4f166f05-c1d2-4bf2-93db-985ec0533238 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-2473-803/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31928-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.;3.2.6.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Petkuvienė,sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui J. S., atsakovo UAB „MANO TURTAS“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „MANO TURTAS“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „MAXIMA LT“, UAB, ir „IF P&C Insurance AS“ filialas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl regreso teisės į pastato savininkÄ , įrodinėjant žalos atsiradimÄ dėl statinio trÅ«kumų (b.l.3-5).

2. Ieškovas nurodė, kad tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas 2000 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2000 m. birželio 30 d. Priėmimo perdavimo aktu patalpos pagal sutartį perduotos nuomininkui. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje „MAXIMA LT“, UAB, valdomose patalpose, esančiose Gedimino pr. 18, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu išdegė Maxima naudojamų patalpų dalis ir aprūko antžeminėje.

Gaisras kilo dėl parduotuvės sandėliavimo patalpoje esančio Å¡aldiklio elektros instaliacijos gedimo. Pastato dalyje UAB „Apranga LT“ nuomojamos patalpos, kuriose yra parduotuvė „Zara“. 2013 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo „MAXIMA LT“, UAB draudikui AB „Lietuvos draudimas“ 144.306,64 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . 2015 m. rugpjūčio 14 d. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui raÅ¡tÄ dėl žalos Nr. 108411-0660_1-120 atlyginimo regreso tvarka, kuriuo reikalavo 72.153,21 EUR sumokėjimo.

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas turi prisiimti pusę kaltės, nes:2.1. ekspertas K. L. konstatavo, jog degimo produktai galėjo patekti per nesandarias pastato perdangos ir pertvarų tarp rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to angas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, kuris yra statytojas pagal 2000 m. techninį projektÄ , yra atsakingas dėl netinkamo dÅ«mų Å¡alinimo sistemos įrengimo;2.2. statybos darbų metu už vykdomus darbus atsako statinio statytojas, o naudojimo metu – statinio naudotojas. 2012-09-16 pasato rÅ«syje kilęs gaisras buvo pakankamai nedidelis, tuo tarpu pastato antžeminei daliai buvo padaryta žala dėl dÅ«mų ir suodžių pasklidimo į jÄ ;2.3. pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 73 dalį atsakovas yra atsakingas kaip statinio savininkas.

Taip pat jis privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, 6.270 straipsnio 1 dalį (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.42-46).3. Dublike ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad neapjungtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos parduotuvėje „Zara“ ir prekybos centre „Maxima“ paveikė žalos dydį. Rėmėsi eksperto K. L. ekspertizės akte nurodytomis aplinkybės dėl gaisro kilimo priežasties (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.123-125).

4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais, nes:4.1 tiesioginė nuostolių atsiradimo (gaisro kilimo) priežastis yra „MAXIMA LT“, UAB veiksmai ar neveikimas, todėl atsakomybės už nuostolius skirstymas lygiomis dalimis (50 proc. / 50 proc.) yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo teises;4.2. nuomos sutartis tarp atsakovo bei „MAXIMA LT“, UAB ir patalpų, kuriose kilo gaisras, perdavimo aktas pagrindžia, kad bÅ«tent „MAXIMA LT“, UAB turėjo pareigÄ Ä¯sirengti patalpas ir jose atlikti kapitalinį remontÄ , taigi prisiėmė rizikÄ už projektų netinkamÄ parengimÄ / įgyvendinimÄ . 2000 m. sutarties 2 straipsnio 2 punkte buvo numatyta nuomininko pareiga atlikti kapitalinį patalpų remontÄ , paruoÅ¡ti patalpas eksploatacijai ir suremontuoti patalpas savo jėgomis iÅ¡ lėšomis.

Prisiėmus Å¡ias pareigas pagal 2000 m. sutartį, „MAXIMA LT“, UAB atitinkamai prisiėmė ir rizikÄ dėl kapitalinio remonto, eksploatacijos paruoÅ¡imo projektų trÅ«kumų ar netinkamo įgyvendinimo. Dėl Å¡ios priežasties, „MAXIMA LT“, UAB yra atsakinga ne tik už einamÄ jÄ Å¡aldiklio elektros instaliacijos priežiÅ«rÄ , bet taip pat bÅ«tent „MAXIMA LT“, UAB, o ne atsakovas, buvo prisiėmusi pareigÄ atlikti kapitalinį remontÄ , kurį atliekant turėjo bÅ«ti laikomasi techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio dokumentuose nustatytų priežiÅ«ros reikalavimų. 2009 m. sutartimi 2000 m. sutartis iÅ¡dėstyta nauja redakcija, tačiau 2009 m. sutarties 2 straipsnyje Å¡alys susitarė ir konstatavo, kad iki 2009 m. sutarties sudarymo patalpos „MAXIMA LT“, UAB jau buvo perduotos 2000 m. sutarties pagrindu, bÅ«tent Å¡io perdavimo pagrindu „MAXIMA LT“, UAB patalpose jau vykdė veiklÄ , todėl patalpų perdavimo tvarka ir sÄ lygos nepakeistos;4.3. ieÅ¡kovas neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos atsakovo draudėjui egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Kaip nurodyta ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte Nr. 65-11 EA, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – parduotuvės „MAXIMA LT“, UAB sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas. Taigi akivaizdu, kad bet kokių nuostolių, kilusių dėl 2012 m. spalio 19 d. draudiminio įvykio, priežastis būtent ir yra gaisras „MAXIMA LT“, UAB patalpose, kurias gaisro kilimo metu „MAXIMA LT“, UAB valdė ir kuriomis naudojosi nuomos pagrindu ir būtent Maxima priklausė šaldiklis, buvęs tiesiogine gaisro kilimo priežastimi.

Taikant kasacinio teismo praktikoje pripažįstamÄ dviejų pakopų priežastinio ryÅ¡io testÄ , Å¡iuo atveju faktinis priežastinis ryÅ¡ys (conditio sine qua non) tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir padarinių – gaisro, sukėlusio nuostolius, neegzistuoja. Vertinant ieÅ¡kovo teiginius dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, akivaizdu, kad vien faktas, kad Atsakovas yra pastato savininkas, kuris, skirtingai negu „MAXIMA LT“, UAB, nebuvo prisiėmęs pareigų prižiÅ«rėti Maxima Å¡aldiklių veikimÄ , yra nepakankamas ir pernelyg nutolęs nuo patalpoms („MAXIMA LT“, UAB ir / ar UAB „Apranga LT“) sukeltų nuostolių (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.109-115).

5. Triplike atsakovas nurodė, kad draudimo teisinių santykių buvimas nekeičia civilinės atsakomybės principų ir, net jeigu bÅ«tų laikoma, kad atsakingas yra atsakovas, atsakovas turėtų regreso teisę į „MAXIMA LT“, UAB pagal tarp atsakovo ir „MAXIMA LT“, UAB sudarytÄ nuomos sutartį, nes bÅ«tent „MAXIMA LT“, UAB, kaip nuomininkas, padarė žalÄ , o „MAXIMA LT“, UAB atsakomybė yra apdrausta paties ieÅ¡kovo. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, 2012 m. spalio 19 d. akte dėl gaisro kilusio 2012 m. rugsėjo 16 d.

„MAXIMA LT“, UAB priklausančioje parduotuvėje, taip pat ir ieÅ¡kovo užsakytos teismo eksperto K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nustatyta, kad gaisras, kuris ir sukėlė žalÄ â€žZara“ patalpose, kilo bÅ«tent „MAXIMA LT“, UAB, pagalbinėje patalpoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, atsakydamas į užsakovo (ieÅ¡kovo) pateiktus klausimus ekspertizei, ekspertas K. L. akte pažymėjo, kad už vykdomuosius darbus statinyje (patalpose) „naudojimo metu [atsako] statinio naudotojas“, taigi Å¡iuo atveju – bÅ«tent nuomininkas „MAXIMA LT“, UAB.

6. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ atsiliepime nurodyta, kad jis nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes:6.1. ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės. ERGO ir „MAXIMA LT“, UAB Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-108-411 draudimo sutarties sÄ lygų 8.3. p. nustatyta, kad: „Tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigÄ vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiÅ«rÄ , daryti einamÄ jį ir/ar kapitalinį remontÄ ) draudikas subrogacijos pagrindu nereiÅ¡kia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams).“ Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad subrogacijos atveju, yra taikomos deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos.

Vadinasi, ieÅ¡kovas turi įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas. 6.2. Nuomos sutartimis nuomininkams UAB „Apranga LT“ ir „MAXIMA LT“, UAB iÅ¡ esmės buvo perduotas visiÅ¡kas pastato dalies valdymas, apimantis teisę ir pareigÄ atlikti pastato atitinkamų patalpų kapitalinį remontÄ , savarankiÅ¡kai sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan. Žalos priežastis yra gaisras, o ne pastato ar patalpų trÅ«kumai, todėl CK 6.266 straipsnis netaikytinas;6.3. nuomininkai buvo įsipareigoję atlikti patalpų remontÄ / rekonstrukcijÄ ir parengti patalpas eksploatacijai, todėl jei pastatas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai yra nuomininkų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);6.4. ieÅ¡kovas tinkamai nepagrindžia iÅ¡mokėtos draudiminės iÅ¡mokos, o taip pat nenurodo, kokiu pagrindu iÅ¡ atsakovo reikalauja bÅ«tent 50 procentų draudiminės iÅ¡mokos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje negalima ir solidarioji atsakomybė (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.137-148).

7. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, naujų esminių aplinkybių nenurodė. Teismask o n s t a t u o j a: Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados 8. Byloje nustatyta, kad patalpose, išnuomotose „MAXIMA LT“, UAB, 2012-09-16 kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų misterijos Gaisrinių tyrimų centro 2012-10-19 ekspertizės akte Nr. 65-11 EA buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona yra rūsio patalpose esančio šaldiklio elektros instaliacijos įrenginių skyriuje, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – parduotuvės sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos avarinis darbo režimas (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 7-11).

Taip pat Å¡iÄ gaisro priežastį nurodė ir teismo ekspertas K. L. ekspertizės akte Nr. GE-12.62 (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 18-31). Ä®vykio metu buvo apgadintas UAB „APRANGA LT“ priklausantis turas, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Minėtas draudikas, iÅ¡mokėjęs 505 617,78 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė pretenzijÄ â€žMAXIMA LT“, UAB (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.12,13). „MAXIMA LT“, UAB draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (ieÅ¡kovas) atlygino 144 306,64 eurų (498 261,99 Lt) nuostolius, priimdamas sprendimÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti AB „Lietuvos draudimas“ (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.14,79-82).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas, lygiai kaltas su draudėju „MAXIMA LT“, UAB, todėl praÅ¡o priteisti pusę iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t.y. 72 153,32 eurų.9. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį „žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“.

10. IeÅ¡kovas nurodė, kad, kilęs gaisras, buvo nedidelis, o žala atsirado antžeminiai daliai dėl dÅ«mų ir suodžių pasklidimo. Anot jo, žalos buvo galima iÅ¡vengti, jei statinyje bÅ«tų įrengtos gaisrinės saugos ir gaisro produktų sklidimo ribojimo priemonės (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.44). Taigi įrodinėja iÅ¡nuomoto draudėjui statinio trÅ«kumus. Atsakovas atsikerta, jog yra aplinkybės, Å¡alinančios jo atsakomybę, ir tai, pirmiausia, nuomotojo ir nuomininko „MAXIMA LT“, UAB pasiraÅ¡ytų sutarčių sÄ lygos.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ (nuomotojas) ir UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas (nuomininkas) 2000 m. gegužės 3 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 2 straipsnio 2 punkte buvo nurodyta, jog visa patalpų būklė bus aptarta perdavimo – priėmimo akte (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.149). 2000 m. birželio 30 d. tarp šalių pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame numatyta, kad patalpoms reikalingas kapitalinis remontas ir nuomininkas įsipareigojo paruošti patalpas eksploatacijai bei jas suremontuoti savo jėgomis ir lėšomis (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.115).

Byloje nėra ginčo, kad patalpos buvo iÅ¡sinuomotos su tikslu ten vykdyti mažmeninę prekybÄ maisto produktais ir pirmojo bÅ«tinumo prekėmis Maxima prekės ženklo parduotuvėje ir tai, be kita ko, aptarta 2000 m. gegužės 3 d. sutartimi dėl patalpų paruoÅ¡imo eksploatacijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

12. Kaip minėta, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį patalpų savininkas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog „asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo“.

13. Teismas įvertindamas, kad 2000 m. birželio 30 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog nuomininkas žino aplinkybę, kad daliai patalpų yra reikalingas kapitalinis remontas, konstatuoja, jog jis iÅ¡sinuomodamas patalpas ir vykdymas juose veiklÄ prisiėmė visÄ iÅ¡ sutartinių santykių kylančiÄ rizikÄ (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad patalpų bÅ«klę jis suvokė, nes nuomininko iniciatyva buvo parengtas UAB „RENOVA“ rÅ«sio patalpų perplanavimo, įrengiant maisto produktų parduotuvę, techninis projektas (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.7-23).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad žala kilo dėl nesandarios pastato perdangos ir pertvarų tarp rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to angų. Taigi iÅ¡ esmės dėl to, kuo nuomininkas kaip statybos darbų užsakovas nepasirÅ«pino, nes tik nuo jo valios priklausė rÅ«sio patalų įrengimas. Atvirkščiai, architekto S. B. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog didesnė dalis esamų pertvarų nuardomos, siekiant įrengti prekybines patalpas ir dalyje buvusių pagrindinių patalpų, taip pat įrengiami laiptai į pirmÄ aukÅ¡tÄ , o patalpose įrengiama apsauginė prieÅ¡gaisrinė signalizacija (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.6).

Tokiu atveju, kai užsakovo – nuomininko, iniciatyva dėl prekybinių patalpų įrengimo yra nuardoma didesnė dalis esamų pertvarų, jis užsako signalizacijos įrengimo darbus, ieÅ¡kovui įrodinėjant, kad žala atsirado dėl nesandarių pertvarų tarp rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to angų, tinkamai neįrengtos apsauginės prieÅ¡gaisrinės signalizacijos, teismas konstatuoja, jog atsakovas pagrindė atsikirtimo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.247 straipsnyje reglamentuoto priežastinio ryÅ¡io ir miÅ¡rios kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų.

14. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad rÅ«sio patalpų įrengimo metu statytoju buvo nurodytas UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“, todėl jis atsako už vykdomus darbus. Faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia eksperto K. L. nustatytomis aplinkybėmis dėl normatyvinių teisės aktų pažeidimo (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.44).15. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte (statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1997 07 09 iki 2000 09 15) buvo numatyta, kad statytojo teisė gali bÅ«ti realizuojama asmens, turinčio daiktinę teisę į turtÄ .

Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ statytoju galėjo bÅ«ti UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l. 9). Tačiau pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį statytoju (užsakovu) laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalÄ Ä¯ statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui). Statybos įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numatė, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ .

To paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numatė, kad statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ organizuoja statytojas (užsakovas). Pagal 27 straipsnio 1 dalį statinio statybos autorinę priežiÅ«rÄ atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir projektuotojo sutartį. Taigi sistemiÅ¡kai įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , galima spręsti, kad bÅ«tent nuomininkas, veikdamas kaip užsakovas dėl rÅ«sio patalpų perplanavimo, įrengiant maisto produktų parduotuvę, siekdamas įgyvendinti 2000-06-30 priėmimo – perdavimo akto 2 punkte įgytÄ teisę paruoÅ¡ti patalpas eksploatacijai, prisiėmė pareigÄ organizuoti statybos darbų vykdymÄ pagal teisės aktus.

Tokiu atveju pripažįstamas neįrodytu ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas dėl to, jog jis nurodytas statytoju projekto rengimo ir projektavimų sÄ lygų sÄ vade ir jam iÅ¡duotas statybos leidimas, yra atsakingas už tuo metu galiojančių statybÄ reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ (CPK 185 straipsnis). 16. CK 189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

17. AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir „MAXIMA LT“, UAB 2009 m. sausio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 02-01, kuria papildyta ir pakeista 2000 m. gegužės 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Šios sutarties preambulėje aiškiai nurodyta, jog visos UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties, buvo perleistos nuomininkui, t.y. draudėjui MAXIMA LT“, UAB (B papunktis). Inter alia, akcentuotas tarpusavio sutartinių santykių tęstinumas (C papunktis).

Taip pat 2009 m. sutarties 2 straipsnyje Å¡alys susitarė ir konstatavo, kad iki 2009 m. sutarties sudarymo patalpos „MAXIMA LT“, UAB patalpos jau perduotos pagal 2000 m. birželio 30 d. tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ priėmimo – perdavimo aktÄ . Tokiu atveju teismas sprendžia, jog 2009 m. sausio 30 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 02-01 apėmė ir iki tol buvusias UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas pareigas kaip užsakovo, kurios perėjo „MAXIMA LT“, UAB, tame tarpe, dėl įsipareigojimo įrengti apsauginę prieÅ¡gaisrinę signalizacijÄ , atitinkančiÄ tuo metu galiojusius normatyvus.

Pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ( projekto užsakymo metu teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1997 07 09 iki 2000 09 15) užsakovas privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ (iki tvirtinimo atlikti projekto privalomÄ ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Taigi, jei, kaip įrodinėja, ieÅ¡kovas buvo pažeisti normatyviniais statybos dokumentai dėl nesuprojektuotos ir neįrengtos dÅ«mų Å¡alinimo sistemos, tai atsakomybė tenka draudėjui MAXIMA LT“, UAB, perėmusiam UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas teises ir pareigas, nes jis privalėjo elgtis pagal sutartinius ir normatyvinius reikalavimus naudojantis patalpomis ir jas valdant (CK 189 straipsnio 1 dalis).

18. K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nustatyta aplinkybė, kad prekybos centre „Maxima“ nebuvo suprojektuota ir įrengta pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.09..02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ dÅ«mų Å¡alinimo sistema. Taip pat prekybos salėje turėjo bÅ«ti įrengta prieÅ¡dÅ«minė vėdinimo sistema, nes atidengti Å¡vieslangiai yra nutolę daugiau kaip 15 m ir negali bÅ«ti skirti dÅ«mų Å¡alinimui (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.66).

Tai reiškia, jog buvo nurodyti kaip netinkami projektiniai sprendiniai, kurie buvo suprojektuoti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas užsakymu architekto S. B. (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.6). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas įrodė, kad žala atsirado dėl nuomininko (nukentėjusio asmens) kaltės (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).19. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 88, kuri 2004-04-30 buvo sudaryta tarp UAB „Apranga LT“ ir atsakovo (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.156), UAB „Apranga LT“ įgijo teisę vykdyti patalpų įrengimo darbus (2.1 punktas).

Inter alia, bÅ«tent UAB „Apranga LT“ įsipareigojo paruoÅ¡ti nuomojamų patalpų rekonstrukcijos projektÄ , pritaikant jas veiklai. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Apranga LT“, todėl laikytina, jog jis yra iÅ¡tyręs aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis. Byloje esantis atsakovo raÅ¡tas patvirtina, kad Å¡alių susitarta dėl UAB „Apranga LT“ teisės vykdyti statybos darbus (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 84).

Dėl šios aplinkybės vertinimo teismas nekartoja motyvų, nurodytų sprendimo 15, 17, 18 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos objektu nėra 2000 metais, 2004 metais vykdytų statinio pertvarkų teisėtumas, eksperto S. M. ekspertinio tyrimo 2013-03-17 aktas plačiau nevertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės ginčui (CPK 13 straipsnis). Kita vertus, eksperto 2013-03-17 parengtame akte aiškiai nurodyta, jog teisės aktuose nėra numatyta pareiga statytojui patikrinti projektinius sprendinius (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 170–202).

K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nurodyta aplinkybė, jog už vykdomuosius darbus statinyje (patalpose) naudojimo metu atsako statinio naudotojas. Taigi nagrinėjamoje byloje bÅ«tent nuomininkas „MAXIMA LT“, UAB yra atsakingas tiek už iÅ¡sinuomotų patalpų įrengimÄ , tiek už vėlesnes jų pertvarkas. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad parengto rekonstrukcijos projekto užsakovais buvo atsakovas ir UAB „Apranga LT“ nekeičia teisinių santykių kvalifikavimo, konstatavus draudėjo MAXIMA LT“, UAB neteisėtÄ veikÄ dėl gaisro, kilusio užsidegus Å¡aldikliui jo naudojamose patalpose.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp žalos „Zara“ parduotuvės patalpoms ir atsakovo veikos (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).20. Sutiktina su trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ argumentu, jog ieÅ¡kovo reikalavimo teisę paneigia ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir „MAXIMA LT“, UAB Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-108-411 draudimo sutarties sÄ lygų 8.2. p., kuriame nustatyta, kad:

„Tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigÄ vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiÅ«rÄ , daryti einamÄ jį ir/ar kapitalinį remontÄ ) draudikas subrogacijos pagrindu nereiÅ¡kia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams).“ (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.53). Jau minėta, kad K.

L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nurodyta, jog dÅ«mai galėjo patekti per nesandarias rÅ«sio vėdinimo Å¡achtas, lifto Å¡achtÄ bei nesandarias pastato perdangos ir pertvarų tarp rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to angas. Å ie statinio darbai buvo užsakyti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas. Nagrinėjamoje byloje taip pat konstatuota, jog projektiniai sprendiniai buvo suprojektuoti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas užsakymu architekto S. B., o nuomininkas atsakingas už normatyvinių statybos dokumentų įgyvendinimÄ pagal sutartinius santykius.

Konstatavus „MAXIMA LT“, UAB veikos neteisėtumÄ , atsakovas turėtų regreso teisę į į jį, nes bÅ«tent „MAXIMA LT“, UAB, kaip nuomininkas, padarė žalÄ , kurio atsakomybė yra apdrausta paties ieÅ¡kovo. AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir „MAXIMA LT“, UAB 2009 m. sausio 30 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 02-01 8 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog „MAXIMA LT“, UAB įsipareigojo atsakyti už nuostolius, kurie padaryti palaipoms jo kalta ar nerÅ«pestinga veika (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.91).

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io tarp įrodinėjamos žalos, ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl procesinių palÅ«kanų22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškovo materialinis reikalavimas neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), atmetamas prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų23. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti, todėl iÅ¡ jo priteisiamos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 24. Atsakovas patyrė 1 874,81 eurų teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡omos priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimuose nustatytus maksimalius dydžius; byloje buvo pateiktas prieÅ¡taravimas dėl teismo įsakymo, atsiliepimas į ieÅ¡kinį, triplikas, surinkti įrodymai, atsikirtimams pagrįsti, advokatas atstovavo teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

25. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 3 025 eurų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo procesinius dokumentus buvo panaudota dalis įrodymų, esančių byloje, o trečiojo asmens sumokėta suma atstovui virÅ¡ija RekomenduojamÄ priteisti dydį, įvertinant tai, kad Å¡alį teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos iki 1 892,25 eurų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) Vilniaus apygardos teisme iÅ¡laidos yra 4,61 eurų, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybei. Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Priteisti atsakovui UAB „MANO TURTAS“ (j.ak. 300050337) iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (j.a.k. 302912288), 1 874,81 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ (j.ak. 302279548) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (j.a.k. 302912288), 1 892,25 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (j.a.k. 302912288), 4,61 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (mokamos į sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                        RÅ«ta Petkuvienė