4f11b57d-8aef-4dae-8306-458db375a187 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-118-593/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09483-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.2.3.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys ir Daiva Jankauskienė (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorui Andriui KiurÅ¡inui, kaltinamajam V.

J. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiajai R. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, pensininkas, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas n u s t a t ė:

V. J. S. 2018 m. vasario 26 d., apie 09.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bei prie namo esančiame kieme, pasikėsino nužudyti buvusiÄ sutuoktinę R. S., t. y., turėdamas tikslÄ jÄ nužudyti, tyčia, virtuviniu peiliu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai R. S. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – nugarÄ , krÅ«tinę Å¡irdies srityje, taip pat vienÄ kartÄ peiliu bandė perrėžti jai gerklę, tačiau R. S. nuleidus galvÄ ir smakru uždengus kaklÄ , V.

J. S. peiliu perrėžė jai smakrÄ , taip padarė R. S. durtines-pjautines ir pjautines žaizdas nugaroje, kairiame žaste (su aplinkine poodine kraujosruva), kairėje krÅ«tyje (su aplinkine poodine kraujosruva), abiejuose nykščiuose, pjautinę žaizdÄ smakre, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. S. buvo apsirengusi storÄ pÅ«kinę striukę, spėjo gerklę uždengti smakru bei atidariusi kiemo vartelius, pabėgo iÅ¡ namo kiemo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta dalinai – pripažįsta, jog R. S. padarė sužalojimus, tačiau neigia, jog kėsinosi jÄ nužudyti. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ buvusi sutuoktinė labai ilgai buvo duÅ¡e, dėl ko jis nervinosi – jis buvo pasiruošęs eiti į duÅ¡Ä , specialiai laukė R. S., kol ji iÅ¡eis iÅ¡ duÅ¡o, nelaukė. Kadangi virtuvėje buvo atidarytos durys, matėsi kaip ji iÅ¡ duÅ¡o išėjo. Tada jam kilo eilinis mažo sutrikimo (be sÄ monės praradimo) epilepsijos priepuolis, jis pasimetė, kilo sÄ myÅ¡is, piktumas dėl to, kad ji kasdien tyčiodavosi ir priekabiaudavo.

Šį ilgai trukusį R. S. buvimÄ duÅ¡e palaikė tyčiojimusi. Todėl V. J. S. iÅ¡bėgo į koridorių ir sudavė R. S. kumščiu, jokių daiktų rankose neturėjo. Patikslino, jog prieÅ¡ tai dar jis įėjo į duÅ¡Ä , pamatė, kad ten palikta netvarka, dl to pasimetė (kiekvienÄ kartÄ duÅ¡e R. S. iÅ¡mėtydavo drabužius, skutimosi priemones). Tik po to puolė į koridorių, kur nukentėjusiÄ jÄ pasivijo, sudavė kumščiu į deÅ¡iniÄ jÄ krÅ«tinės pusę, nukentėjusiajai bÅ«nant prie drabužių kabyklos.

Tuomet pamatė koridoriuje ant palangės peilį ir juo įdÅ«rė, kaip koridoriuje atsidÅ«rė peilis – nežino. Ä®dÅ«rė vienÄ kartÄ bÅ«damas namo viduje, antrÄ kartÄ â€“ lauke. Ä® kuriÄ bÅ«tent vietÄ dÅ«rė neužfiksavo, bet pirmÄ kartÄ dÅ«rė iÅ¡ priekio, antrÄ kartÄ pataikė į nugarÄ . Ä®durti į veidÄ ir jai sužaloti smakrÄ tikrai negalėjo, kadangi ji bėgo priekyje. Jis yra deÅ¡iniarankis. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu – dabar neatsimena, nes bloga atmintis.

NukentėjusiÄ jÄ puolė tikslu pagÄ sdinti, specialiai į nugarÄ netaikė, taikė, kur pakliuvo. SmakrÄ sužaloti galėjo besigrumiant, per kaklÄ pjauti nenorėjo, kai tyrėja taip užrašė, prašė, kad perraÅ¡ytų, bet jai atsisakius tai padaryti, jis sutiko, kad taip ir liktų įraÅ¡yta. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė kitaip – paaiÅ¡kinti negali, mano, kad buvo komoje ir labai prastos atminties. Po to, kai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , pats iÅ¡ savo telefono kvietė ir medikus, ir policijÄ .

Jam bÅ«na epilepsijos priepuoliai, kurie pasireiÅ¡kia tuo, kad užsmaugia krÅ«tinę, organizmas susilpnėja, prapuola sÄ monė. Kai užpuolė R. S. – buvo Å¡oko bÅ«senoje nuo duÅ¡e padarytos betvarkės ir dėl epilepsijos priepuolio, dėl Å¡oko negali paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent taip pasielgė. Patikslindamas konflikto eigÄ , V. J. S. nurodė, jog jam su R. S. esant koridoriuje, pastaroji jį pastÅ«mė ir tada jis paėmė peilį ir perbraukė per smakrÄ . Tuomet ji pradėjo bėgti, J.

V. S. iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos pro duris, pasivijęs įdÅ«rė į nugarÄ , R. S. nepargriuvo, nubėgo link vartelių, ten nukrito, pamatęs bėgantį kraujÄ , jÄ visÄ kruvinÄ , nuėjo kviesti policijÄ ir med. pagalbÄ . R. S. viso konflikto metu namo viduje stumdėsi, o lauke tik bėgo. Nežino iÅ¡ kur jai atsirado durtinė žaizda krÅ«tyje. IÅ¡ kaltinimo prisipažįsta tik tai, kad atbėgęs į koridorių pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , peiliu brÅ«kÅ¡telėjo per smakrÄ , atidaręs duris iÅ¡bėgo į laukÄ , kur pasivijęs R.

S. įdÅ«rė į nugarÄ . Tyčia nei į krÅ«tinę, nei į smakrÄ nesitaikė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai duotus pirmosios apklausos metu 2018 m. vasario 27 dienÄ , kuomet jis buvo apklausiamas pareiÅ¡kus įtarimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p. (2 t., 5-6 b. l.). Å ioje apklausoje V. J. S. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog R. S. išėjus iÅ¡ duÅ¡o ir einant į koridorių, jis paėmė ant stalo buvusį peilį vienÄ kartÄ juo dÅ«rė R.

S. į kairį Å¡onÄ â€“ į Å¡irdies plotÄ , o jai iÅ¡bėgus į laukÄ , atidarius jos laikytas lauko duris, pradėjo vytis kieme ir dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ties kaire mente, po to įvykusių grumtynių metu norėjo R. S. perpjauti kaklÄ ir galėjo perpjauti jai smakrÄ . J. V. S. paaiÅ¡kino, jog tokias aplinkybes nurodė, dėl sumiÅ¡imo. Nors visa tai pasakojo pats, bet kai reikėjo pasiraÅ¡yti – nematė ant ko pasiraÅ¡o, be to buvo skubinamas pasiraÅ¡yti greičiau, pasirašė neturėdamas akinių (nemato iÅ¡ arti), jie buvo gražinti tik tuomet, kai jis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ areÅ¡tinės. Å ioje apklausoje gynėjas apklausoje nedalyvavo, nors tyrėja klausė dėl gynėjo, tačiau V.

J. S. atsakė, kad nereikia. Buvo pasimetęs, Å¡oko bÅ«senoje. Balsu perskaičius 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. spalio 15 d. V. J. S. apklausas (2 t., 9-10, 197-188 b. l.). kaltinamasis nurodė, jog Å¡ie parodymai teisingi ir teismas turėtų remtis bÅ«tent jais. Å ių apklausų metu kaltinamasis nurodė, jog nori patikslinti duotus pirminius parodymus, nes apklausos metu jis buvo ne visiÅ¡kai sÄ moningas, prieÅ¡ tai buvo iÅ¡tiktas priepuolio, psichologiÅ¡kai sugniuždytas ir psichiÅ¡kai sutrikęs. 2018-02-26 apie 09.00 val. namuose pasiėmęs nuo stalo virtuvinį peilį sužalojo buvusiÄ sutuoktinę R.

S. įtarime nurodytais veiksmais, norėdamas jÄ tik pagÄ sdinti, o ne nužudyti. Kažkiek atsigavęs nuo patirto Å¡oko ir supratęs, kad pasielgė netinkamai, jis nedelsiant iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , nepaliko nukentėjusiosios likimo valiai, kad numirtų. Durdamas nesitaikė į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, negalvojo, kad pataikys. Neprisimena, kaip įvyko dÅ«riai, tuo metu buvo psichiÅ¡kai sutrikęs, susijaudinęs. BuvusiÄ sutuoktinę R. S. sužalojo dėl nuolat apie 4-5 metus trunkančių pykčių, buvusi sutuoktinė jam yra ne kartÄ grasinusi, kad jį iÅ¡mes iÅ¡ namų.

Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, stipriai pergyvena kas nutiko. R. S. atsiprašys teisme. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog su R. S. išsituokė 2017 m. balandžio 12 d., visas nekilnojamasis turtas buvo padalintas pusiau, R. S. nesutiko užleisti jo dalies ir V. J. S. liko tik cokolinis aukštas, kur yra sandėlis, katilinė bei didelis dušas. Turto naudojimosi tvarkos nenusistatė. Jau prieš 5 ar 6 metus gyveno atskirai – V. J. S. įsirengė sau cokoliniame aukšte 12 – 13 m2 kambarį, naudodavosi dar vienu kambariu, kuriame yra televizorius.

Bendro Å«kio kartu nebevedė jau apie 5 – 6 metus, pinigų su nukentėjusiÄ ja visÄ gyvenimÄ bendrai netvarkė. Paskutinį kartÄ , t. y. 2-3 savaitės prieÅ¡ įvykį – gavo dokumentÄ , kad jam priklauso tik 12-13 m2 kambarys, kuriame gyvena ir 2 a žemės po pastatu – dėl to kilo diskusija su nukentėjusiÄ ja, ji teigė jam, kad į tualetÄ ir voniÄ galės patekti iÅ¡sikirtęs duris per lauko sienÄ , kas V. J. S. atrodė kaip tyčiojimasis. Ä®vykio dienÄ jokio pokalbio ar konflikto nebuvo.

Nuolat R. S. iÅ¡sakydavo, jog jį iÅ¡mes, iÅ¡vys, kad jis čia negyvens. Grasindavo jam ir dukra M.. Nors V. J. S. pripažino tik kaltinime nurodytais veiksmais padarytÄ nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimÄ , tačiau jam inkriminuota veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusioji R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2017 m. balandžio 12 d. su V. J. S. iÅ¡situokę, turtas padalintas per pusę. Paskutiniu metu buvusiam vyrui buvo pasiÅ«lyti pinigai už pusę namo, bet jis nesutiko.

Nusikaltimo dienÄ , ji išėjo iÅ¡ duÅ¡o, sutiko chalatu apsirengusį ir voniai pasiruoÅ¡usį kaltinamÄ jį. Išėjusi į koridoriukÄ , R. S. užsimetė striukę, kadangi norėjo iÅ¡jungti lauke įjungtÄ Å¡ildymui automobilio variklį, o grįžusi iÅ¡gerti kavos. Staiga pajuto, kad už nugaros kažkas stovi. Pasisukus puse galvos, paklausė: „Nu kas čia?“ ir pamatė virÅ¡ galvos iÅ¡keltÄ peilį, kuriuo jai J. V. S. smogė, pataikydamas į kairį petį. Kai užsimojo antrÄ kartÄ , ji ranka griebė už peilio aÅ¡menų ir abu koridoriuje susistumdė.

Bandė jį stumti į laukÄ , susigrÅ«mė lauke prie durų. BÅ«nant prie durų V. J. S. dar kartÄ užsimojo, tada ji kita ranka griebė už peilio aÅ¡menų ir kažkokiu bÅ«du, pati nežino kaip, įstÅ«mė jį į namo vidų. Koja užrėmė duris. Per stiklines duris matė, kad jis su peiliu rankose stengiasi iÅ¡eiti. Kadangi buvo su Å¡lepetėmis, galvojo, kad durų neiÅ¡laikys, todėl, paleidusi duris, pradėjo bėgti link vartelių, bėgdama nuspyrė Å¡lepetes. Pribėgusi vartelius, pasisuko pasižiÅ«rėti, ar vis dar kaltinamasis jÄ vejasi ir tuomet pamatė peilį.

Kokioje pozoje buvo kaltinamojo ranka – pasakyti negali, bet peilis buvo horizontaliai. Dėl to ji susigūžė, instinktyviai įtraukė kaklÄ ir tuo metu jai buvo perpjautas smakras. Mano, jog jei ne Å¡is jos instinktyvus judesys įtraukiant kaklÄ â€“ bÅ«tų perpjauta gerklė. PrieÅ¡ žalodamas peiliu, V. J. S. kumščiu jai tikrai nesudavė. Kurioje rankoje laikė peilį – nežino. Nors, jÄ apžiÅ«rėję greitosios medikai sake, kad yra sužalojimas ir kairėje apatinėje nugaros dalyje, tačiau Å¡io smÅ«gio ji nepajuto.

Galvoja, kad J. V. S. kėsinosi jÄ nužudyti, kaip pats teigė pirminiuose parodymuose, nes jÄ nužudžius nebÅ«tų problemų. Peilio tikrai nebuvo ant palangės. Tokį patį užaÅ¡trintÄ peilį vėliau rado ir katilinėje, o dar po kiek laiko rado medinę pliauskÄ , kaip beisbolo lazdÄ , todėl galvoja, kad jis ruošėsi padaryti tokį nusikaltimÄ , gal tik laukė tinkamo momento. Striukė, kuriÄ vilkėjo dÅ«rio peiliu metu buvo stora, pÅ«kinė, su blizgančiu pavirÅ¡iumi, todėl mano, jog jei ne striukė, ji bÅ«tų sužalota daugiau.

Pirminiai jos parodymai buvo duoti iÅ¡ karto po operacijos, prisimena, kad atsakinėjo apie tai ko jos klausė, tačiau kÄ konkrečiai sakė – neprisimena, galėjo ir nepasakyti, kad jos manymu V. J. S. norėjo jÄ nužudyti. Bendro Å«kio nebevedė jau 5-6 metai. Po skyrybų V. J. S. buvo pasiÅ«lyta 40 000 eurų, bet jis nesutiko, kadangi norėjo ženkliai didesnės sumos. PrieÅ¡ penkis metus jis pats išėjo gyventi į cokolinį aukÅ¡tÄ , kuris lygiavertis pirmam aukÅ¡tui – ten yra didelė vonia, du kambariai.

Pati R. S. ir jų dukros Å¡eima gyveno pirmame aukÅ¡te. Cokoliniame aukÅ¡te esančia vonia naudojosi ir R. S.. Po skyrybų, kaip ir prieÅ¡ jas abu gyveno atskirai, pasikeitė tik tai, kad ji negamindavo valgyti, o Å¡iaip viskÄ tvarkydavo, tame tarpe ir voniÄ , nes V. J. S. jokia netvarka paprastai nejaudindavo, jis trejus metus nemoka jokių mokesčių – viskÄ sumoka R. S. ir jų dukra. Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, užfiksuotus 2018-02-26 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., 27-29 b. l.), kuriuose nurodyta, jog dėl V.

J. S. dÅ«rio peiliu į kairį Å¡onÄ , užsimojus ir jai griebus už peilio ir susižalojus pirÅ¡tÄ bei grumtynių metu susižalojus plaÅ¡takÄ bei V. J. S. bandant peiliu prapjauti jos kaklÄ , patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusioji nurodė, jog jie yra teisingi. D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji yra kaimynai. Jis buvo lauke, kai ryte prieÅ¡ 9 val., atėjo R. praÅ¡yti pagalbos. Lauke buvo apie -15? C, kai jis pamatė kieme basÄ stovinčiÄ R., matė labai daug kraujo, ji prašė iÅ¡kviesti medikus, policijÄ , sakė, kad jÄ V. sužalojo.

Tada D. S. nubėgo į kambarį, pasakė žmonai, kad reikia iÅ¡kviesti medikus, ji vėliau juos iÅ¡kvietė, atsivedė R. į namus. R. S. sakė, kad jÄ sužalojo peiliu – subadė V.. Daugiau apie sužalojimo aplinkybes nepasakojo. Kraujo buvo balos. Matė sužalojimÄ smakre (kuris buvo didžiausias), supjaustytas rankas. Pagalba atvažiavo maždaug po 10-15 min. nuo žmonos skambučio. Nežino, ar tarp kaimynų dažnai kildavo konfliktai. PrieÅ¡ įvykį kažkada V. J. S. pavežė, tai matėsi, kad jis truputį depresijoj.

Nurodė, jog viskÄ geriau prisiminė ir papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nes nuo įvykio praėjo beveik metai. Balsu perskaičius liudytojo apklausos protokolÄ (2 t.,183-184 b. l.), kur D. S. buvo nurodęs, jog į jų kiemÄ atėjusi R. S. pasakė, kad V. bandė jai perpjauti gerklę, liudytojas nurodė, jog jeigu taip teigė apklausoje, reiÅ¡kia nukentėjusioji taip ir sakė. Po įvykio su R. S. bendravo tik kaimyniÅ¡kai, apie jos sužalojimÄ nekalbėjo nei su R. S. vaikais, nei su ja pačia. R.

S. nurodė, jog kaltinamÄ jį pažįsta, tarpusavio santykiai kaimyniÅ¡ki. Su nukentėjusiÄ ja bendrauja labiau, santykiai geri. R. S. ryte, kai visi ruošėsi į darbÄ , atbėgo visa sužalota, kraujuojanti, buvo basa, nors lauke buvo -15 ?C. KÄ ji pasakojo, dabar tiksliai neatsimena, bet suprato, kad ji sužeista, kad ji buvo užpulta namuose, kai ruošėsi eiti į darbÄ , užpuolė jos vyras ir ji, kiek įmanoma, stengėsi iÅ¡ iÅ¡silaisvinti ir atbėgo pas juos, kadangi gyvena prieÅ¡ais. R.

S. pasakojo, kad V. J. S. jai dÅ«rė peiliu, kad prie vartelių sužeidė barzdÄ . Ar kÄ daugiau pasakojo, dabar tiksliai neprisimena. R. S. buvo visiÅ¡kai prapjauta barzda – ji tiesiog kabojo, buvo daug kraujo. IÅ¡ pradžių, kitų sužalotų vietų nesimatė, bet kai jÄ nurengė, matė sužalojimÄ nugaroje, taip pat pirÅ¡tai ir žastas buvo supjaustyti. Kiek mokėjo, suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡ Å¡oko pamirÅ¡o greitosios pagalbos telefonÄ , todėl pirma skambino R. S. dukrai A. Ž. ir tik tada – greitajai pagalbai bei telefonu 112.

PagalbÄ kvietė praėjus gal 5 – 10 min. nuo to laiko pirmosios pagalbos suteikimo R. S.. Neprisimena, ar operatorė sakė, kad įvykis jau registruotas ar panaÅ¡iai. Apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius žino, tik tiek, kad jie iÅ¡siskyrė, bet gyvena viename name. Tokio pobÅ«džio konfliktas, kiek žino, įvyko pirmÄ kartÄ , apie smurtÄ tarp jų negirdėjo, tačiau Å¡eima nebuvo darni, konfliktuodavo. Kas bÅ«davo konfliktų iniciatorius – nežino. Nežino, ar policija anksčiau pas juos važiuodavo.

PirmÄ kartÄ gyvenime matė nukentėjusiÄ jÄ verkiant. Å iaip ji žmogus santÅ«rus, bet tada ji buvo tiek sukrėsta, buvo toks verkimas, jog matėsi, kad tai jai buvo tragedija. Kai S. po įvykio grįžo iÅ¡ ligoninės, su ja nebendravo, daugiau bendravo ir apie gijimo eigÄ kalbėjo su jos dukra A. Ž., neprisimena, ar kalbėjo apie tai, kodėl V. J. S. taip pasielgė. Liudytojai nurodžius, jog ikiteisminio tyrimo metu prisiminė daugiau, buvo balsu perskaityti R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 180-182 b. l.).

Juose nurodyta, jog R. S. teigė, kad R. pasakė, kad jai ruoÅ¡iantis į darbÄ , V., priėjęs prie jos iÅ¡ nugaros dÅ«rė peiliu, jam puolant ji gynėsi rankomis griebdama už peilio, atsidarė lauko duris ir bėgo link vartų, nespėjus atidaryti kiemo vartelių, V. jÄ pasivijo ir peiliu norėjo perrėžti gerklę, bet ji palenkė galvÄ Å¾emyn, uždengdama gerkle smakru, ir todėl jis jai perrėžė smakrÄ (....) patikėjo, kad galėjo taip bÅ«ti, kad V. norėjo jai perpjauti gerklę.

Detaliau R. viso įvykio nepasakojo, ji tik pasakė, kad V. žalojo jÄ peiliu nieko nesakydamas, kad dÅ«riai buvo labai mažu laiko intervalu vienas po kito, kad jokio konflikto prieÅ¡ tai tarp jų nebuvo (...). IÅ¡ to, kaip atrodė sužalota R., kiek dÅ«rių peiliu jai buvo padaryta (...) suprato, kad V. galėjo norėti nužudyti R., ir jam to nepavyko padaryti tik todėl, kad R. kaip sugebėdama gynėsi nuo jo dÅ«rių peiliu. R. S. Å¡iuos parodymus patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog įspÅ«dis, kad V.

J. S. norėjo nužudyti R. S. susidarė dėl to, jog sužalojimai buvo padaryti peiliu, ir dėl to, kad kaltinamasis serga. Mano, kad jei bÅ«tų norėjęs tik pagÄ sdinti, bÅ«tų užtekę smÅ«gių. SmakrÄ akcentavo, nes jis labai baisiai atrodė – kraujavo, buvo atvėpęs. V. J. S. nukentėjusiosios į jų kiemÄ neatsivijo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, įvykio dienÄ jai bÅ«nant darbe paskambino sesuo (A. Ž.) ir pasakė, kad tėvas subadė mamÄ .

Tėvas yra nenuspėjamo bÅ«do – jei supykdavo, tai galėdavo net mesti į tave kokį nors daiktÄ â€“ puodukÄ , stikliukÄ . Å iuo atveju pagalvojo, kad tarp jų gal įvyko kažkoks konfliktas, jie susipyko, ji paleido peilį ir viskas. Tačiau klinikose sužinojusi, kokie manai padaryti sužeidimai, suprato, kad čia nebuvo kažkoks gÄ sdinimas – žmogus turėjo tikslÄ . Klinikose mama viskÄ papasakojo – kaip jÄ puolė, vijosi, kaip bandė užremti duris, kaip pabėgo pas kaimynus.

Smurtinis konfliktas nebuvo pirmas – tėvas mamÄ muÅ¡davo, pvz.: su diržo sagtimi buvo sudaužęs, bÅ«davo mėlynės, kraujosruvos, tačiau tai buvo iki 2003 m. ir nebuvo dažnai. Po 2003 m. (kai buvo nuteistas už smurtÄ prieÅ¡ savo darbuotojÄ ), jis namuose fiziÅ¡kai smurtauti nustojo, bet prasidėjo psichologinis smurtas. Tėvai gyveno po vienu stogu, bet pasiskirstę kambariais. Po paskutinio įvykio, kai tėvas laikė mamÄ užrakinęs virtuvėje, kad ji pasiraÅ¡ytų, kad atsisako akcijų, iÅ¡ viso pradėjo atskirai gyventi.

Tada mama iÅ¡sigando, jo bijodavo, jų Å¡eimos nėra jau nuo kokių 2015 m. – 2016 m. Tėvas grasindavo iÅ¡varyti iÅ¡ namo, vadindavo mamÄ Ä¯vairiais žodžiais, sakydavo, kad atjungs elektrÄ , kad ateis žmogus ir padės visus į vietÄ . Tėvas yra labai kerÅ¡tingas žmogus, jis nepriima kitos nuomonės. Pavyzdžiui, kai sykį jis apkaltino savo anÅ«kes pavogus iÅ¡ jo raktus, o R. M. pasakė jam, kad negÄ sdintų vaikų – kitÄ dienÄ J. V. S. nuvažiavo į vaikų teises ir nurodė, kad R.

M. neprižiūri vaikų, palieka vienus, neleidžia su seneliu bendrauti. R. M. teigė, jog tėvų namuose jos šeima gyvena nuo 2007-2008 m., neišsikraustė todėl, kad nenorėjo palikti vienos mamos. Ir dabar tėvai konfliktuoja, nes tėvas nesutinka dėl turto dalybų. Nors tėvas jos išsižadėjo, ji ant jo nepyksta – paprasčiausiai tarp jų nėra jokių santykių. Šis įvykis jos manymu įvyko dėl didelio turto troškimo ir neapykantos mamai. Buvo atvejis, kai tėvas bandė nusižudyti, skandindamasis upelyje.

Tėvas serga epilepsija, anksčiau bÅ«davo priepuolių, po kurių atsikeldavo be sÄ monės, bėgdavo, jį reikėdavo laikyti, nes jis nusirengdavo nuogas, galėdavo į gatvę iÅ¡bėgti, pro langÄ iÅ¡Å¡okti, tačiau po atliktos operacijos tokių priepuolių jai daugiau neteko matyti. Apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimÄ atlikusi V. V. nurodė, jog jai gavus bylÄ , V. J. S. buvo sulaikytas, ji įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , vėliau jį iÅ¡ suėmimo paleido, paskyrė kardomÄ sias priemones, atliko kitus procesinius veiksmus.

Kai apklausė pirmÄ kartÄ , t. y. 2018 m. vasario 27 d., V. J. S. jau buvo sulaikytas. PrieÅ¡ apklausÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, tame tarpe ir tai, jog jis turi teisę turėti gynėjÄ arba pats gintis, duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus. IÅ¡aiÅ¡kinus įtariamojo teises, jis pareiÅ¡kė, kad atsisako gynėjo, kad savo valia duos parodymus. Jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 138 straipsnį, dėl galimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui. Apklausa vyko pasakojimu – buvo užduodami klausimai, į kuriuos jis pateikdavo atsakymus.

Apie pasikėsinimÄ nužudyti išėjo iÅ¡ konteksto – klausinėjant, kas buvo, kas nutiko, kaip buvo taikomasi, kÄ norėjo padaryti. Rašė tai, kÄ Ä¯tariamasis nurodė. Kadangi įtariamasis nurodė, kad jis be akinių ir sunkiai gali įskaityti, V. V. aiÅ¡kiai ir raiÅ¡kiai iÅ¡ lėto (įtariamasis Å¡iek tiek ir neprigirdėjo) perskaitė suraÅ¡ytÄ jo apklausÄ . Klausė, ar viskas taip suraÅ¡yta, jis patvirtino ir, jos nurodymu po protokolu parašė, jog „protokolas man perskaitytas ir suraÅ¡ytas teisingai“.

Neprašė, kad raÅ¡ytų „protokolÄ perskaičiau, suraÅ¡ytas teisingai“, nes tai nebÅ«tų tiesa. Mano, jog V. J. S. suprato, kas buvo suraÅ¡yta. Neprašė protokolÄ perraÅ¡yti ar atlikti kokius prieraÅ¡us, neteikė papildymų, tik sakė, kad viskas suraÅ¡yta teisingai. Tai, kad 2018 m. vasario 27 d. apklausos protokole įvykio data nurodoma ne vasario 26 d., o vasario 28 d., tai raÅ¡ymo apsirikimas. Medicininiai dokumentai apie R. S. sužalojimÄ buvo pateikti iÅ¡ Kauno klinikų, vėliau buvo gauta asmens sveikatos istorija iÅ¡ gydymo įstaigos, visi dokumentai buvo perduoti į Valstybinę teismo medicininę tarnybÄ nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Pirminis įtarimas buvo derinamas su prokurore, spręsti dėl veikos kvalifikavimo ar perkvalifikavimo yra prokuroro kompetencija. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnį, be to, tyrimÄ pradėjo nusikalstamų veikų registravimo skyrius, įtarimus teikti pagal šį straipsnį buvo pakankamas pagrindas. Ä®tariamojo psichinės sveikatos bÅ«kle suabejota, kai buvo gauti duomenys apie jo gydymÄ , kai buvo apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, kad galimai žudėsi. Pirmosios apklausos metu įtariamojo nurodytÄ aplinkybę, jog buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, pagrindžiančių duomenų neturėjo.

Apklausos metu abejonių dėl jo psichikos būklės nekilo, jis šnekėjo aiškiai ir raiškiai. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje neatliko, atliko tuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos atrodė reikalinga atlikti. Iš 2018-03-08 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G740/2018(02) ir 2018-03-30 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG1027/2018(02) matyti, kad R. S. konstatuotos durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos nugaroje (vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu), kairiame žaste, kairėje krūtyje ir smakre (vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu), R.

S. padarytos duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, šešių trauminių poveikių pasėkoje. Pjautinės žaizdos nykščiuose galėjo būti padarytos ginantis nuo suduodamų smūgių. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai padaryti 2018-02-26. Kadangi sugijus pjautinei žaizdai smakre veide liks randas, nukentėjusioji praras daugiau kaip 5 procentus bendro darbingumo ir todėl šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinama durtinė-pjautinė žaizda nugaroje (1 t., 97 b. l.), visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, jog durtinė žaizda yra kairės pusės nugaros paodės ir raumeninio sluoksnio projekcijoje, gydymo eigoje revizuotas apie 10 cm gylio kanalas; kairio žasto viršutiniame trečdalyje žaizda yra apie 1,5 cm, kairėje krūtyje matomas apie 0,5 cm ilgio rudu šašu pasidengusi paviršinė žaizdelė, kairiajame nykštyje vidiniame paviršiuje ties pamatu apie 2 cm ilgio žaizda, dešiniajame nykštyje ties pamatu 3 cm ilgio susiūta žaizda ir smakre apie 7 cm ilgio paviršinė žaizda (1 t., 83-84, 97 b. l.).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu, apžiÅ«rėtas namo (duomenys neskelbtini) kiemas, konstatuota, jog prie vartelių ir pro vartelius einant Å¡alia namo sienos, ant sniego matomos raudonos dėmės. Įėjus pro namo laukines duris į koridorių, kraujo dėmių neužfiksuota. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu paimta nukentėjusiosios R. S. deÅ¡inė Å¡lepetė ir striukė (1 t., 43-51 b. l.). SavanoriÅ¡kų daiktų dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskrities VPK PR vyriausiasis patrulis V. D. pateikė virtuvinį peilį (1 t., 58 b. l.), kurį jis paėmė įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ant tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., 34-41 b. l.).

ApžiÅ«rėjus iÅ¡ įvykio vietos paimtÄ Å¡lepetę, ant jos pado užfiksuotos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Striukės apžiÅ«ros metu konstatuota, jog ant kairės striukės rankovės, virÅ¡ alkÅ«nės yra 2 cm ilgio įplyÅ¡imas, striukės nugaroje per vidurį yra 2 cm ilgio įplyÅ¡imas, striukės iÅ¡orė ir vidus suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , abiejų rankovių viduje yra dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 62—67 b. l.). Atlikus peilio apžiÅ«rÄ nustatyta, jog jo geležtės ilgis 16 cm, ant geležtės iÅ¡ abiejų pusių yra raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 59-61 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡tu Nr. 41D(K)-542 pateiktas 2018-02-26 skambučio į bendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡as (1 t., 75 b. l.). 2018-03-22 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Å¡io garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, sudaryta stenograma (1 t., 71-72 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, atliekant apžiÅ«rÄ apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas, kuriame yra du failai: 2018-02-26 8 val. 39 min. 45 s (įraÅ¡o trukmė 25,03) iÅ¡ telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, tai J.

V. S. naudojamo telefono numeris) ir 2018-02-26 8 val. 54 min. 17 s. (25,07 sekundes trukęs pokalbis) iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta tai R. S. naudojamo telefono numeris). Pirmajame įraÅ¡e girdėti, kaip BPC darbuotojas kalba su vyriÅ¡kiu. VyriÅ¡kis nurodo: ,, (duomenys neskelbtini). GreitÄ jÄ vienÄ ir policijÄ â€œ, BPC darbuotojas praÅ¡o pakartoti adresÄ , klausia, ar tikrai reikalinga pagalba, tačiau skambinęs abonentas daugiau neatsako, iki įraÅ¡o pabaigos girdisi paÅ¡aliniai garsai ir kontaktas nutrÅ«ksta.

Antrajame įraÅ¡e girdėti, kaip BPC darbuotojas kalba su moterimi, kuri nurodo, jog (duomenys neskelbtini) yra jos kaimynė, kuriÄ (duomenys neskelbtini) esančiame name supjaustė vyras, teigia, jo greitÄ jÄ jau iÅ¡kvietė, praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ (1 t., 71-72, 73 b. l.). Asmens kratos metu iÅ¡ V. J. S. buvo paimta: akiniai su dėklu, MRT „Samsung“, asmens tapatybės kortelė, raktai, piniginė, 70,39 € (2 t., 13-14 b. l.), kurie grÄ Å¾inti V. J. S. (2 t., 63 b. l.). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V.

J. S. jo ir R. S. gyvenamojoje vietoje (name ir kieme) 2018 m. vasario 26 d. ryte sužalojo buvusiÄ savo sutuoktinę R. S., padarydamas jai kÅ«no sužalojimus peiliu, kurių du specialisto buvo įvertinti nesunkiu, kiti – nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. S. sužalojimai buvo padaryti 5 smÅ«giais. Vienu smÅ«giu sužalojimas padarytas kairiajame žaste, kitu – kairėje krÅ«tyje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje (nukentėjusiajai griebiant už peilio, nukreipto į kairę krÅ«tinės pusę), dar vienu smÅ«giu, nukreiptu į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę sužalota R.

S. deÅ¡inė plaÅ¡taka, kitais dviem smÅ«giais padaryti sužalojimai nugaroje ir smakre. Abejonių, jog Å¡iuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei ikiteisminio tyrimo metu paimtu peiliu – teismui nekyla, kadangi Å¡ių aplinkybių neneigia pats kaltinamasis, jas patvirtina nukentėjusioji bei duomenys, gauti apžiÅ«rint daiktinius įrodymus bei įvykio vietÄ (kraujas namo kieme, kraujo dėmės ant peilio aÅ¡menų ir ant nukentėjusiosios lauke pamestos Å¡lepetės bei striukės).

Nesant abejonių dėl objektyviosios nusikaltimo sudėties, Å¡ioje situacijoje itin svarbu nustatyti subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę, t. y. nustatyti V. J. S. tyčios turinį. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015).

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K...........).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018, Nr. 2K-12-942/2018 ir kt.).

Nors kaltinamasis teigė, jog tyčios nužudyti R. S. neturėjo, tik norėjo jÄ pagÄ sdinti sužalojant, tačiau tokius jo teiginius paneigia nukentėjusiosios parodymai bei specialisto iÅ¡vadoje jai konstatuotų sužalojimų visuma. Kaip jau minėta, kaltinamasis neneigia, jog peiliu sužalojo nukentėjusiÄ jÄ ir nors įvairiai aiÅ¡kina peilio paėmimo aplinkybes – iÅ¡ pradžių teisme teigė jog pirmiausiai sudavė nukentėjusiai smÅ«gius rankomis, tik po suduotų smÅ«gių pamatė koridoriuje peilį ir tuomet jį panaudojo, tačiau paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 9-10, 187-188 b l.), kaltinamasis juos patvirtino, teigdamas, jog ant stalo buvusį peilį paėmė R.

S. išėjus iÅ¡ duÅ¡o. Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie staiga prie jos priėjusį kaltinamÄ jį su peiliu rankoje. Remiantis Å¡iais parodymais, daroma iÅ¡vada, jog V. J. S., laikydamas rankoje peilį, laukė momento, kuomet galės jį panaudoti prieÅ¡ R. S.. Be to, kaltinamajam inkriminuotÄ tikslÄ atskleidžia jo atlikti veiksmai – smÅ«giai peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, kurių sužalojimai gali neabejotinai nulemti žmogaus mirtį.

Vertinant specialisto iÅ¡vadÄ kontekste su nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais matyti, jog pirmas sužalojimas, buvo padarytas nukentėjusiajai kairiame žaste, po to, nukentėjusiajai atsisukus, jai buvo sužalota kairė krÅ«tis, padarant nedidelę žaizdelę. Tačiau nežiÅ«rint to, jog padaryta žaizdelė negili ir nedidelė, tačiau Å¡io sužalojimo vieta yra Å¡alia gyvybiÅ¡kai svarbaus organo – Å¡irdies. Nukentėjusiosios parodymus, jog Å¡ioje vietoje gilesnis sužalojimas jai nebuvo padarytas dėl to, jog ji sugriebė už peilio kaire ranka, patvirtina nustatytas sužalojimas kairės plaÅ¡takos pirmo pirÅ¡to (nykščio) vidiniame pavirÅ¡iuje ties pamatu bei specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, jog sužalojimas nykÅ¡tyje galėjo bÅ«ti padarytas ginantis nuo smÅ«gio peiliu.

Po Å¡io smÅ«gio, nukentėjusioji V. J. S. nustÅ«mė, pradėjo bėgti link lauko durų, kaltinamasis jÄ vijosi, jie lauke prie durų susigrÅ«mė, kur V. J. S. vėl puolė nukentėjusiÄ ja peiliu, užsimodamas link deÅ¡inės pusės peties, dėl ko ji ranka griebė už peilio. Å ias R. S. nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vada apie jai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ties I pirÅ¡tu (nykščiu) padarytÄ sužalojimÄ , kuris galėjo gautis ginantis nuo smÅ«gio. Ir po to, V. J. S. nesiliovė nukentėjusiosios puolęs peiliu.

Kaip teigia R. S., ji, supratusi, kad bÅ«dama lauke užremtų durų, kurias iÅ¡ vidaus stÅ«mė J. V. S., neiÅ¡laikys, pradėjo bėgti link vartelių, o kaltinamasis jÄ vijosi ir dar kartÄ puolė peiliu. Nors tuomet R. S. buvo sužalotas smakras, tačiau nėra pagrindo netikėti jos parodymais, kad J. V. S. mostas peiliu buvo nukreiptas į nukentėjusiosios kaklÄ , kurio neperpjovė tik todėl, kad ji susigūžė. Å ias aplinkybes patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, jog R. S. smakre esanti durtinė-pjautinė žaizda yra skersinės krypties 7 cm ilgio.

Nukentėjusioji negali pasakyti, kada jai buvo sužalota nugara, tačiau akivaizdu, jog Å¡is sužalojimas buvo padarytas tuo pat metu, kuomet ir kiti sužalojimai, kÄ patvirtina striukės pažeidimai, t. y. įplyÅ¡imas kairėje rankovėje ir nugarinėje dalyje. Todėl, kuriuo konkrečiai metu, t. y. ar prieÅ¡ sužalojimus, kuriuos nukentėjusioji pajuto ir apie juos davė parodymus, ar kokiu nors kitu metu, t. y. nukentėjusiajai bėgant link lauko durų ar link kiemo vartelių – Å¡is sužalojimas buvo padarytas esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus neturi.

Akivaizdu, jog smogdamas ne vienÄ kartÄ peiliu į kairę krÅ«tinės pusę (pataikydamas į žastÄ ), nugarÄ bei kaklÄ , J. V. S. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais bus sužaloti nukentėjusiosios gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – Å¡irdis, gerklė, kepenys ar inkstai – nuo ko nukentėjusioji gali numirti ir tokių pasekmių norėjo. Jeigu tikėti kaltinamojo parodymais, jog jis norėjo buvusiÄ sutuoktinę tik pagÄ sdinti, tai iÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji pakankamai iÅ¡sigando nuo pirmų smÅ«gių, patirtų koridoriuje ir iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio bėgo iÅ¡ namo, grÅ«mėsi prie lauko durų, įstÅ«mė kaltinamÄ jį į vidų, laikė duris.

Taigi, net ir matydamas, jog Å¡ioje situacijoje, R. S. patyrė pakankamai iÅ¡gÄ sčio, savo ketinimų kaltinamasis neatsisakė ir veiksmų nenutraukė – toliau vijosi nukentėjusiÄ jÄ ir toliau jÄ Å¾alojo, kas rodo aiÅ¡kų kaltinamojo tikslÄ R. S. nužudyti. Nors nukentėjusiajai gyvybiÅ¡kai svarbiuose organuose ar Å¡alia jų padaryti sužalojimai keturiais smÅ«giais, tačiau vertinant nukentėjusiosios parodymus ir anksčiau aptartÄ sužalojimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, akivaizdu, jog V.

J. S. ketino suduoti dar vienÄ smÅ«gį peiliu, taikydamas į deÅ¡inę petį, kuris tikslo nepasiekė, nes nukentėjusioji sugriebė deÅ¡ine ranka už peilio aÅ¡menų. Sprendžiant dėl V. J. S. tyčios, vertinama ir ta aplinkybė, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo momentiniai – nukentėjusiosios žalojimas truko pakankamai ilgai – vyko grumtynės prie namo laukujų durų, kaltinamojo įstÅ«mimas į namo vidų, durų laikymas, nukentėjusiosios bėgimas link vartelių. Tai akivaizdžiai rodo, jog jeigu V.

J. S. bÅ«tų norėjęs nukentėjusiÄ jÄ tik pagÄ sdinti ir sužaloti, šį tikslÄ jis jau buvo pasiekęs, tačiau savo veiksmus tęsė ir paskutinį sužalojimÄ padarė prie vartelių, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiosios gyvybės atėmimÄ . Nors po paskutinio R. S. padaryto sužalojimo jai iÅ¡bėgus iÅ¡ kiemo, kaltinamasis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu, tačiau Å¡iÄ aplinkybę vertinti atsisakymu realizuoti savo ketinimus pagrindo nėra, kadangi, visų pirma, kėsinimasis nužudyti jau buvo pabaigtas – nukentėjusioji aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡inusi ir nuo kaltinamojo pabėgusi, antra, Å¡iuo skambučiu kaltinamasis nesistengė operatoriui iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti apie galimÄ nukentėjusiosios buvimo vietÄ , pats nesiėmė veiksmų suteikti nukentėjusiajai pagalbÄ , to padaryti nesiekė, nors matė, kad ji, esant lauke dideliam Å¡alčiui, bÅ«dama basa, bÅ«dama jo paties sužalota ir kraujuojanti, iÅ¡ kiemo iÅ¡bėgo.

Taigi, įvertinus bylos duomenis, kolegija sprendžia, jog nustatyta, kad V. J. S. turėdamas tikslÄ nužudyti savo buvusiÄ sutuoktinę (veikdamas tiesiogine tyčia) pasiėmęs peilį, sulaukė, kol ji iÅ¡eis iÅ¡ vonios kambario ir, nesant tarp jų jokio konflikto, dÅ«rė peiliu į nukentėjusiosios kÅ«no vietas, kuriose yra gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai. Kaltinamojo tyčios kryptingumÄ rodo ir sužalojimas nugaroje, kuris, vertinant specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytÄ Å¾aizdos gylį (apie 10 cm), rodo, kad nugara buvo sužalota pakankamai didele jėga – per storÄ pÅ«kinę striukę beveik visa peilio geležtė (kurios ilgis 12 cm) įsmigo į nukentėjusiosios kÅ«nÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus (atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę nenustatyta, jog jis nesuprastų savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti) negali nesuvokti, jog daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio/smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių nukentėjusysis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010).

Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau iÅ¡ aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog veika nebuvo baigta tik laimingo atsitiktinumo bei nukentėjusiosios atliktų aktyvių apsigynimo veiksmų dėka, t. y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Visuma aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių rodo, kad kaltinamasis peilį nukreipdamas į nukentėjusiosios kaklÄ (kurio metu buvo sužalotas smakras) bei suduodamas smÅ«gius į krÅ«tinę ir nugarÄ â€“ kuriose iÅ¡sidėstę žmogaus gyvybinėms funkcijoms svarbÅ«s organai – siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, o aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , t .y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Tokios pat pozicijos dėl tyčios turinio laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-12-942/2018. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo parodymus. Nors pirminės įtariamojo apklausos metu gynėjas nedalyvavo, tačiau vertinant tai, jog tuo metu V. J. S. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , jis teisę atsisakyti gynėjo turėjo ir ja pasinaudojo. BÅ«tent Å¡ios apklausos metu V. J. S. nurodė, jog norėjo nukentėjusiÄ jÄ nužudyti paaiÅ¡kindamas ir Å¡io siekio priežastis – nesibaigiančius konfliktus dėl namo dalybų.

Be to, Å¡ios apklausos metu jis tiksliai nurodė vietas, kur sudavė smÅ«gius ir padarė sužalojimus. Nors vėlesnėse apklausose ir apklausiamas teisme, jis teigė, kad smÅ«gių sudavimo momento gerai neatsimena, o pirminės apklausos metu buvo sumišęs ir pasimetęs, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo, jis teigė, jog įvykio aplinkybes prisimena gerai ir apie buvusį sumiÅ¡imÄ ar pasimetimÄ teismo posėdžio metu nieko neminėjo (2 t.,19-20 b. l.).

Gynybos nurodyta aplinkybė, jog tai, kad apklausiamas 27 d. įtariamasis kalbėjo apie 28 dienos įvykius rodo apie jo nesiorientavimÄ aplinkoje, nepagrįsta, kadangi teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja nurodė, jog apklausos metu įtariamasis puikiai suprato, apie kokios dienos įvykius kalbama, o tai, kad protokole užraÅ¡yta netiksli diena yra ne kas kita, o raÅ¡ymo apsirikimas. Gynyba daug dėmesio skiria liudytojų D. S. ir R. S. parodymams, tačiau juos įvertinusi kolegija sprendžia, kad Å¡ių asmenų parodymai reikÅ¡mingi tik konstatuojant nukentėjusiajai padarytų sužalojimų laikÄ , pačios nukentėjusiosios bÅ«senÄ , tačiau visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl V.

J. S. tyčios nustatymo, kadangi Å¡ie liudytojai paties įvykio nematė. Nors gynyba teigia, jog kaltinamasis sudavė smÅ«gius ne tik į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiosios kÅ«no vietas, bet ir į tokias, kaip kairįjį žastÄ , plaÅ¡takas ir smakrÄ , tačiau kolegija sprendžia, jog Å¡ios aplinkybės, nepatvirtina gynybos teiginio, kad V. J. S. specialiai nesitaikė, smogė bet kur. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nustatyta anksčiau aptartais įrodymais, sužalojimai plaÅ¡takose buvo padaryti dėl to, jog nukentėjusioji griebė už peilio aÅ¡menų, tikslu iÅ¡vengti kryptingų smÅ«gių į krÅ«tinę, o smakras buvo perpjautas tik todėl, kad nukentėjusioji susigūžė, iÅ¡vengdama horizontalaus pjÅ«vio per kaklÄ .

Pagal nukentėjusiosios parodymus – ji, pajutusi priėjusį kaltinamÄ jį, iÅ¡ karto į jį sukosi ir praktiÅ¡kai tuo pat metu juto dÅ«rį peiliu į žastÄ , todėl akivaizdu, kad Å¡is V. J. S. suduotas smÅ«gis buvo nukreiptas į kairę krÅ«tinės pusę, juolab, kad iÅ¡ karto po to į krÅ«tinę sekė ir antrasis smÅ«gis (kurio nukentėjusioji dalinai iÅ¡vengė, sugriebdama peilį). Todėl, kolegijos nuomone, tai, jog pirmuoju smÅ«giu buvo sužalotas žastas, o ne kita kairės pusės krÅ«tinės vieta, lėmė tai, jog nukentėjusioji pakeitė pozÄ .

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes dėl V. J. S. suduotų smÅ«gių kryptingumo, kaltinimas tikslinamas, nurodant, jog kaltinamasis turėdamas tikslÄ nužudyti tyčia V. S. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas sudavė tris kartus ir vienÄ kartÄ peiliu bandė perrėžti jai gerklę. Dėl artimos aplinkos Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nurodoma, jog artima aplinka laikoma aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

NežiÅ«rint to, jog artima aplinka laikomi santykiai ir tarp buvusių sutuoktinių, tačiau teismų praktika formuojama ta linkme, jog inkriminuojant fizinio smurto panaudojimo atveju kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr.2A-6/2012). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismų praktikoje daugiausiai vertinimo ir pagrindimo sunkumų kyla tuomet, kai nukentėjęs asmuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystė) su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu. Å iuo aspektu aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama <...> santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi (Å¡iuo aspektu aiÅ¡kinama ar kartu gyvenančių santuokos nesudarančių asmenų santykiai atitinka Å¡eimos sampratÄ ).

BÅ«tent remiantis santykių turiniu ir sprendžiama, jog asmenys nesudarę santuokos atitinka Å¡eimos sampratÄ , jei jų bendras gyvenimas grindžiamas pastoviais emocinio prieraiÅ¡umo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog santuoka tarp R.

S. ir V. J. S. oficialiai nutraukta 2017 gegužės 17 d., taip pat nustatyta, jog dar iki santuokos nutraukimo teismine tvarka, asmenys kartu negyveno – V. J. S. įsirengė kambarį ir gyveno cokoliniame namo aukÅ¡te atskirai nuo savo dar tuo metu sutuoktinės R. S.. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog jokie kiti Å¡eiminiai santykiai jų nesiejo – maistÄ gaminosi atskirai (nors naudojosi ta pačia virtuve), komunalinius mokesčius, nors ir mokėjo tik R. S., tačiau tai darė ne dėl to, jog toks buvo tarpusavio susitarimas, o todėl, kad V.

J. S. kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti. Kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, bendrai pinigų jie netvarkė ne tik nutraukus santuokÄ ir gyvenant atskirai, bet gana ilgÄ laikÄ dar gyvenant kartu. Sprendžiant, ar tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios po santuokos nutraukimo buvo santykiai kaip Å¡eimos narių, vertinama ir ta aplinkybė, jog abu sprendė klausimÄ dėl per pusę padalinto turto atidalijimo – R. S. norėjo iÅ¡mokėti J. V. S. kompensacijÄ ir siekė, kad jis iÅ¡ namo iÅ¡sikraustytų, V.

S. siekė įteisinti konkrečias namo dalis. Nesiejo jų ir bendras vaikų ir anÅ«kų auginimas (abi dukros suaugę, su kartu gyvenančiomis anÅ«kėmis santykius kiekvienas palaikė atskirai). Taigi, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V. J. S. ir R. S. santykiai buvo grįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriÅ¡ku abipusiu įsipareigojimu (atitinkamų pareigų prisiėmimÄ vieno kitam), emociniu prieraiÅ¡umu ir panaÅ¡iais tarpusavio ryÅ¡iais (pagarba, pagalba, supratimu ir kt.), požiÅ«riu į vienas kitÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-49/2010, 2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad V. J. S. padaryta nusikalstama veika vyko artimoje aplinkoje, todėl šis kvalifikuojantis požymis šalinamas ir V. J. S. veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės V. J. S. nusikalto būdamas neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., 64-70 b. l.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo medicinos psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadoje V. J. S. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, organinis emocinio labilumo sutrikimas, kurie netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia (2 t. 141-145 b. l.). Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė teismo med. ekspertas psichiatras S. Simanauskas, po ekspertizės atlikimo V.

J. S. diagnozuotos ligos (pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ gydymo įstaigų) buvo žinomos ir iki ekspertizės, jos diagnozės ekspertizės metu buvo atmestos, naujų diagnozių nenustatyta (3 t., 87 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė operatoriui apie tai, jog jo gyvenamosios vietos adresu bÅ«tina greitoji medicinos pagalba ir policija. BÅ«tent pagal šį V. J. S. praneÅ¡imÄ nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) ir atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie V.

J. S. rado namuose. Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog praneÅ¡damas apie savo nusikalstamos veikos padarymo vietÄ ir joje pasilikdamas, V. J. S. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir padėjo jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, kas leidžia kolegijai tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors kaltinamasis nurodė, kad jo veiksmus žalojant nukentėjusiÄ jÄ lėmė ankstesni nuolatiniai konfliktai nepasidalinant turto ir nukentėjusiosios tyčiojimasis (tyčiojimusi jis laikė ir nukentėjusiosios ilgÄ buvimÄ vonioje), tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog nusikaltimo dienÄ , tarp jų joks konfliktas neįvyko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo veiksmus lėmė provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.

Skiriant V. J. S. bausmę, nevertinamas kaltinamajame akte nurodytas teistumas, kadangi jis išnykęs daugiau kaip prieš 10 metų iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas buvo padarytas tiesioginės tyčios forma ir nors nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas nagrinėjamoje situacijoje nėra.

Bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę.

Skiriant V. J. S. bausmę atsižvelgiama į jo fizinės bei psichinės sveikatos bÅ«klę. Kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrijos-psichologijos eksperto iÅ¡vados, komisija nustatė, kad V. J. S. nuo 6 metų serga epilepsija, nuo 2003 metų diagnozuotos Å¡irdies ligos, 2017 metais operuotas. Kaltinamasis du kartus gydytas psichiatrijos stacionare – dėl organinio emocinio labilumo sutrikimo ir dėl kliedesinių sutrikimų. IÅ¡ gydymo stacionare apraÅ¡ymo matyti, jog pirmÄ kartÄ kaltinamasis psichine sveikatos bÅ«kle skundėsi dėl blogo miego, pastovios įtampos ir blogų santykių Å¡eimoje, antro stacionarizavimo metu kalbėjo, jog Å¡eimos nariai pila į kavÄ nuodus, nori atimti namÄ .

Atliekant psichiatrinę-psichologinę ekspertizę ekspertai akcentavo, jog ir ekspertizės metu kaltinamasis negatyviai pasakoja apie santykius su namiÅ¡kiais, nepatenkintas situacija dėl turto dalybų, jaučia nuoskaudÄ , ne visada gali susivaldyti (2 t., 144-145 b. l.). Å ie duomenys, paties kaltinamojo bei liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog iÅ¡ tiesų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ilgÄ laikÄ tęsėsi įtempti tarpusavio santykiai, kurie dar labiau paaÅ¡trėjo nesutariant dėl turto dalybų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog V. J. S. dėl savo sveikatos bÅ«klės ir susiklosčiusių ilgai besitęsiančių itin blogų santykių ne tik su buvusia sutuoktine – nukentėjusiÄ ja R. S., tačiau ir su kitais kartu gyvenančiais asmenimis, bÅ«damas silpnos psichinės sveikatos nesugebėjo tinkamai įvertinti esamos situacijos bei nesugebėjo pasirinkti tinkamų susiklosčiusios situacijos sprendimo bÅ«dų ir elgdamasis impulsyviai ir visiÅ¡kai neapgalvotai padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamojo asmenybės charakteristika, jo psichinės bei fizinės sveikatos bÅ«klė, amžius (greitai sukaks 66 metai), tai, jog iÅ¡ karto po nusikaltimo pats pranešė bendrojo pagalbos centro telefonu, jog reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir policijÄ â€“ neabejotinai mažina jo asmenybės pavojingumÄ . Be to, V. J. S. veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusioji iÅ¡gijo, liekamųjų reiÅ¡kinių jos sveikatai neliko (liko tik estetiniai), nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Todėl kolegija yra tos nuomonės, jog sankcijoje numatytos, nors ir minimalios (7 metų) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir sprendžia, jog vadovaujantis bausmės paskirtimi ir remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, V. J. S. skirtina trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, negu numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 3 metai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio10 d. vienÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktinos nepakeistos. Dėl civilinių ieškinių Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 208,76 eurų ieškinį dėl žalos, patirtos gydant R. S., bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., 16-17 b.l.). Kaip matyti iš ieškinio bei prie jo pateiktų skaičiavimų, ieškinys pateiktas už R.

S. suteiktas gydymo paslaugas 2018 m. vasario 26 d. – kovo 1 d. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutiko. Abejoti, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala – pagrindo nėra. Taip pat nėra abejonių dėl žalos ir kaltinamojo veiksmų priežastinio ryšio, todėl ieškinys tenkintas visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Byloje R. S. 2018-09-07 ieškiniu prašo priteisti 1326,11 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 156-158 b. l.).

Nurodo, jog gydymui reikalingi vaistai ir tvarsčiai kainavo 77,28 Eur, kuras, kurį išnaudojo važinėjant po gydymo įstaigas, kainavo 48,83 Eur, o plastinė operacija, kurios reikės likusiam randui smakre pašalinti kainuos 1200 eurų. Pateikti vaistinės kvitai patvirtina, jog nukentėjisioji prašomus priteisti 77,28 euro išleido pirkdama tepalus, tvarsčius ir pleistrus, o patirtų sužalojimų pobūdis patviritna, kad tokios gydymo priemonės buvo reikalingos. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti kvitai patvirtina, jog 2018-03-19 už A-95 25,26 litro degalų sumokėta 29,32 euro; 2018-03-27 už 16,81 litro deglų sumokėta 19,51 euro (2 t., 161-162 b. l.).

Nors neabejotinai nukenėjusioji dėl patirtų sužalojimų turėjo transporto iÅ¡laidų, tačiau daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pagal pateiktus kvitus pirktas kuras buvo iÅ¡naudotas vien tik vykimui į gydymo įstaigas – pagrindo nėra, todėl už kurÄ praÅ¡oma priteisti suma mažinama, priteisiant 25 eurus. IÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to, adresuoto teismui matyti, jog nukentėjusiajai po ekstrine tvarka susiųto sužalojimo liko 7 cm 22 mm pločio lenktos formos randas smakro srityje, kurio korekcija taikant plastinės chirurgijos metodus rando estetikai pagerinti ir pooperaciniai vaistai kainuos 1200 eurų (2 t., 159 b. l.).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusių gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, pažymėta, jog žalÄ patyrusiam asmeniui pateikus įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus, kad iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos iÅ¡laidos yra realios (kasacinės bylos Nr.2K-7-85/2011 Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005). IÅ¡ pateikto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo matyti, kad, pagal CK 6.283 str., žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas.

Todėl šioje situacijoje, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti UAB (duomenys neskelbtini) plastikos chirurgo gydytojo M. N. pažymoje nurodytos operacijos būtinumu ir jos preliminarios kainos realumu, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad nukentėjusiajai likęs randas patvirtina ne tik pati nukentėjusioji ir minėto gydytojo pažyma, bet aplinkybės dėl rando po sužalojimo veide buvimo nurodytos ir specialisto išvadoje. Esant šioms aplinkybėms, R.

S. pritestina 1 302,28 Euro turtinei žalai atlygini. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į padaryto nusikaltimo padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala objektyviai negali bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, nes neturtinę žalÄ tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji patyrė sveikatos sutrikdymÄ , kuris buvo padarytas kaltininkui veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Kolegija visiÅ¡kai sutinka, jog, kaip ieÅ¡kinyje nurodo R. S., dėl V. J. S. nusikalstamų veiksmų – nevienkartinių dÅ«rių peiliu, ji patyrė fizinį skausmÄ , nesaugumo jausmÄ , kadangi buvo užpulta namuose, iÅ¡gyveno mirties baimę (sužalojimai daromi peiliu, bandoma perrėžti gerklę), patyrė Å¡okÄ ir kitus dvasinius iÅ¡gyvenimus, po įvykio blogai miega, dėl ko jaučiasi pavargusi.

Taip pat sutiktina, jog nukentėjusioji penkias dienas praleido ligoninėje, gydėsi sužalojimus medikamentais, dėl sužaloto veido (jame esančio rando) nukentėjusiajai iÅ¡sivystė nepilnavertiÅ¡kumo kompleksas, kas lėmė galimybių bendrauti sumažėjimÄ be to, numatoma chirurginė rando veide Å¡alinimo operacija. Nors teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad po sužalojimo lankosi pas psichologÄ ir psichiatrÄ , tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, o teigdama, jog vartoja antidepresantus, nurodė, jog juos vartojo ir ankčiau, tik mažesnėmis dozėmis.

Ä®vertinus visas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (pensininkas, 65 metų amžiaus, turintis nekilnojamojo turto), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose, kolegija sprendžia, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl R. S. padarytos žalos nustatytinas 6000 eurų. Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., 43-51 b. k.) paimta viena Å¡lepetė ir striukė bei iÅ¡ patrulio V.

D. (1 t., 58 b. l.) paimtas virtuvinis peilis, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK (1 t., 68-70 b. l.), nukentėjusiajai nepraÅ¡ant Å¡ių daiktų grÄ Å¾inti, pripažintini menkaverčiu turtu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); Kompaktinis diskas su GMP iÅ¡kvietimo garso įraÅ¡u – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosavybės teisės apribojimas V. J. S. priklausančian nekilnojamajam turtui: 1/2 žemės sklypui su statiniais, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)– pratęstinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. (2 t., 11, 59 b. l.), vienÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio V. J. S. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus dienos, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomÄ sias priemones: raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), draudimÄ lankytis (duomenys neskelbtini), draudimÄ bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su R. S. bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

J. S. 208,76 eurus (du Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus, 76 euro centus) žalos atlyginimo PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios R. S. ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iÅ¡ kaltinamojo V. J. S. 1302,28 euro turtinei žalai ir 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuosavybės teisės apribojimÄ V. J. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1/2 žemės sklypui su statiniais, 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) – pratęsti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: VienÄ Å¡lepetę, striukę bei virtuvinį peilį, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK (1 t., 68-70 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); Kompaktinį diskÄ su GMP iÅ¡kvietimo garso įraÅ¡u – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė