline, dėl teisės naudotis kuria gynimo yra pareiÅ¡kę negatorinį reikalavimÄ .

Kadangi iš neteisės negimsta teisė, pripažinti, jog atsakovas trukdo naudotis ieškovams jų turtu nebuvo jokio teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas vien formaliai konstatuodamas, jog degalinės duomenys yra įregistruoti viešajame registre ir neįvertinęs visų minėtų faktinių bei teisinių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog ieškovai turi teisę ginti savo kaip nekilnojamojo turto (degalinės) savininkų teises. Neįmanoma buvo pažeisti ieškovų teisės, kurios jie neturėjo ir neturi.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimÄ , ir todėl nepagrįstai pripažino, jog įrengta tvora visiÅ¡kai riboja ieÅ¡kovų patekimÄ prie jų turto, tai yra prie degalinės pamatų. 7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi žemės sklypo situacijos schema bei žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planu 2014 m. savavaliÅ¡kai naujai pastatytos degalinės vietai nustatyti, nes Å¡ie grafiniai dokumentai nesuteikia realios informacijos. 7.3.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino liudytojo O. F. parodymų ir nepasiÅ«lė pakeisti atsakovÄ tinkamu atsakovu po Å¡io liudytojo apklausos. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių laikė, jog tvoros, kuriÄ nugriauti ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovÄ , statytojas yra bÅ«tent atsakovas. 7.4. Atsakovas praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , kad bÅ«tų sudaryta galimybė atnaujinti kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 nagrinėjimÄ ir joje iÅ¡spręsti klausimÄ dėl degalinės iÅ¡registravimo (jos duomenų panaikinimo) iÅ¡ NTR.

Taip pat atsakovas praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręsta kita Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1565-981/2022, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, plano tinkamumo, t. y. dėl žemės sklypo dalių, reikalingų Å¡iame žemės sklype atsakovo esantiems statiniams (plovyklai ir aikÅ¡telei) eksploatuoti, nustatymo. 7.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas paskirstė. 121 Eur priteistų už situacijos schemÄ parengimÄ , kuri buvo reikÅ¡minga visai nagrinėjamai bylai, suma turėtų bÅ«ti paskirstyta tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo proporcingai.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteisė tiek pinigų už ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose, kiek ieÅ¡kovai realiai nebuvo sumokėję.

8. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas degalinės pamatų nuosavybės klausimÄ , vertino ne tik vieÅ¡o registro duomenis, bet ir ieÅ¡kovų aukščiau nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus: antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr.(duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d. antstolės D.

P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , NŽT 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylÄ . Teismai privalo vadovautis vieÅ¡o registro duomenimis tol, kol vieÅ¡o registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatytÄ tvarka. VieÅ¡o registro duomenis galima nuginčyti tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nuginčija dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė nekilnojamojo turto registracija.

Taigi, dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisės sprendė ne tik iÅ¡ vieÅ¡ajame registre įregistruotų degalinės pamatų duomenų. Byloje esančių įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovai yra nebaigto statyti statinio – degalinės ir inžinerinių tinklų savininkai. 8.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai kėlė reikalavimÄ nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9, 4, 4-3, 3-8 vadovaudamiesi „1998 m. degalinės kadastro duomenimis“.

Toks atsakovo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes atsakovas, pažeisdamas ieÅ¡kovų teises, tvorÄ pastatė 2014 - 2019 metais. Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovai 1998 m. degalinės kadastro duomenimis negrindė savo reikalavimo dėl tvoros paÅ¡alinimo. 8.3. Atsakovas ydingai skunde nurodo, kad 2014 m. ieÅ¡kovo atstatytas degalinės pastatas yra ne tas pats turtas, kurį ieÅ¡kovai įsigijo 2013 m. per antstolį. Tai, kad 1998 m. surinkti nekilnojamojo turto duomenys ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. surinkti kadastro duomenys apie tÄ patį nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina pastato unikalus numeris. 8.4.

Atsakovas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo ginti ieškovų teises, nes degalinė 2014 m. buvo ieškovų atstatyta savavališkai ir ji yra savavališka statyba. 2014 m. gegužės mėnesį nebuvo visiškai sunaikinta nebaigta statyba, todėl degalinės pamatai buvo suremontuoti, t. y. atstatyti į ankstesnę padėtį. LR Statybos įstatymo 2 str. 17 dalis negali būti taikoma. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad degalinės pamatai būtų fiziškai sunykę. 8.5.

Atmestinas atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovai nėra statytojai ir negali naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovai įsigijo/pirko nebaigtÄ statyti statinį per antstolį. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovai įsigijo turtÄ aktu, kuris prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai su tam tikromis specialiomis sÄ lygomis (turtÄ parduoda antstolis priverstine tvarka, sandoriui nereikalingas notaro patvirtinimas, nereikalingas žemės savininko sutikimas ir kt.). Lietuvos valstybė davė sutikimÄ perleisti nebaigtÄ statyti statinį (degalinę) UAB „Kamintras“, o vėliau tokiomis pat teisėmis šį nekilnojamÄ jį turtÄ varžytinių bÅ«du 2010 m. lapkričio 26 d.

įsigijo iÅ¡ UAB „Kamintras“ per bankroto administratorių pirkėjas UAB „Rukma“ ir turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu 2013 m. kovo 22 d. iÅ¡ UAB „Rukma“ per antstolį įsigijo ieÅ¡kovai. Tokiu bÅ«du LR CK 6.394 straipsnio 3 dalis garantuoja, kad ieÅ¡kovai įsigijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokiomis naudotis Å¡iuo žemės sklypu buvo įtvirtinta UAB „Kamintras“ teisė. 8.6. SavavaliÅ¡kos statybos negali bÅ«ti pripažintos tretiesiems asmenims adresuotu raÅ¡tu.

Bylos duomenys patvirtina, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas dėl nebaigto statyti statinio-degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo suraÅ¡ytas. Statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtinimo, kad pamatų remonto/atstatymo darbams nebuvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Taigi, atmestinas apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo remontuojamas/atstatomas 2014 m. savavaliÅ¡kai. Teiginys, kad 2014 m. degalinės pamatų įregistravimas NTR yra atliktas neva nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis negali bÅ«ti laikomas teisingu, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. ir yra atmestinas.

Ä®rodinėti kitokias degalinės savybes nei jos yra iÅ¡vieÅ¡intos NTR privalo atsakovas, kuris įstatymo leistinomis priemonėmis vieÅ¡o registro duomenų nepaneigė. 8.7. Atsakovas neįrodė, kad teisėtai aptvėrė ieÅ¡kovams priklausantį statinį. Byloje nekilo ginčas, kad ieÅ¡kovai fiziÅ¡kai negali patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio statinio. NŽT pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl tvoros nugriovimo civilinėje byloje Nr. e2-268-845/2022 neatima iÅ¡ ieÅ¡kovų teisės pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį (negatorini ieÅ¡kinį) dėl savininko pažeistų teisių, nesusijusių su valdymo netekimu.

IeÅ¡kovai įrodė, kad jie yra statinio savininkai, o byloje nekilo ginčas, kad ieÅ¡kovams priklausantis statinys – degalinė aptvertas tvora, kas apribojo ieÅ¡kovų galimybę prieiti prie jiems priklausančio statinio. 8.8. Pirmosios instancijos teismas grafinę medžiagÄ vertino visų įrodymų visete, neapsiribodamas vien tik apeliaciniame skunde nurodyta UAB „Geomatininkai“ parengta žemės sklypo situacijos schema bei žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planu. UAB „Geomatininkai“ parengtas žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planas neturėjo lemiamos reikÅ¡mės teismo sprendimo priėmimui.

Jeigu atsakovas manė, kad nepakanka byloje grafinių dokumentų, atspindinčių realiÄ situacijÄ Å¾emės sklype, (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę teikti kitus įrodymus, tokia teise asakovas nepasinaudojo. Atsakovas kritikuoja UAB „Geomatininkai“ parengtus grafinius dokumentus, tačiau nenurodo kokiÄ Ä¯takÄ teismo sprendimo priėmimui turėjo atsakovo nurodyti dokumentai ar Å¡iuose dokumentuose nurodyti duomenys. 8.9. Atmestini atsakovo teiginiai, kad neva tvorÄ tvėrė liudytojas O. F. iÅ¡ savo lėšų, dirbdamas UAB „Lapinga“ vadybininku.

Liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas O. F. dirbo UAB „Lapinga“; jei tikėti, kad dirbo, visiÅ¡kai nerealu ir neįtikėtina, kad samdomas darbuotojas savo lėšomis, svetimame sklype, tvertų tvorÄ ; atsakovas pripažino, kad jis faktiÅ¡kai nuomojo jam priklausančius statinius UAB „Lapinga“. Faktinis tvoros valdytojas yra atsakovas ir kaip kitų statinių savininkas (automobilių plovyklos bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telės) bei valstybinės žemės naudotojas yra atsakingas už nuomininkų veiksmus. 8.10.

Nesutinka su atsakovo praÅ¡ymu stabdyti bylos nagrinėjimÄ . Civilinė byla Nr. e2-268-845/2022 jau sustabdyta pagal atsakovo praÅ¡ymÄ . Sustabdžius bylÄ susidarytų situacija, kai nebÅ«tų teisme galimybės nagrinėti nei Å¡ios civilinės bylos, nei civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 pagal NŽT ieÅ¡kinį atsakovui A. K.. Civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022 procesinis rezultatas įtakos neturės Å¡ioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, kadangi visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės, kokia bus sudaryta ateityje valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu. 8.11.

Už UAB „Geomatininkai“ parengtÄ situacijos schemÄ iÅ¡ atsakovo priteista 121 Eur pagrįstai, nes Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu ieÅ¡kovai įrodinėjo faktinę tvoros egzistavimo vietÄ . Pirmos instancijos teismas tinkamai paskaičiavo ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir teisingai taikė LR CPK 93 str. reglamentuojantį bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo NŽT dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo VTPSI dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl civilinės bylos stabdymo 13. Atsakovas praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , kad bÅ«tų sudaryta galimybė atnaujinti kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 nagrinėjimÄ ir joje bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl degalinės iÅ¡registravimo (jos duomenų panaikinimo) iÅ¡ NTR. Taip pat atsakovas praÅ¡o stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1565-981/2022 (praÅ¡yme nurodomas netikslus civilinės bylos numeris, turi bÅ«ti Nr.e2-1565-599/2022), kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, plano tinkamumo, t. y. dėl žemės sklypo dalių, reikalingų Å¡iame žemės sklype atsakovo esantiems statiniams (plovyklai ir aikÅ¡telei) eksploatuoti, nustatymo.

14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Pažymėtina, kad, sustabdžius civilinę bylÄ , užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstu atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos stabdymo Å¡iuo konkrečiu atveju. Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-268-845/2022 2021 m. spalio 14 d. yra sustabdyta. Teismas sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-31775-868/2021 (Å¡iuo metu bylos Nr. e2-1694-868/2022) konstatuotos aplinkybės turės teisinės reikÅ¡mės, todėl sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ . Sustabdžius Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nagrinėjimÄ , susidarytų situacija, kai nebÅ«tų teisme galimybės nagrinėti nei Å¡ios civilinės bylos, nei civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022 pagal NŽT ieÅ¡kinį atsakovui A.

K.. Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1565-599/2022 2022 m. lapkričio 7 d. yra iÅ¡nagrinėta. Atsakovo ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. e2-1565-599/2022 atmestas. Taigi, kadangi ieÅ¡kovas grindžia praÅ¡ymÄ stabdyti Å¡iÄ apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ iki civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022 iÅ¡nagrinėjimo, o civilinė byla Nr. e2-1565-599/2022 jau iÅ¡nagrinėta, toks praÅ¡ymas nebeaktualus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia tokio ryÅ¡io tarp Å¡ių civilinių bylų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ stabdyti.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ dėl civilinės bylos Nr. e2-268-845/2022, kuri yra sustabdyta ar dėl civilinės bylos Nr. e2-1565-599/2022, kuri jau iÅ¡nagrinėta. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai 2013 m. kovo 22 d. per antstolį R. V. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdynÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtÄ statyti pastatÄ - degalinę, kurios statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ieÅ¡kovas R. R. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto už 15 000 Lt, o ieÅ¡kovė J. G. K. – 2/3 dalis nurodyto turto už 30 000 Lt. Statiniai stovėjo valstybinės žemės sklype, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartyje Nr. 333, kuri buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko A.

V. ir UAB „Vilgasta“, buvo numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukÅ¡te automobilių stovėjimo aikÅ¡tele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). Leidimas statyti degalinę buvo iÅ¡duotas 1996 metais ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d. IeÅ¡kovų nuosavybės teisės yra įregistruotos NTR, kÄ patvirtina NTR iÅ¡raÅ¡as. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla bei kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, adresu (duomenys neskelbtini).

18. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. atsakovas įpareigotas per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M l : l 000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, ir ieÅ¡kovams leista, atsakovui per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimÄ â€“ nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimÄ .

Taip pat nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo priteista atlyginti ieÅ¡kovams l 695,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys, (ne)teisėtumo 19. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad turi bÅ«ti apginta ieÅ¡kovų nuosavybės teisė, nes teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir bylos raÅ¡ytinius dokumentus bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), bei teisinę registracijÄ NTR, taip pat nesivadovavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika dėl nebaigto statyti statinio.

20. IeÅ¡kovai byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdami, kad bÅ«tų paÅ¡alinti ieÅ¡kinyje įvardyti jų teisių pažeidimai, nesusiję su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.

Esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra degalinės pamatai) ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

21. Kasacinis teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

22. Atsakovas teigia, kad ginti ieÅ¡kovų teises į šį 2014 m. pastatytÄ objektÄ (degalinę) nebuvo jokio teisinio pagrindo. 2014 m. degalinės atstatymas yra nauja statyba, kuri atlikta neteisėtai, yra savavaliÅ¡ka statyba. Degalinės pamatų įregistravimas NTR atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis negali bÅ«ti laikomas teisingu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimÄ , ir todėl nepagrįstai pripažino, jog įrengta tvora visiÅ¡kai riboja ieÅ¡kovų patekimÄ prie jų turto, tai yra prie degalinės pamatų.

Mano, kad padaryta visiÅ¡kai nepagrįsta iÅ¡vada dėl to, kad įrengta tvora visiÅ¡kai apriboja ieÅ¡kovų patekimÄ prie ieÅ¡kovų turto. Atsakovo argumentai, kad jau 2014 m. degalinė negalėjo bÅ«ti naudojama pagal paskirtį, nes ji buvo nebaigtas statyti statinys, o ieÅ¡kovai fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡ tokio statinio gauti naudingų vartojamųjų savybių, kad degalinės statyba buvo savavaliÅ¡ka, o tokiu statiniu naudotis draudžiama ir, kad dabar degalinė yra iÅ¡nykusi, jos naudojimas fiziÅ¡kai neįmanomas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi degalinės NTR iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kaip patvirtinančiais degalinės egzistavimÄ , atmestini.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas degalinės pamatų nuosavybės klausimÄ , vertino ne tik vieÅ¡o registro duomenis, bet ir vertino kartu kitus raÅ¡ytinius įrodymus byloje: 2013 m. kovo 22 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , NŽT 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie akto pridėtas fotonuotraukas, matavimo duomenis, 2014 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylÄ .

Pagrįstai sprendime remiamasi ir viešo registro duomenimis, nes byloje esantys NTR duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovai yra nebaigtų statyti inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtos statyti pastato – degalinės, kurios statybos pabaigos metai- 1996 m., baigtumas -17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir juos valdo nuosavybės teise.

24. Bylos nagrinėjimo metu VÄ® Registro centro duomenys nebuvo ginčijami, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.262 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad ieÅ¡kovai yra nebaigto statyti statinio ir inžinerinių tinklų savininkai. NTR duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisingais, ieÅ¡kovai nėra įpareigoti iÅ¡registruoti NTR esančių duomenų. Taigi ieÅ¡kovai yra savininkai įsigyto per antstolį turto ir turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka paÅ¡alinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas neturi pagrindo teigti, kad nebaigto statyti statinio – degalinės nėra, kad ieÅ¡kovai neturi kÄ ginti.

25. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai 2014 m. rugpjūčio mėnesį remontuodami/atstatydami dalį degalinės pastato pamatų privalėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pažymi, kad pastatas - degalinė yra savavaliÅ¡ka statyba ir tai pripažino VTPSI. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaliÅ¡kos statybos faktas ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. VTPSI atliko patikrinus ginčo sklype keletÄ kartų. SavavaliÅ¡kos statybos aktas nebuvo suraÅ¡ytas. Atsakovas pateikia tik savo subjektyvius vertinimus, kad degalinės rekonstrukcija yra savavaliÅ¡ka statyba.

26. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai nėra žemės sklypo savininkai, žemės sklypo savininkė yra valstybė, tačiau ieÅ¡kovai yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti vieÅ¡ajame registre, savininkai. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai gali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atsakovui dėl įpareigojimo paÅ¡alinti tvorÄ , kuri pastatyta ribojant ieÅ¡kovams priėjimÄ prie degalinės pamatų, įregistruotų vieÅ¡ajame registre.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Atsakovas nurodo, kad pagal byloje esančius pateiktus įrodymus teismas neteisingai nustatė degalinės buvimo vietÄ , kad pateikti grafiniai duomenys nesuteikia pakankamai realios informacijos degalinės vietai patvirtinti. Atsakovas kvestionuoja pateiktÄ UAB „Geomatininkai“ situacijos schemÄ , kuria vadovaujantis buvo teikiama paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme dėl tvoros ir pamatų buvimo vietos.

28. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

29. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra iÅ¡sami ir iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad apie tai, kurioje vietoje yra pastatas – degalinė buvo sprendžiama iš byloje esančių įrodymo viseto, o ne vien iš šios UAB „Geomatininkai“ schemos, kuria abejoja atsakovas. Byloje yra pateikta grafinė medžiaga: 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas su žemės sklypo schema; 2014 m. gruodžio 11 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas; 2016 m. gegužės 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas; 2020 m. vasario 6 d. naudojimo patikrinimo akto priedas su kadastrinio žemėlapio ištrauka; 2020 m. birželio 30 d. kadastro žemėlapio ištrauka prie NŽT žemės naudojimo patikrinimo akto dėl valstybinės žemės užėmimo.

Visi Å¡ie duomenys vertinti visų įrodymų kontekste. Nebuvo apsiribojama ir iÅ¡skiriama tik vienas byloje esantis įrodymas, kurį nurodo atsakovas – UAB „Geomatininkai“ parengta žemės sklypo situacijos schema. Atsakovui niekas neribojo teisės pateikti kitokių įrodymų, schemų, kad atspindėti realiÄ situacijÄ apie ginčo tvoros buvimo vietÄ . Be to, atsakovas nurodo, kad grafiniai dokumentai nesuteikia realios informacijos ir jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Tačiau atsakovas nenurodo ir raÅ¡ytiniais įrodymais pirmosios instancijos teisme nepagrindė, kokia jo manymu kita, nei nurodyta ieÅ¡kovų, yra statinio – degalinės vieta.

Atsakovas nei į bylÄ pateikė, nei apeliaciniame skunde nurodė, kuri vieta, atsakovo manymu, yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti registre, kuriuos kaip nustatyta bylos duomenimis jis ir pats svarstė įsigyti, buvimo vieta.

31. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių laikė, jog tvoros, kuriÄ nugriauti ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovÄ , statytojas yra bÅ«tent atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas cituoja liudytojo O. F. parodymus, kuriuose liudytojas teigia, kad organizavo žemės sklype pietinėje pusėje nuo atsakovo aikÅ¡telės dviejų tvorų, taip pat tos iÅ¡ jų, kuriÄ nugriauti ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovÄ , statybas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad jis galimai nėra tvoros statytojas, tačiau jis yra Å¡ios tvoros valdytojas, kadangi ji pastatyta gavus atsakovo sutikimÄ , siekiant praplėsti atsakovo nuomojamos aikÅ¡telės plotÄ nuomininkams.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktinis tvoros valdytojas, kaip ir minėta, yra atsakovas, kuris yra ir kitų statinių, esančių Å¡alia tos vietos, kurioje įregistruoti ieÅ¡kovų degalinės pamatai, savininkas (automobilių plovyklos bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telės) bei valstybinės žemės naudotojas. Tai, kad atsakovas laiko save tvoros savininku patvirtina paties atsakovo paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ , jo 2020 m. balandžio 3 d. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

33. IÅ¡ prie civilinės bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas parodė, kad: „parodau, kad tvora Å¡alia minėtų pamatų priklauso man, kaip minėjau naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, bendranaudotojų jokios ribos niekur nesužymėtos ir neaptartos, todėl tverdamas tvorÄ jokių teisės aktų nepažeidžiau. Bet kuris bendranaudotojas minėtame žemės sklype gali bet kur tverti tvorÄ nepažeisdamas teisės aktų ir kitų bendranaudotojų interesų“.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas patvirtino, kad ginčo tvora yra jo. Atsakovo apklausa vyko dar iki civilinio ieÅ¡kinio pateikimo Å¡ioje byloje, atsakovo parodymus galima laikyti objektyviais ir teisingais, patvirtinančius faktinę situacijÄ dėl ginčo tvoros. Nors atsakovas teigia, kad gali tverti tvorÄ , kur nori, tačiau žemės sklypas jam nepriklauso, jis yra nuomojamas iÅ¡ valstybės, taigi, atsakovas, tverdamas tvorÄ , privalėjo gauti NŽT sutikimÄ . Byloje nėra pateiktas sutikimas, kuris patvirtintų, kad žemės sklypo savininkė suteikė teisę ginčo tvorÄ atsakovui statyti jai priklausančiame žemės sklype.

Aplinkybės, jog ginčo tvora pastatyta atsakovas neneigia.

34. BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje atsakovui nurodžius koordinates, kurios pagal situacijos schemÄ nurodomas kaip užstatyta tvora, atsakovas aiÅ¡kino, kad pagal Å¡ias schemoje nurodytas koordinates yra užstatyta tinklo tvora, posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. užtvėrė tvorÄ , kad su jo sutikimu nuomininkai papildomai užtvėrė tvorÄ , nes automobiliai nebetilpo, atsakovas teigia, kad nurodė, kad leido nuomininkams užtverti tvorÄ . Atsakovas teigia, kad tvorÄ pastatė liudytojas O.

F., todėl atsakovu Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti O. F.. Å iÄ aplinkybę atsakovas nurodė tik apklausos metu, ji vertintina kaip gynybinė, kadangi atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tokios aplinkybės nebuvo nurodomos. Nors byloje yra duomenų, kad UAB „Lapinga“ yra sudariusi neterminuotÄ nuomos sutartį su atsakovu, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojas O. F. dirbo minėtoje įmonėje nėra pateikta. Taip pat neįtikima versija, kad nuomininko darbuotojas už savo pinigus bÅ«tų tvėręs tvorÄ .

Tai, kai ginčo teritorijoje pastatyta tvora yra atsakovo valdyme patvirtina bylos medžiaga, jo paties paaiÅ¡kinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Ginčo tvora užtverta atsakovo interesais ir atsakovui davus sutikimÄ tverti tvorÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl atsakovo keitimo Å¡ioje byloje, kadangi atsakovas tinkamas.

35. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas ieÅ¡kovų, kaip daikto savininkų, teisių tęstinis pažeidimas, jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu bandydamas pateisinti savo veiksmus dėl ginčo tvoros statymo, grįsdamas sutikimų nereikalingumu, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos.

36. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl atsakovo atliekamo ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, ieÅ¡kovai neturi galimybės fiziÅ¡kai patekti prie savo turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis apribota galimybė patekti prie vieÅ¡ajame registre įregistruotų degalinės pamatų yra vertinama kaip neteisėtas teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu, todėl sudaro pagrindÄ atkurti iki ieÅ¡kovų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Nors atsakovas abejoja paties objekto, kurį gina teisė egzistavimu, tačiau atsakovas niekaip negali nuneigti viešajame registre esančių duomenų, pažeidimas yra besitęsiantis. Tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl degalinės pamatų išregistravimo iš viešojo registro, neturi jokios įtakos šioje byloje, kadangi, kol bus išspręstas klausimas dėl pamatų išregistravimo, savininkų teisių ribojimas negali būti toleruojamas. Turi būti imtasi priemonių, kad neliktų apribojimų ieškovams naudotis turima nuosavybe.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendęs įpareigoti atsakovÄ nugriauti ginčo tvorÄ tinkamai pagrindė, kodėl ir kokiu bÅ«du atsakovo sutikimu pastatyta ginčo tvora pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip degalinės pamatų savininkų, teises. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

41. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ½ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, 121 Eur suma, kuri sumokėta už UAB „Geomatininkai“ situacijos schemos parengimÄ , turėtų bÅ«ti paskirstyti tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo proporcingai.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovai pateikė papildomus dokumentus, kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po vykusio posėdžio. Kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta ir UAB „Geomatininkai“ žemės sklypo situacijos schema. Teikdami šį įrodymÄ ieÅ¡kovai pažymėjo, kad minėtoje schemoje yra pavaizduota atsakovo aptverta tvora, o taip pat pažymėta vieta, kurioje yra ieÅ¡kovams priklausantys degalinės pamatai. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu, kuris vyko 2022 m. gegužės 4 d., Å¡alims ir teismui kilo klausimų dėl ginčo tvoros ir pamatų buvimo vietos nustatymo, taigi Å¡is įrodymas susijęs ir su ginčo tvoros, ir su degalinės pamatų buvimo vietos nustatymu pateiktoje schemoje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad schemos parengimo atlyginimo išlaidos, tenkinus ½ ieškinio reikalavimų, paskirstomos tarp šalių proporcingai ir iš atsakovo ieškovams priteistina 60,50 Eur išlaidų susijusių su schemos parengimu.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovai sumokėjo 552 Eur žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai už ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 450 Eur žyminio mokesčio.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovams buvo iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. rugsėjo 22 d. sÄ skaita faktÅ«ra dėl 2 500 Eur apmokėjimo už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . 2021 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad ieÅ¡kovas R. R. sumokėjo 1 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovas R. R. sumokėjo 1 500 Eur. Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad spręsdamas dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo 3 916 Eur suklydo ir neteisingai nuo Å¡ios sumos paskaičiavo ½. Tenkinus ½ ieÅ¡kovų reikalavimo už ieÅ¡kinio parengimÄ , už kurį ieÅ¡kovai sumokėjo 2 500 Eur, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 1 250 Eur.

45. Sutiktina ir su atsakovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo skaičiavimų, kuriais jis grindžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymÄ už ieÅ¡kovų atstovų dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. IÅ¡ 2022 m. sausio 10 d. sÄ skaitos faktÅ«ros nustatyta, kad už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, ieÅ¡kinio parengimÄ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 3 025 Eur. Nustatyta, kas 2022 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovas R. R. pavedimu apmokėjo Å¡iÄ sÄ skaitÄ . Tenkinus ½ ieÅ¡kovų reikalavimo priteistina 1 512,50 Eur.

46. Taigi, viso ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme ir, kurios turi bÅ«ti atlygintos tenkinus ½ ieÅ¡kinio reikalavimų, sudaro 60,50 Eur (schemos parengimas) + 1 250 Eur (ieÅ¡kinio parengimas) + 1 512,50 Eur (dalyvavimas teismo posėdžiuose) + 88 Eur (žyminis mokestis už patenkintÄ reikalavimÄ ) = 2 911 Eur.

47. Atsakovas prašė priteisti 4 461,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo, kad atsakovui atlygintina suma sudaro priteisti 2 230,50 Eur, t.y. ½ atmestų ieškovų reikalavimų daliai.

48. Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 680,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 911 Eur - 2 230,50 Eur = 680,50 Eur) patirtų pirmosios instancijos teisme, kiekvienam ieÅ¡kovui po 340,25 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 49. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. 2022 m. liepos 8 d. sÄ skaita ir 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimÄ atsakovas sumokėjo 1 000 Eur. Viso atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 094 Eur.

50. Atsakovo kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo praÅ¡yta peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. Å io praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo iÅ¡sprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas kolegija sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį.

51. Apeliacinės instancijos teisme ginčo dalykÄ paprastai sudaro apeliacinio skundo ribos. Nagrinėjami reikalavimai apibrėžiami ta sprendimo dalimi, kuri yra apskųsta. Bet kokiu atveju Å¡alies naudai ar nenaudai priimamu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra iÅ¡spręsta dėl materialinių ieÅ¡kovų reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

52. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ dėl materialinio ieÅ¡kovų reikalavimo atsakovui iÅ¡sprendimo, apeliacinėje instancijoje byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovų naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis tik ieÅ¡kovams turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias jie patyrė Å¡ios instancijos teisme.

53. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovai patyrė 2 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suma mažintina iki 2 066 Eur (1589,10 x 1,3), kiekvienam ieÅ¡kovui po 1033 Eur. Dėl bylos procesinės baigties 54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, tačiau neteisingai nustatė ir paskaičiavo Å¡alių patirtų ir pagrįstų iÅ¡laidų dydį, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jos perskirstytinos. Laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atitinkamai keistina naujai iÅ¡dėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Apginti ieÅ¡kovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovÄ A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8.

Atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimÄ - nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , kuri kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1:1000 (schemoje) atvaizduota tarp taÅ¡kų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8, pripažįstant ieÅ¡kovams teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovams R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 340,25 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų ir 25 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,89 Eur (devynis eurus 89 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.“ Priteisti ieÅ¡kovams R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Justinai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 1033 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė