Legislator Case Law & Legislation
2018-12-14 Nr. DBT-168-3-61-3-03200-2018-9 AI generated

2018-12-14 Nr. DBT-168-3-61-3-03200-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-12-14 Nr. DBT-168-3-61-3-03200-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

Legislator headnote

AI generated

2018-12-14 Nr. DBT-168-3-61-3-03200-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje“ Nr. (18.2-44)-SK4-10432.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-97/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03200-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje“ Nr. (18.2-44)-SK4-10432.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. viešajame aukcione pardavė Plungės rajono savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,1911 ha ploto žemės sklypą kartu su jam priskirtu inžineriniu statiniu – priešgaisriniu rezervuaru. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau VĮ Turto bankas atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad aukcionas buvo įvykdytas nesivadovaujant Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2018 m. gegužės 5 d. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad nekilnojamojo turto pardavimo aukciono būdu procedūros buvo pradėtos 2017 m. balandžio 3 d., t. y. iki Aprašo naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu, šios procedūros turėjo būti baigiamos vykdyti pagal Aprašo nuostatas, galiojusias iki naujos Aprašo redakcijos įsigaliojimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas byla, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad nors pareiškėjas prašo tik panaikinti VĮ Turto banko 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje“ Nr. (18.2-44)-SK4-10432 ir nereiškia reikalavimų įpareigoti atsakovą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas siekia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nagrinėjant bylą teisme turės būti sprendžiami klausimai dėl VĮ Turto banko pareigos sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei dėl vykusio nekilnojamojo turto aukciono atitikties teisės aktų reikalavimams. Teismo vertinimu, ginčas dėl pareigos sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nustatymo bei vykusio nekilnojamojo turto aukciono atitikties teisės aktų reikalavimams yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti VĮ Turto banko 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje“ Nr. (18.2-44)-SK4-10432 ir įpareigoti atsakovą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI-4461-426/2018, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo siekis yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kuris kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame išdėstė analogiškus reikalavimus kaip ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, tačiau pastarasis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-35445-809/2018, atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, nurodęs, kad tokio pobūdžio ginčas yra priskirtinas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu, 6 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas dėl VĮ Turto banko atsisakymo sudaryti viešo aukciono būdu parduoto Plungės rajono savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (ne)sudarymo, neįgyvendina jokių įstatymais jam pavestų viešojo administravimo funkcijų, bet įgyvendina jam pavestas valstybės turto valdytojo teises. Sprendžiant šį ginčą turės būti aiškinamos ir taikomos civilinio teisinio pobūdžio teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl sprendimo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys