4f107d89-3f07-4c7a-a236-2efa3f4ac40a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                     Baudžiamoji byla Nr. 1-280-865/2017                                                                                             Teisminio proceso  Nr. 1-01-1-48394-2015-9                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.; 2.3.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam A.

V.,nukentėjusiesiems (dalyje posėdžių) M. M., T. M., jų atstovui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij, vertėjai Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              A V, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. . (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:1. 2004-06-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba LR BK) 178 str. 2d., 187 str. 1d., vadovaujantis BK 63 str. 1d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2. 2005-08-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2d., paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. pagal 2005-08-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su 2004-06-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;3. 2008-11-27 Vilniaus 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 178 str. 2d., 187 str. 3d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5 d. 1p., paskirta bausmė 7 MGL ( 910 Lt) dydžio bauda;4. 2009-06-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6d., 178 str. 2d., 178 str. 2d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2d., 65 str. 2d. pagal 2009-06-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-11-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiai ir 7 MGL ( 910 Lt) bauda;5.2011-10-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. ( 4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;6. 2011-12-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1d., 178 str. 2d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;7. 2012-08-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 3d., 187 str. 1d., 178 str. 2d., 22 str. 1d., 178 str.2d., vadovaujantis BK 63str.1d., 4d., 9d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė (1m.7mėn. laisvės atėmimo) subendrinta su 2012-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2m. 3mėn.8. 2015-12-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 292 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams.

Pritaikant LR BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams vykdymas atidėtas 2 ( dvejiems) metams.kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje;teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė : Kaltinamasis A. V. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiems asmenims buvo padaryta didelė turtinė žala, o bÅ«tent jis, 2015-08-29, apie 8.20 val., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (jo kraujyje ir Å¡lapime rasta morfino ir tramadolio) ir važiavo EiÅ¡iÅ¡kių pl 2-a eismo juosta nuo S.Dariaus ir S.Girėno g. pusės. Ties sankryža su Metalo gatve nesuvaldė vairuojamo automobilio, dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių eismo juostų kirto prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus skiriančių dvigubų iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtų kelio pusę, kur atsitrenkė į prieÅ¡inga kryptimi 1-a eismo juosta važiavusį vilkikÄ Scania 94D, valst.

Nr. . (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ Latvijos Respublikos piliečio A. S., gim. 1975 m., o po to susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi 2-a eismo juosta važiavusiu automobiliu Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., gim. 1954 m. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Audi 100 vairuotojas M. M., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir nepataisomai sugadintas T. M. priklausantis automobilis Audi 100, vaist. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl eismo įvykio M. M. buvo padaryta 666,66 eurų dydžio didelė turtinė žala ir T. M. padaryta 556 eurų dydžio didelė turtinė žala.Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai, gailisi ir parodė kad, avarija buvo netyčinė. Per metus laiko neuždirbs tiek pinigų, kad galėtų atlyginti žalÄ , be to turi maÅ¾Ä vaikÄ . PraÅ¡o teismo neskirti areÅ¡to, nes turi atlyginti žalÄ . Jis vienintelis Å¡eimos maitintojas.

Nuo kovo mėnesio dirbs betonuotoju. PraÅ¡o griežtai nebausti, žalÄ atlygins. Parodė, kad tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vartojo, tačiau dabar gydosi nuo priklausomybės. Tuo metu nebuvo vartojęs narkotikų, tačiau Å¡lapime laikosi pėdsakai iki savaitės laiko. Tuo metu nemiegojo dvi paras, važiavo link Salininkų, užmigo prie vairo ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Užmigo už vairo, jį paskui iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio. Visos įvykio eigos jis nematė.

Atsimena, kaip pravažiavo kolonėlę, važiavo antra eismo juosta ir viskas, daugiau neprisimena. Prabudo dėl to, kad jį pažadino oro pagalvė, jį žmonės iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio. Tada apžiÅ«rėjo automobilį, jį žmonės patraukė ant Å¡aligatvio, paguldė ir paskui atvažiavo greitoji pagalba. Jam buvo sužalotas raktikaulis, Å¡onkauliai, rieÅ¡as. Atsimena, kad važiavo 70-80 km/h greičiu. Važiavo vienas. Jį paguldė, nematė kÄ tuo metu veikė nukentėjusieji.

Jis po įvykio negalėjo normaliai kalbėti ir kvėpuoti. Su specialisto iÅ¡vada sutinka, tačiau tÄ dienÄ narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Heroino 1 dozę vartojo diena prieÅ¡ įvykį vakare, nuo jo buvo priklausomas. Automobilis, kurį vairavo, buvo jo pažįstamo. Su visais ieÅ¡kiniais sutinka. Yra dirbantis, atlygins. Vairuotojo pažymėjimÄ turi 17 metų. Yra teistas, paskutinį kartÄ teistas 2016 m. Žmona nedirba, gyvena kartu su jo tėvais ir savo Å¡eima. Žmona gauna paÅ¡alpÄ , jis dirba, tėvai gauna pensijas, tėvas gauna ir atlyginimÄ .

TÄ dienÄ narkotinių medžiagų jis nevartojo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2015-08-29, apie 08.15 val., Vilniuje vairavo firmai „SIA Hanart Auto“ priklausantį automobilį Scania P94D, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos numeris). Važiavo Metalo g. ir sankryžoje pasuko į deÅ¡inę, į EiÅ¡iÅ¡kių pl. link S. Dariaus ir S. Girėno g.

Važiavo EiÅ¡iÅ¡kių pl. 1-a eismo juostÄ apie 40 km/h greičiu. Buvo rytas, kelio danga - sausas asfaltas, matomumas geras. Važiuojant pastebėjo, kaip iÅ¡ prieÅ¡ingos krypties eismo kelio pusės staigiai į jo važiavimo krypties kelio pusę iÅ¡važiavo lengvasis automobilis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratÄ . Kai pamatė šį link jo važiuojantį automobilį, suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, bet susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. Nuo smÅ«gio atÅ¡okęs lengvasis automobilis toliau važiavo 2-a eismo juosta ir susidÅ«rė su Å¡ia eismo juosta važiavusiu kitu automobiliu.

Å io susidÅ«rimo nematė, tik girdėjo susidÅ«rimo garsÄ . Po smÅ«gio sustabdęs vairuojamÄ automobilį 1-oje eismo juostoje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad iÅ¡ prieÅ¡ingos eismo juostos buvo iÅ¡važiavęs Opel markės automobilis, kuris pirmiausia atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį, o po to susidÅ«rė su Audi markės automobiliu. Matė iÅ¡ Opel automobilio iÅ¡lipantį vairuotojÄ , bet su juo nebendravo. Priėjęs prie Audi markės automobilio, matė, kad vairuotojas buvo be sÄ monės, Å¡iam iÅ¡ nosies tekėjo kraujas.

Audi markės automobilio vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržu. Vėliau į įvykio vietÄ atvyko GMP (2 tomas, b.l. 31-32).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. M. parodė, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas jos vardu, bet Å¡iuo automobiliu daugiau naudojosi jos vyras M. M.. 2015-08-29 ryte jos vyras automobiliu Audi 100 važiavo iÅ¡ darbo ir pateko į eismo įvykį, dėk kurio vyras buvo sužalotas, o jų automobilis - nepataisomai sugadintas. Draudimo bendrovė už sudaužytÄ automobilį Audi 100 sumokėjo 496 eurus, o vėliau automobilis buvo parduotas į metalo lauÅ¾Ä už 60 eurų.

Dėl eismo įvykio metu nepataisomai sudaužyto automobilio Audi 100, jai padaryta didelė turtinė žala, kadangi šis automobilis buvo techniškai tvarkingas ir juo visur važiuodavo, o šiuo metu nupirkti kito automobilio negali (2 tomas, b.l. 2-3).             Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2015-08-29, apie 08.00 val., vairavo jo žmonai T. M. priklausantį automobilį Audi 100. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Eišiškių pl. 2-a eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu nuo Vaidotų pusės link S.Dariaus ir S.Girėno g.

Buvo ryto metas, giedra, matomumas geras, tiesus kelio ruožas. Kelio danga - sausas asfaltas. Pravažiavęs sankryÅ¾Ä su Metalo g., staiga pamatė, kad iÅ¡ prieÅ¡ingos krypties eismo juostos į jo važiavimo eismo juostÄ Ä¯važiavo tamsios spalvos Opel markės automobilis, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekine dalį. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ vairuojamÄ automobilį stabdė, bet susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. SmÅ«gis buvo stiprus, nes prarado sÄ monę, o atsigavo tik RVU ligoninėje. Automobiliu važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržu.

Dėl eismo įvykio jam padaryta didelė turtinė žala. Didelė turtine žala padaryta dėl patirto sveikatos sužalojimo, patirto streso ir iÅ¡gyvenimų. Gydymosi laikotarpiu nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23 patyrė finansinių nuostolių dėl negautų pajamų už darbÄ . t.y. pajamos buvo 20% mažesnės. Patirtos didelės žalos sumos nurodyti negalėjo (2 tomas, b.l. 13-14, 18-19).VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 2324/15(01) nurodyta, kad A. V. kraujyje rasta morfino, tramadolio ir difenhidramino.

Å lapime rasta morfino, tramadolio, difenhidramino ir pėdsakų kodeino (1 tomas, b.l. 57).VTMT teismo medicinos specialistas J.M. P., apžiÅ«rėjęs M. M.. gim. 1954 m„ RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2015/71915. Vilniaus rajono Baltosios Vokės bendrosios praktikos gydytojo kabineto medicininę kortelę ir asmens sveikatos istorijÄ , VU ligoninės Žalgirio klinikų gydymo stacionare ligos istorijÄ ir rentgeno nuotraukas, padare iÅ¡vadÄ , kad M. M. nustatyti sužalojimai - daugybiniai veido kaulų: deÅ¡inio skruostikaulio ir deÅ¡inio skruostinio lanko, abiejų virÅ¡utinių žandikaulių ir akiduobių sienelių, bei nosies kaulų ir kairio raktikaulio lūžiai bei muÅ¡tinė smakro žaizda galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 25-26).             IÅ¡ eismo įvykio vietos plano matyti eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai Opel Astra valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Scania 94D, vaist. Nr. . (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 8).             Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti eismo įvykio metu padaryti transporto priemonių apgadinimai (1 tomas b.l. 9, 10).             Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu yra užfiksuota įvykio vieta (1 tomas b.l. 11-15).Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A.

V. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . TÄ teisiamajame posėdyje pripažino jis pats, tai įrodo nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų T. M., M. M. parodymai, liudytojo A. S. parodymai, policijos patrulio T.DemeÅ¡ko tarnybinis praneÅ¡imas (1 tomas, b.l. 6), eismo įvykio vietos planas (1 tomas, b.l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 tomas, b.l. 9-10), kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 tomas, b.l. 11-13), fotolentelės (1 tomas, b.l. 14-15), transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolai (1 tomas, b.l. 16-18, 19-21, 22-24), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 tomas, b.l. 26), teismo psichiatro V.E. B. paaiÅ¡kinimas (1 tomas, b.l. 145-146), pažymos apie T.

M. socialinio draudimo įmokas ir iÅ¡mokas (2 tomas, b.l. 5-10), M. M. pirktų vaistų ir medicininių priemonių kvitų kopijos (2 tomas, b.l. 20-21), pažyma apie M. M. darbines pajamas 2014 metais (2 tomas, b.l. 23), M. M. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas (2 tomas, b.l. 25-26). Už kelių transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalis).

Taigi, kaltinamojo A. V. nusikalstama veika baigta. A. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3530,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 80, 81).

Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas, 3530,31 Eur turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. V.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 2326,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 48, 49). Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas, 2326,19 Eur turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. V..              N. T. M. ir M. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašo priteisti M.

M. naudai 1143,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur advokato iÅ¡laidoms padengti. Nukentėjusieji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, jog pagal LR CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str.l d.). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Akivaizdu, kad atsakovas A. V., vairuodamas automobilį privalėjo laikytis KET reikalavimų, numatančių, kad: eismo dalyvių elgesys keliuose grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), vairuotojas privalo lakytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (KET 9 punktas), vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (KET 14 punktas), vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to (KET 99 ir 119 punktai), kelyje iÅ¡ keturių ir daugiau juostų su skiriamÄ ja juosta neturėjo teisės kirsti skiriamÄ jÄ juostÄ (KET 118 punktas), neturėjo teisės kirsti dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ (KET 3 priedas, punktas 1.3).

Tačiau, minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas M. M. ir buvo sugadinta T. M. priklausanti transporto priemonė. Valstybinės TMT prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J.M. P., nustatė, kad eismo įvykio metu M. M. patyrė daugybinius veido kaulų: deÅ¡inio skruostikaulio ir deÅ¡inio skruostinio lanko, abiejų virÅ¡utinių žandikaulių ir akiduobių sienelių, bei nosies kaulų ir kairio raktikaulio lūžius, taip pat muÅ¡tinę smakro žaizdÄ .

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po eismo įvykio M. M. buvo pristatytas į VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikÄ kur buvo stacionarizuotas skubos tvarka. 2015-08-29 vietinėje nejautroje atliktas pirminis chirurginis žaizdos gydymas, 21 (dvideÅ¡imt pirmo) danties Å¡alinimas. 2015-09-07 bendrinėje nejautroje atlikta skruostikaulio repozicija. 2015-09-08 atlikta antdantinė osteosintezė. 2015-09-10 buvo iÅ¡raÅ¡ytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Rekomenduojama: - minkÅ¡tas maistas 2 mėn. po įtvarų Å¡alinimo;

įtvarus Å¡alinti po 3 savaičių; siÅ«lus Å¡alinti 7 dienÄ po operacijos. Laikotarpyje nuo 2015-09-11 iki 2015-11-23 M. M. buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai. 2015-11-23 buvo pakartotinai hospitalizuotas į VÅ¡Ä® VUL Žalgirio klinikÄ . Epikrizėje nurodyta, kad - „apžiÅ«rint ekstraoraliai matomas deÅ¡inės akies enoftalmas. ŽiÅ«rint visomis kryptimis yra diplopia, akies judesiai laisvi. Matoma deÅ¡iniojo skruosto deformacija, čiuopiamas kaulinis laiptas deÅ¡iniajame paakintame kraÅ¡te. RadiologiÅ¡kai nustatytas deÅ¡inės akiduobės dugno lūžis su poslinkiu, minkÅ¡tųjų audinių dislokacija į žandinį antį, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžis su dislokacija". 2015-11-24 bendrinėje nejautroje operuotas, reponavus lūžgalius atlikta deÅ¡inės apatinio akiduobės kraÅ¡to osteosintezė plokÅ¡tele bei sraigtais, akiduobės dugno plastika titano tinkleliu. 2015-11-27 iÅ¡raÅ¡ytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui.

Bendrai gydymas buvo tęsiamas nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23 d. Eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad eismo įvykio metu atsakovo automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, kaip buvo minėta, transporto priemonę jis vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo metu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pavedimu eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administravo draudimo kompanija AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje.

Å iai dienai, draudimo kompanija sumokėjo: T. M. - 496 EUR už sugadintÄ transporto priemonę; M. M. - 76,41 Eurų gydymo iÅ¡laidoms ir 3.000 Eurų neturtinės žalos. Draudimo bendrovei buvo pateikti M. M. pirktų medikamentų kvitų originalai bendrai sumai - 112,07 Eurų. Draudimo bendrovė dėl nesuprantamų priežasčių nekompensavo gydytojo iÅ¡raÅ¡ytų vaistų (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė rimtÄ veido traumÄ su daugybiniais veido kaulų, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo, ko, kaip paraÅ¡yta medicininėse dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka.

BÅ«tent, dėl didelio kraujo netekimo ir buvo iÅ¡raÅ¡yti minėti vaistai. Po eismo įvykio buvo nedarbingas laikotarpyje nuo 2015-08-29 d. iki 2015-12-23, t.y. nedirbo 4 mėnesius (arba 85 d.). Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis eismo įvykio buvo 762,23 Eurų (arba 34,65 Eurų). Jeigu bÅ«tų darbingas, darbovietėje jam bÅ«tų sumokėtas atlyginimas - 85 x 34,65 = 2.945,25 Eurų sumoje. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymÄ , per šį laikÄ jam buvo iÅ¡mokėta 1.837,68 Eurų suma.

Negautų pajamų suma sudaro (2.945,25 337,68) 1.107,57 Eurų. Tokiu bÅ«du M. M. Å¡iai dienai liko nekompensuota turtinė ( 35,66 + 1.107,57) 1.143,23 Eurų sumoje. Draudimo bendrovės AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje apskaičiavo ir kompensavo M. M. neturtinę žalÄ - 3000 Eurų sumoje, T. M.- nieko. M. M. po eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Bendrai po eismo įvykio buvo gydomas 4 mėnesius. Å iuo metu M. M. turi periodiÅ¡kai lankytis pas veido chirurgÄ Â ir ruoÅ¡tis operacijoms, nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, nes vargina skausmai.

IÅ¡karto po eismo įvykio, pirmos operacijos metu, dėl veido kaulų lūžio gydytojai buvo priversti paÅ¡alinti 21 (dvideÅ¡imt pirmÄ ) dantį. Po antros operacijos veido kaulai buvo sutvirtinti plokÅ¡tele ir sraigtais, kurie liks jau visam gyvenimui. Gydymo metu buvo nustatyta, jog 27 ir 28 dantys nestovi kaule, taip pat nustatyta 16 danties destrukcija 0,5 cm, o 17 ir 25 dantų destrukcija po 0,3 cm. Dėl ko ir bus atliekamos operacijos. Kiek jų reikės - kol kas nežinoma. Tai paaiÅ¡kės tik pradėjus chirurginį gydymÄ .

Didelius nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė ir dėl to, jog po pirmos operacijos įtvaru buvo užfiksuoti tarpusavyje apatinis ir virÅ¡utinis žandikauliai, dėl ko negalėjo kalbėti, privalėjo valgyti tik skystÄ arba minkÅ¡tÄ maistÄ . Esant tokiai situacijai, buvo visiÅ¡kai apribotos galimybės bendrauti su artimaisiais ir draugais. Nors 2015-12-23 formaliai gydymas buvo baigtas, daktarai siÅ«lė forminti invalidumÄ , nes dėl patirtų veido traumų nejaučia pusės veido ir tai jau nepagydoma patirtų eismo įvykio metu traumų pasekmė.

Forminti invalidumÄ atsisakė, nes tokiu atveju prarastų savo pajamas ir Å¡eima neturėtų iÅ¡ ko gyventi. Dėl eismo įvykio iki Å¡iol yra didžiuliame psichologiniame Å¡oke, kurio pasekmės yra tai, kad iki Å¡iol bijo važiuoti automobiliais. Tai jam sukelia didžiulį diskomfortÄ , nuolat patiria papildomÄ Ä¯tampÄ , susijaudinimÄ , iÅ¡gÄ stį. Emocinę žalÄ eismo įvykis padidina ir tuo, kad keturis mėnesius jautėsi pilnai „atskirtas nuo gyvenimo“ negalėdamas niekur iÅ¡vykti.

Minėto eismo įvykio metu A. V. didelis neatsargumas sukėlė jam neturtinę žalÄ , tai yra fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocines depresijas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , darbingumo sumažėjimÄ ir kitÄ . Aukščiau paminėti negrįžtamo pobÅ«džio sveikatos praradimai, visÄ likusį gyvenimÄ lydėsiantys fizinis nevisavertiÅ¡kumas bei dvasinis diskomfortas, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jam turi bÅ«ti atlyginta maksimali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta 5000 Eurų suma.

O papildoma 1000 Eurų suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ eismo įvykio kaltininko. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir negali bÅ«ti mažinamas. PadarytÄ neturtinę žalÄ vertina 6000 EUR sumoje. Eismo  įvykio  metu buvo  sugadintas T. M. priklausantis automobilis „Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip apskaičiavo atsakovo, draudimo kompanijos atstovai, automobilio remontas buvo ekonomiÅ¡kai netikslingas, dėl ko T. M. neteko automobilio, kuris Å¡eimai buvo labai reikalingas.

Netekus automobilio, T. M. patyrė daug nepatogumų. T. M. dirba Vilniaus Gijų, verslo ir žemės Å«kio mokykloje (Parko g. 7, Baltoji Vokė). Atvykimas į darbovietę pasidarė labai sudėtingas, kadangi be automobilio vien tik kelionė iÅ¡ namų į darbÄ ir atgal kasdien užima 2 val.30 min, kai važiuojant automobiliu reikėjo 15-20 min. Dėl Å¡ių priežasčių kiekvienÄ darbo dienÄ reikia iÅ¡ namų iÅ¡eiti 2 valandomis anksčiau ir su persėdimais važiuoti iki darbovietės. Labai vėlyvi kasdieniai grįžimai namo autobusais ir mikroautobusais stipriai iÅ¡vargino ir kenkė savijautai, darbui namuose ir darbovietėje.

Dėl automobilio praradimo tapo apsunkintas ir kasdieninis gyvenimas, nes nuo gyvenamosios vietos iki artimiausios parduotuvės 1,5 - 2,0 km. Sunaikintas eismo metu automobilis nors ir nebuvo naujas, bet labai prižiÅ«rėtas ir techniÅ¡kai tvarkingas, juo galėjo naudotis dar ilgÄ laikÄ . Nupirkti kitÄ automobilį neturėjo galimybės, nes Å¡eimos finansinė situacija to neleidžia padaryti. Iki Å¡iol patiriamas tiek moralinis, tiek materialinis nuostoliai. PadarytÄ T. M. neturtinę žalÄ vertina 1000 EUR sumoje.

Eismo įvykio metu automobilis a/m „Renault Espace", valst. Nr. P799814, nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu., todėl atsakovu šioje byloje įtrauktinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (t. 2, b.l. 140-145). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovas adv. V. Latušinskij nurodė, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas. Draudimo bendrovė atlygino praktiškai visus vaistus, kurie buvo perkami gydymosi laikotarpiu, tačiau nebuvo sumokėta 35.66 Eur už vaistus.

Eismo įvykio metu buvo patirta rimta veido trauma ir nukentėjusysis prarado daug kraujo - dėl to jam buvo iÅ¡raÅ¡yti tie trys vaistai bendroje sumoje už 35.66 Eur. Mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir priteistinos. M. M. buvo nedarbingas 4 mėnesių laikotarpiui, patyrė žalÄ Â 1175.57 Eur. Dėl M. M. neturtinės žalos - jis patyrė rimtÄ veido traumÄ , buvo atliktos dvi operacijos. Buvo nustatyta, kad dantys nestovi kaule, nustatyta dantų destrukcija. Be to,  nepaisant to, kad gydymas buvo formaliai baigtas, buvo siÅ«loma nukentėjusiajam gauti 3 gr. neįgalumÄ , tačiau, įvertinus finansinius rezultatus buvo nutarta nesikreipti dėl nedarbingumo, o toliau tęsti darbÄ dėl sunkios situacijos.

Jam ilgÄ laikÄ teko vaikščioti su suriÅ¡tais žandikauliais, negalėjo normaliai bendrauti, teko valgyti skystÄ maistÄ . Yra likę liekamųjų reiÅ¡kinių, M. M. nejaučia deÅ¡inės pusės veido, kas bus jaučiama visÄ gyvenimÄ , Liko neatlyginta 3000 Eur. žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti dalinai iÅ¡ ,,draudikų biuro“ ir kaltinamojo. Transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai. Žala buvo kompensuota tik po metų laiko. T. M. patyrė didelius nepatogumus, nes jai darbo pasiekimas užimdavo po 2.5 val.

Transporto priemonė nebuvo apdrausta, įvykis įvyko LR teritorijoje, vadinasi, yra visos sÄ lygos, kad draudikų biuras bÅ«tų atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokas. Mano, kad jie privalo patys tvarkyti tuos reikalus. Tokiais atvejais jie privalo patys administruoti arba skirti kažkokiÄ tai draudimo bendrovę, ko Å¡ioje padaryta nebuvo. Jie pagrįstai patraukti civiliniais atsakovais Å¡ioje byloje ir privalo atlyginti žalÄ . Lietuvos Respublikos BPK nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę ir privalo pateikti civilinį ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo pradžios.

Tai ir buvo padaryta. Be to nenuostabu, kad ne visada žmonės žino, į kokiÄ Å¾alÄ jie turi teisę pretenduoti. Nukentėjusysis kreipėsi į advokatÄ , buvo surinkti dokumentai, įrodymai, kurie buvo pateikti teismui. Dėl negautų pajamų. Už pagrindÄ buvo paimta pažyma, kuri buvo pridėta prie civilinio ieÅ¡kinio (Lietuvos oro uosto pažyma apie pajamas, kurios buvo mokamos iki eismo įvykio dienos). IÅ¡ esmės jie paėmė tris mėnesius iki eismo įvykio, bet paėmė ne rugpjūčio mėnesį, kai yra didesnis atlyginimas.

Paėmė gegužės mėnesį vietoj rugpjūčio ir apskaičiavo žalÄ . IÅ¡ dalies su jais bÅ«tų galima sutikti, kad civiliniame ieÅ¡kinyje buvo paskaičiuota negautų pajamų suma, remiantis iÅ¡mokomis be atsiskaitymų, suskaičiavus vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius pagal jų principÄ . Imant paskutinius mėnesius, vidutinis darbo užmokestis sudaro 1757.33 Eur, kuris buvo sumokėtas už 63 darbo dienas. Lentelė duoda pagrindo teigti, kad negautos darbo pajamas sudaro 477.19 Eur.

Pažymoje pažymėta, kad rugsėjo mėnesį buvo sumokėta 250.51 Eur. IÅ¡ pateiktų dokumentų matosi, kad jau 30 d. M buvo paguldytas į ligoninę ir nedirbo. Å ita suma buvo pervesta po pusės metų ir sumokėta, kai jis buvo gydomas ir gulėjo ligoninėje. Nėra logikos, kodėl draudikų biuras mano, kad suskaičiavus sumÄ , reikia iÅ¡minusuoti tÄ iÅ¡mokÄ . Jei ta suma yra įskaitoma į atlyginimÄ , tai skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, reikėjo susumuoti tas tris sumas ir iÅ¡mokėtÄ papildomÄ sumÄ , tačiau jie to nedaro.

Skaičiuoja minimalų atlyginimÄ , o po to paima rezultatÄ ir iÅ¡ rezultato nori iÅ¡braukti tÄ sumÄ . Turi likti 477.19 Eur, suma. Dėl gydymo iÅ¡laidų ir vaistų. Eismo įvykio metu buvo patirta rimta veido trauma ir nukentėjusysis prarado daug kraujo –dėl to jam buvo iÅ¡raÅ¡yti tie trys vaistai bendroje sumoje už 35.66 Eur. Visi dokumentai, pagrindžiantys šį faktÄ , yra. Mano, kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . Dėl neturtinės žalos įrodymai yra pateikti.

Neturtinė žala negali būti patvirtinta kažkokiais tai dokumentais. Tai yra visuma tų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, skausmų, išgyvenimų dėl sveikatos. Mano, kad suma pagrįsta ir priteistina. Dėl T. M. ieškinio. Neturtinė žala yra atlyginama tais atvejais, kai yra padaryta nusikaltimu. Akivaizdu, kad tai - neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis kaltę pripažino. Buvo nepataisomai sugadinta transporto priemonė, kuri priklausė T. M.. Mano, kad ir T. M. turi būti atlyginta neturtinė žala.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl nukentėjusiojo M. M. ieškinio dalies, t.y. dėl 1.143,23 EUR turtinei žalai atlyginti (negautos pajamos 1.107,57 EUR ir gydymo išlaidos 35,66 EUR) nurodo:

1) dėl negautų pajamų 1.107,57 EUR: Ieškovas M. M. ieškinyje nurodo, kad po eismo įvykio buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, t.y. nedirbo 4 mėnesius (arba 85 d.). Taip pat nurodo, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 762.23 Eur (arba 34,65 Eur - vidutinis vienos darbo dienos užmokestis). Jeigu būtų darbingas, darbovietėje už nedarbingumo laikotarpį būtų sumokėtas darbo užmokestis 2.945.25 Eur (85 d. x 34,65 Eur). Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 1.837,68 Eur, todėl ieškovo M.

M. vertinimu negautų pajamų sumÄ sudaro 1.107,57 Eur (2.945,25 Eur - 1.837.68 Eur).Žalų administravimo departamento vertinimu, atsižvelgus į teisės aktų nustatytÄ negautų pajamų apskaičiavimo tvarkÄ , toks ieÅ¡kovo M. M. pateiktas negautų pajamų apskaičiavimas nėra teisingas. Informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo Ä®vykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 9 punktas numato, kad „asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigÅ«nams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1. p. numato, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesi, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, o 6.2. p. nurodo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas tokiu bÅ«du: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpi dienų skaičiaus.

Kadangi ieÅ¡kovas M. M. nepateikė tikslesnes informacijos dėl dirbamų darbo dienų skaičiaus per savaitę, Žalų administravimo departamentas ieÅ¡kovo negautas pajamas nustatė vertinant, kad ieÅ¡kovo M. M. darbo savaitė yra 5 darbo dienų. Atsižvelgus į ieÅ¡kovo M. M. darbdavio Valstybinės Ä®monės „Lietuvos oro uostai“ 2016-04-21 pateiktÄ pažymÄ apie darbuotojo pajamas, M;. M buvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2015 metų liepos, birželio, gegužės mėnesius (3 mėnesiai iki eismo įvykio mėnesio) bendrai sumai 1.673,10 Eur (gautas darbo užmokestis „į rankas“).

Nustatyta, kad ieškovo M. M. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis - 26,56 Eur (1.673,10 Eur (3-jų mėnesių išmokėto darbo užmokesčio suma) / 63 darbo dienų skaičiais išdirbtų dienų skaičius už 3 mėnesius, kai dirbama 5-ias darbo dienas per savaitę)). Skaičiuojant ieškovo M. M. nedarbingumo dienas laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, gaunamos 83 nedarbingumo dienos (rugpjūčio mėn. - 1 darbo diena, rugsėjo mėn. - 22 darbo dienos, spalio mėn. - 22 darbo dienos, lapkričio mėn. - 21 darbo dienos, gruodžio mėn. (iki gruodžio 23 d., įskaitytinai) - 17 darbo dienų).

Ieškovo M. M. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, bet ne nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, kaip nurodo ieškovas, nes 2015-08-29 ir 2015-08-30 buvo savaitgalio dienos. Tokiu pačiu principu nustatant laikotarpį dėl mokėtinų socialinių išmokų vadovavosi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - ligos pašalpas mokėjo laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23. Taigi, apskaičiuojant ieškovo M. M. gautinas pajamas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, gaunama gautinų pajamų suma 2.204,24 Eur (83 darbo dienos x 26,56 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis).

Taisyklių 55 p. numato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Biuras moka nukentėjusiam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Todėl, apskaičiuojant ieÅ¡kovo negautas pajamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo gautinų pajamų minusuojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos - 1.837,68 Eur (už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23) ir gaunama negautų pajamų 366,56 Eur (2.204,24 Eur - 1.837,68 Eur).

Tačiau, pastebėtina, kad ieškovo M. M. darbdavys Valstybinė įmonė „Lietuvos oro uostai“ 2016-04-21 pateiktoje pažymoje apie darbuotojo pajamas nurodė, kad už 2015 metų spalio mėnesį, t.y. ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, M. M. išmokėjo 252.51 Eur. Žalų administravimo departamento vertinimo nurodyta suma turėtų būti mažinamos apskaičiuotos negautos pajamos, t.y. 366,56 Eur - 252,51 Eur. Gaunama, kad ieškovas M. M. negavo 114,05 Eur pajamų nedarbingumo laikotarpiu. Išvada:

IeÅ¡kovui M. M. atlygintina 114,05 Eur žalÄ dėl negautų pajamų.

2) Dėl gydymo iÅ¡laidų (35,66 Eur): ieÅ¡kovas M. M. ieÅ¡kinyje nurodo, kad draudimo bendrovei buvo pateikti M. M. pirktų medikamentų kvitų originalai bendrai sumai - 112,07 Eurų. Draudimo bendrovė dėl nesuprantamų priežasčių nekompensavo gydytojo iÅ¡raÅ¡ytų vaistų (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Nukentėjusysis nurodo, jog eismo įvykio metu patyrė rimtÄ veido traumÄ su daugybiniais veido kaulų lūžiais, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo.

Dėl ko, kaip paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka. BÅ«tent dėl didelio kraujo netekimo ir buvo iÅ¡raÅ¡yti minėti vaistai'. Draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje specialistų vertinimu nukentėjusiajam M. M. nekompensuotinos iÅ¡laidos už vaistus floradix, tardyferon. tothema, nes tai geležies preparatai mažakraujystei gydyti. Dokumentų, kuriais galima bÅ«tų pagrjsti nurodytų vaistų įsigijimÄ sÄ saja su eismo įvykio metu patirta trauma, nėra pateikta.

Išvada: Ieškovui. M. M. neatlygintinos 35,66 Eur išlaidos dėl įsigytų vaistų.

3) Dėl ieÅ¡kinio dalies dėl 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti: draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje specialistai, atsižvelgdami į gautus dokumentus iÅ¡ medicininių įstaigų, iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo M. M. patirtų traumų, sužalojimo masto (nesunkus), įvertino ir kompensavo M. M. neturtinę žalÄ sumai 3.000 Eur. Žalų administravimo departamento vertinimu ieÅ¡kovas M. M. nepateikė naujų įrodymų, dokumentų, kuriais vadovaujantis turėtų bÅ«ti pervertinta neturtinė žala ir ieÅ¡kovui atlyginta papildoma 1.500 Eur suma.

Dėl nukentėjusiosios T. M. ieÅ¡kinio dalies: įvykusio eismo Ä®vykio metu buvo sugadintas ieÅ¡kovei T. M. priklausantis automobilis Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) Pati T. M. eismo įvykio metu nebuvo sužalota. Draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, administruodamas žalÄ Biuro vardu, apskaičiavo ir atlygino nukentėjusiosios T, M patirtÄ turtinę žalÄ dėl sugadinto automobilio. Neturtinė žala yra sudėtinė žalos asmeniui dalis ir mokama tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu yra sužalojama asmens sveikata.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė T. M. nebuvo sužalota eismo įvykio metu, todėl, atsižvelgus į teisės aktus, neturtinė žala dėl turtinės žalos nėra mokėtina. IÅ¡vada: IeÅ¡kovės T. M. praÅ¡ymas atlyginti 500 Eur dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas. Nukentėjusysis M. M. nurodo, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė rimtÄ veido traumÄ su daugybiniais veido kaulų, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo, ko, kaip paraÅ¡yta medicininėse dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka.

BÅ«tent, dėl didelio kraujo netekimo ir buvo iÅ¡raÅ¡yti minėti vaistai (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Draudimo bendrovė nurodo, jog tai pagal vaistų apraÅ¡Ä geležies preparatai mažakraujystei gydyti, tačiau bÅ«tent Å¡ie vaistai buvo nukentėjusiajam paskirti po avarijos dėl kraujo netekimo – Å¡iai problemai gydyti, nes nukentėjusysis avarijos metu patyrė rimtÄ veido traumÄ su daugybiniais veido kaulų lūžiais. Teismas sutinka su nukentėjusiojo nuomone, jog Å¡i dalis iÅ¡laidų bÅ«tų atlyginta.

Šie vaistai buvo paskirti po avarijos būtent dėl kraujo netekimo, todėl 35,66 Eurų suma nukentėjusiajam atlygintina. Dėl nukentėjusiojo M. M. reikalavimo atlyginti negautas pajamas 1.107,57 EUR sumoje, teismas pažymi, jog „asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo Įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles.

Å ių taisyklių 9 punktas duoda nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, patvirtintÄ â€žDarbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1. p. numato, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesi, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, o 6.2. p. nurodo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas tokiu bÅ«du: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpi dienų skaičiaus.

Teismas sutinka, jog ieškovo M. M. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis - 26,56 Eur (1.673,10 Eur (3-jų mėnesių išmokėto darbo užmokesčio suma) / 63 darbo dienų skaičiais išdirbtų dienų skaičius už 3 mėnesius, kai dirbama 5-ias darbo dienas per savaitę)) ir kad viso yra 83 nedarbingumo dienos, t.y.. jog eškovo M. M. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, bet ne nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, kaip nurodo ieškovas, nes 2015-08-29 ir 2015-08-30 buvo savaitgalio dienos.

Tokiu bÅ«du gaunama gautinų pajamų suma 2.204,24 Eur (83 darbo dienos x 26,56 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis). Taisyklių 55 p. numato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo bendrovė turėtų sumokėti nukentėjusiajam likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas.

Tai sudaro 366,56 Eur. Teismas sutinka, jog turėtų bÅ«ti minusuojama darbdavio už 2015 metų spalio mėnesį, iÅ¡mokėta 252.51 Eur suma. Taigi, nukentėjusiajam M. M. priteistina ir atlygintina 114,05 Eur suma dėl negautų pajamų.Dėl ieÅ¡kinio dalies dėl 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti: kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam M. M. neturtinę žalÄ sumai 3 000 EUR. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal teismų praktikÄ minėta suma atitinka susiformavusias tokios žalos atlyginimo ribas.

Naujų argumentų, dėl ko turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta didesnį suma, nebuvo pateikta. Taigi, Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys netenkintinas. Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl nukentėjusiosios T. M. ieÅ¡kinio dalies atlyginti 500 EUR neturtinę žalÄ , nurodo, jog vykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji T, M nebuvo sužalota, turtinė žala, patirta dėl sugadinto automobilio, nukentėjusiajai atlyginta. Nurodoma, jog neturtinė žala yra sudėtinė žalos asmeniui dalis ir mokama tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu yra sužalojama asmens sveikata.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė T. M. nebuvo sužalota eismo įvykio metu, todėl, atsižvelgus į teisės aktus, neturtinė žala dėl turtinės žalos nėra mokėtina. Teismas sutinka su šiais argumentais ir civilinio ieškinio šioje dalyje netenkina. Taip pat papildomai nėra atlygintinas civilinis ieškinys, kur prašoma iš kaltinamojo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo yra priteistina nukentėjusiųjų M.

M. ir T. M. naudai 500 Eur advokato iÅ¡laidoms padengti.Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, asmuo vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstama veika padaryta esant neatsargiai kaltei (nerÅ«pestingumas), baigta, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę: vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka (1 tomas, b.l. 73-82), VÄ® „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ nesigydė (1 tomas, b.l. 137), VÄ® „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ nesigydė (1 tomas b.l. 138), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ Ä¯raÅ¡yta nuo 2015-08-03, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus.

Priklausomybės sindromas (1 tomas, b.l. 139). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-01-11 specialisto išvados matyti, kad nėra duomenų, kad A. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl opioidinės narkomanijos (priklausomybės nuo opioidų sindromo) jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 tomas, b.l. 149). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia: pripažinti A V kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 parų areÅ¡to bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; taikant Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį – 30 parų areÅ¡to bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir 3530,31 Eur turtinę žalÄ priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo A.

V..Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir 2326,19 Eur turtinę žalÄ priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo A. V..Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro praÅ¡o priteisti M. M. naudai 1143,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atlyginti iÅ¡ minėtos bendrovės 149,71 Eurų turtinės žalos.

N. T. M. civilini ieškinį, kuriame iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašo priteisti T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Nukentėjusiojo M. M. ir nukentėjusiosios T. M. civilinius ieškinius, kuriuose prašoma papildomai iš atsakovo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Priteisti nukentėjusiųjų M. M. ir T. M. naudai 500 Eur advokato išlaidoms padengti iš kaltinamojo A.

V.. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                Irma Randakevičienė