Legislator Case Law & Legislation
4f086fd6-53bd-4c72-9e65-2ba8b003b87e AI generated

4f086fd6-53bd-4c72-9e65-2ba8b003b87e · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4f086fd6-53bd-4c72-9e65-2ba8b003b87e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-1032-253/2015Teisėja Giedrė Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-14940-2013-5)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              73.2.5.5; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. liepos 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

Legislator headnote

AI generated

4f086fd6-53bd-4c72-9e65-2ba8b003b87e · Klaipėdos apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas tiek, kad nebegalėjo judėti savo eiga, atmestina tai, kad ieÅ¡kovo automobilis į eismo įvykio vietÄ galėjo bÅ«ti atgabentas ir pastatytas sankryžoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esant neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovo automobilis eismo įvykio vietoje atsidÅ«rė sava eiga, ir pateko į eismo įvykį bÅ«tent (duomenys neskelbtini) sankryžoje, faktinės aplinkybės susijusios su automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičiu ir kryptimi bÅ«tent susidÅ«rimo metu, negali bÅ«ti laikomos esminėmis ir pakankamomis eismo įvykio nepripažinimui draudiminiu įvykiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-1032-253/2015Teisėja Giedrė Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-14940-2013-5)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              73.2.5.5; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. liepos 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims V. J., A. S., Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentui, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20 170,00 Lt neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-02-25 eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, buvo nepataisomai sugadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis „Jaguar XJR“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Jaguar XJR“ ). Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Ford Mondeo“), apdraustas atsakovės draudimo bendrovėje pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir jų pagrindu draudėjui iÅ¡duotÄ polisÄ .

Automobilis „Jaguar XJR“ paskolintas V. J., todėl eismo įvykio dienÄ minėtÄ automobilį vairavo V. J.. Automobilį „Ford Mondeo“ vairavo A. S.. KitÄ dienÄ po eismo įvykio sugadintas „Jaguar XJR“ buvo pateiktas apžiÅ«rai draudiko atstovui. 2011-03-10 ir 2011-06-17 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes nėra įsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Savo atsisakymÄ grindė eksperto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad sugadinimai, kurie matyti ant ieÅ¡kovui priklausančio automobilio, negalėjo bÅ«ti padaryti deklaruoto 2011-02-25 įvykio metu, nes nesutampa su nurodytomis aplinkybėmis, kurias nurodė V.

J. ir eismo įvykio kaltininkas A. S.. IeÅ¡kovas nurodo, kad atlikus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00428-11, Klaipėdos miesto apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2012-07-02 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , dėl pasikėsinimo sukčiauti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. ir 182 str. 1 d. Mano, kad eismo įvykis 2011-02-25 deklaruotas tinkamai, eismo įvykio dalyviai elgėsi sÄ Å¾iningai, todėl laikomas draudžiamuoju įvykiu, už kurį turi bÅ«ti iÅ¡mokėta priklausanti draudimo iÅ¡moka.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011-02-25 eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, apgadintas automobilis „Jaguar XJR“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į byloje pateiktas kitų eismo įvykių deklaracijas, kuriuose automobilis JAGAUR XJR buvo apgadintas esant panaÅ¡ioms aplinkybėms. Atsakovė teismui pateikė specialisto pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad automobilio „Jaguar XJR“ ir automobilio „Ford Mondeo“ sugadinimai tarpusavyje suderinami sÄ lyginai.

Deklaruoto eismo įvykio metu dalyvių parodymai apie eismo įvykio mechanizmÄ techniniu požiÅ«riu yra nepagrįsti dėl nurodyto greičio. Liudytojas A. U. nurodė, kad kilus abejonėms buvo paskirta papildoma trasologinė ekspertizė. Be to, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai nurodyti tam tikrų aplinkybių. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad dauguma automobilio „Jaguar XJR“ deÅ¡inio sugadinimų ir automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies bei kairio Å¡ono priekinės dalies sugadinimai, yra suderinami, tačiau tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V.

J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Jaguar XJR“ priekinio bamperio plastiko apdailos sugadinimai bei Å¡io automobilio abiejų deÅ¡inės pusės durelių įbrėžimai, esantys ties jų sandÅ«ra buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobilio „Ford Mondeo“ metu. Teismas nenustatė pagrindo netikėti pateiktos ekspertizės aktu ir vertino, kad Å¡ioje byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog ieÅ¡kovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir draudikas įrodė faktines aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas konstatavo, kad automobilio „JAGUAR XJR“ sugadinimai atsirado ne tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo eismo įvykio dalyviai, todėl draudimo bendrovė pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad nebuvo deklaracijoje nurodyto draudžiamojo įvykio.              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. J. praÅ¡o panaikinti 2015-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, 2011-02-25 eismo įvykis atitinka visus draudžiamojo įvykio kriterijus. IeÅ¡kovas teigia, kad surinktų įrodymų netinkamas vertinimas, esminę reikÅ¡mę turinčių įrodymų nevertinimas turėjo įtakos teismo įsitikinimo dėl 2011-02-25 eismo įvykio nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu, susiformavimui. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kas lėmė galimo automobilio judėjimo greičio nurodymÄ 2011-03-02 trečiojo asmens V. J. paaiÅ¡kinime. Be to, teismas nevertino ir to, kad žalos sureguliavimo bylÄ dėl ieÅ¡kovo automobilio sugadinimo vedęs atsakovo atstovas, liudytoju byloje apklaustas A.

Ū. galėjo turėti asmeninį (komercinio pobÅ«džio suinteresuotumÄ ) nurodytos aplinkybės įtvirtinimu trečiojo asmens V. J. paaiÅ¡kinime. IeÅ¡kovo nuomone, bÅ«tent atsakovo veiksmai (neveikimas) nulėmė tai, kad tikrųjų (menamų) faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymas tapo nebegalimas. Po transporto priemonių apžiÅ«ros jų savininkams buvo neleista remontuoti ar kitaip transporto priemonėmis disponuoti. Atsakovas nesikreipė į Å«kio subjektus, į kurių teritorijų ir jas supančių teritorijų vaizdo stebėjimo sistemų apžvalgos laukÄ patenka 2011-02-25 eismo įvykio sankryža.

Nors atsakovui įtarimai dėl galimo eismo įvykio inscenizavimo kilo iÅ¡ karto, apžiÅ«rint transporto priemones, į ikiteisminio tyrimo institucijÄ buvo kreiptasi tik po mėnesio, 2011-04-01, t. y., po to, kai ir ikiteisminio tyrimo institucijoms neliko fizinių galimybių surinkti aukščiau nurodomus įrodymus, galinčius patvirtinti eismo įvykio dalyvių deklaruojamų įvykio aplinkybių tikrumÄ , arba jų buvimÄ paneigti. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad eismo įvykis įvyko nuolat judrioje miesto vietoje, įvyko sankryžoje, kuri patenka į nuolatinio vaizdo sistemų stebėjimo laukÄ , vietoje, kurioje yra gana intensyvus policijos patrulinių automobilių judėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas tiek, kad nebegalėjo judėti savo eiga, atmestina tai, kad ieÅ¡kovo automobilis į eismo įvykio vietÄ galėjo bÅ«ti atgabentas ir pastatytas sankryžoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esant neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovo automobilis eismo įvykio vietoje atsidÅ«rė sava eiga, ir pateko į eismo įvykį bÅ«tent (duomenys neskelbtini) sankryžoje, faktinės aplinkybės susijusios su automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičiu ir kryptimi bÅ«tent susidÅ«rimo metu, negali bÅ«ti laikomos esminėmis ir pakankamomis eismo įvykio nepripažinimui draudiminiu įvykiu.

Teigia, kad pateiktų įrodymų visuma akivaizdžiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2011-02-25 eismo įvykis, kurio metu dėl draudiko apdrausto asmens kaltės buvo apgadinta ieÅ¡kovo transporto priemonė, įvyko eismo įvykio dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, todėl draudikui kyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsiliepimu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad žalos administravimo ir ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės buvo paneigtos objektyviais tyrimais.

Teigia, kad vertinant V. J. paaiškinimus, patikimesniais ir tikslesniais reikėtų laikyti tuos paaiškinimus, kurie buvo duoti pradinėje eismo įvykio tyrimo stadijoje, o ne tada, kai tam tikrų tyrimų pasėkoje jau buvo gauti duomenys, kad jam važiuojant jo nurodomu greičiu įvykio mechanizmas būtų iš esmės kitoks. Atsakovo nuomone, ieškovai nepagrįstai teigia, kad draudikas suklaidino V. J. dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio ar tarpusavio padėčių eismo įvykio metu.

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas privalėjo neleisti remontuoti automobilių, turėtų nurodyti, kokiems papildomiems tyrimams juos reikėjo saugoti. Atsakovas apžiÅ«rėjo automobilius, fiksavo jų sugadinimus nuotraukomis, apžiÅ«rų protokolais ir Å¡ie duomenys buvo panaudoti atliekant specialistų tyrimus. Dėl automobilių iÅ¡sidėstymo kelio atžvilgiu, jokie tyrimai iÅ¡ esmės nėra ir nebuvo galimi, kadangi automobiliai po eismo įvykio buvo patraukti nuo kelio. Todėl draudikas, tikrindamas nurodytų aplinkybių tikrumÄ , vadovavosi eismo įvykio dalyvių nubraižytomis schemomis.

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad eismo įvykio vietoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kad jos fiksavo ginčo sankryÅ¾Ä ir įraÅ¡ai buvo saugomi 30 dienų, to nepagrindžia jokiais įrodymais. Eismo įvykio aplinkybes tyrė ikiteisminio tyrimo institucija, tad draudikas neturėjo pareigos dubliuoti Å¡ios institucijos atliekamų veiksmų ir trukdyti vykdyti tyrimÄ . Teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas ir patys eismo įvykio dalyviai savo veiksmais siekė ir faktiÅ¡kai sutrukdė nustatyti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes.

Aplinkybė, kad galimai yra nustatytas eismo įvykio faktas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, niekaip nesuponuoja atsakovo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . PaaiÅ¡kėjus, jog eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės yra neteisingos, nebėra įmanoma nustatyti ir tikrųjų įvykio aplinkybių, o taip pat eismo įvykio kaltininko.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 str., 322 str.).             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 170 Lt (t. y. 5 841,64 Eur) draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieÅ¡kovo R.

J. naudai. Iš eismo įvykio deklaracijos byloje nustatyta, kad 2011-02-25 apie 19.37 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Jaguar XJR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį „Jaguar XJR“ , kurio savininkas ir draudėjas buvo R. J., vairavo trečiasis asmuo V. J.. Automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. S.. Eismo įvykio deklaracijoje A. S. pripažino, kad jis yra atsakingas už eismo įvykį.

A. S. 2011-02-28 pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui praneÅ¡imÄ apie įvykį. V. J. 2011-03-01 pateikė automobilio „Ford Mondeo“ draudikui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ , draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokant R. J.. 2011-03-02 V. J. ir 2011-03-03 A. S. pateikė paaiÅ¡kinimus atsakovui dėl ginčo eismo įvykio aplinkybių. Automobilį apžiÅ«rėjus draudimo bendrovės atstovui ir kilus abejonėms, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2011-03-02 kreipėsi į Dr. V.

M. įmonę „Impulsana“ dėl tyrimo atlikimo, kurį atlikus 2011-03-07 pateikta specialisto iÅ¡vada MV 2011-21. Automobilis „Ford Mondeo“ 2011-03-02 atiduotas iÅ¡montuoti ir sunaikinti. Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31‑1-00428-11, pagal AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo praneÅ¡imÄ dėl pasikėsinimo sukčiauti pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Nustatyta, kad 2012-07-02 priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ V. J. ir A.

S. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo. Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, gavusi ieÅ¡kovo pretenzijas, 2011-06-17 praneÅ¡imu bei pakartotinai 2012-11-29 praneÅ¡imu atsisakė iÅ¡mokėti R. J. draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė rėmėsi 2011-03-07 specialisto iÅ¡vada MV 2011-21, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės aktu, laikydamasi pozicijos, kad neužfiksuotas draudiminis įvykis.

Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovo vardu registruota transporto priemonė „Jaguar XJR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-26 vėl dalyvavo eismo įvykyje, kuriame kaltu prisipažino kitos transporto priemonės valdytojas. Atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad automobilis „Jaguar XJR“ kontaktavo su automobiliu „Ford Mondeo“. Tačiau atsakovė nesutinka, kad 2011‑02-25 eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje ir paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ar automobiliui „Jaguar XJR“ padarytus sugadinimus sieja priežastinis ryÅ¡ys bÅ«tent su deklaruotomis eismo įvykio aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nebuvo draudžiamojo įvykio ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 15 str. 3 d. pažymima, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad remiantis TPVCAPDÄ® 16 str. 1 d., atsakingas draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Vadovaujantis, TPVCAPDÄ® 19 str. 5 d., iÅ¡moka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, taip pat suteikė galimybę iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į Å¡io įstatymo 15 str. nuostatas iÅ¡saugojo sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenzijÄ dėl padarytos žalos pateikė per Å¡io įstatymo 16 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ ; jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalÄ , draudikas gali sumažinti iÅ¡mokÄ .

Taigi įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatė, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Å¡iuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 96 str. 7 d.). Tad faktÄ , jog įvykis nėra draudiminis privalo įrodyti draudikas (CPK 12, 178 str.).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-00428-11 duomenų nustatyta, kad dėl 2011-02-25 eismo įvykio atlikti trys specialių techninių žinių reikalaujantys tyrimai:

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo praÅ¡ymu dėl 2011-02-25 eismo įvykio atliktas tyrimas ir pateikta 2011-03-07 specialisto iÅ¡vada MV 2011-21, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliktas objektų tyrimas ir pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011‑12‑20 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-438(11) bei atlikta trasologinė ekspertizė ir pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės aktas. Minėtoje 2011-03-07 specialisto iÅ¡vadoje MV 2011-21 pateikta iÅ¡vada, kad automobilių „Jaguar XJR“ ir „Ford Monedo“ sugadinimai tarpusavyje suderinami sÄ lyginai: jie galėjo susidaryti, jei važiavęs apie 40 km/h greičiu automobilis Ford priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai stovinčio automobilio „Jaguar XJR“ deÅ¡inį Å¡onÄ , o po Å¡io pirminio kontakto įvyko antrinis kontaktas, kai automobilis Ford priekiniu kairiuoju kampu kontaktavo su automobilio Jaguar deÅ¡inės pusės durelėmis ties jų sandÅ«ra.

Taip pat nurodyta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai apie eismo įvykio mechanizmÄ techniniu požiÅ«riu yra nepagrįsti dėl nurodyto automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio ir krypties (t. y. kad Å¡is automobilis važiuojant apie 10 km/h greičiu sankryžoje suko į kairę) betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susiduriant su automobiliu „Ford Mondeo“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad dauguma automobilio „Jaguar XJR“ deÅ¡inio Å¡ono sugadinimų ir automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies bei kairio Å¡ono priekinės dalies sugadinimai yra suderinami, tačiau tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V.

J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Jaguar XJR“ priekinio bamperio plastiko apdailos sugadinimai bei Å¡io automobilio abiejų deÅ¡inės pusės durelių įbrėžimai, esantys ties jų sandÅ«ra, buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Mondeo“ metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 59–66).Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių susijusių su tuo, kas lėmė galimo automobilio judėjimo greičio nurodymÄ 2011-03-02 trečiojo asmens V.

J. paaiÅ¡kinime. Nustatyta, kad 2011-03-02 atsakovui pateiktame paaiÅ¡kinime V. J. nurodė, jog važiavimo greitis buvo apie 10 km/h, automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę pusę. Apeliaciniame skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. J. nurodė, jog nei susidÅ«rimo metu, nei po jo negalėjęs tiksliai žinoti ir suvokti to, ar susidÅ«rimo metu jo vairuotas automobilis stovėjo, ar judėjo posÅ«kio kryptimi, be to, V. J. paaiÅ¡kino, kad 2011‑03-02 iÅ¡kviestas atsakovo atstovo, nebÅ«damas tikras, ar automobilis judėjo, ar stovėjo, automobilio greitį nurodė A.

Ū. patarus nurodyti minimalų automobilio judėjimo greitį – iki 10 km/h. Tačiau nustatyta, kad 2015-02-11 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duodamas paaiÅ¡kinimus trečiasis asmuo V. J. nurodė, jog raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ draudimo kompanijoje dirbančio žmogaus paklaustas, ar automobilis stovėjo, ar judėjo kažkokiu greičiu, V. J. nurodė tiksliai negalintis atsakyti į šį klausimÄ â€“ gal ir galėjo važiuoti (praktiÅ¡kai riedėti) iki 10 km/h greičiu, nes viskas įvyko labai staiga.

Taigi trečiasis asmuo V. J. iÅ¡ esmės vienareikÅ¡miÅ¡kai neteigė, jog automobilis nejudėjo (stovėjo). Liudytojas A. Ū. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad eismo įvykio dalyviams nežinant, kokios aplinkybės turi bÅ«ti nurodomos, jis galėjo nurodyti, apie kÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kokie klausimai yra aktualÅ«s paminėti paaiÅ¡kinime, tačiau nurodė, kad konkrečių įraÅ¡ytinų duomenų ir aplinkybių jis negalėjo nurodyti. Nors apeliantas teigia, kad sakinys apie automobilio greitį 2011‑03-02 V.

J. paaiÅ¡kinime yra įdėtas schematiÅ¡kai, tačiau vertinant jo turinį nėra pagrindo konstatuoti, kad V. J. pildant paaiÅ¡kinimÄ nurodytas automobilio „Jaguar XJR“ greitis buvo instrukcijų pasekmė ir neatitiko jį nurodančio asmens paaiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo A. Ū. galimo asmeninio (komercinio pobÅ«džio) suinteresuotumo, įtvirtinant aplinkybes dėl automobilio greičio V. J. paaiÅ¡kinime, atmeta kaip grįstus prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto nurodomas komercinis sandoris, apelianto teigimu, susiejantis atsakovÄ su liudytojo A.

Ū. vadovaujama bendrove, yra susijęs su paminėtos aplinkybės nurodymu trečiojo asmens V. J. paaiÅ¡kinime.Apelianto nuomone, bÅ«tent atsakovo veiksmai (neveikimas) nulėmė tai, kad faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymas tapo nebegalimas. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ karto po transporto priemonių apžiÅ«ros (2011-03-01 ir 2011-03-02) jų savininkams (valdytojams) transporto priemones buvo leista remontuoti ar kitaip transporto priemonėmis disponuoti, tad atsakovas leido paÅ¡alinti, sunaikinti faktines aplinkybes (automobilių sugadinimus), kurių tyrimas galėjo bÅ«ti bÅ«tinas vėliau aiÅ¡kinantis tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad automobiliai 2011‑03‑01 bei 2011-03-02 buvo apžiÅ«rėti atsakovo atstovo A. Ū., jų sugadinimai užfiksuoti nuotraukomis, apžiÅ«rų protokolais, Å¡ie duomenys panaudoti atliekant specialistų tyrimus. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės nebuvo nustatytos ar papildomai iÅ¡siaiÅ¡kintos, taip pat nenurodė, kokiems papildomiems tyrimams atlikti automobiliai turėjo bÅ«ti saugomi. Apeliantas teigia, kad atsakovas nesikreipė į Å¡alia eismo įvykio vietos esančius Å«kio subjektus, kurių teritorijos stebimos vaizdo kameromis, tačiau nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad eismo įvykio vieta buvo fiksuojama vaizdo kameromis ir tokių vaizdo įrašų saugojimo laikÄ konkrečiu atveju.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas į ikiteisminio tyrimo institucijÄ kreipėsi tik po to, kai nebebuvo galimybės surinkti tokius įrodymus.Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nustatytas eismo įvykio dalyvių nurodytų eismo įvykio aplinkybių nesutapimas ne tik dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio, tačiau ir dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo krypties. Pagal eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytus duomenis apie automobilių judėjimo kryptį bÅ«tent automobilis „Jaguar XJR“ važiavo pagrindiniu keliu ir sankryžoje atliko manevrÄ â€“ posÅ«kį į kairę.

Automobilį „Ford Mondeo“ vairavęs A. S. nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) nepraleido „Jaguar XJR“ , kadangi nepastebėjo, nes tuo metu reguliavo automagnetolÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad jokių aplinkybių dėl automobilio „Jaguar XJR“ (su)stabdymo priežasčių V. J. 2011-03-02 paaiÅ¡kinime, pateiktame AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui po keleto dienų po eismo įvykio, nenurodė (t. 1, b. l. 104). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-29, t. y. po to kai buvo pateikta 2011-03-07 specialisto iÅ¡vada, apklaustas V.

J. nurodė, kad prieš posūkį gerokai pristabdė automobilį, galėjo vos važiuoti ar automobilis net galėjo būti visiškai sustojęs, nes lyg tai per gatvę tuomet ėjo žmogus. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo V. J. dėl automobilio judėjimo krypties nurodė, kad sankryžoje sukosi į kairę pusę, buvo pradėjęs suktis, stabdė. Taip pat nurodė, kad sukant prie perėjos iš dešinės pusės stovėjo žmogus, bet pabrėžė, kad jis buvo ant šaligatvio, nebuvo važiuojamojoje kelio dalyje.

IÅ¡ 2011-03-07 specialisto iÅ¡vadoje MV 2011-21 esančių (duomenys neskelbtini) sankryžos vaizdo nuotraukų nenustatyta, kad nurodomoje eismo įvykio vietoje eismo įvykio dalyvių nurodyta „Jaguar XJR“ judėjimo kryptimi (sankryžoje posÅ«kis į kairę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) buvo kelio ženklais (ar papildomai važiuojamosios kelio dalies ženklinimu) pažymėta pėsčiųjų perėja. Eismo įvykis įvyko penktadienį vakare apie 19.37 val. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykis įvyko judrioje miesto vietoje, tačiau aplinkybių, kad kelyje buvo kitų kliūčių (eismas buvo intensyvus, sukant reikėjo duoti keliÄ kitoms transporto priemonėms ar pan.) trečiasis asmuo V.

J. nenurodė. Byloje esančioje 2011-03-07 specialisto iÅ¡vadoje MV 2011-21 nurodytos aplinkybės, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai galėjo susidaryti, jei važiavęs apie 40 km/h greičiu automobilis „Ford Mondeo“ priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai stovinčio automobilio „Jaguar XJR“ deÅ¡inį Å¡onÄ , vertintini ir specialistų pateiktų kitų iÅ¡vadų kontekste. 2011-03-07 specialisto iÅ¡vadoje MV 2011-21 taip pat nustatyta, kad sprendžiant pagal praktiÅ¡kai vienodÄ automobilio „Jaguar XJR“ deÅ¡iniojo Å¡ono kėbulo detalių deformacijos dydį, teigtina, kad tarp automobilių iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumų susiduriant buvo artimas 90 laipsnių kampas.

Nurodyta, kad pagal nurodytas eismo įvykio dalyvių aplinkybės, automobilis „Jaguar XJR“ suko į kairę, todėl įvažiavęs į sankryÅ¾Ä ties deklaruota susidÅ«rimo su automobiliu FORD vieta, automobilis „Jaguar XJR“ turėjo bÅ«ti pasisukęs ženkliu kampu į kairę. Pažymėta, kad Å¡ios esminės aplinkybės ­­â€“ automobilių padėtys jiems susidÅ«rus, nustatytos pagal objektyvius duomenis – automobilių bÅ«dingus pėdsakus, neatitinka eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės – to, kad automobilis „Jaguar XJR“ Å¡ioje sankryžoje suko į kairę (t. 1, b. l. 67–77).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011-12-20 specialisto išvadoje Nr. 11K-438(11) pažymėta, kad tyrimas rodo, jog transporto priemonių susidūrimo metu tarp automobilio „Ford Mondeo“ išilginės ašies ir automobilio „Jaguar XJR“ išilginės ašies buvo apytiksliai 80 laipsnių kampas atviras į kairę (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 47–52). Šias aplinkybes patvirtina, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės akte pateikta išvada, kad tikėtina, jog vairuotojų V.

J. ir A. S. nurodyta automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo kryptis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ yra nepagrįsta. Tyrime pažymėta, kad automobiliui „Jaguar XJR“ sukant į kairę į (duomenys neskelbtini) automobilis pasisuktų apie 45 laipsnių kampu, toks automobilio pasisukimo kampas bÅ«tų žymiai didesnis nei pagal abiejų automobilių iÅ¡orinių sugadinimų pobÅ«dį ir apimtį nustatytas kampas.Pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi atliktos teismo ekspertizės aktu. Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), kuri turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Nenustatyta ekspertizės akto turinio prieÅ¡taringumo, ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados atitinka ekspertizės akte nurodytÄ tyrimo eigÄ . Taip pat eismo įvykio dalyvių deklaruotų aplinkybių neatitikimas eismo įvykio mechanizmui techniniu požiÅ«riu tiek dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio, tiek ir dėl jo judėjimo krypties užfiksuotas ir byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose. Vertintina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto bei specialistų iÅ¡vadomis ir jas, kaip įrodymus, atmesti.

IÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ bei įvertinusi bylos duomenų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog automobilio „Jaguar XJR“ sugadinimai atsirado ne tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis, kokias deklaravo eismo įvykio dalyviai. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog ieÅ¡kovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovas, kaip draudikas, įrodė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atleidžiančias jį nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

SkundžiamÄ sprendimÄ naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl to jos nepaskirstytinos (CPK 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai             Irma Čuchraj              Alvydas Žerlauskas