4f11bb5b-81f8-4519-883e-e28308784e7d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-13-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00100-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.1; 1.1.8.1.1; 1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 2.2.4.3; 2.4.6.1 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistiesiems P. B., G.

K., V. K., S. Ž., V. R., gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič), Linui Kuprusevičiui, Kęstučiui Betingiui, Rolandui VaitekÅ«nui, Gediminui Bukauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. B., V. R., S. Ž. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

G. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. S. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. V. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iÅ¡ P. B., G. K., V. K., V. R., S. Ž. iÅ¡ieÅ¡koti po 119,06 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. nuteisti už tai, kad bÅ«dami (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės tarnautojais, bei dirbdami (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. veikdami bendrininkų grupėje kartu su kita valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) V.

R., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. (duomenys neskelbtini) įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos suneÅ¡davo į bendrÄ kasÄ S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi Å¡ie pareigÅ«nai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V.

R.. Tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) P. B., G. K. V. K. ir S. Ž., bendrininkų grupėje ir su V. R., formindami muitinės deklaracijas: - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos priėmė ne mažesnį kaip 50 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A.

P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 75 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Å .) tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J.

J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 50 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 20 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį.

P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, siekdami turtinės naudos tiek sau, tiek kitiems bendrininkams, ir norėdami taip veikti, nes pinigus iÅ¡ muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų rinko savo darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigÅ«no elgesį darbo vietoje, pinigų rinkimas buvo sistemingas, truko ilgÄ laikÄ .

Imdami neteisėtÄ piniginį atlygį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. nevykdė: Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodekso) 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ajame gyvenime muitinės pareigÅ«nas privalo jokia forma ar bÅ«du neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.1. punkte bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ ;

Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigÅ«no veikloje vadovautis tik vieÅ¡aisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3. įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar jÄ diskredituotų, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.3. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ NesavanaudiÅ¡kumo principÄ ;

Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų, iÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.4. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ Padorumo principÄ ; Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigÅ«nui bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ame gyvenime savo iÅ¡vaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos Å¡alies įvaizdį, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.8. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ pavyzdingumo principÄ ;

Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali bÅ«ti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigÅ«nui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovÄ apie daromÄ neteisėtÄ poveikį. Nesilaikydami aukščiau minėtų principų ir sÄ moningai juos pažeisdami P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 (toliau – Muitinės įstatymas) straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , reikalaujantį laikytis Etikos kodekso reikalavimų, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojÄ , laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

2. V. R. nuteista už tai, kad eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir privalėdama vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-930, įtvirtintas pareigas (7.3. punkte įtvirtintÄ pareigÄ kontroliuoti, kaip muitinės posto pareigÅ«nai vykdo savo pareigas, užtikrinti tarnybinės drausmės ir Etikos kodekso reikalavimų laikymÄ si muitinės poste; 7.7. punkte – laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso reikalavimų; 7.15. punkte – analizuoti ir apibendrinti muitinės posto pamainų darbo nustatytu laikotarpiu rodiklius, tarnybinius ir drausminius nusižengimus ir jų priežastis; 7.30. punkte – griežtai laikytis muitinės pareigÅ«nams taikomų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nustatytų draudimų ir kontroliuoti, kaip Å¡ių draudimų laikosi muitinės posto pareigÅ«nai; 7.31. punkte – organizuoti ir kontroliuoti muitinės posto darbÄ taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta sisteminių korupcijos apraiÅ¡kų muitinės poste) bei žinodama, kad jai pavaldÅ«s (duomenys neskelbtini) P. B., G.

K., V. K. ir S. Ž. siekdami turtinės naudos sau ir juos kontroliuoti privalančiai vadovei – V. R., priima kyÅ¡ius už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už muitinių deklaracijų įforminimÄ (duomenys neskelbtini) poste, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų renka neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, suneÅ¡amus į bendrÄ kasÄ S. Ž. arba V. K., ne tik nesiėmė priemonių tokių neteisėtų veiksmų užkardinimui ir nutraukimui, bet toleruodama tokius jai pavaldžių pareigÅ«nų neteisėtus bei nusikalstamus veiksmus ir pati netiesiogiai tokias rinkliavas rinko: tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. minėtoje muitinio tikrinimo vietoje periodiÅ¡kai gaudama dalį surinktų pinigų, kuriÄ jai perdavė S. Ž., V.

K. ir G. K.. Tokiu bÅ«du, ji kartu su kitais bendrininkų grupės nariais – P. B., G. K., V. K. ir S. Ž., pastariesiems įforminant muitinės deklaracijas: - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos priėmė ne mažesnį kaip 50 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A.

P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 75 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Å .) tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J.

J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 50 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį; - iÅ¡ UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 20 EUR dydžio neteisėtÄ atlygį.

V. R. tarnybinių pareigų neatlikimas bei neteisėtu bÅ«du gautų pinigų priėmimas už jai pavaldžių posto (duomenys neskelbtini) teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, buvo nulemtas tiesioginės tyčios: ji suvokė pavojingÄ P. B., G. K., V. K. ir S. Ž., veikimo bei savo neveikimo pobÅ«dį, žalingas bendros veikos pasekmes, siekdama pati turėti iÅ¡ to asmeninės turtinės naudos, norėjo taip veikti, nes žinojo, kad pinigai iÅ¡ muitinės deklaracijas pateikiančių asmenų renkami muitinės pareigÅ«nų darbo vietoje, nesant tam jokio teisėto pagrindo, be to pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės pareigÅ«no elgesį darbo vietoje, kad pinigų rinkimas yra sistemingas, trunka ilgÄ laikÄ , kad nesiėmus priemonių tokiems muitinės pareigÅ«nų neteisėtiems veiksmams užkardinti, jie ir toliau bus tęsiami, o dalis tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų bus perduodama jai.

Imdama neteisėtÄ piniginį atlygį V. R. nevykdė: Etikos kodekso 7.1.5. punkto reikalavimo, kad tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ajame gyvenime muitinės pareigÅ«nas privalo jokia forma ar bÅ«du neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.1. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ ; Etikos kodekso 7.3.1. punkte įtvirtinto reikalavimo pareigÅ«no veikloje vadovautis tik vieÅ¡aisiais interesais ir vengti interesų konflikto, 7.3.2. punkte įtvirtino reikalavimo nesinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis netarnybinei veiklai, 7.3.3.

įtvirtinto reikalavimo nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri kenktų tarnybos autoritetui ar jÄ diskredituotų, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.3. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ NesavanaudiÅ¡kumo principÄ ; Etikos kodekso 7.4.3. punkte įtvirtinto reikalavimo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų, iÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.4. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ Padorumo principÄ ;

Etikos kodekso 7.8.1. punkto reikalavimo muitinės pareigÅ«nui bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 7.8.3. punkto reikalavimo tarnybinėje veikloje ir vieÅ¡ame gyvenime savo iÅ¡vaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos Å¡alies įvaizdį, t. y. pažeidė Å¡io kodekso 7.8. punkte bei VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ pavyzdingumo principÄ ; Etikos kodekso 9.3. punkte įtvirtinto reikalavimo vengti elgesio, kuris gali bÅ«ti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigÅ«nui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovÄ apie daromÄ neteisėtÄ poveikį.

Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sÄ moningai juos pažeisdama, V. R. tuo pačiu pažeidė Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , reikalaujantį laikytis Etikos kodekso reikalavimų, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojÄ , laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 3. Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde pateikiami alternatyvūs prašymai:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį P. B. atžvilgiu ir P. B. iÅ¡teisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos; arba 2) suÅ¡velninti P. B. paskirtÄ bausmę. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje P. B. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra neteisėta ir nepagrįsta. Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei bylÄ nagrinėjant teisme nustatytas aplinkybes, nepaÅ¡alino visų byloje esančių prieÅ¡taravimų, nepagrįstai rėmėsi slapta darytais vaizdo įraÅ¡ais, kurie yra neinformatyvÅ«s, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ , nulėmusį, jog teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o ne prielaidomis ir spėlionėmis, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Be to, skundžiamas nuosprendis nėra tinkamai motyvuotas, dėl kiekvieno nuteistojo pasisakyta bendrai ir standartiÅ¡kai, tačiau nors tarp nuteistųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų ir yra tam tikrų panaÅ¡umo požymių, bet jos nėra analogiÅ¡kos. 3.2.

Teigiama, kad iÅ¡ teismui pateiktų iÅ¡slaptintų prokuroro teikimų ir teismo nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo matyti, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2014 m. lapkričio 4 d., visų pirma sankcionavus techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka ir S. Ž. sekimÄ , o vėliau Å¡iuos veiksmus taikant ir kitų nuteistųjų atžvilgiu bei muitinės tarpininkų atstovams I. F., L. J. bei Au. Pi.. IÅ¡ 2015 m. balandžio 21 d.

Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos praÅ¡ymo Generalinei prokuratÅ«rai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcionavimo Nr. T10-76 KF galima spręsti, jog jau buvo nustatyti galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 229, 225 ir 227 straipsniuose, požymiai, tačiau pažeidžiant įstatymų reikalavimus sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo priimtas, o nutarta toliau taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-239-KF nurodyta, jog atliekant slaptÄ patalpų stebėjimÄ užfiksuotų pokalbių metu L.

J. ir I. F. skundėsi dėl to, kad nepaisant sumokėtų pinigų muitiniam tikrinimui priduoti dokumentai negauna pirmumo patikrinimui, bet ir dėl Å¡ios informacijos nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, toliau tęsiant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo siekiama įtraukti į galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ kuo daugiau asmenų ir padidinti veikų skaičių, kas yra neleistina, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams bei teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

Kadangi Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi pareigos laiku nutraukti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip pernelyg ilgai, be jokios objektyvios pateisinamos priežasties tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , todėl pareigÅ«nų veiksmai vertintini kaip turintys pasyvios provokacijos požymių. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«no tyrėjo D. Ž. (D. Ž.) parodymų nepatikimumÄ . Apklausiamas D. Ž. tvirtino, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekamas, visgi tai buvo paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu.

AnalogiÅ¡kai nėra jokio pagrindo tikėti D. Ž. teiginiais apie tariamÄ anoniminio pranešėjo skambutį apie muitininkų galimai daromas nusikalstamas veikas. 3.4. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje itin kruopščiai turi bÅ«ti įvertintas apklaustų liudytojų parodymų patikimumas ir leistinumas. Byloje liudytojais apklausti muitinės tarpininkų atstovai, davę parodymus apie neteisėtÄ pinigų perdavimÄ muitininkams, ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamieji ir galėjo bÅ«ti kaltinamaisiais, tačiau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ arba tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad norint atleisti asmenį pagal laidavimÄ viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų yra pripažinti savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis. Todėl tokioje situacijoje asmeniui belieka sutikti su visomis jam inkriminuotų veikų aplinkybėmis ir duoti tokius parodymus, kurie tenkina tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus, prieÅ¡ingu atveju asmuo bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, pats savanoriÅ¡kai nė vienas iÅ¡ muitinės tarpininkų neatvyko pas tyrėjÄ ir nepranešė apie papirkimÄ , o parodymus davė tik jau kai buvo pristatyti į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ . 3.5.

Apelianto vertinimu, nors užfiksuoto telefoninio pokalbio metu muitinės tarpininkė Au. Pi. kalbėjosi su P. B. dėl deklaracijų įforminimo, bet pokalbio turinys nepatvirtina, kad už deklaracijų įforminimÄ bÅ«tų kam nors sumokėta. Slapto sekimo protokole ir pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti atvejai, kai P. B. paima dokumentus per langelį, padeda ant darbo stalo ar nuneÅ¡a į kitÄ kabinetÄ Ä¯deda į stalčių, pasisveikina per langelį paduodamas rankÄ muitinės tarpininko atstovui, pasiima kažkokį vokÄ ir pan.

Tačiau tai savaime nepatvirtina papirkimo fakto, P. B. dėl objektyvių priežasčių negali paaiÅ¡kinti užfiksuotų aplinkybių, nes Å¡ių įvykių tiesiog nebeprisimena, o sekimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal subjektyviÄ pareigÅ«nų nuomonę. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, iÅ¡tyrę jiems pateiktus vaizdo įraÅ¡us, konstatavo, jog vaizdo įraÅ¡ai nėra informatyvÅ«s, iÅ¡ jų galima daryti prielaidas (specialistai tik tikėtinai galėjo įvardinti įraÅ¡uose tariamai užfiksuotų banknotų nominalus), bet ne kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas.

Kita vertus, net jei bÅ«tų pripažinta, jog P. B. vaizdo įraÅ¡uose disponuoja pinigais, byloje nėra paneigta nuteistųjų versija, jog muitininkai rinkdavo pinigus kavai, arbatai pirkti, skolindavosi ir pan. Visas Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kintų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija (vaizdo/garso įraÅ¡ai, telefoniniai pokalbiai), tačiau tokios informacijos į bylÄ pareigÅ«nai nepateikė. Tuo tarpu iÅ¡ P. B. darbo stalo stalčiuje rastų dviejų po 5 Eur kupiÅ«rų ir vienos 1 Eur nominalo monetos nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog tai yra kyÅ¡io dalykas, kadangi nėra aiÅ¡kios Å¡ių pinigų atsiradimo aplinkybės, o jų smulkus nominalas tik patvirtina nuteistųjų parodymus apie disponavimÄ pinigais, skirtiems įvairiems buitiniams klausimams.

4. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį V. K. atžvilgiu ir V. K. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis V. K. atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas neiÅ¡samiai ir ne neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes bei jų visetÄ ir padarius esminių BPK pažeidimų, numatytų BPK 369 straipsnio 3 dalyje, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ V. K. atžvilgiu ir priimti teisingÄ nuosprendį. Pažymima, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. 4.2.

Teigiama, kad liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų L. J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G. (Å .), G. D., J. J., M. O. (M. O.), Au. Pi., N. Č. parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Liudytojai L. J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G. (Å .), J. J., M. O. ir N. Č. jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, o Au. Pi. bei G. D. ir įtariamaisiais. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus apygardos teismo nutartimis, ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, visų jų atžvilgiu nutrauktas BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu.

Tiktai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ jų atžvilgiu, visi jie buvo apklausti liudytojais bei davė atitinkamus tyrimui pageidautinus parodymus apie savo kaip muitinės tarpininkų darbo aplinkybes, susijusias su deklaracijų forminimu muitinėje, kurias iÅ¡ tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų sužinojo tyrimo eigoje. Apelianto nuomone, Å¡ių liudytojų parodymai be jokio pagrindo buvo susieti į vienÄ visumÄ , nors kiekvienas iÅ¡ jų net nepažinojo vienas kito ir nagrinėjamoje situacijoje veikė izoliuotai vienas nuo kito.

Kiekvienas iÅ¡ nurodytų liudytojų pasakojo tiktai apie savo tariamus veiksmus tariamai perduodant neteisėtÄ atlygį muitinės pareigÅ«nams, niekas kitas tokių liudytojų parodymų nepatvirtino. Tuo labiau kad duodami parodymus liudytojai net negalėjo įvardinti, kuriam konkrečiai muitininkui neva perduodavo piniginį atlygį. Be to, liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, nekonkretÅ«s ir prieÅ¡taringi, ne kartÄ keitėsi, pagrįsti tik bendro pobÅ«džio teiginiais, prielaidomis, nuogirdomis, spėlionėmis, aritmetiniais deklaracijų ir tariamų piniginių sumų, kurias jiems įvardino tyrėjai ar tyrimo eigoje sužinojo kitu bÅ«du, ir asmeniniais tendencingai kaltinančiais pamÄ stymais.

Nė vienas toks tariamai buvęs pinigų perdavimo ir neteisėto piniginio atlygio tariamas priėmimas nebuvo kontroliuojamas tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų bei nebuvo užfiksuotas specialiomis procesinėmis priemonėmis atliekant neatidėliotinus procesinius veiksmus. PrieÅ¡ingai, V. K. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu ilgÄ laikÄ atliekant slaptus tyrimo veiksmus, liudytojų nurodytų faktų patvirtinančių duomenų nebuvo užfiksuota. Tai aiÅ¡kiai patvirtina, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra neteisingi ir kaltinimai V.

K. atžvilgiu nepasitvirtino. 4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nurodytų liudytojų parodymai byloje atsirado tik po to, kai jų atžvilgiu buvo atliktas slaptas sekimas, darant vaizdo ir garso įrašus, vykdytas penkta kamera, įrengta muitinės padalinio klientams / lankytojams skirtoje patalpoje (o L. J. ir I. F. atveju ir jų darbo vietoje). Liudytojus atgabenus į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patalpas, prieš apklausas ir apklausų metu buvo rodomi slapta daryti vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriuose jie atpažino save, o po to davė parodymus apie jiems parodytas aplinkybes.

Tačiau byloje nebuvo gauta teismo sankcionuotų leidimų liudytojus (iÅ¡skyrus L. J. ir I. F. darbo vietÄ ) slapta sekti, daryti vaizdo bei garso įraÅ¡us ar fotografuoti, nėra ir tokių veiksmų atlikimo protokolų, nei procesinių dokumentų, kad vaizdo įraÅ¡ai ar fotonuotraukos buvo teikiami atpažinimui. Dėl Å¡ių aplinkybių pagrįstai manytina, kad prieÅ¡ V. K. tokiais veiksmais galėjo bÅ«ti siekiama rinkti tiktai kaltinančius duomenis byloje, tam prieÅ¡ liudytojus panaudojant neteisėtas poveikio priemones.

Tuo labiau kad specialiaisiais liudytojais apklausti asmenys nuo sulaikymo ar pristatymo į Muitinės departamento Imuniteto tarnybÄ bei nuo pirmosios apklausos momento neturėjo gynėjo ar įgalioto atstovo. 4.4. Pažymima ir tai, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Tokių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina ir kiti įrodymai.

Gynėjo teigimu, analogiÅ¡kai apkaltinamasis nuosprendis taip pat negali bÅ«ti pagrįstas vien tik liudytojų, kurie apklausti specialiaisiais liudytojais, bei įtariamųjų, kurie net neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų ir neteisingų parodymų davimÄ , parodymais, o taip pat tokių asmenų, kurie vėliau jau apklausti liudytojais BPK nustatyta tvarka, parodymais. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje minėtų liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, nekonkretÅ«s ir prieÅ¡taringi, pagrįsti tik bendro pobÅ«džio teiginiais, prielaidomis, nuogirdomis, spėlionėmis, duoti tik prieÅ¡ tai supažindinus su galimai neteisėtai slapta užfiksuotomis aplinkybėmis bei kai po to kai visuotinai jau buvo paskelbtos ne tik nuteistųjų pavardės, bet ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės. Taip pat Å¡ių liudytojų, prieÅ¡ tai apklaustų specialiaisiais liudytojais ar net įtariamaisiais, parodymų nepatvirtina kiti duomenys. 4.5.

Skunde akcentuojama ir tai, kad netgi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog liudytoju apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«nas D. Ž. siekė nuslėpti faktus apie nuteistųjų atžvilgiu dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , t. y. davė neteisingus ir melagingus parodymus, taip apsunkindamas bylos nagrinėjimÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio galima suprasti, jog D. Ž. ne tik teisme davė parodymus, kurie neatitiko tikrovės, bet ir viso Å¡ios bylos tyrimo laikotarpiu jis atliko bei galėjo atlikti taip pat ir kitus neteisėtus veiksmus.

Kartu neatmestina galimybė, kad taip pat nepatikimi ir neteisingi gali būti ir kitų Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK pagrindu atlikti veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, Muitinės departamento imuniteto tarnybos pareigūno D. Ž. parodymai bei kartu su juo byloje jo vadovaujamų Muitinės departamento pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl tokiais parodymais ir procesiniais veiksmais gautais duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 4.6.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, V. K. savo kaltės nepripažino ir tvirtino jokių nusikalstamų veiksmų neatlikęs, bei davė iÅ¡samius ir objektyviai patvirtintus parodymus, nurodydamas, kad vykdydamas savo pareigas vadovavosi muitinės pareigÅ«no veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir pareiginiais įgaliojimais. Dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pinigų skaičiavimas ir kiti piniginiai santykiai tarpusavyje su kolegomis muitininkais, V. K. paaiÅ¡kino, kad yra ne kartÄ pirkęs dovanas, gėles kolegoms, muitinės tarpininkų atstovams sveikinimams įvairiomis progomis, pinigais tarp kolegų buvo atsiskaitoma už nupirktus pietus, įvairias buitines prekes bendroms reikmėms ir už perparduodamas daržoves, vaisius, kitus maisto produktus, kosmetikos priemones, o pinigus skaičiuodavo paslapčia, nes pagal nustatytÄ vidaus tvarkÄ poste grynais pinigais buvo galima turėti iki 1 MGL pinigų sumÄ grynais.

Be to, įvairių prekių buvo perkama ir iÅ¡ muitinės tarpininkų. Nuteistojo teigimu, norėdamas įsigyti prekių už didesnę negu 1 MGL sumÄ , neretai pinigus skolindavosi iÅ¡ kolegų, neturint pinigų tÄ pačiÄ dienÄ , grÄ Å¾indavo kitÄ dienÄ , o skola buvo pasižymima lapeliuose. Dažniausiai prekes bendroms reikmėms nupirkdavo S. Ž., o kiti pareigÅ«nai jai grÄ Å¾indavo patirtas iÅ¡laidas. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir kiti nuteistieji. Nuteistųjų parodymai liko nepaneigti, tyrimo metu nuteistųjų nurodytų aplinkybių net nebuvo bandyta iÅ¡tirti.

PrieÅ¡ingai, jų parodymus esminiais bylos klausimais, tame tarpe ir apie tarpusavio prekybÄ Ä¯vairiais daiktais, proginius pasveikinimus, patvirtino kai kurie apklausti muitinės tarpininkai, pvz. UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovės. Å iame kontekste pažymima, kad į bylÄ buvo pateikti tik tariamai kaltinimo aplinkybes patvirtinantys vaizdo įraÅ¡ai, o kiti įraÅ¡ai, tame tarpe ir galintys patvirtinti nuteistųjų nurodytas aplinkybes, buvo sunaikinti. 4.7. Apelianto vertinimu, netikėti iÅ¡dėstytais V.

K. ir kitų nuteistųjų parodymais ir jais nesivadovauti baudžiamojoje byloje nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra paimtas, apžiÅ«rėtas ar kitaip užfiksuotas nė vienas lapelis, kuriame nuteistieji darė įraÅ¡us, nors tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai turėjo visas galimybes tuos lapelius apžiÅ«rėti, nufotografuoti, padaryti jų kopijas ir pridėti prie bylos. BÅ«tent tokio leidimo buvo praÅ¡oma teismo, kuris leido slapta patekti į muitinės pareigÅ«nų patalpas, darbo vietas, apžiÅ«rėti užraÅ¡us, padaryti jų kopijas.

Nepaisant to bylos dokumentuose be jokio objektyvaus pagrindo nurodoma, kad tuose lapeliuose buvo fiksuojamos neteisėtos atlygių sumos ir jas davę muitinės tarpininkai. Neabejotina, kad jeigu tuose lapeliuose bÅ«tų buvę kas nors neteisėto, tų lapelių kopijos bÅ«tų byloje. UAB „C“ (duomenys pakeisti) patalpose kratos metu rasti lapeliai su I. F. įraÅ¡ais apie muitinės pareigÅ«nų skolas už įsigytas iÅ¡ jos prekes tik patvirtina nuteistųjų pateiktÄ versijÄ . 4.8. Dėl tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtų daiktų bei pinigų pas V.

K., taip pat Å¡io tepalo pėdsakų ant jo rankų ir kitų objektų suradimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi leido atlikti prieÅ¡ S. Ž. ir V. K. slaptus tyrimo veiksmus – slapta patekti į darbo patalpas ir panaudojant žymėjimo priemonę – tepalÄ â€žOgoniok-980“, pažymėti ja S. Ž. ir V. K. darbo stalus ir jų stalčius, ant darbo stalų esančias darbo priemones (kompiuterio klaviatÅ«rÄ , raÅ¡iklius ir kt.). Å i teismo nutartis motyvuota tuo, kad minėtos žymėjimo priemonės panaudojimas sudarytų galimybę kratų metu rastus žymėtus pinigus iÅ¡skirti iÅ¡ rastų pinigų visumos ir juos identifikuoti kaip pinigus galimai gautus piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, patvirtinti bendrininkavimo faktÄ , kiekvienÄ iÅ¡ asmenų, pas kuriuos tokie pinigai bus rasti, susieti su nusikalstama veika.

Tačiau muitinės pareigÅ«nų suraÅ¡ytame 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (1 t., b. l. 177) ir jokiame kitame bylos dokumente nėra duomenų apie žymėjimo priemone – tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtus kokius nors pinigus, kuriuos po to buvo siekiama surasti kratų metu. 4.9. Skunde paaiÅ¡kinama, kad 2016 m. vasario 8 d. atvykęs į darbo vietÄ V. K. apsižiÅ«rėjo savo darbo stalÄ ir pasiruošė darbui tam reikalingas priemones, tame tarpe įsijungė kompiuterį, pasidėjo atskirus asmeninius daiktus ir pradėjo dirbti, taip neabejotinai paleisdamas įvairius specialiu tepalu iÅ¡teptus daiktus, o po to specialiu tepalu iÅ¡siteptomis rankomis liečiant kitus daiktus, tokio tepalo likučiai pateko ant V.

K. asmeninių daiktų, tame tarpe ir ant pinigų kupiÅ«rų, kuriuos jis atsinešė iÅ¡ namų asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du ir tvarka panaudotas tepalas „Ogoniok-980“, galimai jo likučių fragmentinis suradimas ant V. K. rankų ar atskirų objektų, galimai ir ant 50 eurų kupiÅ«ros, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, neįrodo, kad V. K. iÅ¡ ko nors gavo ar priėmė kokį nors neteisėtÄ atlygį. PrieÅ¡ingai, akivaizdu, jog teismo sankcionuota speciali priemonė galėjo bÅ«ti realizuota netinkamai ir neteisėtai, muitinės pareigÅ«nų atliktais netinkamais veiksmais V.

K. specialiai priverčiant „iÅ¡sitepti“ jų atneÅ¡tu tepalu. Å iame bylos kontekste aktuali teismų praktika, kad teisėtai sankcionuotus specialius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). PareigÅ«nų veiksmai, nurodyti 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole, neabejotinai turėjo bÅ«ti užfiksuoti tuo metu keturiomis kameromis stebint ir klausant muitinės pareigÅ«nų darbo vietas ir pokalbius, o kita kamera ir dokumentų pridavimo muitinei kabinetÄ (patalpas).

Tokie įraÅ¡ai paneigtų bet kokias abejones dėl galimai specialiai sukurtos situacijos, kai asmuo (asmenys) bÅ«tų priverstas elgtis tariamai neteisėtai. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties tokie vaizdo ir garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti specialiai neįdėti į bylÄ ir slepiami. 4.10. Be to, paskyrus užduotį nustatyti ant daiktų, pinigų, V. K. rankų tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakus, suraÅ¡ytoje 2016 m. gegužės 16 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tepalas „Ogoniok-980“ ant objektų gali bÅ«ti nustatytas apÅ¡vietus objektus specialiu infraraudonuoju lazeriu, dirbančiu 980 nm bangos ilgyje, bet nurodyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras tokio bangos ilgio lazerio neturi.

Taigi, pagal kriminalistikos moksle nustatytÄ reikalavimÄ , pateikti tyrimui objektai nebuvo patikrinti ir įvertinti. Tai reiÅ¡kia, kad ir kratos metu tikrinant V. K. ir kitų sulaikytųjų rankas, imant tariamo tepalo pavyzdžius nuo rankų, tokio prietaiso, kuriuo galima aptikti tikrÄ â€žOgoniok-980“ tepalÄ , niekas negalėjo turėti, todėl lieka neaiÅ¡ku, kÄ Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«nai iÅ¡tepė V. K. ir kitose darbo vietose, kuo tikrino tariamo tepalo pėdsakus. NeaiÅ¡ku ir tai, ar specialisto pasirinkimas tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakų ieÅ¡koti kitais metodais, atitinka tyrimo metodikas.

Galimai dėl to specialisto išvadoje nėra kategoriškos išvados, kad rasti atskirų objektų pėdsakai yra būtent tepalas „Ogoniok-980“, kuris pareigūnų buvo naudojamas specialios priemonės panaudojimo metu. 4.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. vasario 8 d. V. K. asmens kratos metu jo rankos buvo apšviestos ne tik neaiškaus pavadinimo ir techninių charakteristikų lazeriu, bet lyginamuosius pavyzdžius ėmė ne specialių žinių kaip tai daryti turintis specialistas, o tyrėjas, kuris neapmokytas ir neparuoštas kaip tai daryti.

Iš vyr. tyrėjo O. G. surašyto pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, neaišku kokiomis specialiomis rekomendacijomis vadovaujantis jis tai darė, bet aiškiai nurodyta, kad tepalo pėdsakų buvo ieškoma vienu steriliu vatos tamponėliu. Nėra jokių duomenų, iš kur šis tamponėlis, kokia jo būklė buvo iki procesinio veiksmo atlikimo, ar jis buvo švarus, ar ant jo prieš tai negalėjo patekti tepalo „Ogoniok-980“. Šio itin svarbaus procesinio veiksmo teisėtumas BPK nustatyta tvarka nepatikrintas ir neįvertintas. 4.12.

Nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį specialiu tepalu „Ogoniok-980“ turėjo būti pažymėta ir S. Ž. darbo vieta, bet dėl neaiškių priežasčių atitinkamo veiksmų protokolo byloje nėra. Todėl neaišku, ar S. Ž. darbo vieta taip pat buvo ištepta tepalu, ar jis toks pat kaip ir naudotas V. K. atveju, ar galėjo ir kaip galėjo patekti šio tepalo pėdsakai pas kitus nuteistuosius. Tačiau visos šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Galimai tokių veiksmų protokolas S. Ž. atžvilgiu nebuvo pateiktas specialiai, kadangi BPK nustatyta tvarka patikrinus tokius veiksmus ir duomenis būtų buvę galima įsitikinti, jog atliktas procesinis veiksmas paneigia kaltinimus tiek V.

K., tiek kitiems nuteistiesiems. 4.13. Taip pat kriminalinės žvalgybos tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nams daugybę kartų nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. sausio 14 d. teismų nutartimis buvo leista slapta patekti į muitinės pareigÅ«no V. K. ir kitų nuteistųjų, o taip pat muitinės tarpininkų darbo vietas ir atlikti įvairius slaptus veiksmus. Ä®statymų nuostatos imperatyviai reikalauja dėl atliktų veiksmų fakto suraÅ¡yti protokolÄ (BPK 158 straipsnio 8 dalis). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra nė vieno Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«no suraÅ¡yto protokolo dėl atliktų slaptų veiksmų.

Tai tik patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliekamas iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK reikalavimus. Kita vertus, dėl slaptų tyrimo veiksmų protokolų nesuraÅ¡ymo galima spręsti, jog slaptų veiksmų atlikimo metu nebuvo surasta ir nustatyta jokių tariamai nusikalstamÄ veikÄ patvirtinančių duomenų. 4.14. Gynėjo teigimu, nuteistajam V. K. inkriminuota nusikalstamos veikos pradžia ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. yra nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

NelogiÅ¡ka, kad V. K. buvo apkaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. liepos 2 d., t. y. jau pirmÄ atvykimo į naujÄ darbo vietÄ (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dienÄ , ir nuo tos dienos nepažinodamas nė vieno čia dirbančio muitinės pareigÅ«no, muitinės tarpininkų, kurie kreipiasi dėl muitinės paslaugų, galėjo padaryti inkriminuotas neteisėtas veikas. Kaip matyti iÅ¡ Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2015 m. vasario 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl gautos informacijos Nr. T7-37KF ir tos pačios dienos praÅ¡ymo dėl kreipimosi į prokurorÄ dėl leidimo sankcionuoti slaptus veiksmus gavimo, slapto teritorijos stebėjimo metu suraÅ¡yti ir pateikti abejotini buitinio pobÅ«džio pastebėjimai bei prielaidos buvo paversti muitinės pareigÅ«nų neteisėto piniginio atlygio reikalavimais.

Tokios formuluotės kartojamos ir vėlesniuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros teikimuose teismui. Visgi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. SN-283KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcionavimo nėra jokių įrašų apie galimai muitinės pareigÅ«nų iÅ¡ muitinės tarpininkų už TIR įforminimÄ reikalaujamÄ neteisėtÄ piniginį atlygį, nes tokių faktų paprasčiausiai nebuvo nustatyta.

Taigi, dar 2015 m. vasario 10 d. nesant surinkta jokių duomenų net nebuvo prielaidų, jog V. K. iÅ¡ ko nors bÅ«tų priėmęs neteisėtÄ piniginį atlygį. Be to, Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo tyrėjo D. Ž. suraÅ¡ytame 2016 m. sausio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nurodyta, kad slapto sekimo metu užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai neleidžia patikimai daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog muitinės pareigÅ«nai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 137-141).

IÅ¡ to seka, jog dar 2016 m. sausio mėnesio viduryje nebuvo jokių objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad V. K. padarė kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ . 4.15. Skunde akcentuojama tai, kad į bylÄ pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai nėra iÅ¡tisiniai. Yra laiko tarpai, kada V. K. ar kitų nuteistųjų veiksmai nėra fiksuoti, vaizdo įraÅ¡ai perÅ¡oka nuo vienos situacijos ir laiko prie kitos. Dėl to nėra aiÅ¡ku, kÄ V. K. veikė byloje neužfiksuotais laikotarpiais. Nepaisant to, remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog tokiais laikotarpiais buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Vaizdo ir garso įrašų fragmentiÅ¡kumas kartu įvertinus tai, kad vaizdo ir garso įraÅ¡ai galėjo bÅ«ti daromi neteisėtai ir netinkamai vykdant teismų sankcionuotus veiksmus, leidžia pagrįstai abejoti vaizdo ir garso įrašų patikimumu, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡iais vaizdo ir garso įraÅ¡ais negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl vaizdo ir garso įrašų originalumo, vientisumo buvo praÅ¡oma paskirti atlikti vaizdo ir garso įrašų specialų fonoskopinį / techninį tyrimÄ , bet apygardos teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė.

Be to, byloje nėra pateikta prie suraÅ¡yto slapto sekimo protokolų pridėto vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų asmenų pokalbių stenogramų, apsiribojant slapto sekimo protokoluose pareigÅ«nų iÅ¡dėstytu savitu užfiksuotų vaizdų interpretavimu, aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kai situacijÄ aiÅ¡kinant tyrimo metu tariamai nustatytų neteisėtų veiksmų naudai. Tačiau nepaisant to, apygardos teismas atskiromis pokalbių iÅ¡traukomis vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad penkta kamera darytais vaizdo įraÅ¡ais skundžiamame nuosprendyje įvardijami įraÅ¡ai, daryti nuo 2015 m. spalio 16 d., nors nuteistajam V.

K. buvo pateikti kaip penkta kamera daryti įraÅ¡ai tik nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Be to, muitinės patalpa, kurioje buvo įrengta penktoji kamera, yra skirta klientų, lankytojų atvykimui, dokumentų suraÅ¡ymui ir jų pateikimui-atsiėmimui, ir niekada nebuvo V. K. ar kitų nuteistų muitininkų darbo vieta kaip įraÅ¡yta procesiniuose dokumentuose siekiant gauti teismo leidimÄ dėl slaptų procesinių priemonių taikymo. Kadangi tai bendra vieÅ¡o naudojimo patalpa, todėl nebuvo jokio pagrindo filmuoti visus ten ateinančius asmenis.

Atsižvelgiant į tai, penktÄ ja kamera užfiksuoti duomenys, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Kita vertus, tai, kad 2016 m. vasario 8 d. muitinės poste nevyko jokių pinigų perdavimo ar neteisėto atlygio priėmimo / gavimo faktų patvirtina ne tik nuteistųjų ir liudytojų parodymai, bet ir penktÄ ja kamera daryti vaizdo įraÅ¡ai, su kuriais ikiteisminio tyrimo metu susipažino V. K. ir jo gynėjas, taip pat prašę Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us peržiÅ«rėti bylÄ nagrinėjant teisme, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetė, taip suvaržydamas įstatymų garantuojamas V.

K. teises. 4.17. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės teisingumÄ , praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad V. K. muitinės pareigÅ«nu pradėjo dirbti dar nuo 1997 metų, tarnybos laikotarpiu buvo kelis kartus skatintas, pakeltas pareigose, apdovanotas už nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , nuobaudų neturėjo ir neturi, charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai. Taip pat yra pateikti duomenys apie V. K. Å¡eimoje auginamus tris mažamečius (trynukus), kurių priežiÅ«rai, kitoms socialinėms reikmėms tenkinti, visos Å¡eimos pragyvenimui reikalingos didelės lėšos.

VisÄ laikÄ nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2016 m. vasario 9 d. V. K. yra nuÅ¡alintas nuo pareigų ir negavo uždarbio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, visiems nuteistiesiems paskyrus vienodas bausmes, neatsižvelgiant į V. K. nurodytus esminius duomenis bei nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį viso proceso metu, o taip pat kitas nustatytas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – 446 MGL (16 796,36 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra per didelė ir Å¡velnintina.

5. Nuteistosios G. K. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir G. K. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, grindžiant nuteistosios kaltę neteisėtu bÅ«du gautais įrodymais, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrus neteisingÄ bausmę. 5.2.

Pažymima, kad kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui yra numatyta teisė, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

BPK 255 ir 256 straipsniuose kaltinimo keitimo tvarka griežtai reglamentuojama tam, kad bÅ«tų užtikrintos kaltinamojo teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose visiÅ¡kos, iÅ¡samios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiÅ¡kai vertinti, pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga proceso teisingumui užtikrinti. Kai kaltinimas iÅ¡ esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi bÅ«ti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo.

Å iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi bÅ«tent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis, t. y. jei gynyba dėl pakeisto kaltinimo bÅ«tų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 19692/02). 5.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjant teisme prokuroras ne kartÄ keitė kaltinimÄ , tikslindamas inkriminuotų neteisėto atlygio sumas, bet kaltinimo su nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos skundžiamame nuosprendyje, prokuroras niekada nebuvo pateikęs. Nors po baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismas ir informavo proceso dalyvius apie galimybę pakeisti kaltinimus dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį į kaltinimus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį arba pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ar 4 dalį, tačiau skundžiamame nuosprendyje buvo pakeista ne tik inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, bet ir faktinės aplinkybės pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (tiek nusikalstamos veikos padarymo laikas, tiek neteisėtai priimtų atlygių sumos), apie kÄ proceso dalyviai teismo nebuvo iÅ¡ anksto informuoti.

Gynėjo vertinimu, G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko ir inkriminuotų neteisėtai priimtų atlygių pakeitimas BK 225 straipsnio prasme turi esminę reikÅ¡mę gynybos pozicijai. 5.4. Nurodoma, kad visÄ bylos nagrinėjimo teisme laikÄ buvo keliamas klausimas dėl prokuroro pateiktame kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko, o bÅ«tent jo pradžios momento. Kaip G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžia nurodyta 2014 m. liepos 2 d., nors byloje nėra nė vieno faktinio duomens, pagrindžiančio bÅ«tent Å¡ios datos pasirinkimÄ .

Nė vienas iš byloje apklaustų nuteistųjų ir liudytojų nenurodė tokios nusikalstamos veikos padarymo pradžios datos kaip 2014 m. liepos 2 d. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, matyti, kad pirmieji atvejai, kai nuteistieji disponuoja piniginėmis kupiūromis, yra užfiksuoti 2015 m. spalio 19 d. Pagal pateiktus kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., o kriminalinės žvalgybos veiksmai jos atžvilgiu buvo sankcionuoti 2014 m. lapkričio 17 d.

Visgi byloje nėra duomenų, kada buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas G. K. atžvilgiu, o kriminalinės žvalgybos veiksmus G. K. atžvilgiu leista taikyti 2015 m. vasario 10 d. Kadangi tikslus G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas nėra nustatytas, laikantis esminių baudžiamojo proceso principų, apygardos teismas turėjo nustatyti patį vėliausiÄ galimÄ nusikalstamos veikos pradžios laikÄ . Nagrinėjamoje byloje kaltinimas, kai G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžia gali bÅ«ti bet kada nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., pažeidžia nuteistosios teisę žinoti kuo ji yra kaltinama ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, nes nežinant vėliausiai galimos nusikalstamos veikos pradžios, neįmanoma formuluoti gynybos pozicijos ir pateikti G.

K. teisinančius įrodymus. Pirmieji faktiniai duomenys apie nuteistųjų disponavimÄ piniginėmis kupiÅ«romis yra užfiksuoti 2015 m. spalio 19 d. Tačiau bet kokiu atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas negalėjo bÅ«ti ankstesnis, nei paties tyrimo nuteistųjų atžvilgiu pradžia. 5.5. Gynėjo vertinimu, kaltinimo pakeitimas, neinformavus apie tokiÄ galimybę ir nesuformulavus naujai inkriminuotinų faktinių aplinkybių, taip pat pakeistame kaltinime esanti nusikalstamos veikos padarymo laiko formuluotė „tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip“, laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, suvaržę įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudę teismui priimti teisingÄ nuosprendį.

AnalogiÅ¡kai vertinamas ir G. K. inkriminuotų neteisėtai priimtų piniginio atlygio sumų pakeitimas, kuris pirmÄ kartÄ buvo suformuluotas tik priimtame skundžiamame nuosprendyje. Iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nuteistajai jokiu bÅ«du ir jokia forma nebuvo praneÅ¡ta apie tokius sumų dydžius bei nebuvo suteikta galimybė gintis nuo tokio kaltinimo. Tuo labiau kad ginantis nuo kaltinimo pagal BK 225 straipsnį inkriminuojamo kyÅ¡io dydis yra viena iÅ¡ esminių faktinių aplinkybių, kadangi nuo to priklauso tiek veikos kvalifikacija kaip nusikaltimo ar tik baudžiamojo nusižengimo, tiek ir kitos reikÅ¡mingos pasekmės. Akivaizdu, jog žinant, kad inkriminuojamų sumų dydis kaltinime nebus nurodytas, bet bus apibrėžtas kaip ne mažesnis nei 1 MGL, gynyba nuo tokio kaltinimo nei nuo konkrečiai nurodytos neteisėto atlygio sumos bÅ«tų iÅ¡ esmės kitokia. 5.6.

Skunde akcentuojama tai, kad tik bylÄ nagrinėjant teisme pavyko atskleisti ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuratÅ«ros visais įmanomais stengtasi nuslėpti informacijÄ apie ilgÄ laikÄ prieÅ¡ nuteistuosius vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ . Pagal byloje gautÄ informacijÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmieji ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje, prieÅ¡ingai nei teisme liudijo Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«nas D. Ž., iÅ¡ esmės buvo anksčiau taikyto kriminalinės žvalgybos tyrimo tÄ sa, o tikrovės neatitinkanti informacija apie neva buvusį anonimo skambutį.

Liudytojas D. Ž. ne tik davė tikrovei prieÅ¡taraujančius parodymus, klaidino proceso dalyvius ir teismÄ , bet ir atliko kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų ikiteisminio tyrimo neteisėtumo faktų nuo pat jo pradžios, nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pats savaime nėra neteisėtas. Vertinant byloje surinktų įrodymų, kuriais grindžiama G. K. kaltė, leistinumo klausimÄ , atkreipiamas dėmesys į tai, kad bÅ«tent teisme du kartus melagingai liudijusio ir procesiniuose dokumentuose tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ teikusio pareigÅ«no D.

Ž. parengtų dokumentų pagrindu nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotos BPK numatytos procesinės prievartos priemonės. Šiuo atveju aktualus teisės principas ex in juria non oritur jus (iš neteisės teisė neatsiranda), reiškiantis, kad ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų metu gauti rezultatai, esant esminiams neteisėtumo požymiams jų priėmimo, sankcionavimo ar taikymo metu bei vėliau jų pagrindu formaliai teisėtai atlikti veiksmai ir jų rezultatai, pripažįstami neteisėtais ir jais remtis bei grįsti asmens kaltės negalima.

AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtai gauti duomenys. EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad vieÅ¡asis interesas negali pateisinti įrodymų, gautų pažeidžiant slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo ar atlikimo tvarkÄ , panaudojimo (EŽTT sprendimas byloje Patraęcu prieÅ¡ RumunijÄ ). 5.7. Anot gynėjo, nagrinėjamu atveju itin svarbu, kad ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo gauta bent minimaliai duomenų, kurių bÅ«tų pakakę pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas Ar. Pu., nurodęs, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi ir kuriuos bÅ«tų galima panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje. Akivaizdu, kad turint tikrÄ ir neiÅ¡kraipytÄ informacijÄ , bÅ«tų visiÅ¡kai kitaip iÅ¡spręsti ir klausimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatytų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo. 5.8. Kaip matyti iÅ¡ teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu ir tęsiamas jų terminas, laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d., nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. teismo leidimo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus S. Ž. atžvilgiu nebuvo duota.

Tačiau tiek iš kriminalinės žvalgybos dokumentų, tiek iš kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnų liudijimų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ir nurodytais laikotarpiais, kuomet nebuvo teismo leidimo S. Ž. atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tokie veiksmai jos atžvilgiu buvo atliekami ir buvo renkama informacija, kuri vėliau buvo nurodoma prašymuose bei teikimuose tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų nuteistųjų, tame tarpe ir G. K., atžvilgiu.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nesant teisinio pagrindo automatiÅ¡kai lemia surinktų duomenų neteisėtumÄ . Kadangi duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu neteisėtu bÅ«du, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei sankcionuotos BPK procesinės prievartos priemonės, kurių metu gautais duomenimis grindžiama G. K. kaltė, daroma iÅ¡vada, jog byloje surinkti įrodymais, pagrindžiantys G. K. kaltę, yra gauti neteisėtu bÅ«du ir neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. 5.9.

Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai yra nebegalimi pradėjus ikiteisminį tyrimÄ . Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d., todėl nuo Å¡ios datos byloje nebebuvo galima atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų. BPK 158 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones byloje buvo leista taikyti tik 2015 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. IÅ¡ Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡to Nr. (14.4) 3R-958 „Dėl įrašų pateikimo“ matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu dar buvo taikomi nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., t. y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Baudžiamojoje byloje yra 2015 m. spalio 16 d. iÅ¡tisinis vaizdo ir garso įraÅ¡as iÅ¡ nuteistųjų darbo vietos nuo 00.00 val. iki 23.59 val. Teisme apklausti kriminalinės žvalgybos subjekto pareigÅ«nai Ar. Pu. ir D. Ž. patvirtino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemonės, kurios buvo sumontuotos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, nebuvo iÅ¡montuotos. D. Ž. teigė, kad jis sustabdė įrašų darymÄ ir buvo laukiama, kol ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionuos procesinių prievartos priemonių taikymÄ BPK nustatyta tvarka.

Tačiau lieka neaišku, kaip tada buvo užfiksuotas 2015 m. spalio 16 d. vaizdo ir garso įrašas iš nuteistųjų darbo vietos. 5.10. Pažymima ir tai, kad 2015 m. spalio 20 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, jog D. Ž. kartu su kolega J. Z. 2015 m. spalio 16 ir 17 d. slapta pateko į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos bei UAB „C“ (duomenys pakeisti) tarnybines patalpas ir jose sumontavo vaizdo bei garso stebėjimo kameras, nors iš liudytojo D.

Ž. parodymų teisme akivaizdu, jog tos kameros buvo sumontuotos gerokai anksčiau dar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. 5.11. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, skunde daroma iÅ¡vada, kad tokie gausÅ«s valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų įstatymų pažeidimai įrodymų rinkimo procese, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nesant teisinio pagrindo, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , dokumentų klastojimas, įraÅ¡ant juose žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , įrodymų rinkimo procese aktyviai dalyvavusio valstybės pareigÅ«no melagingi liudijimai teisme daro visÄ Ä¯rodymų rinkimo procesÄ ir jo metu surinktus duomenis neteisėtais.

Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia tokiais įrodymais remtis apkaltinamajame nuosprendyje, grįsti asmens kaltę, todėl Å¡iuo atveju buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris ne tik suvaržė nuteistosios įstatymų garantuojamas teises, bet ir sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį. 5.12. Taip pat skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas liudytojų, apklaustų BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

Specialiaisiais liudytojais buvo apklausti muitinės tarpininkai, forminę deklaracijas muitinės poste, kuriame dirbo nuteistieji, ir kurie buvo užfiksuoti neteisėtu bÅ«du padarytuose garso ir vaizdo įraÅ¡uose. Tačiau specialiuoju liudytoju gali bÅ«ti apklausiamas tik toks asmuo, apie kurio galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra duomenų, bet jų nėra pakankamai, kad asmeniui bÅ«tų suteiktas įtariamojo statusas. Jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir jÄ padarė konkretus asmuo, tokiam asmeniui turi bÅ«ti suteiktas įtariamojo statusas.

Nagrinėjamoje byloje, kai G. K. ir kiti nuteistieji buvo sulaikyti, jiems buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo kartu su muitinės tarpininkais, iÅ¡ ko galima spręsti, kad byloje buvo pakankamai duomenų ir muitinės tarpininkų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Visgi tuo pačiu metu muitinės tarpininkai buvo apklausiami specialiaisiais liudytojais, nors tiek nutiestųjų, tiek muitinės tarpininkų atžvilgiu prieÅ¡ apklausas buvo disponuojama ta pačia informacija. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad sprendimai apklausti muitinės tarpininkus specialiaisiais liudytojais buvo priimti iÅ¡imtinai siekiant tik iÅ¡gauti iÅ¡ jų parodymus nuteistųjų atžvilgiu mainais siÅ«lant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Be to, specialiaisiais liudytojais buvo apklausiami iÅ¡imtinai tik tie muitinės tarpininkai, kurie buvo užfiksuoti kaip perduodantys galimai pinigines kupiÅ«ras nuteistiesiems, ir nebuvo apklaustas joks kitas muitinės tarpininkas, nors muitinio tikrinimo vietoje, kurioje dirbo nuteistieji, be specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų deklaracijas formino ir daugelis kitų muitinės tarpininkų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. G. (Å .) pirmÄ kartÄ buvo apklausta praėjus net kelioms savaitėms po nuteistųjų sulaikymo ir kitų muitinės tarpininkų apklausų tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kai be užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų apie G.

G. vykdytus neteisėtus pinigų mokėjimus muitinės pareigūnams buvo paliudijusi jos kolegė M. M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad prokuroro nutarimai apklausti muitinės tarpininkus specialiaisiais liudytojais buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl negali būti pripažinti teisėtais, o tokiu būdu gauti duomenys – muitinės tarpininkų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų ir nepripažintini įrodymais. 5.13.

Apelianto teigimu, byloje nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo metu specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų, kurių parodymais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalies (Å¡iuo metu galiojančio BK 227 straipsnio 6 dalies) nuostata. Å iuo pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimÄ , jeigu kyÅ¡io iÅ¡ jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriÅ¡kai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Tačiau dauguma specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų (N. Č., M. M., G. D., A. P., V. G., Au. Pi., M. O.) parodė, kad nuteistieji iÅ¡ jų nereikalavo ir neprovokavo duoti neteisėtÄ atlygį, taip jie elgėsi savo iniciatyva arba jų klientų – vairuotojų praÅ¡ymu, kad bÅ«tų greičiau įforminamos muitinės procedÅ«ros, arba dėl abipusio susitarimo su muitinės pareigÅ«nais, nedavus pinigų už muitinės dokumentų įforminimÄ , dokumentai vis tiek pagal nustatytÄ tvarkÄ bÅ«davo įforminami ir jokios kliÅ«tys nebuvo sudaromos.

Kadangi įstatyminio pagrindo atleisti minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo, tokie sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, o tokių asmenų duoti parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes buvo gauti neteisėtu bÅ«du. 5.14. Be to, vertinant specialiųjų liudytojų parodymus ir jų atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams, atsižvelgtina į tai, kad muitinės tarpininkams jų apklausų metu buvo rodomos nuotraukos ir / ar vaizdo bei garso įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota kaip jie perduoda galimai neteisėtÄ atlygį muitinės pareigÅ«nams.

Å iÄ aplinkybę patvirtino N. Č., M. M., G. G., J. J., A. P., R. P. Č., V. G., Au. Pi.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kokios nuotraukos ir vaizdo ar garso įraÅ¡ai apklausų metu buvo rodomi minėtiems liudytojams. Baudžiamosios bylos medžiagoje iÅ¡ viso nėra jokių nuotraukų. Nė viename iÅ¡ muitinės tarpininkų apklausų specialiaisiais liudytojais protokolų nėra nurodyta, kad apklausos metu bÅ«tų parodytos nuotraukos ir vaizdo bei garso įraÅ¡ai, tokios nuotraukos ir rodyti įraÅ¡ai nėra pridėti prie apklausų protokolų kaip priedai.

Dėl to neįmanoma nustatyti, kokias nuotraukas ir kokius įrašus ikiteisminio tyrimo pareigūnai rodė apklausiamiems muitinės tarpininkams. Byloje nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad apklausiamiems specialiaisiais liudytojais muitinės tarpininkams buvo rodomi ir duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, kurie, kaip jau buvo nurodyta, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nė vienoje iš muitinės tarpininkų apklausų nedalyvavo įgaliotasis atstovas – advokatas arba advokato padėjėjas.

Todėl ir Å¡iuo aspektu specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų apklausos ir jų metu gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi naudojant neteisėtu bÅ«du gautus duomenis, buvo sukuriama situacija, kai apklausiamam muitinės tarpininkui buvo sukeliama grėsmė bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn ir tuo pačiu bÅ«davo pasiÅ«lomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už kaltinimui naudingų parodymų davimÄ . 5.15. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti įvertinti pareigÅ«nų veiksmai ir galimos provokacijos kontekste.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iÅ¡ pareigÅ«nų, o iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-786/2011). Tokiu atveju teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai, ilgainiui suteikdami laisvę asmeniui ir toliau „rinktis“ savo veiksmų pobÅ«dį ir neužkirsdami kelio tolesniems nusikalstamiems veiksmams, netiesiogiai, pasyvia forma, formaliai elgdamiesi teisėtai, skatina nusikalstamų įvykių atsiradimo faktÄ .

Kaip teigia gynėjas, teisėsaugos pareigÅ«nų elgesys, kai imituojant nusikalstamÄ veikÄ ar fiksuojant galimai daromas nusikalstamas veikas, nieko nedaroma, jog kaltininkas nebetęstų, toliau nevykdytų nusikalstamų sumanymų, kad ir vienarÅ«Å¡ių, nėra suderinamas nei su Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir BPK 158 straipsnyje numatytų tyrimo veiksmų paskirtimi, nei su konstituciniu baudžiamojo proceso principu – tinkamu teisiniu procesu. 5.16. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje pasyvios provokacijos požymių nebuvo nustatyta ir dėl nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmų taikymo trukmės pareigÅ«nų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip provokacija ar dirbtinis skatinimas daryti naujas nusikalstamas veikas.

Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas nuteistųjų atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., nuo 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pasyvios provokacijos versijÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nų suraÅ¡ytais ir dalinai iÅ¡slaptintais tarnybiniais praneÅ¡imais.

Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad bylÄ nagrinėjant teisme paaiÅ¡kėjo, jog pareigÅ«nai iÅ¡ dalies nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galimai klastojo dokumentus, o tai kartu verčia abejoti ir jų suraÅ¡ytais kitais tarnybiniais praneÅ¡imais. Tuo labiau kad tarnybinis praneÅ¡imas ir jame nurodoma informacija nepripažįstamas įrodymu. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodoma informacija, kuri yra gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo ar BPK numatytų proceso veiksmų atlikimo metu ir kuri turi bÅ«ti įforminama suraÅ¡ant protokolus bei pridedant prie Å¡ių protokolų vaizdo ir / ar garso įraÅ¡us.

Pirmosios instancijos teismas atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus ir vaizdo bei garso įraÅ¡us, kuriuose bÅ«tų užfiksuota informacija, nurodyta dalinai iÅ¡slaptintuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytÄ informacijÄ . Tarnybiniuose praneÅ¡imuose detaliai apraÅ¡omi nuteistųjų veiksmai, netgi nurodomos pinigų kupiÅ«ros galimai gautos kaip neteisėtas atlygis.

Tokiu atveju dar 2015 m. pavasarį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurie įpareigotų teisėsaugos institucijas nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet jo nepradėjimas dar daugiau nei pusę metų, toliau nepagrįstai taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, vertinamas kaip teisėsaugos institucijų provokacija, kurstant G. K. tęsti toliau galimai nusikalstamus veiksmus, sunkinti savo padėtį, didinti galimai priimtų kyÅ¡ių sumas, dėl ko nuteistosios veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, o ne 4 dalį.

Kita vertus, jeigu tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyti duomenys bÅ«tų tikrai užfiksuoti, jie neabejotinai bÅ«tų panaudoti baudžiamojoje byloje kaip nuteistųjų kaltę pagrindžiantys duomenys, visgi jokie kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys į baudžiamÄ jÄ bylÄ perkelti nebuvo. Buvus provokacijÄ patvirtina ir tai, kad 2015 m. spalio mėnesį pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir BPK nustatyta tvarka sankcionavus slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų nuteistųjų atžvilgiu atlikimÄ , muitinės pareigÅ«nai nebebuvo rotuojami tarp muitinio tikrinimo postų, G.

K. ir kiti nuteistieji nebuvo iÅ¡leidžiami atostogų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad teisėsaugos institucijų specialiai buvo sudaryta tokia situacija, kai nuteistieji nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. vasario 8 d. buvo priversti dirbti iÅ¡imtinai vienoje muitinio tikrinimo vietoje, negalėjo iÅ¡eiti atostogų, dėl ko per visÄ Å¡Ä¯ beveik pusės metų laikotarpį įformino ženkliai daugiau deklaracijų, už kurias apygardos teismo vertinimu gavo ženkliai didesnį neteisėtÄ atlygį, kurio dydis leido G.

K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. 5.17. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu kriminalinės žvalgybos subjektai kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistųjų atžvilgiu taikė ne tik siekdami atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir siekdami testuoti techninę įrangÄ . IÅ¡ byloje dalinai iÅ¡slaptintų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentų matyti, kad nuteistųjų atžvilgiu beveik metus laiko buvo vykdomas vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įrangos, interneto veikimo testavimas.

Visgi tokio tyrimo veiksmo nėra numatyta jokiame įstatyme ar kitame teisės akte. Tokio veiksmo atlikti nebuvo leista ir teismų nutartimis. 5.18. Be to, nė vienoje teismo nutartyje dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nėra nurodyta, kiek kartų leidžiama slapta patekti į nuteistųjų tarnybines patalpas, todėl darytina iÅ¡vada, kad kiekviena nutartimi buvo leista slapta patekti į nurodytÄ nutartyje vietÄ tik vienÄ kartÄ . Pirmosios instancijos teismui atmetus gynybos praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, nėra galimybės nustatyti kiek kartų kriminalinės žvalgybos metu kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai pagal kiekvienÄ teismo nutartį buvo patekę į nuteistųjų darbo patalpas ir kokius veiksmus ten atliko.

Tačiau dalinai iÅ¡slaptintuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose minimi techninės įrangos veikimo sutrikimai, tokios įrangos montavimai, testavimai, patikrinimai ir jų gausa leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nų patekimai į nurodytas patalpas buvo daugkartiniai. 5.19. Gynėjas teigia, kad nepagrįstai nuteistųjų veika, nepaisant 7 skirtingų įmonių, kurių deklaracijos buvo forminamos, buvo pripažinta tęstine ir kvalifikuota kaip viena bendra nusikalstama veika. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių, laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių, analogiÅ¡ku bÅ«du ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-7-48/2012, 2K-438/2012 ir kt.).

Tačiau kyÅ¡ininkavimas, esant ne vienam kyÅ¡io priėmimo epizodui, iÅ¡ esmės beveik visada yra kvalifikuojamas kaip atskiros nusikalstamos veikos, iÅ¡skyrus atvejus, kai kyÅ¡is yra priimamas dalimis per kelis kartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-243-942/2016). TokiÄ kyÅ¡ininkavimo kvalifikacijÄ lemia Å¡ios nusikalstamos veikos ypatumai, kai kyÅ¡is priimamas valstybės tarnautojui vykdant įgaliojimus, t. y. atliekant konkrečias tarnybines funkcijas, kaip buvo ir nagrinėjamoje byloje.

Be to, kyÅ¡io priėmėjÄ ir kyÅ¡io davėjÄ sieja iÅ¡skirtinis, apibrėžtas ir konkretus ryÅ¡ys, kas sÄ lygoja, kad kyÅ¡io ėmėjas su konkrečiu kyÅ¡io davėju dėl kyÅ¡io tariasi ir ima jį bÅ«tent už Å¡io konkretaus kyÅ¡io davėjo pageidaujamÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. IÅ¡ to seka, kad kelių skirtingų kyÅ¡io davėjų, tarpusavyje neturinčių jokių bendrų interesų, nejungia bendras sumanymas, tikslas, susitarimas su valstybės tarnautoju dėl kyÅ¡io priėmimo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kiekvienas iš kyšius mokėjusių muitinės tarpininkų su muitinės pareigūnais dėl kyšių tarėsi atskirai, nustatyti net tokie atvejai, kai tos pačios įmonės vieni muitinės tarpininkai mokėdavo kyšius, o kiti – ne. Pagal bylos duomenis, piniginius atlygius mokėjo tik palyginti nedidelė muitinės deklaracijas forminusių muitinės tarpininkų dalis. Taip pat muitinės poste be nuteistųjų dirbo ir daug kitų pareigūnų, paneigusių bet kokias galimai vykdytas neteisėtas pinigines rinkliavas.

IÅ¡ specialiaisiais liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų N. Č., J. J., M. O., V. G., Au. Pi., G. D., R. P. Č., M. M., G. G. parodymų matyti, kad piniginiai atlygiai bÅ«davo mokami tik atskirais ir pavieniais atvejais, kai bÅ«davo siekiama konkretaus tikslo, už konkrečios deklaracijos įforminimÄ , o L. J. ir I. F. nurodė, kad už importo deklaracijas visai nemokėjo pinigų. Taigi, kiekvienu atveju sumanymas ir tyčia duoti ir imti kyÅ¡ius susiformuodavo atskirai. Tai teismo paneigia iÅ¡vadas apie nuteistųjų veikos sistemingumÄ , ilgÄ trukmę, bendrÄ ir vieningÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , vienodÄ elgesio modelį, vaidmenų pasiskirstymÄ . 5.20.

Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai, prieÅ¡ tai net nepatikrinęs, atmetė versijÄ , kuriÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai (kratų metu paimti užraÅ¡ai, nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga), kad muitinės posto patalpose vyko prekyba tarp ten dirbančių muitinės pareigÅ«nų, ir vaizdo kameromis užfiksuotas pinigines kupiÅ«ras priskyrė kyÅ¡iui, nors ten buvo pinigai, kuriais nuteistieji tarpusavyje atsiskaitydavo už prekes. 5.21. Nurodoma ir tai, kad pagal specialiųjų liudytojų muitinės tarpininkų parodymus, užfiksuotus vaizdo ir garso įraÅ¡us, mokestis už vienos deklaracijos įforminimÄ siekė keletÄ eurų, bet visais atvejais nevirÅ¡ijo 50 eurų sumos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyÅ¡io vertė iÅ¡ byloje surinktų duomenų nėra nustatyta, veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal mažiausiÄ iÅ¡ atitinkamoje BK normoje numatytų kyÅ¡io dydžių (Å¡iuo atveju iki 1 MGL) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nė karto iÅ¡ visų inkriminuotų atvejų tariamai perduodamo piniginio atlygio vertė nevirÅ¡ijo 1 MGL dydžio sumos. Atitinkamai baudžiamoji atsakomybė už pažadÄ ar susitarimÄ priimti, reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti, arba priėmimÄ mažesnės nei 1 MGL vertės kyÅ¡io yra numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje ir tokia veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu.

Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga yra 2016 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, suėjo 2019 m. vasario 8 d., t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. 5.22.

Skunde nesutinkama ir su G. K. paskirtos baudos dydžiu. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, jog atsižvelgiama į pernelyg užsitęsusiÄ baudžiamojo proceso trukmę, G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau nuteistajai buvo paskirta itin artima numatytam sankcijos vidurkiui bauda – 450 MGL. Atkreipiamas dėmesys, kad net valstybinis kaltintojas, siÅ«lęs G. K. nuteisti pagal sunkesnį straipsnį bei nevertindamas baudžiamojo proceso trukmės, siÅ«lė skirti baudÄ gana artimÄ paskirtajam dydžiui.

Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad iÅ¡ pagal kaltinimÄ inkriminuotų neteisėto atlygio sumų (24 547,18 Eur) ir praÅ¡yto konfiskuoti iÅ¡ G. K. turto (4 439,70 Eur), skundžiamame nuosprendyje beliko 592,32 Eur dydžio piniginio atlygio suma bei 119,06 Eur vertės turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. K. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, G. K. skirtina artima minimaliam dydžiui baudos bausmė.

6. Nuteistosios V. R. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir V. R. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesilaikė BPK įtvirtintų ir teismų praktikoje iÅ¡plėtotų įrodymų vertinimo taisyklių, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, dėl to skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, draudžiama esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Taip pat Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai paskyrė bausmę. 6.2. Skunde teigiama, kad iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog nė vienas muitinės tarpininkas, davę kyÅ¡ius atitinkamiems muitinės pareigÅ«nams, nenurodė, kad V.

R. kada nors bÅ«tų davęs kokį nors piniginį atlygį ar kad V. R. kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai bÅ«tų reikalavusi kokio nors nepagrįsto atlygio, ar kad iÅ¡ V. R. veiksmų bÅ«tų galima spręsti apie tai, jog jai buvo žinomas kitų nuteistųjų neteisėtas veikimas imant nepagrįstÄ atlygį už deklaracijų įforminimÄ . Pavyzdžiui, liudytoja I. F., kurios parodymais iÅ¡ esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad niekas iÅ¡ verslininkų V. R. niekada nemokėjo pinigų bei kad V.

R. galėjo nežinoti apie neteisėtus muitinės pareigūnų veiksmus renkant nepagrįstas rinkliavas. Tuo labiau kad nei posto viršininkas, nei pavaduotojas jokių deklaracijų netvarko. 6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos byla S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta 2014 m. lapkričio 4 d., vėliau kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti ne tik nuteistųjų, bet ir kitų asmenų, kurių duomenys neišslaptinti, atžvilgiu.

Tačiau į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktoje kriminalinės žvalgybos bylos dalyje nėra nė vieno kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kuriame bÅ«tų užfiksuotas koks nors neteisėtas V. R. veiksmas. Tokių veiksmų nėra nurodyta ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose. V. R. kriminalinės žvalgybos byloje minima tik bendrai su kitais asmenimis, nenurodant ir neiÅ¡skiriant konkrečių jos neteisėtų veiksmų bei jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis. IÅ¡ to galima spręsti, kad tokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip neteisėti arba kaip atlikti bendrai kartu su kitais nuteistaisiais, tiesiog nebuvo. 6.4.

Nuteistosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog slapto sekimo metu nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d. daryti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina nuteistosios neteisėtus veiksmus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo iÅ¡ viso užfiksuoti tik 10 bylai reikÅ¡mingų vaizdo įrašų su tariamai neteisėtais V. R. veiksmais. Be to, tik dalyje Å¡ių vaizdo įrašų (2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. vasario 1 d.) galimai buvo perduotos pinigų kupiÅ«ros.

Tik 5 atvejų, kai V. R. iÅ¡ kolegų galimai paėmė kažkokias pinigų sumas, nustatymas, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neleidžia teigti apie nuteistosios veiksmų sistemingumÄ . IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, jog kiekvienu V. R. inkriminuotu atveju tariamai kaip kyÅ¡is gautos piniginės lėšos buvo perduodamos be jokios nusistovėjusios tvarkos, kiekvienu atveju skirtingai, kas taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie kažkokiÄ nusistovėjusiÄ sistemÄ . Be to, 2015 m. spalio 26 d. vaizdo įraÅ¡e fiksuoti net du atvejai (10.01 val. iÅ¡ S. Ž. ir 11.46 val. iÅ¡ G.

K.), kai V. R. neva bÅ«davo perduota jos kyÅ¡ių dalis. Byloje nustatyta, kad tÄ savaitgalį iÅ¡ nuteistųjų dirbo tik G. K., todėl nelogiÅ¡ka, jog po savaitgalio, t. y. pirmadienį, dvi tariamos V. R. bendrininkės kiek daugiau nei vienos valandos skirtumu bÅ«tų perdavusios dalį iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų, kai S. Ž. savaitgalį net nedirbo. Nuteistosios teigimu, G. K., kaip ir kiti pareigÅ«nai, pirmadieniais nurodydavo V. R. žodžiu ar užraÅ¡ydavo ant popieriaus lapų kiek per savaitgalį buvo įforminta deklaracijų, kiek vyko vagonų ir kt., nes V.

R. darydavo ataskaitas MP-2, kÄ galima buvo patikrinti tyrimo metu. BÅ«tent tokio pobÅ«džio G. K. veikimas ir užfiksuotas 2015 m. spalio 26 d. vaizdo įraÅ¡e. Be to, jei vadovautis teismo iÅ¡vada apie nusistovėjusiÄ sistemÄ , tai pinigai už įformintas vienuolika deklaracijų turėjo bÅ«ti perduoti įdėti į vokÄ ar į popieriaus lapÄ . Tuo labiau kad pagal teismo nustatytas aplinkybes neteisėtos rinkliavos buvo renkamos pirmadieniais ir penktadieniais, todėl aptariamame vaizdo įraÅ¡e jokiu bÅ«du ryte dar negalėjo bÅ«ti dalinamos neteisėtai tÄ pačiÄ dienÄ surinktos rinkliavos.

Pažymima ir tai, kad 2016 m. sausio 25 d., 10.43 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip posto virÅ¡ininkas E. B., dirbdamas prie to paties stalo kaip ir V. R., pasidėjo ant stalo dvi po 50 eurų kupiÅ«ras, bet tokie E. B. veiksmai nebuvo įvertinti kaip nusikalstami. 6.5. Nuteistosios teigimu, tai, kad atitinkami muitinės pareigÅ«nai ateidavo pas jÄ Ä¯ kabinetÄ pirmadienio rytais, t. y. po savaitgalio, bei iÅ¡sakydavo atitinkamas frazes, susijusias su deklaracijomis, jų skaičiumi, kaip tik patvirtina tinkamÄ pareigų atlikimÄ , nes įvairių ataskaitų apie muitinės posto veiklÄ , tame tarpe ir suforminamų deklaracijų skaičių, vedimas įėjo į tiesiogines V.

R. pareigas. 6.6. Nurodoma, kad V. R. kaltės bei bendro veikimo su kitais nuteistaisiais nepatvirtina ir nustatytos aplinkybės dėl galimybės laisvai naudotis kabinete esančiu stalčiumi, daiktų į stalčių padėjimas V. R. akivaizdoje. Šiuo atveju nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, jog minėtame stalčiuje buvo laikomi įvairūs prisijungimo kodai prie muitinės bazių, seifų raktai ir pan., kuriais naudojosi visi muitinės pareigūnai, atlikdami savo pareigas. Pastaroji aplinkybė byloje nebuvo paneigta, naudojimosi stalčiumi aplinkybės net nebuvo tiriamos.

Taigi, V. R. kabinete esantis stalčius iš esmės buvo bendro naudojimo ir kitų nuteistųjų veiksmai naudojantis aptariamu stalčiumi neturi nieko bendro su neteisėtų rinkliavų dalies perdavimu V. R. ir nepatvirtina V. R. susitarimo dėl neteisėtos veiklos su kitais nuteistaisiais. Be to, V. R., o kartu ir posto viršininko kabinetas niekada nebuvo rakinamas, rakinamos buvo tik koridoriaus durys. 6.7. Taip pat teigiama, jog byloje nebuvo paneigti ne tik V. R., bet ir kitų nuteistųjų parodymai, paaiškinantys piniginių sumų perdavimus tarp muitinės pareigūnų.

Nuteistieji nuosekliai teigė, kad nuolat buvo renkamos įvairios rinkliavos buitinėms reikmėms (kavai, arbatai pan.), Å¡ventėms, kolegų pasveikinimui įvairiomis progomis ir panaÅ¡iai kaip ir kiekvienoje kitoje darbovietėje, net ir sulaikymo dienÄ turėjo bÅ«ti bendrai perkamos gėlės muitinės tarpininkės sveikinimui su gimtadieniu. Taip pat kartais kolegos sumokėdavo vieni už kitus, o vėliau tarpusavyje atsiskaitydavo. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti V. R. veiksmai darant atžymas žaliame darbo kalendoriuje tik patvirtina nuteistųjų parodymus, nes atitinkamos atžymos buvo daromos apie tai, kas ir kokias sumas dėl sveikinimo ar kažkokių daiktų pirkimo yra padavęs. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų tokie įraÅ¡ai nebÅ«tų daromi.

Be to, S. Ž. platindavo kosmetikÄ ir siÅ«lydavo jos įsigyti bendradarbiams ir muitinės tarpininkams. Tai patvirtina ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir 2015 m. lapkričio 9 d., 09.15 val., vaizdo įraÅ¡as kaip S. Ž. į jau minėtÄ stalčių įdeda vyriÅ¡kus kvepalus, kuriuos buvo užsisakiusi V. R.. IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog muitinės poste vyko įvairÅ«s piniginiai santykiai, kurie niekaip nesusiję nei su deklaracijų forminimu, nei su neteisėto atlygio ėmimu.

Tuo labiau kad įvairių progų rinkliavoms buvo pakankamai daug (gruodžio ir sausio mėnesiais buvo S. Ž., P. B., V. R. gimtadieniai, Kalėdos, Muitininkų diena), o tai paaiÅ¡kina dažnÄ piniginių lėšų perdavimÄ bÅ«tent gruodžio gale, kuris kaip matyti, vyko ne tik pirmadieniais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kiekvienÄ vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotÄ pinigų perdavimÄ vertino kaip nusikalstamos veikos įrodymÄ . Vien dėl to, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų pinigų perdavimo metu nebuvo įvardijama, kokia proga perduodami pinigai, nesudaro pagrindo spręsti apie tarp nuteistųjų naudotÄ konspiracijÄ , o tai, kad įvairios vidinės pinigų rinkliavos buvo vykdomos ne atvirai, paaiÅ¡kinama tuo, jog darbo taisyklės draudė darbo vietoje turėti didesnę nei 1 MGL grynųjų pinigų sumÄ .

Netgi preziumuojant, kad kiti nuteistieji tam tikras pinigų sumas, kurias vėliau perduodavo V. R., prieÅ¡ tai gaudavo iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų kaip kyšį, tai nepaneigia galimybės, jog pinigai buvo perduodami kaip rinkliava buitinėms reikmėms, o ne kaip dalinimasis nusikalstamu pelnu. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 10.46 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip posto virÅ¡ininkas E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vieno iÅ¡ pareigÅ«nų jam paduotÄ pinigų kupiÅ«rÄ Ä¯sideda į vidinę Å¡varko kiÅ¡enę, tačiau tokie E. B. veiksmai nebuvo traktuoti kaip nusikalstama veika.

Be to, E. B. privalėjo bÅ«ti apklaustas teisme dėl Å¡ių pinigų kilmės ir jo parodymai bÅ«tų patvirtinę nuteistųjų parodymus, bet to nebuvo padaryta. 6.8. Be to, skundžiamame nuosprendyje V. R. kaltė veikus bendrai kartu su kitais nuteistaisiais nepagrįstai preziumuojama tuo metu užimtų pareigų (posto virÅ¡ininko pavaduotoja) pagrindu. Nesuprantama, kodėl atsakomybėn nebuvo traukiamas postui vadovavęs ir už visapusiÅ¡kÄ muitinės posto darbo organizavimÄ atsakingas posto virÅ¡ininkas E. B., kurio pareigas V.

R. atlikdavo tik jam nesant (atostogaujant, nedarbingumo laikotarpiu ir kt.). Todėl Å¡iuo atveju buvo nepagrįstai iÅ¡plėsta V. R. tarnybinių pareigų apimtis. 6.9. Skunde nurodoma ir tai, kad apygardos teismas nepagrįstai V. R. pripažino kalta už kitų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus, kadangi byloje nebuvo jokio pagrindo pripažinti V. R. veikus bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie V. R. ir kitų asmenų bendrÄ veikimÄ neteisėtai imant kyÅ¡ius.

Kaip jau buvo nurodyta, pagrindinis V. R. kaltės įrodymas yra muitinės poste nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d. užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai, tačiau nesant jokių kitų duomenų, pagrindžiančių tariamÄ kyÅ¡io priėmimÄ veikiant bendrai su kitais asmenimis, V. R. nepagrįstai inkriminuoti ne tik minėtu laikotarpiu užfiksuoti konkretÅ«s atvejai tariamai priimant kyšį, bet papildomai ir laikotarpis nuo 2014 m. liepos 2 d. Vien tai, kad nurodytu laikotarpiu V. R. užėmė vadovaujančias pareigas, t. y. buvo virÅ¡ininko pavaduotoja, o muitinės pareigÅ«nai tuo metu rinko neteisėtas ir nepagrįstas rinkliavas, savaime neleidžia konstatuoti, jog V.

R. buvo žinoma apie Å¡ių asmenų neteisėtÄ veikimÄ ir netgi susitarimÄ veikti bendrai bei gauti turtinės naudos iÅ¡ jų veiksmų. Be to, V. R. prisijungimas prie kitų nuteistųjų vykdytų neteisėtų veiksmų grindžiamas konkliudentiniais veiksmais, t. y. neprieÅ¡taravimu, jog nuteistieji kažkÄ Ä¯dėtų į stalčių, o V. R. vėliau iÅ¡ stalčiaus pasiimtų ten įdėtus daiktus ar pinigus. Tačiau, kaip jau minėta, tariami V. R. konkliudentiniai veiksmai veikti bendrai su kitais nuteistaisiais yra užfiksuoti tik vaizdo įraÅ¡uose, kurie apima tik dalį V.

R. inkriminuos nusikalstamos veikos laikotarpio, todėl V. R. galėjo bÅ«ti inkriminuoti nebent nuo 2015 m. spalio mėnesio padaryti nusikalstami veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. tikslintinas ne tik inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis, bet atitinkamai perskaičiuotina tariamai V. R. priimtų kyÅ¡ių suma, bei visa tai iÅ¡ naujo įvertintina sprendžiant dėl veikos teisinės kvalifikacijos ir bausmės paskyrimo. 6.10. Taip pat nuteistoji tvirtina, kad apygardos teismas, parinkdamas baudos dydį už nusikaltimÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko paskirtoji bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, neatitinkanti nei nuteistosios asmenybės, nei veikos pavojingumo.

Pažymima, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui, bei kaltininko asmenybei. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ir iÅ¡dėstė visas BK nurodytos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės bei bausmių skyrimo motyvus, bet atsižvelgiant į vienodÄ tiek V.

R., tiek kitiems nuteistiesiems paskirtos baudos dydį, darytina iÅ¡vada, kad paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į iÅ¡ esmės skirtingÄ V. R. padėtį ir nustatytų nusikalstamų veiksmų apimtį nei kitų nuteistųjų atveju. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. R. tariamai nusikalstami veiksmai truko tik tris mėnesius, jų apimtis daug mažesnė, kartu tai rodo daug mažesnį V. R. nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ lyginant su kitais nuteistaisiais.

Atsižvelgtina ir į tai, kad visų nuteistųjų paimtų kyÅ¡ių suma per jiems inkriminuotÄ laikotarpį sudarė tik 592,32 Eur. Be to, tariami V. R. bendrininkai už paimtus kyÅ¡ius neatliko jokių jų įgaliojimus virÅ¡ijančių ar neteisėtų veiksmų. Netgi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nors V. R. ėjo posto virÅ¡ininko pavaduotojos pareigas ir sudarė prielaidas kitų nuteistųjų neteisėtam veikimui, bet pati tiesiogiai neteisėtų rinkliavų neėmė, susitarimuose dėl neteisėtų rinkliavų dydžių nedalyvavo, o kitų nuteistųjų veiksmai renkant neteisėtas rinkliavas buvo aktyvesni.

Taigi, ne tik iÅ¡imtinai teigiamai V. R. charakterizuojantys duomenys, bet ir nurodyti mažesnio pavojingumo veiksmai suponuoja Å¡velnesnės bausmės nei kitiems nuteistiesiems paskyrimÄ . Vertinant V. R. paskirtos baudos dydį, kuris pagal veikos metu galiojusį įstatymÄ yra artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui atsižvelgtina ir į pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ nuteistųjų teisės į procesÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimÄ , kurį nulėmė piktybiÅ¡ki ir galimai nusikalstami (duodant melagingus parodymus teisme) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai.

Å iuo atveju svarbu ir tai, kad viso proceso metu V. R. buvo taikoma kardomoji priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, sukėlęs itin neigiamas pasekmes, sukÅ«ręs dideles finansines kliÅ«tis. Vien Å¡velniausios sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – baudos parinkimas savaime neleidžia manyti, jog buvo efektyviai kompensuotas nuteistosios teisių pažeidimas. Tuo labiau kad pagal BK 55 straipsnio nuostatas pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už apysunkį nusikaltimÄ paprastai nėra skiriama su laivės atėmimu susijusi bausmė.

Taigi, kad nesant jokių iÅ¡skirtinių sÄ lygų laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ esmės V. R. ir taip negalėjo bÅ«ti paskirta, todėl baudos paskyrimu niekaip nebuvo kompensuota nepagrįstai ilga proceso trukmė, ypač kai už daugiau nei 100 Eur dydžio kyÅ¡io priėmimÄ buvo paskirta beveik 17 000 Eur bauda.

7. Nuteistosios S. Ž. apeliaciniame skunde nurodomi alternatyvūs prašymai:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir S. Ž. iÅ¡teisinti, nepadarius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos; arba 2) S. Ž. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 225 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; arba 3) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir S. Ž. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirtÄ baudÄ sumažinti iki artimo sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio. 7.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. Ž. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminių BPK pažeidimų, kadangi nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, neatsižvelgta į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios paneigia nuteistosios kaltę, tokiu būdu byloje surinkti įrodymai buvo vertinami šališkai, vadovaujantis tik kaltinimui palankiais duomenimis, to pasėkoje skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pažymima, kad byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principas, nes teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, o grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais, neaiÅ¡kinant byloje esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių nuteistosios naudai. Padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 7.2. Teigiama, kad sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalis yra asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK reglamentuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir teisės pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, Å¡iuo aspektu itin svarbu tinkamai įgyvendinti BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus, nes iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nagrinėjamoje byloje kaltinimas suformuluotas taip, kad ir gramatiÅ¡kai, ir logiÅ¡kai sunku iÅ¡skirti, kokius konkrečius veiksmus konkrečiu laikotarpiu atliko kiekvienas iÅ¡ asmenų, kaip ir kada pasireiÅ¡kė tariamos grupės susitarimas daryti inkriminuotÄ veikÄ , nes nuteistųjų veiksmai apraÅ¡yti tik bendrai, todėl sunku spręsti apie kiekvieno asmens nusikalstamų veikų apimtį ir vaidmenį tų nusikalstamų veikų padaryme.

NeaiÅ¡ku ir kokiu pagrindu S. Ž. nuteista už tai, kad tariamos veikos (tariamo susitarimo) pradžioje bei kitu laiku dėl perkėlimo dirbti į kitÄ vietovę, atostogų, nedarbingumo ir pan. S. Ž. net nedirbo kaltinime nurodytame muitinės poste. 7.3. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad muitinės poste vyko piniginių rinkliavų sistema, kurioje dalyvavo visi nuteistieji. Pažymima, kad tokius parodymus davė tik 12 liudytojais apklaustų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad muitinės poste buvo aptarnaujami daugiau nei 60 asmenų, teikiančių muitinės deklaracijas, kurių likusi dalis paneigė teiginius apie pinigines rinkliavas muitinės poste. Å ie prieÅ¡taravimai tarp liudytojų parodymų byloje liko nepaneigti. Specialiuoju liudytojų apklaustas muitinės tarpininkas V1. G., kuris neigė davęs piniginius atlygius muitinės pareigÅ«nams ir tvirtino nebuvus tokios nusistovėjusios piniginių rinkliavų rinkimo tvarkos (5 t., b. l. 92-93), net nebuvo kviečiamas į teismÄ , galimai dėl to, kad Å¡io liudytojo parodymai yra nenaudingi kaltintojams.

Nuteistosios manymu, siekiant nustatyti piniginių rinkliavų poste buvimo (ar nebuvimo) faktÄ bei paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, privaloma apklausti visus analogiÅ¡kas muitinės tarpininko/deklaranto funkcijas vykdžiusius asmenis. Taip pat liko neįvertinti muitinės pareigÅ«nų Ed. Bi., A. N., A. L. (pagrinde sėdėjusios prie dokumentų priėmimo langelio ir privalėjusios peržiÅ«rėti pateikiamus dokumentus bei dėl to neabejotinai turėjusios matyti perduodamus pinigus, jei tokie buvo), N. P., K. S., S. J., dirbusių tame pačiame muitinės poste kaltinime nurodytu laikotarpiu, parodymai, kuriais buvo kategoriÅ¡kai paneigta neva ilgÄ laikÄ nusistovėjusi piniginių rinkliavų sistema. 7.4.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal 2014 m. liepos mėnesio darbo grafikÄ S. Ž. inkriminuoto veikos laikotarpio pradžioje, t. y. 2014 m. liepos 2 d., nedirbo (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, nes nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. dirbo kitame (duomenys neskelbtini) struktÅ«riniame padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ mutinio tikrinimo vietoje. Be to, Å¡eÅ¡tadieniais dirbdavo tik po vienÄ pareigÅ«nÄ , tame tarpe ir ne tik nuteistieji, bet, kaip buvo minėta, kiti muitinės pareigÅ«nai kategoriÅ¡kai paneigė bet kokių neteisėtų piniginių rinkliavų gavimÄ .

Å i aplinkybė paneigia muitinės tarpininkų duotus parodymus, jog neteisėtas pinigines rinkliavas duodavo visada ir bet kam. 7.5. Taip pat pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė iÅ¡keltÄ versijÄ , jog muitinės tarpininko paslaugas teikiantys asmenys tiesiog galėjo papildomai pasipelnyti iÅ¡ paslaugas perkančių klientų prisidengiant tariamais muitinės pareigÅ«nų reikalavimais, todėl siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, neteisėtai surinktų ir galimai pasisavintų sumų konfiskavimo, apkalbėjo muitinės pareigÅ«nus.

Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡slaptintų kriminalinės žvalgybos duomenų, Muitinės imuniteto tarnyba jau nuo 2015 m. balandžio 9 d. disponavo informacija, kad apie UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktorės I. F. ir įmonės akcininkės L. J. galimai iÅ¡ muitinės tarpininko paslaugas perkančių asmenų renkamas neteisėtas rinkliavas neva muitinės poste dirbantiems muitinės pareigÅ«nams tam, kad pagreitintų muitinės procedÅ«rų įforminimÄ . Tačiau jokių duomenų apie neteisėtai surinktų pinigų likimÄ nėra, todėl neatmestina, jog neteisėtai surinkti pinigai tiesiog buvo pasisavinti, o ne perduoti muitinės pareigÅ«nams.

IÅ¡analizavus vieÅ¡ai skelbiamus analogiÅ¡kas paslaugas teikiančių įmonių kainoraščius, skunde daroma iÅ¡vada, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) objektyviai negalėjo uždirbti tiek pinigų, jog ne tik padengtų savo veiklos iÅ¡laidas, bet dar ir jų liktų tariamai mokamoms neteisėtoms rinkliavoms. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog I. F. ir L. J. susitarė su tyrimÄ atlikusiais pareigÅ«nais dėl kaltinimui palankių parodymų davimo mainais į tai, kad nebÅ«tų tiriama pačių liudytojų galimai neteisėta veikla. 7.6.

Skunde dėl V. G. parodymų apie iÅ¡ Nyderlandų atvykusį krovinį nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 5 d. įforminta eksporto deklaracija ir TIR dokumentas yra pateikti į bylÄ , dokumentuose jokių neatitikimų ar pažeidimų nefiksuota. 2015 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas paneigia V. G. parodymus neva ji 30 minučių iki perduodant pinigus dėl krovinio iÅ¡ Nyderlandų susitarė su S. Ž., kadangi pagal grafikÄ S. Ž. darbÄ pradėjo tik 9 valandÄ . Anot nuteistosios, kritiÅ¡kai vertintini ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) darbuotojų M.

M. ir G. G. (Å .) parodymai, kad pinigus muitinės pareigÅ«nams mokėjo pagal beveik visas jų formintas muitinės atitinkamas procedÅ«ras. Å iuo atveju taip pat nėra paÅ¡alinta pagrįsta abejonė, jog liudytojos, prisidengdamos tariamu pinigų davimu muitinės pareigÅ«nams, iÅ¡ tikrųjų tuos pinigus pasisavindavo. Tuo labiau kad, kaip nurodė liudytojos, jos gaudavo fiksuotÄ atlyginimÄ , nepriklausantį nuo darbo rezultatų, todėl joms nebuvo tikslo ar kitokio logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamo pagrindo papirkinėti muitinės pareigÅ«nus.

AnalogiÅ¡kai kritiÅ¡kai vertintini ir A. P. parodymai, kuris gaudavo apie 2 500 Lt siekiantį darbo užmokestį ir neva tai iÅ¡ jo mokėdavo neteisėtas rinkliavas, nors tokiam jo elgesiui nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. Liudytojų I. F. ir L. J. deklaratyvius parodymus apie tariamus pinigų perdavimus paneigia ir tai, kad per visÄ laikÄ nuo 2014 m. lapkričio 17 d. atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus nebuvo surinkta jokių nuteistųjų kaltę patvirtinančių duomenų (tÄ liudija kriminalinės žvalgybos duomenų neiÅ¡slaptinimas ir nepanaudojimas ikiteisminiame tyrime bei jų sunaikinimas).

Byloje liko neįvertinti supaprastintų procedÅ«rų įforminimo ypatumai, kai deklaracijų pateikimÄ kontroliuoja patys muitinės tarpininkai, o įforminimÄ atlieka sukurta informacinė sistema be jokio muitinės pareigÅ«no įsikiÅ¡imo. Todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad muitinės pareigÅ«nai galima sÄ moningai vilkina procedÅ«rų įforminimÄ . 7.7. Pažymima, kad kaltinamojo (nuteistojo) parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo, taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis.

Norint parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti, bÅ«tina nurodyti ir kokie kiti patikimi įrodymai, kurių įrodomoji reikÅ¡mė nekelia abejonių, juos paneigia. Byloje nebuvo jokiais objektyviais duomenimis paneigti S. Ž. parodymai dėl vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų pinigų skaičiavimo ir perdavimo aplinkybių, jog S. Ž. platino „Oriflame“ produkcijÄ (kÄ patvirtino I. F. ir L. J.), be to, dažnai pagal iÅ¡ kolegų gautus praÅ¡ymus vykdama į darbÄ nupirkdavo įvairių maisto produktų, todėl S. Ž. rinkdavo tiek avansu, tiek ir po Å¡ių prekių pristatymo (realizacijos) pinigus už Å¡ias prekes, atiduodavo grÄ Å¾Ä , darydavo Å¡ių mokėjimų skaičiavimus ant lapukų.

Taip pat darbe bÅ«davo renkami pinigai įvairių progų (gimtadienių, kitų Å¡venčių) minėjimui, pavyzdžiui, dėl V. R. gimtadienio (duomenys neskelbtini), Kalėdų ir Naujųjų metų, S. Ž. gimtadienio (duomenys neskelbtini), P. B. gimtadienio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykusio I. F. ir L. J. gimtadienių. Dėl pastarosios progos pinigus S. Ž. buvo suspėjęs paduoti tik V. K., davęs gėlėms 50 Eur kupiÅ«rÄ , kuriÄ S. Ž. įsidėjo į piniginę, pati S. Ž. turėjo apie 150-170 Eur, bet jie buvo skirti automobilio stiklo keitimui.

IÅ¡vykdama S. Ž. atsižymėjo elektroniniame žurnale, nuvyko į servisÄ , kur nustatė, jog pakanka tik suremontuoti įdauÅ¾Ä , be to, tai padengia automobilio kasko draudimas, kadangi už stiklo remontÄ nieko mokėti nereikėjo, S. Ž. gimtadienio sveikinimui gėles pirko iÅ¡ savo turėtų pinigų, nes iÅ¡ V. K. duotų 50 Eur gėlių pardavėja neturėjo grÄ Å¾os, todėl V. K. duoti pinigai liko piniginėje, o apie automobilio dėtuvėje esančius 200 Eur S. Ž. nieko nežinojo, nes juos buvo palikęs sutuoktinis.

Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės, kai S. Ž. pinigus skaičiuodavo paslapčia, paaiÅ¡kinamos tuo, jog pagal nustatytÄ vidaus tvarkÄ muitinės poste grynais pinigais buvo galima turėti iki 1 MGL grynų pinigų sumÄ . 7.8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vieni pagrindinių nuteistųjų kaltės įrodymų yra liudytojais apklaustų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi arba BK 40 straipsniu, tačiau jų parodymai vertintini itin kritiÅ¡kai, nes jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetÄ nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieÅ¡ kaltinamÄ jį teisingumui ir gali bÅ«ti duodami tik siekiant gauti mainais pasiÅ«lytus privalumus arba dėl asmeninio kerÅ¡to. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartÄ pasisakęs, kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymai turėtų bÅ«ti vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Be to, niekada apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti vien tokių asmenų parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Bendrakaltinamųjų, įskaitant asmenis, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį padėtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo paprastųjų liudytojų, kurie duoda parodymus prisiekę. Bendrininkai neatsako už melagingų parodymų davimÄ , Å¡ie asmenys įprastai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokiais atvejais asmenys gali jausti spaudimÄ pasakoti tai, kas paranku kaltinimui, prieÅ¡ingu atveju jie rizikuoja netekti privilegijų, taip pat kyla grėsmė dėl galimo teisėsaugos pareigÅ«nų atliekamo spaudimo apklausų metu.

Todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų procesinis statusas įpareigoja ypač kruopščiai vertinti pastarųjų parodymų patikimumÄ , atsižvelgiant ir į tai, kad jie, turėdami tikslÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo apkalbėti kitus asmenis. 7.9. Kaip jau buvo nurodyta, ne visi muitinės tarpininkai / deklarantai davė parodymus apie tariamai egzistavusiÄ ilgÄ laikÄ veikusiÄ neteisėtų rinkliavų sistemÄ . Be to, liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, proceso metu pateikė net keletÄ skirtingų įvykio versijų, bet visos jos yra abstrakčios ir prieÅ¡taringos, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Liudytojai negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl mokėjo pinigus muitinės pareigūnams, nors tai niekaip neįtakojo pareigūnų atliekamų veiksmų. Iš to taip pat spręstina, jog liudytojų parodymai yra melagingi, siekiant nuslėpti iš pervežėjų surinktas pinigų sumas. Be to, dalis liudytojų parodymų yra susiję su kitais nuteistaisiais ir niekaip nepatvirtina S. Ž. inkriminuotų veiksmų. 7.10. Dėl liudytojo D. Ž. parodymų patikimumo pažymima, kad liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme melavo, o jo rašytuose procesiniuose dokumentuose, susijusiuose su slaptu kamerų, tame tarpe kurių vaizdo įrašais grindžiama ir S. Ž. kaltė, nurodyta informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės. Iš esmės objektyviai negalima nustatyti, kurioje dalyje D.

Ž. parodymai yra teisingi, o kurioje melagingi. Dėl to negalima vadovautis šio liudytojo parodymais ir byloje surašytais procesiniais dokumentais. Kyla pagrįstų abejonių ir dėl D. Ž. parodymų apie kamerų montavimo aplinkybes, kai neva kameros buvo montuojamos nejungiant šviesų, o tik pasinaudojant išoriniu gatvės apšvietimu. Tačiau (duomenys neskelbtini) patalpų lubų aukštis yra ne mažesnis nei 4 metrai, dėl to vykdant bet kokius montavimo darbus buvo reikalinga pasilypėjimo įranga, taigi, esant silpnam išoriniam apšvietimui ir dideliam aukščiui, įrengti kamerų nepavyktų.

Kita vertus, bet kokiu atveju net ir esant silpnam iÅ¡oriniam apÅ¡vietimui, pareigÅ«nų patekimas į patalpÄ bÅ«tų užfiksuotas nepertraukiamÄ Ä¯raÅ¡Ä nuo 2015 m. spalio 16 d., 00.00 val., nakties dariusiai kamerai Nr. 4, bet iÅ¡ Å¡ios kameros užfiksuoto nepertraukiamo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad niekas į patalpÄ nepateko ir jokių kameros montavimo / keitimo / įrengimo bei bet kokių kitų darbų neatliko. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad vaizdo kameros veikė nuolatos nuo jų pirminio įrengimo ir informacija buvo renkama net tada, kai tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai tam neturėjo teismo leidimo (laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) bei dėl nurodytų aplinkybių neteisėtai veikė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Abejonių kelia ir paaiÅ¡kinimas, kad neva buvo filmuojami kiti muitinės posto pareigÅ«nai, kurių atžvilgiu buvo gautas teismo leidimas, kadangi kamera 2015 m. gegužės 26 d. buvo sumontuota ir veikė virÅ¡ S. Ž. darbo vietos esančiame Å¡viestuve bei tiesiogiai filmavo tik jÄ . 7.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje atsiradus nepertraukiamam 2015 m. spalio 16 d. vaizdo įraÅ¡ui, padarytam dar iki teismo sankcijos gavimo, buvo pateiktos įvairios versijos apie savaime įsijungiančias ir filmuojančias kameras, gendančius kietuosius diskus, blogai veikiančias kameras, įraÅ¡ymo įrenginius.

Liko nepaneigta abejonė, kad visi ankstesni neteisėtai iki 2015 m. spalio 16 d. padaryti įraÅ¡ai buvo iÅ¡trinti, pamirÅ¡us sunaikinti ir 2015 m. spalio 16 d. įraÅ¡Ä , nors teismo leidimas slaptam stebėjimui buvo gautas tik 2015 m. spalio 16 d., 21.30 val. Byloje nėra pateikta kitų įrodymais galimų pripažinti duomenų, patvirtinančių vaizdo kamerų, ypatingai kameros Nr. 4, įrengimo faktines aplinkybes ir to pasėkoje naudojimo teisėtumÄ todėl Å¡ių kamerų naudojimo metu surinkti duomenys nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (neteisėtai) ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. 7.12.

Kaip matyti iÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų, įrengta techninė įranga veikė su trukdžiais, buvo perduodamas tik garsas be vaizdo. IÅ¡ 2015 m. gegužės 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo T7-141KF matyti, kad tuo metu garsas buvo perduodamas be vaizdo, neveikė įraÅ¡ymo įranga, todėl garsÄ buvo galima klausyti tik realiu laiku. IÅ¡ 2015 m. birželio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tik gegužės mėnesį buvo sumontuota nauja įranga, kuriÄ testuojant užfiksuota duomenų apie pinigų dalybas tarp nuteistųjų.

IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. T7-239KF matyti, kad tuo metu sumontuotų vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių kiekis bei kokybė yra nepakankami pilnam ir kokybiÅ¡kam, galimai vykdomų nusikalstamų veikų fiksavimui. IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio praneÅ¡imo T7-256KF matyti, kad vis dar nebuvo paÅ¡alintos priežastys, trukdžiusios fiksuoti ir įraÅ¡yti vaizdÄ bei garsÄ patalpose. Å ie duomenys patvirtina liudytoju apklausto Ar. Pu. parodymus, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gaunama duomenų, jog formindami muitinės dokumentus nuteistieji renka pinigus, juos dalijasi, bet dėl techninės įrangos trikdžių nebuvo galimybės užfiksuoti konkrečiai kokie pinigai ir už kÄ buvo renkami.

Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kurių iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas buvo D. Ž., yra neteisėti, o pats tyrimas buvo subjektyvus, šališkas ir neteisėtas. 7.13. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SN-2074KF nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. vasario 17 d. S. Ž. atžvilgiu buvo sankcionuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitoks sekimas. Tačiau iš 2015 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. T7-45KF matyti, kad nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. vasario 26 d. sekimas buvo vykdomas be teismo leidimo, nes neva jo nereikėjo dėl S. Ž. atostogų.

Visgi S. Ž. visÄ vasario mėnesį dirbo, tai patvirtina ir pateikti darbo apskaitos žiniaraÅ¡tis ir darbo grafikas. Pakartotinai S. Ž. stebėjimas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SN-356KF nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-183KF informuojama, kad virÅ¡ S. Ž. darbo vietos yra sumontuota vaizdo ir garso stebėjimo įranga, nors teismo nutartimi kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tik iki 2015 m. gegužės 27 d.

Tai reiškia, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareigūnai veikė neteisėtai toliau fiksuodami vaizdo ir garso įrašus (2015 m. gegužės 29 d., birželio 1 d., birželio 2 d., birželio 9 d., birželio 22 d., birželio 25 d., birželio 26 d., birželio 30 d.), nurodytus tarnybiniuose pranešimuose 2015 m. birželio 4 d. Nr. T7-183KF, 2015 m. birželio 12 d. Nr. T7-186KF, 2015 m. birželio 30 d. Nr. T7-218. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo subjektyvus ir dalyje neteisėtas, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys taip pat nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (neteisėtai) ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. 7.14.

Nuteistosios teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas nuo pat jo pradžių, kadangi buvo pradėtas iÅ¡kreipiant tikrÄ jį ikiteisminio tyrimo pradžios faktinį pagrindÄ ir nurodant, kad jis pradėtas po anonimo skambučio, nuslepiant informacijÄ apie prieÅ¡ tai vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Todėl priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, yra neteisėtas ir leidžia konstatuoti nuteistųjų atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumÄ nuo pat jo pradžios.

Akivaizdu, kad tokiu bÅ«du dėl ikiteisminio tyrimo pagrindo, apimties ir kt. buvo iÅ¡ esmės suklaidintas tiek Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus virÅ¡ininkas, priėmęs rezoliucijÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ , tiek prokuroras, pavedęs tokį tyrimÄ atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nams. IÅ¡ nurodytų neteisėtų veiksmų kilęs ikiteisminis tyrimas negali sukelti teisinių pasekmių Å¡io tyrimo pasėkoje nuteistiems asmenims. 7.15. Vertinant D. Ž. ir kitų kriminalinės žvalgybos tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmus, daroma iÅ¡vada, kad vietoje priežasčių ir sÄ lygų korupcijai analizės ir aplinkybių tam Å¡alinimo pareigÅ«nai Å¡eÅ¡iolika mėnesių nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, bet bÅ«dami pasyviais stebėtojais rinko vaizdinę ir garsinę medžiagÄ , kuriÄ pakoregavus, t. y. sunaikinus tÄ dalį, pagal kuriÄ nuteistieji bÅ«tų iÅ¡teisinti, pateikė kaip tariamÄ korupcinę veikÄ tariamai pagrindžiančius duomenis.

Dėl tokių kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigÅ«nų veiksmų nebegalima paÅ¡alinti abejonių dėl to, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauti specialiaisiais liudytojais apklaustus asmenis kompromituojantys duomenys, kuriais pasinaudojus specialieji liudytojai buvo įtikinti duoti bÅ«tent kaltinimui palankius parodymus. Taip pat kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nų veiksmai, kai turint informacijos apie korupcinio pobÅ«džio veikas pakankamai ilgÄ laikÄ buvo tik pasyviai stebima siekiant nustatyti daugiau galimai korupcinės veiklos požymių, vertintini kaip pasyvioji provokacija.

Be to, muitinės imuniteto tarnybos pareigÅ«nai prevencine tvarka kituose muitinės postuose tikrindavo pareigÅ«nų darbo vietas, asmeninius daiktus, kiÅ¡enes, rankines, pinigines, asmenines transporto priemones ir kt., bet nuteistųjų darbo poste tokios prevencinės priemonės taikytos nebuvo, iÅ¡ karto pradėjus vykdyti neaiÅ¡kios apimties, pobÅ«džio ir turinio stebėjimÄ . 7.16. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad nuteistieji bendrininkaudami padarė vientisÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Konstatuojant bendrininkavimÄ turėjo bÅ«ti nustatyta, nuo kada tarp konkrečių asmenų atsirado susitarimas veikti bendrai, nuo kada jų tyčia apėmė ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje kaip visų nuteistųjų bendrų nusikalstamų veiksmų pradžia nurodyta 2014 m. liepos 2 d., bet Å¡i aplinkybė jokiais faktiniais duomenimis nėra pagrįsta. Tuo labiau kad iÅ¡ S. Ž. darbo grafiko matyti, jog nuteistoji nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. dirbo visai kitoje muitinio tikrinimo vietoje, todėl niekaip nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžioje negalėjo veikti kartu su kitais.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kada ir kuris nuteistasis pats tiesiogiai iš muitinės tarpininkų atstovų priėmė kyšį ar iš kitų nuteistųjų gavo neteisėtai surinktų rinkliavų dalį. Nuteistosios nuomone, nenustačius tokio susitarimo ir konkretaus jo laiko, nuteistųjų veikos gali būti kvalifikuojamos pagal kiekvieno iš nuteistųjų atžvilgiu nustatyto tariamo kyšio priėmimo faktines aplinkybes. Iš byloje apklaustų muitinės tarpininkų parodymų, užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų, negalima nustatyti kiekvienu atveju galimai perduotų kyšių sumų.

Muitinės tarpininkų parodymuose figÅ«ruoja sumos nuo kelių litų iki keliolikos / keliasdeÅ¡imties eurų už vienÄ muitinės deklaracijos ar procedÅ«ros įforminimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kyÅ¡io vertė iÅ¡ byloje surinktų duomenų nėra nustatyta, veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal mažiausiÄ iÅ¡ atitinkamoje BK normoje numatytų kyÅ¡io dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017). BK 225 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už pažadÄ ar susitarimÄ priimti, reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti, arba priėmimÄ mažesnės nei 1 MGL vertės kyÅ¡io.

Tokia veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kadangi S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaiga yra ne vėlesnė nei 2016 m. vasario 8 d., todėl apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos suėjo 2019 m. vasario 8 d. ir nagrinėjama baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta. 7.17.

Taip pat nuteistosios vertnimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl aiÅ¡kiai per griežtos jai paskirtos bausmės – 450 MGL (16 947 EUR) dydžio baudos. Tokio dydžio paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai), kadangi nebuvo jokio objektyvaus pagrindo paskirti tokiÄ didelę baudÄ . Pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į tai, kad S. Ž. teisiama pirmÄ kartÄ , yra stipriai socializuota ir teigiamai charakterizuojama, brandaus amžiaus, turinti Å¡eimÄ bei tampriais ryÅ¡iais susijusi su artimaisiais, darboviete, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena su neįgaliu sutuoktiniu, iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi nors ir pilnamečiu, bet studijuojančiu sÅ«numi, rÅ«pinasi savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, kuriems reikalinga tiek materialinė, tiek visapusiÅ¡ka kitokia pagalba.

Nuteistosios materialinė padėtis yra sunki. S. Ž. inkriminuota viena nesmurtinė nusikalstama veika. Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nuteistajai skirti tokiÄ didelę baudÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas proceso greitumo principas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos tyrimas, kuris laikytinas sudedamÄ ja baudžiamojo persekiojimo prieÅ¡ asmenį dalimi, S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2014 m. lapkričio 17 d., todėl procesas S. Ž. atžvilgiu trunka jau daugiau kaip 5 metus, nors jokių ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių, pateisinančių tokiÄ proceso trukmę, byloje nėra ir nebuvo, o pati nuteistoji niekada nevilkino proceso ir jam netrukdė.

Pagal teismų praktikÄ , kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama ir Å¡velnesnė bausmė (BK 54 straispnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje bausmės Å¡velninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimÄ , laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas nebuvo užbaigtas per protingÄ terminÄ , tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo nekokybiÅ¡ki, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kaltinimas S. Ž. nėra grindžiamas didelės apimties specialistų iÅ¡vadomis ar kitais įrodymais, kuriems gauti reikėtų daug laiko, bylos trukmei jokios įtakos neturėjo ir nuteistųjų bei jų gynėjų elgesys. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę lėmė baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusių pareigÅ«nų veiksmai.

Dėl šios priežasties baudžiamosios bylos laikas vertintinas kaip neadekvatus ir į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatų taikymo. Nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje pagal BK 225 straipsnio 1 dalį skiriamų bausmių vidutiniai dydžiai yra ženkliai mažesni nei buvo paskirtas S. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nesant tam jokių faktinių duomenų konstatavo, kad S. Ž. veikos pavojingumas buvo ženkliai didesnis nei paprastai nustatomas kitose analogiško pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai byloje gali bÅ«ti pasiekti ir paskyrus artimesnio sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui baudÄ .

8. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepime praÅ¡o nuteistųjų S. Ž., V. R., P. B. bei G. K. gynėjo ir V. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. 8.1. Nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje suformuluotos iÅ¡vados dėl visų nuteistųjų kaltės, jų veiksmų teisinio vertinimo atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , be to, vertinant byloje surinktus įrodymus nebuvo padaryta BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų ar kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie bÅ«tų sutrukdę iÅ¡samiai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . 8.2.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog nėra pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmų vertinti kaip pasyvios provokacijos. Apeliantų argumentai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų nepakankamumo ikiteisminiam tyrimui pradėti, taip pat dėl teisėsaugos institucijų nuteistųjų atžvilgiu vykdytos provokacijos yra deklaratyvÅ«s. Byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas 2014 m. lapkričio 5 d. pradėtas S. Ž., o nuo 2015 m. vasario 10 d. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu nutraukti 2015 m. spalio 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų, gaunamų duomenų apie nusikalstamos veikos aplinkybes bei jÄ galimai padariusius asmenis apimtis didėjo ir buvo apdorojama palaipsniui, dėl to sprendimai dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo buvo priimami siekiant nustatyti naujas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir su Å¡iomis veikomis susijusius asmenis. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ procesinės prievartos priemonės buvo taikytos trumpai. Bylos duomenys patvirtina tiek vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo bei pabaigos, tiek pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumÄ .

Å ios iÅ¡vados nepaneigia nustatytas liudytojo D. Ž. dalies parodymų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms. 8.3. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejojama liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, parodymų patikimumu ir leistinumu. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia kaip liudytojus apklausti asmenis, anksčiau baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusÄ ir vėliau iÅ¡teisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų, kurie galėjo bÅ«ti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi bÅ«ti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie muitinės tarpininkų parodymų neobjektyvumÄ dėl tariama teisėsaugos institucijų neteisėto spaudimo ar siekio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės apkalbant nuteistuosius. Tuo labiau kad muitinės tarpininkų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, t. y. muitinės poste buvusios piniginių rinkliavų sistemos, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s bei patvirtina vieni kitus. 8.4.

Teigiama, kad nors nuteistųjų veiksmai kiekvienas atskirai atitinka BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagrįstai buvo įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Visi nuteistųjų veiksmai vienarÅ«Å¡iai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, pagal tÄ pačiÄ schemÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis, siejami vieno sumanymo – turtinės naudos. Muitinės tarpininkų atstovų parodymai apie susiformavusiÄ pinigų rinkimo muitinės poste dirbant nuteistiesiems sistemÄ tik patvirtina, jog nuteistųjų veiksmus siejo vieninga tyčia.

Atitinkamai nėra pagrindo nuteistųjų veikų perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o kartu ir bylÄ nutraukti dėl senaties. 8.5. Be to, pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, kadangi nuteistieji buvo susitarę iÅ¡ muitinės tarpininkų rinkti nepagrįstas rinkliavas, pinigus suneÅ¡ti į bendrÄ kasÄ ir juos pasidalinti, jie suvokė savo nusikalstamos veikos bendrumÄ , kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai buvo reikÅ¡mingi nusikalstamos veikos darymui ir konstatavimui apie jos baigtumÄ .

Nagrinėjamu atveju P. B., G. K., V. K., S. Ž. iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų už savo teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus priėmė kyšį, o V. R., eidama muitinės posto virÅ¡ininkės pareigas ir žinodama apie jai pavaldžių asmenų veikimÄ , ne tik nesiėmė veiksmų tokiems jų veiksmams sustabdyti, bet ir pati dalyvavo tokių neteisėtų veiksmų atlikime, t. y. dalis neteisėtai gautų pinigų buvo perduodama ir jai. 8.6. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos padarymo laikÄ apibrėžęs kaip tiksliau nenustatytÄ laikotarpį, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., bei formuluodamas kitokias nei kaltinime nurodyta iÅ¡vadas apie iÅ¡ muitinės tarpininkų gautų sumų dydžius (iÅ¡ esmės juos mažindamas), faktinių bylos aplinkybių nepakeitė iÅ¡ esmės skirtingomis, dėl ko nuteistųjų gynyba galėjo bÅ«ti kitokia. 8.7.

Nesutinkama su apeliantų teiginiais, jog byloje užfiksuotais vaizdo įraÅ¡ais negalėjo bÅ«ti grindžiama nuteistųjų kaltė. Pažymima, kad apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl vaizdo įrašų turinio informatyvumo, vaizdo įraÅ¡us vertino ne atsietai, bet kartu su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais (specialisto iÅ¡vada, kratų protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais ir kitais), detaliai iÅ¡analizavo visÄ vaizdo įraÅ¡uose matomÄ turinį, t. y. nuteistųjų konkrečius veiksmus perdavinėjant neteisėtai gautÄ atlygį. 8.8.

Taip pat jokių pažeidimų nepadaryta vykdant teismo sankcionuotÄ priemonę specialia žymėjimo priemone „Ogoniok-980“ pažymint S. Ž. ir V. K. darbo vietas ir priemones. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiu pažymėjimu siekta sudaryti galimybę identifikuoti kratos metu rastus pinigus, bet joks pinigų žymėjimas teismo nutartyje nebuvo numatytas. Todėl atliekant atlikdami slaptus tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepažeidė teismo nutartimi nustatytų tokių veiksmų atlikimo ribų. 8.9.

Anot prokuroro, nepagrįsti apeliantų teiginiai apie netinkamai individualizuotas ir nuteistiesiems paskirtas per griežtas bausmes. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė iÅ¡samius bausmių skyrimo motyvus, įvertino padaryto nusikaltimo sunkumÄ , stadijÄ , trukmę, sistemingumÄ , mastÄ , kaltės formÄ , sunkinančiÄ aplinkybę apie nusikalstamos veikos padarymÄ bendrininkų grupėje, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , nuteistuosius charakterizuojančius duomenis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į ilgÄ proceso trukmę, nulėmusiÄ ilgÄ procesinės prievartos priemonės – nuÅ¡alinimo nuo pareigų taikymÄ .

BÅ«tent įvertinus visas nurodytas aplinkybes nebuvo pagrindo svarstyti areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmių skyrimo, kiekvienam nuteistajam paskiriant 450 MGL dydžio baudÄ .

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius prašė nuteistojo P. B. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji G. K. ir jos gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius prašė nuteistosios G. K. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis prašė nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji S. Ž. ir jos gynėjas advokatas Rolandas VaitekÅ«nas prašė nuteistosios S. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji V. R. ir jos gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašė nuteistosios V. R. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Giedrius Tarasevičius prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.

10. Nuteistųjų P. B., S. Ž., V. R. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, teismo iÅ¡vados pagrįstos neteisėtai surinktais ir nepatikimais įrodymais, o padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl praÅ¡oma nuteistųjų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.

11. Tačiau, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei papildomo įrodymų tyrimo metu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems P. B., G. K., S. Ž., V. K. ir V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ko pasėkoje padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

12. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, taip pat nurodyti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s įrodymų vertinimo motyvai, kodėl darydamas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas nesivadovavo nuteistųjų parodymais bei kokie byloje surinkti įrodymai paneigė nuteistųjų parodymus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bei P. B., G.

K., S. Ž., V. K. ir V. R. kaltei konstatuoti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko) Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Vilniaus apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėjus naujų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių (dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo, dėl slapto sekimo metu užfiksuotų vaizdo įrašų (ne)iÅ¡saugojimo) ar kilus neaiÅ¡kumų dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių (dėl taikomų procedÅ«rų forminant importo, eksporto, įskaitant ir supaprastintÄ eksportÄ , tranzito deklaracijas, dėl tikslaus įformintų deklaracijų skaičiaus), tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teismo pavedimu prokuroras ne kartÄ kreipėsi į Muitinės departamento Imuniteto tarnybÄ , Muitinės kriminalinę tarnybÄ , muitinės tarpininkus dėl papildomų duomenų iÅ¡sireikalavimo.

Vykdydami teismo pavedimus tiek prokuroras, tiek kiti subjektai papildomai pateikė daug reikÅ¡mingų duomenų, susijusių su teiktomis muitinės tarpininkų deklaracijomis (20 t., b. l. 3–5, 7–12, 14­â€“17, 19–88, 91–93; 21 t., b. l. 18–21, 54–56), atliekant nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus užfiksuotais vaizdo bei garso įraÅ¡ais (19 t., b. l. 116; 20 t., b. l. 107), kriminalinės žvalgybos tyrimu (21 t., b. l. 188–199; 22 t., b. l. 9–10, 71–74, 83–104, 144–196).

Taip pat iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ribojama teisė į gynybÄ , byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo (iÅ¡reikalauti papildomÄ medžiagÄ , apklausti liudytojus), dalį kurių apygardos teismas patenkino, o kitÄ dalį motyvuotai atmetė. Å iame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, įrodinėjimo veiksmai atliekami tiek, kiek jais gali bÅ«ti nustatytos svarbios bylai aplinkybės, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas neturi pareigos besÄ lygiÅ¡kai tenkinti visų pateiktų praÅ¡ymų dėl įrodymų tyrimo papildymo, ypač jei naujų duomenų tyrimas neturės reikÅ¡mės nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Taigi, visos bylai aplinkybės reikÅ¡mingos buvo nustatytos ir įvertintos priimant skundžiamÄ nuosprendį.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent apeliaciniuose skunduose byloje surinkti įrodymai vertinami selektyviai. Skunduose iÅ¡skirtinai remiamasi nuteistųjų pateiktais paaiÅ¡kinimais, neanalizuojant byloje surinktų įrodymų visumos bei nepagrįstai liudytojų parodymus ar atliekant nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus surinktus įrodymus vertinant kaip nepatikimus. Be to, apeliaciniuose skunduose minimi prieÅ¡taravimai ir neaiÅ¡kumai jau prieÅ¡ tai buvo keliami ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek reiÅ¡kiant praÅ¡ymus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose.

IÅ¡ esmės visos apeliantų keliamos abejonės buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieÅ¡taraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, dalis apeliantų keliamų abejonių buvo paÅ¡alinta ir atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl teisės į gynybÄ pažeidimo 15. Apeliaciniuose skunduose akcentuojami tariamai padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pirmiausia yra siejami su teisės į gynybÄ pažeidimu.

Dėl kitų klausimų, susijusių su kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumu, atskirų įrodymų vertinimu, kuriais apeliaciniuose skunduose taip pat grindžiami tariamai byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, bus pasisakyta kitose nutarties dalyse, vertinant, ar nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

16. Sutiktina su apeliantais, jog viena iÅ¡ sudėtinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalių yra asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be BPK įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), užtikrinimo. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡ios nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) teisės buvo pažeistos.

17. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas suformuluotas taip, jog nuteistųjų veiksmai apraÅ¡yti tik bendrai, iÅ¡ tokio abstraktaus kaltinimo negalima spręsti apie kiekvieno asmens vaidmenį nusikalstamoje veikoje, nusikalstamų veiksmų apimtį, kaip ir kada pasireiÅ¡kė tariamos grupės susitarimas daryti nuteistiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, anot apeliantų, nuteistųjų teisė į gynybÄ taip pat buvo suvaržyta pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje perkvalifikavus nuteistiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakeitus nusikalstamos veikos aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis.

18. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ , kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis (kaltinamasis) suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Vertinant apeliantų teiginius dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimų, pažymėtina, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ .

Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡ios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio, dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021).

Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020).

19. Kita vertus, praktikoje pakankamai dažni atvejai, kai kaltinamajame akte nebÅ«na detalizuoti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, kadangi kai kuriais atvejais tiesiog objektyviai neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laikÄ , vietÄ ar kitas aplinkybes, bet tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, teismui neradus kaltinamajame akte nurodytų bylos faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas jas gali paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo ar pakeisti kaltinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-1-696/2016, 2K-40-895/2016).

20. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis gali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų, jei apie tokiÄ galimybę prieÅ¡ tai jam iÅ¡ anksto praneÅ¡ta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis arba raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Taip pat ir bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis arba kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Å iais atvejais teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai bei, patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , nustato konkretų pertraukos laikÄ (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

21. Prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte P. B., G. K., V. K., S. Ž., V. R. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent, kad bÅ«dami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. P. B., G. K., V. K., S. Ž., siekdami turtinės naudos sau ir kitiems toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbantiems pareigÅ«nams, įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimo dokumentus pateikusių asmenų rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos suneÅ¡davo į bendrÄ kasÄ , kuriuos vėliau tarpusavyje pasidalindavo, o dalį tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V.

R.. Tokiu bÅ«du iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių I. F. ir L. J. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 29 190 Lt (8 454,01 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ne mažesnį nei 7 089 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos priėmė ne mažesnį nei 100 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A.

P. ir R. P. Č. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė ne mažesnį nei 1 930 Lt (558,97 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. ne mažesnį nei 951 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. (ankstesnė pavardė – Å .) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 7 370 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A“ atstovavusios J.

J. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 200 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 565 Eur neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. priėmė ne mažesnį nei 60 Eur neteisėtÄ atlygį.

22. Pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ , P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G.

K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos suneÅ¡davo į bendrÄ kasÄ S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi Å¡ie pareigÅ«nai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V. R.. Tokiu bÅ«du iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L.

J. ir I. F. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. pabaigos, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A. P. ir R. P. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 75 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M.

M. ir G. G. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. tiksliai nenustatytu laiku, be ne anksčiau kaip nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 50 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. priėmė ne mažesnį nei 325 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d., priėmė ne mažesnį nei 20 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį.

23. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė tinkamai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir garantuojamos procesinės teisės nebuvo pažeistos pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ bei patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes. 23.1.

Apeliantų pozicija, teigiant, kad kaltinimas nėra aiÅ¡kus ir tai trukdė įgyvendinti savo teisę į gynybÄ yra deklaratyvi ir prieÅ¡tarauja proceso eigai. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais dėl nepagrįstai nustatyto nusikalstamos veikos pradžios momento, neatskleisto bendrininkavimo, neužfiksuotų neteisėto atlygio priėmimo faktų iÅ¡ esmės abejojama kaltinime nurodytų ir nuosprendyje pripažintų įrodytomis aplinkybių pagrįstumu, tačiau Å¡ie klausimai sprendžiami vertinant įrodymų pakankamumo nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir kaltininkų kaltei konstatuoti klausimÄ , bet nesudaro pagrindo spręsti apie kaltinimo neatitikimÄ BPK reikalavimams.

Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, nei nuteistųjų teisė žinoti kuo yra kaltinami, nei teisė į gynybÄ nebuvo suvaržytos. Kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės netrukdė bylÄ nagrinėti teisme, akivaizdu, jog nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo aiÅ¡ku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų apimtis, pobÅ«dis ir esmė. Nuteistieji ir jų gynėjai aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, reiÅ¡kė praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo, uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, nuteistieji teikė paaiÅ¡kinimus dėl deklaracijų pateikimo ir įforminimo. 23.2.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ bylos medžiagÄ bÅ«tų svarbios veikos kvalifikavimui ir bÅ«tų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte, tuo labiau kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme dalis nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių buvo patikslintos. Skundžiamame nuosprendyje patikslinta, kad nusikalstama veika padaryta tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip kaltinamajame akte nurodyta data – 2014 m. liepos 2 d., taip pat palyginus su prokuroro teiktu kaltinimu ženkliai sumažintos iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų priimto neteisėto atlygio sumos.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo patikslintos įvertinus liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų atstovų parodymus apie muitinės pareigÅ«nams mokėtas neteisėtas rinkliavas, jų dydį už kiekvienÄ teiktÄ Ä¯forminti deklaracijÄ , Å¡ių mokėjimų dažnumÄ , papildomai bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sireikalautus duomenis apie kiekvieno iÅ¡ muitinės tarpininkų teiktas deklaracijas ir jų pobÅ«dį bei pirmosios instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų pagrindų galima daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas tik dėl mažos dalies iÅ¡ kaltinime nurodytų piniginių sumų sumokėjimo.

Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai ne kartÄ kritikavo kaltinime nurodytų neteisėtai rinktų piniginių rinkliavų dydžius, akcentuodami, jog priimto neteisėto atlygio sumos negalima nustatyti remiantis vien aritmetiniais skaičiavimais pagal liudytojų parodymus apie neteisėtos rinkliavos dydžius už kiekvienÄ deklaracijÄ ir duomenis apie bendrÄ kiekvieno iÅ¡ muitinės tarpininkų teiktų įforminti deklaracijų skaičių. Be to, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras, įvertinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, net du kartus (2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. vasario 13 d.) teikė praÅ¡ymus dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuose buvo mažinamos iÅ¡ muitinės tarpininkų UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovų galimai priimto neteisėto atlygio sumos (20 t., b. l. 108–113; 21 t., b. l. 57–62).

Kadangi pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus neteisėtas atlygis muitinės pareigÅ«nams buvo mokamas sistemingai ir ilgÄ laikÄ , nė vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo tiksliai nurodyti, kada pradėjo muitinės pareigÅ«nams mokėti neteisėtÄ atlygį, o nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmais užfiksuota tik maža dalis tokių atvejų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino nusikalstamos veikos pradžios momentÄ nurodydamas, kad veika buvo padaryta tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei kaltinime nurodyta data – 2014 m. liepos 2 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nusikalstamos veikos pradžios momento formuluotė atitinka byloje iÅ¡tirtus įrodymus. Nors iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir negalima nustatyti tikslaus nusikalstamos veikos laikotarpio, bet, kaip jau buvo minėta, vien dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad byloje pateiktas kaltinimas neatitinka BPK reikalavimų ir taip buvo iÅ¡ esmės suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybÄ . AnalogiÅ¡kai kaltinime nėra atskleisti konkretÅ«s kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai priimant neteisėtÄ atlygį iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų, nes dėl ilgo nusikalstamos veikos laikotarpio, nevienkartinio pobÅ«džio, neteisėto atlygio priėmimo faktų objektyviai neįmanoma kaltinime apraÅ¡yti kiekvieno neteisėto atlygio priėmimo fakto, nurodant kuris iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų kokius konkrečius veiksmus atliko. 23.3.

Skundžiamame nuosprendyje patikslinus nusikalstamos veikos aplinkybes, jokių naujų nusikalstamos veikos aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Apeliantų teiginiai dėl to, kad gynyba nuo teismo patikslinto kaltinimo bÅ«tų buvusi kitokia yra deklaratyvÅ«s, nė viename iÅ¡ apeliacinių skundų nenurodyta jokių papildomų argumentų, susijusių su teismo patikslintomis veikos aplinkybėmis, kurie nebuvo iÅ¡sakyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 23.4.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo laikytasi BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, apie galimai ne pagal tinkamÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį kvalifikuotÄ nusikalstamÄ veikÄ baigiamųjų kalbų metu pasisakė P. B. gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius, G. K. gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius, V. R. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 2 d. teisiamajame posėdyje bylÄ nagrinėjęs teisėjas proceso dalyvius informavo apie galimybę kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos pakeisti į kaltinimus dėl kyÅ¡io priėmimo už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus bei kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį arba to paties straipsnio 1 ar 4 dalį, tuo tarpu proceso dalyviai nurodė, kad nepraÅ¡ys pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai pagal galimai pakeistÄ kaltinimÄ ir dėl to pasisakys pasinaudodami replikos teise, todėl baigiamosios kalbos buvo tęsiamos toliau.

24. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai dėl iÅ¡ esmės suvaržytos nuteistųjų teisės į gynybÄ , taip pat pažeistos teisės į teisingÄ teismÄ , rungtyniÅ¡kumo principo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo 25. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamos abejonės dėl nuteistųjų atžvilgiu vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, provokavimo daryti nusikalstamas veikas, neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atliekant nevieÅ¡o pobÅ«džio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus.

26. Pažymėtina, kad tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybės apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ . Å i aplinkybė nustatyta užklausus Muitinės kriminalinę tarnybÄ apie tai, kokių skirtingų kamerų ir už kokį laikotarpį fiksuoti vaizdo bei garso įraÅ¡ai yra iÅ¡likę (19 t., b. l. 116). Iki tol nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei suraÅ¡ytame kaltinamajame akte jokios informacijos apie vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ nebuvo nurodyta.

Tačiau nuteistųjų kaltė ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjamos iÅ¡imtinai jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ surinktais duomenis, nei ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nei skundžiamame nuosprendyje nesiremiama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis. Kita vertus, pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktÄ informacijÄ ir teisme apklausto Muitinės departamento Imuniteto tarnybos virÅ¡ininko Ar. Pu. parodymus, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta neabejotinai nuteistųjų nusikalstamus veiksmus patvirtinančių duomenų, todėl Å¡ie duomenys nebuvo perduoti į ikiteisminio tyrimo bylÄ ir nėra iÅ¡saugoti.

Nepaisant to, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti bet kokias keliamas abejones dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, iÅ¡sireikalavo visÄ su kriminalinės žvalgybos tyrimu susijusiÄ informacijÄ (21 t., b. l. 188–199; 22 t., b. l. 9–10, 71–74, 83–104, 144–196).

27. Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti esant faktiniam pagrindui. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai yra numatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie įstatyme iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. 27.1.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. TTT-T-2014-008 S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta 2014 m. lapkričio 5 d. dėl galimai jos daromų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (22 t., b. l. 72). Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla S. Ž. atžvilgiu buvo pradėta remiantis 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. T7-331KF, kuriame nurodyta, kad Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba disponuoja informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbanti (duomenys neskelbtini) S. Ž. iÅ¡ muitinės tarpininkų už TIR įforminimÄ reikalauja neteisėto piniginio atlygio (pagal turimÄ informacijÄ reikalaujama 100 Lt už vienos TIR įforminimÄ ), užmokestis savaitės gale atneÅ¡amas už kiek per savaitę įforminta TIR, taip pat asmuo, susijęs su plataus vartojimo prekių kontrabandos organizavimu iÅ¡ Lietuvos Respublikos į trečiÄ sias Å¡alis, iÅ¡ anksto praÅ¡o S. Ž. fiziÅ¡kai netikrinti tam tikrų vilkikų bei neplombuoti priekabos, o plombÄ perduoti vairuotojui tam, kad paskui bÅ«tų galima tarp deklaruotų prekių pridėti nedeklaruotų prekių bei užplombuoti priekabÄ (22 t., b. l. 73). 27.2.

Taip pat Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2015 m. vasario 6 d. T7-37KF tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2015 m. sausio 19 d. buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo teritorijos stebėjimas, atliekant sankcionuotus veiksmus nustatyta, kad ne tik S. Ž., bet ir kiti toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbantys pareigÅ«nai V. R., P. B., G. K., V. K. darbo metu nuo 17 val. iki 20 val. į tarnybines patalpas įleidžia asmenis (tikėtina, įmonių, teikiančių muitinės tarpininkavimo paslaugas, darbuotojus), kurie su savimi atsineÅ¡a bei iÅ¡sineÅ¡a dokumentus, panaÅ¡ius į TIR knygeles, kartu su muitinės pareigÅ«nais vaikÅ¡to po kabinetus, prieina prie muitinės pareigÅ«nų tarnybinių kompiuterių ir kartu kažkÄ pildo, taip pat nustatyta atvejų, kai muitinės pareigÅ«nai kartu su galimai muitinės tarpininkais nueina į atskirÄ kabinetÄ (poilsio kambarį), kur vienas kitam kažkÄ perduoda, vėliau muitinės pareigÅ«nas nueina prie rÅ«bų spintos, kažkÄ iÅ¡ima iÅ¡ kiÅ¡enės ir deda į kitų muitinės pareigÅ«nų striukes, taip galimai padalina pinigus kitiems muitinės pareigÅ«nams už TIR įforminimÄ (22 t., b. l. 148–149). 27.3.

Taigi, pirmiausia kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai sanckionuoti S. Ž., o vėliau ir V. R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu dėl KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų.

28. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina buvus ir teisinį pagrindÄ kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti. 28.1. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). 28.2.

Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2014 m. lapkričio 13 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-265KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2014 m. lapkričio 13 d. teikimÄ Nr. S9-153KF, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. SN-2074KF S. Ž. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, kitų techninių priemonių naudojimas specialia tvarka bei sekimas nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. vasario 17 d. (22 t., b. l. 159–160, 175–176, 190).

Tų pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas S. Ž. atžvilgiu iÅ¡ naujo sankcionuotas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. SN-356KF pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. vasario 19 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-40KF ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. vasario 20 d. teikimÄ Nr. S9-34KF (22 t., b. l. 164–165, 180–181, 192). 28.3. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. vasario 6 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-29KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. vasario 6 d. teikimÄ Nr. S9-27KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. SN-283KF V.

R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į V. R., P. B., G. K., V. K. naudojamas tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 10 d. (22 t., b. l. 161–163, 177–179, 191). Tolimesnis tų pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų V.

R., P. B., G. K., V. K. atžvilgiu taikymas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 11 d., sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Nr. SN-860KF pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-88KF ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. gegužės 7 d. teikimÄ Nr. S9-67KF (22 t., b. l. 168–172, 183–186, 195–196). 28.4. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-76KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. balandžio 21 d. teikimÄ Nr. S9-57KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Nr. SN-752KF I.

F. ir L. J. atžvilgiu sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas, slaptas patekimas į naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. (22 t., b. l. 166–167, 181–183, 193–194). 28.5. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos 2015 m. rugpjūčio 12 d. praÅ¡ymÄ Nr. T10-166KF, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. rugpjūčio 12 d. teikimÄ Nr. S9-94KF, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Nr. SN-1438KF sankcionuota V.

R., P. B., G. K., V. K., S. Ž. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, bei sekimas, slaptas patekimas į muitinės pareigÅ«nų naudojamas tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir stovinčius ten seifus, tikslu įrengti vaizdo bei garso stebėjimo technines priemones ir jas naudoti specialia tvarka, taip pat patekus į patalpas paimti tirti dokumentus, daiktus, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiÅ«rėti, daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimÄ , trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. (21 t., b. l. 189–191, 193–194, 198–199). 28.6.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. spalio 16 d. nutartimis leista nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. klausytis E. B., V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti bei kaupti; taip pat neatskleidžiant savo tapatybės atlikti prieÅ¡ E. B., V.

R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi. atlikti slaptus tyrimo veiksmus (slapta patekti į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos patalpas ir į UAB „C“ (duomenys pakeisti) tarnybines patalpas bei ten dirbančių muitinės pareigÅ«nų ir muitinės tarpininko atstovių darbo vietose įrengti technines priemones asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolei bei fiksavimui, atlikti garso ir vaizdo kontrolę ir fiksavimÄ , panaudojant garso ir vaizdo įraÅ¡ymo įrenginius, jų metu daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us, slapta patekti į muitinės pareigÅ«nų ir muitinės tarpininko atstovių darbo patalpas, į tose patalpose esančius seifus, darbo stalų stalčius, siekiant surasti ir paimti tyrimui dokumentus, užraÅ¡us bei lapelius su juose nurodytomis pinigų sumomis, daiktus, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus, juos apžiÅ«rėti ir daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimÄ ); taip pat atlikti E. B., V.

R., P. B., G. K., V. K., S. Ž., L. J., I. F., Au. Pi., (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbo patalpų slaptÄ sekimÄ , leidžiant pareigÅ«nams naudoti garso ir vaizdo įraÅ¡ymo įrenginius, daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, filmuoti, fotografuoti, panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo, garso įraÅ¡ymo, fotografavimo, sekimo technines priemones (1 t., b. l. 49–50, 110–112, 119–121). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 14 d. nutartimis Å¡ių nevieÅ¡o pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmų taikymas pratęstas nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 71–72, 146–148, 152–153).

29. Apie kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumÄ sprendžiama ne tik patikrinant, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas taikyti Å¡iuos veiksmus, bet ir įvertinus tokių veiksmų realizavimo teisėtumÄ . NevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai turi bÅ«ti atlikti griežtai laikantis nustatytų sÄ lygų ir negali peraugti į provokavimÄ daryti nusikaltimÄ . Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotÄ laikÄ . Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad ilgesnį laikÄ imituojant nusikalstamÄ veikÄ ar tęsiant kitus nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ ), bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokacijÄ arba kitokį dirbtinį skatinimÄ daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas itin detaliai iÅ¡analizavo nevieÅ¡o pobÅ«džio tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų, tiek ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo chronologijÄ ir iÅ¡samiai pasisakė dėl apeliantų akcentuojamo užsitęsusio kriminalinės žvalgybos tyrimo ir tariamo peraugimo į provokacijÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio 50–56 lapai).

30. Kaip jau buvo nurodyta, kriminalinės žvalgybos tyrimas S. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas S. Ž. atžvilgiu sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. SN-2074KF, kuriuos atliekant nuo 2015 m. sausio 9 d. surinkta informacijos ir apie V. R., P. B., G. K., V. K. galimai neteisėtus veiksmus, todėl ir šių asmenų atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. SN-283KF buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas.

Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 2). NevieÅ¡o pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmus V. R., P. B., G. K., V. K., S. Ž. atžvilgiu leista taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimis, kurių taikymas buvo pratęstas iki 2016 m. vasario 15 d. Byloje nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nuteistųjų naudojamose tarnybinėse patalpose kriminalinės žvalgybos tyrimo metu įrengtos vaizdo bei garso stebėjimo techninės priemonės nebuvo iÅ¡montuotos, motyvuojant tuo, jog buvo laukiama ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos toliau tęsti nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nepaisant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigÅ«nų teiginių apie sustabdytÄ muitinės pareigÅ«nų tarnybinių patalpų stebėjimÄ iki ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų nutarčių priėmimo, byloje surinkta informacija sudaro pagrindÄ manyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai nebuvo nutraukti. Tai liudija Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡te nurodyta informacija apie iÅ¡likusius kameros Nr. 4 vaizdo įraÅ¡us nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 19 d., kurie buvo padaryti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, kiti kamerų iÅ¡likę vaizdo įraÅ¡ai nuo 2015 m. spalio 19 d. yra padaryti jau pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis (19 t., b. l. 116).

Nors tokie pareigÅ«nų veiksmai, kai pradėjus ikiteisminį tyrimÄ toliau buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai yra nepateisinami, bet Å¡ių veiksmų metu surinktais duomenimis nuteistųjų kaltė nėra grindžiama, tokių veiksmų laikotarpis nėra ilgas, todėl Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio bÅ«tų pagrindas pripažinti neteisėtais tiek kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , tiek po to sekusiais ikiteisminio tyrimo veiksmais surinktus įrodymus. Net ir įvertinus tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi iki 2015 m. spalio 19 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmė nevirÅ¡ijo KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyto bendro 12 mėnesių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo termino.

Tuo tarpu nevieÅ¡o pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo taikomi sÄ lyginai trumpai – tik 4 mėnesius bei atitinka BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytÄ tokių veiksmų taikymo trukmę.

31. NevieÅ¡o pobÅ«džio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo teisėtų veiksmų taikymo trukmę pateisina ir byloje pateiktų iÅ¡slaptintų tarnybinių praneÅ¡imų apie taikytų veiksmų eigÄ turinys. 31.1. IÅ¡ 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad turima pirminė informacija buvo tik apie S. Ž., kuri iÅ¡ muitinės tarpininkų už TIR įforminimÄ reikalauja neteisėto piniginio atlygio, užmokestis savaitės gale atneÅ¡amas už kiek per savaitę įforminta TIR, be to, turėta informacijos, kad su plataus vartojimo prekių kontrabandos organizavimu iÅ¡ Lietuvos Respublikos į trečiÄ sias Å¡alis susijęs asmuo iÅ¡ anksto praÅ¡o S. Ž. fiziÅ¡kai netikrinti tam tikrų vilkikų bei neplombuoti priekabos, o plombÄ perduoti vairuotojui tam, kad paskui bÅ«tų galima tarp deklaruotų prekių pridėti nedeklaruotų prekių bei užplombuoti priekabÄ (22 t., b. l. 73).

Tik nuo 2015 m. sausio 19 d. pradėjus vykdyti S. Ž. darbo vietos stebėjimÄ gauta informacijos ir apie V. R., P. B., G. K., V. K. galimai neteisėtus veiksmus: darbo metu nuo 17 val. iki 20 val. į tarnybines patalpas įleidžia asmenis (tikėtina, įmonių, teikiančių muitinės tarpininkavimo paslaugas, darbuotojus), kurie su savimi atsineÅ¡a bei iÅ¡sineÅ¡a dokumentus, panaÅ¡ius į TIR knygeles, kartu su muitinės pareigÅ«nais vaikÅ¡to po kabinetus, prieina prie muitinės pareigÅ«nų tarnybinių kompiuterių ir kartu kažkÄ pildo, taip pat nustatyta atvejų, kai muitinės pareigÅ«nai kartu su galimai muitinės tarpininkais nueina į atskirÄ kabinetÄ (poilsio kambarį), kur vienas kitam kažkÄ perduoda, vėliau muitinės pareigÅ«nas nueina prie rÅ«bų spintos, kažkÄ iÅ¡ima iÅ¡ kiÅ¡enės ir deda į kitų muitinės pareigÅ«nų striukes (22 t., b. l. 148–149).

Taigi, pirminė informacija, kuria disponavo pareigÅ«nai, buvo pakankamai bendro pobÅ«džio apie, tikėtina, muitinės tarpininkų atstovų galimai mokamÄ atlygį už TIR forminimÄ , bet nebuvo nustatytos nei konkrečios procedÅ«ros, už kurias galimai buvo mokamas neteisėtas atlygis, nei tokio atlygio dydis, nei galimai tokį neteisėtÄ atlygį mokėdavę asmenys bei pareigÅ«nai galimai dalinęsi Å¡iuo atlygiu. 31.2. 2015 m. kovo 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-73KF nurodyta, kad užfiksuota, kaip 2015 m. kovo 21 d., 09.11 val., S. Ž., laikydama rankose A4 formato nenustatytus dokumentus, užėjo į tarnybinį tualetÄ , kurio infrastruktÅ«ra skirta vienam žmogui, o jai iÅ¡ paskos užėjo kol kas tyrimo metu nenustatyta moteris, tualete užsidariusios moterys prabuvo apie dvi minutes (22 t., b. l. 151).

Kaip matyti ir tolimesnio slapto muitinės pareigÅ«nų darbo stebėjimo metu nebuvo nustatyta konkretesnių galimai nusikalstamo veikimo aplinkybių (nežinoma muitinės procedÅ«ra, dėl kurios S. Ž. bendravo su nenustatyta moterimi, nenustatyta ir moters tapatybė, nefiksuotas galimas neteisėto atlygio perdavimo faktas). 31.3. Tik 2015 m. balandžio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-86KF pirmÄ kartÄ nurodyta konkretesnė informacija apie galimai neteisėtÄ muitinės pareigÅ«nų veikimÄ â€“ 2015 m. balandžio 4 d., 11.40 val., užfiksuotas V.

K., kuriam UAB „C“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkė L. J. perdavė galimai nenustatytÄ pinigų sumÄ , sakydama „didelis ačiÅ«, klientai liko labai patenkinti“, nustatyta ir tai, kad V. K. tos pačios dienos 11.20 val. baigė forminti deklaracijÄ , pateiktÄ L. J. (22 t., b. l. 151–152). Tačiau nuo 2015 m. vasario 11 d. muitinės tarnybinėse patalpose įrengtos garso ir vaizdo stebėjimo techninės priemonės veikė su trikdžiais (dažnai buvo perduodamas tik garsas be vaizdo, neveikė įraÅ¡ymo įrenginiai, garsÄ buvo galima klausyti tik realiu laiku) (2015 m. vasario 19 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. T7-46KF (22 t., b. l. 150)).

Apie tai, kad muitinės pareigÅ«nų tarnybinėse patalpose sumontuota įranga vis dar veikia su trikdžiais nurodyta ir 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-141KF (22 t., b. l. 152–153). Taip pat Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime paaiÅ¡kinta, jog 2015 m. balandžio 4 d. užfiksuoto atvejo, kai L. J. galimai perdavė V. K. neteisėtÄ piniginį atlygį, vaizdo įraÅ¡o kokybė yra nepakankama patvirtinti, kad tikrai buvo perduoti pinigai. Taigi, ir 2015 m. balandžio mėnesį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų ikiteisminiam tyrimui pradėti. 31.4. 2015 m. birželio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-183KF nurodyta, kad slapto patekimo į muitinės pareigÅ«nų tarnybines patalpas metu nuo 2015 m. gegužės 25 d., 23.30 val., iki 2015 m. gegužės 26 d., 02.10 val., lubose virÅ¡ muitinės pareigÅ«nų G.

K., V. K., S. Ž. darbo vietų įmontuota ir testuota nauja vaizdo bei garso techninė įranga, šalinti techninių priemonių veikimo trikdžiai (22 t., b. l. 153–154). Be to, 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 2 d. fiksuoti S. Ž., G. K. veiksmai galimai perduodant, dalinantis pinigus. Taip pat V. K. ir S. Ž. veiksmai galimai perduodant ir priimant pinigus užfiksuoti 2015 m. birželio 9 d. (2015 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. T7-186 KF (22 t., b. l. 154–155)), S. Ž., G.

K. ir P. B. analogiÅ¡ko pobÅ«džio veiksmai fiksuoti 2015 m. birželio 22, 25, 26 ir 30 dienomis (2015 m. birželio 30 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. T7-218KF (22 t., b. l. 155)). 31.5. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, 2015 m. vasarÄ jau buvo surinkta nemažai informacijos, kuri reikÅ¡minga siekiant atskleisti galimus muitinės pareigÅ«nų nusikalstamus veiksmus. 2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. T7-239KF nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinkta informacija apie galimai vykdomus korupcinio pobÅ«džio nusikaltimus, susijusius su kyÅ¡ininkavimu bei piktnaudžiavimu (BK 225 straipsnio 1 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis), o bÅ«tent, jog visÄ posto darbo pamainÄ (nuo 08.00 val. iki 20.00 val.) posto pareigÅ«nai 1-3 val. intervalais prieidavo prie S. Ž. darbo stalo ir įdėdavo į jos darbo stalo stalčių įvairių nominalų pinigų kupiÅ«ras arba perduodavo į rankas, S. Ž. padėtus ir gautus pinigus suskaičiuodavo, padarydavo atžymas mažo formato lape, esančiame darbo stalo virÅ¡utiniame stalčiuje, ir sudėdavo į savo asmeninę rankinę, fiksuoti atvejai, kai S. Ž. išėmė pinigų kupiÅ«ras iÅ¡ rankinės ir perdavė poste dirbančiam (duomenys neskelbtini) (kurio duomenys neiÅ¡slaptinti), taip pat užfiksuoti keli atvejai, kai į muitinės tarnybines patalpas užėję paÅ¡aliniai asmenys padavė pinigų kupiÅ«ras ar monetas S. Ž., tokiu bÅ«du galimai fiksuojama nusikalstama veika – papirkimas (BK 227 straipsnio 1 dalis), dalis tokių paÅ¡alinių asmenų nustatyti (L.

J., I. F., Au. Pi.) (22 t., b. l. 155–157). Taigi, nors aptariamu metu jau buvo surinkta informacijos, leidusios detaliau nustatyti galimus muitinės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus priimant neteisėtÄ atlygį, bet dar nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tikslios galimai neteisėto atlygio mokėjimo priežastys (už kokius konkrečiai muitinės pareigÅ«nų veiksmus galimai mokami pinigai), nebuvo žinomi visi asmenys galimai mokantys neteisėtÄ atlygį muitinės pareigÅ«nams. Atsižvelgiant į tai, numatyta toliau realiu laiku kontroliuoti visas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje vykdomas muitinės procedÅ«ras, tam, kad pastebėjus naujÄ pinigų perdavimÄ (duomenys neskelbtini) atvejį, bÅ«tų galima jį susieti su konkrečia deklaracija bei atlikti iÅ¡ posto iÅ¡važiuojančių vilkikų pakartotinius tikrinimus, kadangi vis dar buvo manoma, jog pinigai muitinės pareigÅ«nams mokami ne tik už greitesnį deklaracijų forminimÄ , bet ir už tam tikrÄ padarytÄ ar nepadarytÄ privalomÄ muitinės kontrolės veiksmÄ .

BÅ«tent po pastarojo tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskutinį kartÄ buvo pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas, papildomai leidžiant slapta patekti į muitinės pareigÅ«nų naudojamas tarnybines patalpas ir stovinčius ten seifus, patekus į patalpas paimti tirti dokumentus, daiktus, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiÅ«rėti, daryti kopijas, neskelbiant apie jų paėmimÄ , taip iÅ¡plėtus galimybes surinkti tyrimui reikÅ¡mingos informacijos.

32. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko kryptingai ir nebuvo nepagrįstai tęsiamas. Kaip jau minėta, pirmiausia tyrimas vykdytas tik S. Ž. atžvilgiu, vėliau tyrimo veiksmai taikyti ir kitų toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigÅ«nų atžvilgiu. Tačiau pirmaisiais kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo mėnesiais nebuvo surinkta pakankamai informacijos apie galimus muitinės pareigÅ«nų nusikalstamus veiksmus, nebuvo aiÅ¡kÅ«s ir asmenys ateinantys į muitinės pareigÅ«nų tarnybines patalpas bei galimai mokantys neteisėtÄ atlygį, be to, muitinės pareigÅ«nų tarnybinėse patalpose įmontuota vaizdo bei garso fiksavimo techninė įranga veikė su trikdžiais, užfiksuotas vaizdas nebuvo kokybiÅ¡kas.

Pirmas konkretus atvejis dėl galimo pinigų perdavimo buvo užfiksuotas 2015 m. balandžio 4 d., 11.40 val., bet dėl nekokybiÅ¡ko vaizdo nebuvo galima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie pinigų perdavimÄ . Tik po 2015 m. gegužės 26 d., kai buvo pakeista dalis įmontuotos įrangos, paÅ¡alinti kiti techniniai trukdžiai, pradėti fiksuoti atvejai, kai muitinės pareigÅ«nai galimai perduoda vienas kitam pinigus, nustatyti muitinės tarpininkai galimai mokantys neteisėtÄ atlygį muitinės pareigÅ«nams.

Visgi net prieÅ¡ paskutinį kartÄ pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymÄ , nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl to, ar neteisėtas piniginis atlygis mokamas tik už greitesnį muitinės procedÅ«rų atlikimÄ , ar galimai už kokį kitÄ teisėtÄ ir neteisėtÄ muitinės pareigÅ«nų veikimÄ , piniginių sumų mokėjimÄ siejant su prisidėjimu prie kontrabandos vykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai grupės toje pačioje muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigÅ«nų sistemingai ir ilgÄ laikÄ darytas nusikalstamas veikas, todėl pavienių nustatytų galimai pinigų perdavimo atveju nepakako ikiteisminiam tyrimui pradėti, tuo labiau kad dar reikėjo identifikuoti asmenis, galimai mokėjusius neteisėtÄ atlygį, ir už kÄ galimai buvo mokamas neteisėtas atlygis muitinės pareigÅ«nams.

Å ios aplinkybės pateisina kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo trukmę nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais siekta ne pasunkinti muitinės pareigÅ«nų teisinę padėtį, o paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl galimai muitinės pareigÅ«nų daromų nusikalstamų veikų, kuo tiksliau nustatyti nusikalstamus veiksmus, identifikuoti galimai nusikalstamoje veikloje dalyvaujančius asmenis. Pažymėtina, kad paskutinį kartÄ pratęsus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymÄ , kriminalinės žvalgybos veiksmai baigti taikyti dar iki numatyto termino pabaigos 2015 m. lapkričio 14 d. ir, kaip jau buvo minėta, nuo 2015 m. spalio 19 d. toliau nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai buvo taikomi pagal BPK nuostatas.

NevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemonės ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos pakankamai trumpÄ laikÄ â€“ tik 4 mėnesius, kas taip pat rodo pareigÅ«nų siekį nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus taikyti tik tiek, kiek tai yra bÅ«tina nusikalstamų veikų aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, nesunkinant galimai nusikalstamas veikas dariusių asmenų teisinės padėties.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo neviešo pobūdžio veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagrįstai, bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip pasyvios provokacijos daryti naujas nusikalstamas veikas.

34. IÅ¡ aptartų iÅ¡slaptintų duomenų apie kriminalinės žvalgybos tyrimÄ matyti, kad S. Ž. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas nebuvo sankcionuotas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 27 d., taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmų S. Ž. atžvilgiu sankcionavimÄ nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Akivaizdu, kad nurodytais laikotarpiais muitinės pareigÅ«nų tarnybinės patalpos buvo stebimos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų nuteistųjų atžvilgiu, tuo pačiu buvo stebima ir S. Ž..

Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, kad apie užfiksuotus galimus pinigų perdavimus S. Ž. nurodyta aptartuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigÄ . Visgi, kaip jau buvo minėta, ne tik Å¡iais laikotarpiais surinktais, bet ir viso kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenis byloje nuteistųjų kaltė nėra įrodinėjama, o tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija, kiek ji susijusi su kitais muitinės pareigÅ«nais, vertinama tik iÅ¡imtinai sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo eigos.

Atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtais jau ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais surinktus įrodymus.

35. Taip pat nėra pagrindo abejoti nagrinėjamoje byloje iÅ¡sireikalautais duomenimis, pagrindžiančiais vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumÄ , ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigÅ«nas D. Ž. iÅ¡ pradžių davė neteisingus parodymus apie nuteistųjų atžvilgiu (ne)taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. Ž. neigė, kad nuteistųjų atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, bet bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus prieÅ¡ingai informacijai ir papildomai apklaustas 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad ankstesnės apklausos metu duoti parodymai, kiek jie susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu, neatitinka tikrovės. Papildomai apklaustas D.

Ž. nurodė, kad dalyvavo ir atliekant teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistųjų atžvilgiu, bet pirmÄ kartÄ apklausiamas teisme negalėjo atskleisti tuo metu neiÅ¡slaptintos informacijos apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , todėl nurodė, kad tokie veiksmai nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami. Taip pat liudytojas pripažino, kad nenorėdamas atskleisti informacijos apie anksčiau vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ nurodė neteisingus duomenis 2015 m. spalio 20 d. protokole apie veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimÄ , o bÅ«tent, kad 2015 m. spalio 16 d., 21.30 val., slapta patekus į muitinės pareigÅ«nų tarnybines buvo sumontuotos vaizdo bei garso stebėjimo kameros, kadangi Å¡i įranga jau buvo sumontuota prieÅ¡ tai vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojo D. Ž. parodymai, neteisingai nurodant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su kriminalinės žvalgybos tyrimo, net jei tuo ir buvo siekiama neatskleisti tuo metu neiÅ¡slaptintų duomenų, yra nepateisinami. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, apie kurias aplinkybes D. Ž. davė neteisingus parodymus, todėl vien dalies liudytojo parodymų neatitikimas byloje nustatytoms aplinkybėms savaime nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai nepatikimais pripažinti visus byloje surinktus duomenis apie vykdytÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ .

Dėl P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. kaltės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 36. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nutarties dalyje, P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d., savo ir kitų bendrininkų naudai priėmė ne mažesnį kaip 595,32 Eur dydžio kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y.

įforminant muitinės deklaracijas, iÅ¡ muitiniam tikrinimui dokumentus pateikusių asmenų S. Ž., G. K., V. K. ir P. B. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos suneÅ¡davo į bendrÄ kasÄ S. Ž. arba V. K., ir kuriuos vėliau visi Å¡ie pareigÅ«nai pasidalindavo tarpusavyje bei dalį tokiu neteisėtu bÅ«du gautų pinigų perduodavo apie jų veiksmus žinojusiai, tokius neteisėtus veiksmus toleravusiai ir pagal užimamas pareigas jokių priemonių tokių veiksmų užkardinimui ar nutraukimui tyčia nesiėmusiai V.

R.. Ä®vertinęs byloje surinktus ir nagrinėjant bylÄ teisme iÅ¡tirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad nuteistieji iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovavusių L. J. ir I. F. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovavusios V. G. priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „D“ (duomenys pakeisti) atstovavusių A.

P. ir R. P. Č. priėmė ne mažesnį nei 75 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovavusių M. M. ir G. G. priėmė ne mažesnį nei 1 MGL dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovavusios J. J. priėmė ne mažesnį nei 50 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ muitinės tarpininkÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovavusios Au. Pi. priėmė ne mažesnį nei 325 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį; iÅ¡ UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovaujančios N. Č. priėmė ne mažesnį nei 20 Eur dydžio neteisėtÄ atlygį.

37. P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. pirmosios instancijos teisme nepripažino savo kaltės dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistieji nepripažino savo kaltės ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, už kuriÄ yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. 37.1. Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigė padarę jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tvirtino, kad neprašė, neprovokavo, nereikalavo ir nepriėmė iÅ¡ muitinės tarpininkų jokių neteisėtų piniginių rinkliavų, nežino, kad tai bÅ«tų darę kiti kolegos.

Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kad muitinės tarpininkams nebuvo jokio tikslo mokėti neteisėtas rinkliavas, kadangi deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu bÅ«du ir bet kokiu atveju bÅ«davo įforminamos. Kaip paaiÅ¡kino nuteistieji, importo, eksporto ir tranzito deklaracijos buvo forminamos eilės tvarka, priklausomai nuo darbo krÅ«vio ir nuo to, ar reikėjo tikrinti krovinį. Nuteistoji V. R. parodė, kad kaip muitinės posto virÅ¡ininko pavaduotoja padėjo vykdyti pareigas virÅ¡ininkui, jai priklausė visi organizaciniai dalykai, žiniaraščių pildymas, tuo tarpu už visÄ posto veiklÄ buvo atsakingas posto virÅ¡ininkas.

V. R. teigimu, muitinės tarpininkai jai nėra skundęsi, kad muitininkai reikalauja kažkokių piniginių rinkliavų, yra buvę tik skundų dėl per lėto darbo, bet lėtÄ deklaracijų forminimÄ lemdavo muitinės sistemos trikdžiai. Apklausiama G. K. dėl muitinės poste nustatytos darbo tvarkos paaiÅ¡kino, kad P. B. priimdavo interesantų pateikiamus dokumentus per dokumentų priėmimo langelį, atneÅ¡davo ir padėdavo ant S. Ž. darbo stalo, po to (duomenys neskelbtini) eilės tvarka pasiimdavo dokumentus įforminimui.

G. K. tvirtino, kad tarp muitinės tarpininkų pateiktų dokumentų ar Å¡alia jų niekada nėra radusi pinigų kupiÅ«rų ar vokų su pinigais. Tuo tarpu P. B. paaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotais atvejais, kai muitininko tarpininko atstovas galimai kartu su dokumentais perduodavo ir kažkokį maÅ¾Ä daiktÄ , galėjo bÅ«ti perduodama elektroninė laikmena, nes kartais strigdavo muitinės sistema. 37.2. Nuteistieji vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus tarpusavio pinigų perdavimus vienas kitam aiÅ¡kino tuo, kad tarp muitinės poste dirbusių pareigÅ«nų buvo paplitusi praktika vienas kitam parduoti įvairių prekių: per G.

K. buvo galima užsisakyti „Amway“ produkcijos, S. Ž. platino „Oriflame“, V. R. – „Mary Kay“ kosmetikÄ , V. K. turėjo galimybę su nuolaida įsigyti prekių iÅ¡ prekybos bazių, taip pat S. Ž. atveždavo pigesnių maisto produktų iÅ¡ turgaus, dažniausiai pirkdavo įvairias bendro naudojimo prekes (kavÄ , arbatÄ , indus, buitinius reikmenis), įvairių prekių yra tekę įsigyti ir iÅ¡ muitinės tarpininkų, be to, dažnai vienas iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų bendrai kitiems nupirkdavo pietus ar parveždavo kitų prekių iÅ¡ parduotuvės. Kadangi pagal nustatytÄ tvarkÄ muitinės poste pareigÅ«nams su savimi buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 1 MGL dydžio grynųjų pinigų sumÄ , todėl muitinės pareigÅ«nai dažnai vieni kitiems skolindavo pinigus, tai atsižymėdami lapeliuose, kartais nusižengdavo tvarkai ir darbo vietoje turėjo daugiau grynųjų nei galima, dėl galiojančios tvarkos buvo stengiamasi pinigus vienas kitam perduoti slapta.

Anot nuteistųjų, buvo renkami pinigai įvairiomis progomis pasveikinti ne tik poste dirbančius muitinės pareigÅ«nus, bet ir muitinės tarpininkų atstovus. V. K. nurodė, kad pinigai buvo renkami V. R. gimtadienio 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje proga, Kalėdų bei Naujųjų metų Å¡ventėms, 2016 m. pradžioje – dėl S. Ž. ir P. B. gimtadienių. V. K. ir S. Ž. parodė ir tai, kad sulaikymo dienÄ , t. y. 2016 m. vasario 8 d., vyko muitinės tarpininkių I. F. ir L. J. sveikinimas gimtadienio proga.

38. Nors nuteistieji P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia, bet jų kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojais apklaustų muitinės tarpininkų parodymai, 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų objektų, galimai banknotų, identifikavimo (6 t., b. l. 133–167), 2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 91–111) bei slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pinigų priėmimo ir dalinimosi faktai, 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (1 t., b. l. 53–65, 74–77), telefoninių pokalbių pasiklausymo metu padaryti garso įrašai ir pokalbių suvestinė (1 t., b. l. 81–96), kuriuose užfiksuoti Au.

Pi. telefoniniai pokalbiai su nuteistaisiais. 38.1. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos muitinės tarpininko UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojos L. J. ir I. F. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus, vienas kitÄ papildančius parodymus. Liudytojos parodė, kad ruoÅ¡davo dokumentus muitinės forminimui, kuriuos neÅ¡davo forminti į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietÄ , nes jų darbo patalpos buvo tame pačiame pastate. Liudytojos nurodė, kad įprastai formindavo eksporto, importo, tranzito deklaracijas.

Anot liudytojų, buvo vieÅ¡ai žinoma, kad Å¡iame muitinės poste yra renkamos neteisėtos rinkliavos, apie tokiÄ tvarkÄ liudytojos sužinojo iÅ¡ kitų muitinės tarpininkų. Liudytojos nurodė, kad mokėdavo muitinės pareigÅ«nams už eksporto ir tranzito (TIR Carnet) deklaracijų įforminimÄ , už eksporto deklaracijos įforminimÄ mokėdavo 20 Lt, už tranzito (TIR Carnet) deklaracijÄ â€“ 30 Lt, įvedus eurÄ už eksporto deklaracijÄ mokėdavo 8 Eur, už tranzito – 5 Eur. Paprastai pinigus mokėdavo penktadieniais, kartais pirmadieniais, iÅ¡ karto visÄ sumÄ už bendrÄ tÄ savaitę įformintų deklaracijų skaičių, pinigus paduodavo kartu su dokumentais per dokumentų priėmimo langelį, įsuktus į muitinės įvažiavimo leidimus.

Liudytojos nurodė, kad dažniausiai pinigus su dokumentais paduodavo prie dokumentų priėmimo langelio sėdėjusiam P. B., taip pat yra perdavusios ir S. Ž.. Liudytojų teigimu, buvo stengiamasi apmokėti kiekvienÄ deklaracijÄ , nebent dėl suklydimo galėjo sumokėti mažiau nei buvo įforminta deklaracijų, be to, nereikėdavo mokėti už įformintÄ eksportÄ , kai procedÅ«ra bÅ«davo baigiama įforminant tranzitÄ . Liudytojos nurodė ir tai, kad apie 2015 m. gruodžio mėnesį buvo laikinai nustojusios mokėti muitinės pareigÅ«nams už deklaracijų įforminimÄ ir iÅ¡ karto pastebėjo, jog deklaracijų forminimas tuo metu trukdavo ilgiau. 38.2.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. G., dirbusi UAB „T“ (duomenys pakeisti), taip pat parodė, jog mokėdavo neteisėtÄ atlygį (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusiems pareigÅ«nams. Kaip paaiÅ¡kino liudytoja, neteisėtÄ atlygį (apie 20 Eur) mokėdavo už dokumentų įforminimÄ , bet tik tais atvejais, kai vežėjai praÅ¡ydavo, kad nebÅ«tų prastovų ir bÅ«tų suspėta įforminti dokumentus, tada V. G. iÅ¡ vežėjų gautus pinigus perduodavo muitinės pareigÅ«nams.

V. G. nurodė, kad pinigus sumokėdavo tam, kas tuo metu dirbdavo poste, yra davusi pinigų P. B., S. Ž., pinigus perduodavo arba koridoriuje į rankas, arba padėdavo į stalčių įėjusi į tarnybines patalpas. Liudytojos teigimu, tiriamuoju laikotarpiu taip galėjo sumokėti apie 150 Eur, bet ne mažiau kaip 100 Eur. 38.3. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtas 2015 m. lapkričio 5 d., 09.06 val., V. G. susitikimo su S. Ž. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie S. Ž. darbo stalo priėjusi V.

G. padavė S. Ž. daugiau nei vienÄ popieriaus lapÄ sakydama „ar gerai čia“, susipažinusi su dokumentu, S. Ž. atsakė „gerai“, po to V. G. apėjo S. Ž. stalÄ ir į atidarytÄ stalčių įdėjo piniginę kupiÅ«rÄ , sakydama „ačiū“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įraÅ¡as „2015-11-05_09:06:00_1“). PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä V. G. paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡e užfiksuota, kaip liudytoja perdavė S. Ž. 50 Eur, nes tuo metu buvo iÅ¡kilusi problema su vilkiko patikra, reikėjo pasverti maÅ¡inÄ , o klientas norėjo iÅ¡vengti svėrimo, todėl buvo sutarta dėl 50 Eur atlygio už tai, kad maÅ¡ina nebÅ«tų sveriama. 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.5. punkte konstatuota, kad aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota į S. Ž. darbo stalo stalčių įdėta pinigų kupiÅ«ra, tikėtina, yra 2002 m. laidos 50 Eur nominalo banknotas (6 t., b. l. 163). 38.4.

Liudytojas A. P., dirbęs UAB „D“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininku, pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio pradėjo savarankiÅ¡kai teikti muitinės deklaracijas. Liudytojo teigimu, nuėjus į muitinės postÄ ((duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vieta), pokalbio metu P. B. pasakė, jog egzistuoja tam tikros taisyklės, apie kurias pasiÅ«lė sužinoti iÅ¡ kitų muitinės tarpininkų. Po Å¡io pokalbio A. P. iÅ¡ kito muitinės tarpininko sužinojo, kad už deklaracijų įforminimÄ reikia mokėti nustatyto dydžio atlygį: už eksportÄ ir importÄ â€“ 20 Lt, už TIR – 30 Lt, pasikeitus valiutai atitinkamai už eksportÄ ir importÄ â€“ 6 Eur, už TIR – 9 Eur.

Liudytojas nurodė, kad pinigus muitininkams perduodavo dažniausiai savaitės pabaigoje, kartais ir pirmadieniais, pinigus perduodavo įdėjęs į vokÄ kartu su dokumentais bet kuriam tuo metu prie dokumentų priėmimo langelio sėdinčiam muitininkui, tačiau mokėdavo ne už kiekvienÄ forminamÄ deklaracijÄ , o tik tais atvejais, kai klientui reikėdavo greičiau įforminti dokumentus. A. P. nurodė ir tai, kad vėliau jo padėjėju pradėjo dirbti R. P. Č., kuris esant dideliam darbo krÅ«viui, nuneÅ¡davo į muitinės postÄ dokumentus, taip pat ir vokÄ su pinigais, bet A.

P. apie voke perduodamus pinigus R. P. Č. nieko nesakė. 38.5. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. P. Č. parodė, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) dirbo transporto vadybininko asistentu, padėdavo A. P. suruošti dokumentus, nunešdavo dokumentus į muitinę – ateidavo prie langelio, paduodavo dokumentus ir palaukdavo kol jie bus įforminti. Liudytojas patvirtino A. P. parodymus, kad tarp muitinės pareigūnams perduodamų dokumentų būdavo ir vokelis, dėl voko A. P. buvo paaiškinęs, jog tai yra susiję su muitinės forminimu, bet pats R.

P. Č. yra matęs kaip A. P. į vokÄ dėdavo pinigus. Dokumentus, taip pat ir vokÄ su pinigais perduodavo bet kuriam iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų tuo metu priėjusiam prie dokumentų priėmimo langelio, dažniausiai tai bÅ«davo P. B., po to matydavo, kaip vokelį muitinės pareigÅ«nai įsidėdavo į stalčių. R. P. Č. patvirtino ir tai, kad vokelis su pinigais kartu su dokumentais bÅ«davo perduodamas ne visada. 38.6. Pirmosios instancijos teisme peržiÅ«rėtame 2015 m. spalio 26 d., 12.04 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip atėjęs A.

P. per dokumentų priėmimo langelį perdavė P. B. baltos spalvos vokÄ , kurį P. B. įsidėjo į kairės pusės uniformos kelnių kiÅ¡enę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įraÅ¡as „15-10-26 ? 12-04 ? 1“). PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä liudytojas A. P. atpažino save ir P. B., nurodė, kad vaizdo įraÅ¡o pradžioje perdavė P. B. vokÄ , nors vaizdo įraÅ¡e pinigų nesimato, bet liudytojas patikino, kad niekada nėra perdavinėjęs tuščio voko.

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas ir vaizdo įraÅ¡as, padarytas kamera, įmontuota virÅ¡ S. Ž. darbo stalo, kuriame matyti, kad netrukus po pokalbio su A. P. P. B., priėjęs prie S. Ž., į pastarosios darbo stalo stalčių įdėjo perlenktÄ vokÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 93), vaizdo įraÅ¡as „15-10-26 ? 12-04 ?2“). 38.7. 2015 m. lapkričio 16 d., 11.29 val., vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip A. P. padėjėjas R. P. Č. perdavė V. K. įmautę su dokumentais ir baltos spalvos vokÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96), vaizdo įraÅ¡ai „? 15-11-16 ? 11-30 ?2“ ir „? 15-11-16 ? 11-30 ?1“).

Tuo tarpu virÅ¡ S. Ž. darbo vietos įrengta vaizdo kamera 11.30 val. užfiksuota, kaip V. K. priėjo prie S. Ž. ir jai į rankas perdavė baltos spalvos vokÄ , kurį S. Ž. atidarė slėpdama po stalu ir išėmė 50 Eur banknotÄ , po to lapelyje padarė įraÅ¡Ä (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96), vaizdo įraÅ¡as „? 15-11-16 ? 11-30 ?3“). PeržiÅ«rėtuose vaizdo įraÅ¡uose R. P. Č. atpažino save, nurodė, kad apie vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ situacijÄ paaiÅ¡kinimus jau davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas nurodė, kad kartu su dokumentais perdavė ir vokÄ su A.

P. įdėtais pinigais (14 t., b. l. 115-116). 38.8. 2016 m. sausio 26 d., 12.39 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip R. P. Č. perdavė P. B. perlenktÄ lapÄ iÅ¡plėštÄ iÅ¡ bloknoto (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 107), vaizdo įraÅ¡ai „16-01-26 ? 12-41 ?1“, „16-01-26 ? 12-41 ?2“). Netrukus vaizdo kamera, įrengta virÅ¡ V. K. darbo vietos, užfiksuotas prieinantis P. B. ir į V. K. darbo stalo stalčių įdedantis prieÅ¡ tai iÅ¡ R. P. Č. gautÄ perlenktÄ popieriaus lapÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 107-108), vaizdo įraÅ¡as „16-01-26 ? 12-41 ?3“).

Vėliau, tos pačios dienos 13.55 val., užfiksuota, kaip V. K., išėmęs R. P. Č. atneÅ¡tÄ popieriaus lapÄ , paklausė „Kas čia?“, į kÄ P. B. atsakė, jog „šitas, A. iÅ¡ „D“ (duomenys pakeisti), po to V. K. imant popieriaus lapÄ iÅ¡ stalčiaus iÅ¡krito ir vokas, iÅ¡ voko V. K. išėmė dvi pinigų kupiÅ«ras, kurias pasidėjo į stalčių ir kažkÄ pažymėjo lapelyje (vaizdo įraÅ¡as „16-01-26 ? 13-55 ?1“). 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.39 punkte konstatuota, kad V.

K. iÅ¡ voko iÅ¡imti banknotai yra 2013 m. laidos 5 Eur nominalo banknotas ir 2002 m. laidos 20 Eur nominalo banknotas (6 t., b. l. 166). 38.9. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuota, kad A. P. atpažino P. B., kaip muitinės pareigÅ«nÄ vardu P., apie kurį davė parodymus, G. K. – kaip muitinės pareigÅ«nę vardu G., V. K. – kaip muitinės pareigÅ«nÄ vardu V., S. Ž. – kaip muitinės pareigÅ«nę vardu S. (3 t., b. l. 155–178). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuota, kad R.

P. Č. atpažino S. Ž., kaip pareigÅ«nę, dirbančiÄ (duomenys neskelbtini) poste, V. K., kaip muitinės pareigÅ«nÄ , kuriam ne mažiau nei 5 kartus perdavė dokumentus su juose esančiu voku su pinigais, G. K., kaip muitinės pareigÅ«nę vardu G., kuriai ne mažiau nei 2 kartus perdavė dokumentus su juose esančiu voku su pinigais, P. B., kaip muitinės pareigÅ«nÄ , dažniausiai sėdėjusį prie dokumentų priėmimo langelio, kuriam ne mažiau 20 kartų perdavė dokumentus su juose buvusiu voku su pinigais (4 t., b. l. 20–43). 38.10.

UAB „G“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkėmis dirbusios M. M. ir G. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietÄ neÅ¡davo įforminti TIR Carnet knygeles, eksporto deklaracijas ir kartais importo deklaracijas. Liudytoja G. G. paaiÅ¡kino, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio muitines procedÅ«ras atlikdavo UAB „C“ (duomenys pakeisti), bet paskui liudytojos pačios pradėjo teikti dokumentus muitinei, pirmiausia liudytoja nuėjo į muitinės postÄ ir pokalbio su S. Ž. metu sužinojo apie įkainį už įforminamas deklaracijas, Å¡iÄ informacijÄ papasakojo įmonės direktoriui, kuris neprieÅ¡taravo neteisėto atlygio mokėjimui.

Po Å¡io pokalbio (liudytojos įvardinto susitarimu su muitinės pareigÅ«nais) už kiekvienÄ Ä¯formintÄ TIR Carnet knygelę buvo mokamos nedidelės pinigų sumos (10 Eur), su muitinės pareigÅ«nais bÅ«davo atsiskaitoma kas savaitę, dažniausiai pirmadieniais, už per tÄ laikÄ Ä¯formintas deklaracijas, kartu su dokumentais muitininkams paduodant vokÄ su pinigais. Liudytojos nurodė, kad pinigus perduodavo bet kuriam tuo metu prie dokumentų priėmimo langelio buvusiam muitinės pareigÅ«nui – P. B., S. Ž., taip pat V.

K.. 38.11. UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius G. D. patvirtino liudytojų M. M. ir G. G. parodymus, jog buvo informuotas apie muitinės poste nustatytÄ tvarkÄ mokant už TIR įforminimus simbolines pinigų sumas. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad tokiais mokėjimais buvo siekta pagreitinti muitinės procedÅ«ras, nes prieÅ¡ingu atveju galėtų susidarytų prastovos ir bÅ«tų patirti nuostoliai. G. D. teigimu, buvo mokama ne už kiekvienÄ Ä¯formintÄ TIR knygelę, bet tik tais atvejais, kai buvo norima, kad maÅ¡ina su kroviniu neužtruktų muitinėje. 38.12. 2015 m. lapkričio 12 d., 13.01 val., vaizdo įraÅ¡e matyti, kad M.

M. perdavė V. K. įmautę su dokumentais ir voku bei du atskirus dokumentus (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 95), vaizdo įraÅ¡ai „15-11-12 ? 13-02 ? 2“ ir „15-11-12 ? 13-02 ? 1“). Vaizdo kamera, įmontuota virÅ¡ S. Ž. darbo stalo, užfiksuota, kaip netrukus po to V. K. priėjo prie S. Ž. darbo vietos, atidarė darbo stalo stalčių ir į jį iÅ¡ įmautės iÅ¡kratė vokÄ , S. Ž. paėmė vokÄ , jį paslapčia atidarė, apžiÅ«rėjo voko turinį bei kažkÄ atžymėjo lapelyje (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 95), vaizdo įraÅ¡as „15-11-12 ? 13-02 ?3“).

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä pirmosios instancijos teisme liudytoja M. M. patvirtino, kad Å¡is vaizdo įraÅ¡as jai buvo parodytas ikiteisminio tyrimo metu ir Å¡iame vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, kaip ji perduoda dokumentus ir vokÄ su pinigais už TIR Carnet įforminimÄ . 38.13. 2016 m. sausio 25 d., 11.40 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip G. G. parodė P. B. dokumentÄ , tarpusavyje bendravo dėl dokumento ir po to perdavė P. B. vokÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įraÅ¡ai „? 16-01-25 ? 11-40 ?1“ ir „? 16-01-25 ? 11-40 ?2“).

Liudytoja G. G. patvirtino teismo posėdyje perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotu atveju buvo perduotas vokas su pinigais (14 t., b. l. 127-128). Be to, iÅ¡ karto po bendravimo su G. G. užfiksuota, kaip 11:41 val. P. B. atidarė S. Ž. darbo stalo stalčių ir į jį įdėjo vokÄ , uždarė stalčių, atidarė kitÄ stalčių, išėmė popieriaus lapelį ir jame kažkÄ parodė (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įraÅ¡as „? 16-01-25 ? 11-40 ?3“). 38.14.

Liudytoja J. J., dirbusi UAB „A“ (duomenys pakeisti), taip pat parodė, kad teikiant įforminti dokumentus (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje buvo reikalaujama sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ â€“ iki 50 Eur, pinigus perduodavo įdėtus į vokelį kartu su kitais dokumentais. Liudytoja nurodė, kad pinigus yra perdavusi V. K., kuris prieÅ¡ tai užraÅ¡ydavo ant lapelio turimÄ sumokėti pinigų sumÄ , tokių atvejų buvo trys, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patikslino, kad galėjo bÅ«ti keturi atvejai, kai muitinės pareigÅ«nams mokėjo pinigus už dokumentų įforminimÄ .

V. K. nurodžius pinigų sumÄ , liudytoja grįždavo į biurÄ ir mokėtinÄ sumÄ gaudavo iÅ¡ direktoriaus. UAB „A“ (duomenys pakeisti) komercijos vadovu dirbęs M. O. pirmosios instancijos teisme patvirtino įmonėje muitinės tarpininke dirbusios J. J. parodymus, kad yra buvę keli (gal trys) atvejai, kai atėjusi J. J. prašė pinigų (40–50 Eur) muitinės procedÅ«rų tvarkymui paskubinti tam, kad neužstrigtų savaitgaliui gabenami kroviniai, iÅ¡ viso galėjo duoti apie 200 Eur. 38.15. 2016 m. sausio 27 d., 16.08 val., užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad moteris, apsirengusi mėlyna striuke, perduoda V.

K. TIR knygelę, kuriÄ atidarius, parodo į viduje esančiÄ Ä¯mautę su baltos spalvos popieriumi, po ko V. K. pasiima dokumentus ir nueina (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108). Kamera, įrengta virÅ¡ V. K. darbo vietos, užfiksuota, kad grįžęs prie savo darbo vietos V. K. iÅ¡ įmautės išėmė vokÄ , pažiÅ«rėjo į vidų ir įdėjo į stalčių, taip pat į vokÄ Ä¯sidėjo iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡siimtÄ 10 Eur banknotÄ , vokÄ pasidėjo ant stalo, padarė įraÅ¡Ä lapelyje ir vokÄ Ä¯dėjo į stalčiuje buvusį didesnį vokÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡traukė žalios ir raudonos spalvos kupiÅ«ras bei įdėjo į pirmÄ jį vokÄ . (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108–109), vaizdo įraÅ¡as „? 16-01-27 ? 16-10 ?2“).

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , liudytoja J. J. atpažino save pagal striukę ir paaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotu atveju perdavė vokÄ su 50 Eur, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kai ji jau grįžo į muitinės postÄ antrÄ kartÄ ir žinojo, kokiÄ pinigų sumÄ reikia sumokėti. PeržiÅ«rėjus prokuroro papildomai patiktus tos pačios dienos vaizdo įraÅ¡us, liudytoja J. J. nurodė, kad kamera Nr. 3 padarytame vaizdo įraÅ¡e „01-27-2016 Wed 14:52:54“ matė, kaip vienas iÅ¡ pareigÅ«nų kažkÄ užrašė ant popieriaus lapo kitos pusės, bÅ«tent taip galėjo bÅ«ti nurodyta, kiek reikia sumokėti už deklaracijos įforminimÄ . 38.16.

Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad J. J. atpažino V. K., kaip muitinės pareigÅ«nÄ , kuriam mokėjo pinigus už įformintas TIR knygeles (3 t., b. l. 113–117). 38.17. Liudytoja Au. Pi., dirbusi UAB „I“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininke, parodė, kad norėdama, jog maÅ¡ina greičiau iÅ¡vyktų iÅ¡ Lietuvos, ar žinodama, jog maÅ¡ina gali atvykti muitinės nedarbo laiku, stengdavosi, kad dokumentai bÅ«tų įforminti maÅ¡inai nebÅ«nant muitinės zonoje, todėl paskambindavo muitinės pareigÅ«nams, dažniausiai P. B. ir V.

K., padiktuodavo paskutinius tris deklaracijos numerio skaičius, už tokiÄ paslaugÄ muitinės pareigÅ«nams reikėdavo susimokėti. Liudytoja nurodė, kad teikdavo tik eksporto deklaracijas, už vienÄ deklaracijÄ reikėdavo mokėti 5 Eur, pinigus paduodavo į rankas prie dokumentų priėmimo langelio sėdinčiam muitinės pareigÅ«nui, pinigus perduodavo vienÄ kartÄ per savaitę, dažniausiai penktadienį arba pirmadienį. 38.18. IÅ¡ 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 12 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad Au.

Pi. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. vasario 4 d. 38 kartus skambino V. K., 7 kartus – P. B. ir 3 kartus – S. Ž. bei daugelyje telefoninių pokalbių diktavo trijų skaičių kombinacijas (1 t., b. l. 53–65, 74–77). Pirmosios instancijos teisme apklausta Au. Pi. paaiÅ¡kino, kad telefoninių pokalbių metu diktuoti skaičiai atitinka paskutinius tris forminamos deklaracijos numerio skaičius, tai buvo tos deklaracijos, kurios turėjo bÅ«ti įformintos greičiau ir už kurių įforminimÄ buvo atsiskaityta pinigais.

Skundžiamo nuosprendžio 42–44 lapuose pateikta lentelė, kurioje pirmosios instancijos teismas palygino telefoniniuose pokalbiuose nurodytus skaičius su įformintomis deklaracijomis ir nustatė, kad tokių deklaracijų buvo iÅ¡ viso 65. 38.19. Taip pat byloje yra užfiksuotas 2015 m. spalio 23 d., 13.45 val., vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad Au. Pi. priėjus prie dokumentų priėmimo langelio ir rankos mostu pakvietus prieiti muitinės pareigÅ«nÄ , prie dokumentų priėmimo langelio priėjo V.

K., kuriam Au. Pi. perdavė kažkÄ Ä¯ rankas bei pasakė „ačiū“. Netrukus po to kamera virÅ¡ S. Ž. darbo vietos užfiksuota, kaip V. K. atidarė S. Ž. darbo stalo stalčių ir įdėjo piniginę kupiÅ«rÄ , kuriÄ S. Ž. paėmė į rankas, kažkÄ pažymėjo lapelyje bei pinigus įsidėjo į rankinę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įraÅ¡ai „? 15-10-23 ? 13-45 ?1“, „? 15-10-23 ? 13-45 ?2“ ir „? 15-10-23 ? 13-45 ?3“).

AiÅ¡kindama teismo posėdyje peržiÅ«rėtus vaizdo įraÅ¡us liudytoja Au. Pi. nurodė, kad tai galėjo bÅ«ti atvejis, kai ji perdavė muitinės pareigÅ«nams 15–20 Eur už deklaracijų įforminimÄ . Nors atsakydama į užduodamus klausimus, liudytoja paaiÅ¡kino, jog bÅ«davo atvejų, kai stringant muitinės sistemai atneÅ¡davo ir muitinės pareigÅ«nams paduodavo elektroninę laikmenÄ , bet Au. Pi. negalėjo prisiminti, jog bÅ«tų kada nors taip padavusi elektroninę laikmenÄ V. K., todėl nėra pagrindo abejoti liudytojos paaiÅ¡kinimu dėl vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto pinigų perdavimo fakto. 38.20.

Liudytoja N. Č., dirbusi UAB „S“ (duomenys pakeisti) deklarante, parodė, kad ruoÅ¡davo importo ir eksporto dokumentus, kuriuos teikdavo įforminti (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusiems pareigÅ«nams, dokumentus priduodavo per dokumentų priėmimo langelį ir laukdavo, kol deklaracijos bÅ«davo įformintos. N. Č. nurodė, kad retais atvejais, kai vairuotojai praÅ¡ydavo, jog deklaracijos bÅ«tų įformintos greičiau, kartu su teikiamais dokumentais perduodavo tam tikrÄ pinigų sumÄ â€“ 5 ar 10 Eur, iÅ¡ viso tokių atvejų galėjo bÅ«ti 4–5, todėl bendra muitinės pareigÅ«nams perduotų pinigų suma gali bÅ«ti apie 40 Eur.

Kaip paaiÅ¡kino liudytoja, nemokant pinigų, deklaracijos taip pat bÅ«tų buvusios įformintos, bet procedÅ«ra užtruktų ilgiau. 38.21. 2016 m. sausio 21 d., 10.25 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad V. K. per dokumentų priėmimo langelį kaire ranka perdavė dokumentus moteriai, o deÅ¡ine ranka iÅ¡ moters kažkÄ pasiėmė, tuo metu moteris padėkojo „ačiÅ«, ačiÅ« kaip greitai“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 106), vaizdo įraÅ¡ai „? 16-01-21 ? 10-25 ?1“ ir „? 16-01-21 ? 10-25 ?2“).

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä pirmosios instancijos teisme, liudytoja N. Č. patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota ji, bet negalėjo patvirtinti, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas ir pinigų perdavimas. AnalogiÅ¡ka situacija užfiksuota 2016 m. sausio 27 d., 09.33val., vaizdo įraÅ¡e, kuriame matyti, kad S. Ž. kaire ranka N. Č. perdavė dokumentus, o deÅ¡ine kažkÄ paėmė iÅ¡ N. Č. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 108), vaizdo įraÅ¡ai „? 16-01-27 ? 09-34 ?1“ ir „16-01-27 ? 09-34 ?2“).

Liudytojos paaiÅ¡kinimus apie tariamÄ saldainio perdavimo atsidėkojant už deklaracijos įforminimÄ paneigia 2016 m. sausio 21 d. kamera, įrengta virÅ¡ S. Ž. darbo vietos, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip V. K. po pokalbio su N. Č. iÅ¡kart atėjo prie S. Ž. darbo stalo ir atidaręs stalčių, deÅ¡inėje rankoje turėtÄ daiktÄ padėjo į stalčių, po ko S. Ž. padarė įraÅ¡Ä lapelyje (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 10), vaizdo įraÅ¡ai „? 16-01-21 ? 10-25 ?2”, „? 16-01-21 ? 10-25 ?3” ir „? 16-01-21 ? 10-25 ?4“).

Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo veikta taip pat kaip ir anksčiau aptartais atvejais, kai buvo atsižymima iš muitinės tarpininkų paimta atlygio suma, o ne pasižymėtas liudytojos nurodytas tariamas saldainio perdavimas.

39. PrieÅ¡ingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniuose skunduose, aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme liudytojai negalėjo prisiminti kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių (pavyzdžiui, A. P. negalėjo nurodyti kaip buvo forminamos eksporto deklaracijos, pasibaigiančios tranzitu, dalis liudytojų nebuvo tikri, kiek kartų galėjo duoti piniginį atlygį muitinės pareigÅ«nams ir pan.), bet teismo posėdyje perskaičius atskiras ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, liudytojai savo anksčiau duotus parodymus patvirtino, tam tikrų aplinkybių neprisiminimÄ aiÅ¡kino praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu nuo įvykių.

Suprantama ir tai, kad duodant parodymus apie sistemingai ilgÄ laikÄ mokėtÄ neteisėtÄ piniginį atlygį muitinės pareigÅ«nams, objektyviai neįmanoma atsiminti kiekvieno tokio neteisėto veikimo, tiksliai įvardinti, kiek kartų ir kokiems pareigÅ«nams perdavė pinigus. Kita vertus, liudytojai ne kartÄ buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojų parodymai dėl esminių veikos aplinkybių nekito. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų iÅ¡ankstinį liudytojų nusistatymÄ prieÅ¡ nuteistuosius, suinteresuotumÄ sÄ moningai duoti nepalankius nuteistiesiems parodymus, juos apkalbėti.

Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl to, kad liudytojai galėjo pasisavinti iÅ¡ klientų gautus ir tariamai muitinės pareigÅ«nams perduotus pinigus, o po to tiesiog apkalbėjo muitinės pareigÅ«nus. Tokių apeliantų teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys, tuo labiau kad iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog neteisėtas atlygis muitinės pareigÅ«nams iÅ¡ tikrųjų buvo mokamas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, liudytojų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

40. Dalis byloje apklaustų liudytojų (V. G., M. M., J. J., N. Č., R. P. Č., A. P.) nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu per pirmÄ apklausÄ jiems buvo rodomi vaizdo įraÅ¡ai ir nuotraukos (galimai vaizdo įrašų fragmentai). Apklausų protokoluose nėra užfiksuota, kokie konkrečiai vaizdai, buvo rodomi liudytojams, bet bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu peržiÅ«rint byloje užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us atpažino ikiteisminio tyrimo metu jiems rodytus vaizdo įraÅ¡us. Teisėjų kolegijos nuomone, vaizdo įrašų ir nuotraukų rodymo per apklausÄ nėra pagrindo pripažinti neteisėtu spaudimu apklausiamiems asmenims, verčiant juos duoti sau ir kitiems nepalankius parodymus.

Kita vertus, nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, jautęs spaudimÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų duoti bÅ«tent kaltinimui palankius parodymus. Liudytojos M. M., G. G., J. J. nurodė, kad bet kuriuo atveju apklausų metu sakė teisybę ir jų parodymams įtaka nebuvo padaryta.

41. Liudytojų N. Č., M. M., G. G., V. G., L. J., I. F., M. O., A. P., R. P. Č. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį (3 t., b. l. 15–16, 33–35, 56–58, 73–74, 88–90, 103–105, 126–128, 144–145, 190–192; 4 t., b. l. 9–11, 56–57, 71–72, 93–95, 110–114, 136–137, 150–152; 5 t., b. l. 33–35, 50–52, 68–69, 83–85), liudytojų G.

D., Au. Pi. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimais, patvirtintais Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas pagal laidavimÄ vadovaujantis BK 40 straipsniu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu (5 t., b. l. 180–182; 6 t., b. l. 31–35). Tačiau vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, kadangi duodami parodymus liudytojai nurodė ne tik aplinkybes dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl savo galimai nusikalstamų veiksmų, liudytojų parodymai nekito nei juos apklausiant prieÅ¡ atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, nei po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, liudytojus apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavo tiek nuteistieji (tuo metu įtariamieji), tiek jų gynėjai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis iÅ¡ pradžių buvo atsisakyta tvirtinti prokuroro nutarimus dėl liudytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį (3 t., b. l. 18–21, 60–63, 92–95, 130–133, 194–197; 4 t., b. l. 59–62, 97–100, 139–142; 5 t., b. l. 37–40, 71–74) ir tik iÅ¡nagrinėjęs prokuroro skundus Vilniaus apygardos teismas priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

Taigi, prokuroro nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas ikiteisminio tyrimo metu jau buvo patikrintas. Prokuroro nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodytų liudytojų atžvilgiu yra įsiteisėję ir galiojantys, bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenagrinėja Å¡ių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, kaip ir nesprendžia dėl iÅ¡skirtinai ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro kompetencijai priklausančių sprendimų ikiteisminio tyrimo metu vienus asmenis apklausti kaip liudytojus apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, kitus kaip įtariamuosius.

42. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad anksčiau aptartais liudytojų parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Pažymėtina, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å iame straipsnyje neminimi liudytojais apklausti asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais nėra besÄ lyginis, tokių asmenų parodymais gali bÅ«ti remiamasi, kai juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Be to, net ir teismų praktikoje, daugiausia aptariant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų pagal BK 391 straipsnį asmenų parodymų patikimumÄ , laikomasi pozicijos, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios, egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia iÅ¡vados, kad tokių liudytojų parodymai negali bÅ«ti objektyvÅ«s, kad teisėsaugos pareigÅ«nai tokioje situacijoje paprastai gali iÅ¡gauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-7-107/2013, 2K-230-489/2019, 2K-72-489/2020).

Teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017). Nagrinėjamoje byloje liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai buvo išsamiai išanalizuoti, palyginti tarpusavyje ir su kitais bylos duomenis, todėl, kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių liudytojų parodymų patikimu.

Tuo labiau kad liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai nors ir labai reikšmingi, bet nėra vieninteliai nuteistųjų kaltės įrodymai.

43. Ä®vertinus surinktus įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vienÄ loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ apie dalies (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje dirbusių pareigÅ«nų sistemingus nusikalstamus veiksmus imant neteisėtÄ atlygį iÅ¡ minėtų muitinės tarpininkų atstovų už muitiniam tikrinimui gautų dokumentų forminimÄ . 43.1. Liudytojais apklausti muitinės tarpininkų atstovai nurodė, kad apie muitinės poste galiojančias neformalias taisykles sužinojo iÅ¡ kitų muitinės tarpininkų, atskirais atvejais apie galiojančias tam tikras taisykles užsiminė muitinės pareigÅ«nai P. B. ir S. Ž..

Daugumos apklaustų liudytojų parodymai dėl mokėto neteisėto atlygio dydžio, mokėjimo būdo iš esmės sutampa. Liudytojai vienodai nurodė, kad už importo ir eksporto deklaracijas mokėdavo po 20 Lt, už tranzito deklaracijas – 30 Lt, po euro įvedimo už importo ir eksporto deklaracijas mokėdavo po 5–6 Eur, tranzito – 8–9 Eur, o UAB „G“ (duomenys pakeisti) muitinės tarpininkės mokėdavo po 10 Eur. Atskiriems asmenims taikomas nevienodas neteisto atlygio dydis savaime nepaneigia sistemingo nusikalstamo veikimo, kadangi su skirtingais muitinės tarpininkais buvo sudaromi skirtingi susitarimai.

Pagal liudytojų parodymus, už deklaracijų įforminimÄ buvo atsiskaitoma kartÄ per savaitę – dažniausiai penktadieniais, rečiau pirmadieniais, dažniausiai pinigai buvo perduodami voke, susukti į popieriaus lapÄ , tai patvirtina ir byloje užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai. Tik N. Č., V. G. ir J. J. nurodė, kad neteisėtÄ atlygį mokėdavo pavieniais atvejais, kai vežėjai pageidavo greičiau sutvarkyti muitinės procedÅ«ras ar susidÅ«rus su specifine muitinės procedÅ«ros problema, už kurios iÅ¡sprendimÄ buvo nurodomas konkretus atlygis.

Tokiais atvejais neteisėtas atlygis muitinės pareigūnams paprastai buvo sumokamas iš karto po atliktos muitinės procedūros. Pagal liudytojų parodymus, pinigai buvo perduodami iš esmės bet kuriam muitinės pareigūnui, dažnai net nežinant, kuris iš pareigūnų tvarkė ar tik tvarkys deklaracijas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad po to pinigai būdavo nešami atiduoti arba S. Ž., arba V. K., kurie iš karto tai pasižymėdavo lapelyje. Pinigų perdavimas tarp muitinės pareigūnų dažniausiai vykdavo be žodžių, padedant juos į darbo stalo stalčių ar kiek įmanoma paslapčia perduodant į rankas.

Atskirais atvejais tarpusavio pinigų perdavimas vyko matant ir kitiems nuteistiesiems. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti muitinės pareigÅ«nai žinojo apie vienas kito veiksmus, suprato Å¡ių veiksmų prasmę ir jiems pritarė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje veikė koordinuota piniginių rinkliavų sistema, muitinės pareigÅ«nams priimant neteisėtÄ atlygį už savo veiksmus. 43.2. Nors apeliantai tvirtino, kad byloje nėra pagrindo susieti skirtingų muitinės tarpininkų atstovų parodymų į visumÄ , bet, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tai, kad skirtingų muitinės tarpininkų atstovai nurodė iÅ¡ esmės identiÅ¡kas aplinkybes apie nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ , tik patvirtina sistemingÄ nuteistųjų veikimÄ . 43.3.

Anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir Å¡iuos parodymus papildančiais vaizdo įraÅ¡ais nustatyti konkretÅ«s atvejai, kai 2015 m. spalio 23 d., spalio 26 d., lapkričio 5 d., lapkričio 12 d., lapkričio 16 d., 2016 m. sausio 21 d., sausio 25 d., sausio 26 d., sausio 27 d. muitinės pareigÅ«nams buvo perduotas neteisėtas piniginis atlygis už muitinės deklaracijų įforminimÄ . Be to, byloje užfiksuota ir daug kitų vaizdo įrašų, kai muitinės pareigÅ«nai tarpusavyje dalinosi pinigus, kurių negalima susieti su konkrečiu neteisėto atlygio priėmimo faktu.

Visgi, apklausti muitinės tarpininkų UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „G“ (duomenys pakeisti) darbuotojai negalėjo įvardinti tikslaus deklaracijų, už kurių įforminimÄ mokėjo muitinės pareigÅ«nams neteisėtÄ atlygį, skaičiaus, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai, aiÅ¡kindamas nepaÅ¡alintas abejones kaltinamųjų naudai, pripažino įrodyta, jog buvo sumokėta ne mažesnė neteisėto atlygio suma nei galima nustatyti iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų. 43.4.

Vertinant už kokio pobÅ«džio veiksmus nuteistieji rinko neteisėtÄ atlygį, pastebėtina, kad apklausti liudytojai buvo nuoseklÅ«s dėl to, jog muitinės pareigÅ«nams sumokėti tam tikro dydžio pinigines sumas buvo reikalinga tam, kad bÅ«tų greičiau atliekamos muitinės procedÅ«ros. Apklausti muitinės tarpininkų atstovai nurodė, kad nemokant neoficialaus atlygio, pateiktos muitinės deklaracijos bÅ«tų įformintos, bet įprasta tvarka, užtruktų atskiri muitinės procedÅ«rų formalumai, o liudytojams buvo svarbu, kad nebÅ«tų prastovų.

Taigi, mokant neteisėtÄ atlygį buvo siekiama užsitikrinti sklandų muitinės procedÅ«rų atlikimÄ , todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad neteisėtas piniginis atlygis muitininkams visgi buvo mokamas už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus BK 225 straipsnio prasme.

44. Kaip jau buvo nurodyta, byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad P. B., G. K., V. K. ir S. Ž. rinko neteisėtas, niekuo nepagrįstas rinkliavas – pinigus, kuriuos paskui bendrai pasidalindavo, bet nė vienas iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų nenurodė, kad mokėjo neteisėtÄ atlygį ir V. R. ar kad V. R. bÅ«tų reikalavusi kokio nors nepagrįsto atlygio, visgi byloje surinktų įrodymų pakanka ir V. R. kaltei konstatuoti. 44.1. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d., t. y. penktadienį, muitinės tarpininko UAB „I“ (duomenys pakeisti) atstovė Au.

Pi. sumokėjo V. K. neteisėtÄ piniginį atlygį, kurį Å¡is iÅ¡ karto perdavė S. Ž.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad 2015 m. spalio 26 d., pirmadienį, kai dažniausiai vykdavo neteisėto atlygio dalybos, 09.57 val., S. Ž. perdavė vokÄ V. K. su, kaip nustatyta 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.3. punkte, tikėtina, 20 ir 50 Eur banknotais (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įraÅ¡as „? 15-10-26 ? 09-56 ? 2“).

Netrukus, t. y. 10.01 val., S. Ž. vokÄ taip pat įdėjo ir į V. R. darbo stalo stalčių (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įraÅ¡as „? 15-10-26 ? 09-56 ? 3“). Tos pačios dienos 11.45 val. užfiksuota, kaip G. K. nuo savo darbo stalo nuėjo rankose neÅ¡dama melsvÄ pinigų kupiÅ«rÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įraÅ¡as „? 15-10-26 ? 11-46 ? 1“). Netrukus, 11.46 val., vaizdo kamera, esančia V. R. kabinete, užfiksuota, kaip G.

K. kaire ranka V. R. į deÅ¡inos rankos delnÄ paslapčia, po stalu, perdavė aiÅ¡kiai nematomÄ objektÄ , sakydama „vienuolika tik buvo, vienuolika deklaracijų“ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 92), vaizdo įraÅ¡as „? 15-10-26 ? 11-46 ? 2“). 44.2. 2015 m. gruodžio 14 d., 08.42 val., vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas V. K. iÅ¡ savo darbo stalo stalčiaus išėmė ir į kelnių kiÅ¡enę įsidėjo du objektus, kurie, kaip nustatyta 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.28. punkte, yra pinigų banknotai (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 102), vaizdo įraÅ¡as „15-12-14 ? 8-45 ?1“).

Kitame vaizdo įraÅ¡e, 08.45 val., V. K. užfiksuotas V. R. darbo kabinete, kur atidaręs V. R. darbo stalo stalčių į vidų įdėjo iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡imtÄ objektÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 102), vaizdo įraÅ¡as „? 15-12-14 ? 8-45 ?2“). 44.3. 2016 m. sausio 29 d., 09.55 val., užfiksuota, kaip S. Ž., stovėdama prie savo darbo stalo, iÅ¡ piniginės išėmė žalios spalvos pinigų kupiÅ«rÄ , nuo stalo paėmė popieriaus lapÄ , iÅ¡kirpo dalį popieriaus ir į jį įvyniojo žalios spalvos banknotÄ , o 09.56 val. išėjo iÅ¡ savo darbo vietos, po to S. Ž. jau užfiksuota vaizdo kamera, esančia V.

R. darbo kabinete, kur S. Ž. priėjo prie V. R. darbo stalo, atidarė stalčių ir įdėjo atsineÅ¡tÄ Ä¯ popieriaus lapÄ suvyniotÄ pinigų banknotÄ (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109), vaizdo įraÅ¡ai „? 16-01-29 ? 09-55 ?1“ ir „? 16-01-29 ? 09-55 ?2“). 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.48 punkte nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas objektas, kurį S. Ž. suvyniojo į iÅ¡kirptÄ lapÄ , tikėtina, yra 100 Eur banknotas. 44.4. 2016 m. vasario 1 d., 08.58 val., užfiksuota, kaip V.

K. į savo darbo stalo stalčių įdėjo 20 Eur banknotÄ bei iÅ¡ stalčiuje buvusio voko iÅ¡siėmė du 50 Eur banknotus, kurių vienÄ Ä¯dėjo atgal į stalčių, o kitÄ sulankstė ir išėjo (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109, vaizdo įraÅ¡as „ ? 16-02-01 ? 08-58 ?1“, 2016 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-205(16), 11-1358(16) 1.52 punktas). Netrukus V. K. užfiksuotas V. R. darbo kabinete, kur į V. R. darbo stalo stalčių padėjo atsineÅ¡tÄ pinigų banknotÄ , o pastaroji pinigų kupiÅ«rÄ nedelsdama įsidėjo į piniginę (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 109–110), vaizdo įraÅ¡as „? 16-02-01 ? 08-58 ?2“). 44.5.

Slapto sekimo metu užfiksuota ir daugiau atvejų, kai G. K., S. Ž. ir V. K. perduoda objektus V. R. tiesiai į rankas ar įdėdami į darbo stalo stalčių. Analogiškas aptartiems atvejams nuteistųjų veikimas užfiksuotas: G. K. 2015 m. lapkričio 16 d., 10.55 val., 2015 m. gruodžio 14 d., 10.54 val., 2016 m. sausio 28 d., 10.55 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96, 102–103, 109), vaizdo įrašai „15-11-16 ? 10-55 ? 1“, „15-12-14 ? 10-52 ? 1“, „16-01-28 ? 10-55 ? 1“), S. Ž. 2015 m. lapkričio 16 d., 09.36 val., 2015 m. gruodžio 21, 09.02 val., gruodžio 23 d., 07.51 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 96, 103–104), vaizdo įrašai „15-11-16 ? 09-38 ?2“, „15-12-21 ? 09-02 ?2“, „15-12-23 ? 07-51 ?1“), V.

K. 2015 m. lapkričio 9 d., 08:56 val. (2017 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolas (14 t., b. l. 94), vaizdo įrašas „? 15-11-09 ? 08-55 ?3“). 44.6. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nuteistieji G. K., S. Ž., V. K. sistemingai perduodavo V. R. objektus (atskirais atvejais nustatyta, kad tai buvo pinigų banknotai) tomis pačiomis dienomis, dažniausiai pirmadieniais, kai muitinės poste buvo fiksuojamas pinigų dalijimasis tarp P. B., G. K., S. Ž. ir V. K.. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, užfiksuotus neteisėto atlygio mokėjimo faktus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad aptartais atvejais dalijamasis būtent iš muitinės tarpininkų atstovų priimtas neteisėtas atlygis.

Nuteistieji G. K., S. Ž., V. K., kaip ir dalindamiesi pinigus tarpusavyje, taip ir atėję pas V. R. į darbo kabinetÄ , nieko nesakydami padėdavo į V. R. darbo stalo stalčių vokus ar popieriaus lapus su pinigais arba pinigus perduodavo į rankas V. R., į tokius nuteistųjų veiksmus V. R. niekaip nesureaguodavo, neklausdavo, kas ir kodėl perduodama. Tik vienu atveju G. K., perduodama pinigus, nurodė deklaracijų skaičių, kas leidžia pinigų perdavimÄ susieti bÅ«tent su įformintomis deklaracijomis, ne su tarpusavio atsiskaitymu už įvairias prekes, dovanas ir panaÅ¡iai.

Akivaizdu, kad V. R. supranta, iš kur gauti jai perduodami pinigai, pritaria kitų nuteistųjų veiksmams bei kartu su kitais nuteistaisiais dalinasi iš muitinės tarpininkų atstovų surinktu neteisėtu atlygiu.

45. Tenkinus nuteistųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V1. G., byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų metu taip pat dirbęs muitinės tarpininku bei teikdavęs forminti deklaracijas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje. Liudytojas nurodė, kad muitinės pareigÅ«nams niekada nėra mokėjęs jokių piniginių rinkliavų, tokių reikalavimų iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų nebuvo. Tačiau V1. G. pripažino, kad yra girdėjęs kalbų apie muitinės pareigÅ«nų renkamas rinkliavas, bet Å¡iomis kalbomis nesivadovavo.

V1 G. nurodė, kad buvo nepasitenkinimo dėl per lėto prekių išmuitinimo, bet, liudytojo nuomone, tai lemdavo objektyvios priežastys. Tokie liudytojo V1. G. parodymai, priešingai nei teigia apeliantai, nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl sistemingo neteisėto atlygio priėmimo iš konkrečių muitinės tarpininkų atstovų, tačiau V1. G. nieko nežinojo ir negalėjo pasakyti apie buvusius susitarimus tarp byloje nuteistų muitinės pareigūnų ir muitinės tarpininkų atstovų L.

J., I. F., V. G., A. P., R. P. Č., M. M., G. G., J. J., Au. Pi. bei N. Č.. Analogiškai jokių bylai reikšmingų aplinkybių dėl byloje nagrinėjamos veikos aplinkybių nebūtų nustatyta kitų muitinės tarpininkų atstovų, teikusių forminti muitinės deklaracijas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje, apklausų metu. Kita vertus, liudytojas V1. G., pakankamai dažnai teikęs forminti muitinės deklaracijas, kaip ir kiti byloje apklausti muitinės tarpininkų atstovai, paneigė apeliantų keliamas versijas dėl A.

L., kuri neva priimdavo interesantų teikiamus dokumentus ir pirmiausia galėjo matyti bei pasiimti perduodamus pinigus. Tiek V1. G., tiek kiti byloje apklausti muitinės tarpininkai nurodė, kad dokumentus dažniausiai per dokumentų priėmimo langelį priimdavo P. B.. Byloje nėra jokių duomenų, nei surinktų atliekant kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie patvirtintų apeliantų teiginius.

46. Taip pat bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka kaip liudytojas buvo apklaustas tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) posto virÅ¡ininku buvęs E. B.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad buvo atsakingas už viso posto veiklÄ , bet už posto padalinio – (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos darbo organizavimÄ buvo atsakinga virÅ¡ininko pavaduotoja V. R.. Nors liudytojas neigė, žinojęs apie (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietoje buvusiÄ neteisėtų piniginių rinkliavų sistemÄ , bet nei Å¡io liudytojo, nei pirmosios instancijos teisme atsisakytų apklausti kitų tame pačiame muitinės poste dirbusių pareigÅ«nų parodymai nepaneigia atskirai nuo kitų muitinės pareigÅ«nų veikusių nuteistųjų kaltės.

47. IÅ¡ dalies galima sutikti su apeliantais, jog nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai atmesti nuteistųjų nurodytų aplinkybių apie tarp muitinės poste dirbusių muitinės pareigÅ«nų vykusius atskirų prekių pirkimus ir pardavimus, atsiskaitymus už bendrai perkamas įvairias prekes. Å iuos nuteistųjų parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytoja L. J. nurodė, kad iÅ¡ S. Ž. yra pirkusi kvepalų ir kitų prekių, taip pat papraÅ¡yta atveždavo pietus, už kuriuos jai muitinės pareigÅ«nai grÄ Å¾indavo pinigus, be to, liudytoja nurodė ir tai, kad 2016 m. vasario 8 d., t. y. nuteistųjų sulaikymo dienÄ , kažkas iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų jÄ pasveikino gimtadienio proga padovanodami gėlių.

Liudytojas E. B. taip pat nurodė, kad muitinės poste bÅ«davo renkami pinigai sveikinimams su gimtadieniais, į postÄ atėję pardavėjai siÅ«lydavo įsigyti įvairių prekių (kosmetikos, rÅ«kytos žuvies). Tačiau, kaip jau buvo iÅ¡samiai pasisakyta anksčiau, byloje pakanka duomenų susieti aptartuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus nuteistųjų tarpusavio pinigų perdavimus su neteisėtai iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų rinktomis piniginėmis rinkliavomis, todėl muitinės poste vykęs ir kitokio pobÅ«džio tarpusavio atsiskaitymas nepaneigia byloje nustatytų konkrečių pinigų perdavimo atvejų nusikalstamo pobÅ«džio.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie liudytojos L. J. sveikinimÄ su gimtadieniu ir pinigų gėlėms rinkimÄ , nepripažino 2016 m. vasario 8 d. kratų metu pas nuteistuosius rastų pinigų nusikalstamos veikos rezultatu ir jų nekonfiskavo. 48. 2016 m. gegužės 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-791(16) konstatuota, kad ant 2016 m. vasario 8 d. vykusio nuteistųjų sulaikymo ir kratų metu paimtų ir tirti pateiktų:

1) dviejų 5 Eur kupiūrų ir vienos 20 Eur kupiūros, paimtų iš P. B. darbo stalo stalčiuje buvusios juodos piniginės;

2) deklaracijos skiaučių, paimtų iš šiukšlių dėžės, stovinčios prie V. K. darbo stalo, V. K. rankų nuoplovų ir dviejų popieriaus lapelių, vienos 50 Eur kupiūros bei praplėštos pakuotės servetėlių „Solo Talant“, paimtų iš V. K. uniforminių kelnių užpakalinės kišenės;

3) trijų 50 Eur kupiūrų ir vienos 5 Eur kupiūros, paimtų iš po ant G. K. darbo stalo stovėjusio kompiuterio procesoriaus; 4) 50 Eur kupiūros, paimtos iš S. Ž. piniginės, tikėtina, yra tepalo „Ogoniok-980“ (rusiškai „??????-980“) pėdsakų (6 t., b. l. 112–116). Nors tuo, kad ant 2016 m. vasario 8 d. vykusio nuteistųjų sulaikymo ir kratų metu paimtų ir tirti pateiktų objektų buvo rasta tepalo „Ogoniok-980“, nuteistųjų kaltė neįrodinėjama, tačiau teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad šie duomenys yra nepatikimi, gauti neteisėtai ir dėl to nepripažintini įrodymu.

Iš 2016 m. vasario 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2016 m. vasario 7 d. slapta patekus į (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos dirbančių pareigūnų tarnybines patalpas, žymėjimo priemone – tepalu „Ogoniok-980“ tepant teptuku buvo pažymėta V. K. darbo stalo stalviršio viršutinė dalis, ant jo esančios darbo priemonės, kompiuterinė pelė, klaviatūra, pirmų dviejų darbo stalo stalčių išorinė sienelė ir stalčių rankenos (1 t., b. l. 177).

Å is procesinis veiksmas buvo sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pagal prokuroro praÅ¡ymÄ , kadangi pagal turimus duomenis 2016 m. vasario 8 d. tarp muitinės pareigÅ«nų turėjo bÅ«ti dalinamasi iÅ¡ muitinės tarpininkų atstovų surinktais pinigais (1 t., b. l. 171–173, 174–176). BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo V. K. gynėjo pateiktoje informacijoje apie tepalo „Ogoniok-980“ paskirtį nurodyta, kad tai vazelino pagrindo liuminescencinis tepalas, pasižymintis puikia adhezija su oda, užtepus ant rankų, gerai prilimpa, yra skirtas aptikti asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus, tuo tikslu gali bÅ«ti užtepamas ant tvirtų pavirÅ¡ių, kurių bÅ«klę ir buvimo vietÄ bÅ«tina nustatyti arba atsekti atliekant paieÅ¡kos operacijas, kadangi prisilietus prie tokių objektų, ant rankų lieka tam tikras kiekis tepalo, tepalu iÅ¡teptomis rankomis vėliau liečiant įvairius pavirÅ¡ius, ant jų taip pat lieka tepalo pėdsakai.

Liuminescencinė veiklioji medžiaga ima žaliai Å¡vytėti, kai į jÄ nukreipiamas infraraudonųjų spindulių 980 nm bangos ilgio lazeris (25 t., b. l. 81–82). Kadangi byloje buvo turima informacijos apie galimÄ pinigų pasidalijimÄ , bet nesant galimybės pažymėti pačių pinigų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, tepalu „Ogoniok-980“ pažymint įvairius V. K. darbo vietos pavirÅ¡ius atitinka nustatytus tepalo „Ogoniok-980“ naudojimo reikalavimus. Nors minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturėjo tinkamo lazerio tepalo „Ogoniok-980“ liuminescencinėms savybėms ant tirtų objektų nustatyti, bet teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertų naudotos kitos metodikos tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakams ant tirtų objektų nustatyti patikimumu.

Tuo labiau kad 2016 m. vasario 8 d. V. K. asmens kratos protokole nurodyta, kad apÅ¡vietus V. K. rankas lazeriu „NK“, jo kairės rankos vidurinis ir bevardis pirÅ¡tai, deÅ¡inės rankos visi pirÅ¡tai Å¡vietė liuminescensuojančiais taÅ¡keliais (10 t., b. l. 118-122). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. K. neneigė, kad 2016 m. vasario 8 d. atėjęs į darbÄ atsisėdo prie stalo, įjungė kompiuterį, suvedė slaptažodį, t. y. lietė tepalu „Ogoniok-980“ pažymėtus pavirÅ¡ius, po to iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė turėtas du 50 Eur banknotus, kurių vienÄ davė S. Ž., nes pastaroji turėjo nupirkti gėlių pasveikinti L.

J. su gimtadieniu. Byloje nėra iÅ¡likusių 2016 m. vasario 8 d. vaizdo įrašų, todėl negalima paneigti nuteistųjų V. K. ir S. Ž. parodymų apie pinigų perdavimÄ vienas kitam, taip pat negalima nustatyti, kaip ant pinigų rastų pas P. B. ir G. K. galėjo atsirasti tepalo „Ogoniok-980“ pėdsakų. Atsižvelgiant į tai, negalint paÅ¡alinti abejonių dėl 2016 m. vasario 8 d, vykusių pinigų dalybų tarp nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡iais duomenimis įrodinėjant nuteistųjų kaltę. 49. 2016 m. vasario 16 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2016 m. vasario 8 d. užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai neiÅ¡saugoti dėl atminties laikmenos – vidinio kietojo disko gedimo (1 t., b. l. 155–161).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 22 d. akte Nr. D7559 nustatyta, kad gedimas yra sudėtingas, nes dalinai pažeistas magnetinis pavirÅ¡ius, taip pat yra pavirÅ¡iaus duobės, todėl sektorių nuskaitymas gali bÅ«ti apsunkintas (kai kuriose vietose iÅ¡ viso neįmanomas), pilnai atstatyti pavirÅ¡ių nėra galimybių (1 t., b. l. 168). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gautame Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡te Nr. (14.4)3R-958 nurodyta, kad byloje yra iÅ¡saugoti Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai: kameromis Nr. 1–3 daryti įraÅ¡ai nuo 2015 m. spalio 19 d., 09.44 val., iki 2016 m. vasario 2 d., kamera Nr. 4 daryti įraÅ¡ai nuo 2015 m. spalio 19 d., 11.16 val., iki 2015 m. spalio 29 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 11 d., 18.08 val., iki 2016 m. vasario 10 d., kamera Nr. 5 daryti įraÅ¡ai nuo 2015 m. gruodžio 11 d.,18.08 val., iki 2016 m. vasario 10 d. (19 t., b. l. 116).

Be to, Muitinės kriminalinės tarnybos 2018 m. spalio 1 d. raÅ¡te paaiÅ¡kinta, kad kamerų Nr. 1–3 iÅ¡tisiniai įraÅ¡ai buvo vykdomi vaizdo kaupiklyje, kurio vienas kietųjų diskų sugedo, todėl neliko Å¡ių kamerų įrašų nuo 2016 m. vasario 2 d., neaiÅ¡ku, kodėl neliko iÅ¡tisinių kamerų Nr. 4–5 įrašų, galimai dėl techninių gedimų (elektros, ryÅ¡io sutrikimai ir kt.) arba informacijai užpildžius esamÄ kaupiklio talpÄ tolesni įraÅ¡ai atliekami trinant seniausius duomenis, kita vertus, vaizdo stebėjimas lygiagrečiai vyko realiuoju laiku ir dalis tyrimui reikÅ¡mingų įrašų fragmentų buvo įraÅ¡omi į kompaktinius diskus, pateiktus byloje, kas paaiÅ¡kina vaizdo įrašų fragmentų iÅ¡saugojimÄ byloje, nors iÅ¡tisinių vaizdo įrašų nebeliko (20 t., b. l. 107).

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai buvo apklaustas sugedusio vidinio kietojo disko apžiÅ«rÄ atlikęs M. K., kuris paaiÅ¡kino, jog Muitinės kriminalinė tarnyba kreipėsi siekdama atkurti vidiniame kietajame diske buvusius duomenis, atlikus pateikto vidinio kietojo disko diagnostikÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ant disko pavirÅ¡iaus yra duobės, įbrėžimai ir duomenų atkÅ«rimas yra labai sudėtingas, kartais net neįmanomas, iÅ¡ esmės tik baigus darbÄ , kuris truktų labai ilgai, paaiÅ¡kėtų, ar galima atstatyti duomenis.

M. K., įvertinęs aplinkybę, kad kietajame diske iÅ¡saugoti didelės apimties vaizdo įraÅ¡ai, nurodė, kad jei atstatant duomenis, dėl pavirÅ¡iaus sugadinimo nebÅ«tų galima atstatyti vos vieno baito, tada neatsidarytų ir visas failas. Atsižvelgiant į duomenų vidiniame kietajame diske atkÅ«rimo proceso sÄ naudas ir trukmę bei įvertinus maÅ¾Ä tikimybę, kad kietajame diske esantys iÅ¡tisiniai, didelės apimties vaizdo įrašų failai bus nepažeisti ir juos bus galima atkurti, pagrįstai buvo atsisakyta kreiptis į ekspertizės įstaigÄ dėl vaizdo įrašų atkÅ«rimo.

50. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvieji ir subjektyvieji P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad kiekvienas iÅ¡ nustatytų neteisėto atlygio priėmimo atvejų turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika, nes nuteistųjų veika renkant neteisėtas rinkliavas iÅ¡ muitinės tarpininkų buvo sisteminga, pasižymėjo vienodu elgesio modeliu, vaidmenų pasiskirstymu, todėl darytina iÅ¡vada, kad savo veiksmais kiekvienu atveju nuteistieji įgyvendino bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , dėl ko nuteistųjų veika laikytina tęstine.

Dėl paskirtų bausmių 51. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

52. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

53. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. buvo paskirtos 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudos.

54. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji iÅ¡ esmės yra charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, dirba, yra sukÅ«rę Å¡eimas, augina vaikus. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistieji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

Vertinant nusikaltimo pavojingumÄ , pažymėtina, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumÄ . Neteisėtas atlygis buvo imamas, nors tiksliai ir nenustatytÄ , bet pakankamai ilgÄ laikotarpį, nusikalstami veiksmai buvo gerai organizuoti, dėl ko užtruko nusikalstamos veikos aplinkybių atskleidimas, ir sistemingi. Nustatyti net septynių skirtingų muitinės tarpininkų atstovai, kurie muitinės pareigÅ«nams mokėjo neteisėtÄ atlygį, neteisėtas atlygis buvo imamas praktiÅ¡kai už visų muitinės procedÅ«rų atlikimÄ .

Kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, nė vieno iÅ¡ nuteistųjų vaidmens nusikalstamoje veikoje negalima pripažinti antraeiliu ar mažiau reikÅ¡mingu. Nepaisant to, kad V. R., skirtingai nuo kitų nuteistųjų, tiesiogiai nesitarė su muitinės tarpininkais dėl neteisėto atlygio mokėjimo, deklaracijų neformino ir už jų įforminimÄ pinigų nepriėmė, bet bÅ«dama posto virÅ¡ininko pavaduotoja, turėjusi kontroliuoti poste dirbusių muitinės pareigÅ«nų veiklÄ , žinodama apie neteisėto atlygio priėmimo faktus, nesiėmė jokių veiksmų nusikalstamai veikai užkirsti, toleravo pavaldinių nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nuteistaisiais dalinosi neteisėtai iÅ¡ muitinės tarpininkų surinktÄ atlygį.

Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme, kurį nulėmė nesÄ Å¾iningi baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmai, klaidinant teismÄ , slepiant svarbiÄ informacijÄ apie Å¡ių veikų tyrimÄ , atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, vienam iÅ¡ pareigÅ«nų duodant melagingus parodymus, dėl ko reikėjo net kelis kartus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus (laikotarpis nuo 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdžio, kai buvo pirmÄ kartÄ pareikalauta pateikti papildomus duomenis, iki 2019 m. lapkričio 12 d., kai įrodymų tyrimas teisme buvo baigtas).

55. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu bÅ«du suÅ¡velninti P. B., G. K., V. K., S. Ž. ir V. R. paskirtų bausmių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , pirmosios instancijos teismas, nustatęs užsitęsusį bylos nagrinėjimÄ , tai kompensavo nuteistiesiems skirdamas Å¡velnesnę bausmę sankcijos ribose.

Teisėjų kolegijos nuomone, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistiesiems paskirtos bausmės tiek savo rÅ«Å¡imi (bauda), tiek dydžiu (mažesniu nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcijoje numatytos baudos vidurkis) neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali bÅ«ti vertinamos kaip aiÅ¡kiai per griežtos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio n u t a r i a : nuteistųjų P. B., V.

R., S. Ž. bei nuteistųjų G. K. ir V. K. gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta