2016-07-18 Nr. AB-14685-3-63-3-00554-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1278-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00554-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ir – KRATC) su prašymu (b. l. 3) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovės E. J. 370,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta pareiškėja, kuriai 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2012 m. spalio 9 d. pagrindu, paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 23-26) pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino dalinai. Iš atsakovės E. J. pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteisė 117,2 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Teismas vertino, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2012 m. spalio 9 d. pagrindu, paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi pareiškėja iš palikimą priėmusio įpėdinio siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 9 d., kuriuo atsakovė nebuvo šio buto dalies savininke, taigi ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). MAĮ 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

Iš teismo išreikalauto 2012 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (b. l. 14-15) teismas nustatė, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu E. J. paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir tai nurodyta viešajame registre. Byloje duomenų, kad pareiškėja būtų įvykdžiusi CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja.

Iš bylos taip pat matyti, kad dėl šios rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėja kreipėsi į teismą 2015 m. gegužės 18 d., t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Visa tai apibendrinęs, teismas priėjo išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjos reikalavimas gali būti tenkindamas tik toje apimtyje, kuria yra prašoma priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. tik už tą laikotarpį kai gyvenamosios patalpos dalis nuosavybės teise jau priklausė atsakovei ir kuriuo ji Nuostatų prasme laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš teismui pateiktos 2015 m. gegužės 13 d. pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-1145 (b. l. 4) teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra 208,09 Eur, o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra 44,85 Eur (59,81 (2012 metais apskaičiuota rinkliava) : 12 x 9 = 44,85). Įvertinus aukščiau išdėstytą, pareiškėjos prašymas dalyje dėl 252,94 Eur vietinės rinkliavos dalies priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymas tenkintas ir iš atsakovės priteista vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir ji tapo vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo daikto dalies savininke bei vietinės rinkliavos mokėtoja, o būtent už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 117,2 Eur (59,81 - 44,85 = 14,96 Eur už 2012 metų spalio – gruodžio mėn. laikotarpį bei 102,24 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d – 2014 m. gruodžio 31 d.).

III. Pareiškėja KRATC pateikė apeliacinį skundą (b. l. 29-31), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė E. J. 65/100 dalį buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paveldėjo iš B. S., mirusios (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimo įrašymo dienos. Atsakovė gyvenamąją vietą nurodytu adresu yra deklaravusi nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą rinkliavą mokėtojas informuojamas pranešimu (Nuostatų 13, 23 punktai). Kreipimosi į teismą dieną pareiškėja naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismas dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 metais, atitinkamai už 2009 metus – 2009 metais ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuoja, kad į teimą pareiškėja kreipiasi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Tad šios bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, kad pareiškėjai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis analogiškoje byloje (2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015) vietinės rinkliavos priteisimui senaties termino netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pareiškėja KRATC į teismą kreipėsi prašydama priteisti iš atsakovės E. J. 370,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už atsakovės paveldėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisė 117,2 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kitą prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas gali būti tenkinamas tik už tą laikotarpį kai gyvenamosios patalpos dalis nuosavybės teise jau priklausė atsakovei ir kuriuo ji Nuostatų prasme laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, tokiu laikotarpiu laikydamas laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Apeliacinį skundą pateikusi pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą pareiškėja motyvuoja (1) tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento; (2) šiuo atveju netaikytinas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas penkerių metų senaties terminas.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, nuosavybės teises į 65/100 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atsakovė E. J. įgijo 2012 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2013 m. vasario 22 d.) (b. l. 5). Iki šios datos minėta buto dalis nuosavybės teise priklausė B. S., mirusiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą nepagrįstai skaičiavo tik nuo 2012 m. spalio 1 d. ir atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpius nuo ginčo nekilnojamojo turto palikėjos mirties iki palikimo priėmimo įforminimo (paveldėjimo liudijimo išdavimo ir (ar) nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjos reikalavimai dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo palikėjos mirties, tenkintini, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1555-624/2016, taip pat 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1279-502/2016).

Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjo mirties (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

Kadangi pareiškėja į teismą dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. gegužės 18 d. (b. l. 3), nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja reikalavimui dėl vietinės rinkliavos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini), pareikšti praleido naikinamąjį trijų metų terminą.

Kartu pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr. pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015); mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Atitinkamai nagrinėjamu turi būti vadovaujamasi ir Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi analogiškose bylose (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje. byloje Nr. A-1056-602/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-556/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2236-575/2016; 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1832-624/2016; 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-556/2016; 2016 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-602/2016 ir kt.). O pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kaip minėta, pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 18 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Vadinasi, pareiškėjai nepriteistinas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2009 metus (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. gruodžio 31 d.)

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant vietinės rinkliavos nepriemoką už 2010-2014 m., t. y. 281,81 Eur (b. l. 4).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės E. J. 281,81 (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras aštuoniasdešimt vienas centas) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetant.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė