2024-07-24 Nr. AB-11152-3-65-3-00524-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-538-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00524-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovei J. K. dėl skolos ir metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 17 220 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 11 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 17 220 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo; negrąžinus paramos lėšų, kurių suma yra akivaizdžiai didelė, bus padaryta konkreti žala Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. NMA pažymėjo, kad atsakovė su NMA bendravo ir bendradarbiavo tik tol, kol buvo išmokėta paramos suma, o vėliau tik informavo pareiškėją, jog projekto neįgyvendins. Nors NMA aiškiai ir suprantamai nurodė, jog neįgyvendinus projekto, paramos lėšos turi būti grąžintos, atsakovė sąmoningai ignoravo NMA pranešimus ir lėšų negrąžino. NMA vertinimu, toks atsakovės elgesys įrodo, kad ji pasisavino paramos lėšas, o projekto tikslas nebuvo pasiektas. NMA įsitikinimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jei atsakovė būtų buvusi sąžininga, būtų sugrąžinusi paramos lėšas po pranešimo apie tai, kad projekto neįgyvendins arba po NMA priimto sprendimo dėl lėšų grąžinimo gavimo, tačiau elgėsi priešingai – su NMA nebendradarbiavo, skolos negrąžino, todėl elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir neteisėtai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino NMA prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad atsakovei J. K. buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. NMA 2020 m. gegužės 18 d. išmokėjo atsakovei 8 610,00 Eur pirmąją paramos dalį, o 2022 m. rugsėjo 28 d. išmokėta antra paramos dalis, taip pat 8 610,00 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės 2023 m. gegužės 12 d. prašymą dėl paramos nutraukimo, NMA 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu nusprendė susigrąžinti 17 220 Eur paramos sumą.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas pažymėjo, jog šie pareiškėjo teiginiai pagrįsti iš esmės tik prielaidomis, tačiau nepatvirtinti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, arba imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neįgyvendino projekto, kuriam buvo skirta parama, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo spręsti, kad atsakovė siektų paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ir tokiu būdu apsunkinti galimybę įvykdyti galimai pareiškėjai palankų teismo sprendimą. Teismas pareiškėjo nurodytus argumentus pripažino deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad padarytos išvados atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas analogiškose situacijose (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. eAS-379-520/2024).

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties byloje Nr. eAS-599-415/2023, kuria, kaip teigia pareiškėjas, reikėtų vadovautis šiuo atveju sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo cituotos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog skolos sumos dydis bei atsakovo padarytų pažeidimų tyčinis pobūdis pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) tikimybę, tačiau NMA pareikšto reikalavimo suma aptariamoje byloje buvo reikšmingai didesnė (154 613 Eur), nei šiuo atveju, be to, joje buvo nustatyti atsakovo padaryti tyčiniai pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, NMA sprendimu nuspręsta susigrąžinti paramos sumą kitu pagrindu - gavus atsakovės prašymą dėl paramos nutraukimo, o ne dėl nustatytų tyčinio pobūdžio veiksmų.

III. Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad NMA išsamiai išdėstė tiek reikalavimų pagrįstumą, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė su NMA bendravo ir bendradarbiavo tik tol, kol buvo išmokėta paramos suma (17 220 Eur), o vėliau atsakovė tik informavo NMA, jog projekto neįgyvendins. Vis dėlto, nors NMA aiškiai ir suprantamai nurodė, jog neįgyvendinus projekto paramos lėšos turi būti grąžintos, atsakovė sąmoningai ignoravo NMA pranešimus ir paramos lėšų grąžinimo neatliko. Tokia situacija, kuomet komunikuojama su NMA tik siekiant gauti paramos lėšas, tačiau sąmoningai nevykdant projekto, vėliau jį nutraukiant, bet negrąžinant išmokėtos paramos ir iš esmės pasisavinant išmokėtas paramos lėšas nėra toleruotina, nes akivaizdžiai nebūtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos finansiniai interesai.

Pareiškėjas pažymi, kad už paramos lėšas atsakovė įsigijo įrangą (automatinė svėrimo / etiketavimo sistema; pusiau automatinė termoužlydymo mašina; įranga birių produktų fasavimui; ranga skystų produktų fasavimui), todėl nebeketindama įgyvendinti projekto galėjo šią įrangą realizuoti rinkos kainomis ir grąžinti paramos lėšas NMA, tačiau sąmoningai to neatliko.

Pareiškėjo įsitikinimu, esminis momentas nagrinėjamu atveju yra tai, kad NMA pateikė įrodymus apie tiek atsakovės, tiek atsakovės motinos veiklos yra tiek glaudžiai susiję, jog neabejotina, kad už paramos lėšas įsigyta įranga tiesiog buvo pasisavinta, o projektas neįgyvendintas sąmoningai. Pareiškėjas mano, kad reikšminga aplinkybė, kad atsakovė paprašė pakeisti projekto įgyvendinimo vietą į vietą, kuri nuosavybės teise priklauso jos motinai. Nors tai turėjo pagerinti projekto įgyvendinimą, tačiau įvyko priešinga situacija – projektas liko neįgyvendintas. Taigi, šiuo atveju įranga, skirta naminių gyvūnų pašarams fasuoti ir pakuoti buvo atsakovės motinai priklausančiuose pastatuose, kuomet pati atsakovės motina veiklą vykdo toje pačioje rinkoje (veterinarijoje). NMA vertinimu, investicijos ir atsakovės motinos, kuri ir buvo atsakinga už projektą, veiklos yra tiek glaudžiai susijusios, kad nekyla abejonių, jog turtas nėra naudojamas.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neanalizavo atsakovės veiksmų, o tik nurodė, neva NMA nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matoma atsakovės finansinė padėtis. NMA vertinimu, tiek prašyme, tiek šiame atskirajame skunde pateiktos aplinkybės aiškiai rodo atsakovės nesąžiningumą – parama buvo gauta įrangai, skirtai naminių gyvūnėlių pašarams, kuomet už projekto įgyvendinimą buvo atsakinga veterinare dirbanti atsakovės motina, kurios nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose investicijos ir buvo laikytos. NMA vertinimu, toks akivaizdus paramos lėšų pasisavinimas yra aiškus nesąžiningumo įrodymas.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus.

Pareiškėjo nuomone, panašiose bylose esant tokioms pat ar panašioms piniginėms sumoms tenkino NMA prašymus ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą 17 220 Eur dydžio sumai atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis, pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, arba imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštą atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms 17 220 Eur dydžio sumai. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog atsakovė elgdamasis nesąžiningai gali siekti nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad pareiškėja nebendradarbiauja su pareiškėju (neatsako į reikalavimą sumokėti skolą), nesumoka skolos, atsakovė veiklą deklaravo motinai priklausančiuose pastatuose, atsakovės ir jos motinos veiklos yra panašios, todėl už paramos lėšas įgyta įranga gali būti nusavinta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad NMA 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. BRK-1802 patvirtino atsakovę paramos gavėja ir projektui „Fasavimo ir pakavimo veiklos vystymas“ įgyvendinti skyrė 17 220 Eur dydžio paramos sumą, kuri atsakovei išmokėta 2022 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. mokėjimo pavedimais. NMA 2023 m. gegužės 12 d. gavo atsakovės 2023 m. balandžio 28 d. prašymą nutraukti ekonomines veiklos paramą, kadangi atsakovė išregistravo gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į užsienį. NMA 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP_522 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo be kita ko nusprendė susigrąžinti 17 220 Eur paramos sumą. Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad sutartis su paramos gavėja nutraukta 2023 m. gegužės 12 d. gavus paramos gavėjos prašymą dėl paramos nutraukimo. NMA 2023 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei paraiškoje nurodytu adresu bei el. paštu pranešimą, kuriame nurodė atsakovei grąžinti skolą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė Sprendimo neskundė ir skolos nesumokėjo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad atsakovė būtų pradėjusi administracinę bylą dėl Sprendimo panaikinimo.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas tik prielaidomis grindžia bei abstrakčiai nurodo, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Kaip minėta, būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė neatsakė į pareiškėjo laiškus (nebendravo su pareiškėju), nesumokėjo skolos ar, kad atsakovė veiklą deklaravo jos motinai priklausančiose patalpose ar, kad atsakovės ir jos motinos veiklos yra panašios, nagrinėjamu atveju savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėja veikė nesąžiningai ir tai būtų realus pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, arba imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos visų pirma primintina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma Regionų administracinių teismų praktika. Kita vertus pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Cituojamoje byloje buvo vadovaujamasi sprendime nustatytu pažeidimų tyčiniu pobūdžiu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Sprendimas dėl skolos grąžinimo priimtas dėl atsakovės pateikto prašymo nutraukti paramos teikimą, o pareiškėjo nurodomi argumentai dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų savaime nepatvirtina realios grėsmės, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis